Copy of omon_11

Paskutiniuosiuose Medininkų bylos teismo posėdžiuose buvęs Rygos OMON milicininkas Konstantinas Michailovas – Nikulinas vis dažniau skundžiasi sveikata. Ir vis dažniau pageidauja atidėti teismo posėdį. Arba prašo bylą nagrinėti be jo paties, kai tai padaryti įmanoma teisiškai.

Išgirdus tokius pareiškimus pirmiausiai į galvą šauna mintis, jog buvęs ypatingosios paskirties milicijos būrio eilinis tik apsimeta sergąs. Suprask, skųsdamasis galvos svaigimu ar širdies ritmo sutrikimais jis neva specialiai vilkina teismo procesą, ir šitaip specialiai trukdo teisėjams apklausti likusius liudininkus.

Tačiau neskubėkime kaltinti K.Michailovo simuliuojant ligas. Nepamirškime, jog buvęs omonininkas Lukiškių tardymo izoliatoriuje sėdi itin ilgai – trejetą metų iš eilės, tarsi jau būtų nuteistas. Vargu ar trisdešimt šešeri mėnesiai, praleisti už grotų laukiant teismo baigties, gali pridėti sveikatos.

Continue reading „Medininkų byloje laukiama buvusio Rygos OMON milicininko K.Michailovo – Nikulino mirties?”

Copy of advokatas_a.marcinkevicius

Žurnalistui dalyvauti teismo posėdžiuose – menkas malonumas. Visuomet. Net nesvarbu, stambi ar menkutė byla nagrinėjama. Neigiamos emocijos kaupiasi vien dėl to, kad tenka išgirsti mažų mažiausiai vieną negražią istoriją.

Be to, esi priverstas į tą negražiąją istoriją dar ir įsigilinti. Juk teks rašyti straipsnį. Žodžiu, skaitytojams reikės pateikti ir savo požiūrį į teismo posėdyje narpliotą dilemą. Tiksliau tariant, reikės pareikšti, kuri pusė tau atrodo patikimesnė, gražesnė, teisesnė.

Stebėti teismo posėdžius, kuriuose gvildenamos rezonansinės, visai Lietuvai svarbios bylos, – dar sunkiau. Omenyje turiu Medininkų bylos nagrinėjimą. Šios bylos posėdžius su nedidelėmis išimtimis stebiu gerą pusmetį (iš viso byla nagrinėjama daugiau kaip vienerius metus). Posėdžiai, atėmus vasaros atostogas, rengiami kiekvieną trečiadienį, taigi jau esu matęs apie dvidešimt posėdžių. Ne mažiau. Ir įspūdis – keistas, galima sakyti, net slogus.

Continue reading „Medininkų skerdynių bylos proceso ypatumai – sveiku protu sunkiai besuvokiami”

pistolet_2

Ką Rusijos gyventojai žino apie Lietuvos slaptąsias bei specialiąsias tarnybas? Kokie mitai apie Lietuvos žvalgus kuriami Rusijoje leidžiamuose laikraščiuose ir internetiniuose portaluose?

Ar mūsų žvalgybininkai pajėgūs Maskvoje pagrobti liudininką ir jį slapta pargabenti į Vilnių? Ar Lietuvos ambasados Maskvoje darbuotojai verbuoja Rusijos piliečius, ar moka užverbuotiesiems honorarus?

Į šiuos klausimus Rusijos piliečiai greičiausiai atsakytų: “taip”. Nes Rusijos leidiniuose apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos žvalgybas rašoma daug ir, žinoma, priešiškai. Beieškodamas straipsnių apie Baltijos kraštų žvalgybų operacijas rusiškuose leidiniuose radau išties sensacingų pasakojimų.

Beje, neužtenka pasakyti, jog publikacijų apie mūsų žvalgybas rusakalbėje spaudoje – nors vežimu vežk. Taip pat nepakanka pabrėžti, jog rusakalbė žiniasklaida Baltijos kraštų žvalgybas laiko klusniomis Jungtinių Amerikos Valstijų (CŽV) ir Didžiosios Britanijos slaptųjų tarnybų (MI 5 ir MI 6) tarnaitėmis.

