MI 5

Politinės intrigos

Aleksandro Litvinenkos našlė Marina Litvinenko „beveik visiškai prarado pasitikėjimą“ vyro mirties aplinkybių tyrimu ir atsisakys dalyvauti procese, jeigu tyrimas nebus pakeistas viešu nagrinėjimu, rašo "The Independent".

Marinos Litvinenko, kurios vyras buvo nunuodytas radioaktyviuoju poloniu Londone 2006-aisiais metais, advokatai preliminariuose klausymuose Aukštajame teisme Londone pareiškė, jog Didžiosios Britanijos vyriausybė vykdo kampaniją, kad „priverstų“ našlę atsisakyti bandymų nustatyti, kodėl buvo nužudytas jos vyras. 

Continue reading „Britai verčia atsisakyti aiškinimosi, kodėl nunuodytas Aleksandras Litvinenka?” →

Atsargiai

Didžiosios Britanijos detektyvai, tiriantys nepaaiškinamą oligarcho Boriso Berezovskio mirtį, susidomėjo numanomu sąmokslu siekiant nužudyti dar vieną išvytąjį rusų magnatą, gyvenantį Didžiojoje Britanijoje, tvirtina "The Sunday Times".

„Policija pareiškė, kad tęsia tyrimą po to, kai jai buvo pranešta apie sąmokslą siekiant nužudyti bankininką milijardierių Andrejų Borodiną“, – rašo žurnalistas Deividas Leppardas. Pranešimą apie sąmokslą gavo specialiosios tarnybos MI-5.

„Turima žinių, kad sąmokslo egzistavimas buvo vienas iš veiksnių, dėl kurių Didžiosios Britanijos VRM vasarį netikėtai nusprendė suteikti politinį prieglobstį A.Borodinui“, – rašo laikraštis.

Pasak neįvardytų šaltinių iš „saugumo sektoriaus“, „Temzės Slėnio policija pernai gruodį gavo informacijos, kad įtakingos politinės figūros Čečėnijoje kreipėsi į potencialų žudiką ir pasiūlė jam didelę sumą – manoma, iki 1 mln. svarų – už A.Borodino nužudymą“, – sakoma straipsnyje.

Continue reading „„Naujajam Berezovskiui“ grasinama mirtimi” →

Atsargiai

Boriso Berezovskio mirtis pratęsė ilgą pabėgusių į Londoną rusų oligarchų įtartinų nužudymų ir mirčių sąrašą, kuris jau pradeda kelti rimtą susirūpinimą Skotland Jardui ir MI 5, rašo Le Figaro.

„Nuodai, serijiniai širdies smūgiai, sąskaitų suvedinėjimas, įtartina savižudybė… Akivaizdūs visi sąmokslo teorijos elementai. Londongrade plinta paranoja. Oligarchai stiprina saugumo priemones“, – konstatuoja leidinys.

Ir nors policija kol kas nerado įrodymų, kad su Boriso Berezovskio mirtimi susiję tretieji asmenys, velionio milijardieriaus artimieji atmeta savižudybės versiją. „Aš ketinu įrodyti, kad jis nužudytas, – žada senas B.Berezovskio draugas Nikolajus Gluškovas. – Tikriausiai man grasins, bet aš vienintelis žmogus, galintis jį apginti“.

Continue reading „Londongrade – virtinė mirčių” →

Gordijo mazgas

Ar tikrai savo noru iš šio pasaulio iškeliavo skandalingasis Borisas Berezovskis? Ar tikrai šis milijardierius buvo taip nuskurdęs, jog nematė jokių kitų prošvaisčių, išskyrus savižudybę? Ar jis parašė atsiprašymo laišką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir nuoširdžiai siekė grįžti į Rusiją? Nejaugi jis tikėjosi, kad Kremlius atleis jam visus akibrokštus? O gal turtuolio atsiprašymo laiškas – vien tik graži legenda?

Ar galima manyti, jog B.Berezovskio mirtis buvo naudinga Didžiosios Britanijos slaptosioms tarnyboms, bijojusioms, kad neišaiškėtų konfidenciali informacija apie Aleksandro Litvinenkos nužudymo Londone detales? O gal dera manyti, jog tai – Rusijos FSB kerštas už V.Putino kritiką, trukusią ilgiau nei dešimt metų? 

