Buvusiam Lioreta de Maro merui, o dabar Katalonijos parlamento deputatui pateikti kaltinimai, praneša ABC straipsnyje, parengtame agentūros EFE. Kovo 13 dieną Havjeras Crespas privalo duoti parodymus teisme.

H.Crespas kaltinamas papirkinėjimu ir pareigybiniu nusikaltimu. „Anksčiau Andrejus Petrovas, kaip manoma, gaujos, plovusios Rusijos mafijos pinigus Lioreta de Mare, lyderis, tardomas Nacionalinio teismo teisėjo Elojaus Velasko, patvirtino, kad apmokėdavo dovanas H.Crespui, taip pat ir už laikrodį, įvertintą 3 tūkst. eurų, vyno butelius ir „kalėdinius krepšius“, ir dar dvi keliones į Rusiją“, – sakoma straipsnyje. 

Continue reading „Katalonijos Aukščiausiojo Teismo kaltinimai “Rusijos mafijos” byloje”

finansiniai_nusikaltimai

Generalinė prokuratūra su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) atlieka savrbų ikiteisminį tyrimą.

Ikiteisminis tyrimas – dėl galimai neteisėto didelės vertės paskolų gavimo iš keturių Lietuvoje veikiančių kredito unijų, taip pat galimo šių kredito unijų turto iššvaistymo, disponavimo tokiu būdu nusikalstamai įgytu turtu, kai kurių įmonių neteisėtos veiklos ir dokumentų klastojimo (LR BK 182 str. 2 d., 184 str. 2 d., 203 str. 2 d., 300 str. 1, 2 d., 216 str. 1 d.).

Continue reading „Atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl „Nacionalinės kredito unijos“ galimai neteisėtos veiklos”

mafia_mafia_2

Rusų mafijos vadeiva, suimtas Ispanijoje 2008 metais ir laukiantis teismo, nebesugrįžo, kai Nacionalinių teismo rūmų tardytojas išdavė jam leidimą gydytis Sankt Peterburge; analogiškoje padėtyje yra vienas iš jo pavaduotojų, praneša „La Vanguardia”.

Kalbama apie 65-rių metų Genadijų Petrovą sulaikytą per operaciją „Trejetas“, kuris laikomas vienu iš Tambovo nusikalstamos grupuotės vadeivų. Ekspertų nuomone, toji grupuotė yra ketvirta pagal dydį pasaulyje ir viena iš pagrindinių mafijinių struktūrų Sankt Peterburge.

Continue reading „Vienas iš rusų mafijos vadeivų Ispanijoje pabėgo teismo leidimo dėka”

japoncikas

Dabartinė Rusijos nusikaltėlių struktūra labai panaši į buvusios sovietų valdžios “vertikalę”.  Tada būta politinio burio.

Nusikaltėliai turi savo “nusikaltėlių susirinkimą”, kurio sprendimai privalomi visiems. Vietoje finansų ministerijos – nusikaltėlių “iždas”. Vietoj armijos – “pėstininkai”, kuriems privalu dalyvauti “aiškinantis santykius”. O KGB funkcijas atlieka korumpuoti valdžios ir teisėsaugos organų atstovai, kuriuos savo reikmėms paperka klestinčios galvažudžių gaujos. Tiesa, kai kurie “įteisintieji nusikaltėliai” tvirtina, jog vadinamųjų moralės kodeksų jie nėra matę akyse ir tikrai nepasirašinėjo.

Continue reading „Kas ir kodėl kursto nesutarimus tarp Rusijos nusikaltėlių lyderių ( 2 )”

aslanas_usojanas

Pirmieji rimti nesutarimai tarp rusų nusikaltėlių gaujų kilo tuomet, kai į kalėjimus pradėjo masiškai grįžti kriminaliniai nusikaltėliai, dalyvavę Antrojo pasaulinio karo meto mūšiuose. O tokių recidyvistų, kurie Antrojo pasaulinio karo dienomis buvo mobilizuoti į sovietinę armiją ir sąžiningai kariavo prieš Vokietiją, pasitaikė ne tiek mažai. Kai kurie iš jų sulaukė net valstybinių apdovanojimų. O vienas recidyvistas – žmogžudys tapo net SSRS didvyriu.

Kodėl įsiplieskė trintis tarp nusikaltėlių, tarnavusių sovietų armijoje, ir tų, kurie netarnavo jokioje armijoje, – paprasta paaiškinti. Tuomet galiojo nerašytos taisyklės: jei turi “įteisintojo vagies” (vor v zakone) statusą, jokiu būdu negali tarnauti valdžiai, bendradarbiauti su valdžios institucijomis, juolab – su valstybinėmis jėgos struktūromis. Jei šią nuostatą sulaužei, grubiai pažeidei “įteisintųjų vagių” garbės kodeksą ir privalai mirti.