Continue reading „Baltijos šalių žvalgybos rusiškuose leidiniuose traktuojamos kaip agresyvios ir pavojingos”

nikulins_4

Medininkų byloje – naujas posūkis. Netikėtas posūkis. Nagrinėjant šią itin sudėtingą ir svarbią Lietuvai bylą mūsų prokurorai žengė sunkiai suvokiamą žingsnį. Atsakingi už Medininkų bylą Generalinės prokuratūros atstovai šių metų rugsėjo 8-ąją pateikė teismui prašymą – į posėdžius nebekviesti net 58-ių numatytų apklausti liudininkų. Sutikite, toks sprendimas – keistas.

Juk iki pat šio rudens Generalinė prokuratūra nuolat pabrėždavo, esą Medininkų byla tiriama kruopščiai, atsakingai, atidžiai. Kad GP dirba pasiraitojusi rankoves, buvo galima spręsti jau vien iš numatomų apklausti liudininkų gausos. Medininkų bylą atiduodant teismui prokurorai prašė, kad teisėjai apklaustų nei daug, nei mažai, o būtent 224-ius liudininkus. Teismo proceso metu dar du žmonės pateikė prašymus, kad būtų apklausti šioje rezonansinėje byloje kaip liudytojai. Taigi iš viso buvo numatyta apklausti net 226 asmenis, galbūt turinčius vertingų duomenų apie Medininkų posto pareigūnus išžudžiusius asmenis.

Continue reading „Prokurorams nebereikalingi net 58-eri Medininkų bylos liudininkai”

video_cip

Rugsėjo pirmosiomis dienomis po trumpų vasaros atostogų mūsų teismas vėl atsivertė garsiosios Medininkų žudynių bylos tomus. Tačiau prognozuoti, kada teisėjai paskelbs galutinį nuosprendį, – keblu. Iki šiol liko neapklausta beveik šimtas į posėdžius kviesti numatytų liudininkų. Taip pat lieka miglotas Lukiškių tardymo izoliatoriuje įkalinto buvusio Rygos OMONo milicininko Konstantino Michailovo – Nikulino likimas. Buvusio omonininko advokatai Arūnas Marcinkevičius ir Ingrida Botyrienė teigia, jog byloje nėra nė vieno fakto, leidžiančio manyti, jog K.Michailovas prisidėjo prie Medininkų skerdynių. Tuo tarpu prokurorai laikosi kardinaliai priešingos pozicijos.

Šiandien videostudijos “SLAPTAI” pašnekovas – buvęs Amerikos teisininkas, buvęs Lietuvos parlamentaras Romanas SEDLICKAS. Mūsų svečias pasakoja, kodėl jam nepriimtina Lietuvos prokurorų pozicija dėl Medininkų bylos, kodėl jis manąs, jog K.Michailovui – Nikulinui pateikti kaltinimai neparemti konkrečiais įrodymais.

Continue reading „Tamsioji Medininkų žudynių bylos pusė”

krapovyje_2

Atsakyti į klausimą, kas buvo pirmasis 1990-ųjų kovo 11-ąją atkurtos nepriklausomos Lietuvos belaisvis, – nėra lengva. Daugelis iš mūsų tikriausiai gūžčiotų pečiais, išgirdę šį klausimą. Ne tik nusistebėtų, bet ir suabejotų: “nejaugi ką tik laisvę atgavusi Lietuvos valstybė turėjo į nelaisvę paimtų sovietų kariškių?”

Turėjo. Pirmasis nepriklausomos Lietuvos belaisvis buvo Andrėjus Batrakas. Beje, remiantis 1991-ųjų metų rugpjūčio mėnesį savaitraštyje “Gimtasis kraštas” pasirodžiusia Jurgio Pekarskio publikacija “Pirmasis Lietuvos belaisvis”, A.Batrakas buvo ukrainietis. Tarnauti į sovietinę kariuomenę jis buvo pašauktas iš Kijevo.