Tad kas gi iš tiesų dedasi Didžiosios Britanijos sostinėje, kur vienas po kito miršta iš Rusijos pabėgę žvalgybininkai, turtuoliai bei teisybės ieškotojai?

Portalas Slaptai.lt savo skaitytojų dėmesiui pateikia keletą užsienio spaudoje pasirodžiusių versijų.

Continue reading „Keletas versijų apie milijardieriaus Boriso Berezovskio mirtį” →

Atsargiai

Baigiantis gyvenimui, kuris buvo panašus į fantasmagoriją ir kupinas intrigų, posovietinis baronas–plėšikas Borisas Berezovskis spėliojo, ar jis teisingai pasielgė pabėgęs iš Rusijos, rašo "The New York Times", remdamasis publikacija Rusijos"Forbes". Gal jam būtų buvę geriau, jei būtų sėdęs į kalėjimą, kaip kitas Vladimiro Putino priešas – Michailas Chodorkovskis? – perpasakoja žurnalistas Deividas Heršenhornas tariamą Berezovskio pašnekesį su "Forbes" korespondentu. „Chodorkovskis (…) išsaugojo save“, – pasakė magnatas.

Tačiau jeigu B.Berezovskį ir kamavo vidiniai prieštaravimai, tai Rusijoje jo figūra nesukelia prieštaringų vertinimų, mano autorius. „Priešingai, tiksliai jaučiama, kad B.Berezovskio nebus itin ilgimasi.

Continue reading „Borisas Berezovskis vargu ar bus apraudotas Rusijoje” →

Žvalgyba

Kuo ypatinga Didžiosios Britanijos karo ministro Džono D.Profiumo išdavystės byla? Karo ministrą suviliojo žavi prostitutė, palaikiusi ryšius su žvalgybininku iš Sovietų Sąjungos. Taigi Profiumo byla – tai šnipų skandalas seksualiniu pagrindu, kurio svarbiausias rezultatas – pirmalaikis Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Haroldo Makmilano atsistatydinimas.

Vienas iš pagrindinių šios gana painios istorijos dalyvių tapo profesionalus sovietų priėmimų lankytojas osteopatas Stivenas Vordas (Steven Ward) ir dvi jo protežė – jaunutės prostitutės Kristin Kiler ir Mandi Rais-Devis. Beje, centrinė vieta „Profiumo byloje“ skirta būtent K.Kiler, kuri turėjo intymių santykių su Didžiosios Britanijos karo ministru Džonu D. Profiumu (John Profumo) ir sovietų ambasados Londone karinio atašė padėjėju, 3-ojo rango kapitonu Jevgenijumi Ivanovu.

Continue reading „Seksualinė britų karo ministro Dž.D. Profiumo byla” →

Žvalgyba

Prieš septynerius metus vienoje Londono ligoninėje mirė buvęs Rusijos specialiųjų tarnybų bendradarbis, knygos „FSB sprogdina Rusiją“ autorius Aleksandras Litvinenka.

Visus tuos metus jo mirties aplinkybes kruopščiai tiria Skotland-Jardas, bet dokumentais įrodytų faktų kol kas nedaug: A. Litvinenka buvo nunuodytas radioaktyvia medžiaga polonis-210, ir tas faktas klasifikuojamas kaip nužudymas.

Lieka neatskleisti esminiai klausimai: kas slepiasi už buvusio specialiųjų tarnybų karininko nužudymo, kas vykdytojas, iš kur paimtas polonis ir daug kitų dalykų.

Continue reading „Aleksandro Litvinenkos našlė – apie slaptąsias tarnybas ir politines intrigas” →

Žvalgyba

Garbo – ispano Chuano Pujolio Garsijos operatyvinis slapyvardis. Jį Berlynas užverbavo Antrojo pasaulinio karo metais šnipinėjimui prieš Didžiąją Britaniją. Garbo išgarsėjo kaip vienas iš sėkmingiausių dvigubų agentų pasaulinės žvalgybos istorijoje.

Garbo dirbo prieš Vokietiją, nes nekentė Ispanijos diktatoriaus Francisko Franko. Garbo šventu įsitikinimu, tik sąjungininkų pergalė kare galėjo apsaugoti Ispaniją nuo to fašisto. Iš pradžių Garbo pasiūlė savo paslaugas britams, bet šie jį atmetė.