Continue reading „Kas ir kodėl kursto nesutarimus tarp Rusijos nusikaltėlių lyderių ( 1 )”

pistolet_2

Per RTVi televizijos kanalą ir vėl parodyta, mano supratimu, įsimintina laida. Prieš keletą dienų televizijos laidoje “Osoboje mnenije” buvo pasakojama apie nusikaltėlių užvaldytą Rusiją. Ne tik guostasi, jog mafijos ir organizuoto nusikalstamumo atstovai  Rusiją supančiojo iš visų pusių, bet ir svarstyta, ar įmanoma ir kaip įmanoma pažaboti į valdžios struktūras jau prasibrovusius nusikaltėlius.

Toji “Osoboje mnenije” įsiminė todėl, kad joje itin atvirai kalbėjo į atsargą išėjęs Rusijos milicijos generolas – majoras Vladimiras Ovčinskij. Kalbėjo drąsiai, konkrečiai, remdamasis nepaneigiamais faktais, lygindamas Rusijos mafiją su Italijos “Cosa nostra”, “Comora” ar “Drangeta”. Kai kurios jo mintys aktualios ir mums. Ir ne vien dėl to, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau irgi viešai prabilo apie neleistiną nusikaltėlių ir oligarchų įtaką valstybės struktūroms. Buvęs aukšto rango milicijos karininkas tvirtino, jog “mafija yra amžina, jos mafijos neįmanoma įveikti, tačiau įtaką sumažinti iki nepavojingo minimumo – galima”. Žodžiu, mafiją galima sutramdyti net Rusijoje.

Continue reading „Ar Rusijos milicijos generolo – majoro Vladimiro Ovčinskij patarimai tinka Lietuvai?”

mafia_juoda

Šiais metais pasaulyje atskleista daugybė paslapčių. Dalis jų susiję su „Wikileaks“ svetainės skelbiamais dokumentais.

Tačiau dalis paslapčių paaiškėjo kitais kanalais – tai ir įdomūs faktai dėl Sirijos valdžios ir kai kurių vakariečių politikų ir verslo magnatų ryšių. O šių metų rudenį atskleisti įdomūs faktai dėl Rusijos vadovų V.Putino ir I.Sečino bei jiems artimo oligarcho kontroliuojamos stambios naftos verslo bendrovės „Gunvor“ ryšių su Šveicarijoje gyvenančio amerikiečių kilmės verslo magnato Marko Ričo valdoma korporacija „Glencor“. Šių metų rudenį galutinai įrodyti ir Italijos premjero S.Berluskonio ryšiai su mafija.

Continue reading „Keletas pastabų apie garsiausias 2010-ųjų paslaptis”

fsb-pastatas

Prieš keletą dienų buvome paskelbę publikaciją, kurioje pabandėme įžvelgti tendencijas, kaip rusiškuose leidiniuose traktuojamos Baltijos šalių žvalgybos. Įspūdis – slogus. Lietuvos, Latvijos ir Estijos žvalgybos rusakalbiuose laikraščiuose, žurnaluose bei internetiniuose portaluose dažniausiai traktuojamos kaip agresyvios ir absoliučiai nuo JAV ar Didžiosios Britanijos priklausomos struktūros.

O kaip rusakalbiai leidiniai traktuoja mūsų kontržvalgybos padalinius? Palankumo ir vėl nerasime. Bet nereikia būti naiviais – rusakalbė spauda ir negali būti palanki nuo Sovietų Sąjungos atsiskyrusių šalių žvalgybai ir kontržvalgybai. Pavojingiausia tai, kad rusakalbėje spaudoje apie mūsų kontržvalgybas pateikiama daug klaidinančių versijų bei išsigalvojimų, kurie, žinoma, dažniausiai atrodo patraukliai ir galbūt –  įtikinamai.

Continue reading „Baltijos šalių kontržvalgyba – rusiškų leidinių akimis”

mafia_1

Šiandienos pasaulio politinei ir ekonominei raidai lemiamą įtaką turi įvairių Rytų ir Vakarų valstybių (ypač didžiųjų valstybių) vyriausybių interesai. Didžiulę įtaką turi ir stambių bankų ir korporacijų, įtakojančių vyriausybių sprendimus, interesai. Nereikia pamiršti ir tarptautinių kriminalinių sindikatų ir galingų organizuotų nusikaltėlių grupuočių, faktiškai kontroliuojančių kai kurių šalių vyriausybes, įtakos. Politinėms ir ekonomikos procesams didelę įtaką turi ir slaptosios tarnybos. Slaptųjų tarnybų dvikovos, į kurias įsitraukia ir žiniasklaida, primena gerai surežisuotus spektaklius. Tokie spektakliai kai kam naudingi, jų režisieriai trina rankas, o visuomenė įsivelia į kivirčus, aštrias diskusijas ir atitraukiama nuo tikrųjų problemų. Lietuvoje įsibėgėjantis CŽV slapto kalėjimo skandalas yra tipiškas rusiškų slaptųjų tarnybų ir jų sąjungininkų Vakaruose režisuojamų spektaklių pavyzdys.

Continue reading „Pasaulis – mafijos, organizuotų nusikaltėlių ir korumpuotų slaptųjų tarnybų taikiklyje”