Continue reading „Pirmojo Lietuvos belaisvio paslaptis iki šiol neįminta”

Copy of omon_11

Kur slypi visa Medininkų bylos esmė? Pirmiausia dar 1991 metų liepos 31 dieną iš principo buvo nuspręsta, jog Medininkų žudynes įvykdė ne kas nors kitas, bet būtent OMONas.

Beje, Tomo Šerno parodymai, duoti Generalinės prokuratūros tardytojui Algimantui Astaškai 1-ojoje Tarybinėje ligoninėje, buvo vertingi kaip patvirtinantys būtent šią versiją. Tačiau tuo pačiu ir pavojingi, nes jis įvardino ne ką nors kitą, bet būtent Vilniaus OMONo vadą Boleslovą Makutynovičių.

Tai netiko dėl susitarimų tarp Lietuvos politikų ir Vilniaus OMONo vadovybės. Kilo grėsmė, kad visa tai gali iškilti į viešumą, o viso to pasekmės galėjo būti nepataisomos. Derėjo užkirsti tam kelią. Todėl nei Seime, nors T.Šernas buvo apklausinėjamas jau 1991-ųjų liepos 31-ąją, nei vėliau laikraščiui “The European”, nei Lietuvos žiniasklaidai nebuvo prasitarta, ką būtent jis atpažino. Dar daugiau. Tuometinis vicepremjeras Zigmas Vaišvila rūsčiai užpyko, kad neva žurnalistai per daug intensyviai domėjosi tyrimo eiga ir pagrasino jiems baudžiamosiomis bylomis.

Continue reading „Medinininkų byla: dezinformacijos anatomija arba šeši žingsniai prarajos link”

rusu_prokuratura

Manipuliacijų visuomenės nuomone šiandieninėje Lietuvoje – nors vežimu vežk. Ir tos manipuliacijos – labai pavojingos. Nes visuomenės nuomonė formuojama valstybiškai svarbiais klausimais. Pavyzdžiui, kažkas Lietuvoje, o gal – ne tik mūsų šalyje, trokšta, jog mes susidarytume kuo nepalankesnį požiūrį į Lukiškių tardymo izoliatoriuje uždarytą buvusį omonininką Konstantiną Michailovą – Nikuliną. Keista, bet į šiuos žaidimus įsipainioję ne tiek žurnalistai, kiek mūsų slaptosios tarnybos, mūsų prokurorai ir mūsų teismai.

Ši mintis kilo skaitant kai kuriuos oficialius Rusijos generalinės prokuratūros laiškus, adresuotus Lietuvos Generalinei prokuratūrai. Ką byloja, sakykim, Rusijos Federacijos Vyriausiosios tarptautinio teisinio bendradarbiavimo valdybos Teisinės pagalbos viršininko A.S.Kuprijanovo laiškas, atkeliavęs į Vilnių 2008-ųjų balandžio 11-ąją? Ne mažiau įdomus ir Rusijos Generalinės prokuratūros Tarptautinio teisinio skyriaus viršininko R.A.Adelchaniano laiškas, išsiųstas į Vilnių 2003 metų rugsėjo 24-ąją. Dėmesio vertas ir Rusijos Generalinio prokuroro pavaduotojo A.G.Zviagincevo, atsiuntusio savo paaiškinimą į Vilnių 2006-ųjų spalio 5 dieną, tekstas.

Continue reading „Rusijos prokuratūra siūlėsi tirti Medininkų bylą?”

landsbergis_01

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt ir laikraštis “XXI amžius” toliau domisi mūsų Generalinės prokuratūros veikla tiriant Medininkų žudynių aplinkybes bei keista buvusio omonininko Konstantino Michailovo – Nikulino byla. Šiandien mus labiausiai domina atsakymai į šiuos klausimus: ar tikrai Medininkų skerdynių išvakarėse į Lietuvą buvo permesta ta pati KGB grupė, kuri šturmavo telecentrą Vilniuje 1991-ųjų sausio mėnesį, ar tikrai dingo žudynių vietos apžiūros videomedžiaga, nufilmuota 1991.07.31 rytą, ar išties mūsų pareigūnai ne visi buvo nužudyti vagonėlyje. Mes taip pat ieškome atsakymų į klausimus, kodėl mūsų teisėsauga slepė kai kuriuos Tomo Šerno liudijimus ir kodėl kai kurioms politinėms jėgoms neįtiko tuometinis generalinis prokuroras Kazys Pėdnyčia.