Continue reading „Sėkmingiausias dvigubas agentas pasaulinės žvalgybos istorijoje” →

Žvalgyba

Normanas Beili–Stiuartas (1909–1966)– Didžiosios Britanijos armijos karininkas, ketvirtajame dešimtmetyje šnipinėjęs Vokietijai. Kilęs iš Indijos armijoje tarnavusio kariškio šeimos, Normanas Beili–Stiuartas įstojo į karinį jūrų koledžą, bet po kurio laiko buvo priverstas jį palikti dėl ligos. Pasveikęs jis 1925 metais išlaikė egzaminus į Karinę akademiją Sandherste, o 1928 metais ją baigė. Gavęs karininko laipsnį, buvo pasiųstas tarnauti į Siforto škotų pulką.

1932 metais N.Beili–Stiuartas lankėsi nacistinėje Vokietijoje, kur buvo užverbuotas ir, grįžęs į tėvynę pradėjo teikti vokiečiams informaciją apie Didžiosios Britanijos ginkluotąsias pajėgas. N.Beili–Stiuartui gerai mokėjo, ir būtent jo netikėtas praturtėjimas sukėlė įtarimų.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: karininkas iš Tauerio” →

bfv_1
Aktualijos

Bundesamt für Verlassungsschutz – Konstitucijos apsaugos tarnyba. Tai – kontržvalgybos tarnyba tuometinėje Vakarų Vokietijoje.

Steigiant šią tarnybą – BFV – vokiečiams aktyviai talkino Amerikos ir Didžiosios Britanijos žvalgybų atstovai, naują organizaciją kurdami daug kuo panašią į Didžiosios Britanijos Saugumo tarnybą (MI 5). Kaip ir MI 5, BFV neįpareigota areštuoti ar sulaikyti. Britai ir amerikiečiai pareikalavo tokio punkto, nes labai nenorėjo savo rankomis kurti kažko panašaus į naująjį Gestapo ar SS.

Continue reading „Vakarų Vokietijos kontržvalgybos nesėkmės” →

perl_harbor
Aktualijos

Hektoras Baivuoteris – britų žurnalistas, buvęs Didžiosios Britanijos žvalgybos slaptasis agentas, dar trečiajame dešimtmetyje nusakęs bendrą japonų karinę jūrų strategiją, kurią paskui japonai pademonstravo per antrąjį pasaulinį karą.

Hektoras Baivuoteris (Hector Baywater, 1884 – 1940) gimė Anglijoje, bet jaunystėje keletą metų gyveno Brukline (Niujorke, JAV). 19-metis jis jau tapo laikraščio “New York Herald” reporteriu. Savo žurnalistinę karjerą H.Baivuoteris pradėjo nuo to, kad sudarinėjo informacinius intarpus į dideles medžiagas, skirtas 1904–1905 metų rusų–japonų karo įvykiams vertinti. Jis lengvai rašė, nes gerai išmanė karinius laivus ir nuo vaikystės gyvai domėjosi ta tema.

Continue reading „Tikri ir prasimanyti žurnalisto Hektoro Baivuoterio karai” →

britas_devenni
Žvalgyba

Didžiosios Britanijos spauda aprašinėja dar vieną šnipinėjimo skandalą, kuriame iškilo „Rusijos tema“. 30-metis viršila Edvardas Devennis tarnavo povandeniniame laive “Viligant”, apginkluotame balistinėmis raketomis “Trident”.

Jūreivis bandė parduoti karines paslaptis asmenims, apsimetusiems Rusijos agentais. Iš tikrųjų tai buvo Didžiosios Britanijos specialiųjų tarnybų bendradarbiai. E.Devennis pripažino savo kaltę, nuosprendis bus paskelbtas gruodžio 12-ąją dieną.

„Karališkųjų KJP povandenininkas pripažino, kad buvo susitikęs su vadinamaisiais „Rusijos šnipais“, – praneša antraštėje “The Guardian”. Teismo posėdyje antradienį E.Devennis prisipažino esąs kaltas, nes pažeidė Valstybės paslapčių įstatymą ir pažeidė tarnybinius įsipareigojimus, rašo žurnalistė Sandra Lavil.