Šiandien į Slaptai.lt ir “XXI amžiaus” žurnalisto Gintaro Visocko klausimus atsako europarlamentaras prof. Vytautas LANDSBERGIS, 1991-aisiais vadovavęs  Aukščiausiajai Tarybai–Atkuriamajam Seimui.

Continue reading „Europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis: “Manau, tyrimą tikslinga perduoti kitiems prokurorams””

butkevicius_geriausias

Liepos 31-ąją Lietuva minėjo Medininkų žudynių 19-ąsias metines. Paminklai žuvusiems pareigūnams pastatyti. Kasmet Medininkuose rengiami pompastiški minėjimai.

Tačiau svarbiausio dalyko Lietuva taip ir nenuveikė: neįvardino nei užsakovų, nei vykdytojų. Tiesa, vienintelis įtariamasis Konstantinas Michailovas – Nikulinas nūnai kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje.

Bet šiam buvusiam Rygos OMON milicininkui pateikiami kaltinimai kelia įtarimų, jog už grotų patupdytas niekuo dėtas žmogus.

Apie Medininkų įvykius su buvusiu Krašto apsaugos ministru Audriumi BUTKEVIČIUMI kalbasi visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt ir laikraščio „XXI amžius” žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Buvęs KAD ministras Audrius Butkevičius: “Tarp Rusijos ir Lietuvos dėl Medininkų greičiausiai egzistuoja nerašyti susitarimai””

medininkai_thumb2

Liepos 31-ąją Lietuva minės 19-ąsias Medininkų žudynių metines. Apie šį žiaurų, cinišką, tačiau iki galo deramai neišaiškintą nusikaltimą tiek lietuviškoji, tiek užsienio žiniasklaida pateikė dešimtis versijų.

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt pastaruoju metu taip pat skiria daug dėmesio ir jėgų, analizuodamas, kam prireikė šių skerdynių, kas jas organizavo bei įvykdė. Slaptai.lt taip pat gilinasi, koks čia galėjo būti buvusio OMON milicininko Konstantino Michailovo – Nikulino vaidmuo.

Šiandien savo skaitytojams pateikiame santrauką svarbiausių žinių, kas gi Lietuvoje dėjosi, kai oficialusis Vilnius sužinojo apie Medininkų tragediją. Čia rasite informacijos, ką 1991-ųjų rugpjūčio pirmosiomis dienomis  kalbėjo V.Landsbergis, Z.Vaišvila, A.Butkevičius, A.Paulauskas, J.Olekas, A.Patackas, K.Saja… Čia pateikiamas ir pirmasis sužeistojo T.Šerno apklausos protokolas.

Continue reading „Ką apie Medininkų skerdynes politikai kalbėjo 1991-ųjų rugpjūčio pradžioje”

rode_1

Po kelių dienų Lietuva ir vėl prisimins Medininkų žudynes, surengtas 1991-ųjų liepos 31-ąją. Tęsdamas žurnalistinį tyrimą apie tikrąsias šių skerdynių priežastis, užsakovus bei vykdytojus visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt dar kartą buvo susitikęs su buvusio omonininko Konstantino Michailovo (Nikulino) advokatu iš Rygos – Oskaru Ruode (Oskars Rode).

Duodamas išskirtinį interviu Latvijos teisininkas Oskaras Ruodė pateikė naujų įžvalgų, kodėl Lietuvos teisėsauga buvusiam OMON milicininkui K.Michailovui tebetaiko pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Pasak Latvijos advokato, Lietuvos teisėsauga bijo pripažinti, kad ištisus 19-a metų Medininkų byla buvo tiriama atmestinai, paviršutiniškai, nesistengiant atsakyti į esminius, svarbiausius klausimus. Su Latvijos advokatu Oskaru RUODE kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Advokatas Oskars Rode: “Lietuvos teisėsauga tebeignoruoja buvusiam omonininkui K.Michailovui palankius faktus””

nikulins

Šių metų liepos 14-ąją buvęs Rygos OMON milicininkas Konstantinas Michailovas Vilniaus Apygardos teisme perskaitė prašymą, kodėl jam negali būti pratęsta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.

Buvusio OMON pareigūno K.Michailovo kalbą pateikiame skaitytojams išverstą į lietuvių kalbą be jokių  sutrumpinimų. Manome, jog civilizuotos, padorios, demokratinės valstybės visuomenė privalo įsiklausyti ne tik į prokurorų ir teisėjų, bet ir į tų, kurie ginasi, nuomonę. Juolab kad K.Michailovo ir jo advokatų Arnūno Marcinkevičiaus bei Ingridos Botyrienės argumentai dažnai nutylimi, ignoruojami, nepastebimi.

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt nesako, kas čia teisus, o kas – kaltas. Mes tik esame įsitikinę, jog buvusio omonininko K.Michailovo prašymas, kuriame – per dvidešimt argumentų,  vertas visuomenės dėmesio. Beje, griežčiausia kardomoji priemonė K.Michailovui ir vėl – pratęsta.

Continue reading „Konstantinas Michailovas – Nikulinas: “prašau mane paleisti iš suėmimo””

temide__________

Vilniaus Apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija šių metų liepos 16-ąją nuspręndė ir toliau taikyti griežčiausią kardomąją priemonę įtariamąjam Konstantinui Michailovui – Nikulinui.

Tai reiškia, kad buvęs OMON milicininkas K.Michailovas, kol vyksta teismo procesas, už grotų praleis dar mažiausiai trejetą mėnesių.

Oficialioje Vilniaus Apygardos teismo nutartyje K.Michailovas kaltinamas tuo, kad, dirbdamas TSRS Vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos Ypatingosios paskirties milicijos būryje, veikdamas to paties būrio vado Česlav Mlynik suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais Andrej Laktionov ir Aleksandr Ryžov, tyčia nužudė 1991-ųjų liepos 31-ąją Medininkų poste budėjusius mūsų muitininkus, policininkus bei “Aro” pareigūnus.

Continue reading „Lietuvos teisėsauga nutyli buvusiam OMON milicininkui Konstantinui Michailovui palankias aplinkybes”

omon_foto

Tad tik bylos pabaigoje bus nagrinėjamos ir dar dvi svarbios detalės. Tuoj po Medininkų skerdynių atsakinėdamas į parlamentarų klausimus tuometinis generalinis prokuroras A.Paulauskas buvo užsiminęs ir apie maždaug už 800 metrų nuo įvykio vietos rastą automobilį bei kukurūzų lauke paliktą brydę. Kad būčiau visiškai tikslus, tuometinio Lietuvos prokuratūros vadovo žodžius pacituosiu remdamasis AT užfiksuota stenograma. “Žudikai, pasitraukdami iš įvykio vietos, pavogė, kaip minėjau, automobilį VAZ, kuriuo buvo atvykęs kelių policininkas Kazlauskas. Šitas automobilis organizavus paiešką buvo rastas už 800 metrų, maždaug kilometras nuo muitinės posto kukurūzų lauke. (…) Matyti, kad iš automobilio iššoko du žmonės. Šuo paėmė pėdsaką ir atvedė prie vietos, kur matyti kitos mašinos pėdsakai”.

Continue reading „Medininkų žudynių byloje – vis daugiau neaiškumų ( 2 )”

omon_foto

Po Medininkų žudynių praėjo beveik du dešimtmečiai. Ši rezonansinė byla nūnai analizuojama Lietuvos teisme. Teisėjai jau spėjo apklausti 99 iš 224 liudininkų. Kai kuriuos – ne po vieną kartą. Teisminio proceso metu liko apklausti bemaž dar gerokai virš šimto liudininkų. Už grotų įkalintas kaltinamasis – buvęs eilinis Rygos OMON milicininkas Konstantinas Michailovas – Nikulinas.

Regis, sulyg kiekvienu teismo posėdžiu turėtume artėti prie tiesos, kas, kaip ir kodėl 1991-ųjų liepos 31-ąją Medininkų pasienio poste nužudė septynis mūsų pareigūnus (aštuntasis Lietuvos pareigūnas per stebuklą išliko gyvas). Deja, kiekvienas teismo posėdis atneša vis daugiau neaiškumų, kelia vis daugiau neatsakytų klausimų.