Continue reading „Didžiosios Britanijos karinis jūreivis užkibo už „jauko“” →

bleik_dzordz_m
Žvalgyba

Vienoje gyvenvietėje šalia Maskvos gyvena pensininkas, vadina jis save Georgijumi Ivanovičiumi, pasakoja “The Independent”.

„Jis beveik aklas ir vaikščioja pasiramsčiuodamas lazdele, bet išlikęs elegantiškas ir išsaugojęs skvarbų protą“, – rašo korespondentas Šonas Vokeris, pažymėdamas, kad šiomis dienomis apybraižos herojui sukaks 90 metų. Bet tai nėra paprastas vasarnamio gyventojas, o „vienas iš nepaprasčiausių personažų šnipinėjimo istorijoje ir vienas iš nelemtai išgarsėjusių žinomų britų išdavikų“, kaip išsireiškia autorius.

Continue reading „Šnipas, kuris liko šalti: 90-metis Džordžas Bleikas” →

tecer-tecer
Žvalgyba

Čepmenas Pinčeris (Chapman Pincher) – britų rašytojas ir žurnalistinių tyrimų specialistas.

Būtent jis parašė knygą, kurioje buvęs Didžiosios Britanijos Saugumo tarnybos (MI 5) generalinis direktorius Rodžeris Holisas (Roger Hollis) kaltinamas tuo, kad  buvo sovietų šnipas.

1976 metais Čepmenas Pinčeris jau buvo gerai žinomas žurnalistas, rašęs straipsnius gynybos temomis.

Būtent 1976-aisiais metais jis ir nutarė parašyti knygą, pagrįstą buvusio ministro pirmininko Haroldo Vilsono pareiškimais, esą Saugumo tarnyba (MI 5) rengė prieš jį sąmokslą. Kai ši idėja taip ir nebuvo įgyvendinta, Č.Pinčeris parašė „Jų amatas – išdavystė“ („Their Trade Is Treachery“, 1981).

Continue reading „“Jų amatas – išdavystė”” →

spy_akys_vyriskos
Žvalgyba

Portlendo byla – tai laikraštininkų sugalvotas pavadinimas šeštojo dešimtmečio istorijai, susijusiai su penkiais sovietų šnipais.

Tie sovietų šnipai, kaip dabar aiškėja, turėjo priėjimą prie Didžiosios Britanijos Admiraliteto Jūrų ginkluotės centro Portlende slaptųjų medžiagų.

Laimė, šnipai ilgainiui buvo demaskuoti, areštuoti ir nuteisti. Šnipų tinklo demaskavimas prasidėjo nuo kelių laiškų, kuriuos pasirašė kažkoks „Snaiperis“ (kaip išaiškėjo, Michailas Golenevskis, Lenkijos specialiųjų tarnybų bendradarbis, vėliau perbėgęs į Vakarus).

Tuos laiškus britams persiuntė Amerikos CŽV vadovybė.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: garsioji Portlendo byla” →

piteris_raitas
Žvalgyba

Piteris Raitas – Didžiosios Britanijos Saugumo tarnybos (MI 5) bendradarbis, išgarsėjęs tuo, kad iki ir po savo atsistatydinimo demaskuodavo Didžiosios Britanijos valstybės saugumo struktūrų nekompetentingumą ir tvirtino, kad nacionalinės specialiosios tarnybos prikimštos sovietų agentų. Net MI 5 generalinį direktorių Rodžerį Holisą (Roger Hollis) P.Raitas laikė sovietų žvalgybos agentu.

Piteris Raitas (Peter Wright, 1916–1995) gimė mokslininko šeimoje ir išsilavinimą įgijo Oksfordo universitete. Antrojo pasaulinio karo pradžioje jis įsidarbino Admiraliteto tyrimo laboratorijoje. Po karo kaip KJP civilis specialistas (mokslinis darbuotojas) dirbo kompanijoje „Markoni“.

Continue reading „Sovietų “blakės” paslaptį atskleidė nepatiklusis Piteris Raitas” →

seks_snipai
Žvalgyba

Kuo ypatinga Didžiosios Britanijos karo ministro Džono D.Profiumo išdavystės byla? Karo ministrą suviliojo žavi prostitutė, palaikiusi ryšius su žvalgybininku iš Sovietų sąjungos. Taigi Profiumo byla – tai šnipų skandalas seksualiniu pagrindu, kurio svarbiausias rezultatas – pirmalaikis Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Haroldo Makmilano atsistatydinimas.