Continue reading „Medininkų žudynių byloje – vis daugiau neaiškumų ( 1 )”

Copy of kliunka_kliunka

Tai – jau ketvirtoji portalo Slaptai.lt ir laikraščio “XXI amžiaus” publikacija, kurioje narpliojamas keistas Medininkų žudynių bylos tyrimas. Kai kurios šio tyrimo aplinkybės verčia suklusti, ar pagrįstai Lietuvoje kalinamas buvęs OMON milicininkas Konstantinas Michailovas – Nikulinas. Pavyzdžiui, birželio 16-osios teismo posėdyje  prokuroras Rolandas Stankevičius liudininko Alberto Karkino pasiteiravo, ar jis turįs įrodymų, jog Lietuvoje kalinamas Konstantinas Michailovas – Nikulinas nedalyvavo Medininkų skerdynėse.

Kaip derėtų suvokti šį itin klastingai suformuluotą klausimą? Jei į teismo posėdį iškviestas liudyti A.Karkinas neturi konkrečių duomenų, jog advokatų Arūno Marcinkevičiaus ir Ingrido Botyrienės ginamas omonininkas Konstantinas 1991-ųjų liepos 31-ąją nedalyvavo Medininkų skerdynėse, vadinasi, galima spėti, kad žudynėse K.Michailovas vis dėlto dalyvavo?

Continue reading „Kodėl mūsų teisėsauga kadaise į laisvę paleido buvusį omonininką Igorį Gorbanį?”

nikulins

Buvusio Rygos OMONo milicininko Konstantino Michailovo (Nikulino) byla mįslinga. Ją derėtų priskirti būtent prie tų rezonansinių tyrimų, kuriuose neaiškumų žymiai daugiau nei atsakytų klausimų. Vieno tokio keisto nutikimo liudininku tapau šių metų birželio 3-iąją. Tądien Apeliaciniame teisme buvo svarstoma, ar šis rusų tautybės vyras, kurį Lietuvos teisėsauga kaltina dalyvavus Medininkų žudynėse 1991-ųjų liepos 31-ąją, pagrįstai jau du su puse metų įkalintas Lukiškių tardymo izoliatoriuje, nors jo kaltė dar neįrodyta ir nežinia, ar kada nors bus įrodyta. Taigi Apeliaciniame teisme prokuroras Rolandas Stankevičius smulkiai išvardino Generalinės prokuratūros argumentus, kodėl, kol vyksta teismas, buvusiam omonininkui K.Michailovui turi būti taikomas ne pasižadėjimas neišvykti, o griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.

Continue reading „Kodėl buvęs omonininkas Konstantinas Michailovas – vis dar už grotų?”

herb_rusija_

Šiandien visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt pateikia Aleksandro Litoj straipsnį apie Rusijoje veikiančias fašistines organizacijas, kurios sėkmingai konkuruoja su liberaliomis, antifašistinėmis organizacijomis. Publikacija, kurioje atskleidžiama dvilypė Kremliaus laikysena, kurioje pasakojama apie daugiausiai triukšmo sukėlusias politines žmogžudystes, buvo paskelbtas laikraštyje “Novaja gazeta”. Tikimės, jog šis Vadimo Juškos vertimas sudomins mūsų skaitytojus.

Štai nedidelė ištrauka iš judėjimo „Ruskij obraz” politinės programos: „Teritorijose, kuriose kompaktiškai gyvena ne slavų kilmės aborigenai, jie turi teisę gyventi, remdamiesi savo papročiais ir religija. Ne kompaktinėse gyvenamosiose vietose jų gyventojams apribojamos pilietinės teisės. Santuokos tarp skirtingų rasių yra draudžiamos, kaip darančios žalą baltajai rasei. Nes gimęs baltuoju, turi gimdyti baltuosius vaikus, kad neišnyktų tavo rasė”.

Continue reading „Neįveikiamas Rusijos ekstremistinių organizacijų pogrindis”