Vienas iš pagrindinių šios gana painios istorijos dalyvių tapo profesionalus sovietų priėmimų lankytojas osteopatas Stivenas Vordas (Steven Ward) ir dvi jo protežė – jaunutės prostitutės Kristin Kiler ir Mandi Rais-Devis. Beje, centrinė vieta „Profiumo byloje“ skirta būtent K.Kiler, kuri turėjo intymių santykių su Didžiosios Britanijos karo ministru Džonu D. Profiumu (John Profumo) ir sovietų ambasados Londone karinio atašė padėjėju, 3-ojo rango kapitonu Jevgenijumi Ivanovu.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: seksualinė karo ministro Dž.D. Profiumo byla” →

jurij_modin
Žvalgyba

Jurijus Modinas (Jurij Ivanovič Modin g. 1922) – sovietų žvalgybos bendradarbis, vadovavęs „Kembridžo penketuko“ darbui (1947–1953 m.).

Jurijus Modinas gimė mažame miestely kaimo glūdumoje. Jo tėvas buvo kareivis, Rusijos pilietiniame kare (1917–1920 metais) kariavęs bolševikų pusėje.

Tėvą dažnai kilojo į naują tarnybos vietą, ir vaikystėje Jurijus daug pasivažinėjo po šalį. 1940 metais jis įstojo į karinę jūrų inžinerinę mokyklą Leningrade (dabar Sankt Peterburgas).

Nuo karo pradžios 1941 metų birželį ėmėsi ginklo, kad kovotų su vokiečiais, bet 1942 metais buvo evakuotas kartu su kitais kursantais į šalies gilumą. Tais metais J.Modinas pirmą kartą susidūrė su Sovietų specialiųjų tarnybų, o tiksliau – NKVD darbu. Mokykloje suėmė ir nuteisė sušaudyti virėją už sviesto vogimą. J.Modinas liudijo apie jį tardytojui.

Continue reading „Sovietų žvalgybos bendradarbis, vadovavęs “Kembridžo penketukui”” →

tecer-tecer
Žvalgyba

“Fluency” – grupė Didžiosios Britanijos ekspertų, ieškojusių nedemaskuoto Sovietų agento aukštose pareigose Anglijos specialiosiose tarnybose.

Komisija „Fluency“ buvo bendras Saugumo tarnybos (MI 5) Skyriaus „D“ (tyrimai) ir Kontržvalgybos valdybos „Secret intelligence service“ (MI 6) projektas. 1964 metų spalį įkurtos komisijos pirmininku buvo paskirtas Piteris Raitas (Peter Wright) iš MI 5.

Tyrimas buvo pagrįstas sovietinių šnipų Entonio Blanto (Anthony Blunt), Džono Kernkroso (John Cairncross) ir Leo Longo (Leo Long) prisipažinimais tų metų pradžioje, o taip pat informacija, gauta iš kelių sovietinių perbėgėlių. Ypatingą dėmesį komisija sutelkė duomenims, rodantiems nežinomo agento veiklą ir vėliau priskirtiems demaskuotam Haroldui (Kim) Filbiui (Kim Philby).

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: komisijai „Fluency“ taip ir nepavyko išaiškinti užsimaskavusio sovietų agento” →

graham_green
Žvalgyba

Gremas Grinas – anglų rašytojas ir “Secret Intelligence Service” (MI 6) agentas.

Savo požiūrį į literatūrinį darbą ir žvalgybą Gremas Grinas (Graham Greene, 1904–1991) apibendrino knygoje „Gyvenimo būdas“ („A Sort of Life“, 1971): „Man regis, kad kiekvienas rašytojas turi kažką bendro su šnipu: jis taip pat stebeilija, pasiklauso, ieško motyvų ir analizuoja charakterius…“

Žvalgybą G.Grinas susižavėjo 1924 metais, kai jis, būdamas Oksfordo universiteto studentas, pervažiavo visą dar okupuotą Vokietiją (pagal kultūrinę mainų programą, finansuojamą Vokietijos ambasados Londone).

Continue reading „“Kiekvienas rašytojas turi kažką bendro su šnipu”” →