grybauskaite_8-k

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo priimtas Baudžiamojo kodekso, Kriminalinės žvalgybos ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymų pataisas.

Prezidentės iniciatyva parengtomis ir skubos tvarka priimtomis pataisomis sugriežtinta baudžiamoji atsakomybė už rinkėjų papirkinėjimą.

„Griežtesnės priemonės užtikrins efektyvesnę kovą su įžūliu rinkėjų papirkinėjimu ir neleis išvengti atsakomybės už šį demokratijos pamatus griaunantį nusikaltimą”, – sako Prezidentė.

Pagal Prezidentės teiktas pataisas, rinkėjų papirkinėjimas nuo šiol bus laikomas apysunkiu nusikaltimu, o bausmės už jį padidintos nuo 2 – 3 iki 4 -5 metų laisvės atėmimo. Taip pat baudžiamojon atsakomybėn bus traukiami ne tik rinkėjus papirkinėję asmenys, bet ir tie, kurie inicijavo ir organizavo šią nusikalstamą veiką.

Continue reading „Už rinkėjų papirkinėjimą – griežtesnė atsakomybė”

copy_o_ kaukees

Esu tas, kuris nesiskverbia į politiką. Geriau dirbti savo tylų darbą ir džiaugtis bent tuo, kas mūsų šalyje dar gero taikosi, ir tuo, ką aš kraštui gero padariau. Bet kada prie aruodo sugužėję mano rinkti vyrai ima mindžioti padorumo likučius, kyla daug abejonių.

Antai ir 2012 lapkričio 7-osios vėlų vakarą LRT televizijoje sėdi triumviratas – Valentinas Mazuronis (“tvarkiškis”), Vytautas Gabšys (“darbiškis”), Juozas Olekas (socdemas”) bei ketvirtas samdytas jų bernas Vytautas Bruveris ir TV kamerų akivaizdoje pučia muilo burbulus į akis tokiems, kaip ir aš, žiūrovams.

Continue reading „Veidai ar kaukės prieš kameras?”

birute_valionyte_

Lapkričio 2 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė įteikė 18-os Kovo 11-tosios Akto signatarų ir 3-jų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų pasirašytą laišką Lietuvos Respublikos Prezidentei  J.E. Daliai Grybauskaitei.

Signatarai laiške reiškia paramą Prezidentės ketinimams ginti Konstituciją, imtis konkrečių veiksmų, užtikrinant naujojo Seimo legitimumą ir tuo pačiu reiškia susirūpinimą antikonstituciniais procesais, masiniais konstitucinių principų ir įstatymų pažeidimais 2012-ųjų metų Seimo rinkimuose. Laiško autoriai abejoja rinkimų rezultatų daugiamandatėje ir vienmandatėse apygardose teisėtumu ir pasigenda principingų pozicijų dėl rinkimų eigos tiek iš Lietuvos Respublikos Seimo tiek ir iš Lietuvos Respublikos Prezidentės pusės. 

Continue reading „Nepriklausomybės Akto Signatarai pasigenda Seimo ir Prezidentės principingų pozicijų dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų”

uspaskich_rekl_m

Pra­ėjus pir­ma­jam Sei­mo rin­ki­mų tu­rui Dar­bo par­ti­ja, so­cial­de­mok­ra­tai bei par­ti­ja „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ su­sku­bo pa­reikš­ti ke­tinančios for­muo­ti val­dan­či­ą­ją dau­gu­mą. Par­ti­jos „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ pir­mi­nin­kas Ro­lan­das Pa­ksas pa­si­bai­gus pir­ma­jai rin­ki­mų die­nai tei­gė, kad „tvar­kie­čiai“, Dar­bo par­ti­ja ir so­cial­de­mok­ra­tai jau prieš rin­ki­mus yra ap­ta­rę, ku­rias mi­nis­te­ri­jas no­rė­tų pa­si­da­lin­ti.

R. Pa­ksas taip pat ne­at­me­tė ga­li­my­bės, kad prie tri­jų par­ti­jų ko­a­li­ci­jos ga­lė­tų pri­si­jung­ti Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja (LLRA) ar­ba Li­be­ra­lų są­jū­dis. Apie li­be­ra­lų da­ly­va­vi­mą bū­si­mo­jo­je kai­rių­jų ko­a­li­ci­jo­je kal­bė­jo ir V. Us­pas­ki­chas, tei­gęs, kad nau­ją val­dan­či­ą­ją ko­a­li­ci­ją ga­li su­da­ry­ti ir dau­giau ne­gu trys par­ti­jos, o jis pats as­me­niš­kai la­biau­siai no­rė­tų, kad jo­je bū­tų Li­be­ra­lų są­jū­dis.

Continue reading „Postai jau dalijami?”

degutiene

Lietuvos parlamentarai pradėjo Seimo rudens Sesiją. Kreipdamasi į kadenciją baigiančius parlamentarus Seimo Pirmininkė Irena Degutienė linkėjo jiems susikaupimo ir susitelkimo. Pasak parlamento vadovės, ši sesija išskirtinė todėl, kad trumpa, mat Seimas dirbs tik pusantro mėnesio. Manoma, kad naujasis Seimas į pirmąjį posėdį susirinks lapkričio 14 – 15 dienomis.

Seimo pirmininkė I.Degutienė perskaitė Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimą. Prezidentės sveikinime sakoma, kad liko vos keli mėnesiai įvykdyti rinkėjams duotus pažadus. Politiniame ringe tai, Prezidentės teigimu, sudėtingiausias ir didžiausio susitelkimo reikalaujantis etapas. Prezidentė pabrėžė, jog finansinės drausmės įtvirtinimas konstituciniu įstatymu užtikrintų, kad būtent šis principas, o ne politiniai vėjai, lems kitų metų biudžetą.

Continue reading „Paskutiniosios šio Seimo sesijos ypatumai”

vytautas_visockas_1

Štai ir įvyko tai, apie ką Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas kalbėjo Seime minint 40-ąsias Romo Kalantos žūties metines. Sakė, kad yra tam tikrų paralelių tarp to, kas dabar vyksta, ir tarp kalantinių.

Tikrai yra, ypač kai pasiklausai psichologų, psichiatrų samprotavimų nelaimingos mergaitės kančių tema. Tada, prieš keturiasdešimt metų, psichiatrai irgi aktyviai reiškėsi. A.Patackas įspėjo valdžią, teisėsaugą, “kuri pastaruoju metu netgi sudarė ar net žada sudaryti labai pavojingą ir grėsmingą simbiozę su psichiatrija”.

Continue reading „Esu sukrėstas, pasibaisėjęs”

helene_flautre

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt pateikia keletą ištraukų iš Vokietijos ir JAV laikraščių. Tos ištraukos akivaizdžiai byloja, jog intrigos dėl CŽV kalėjimų, neva išbarstytų po visą Europą, dar nenutilęs.

Lietuvai ypač priekaištauja vokiečių žurnalistai. Esą Lietuva labai vangiai tiria pasirodžiusią informaciją apie šalia Vilniaus veikusį CŽV kalėjimą, kuriame galimai be teismo sprendimo buvo kalinamas vienas ar keli asmenys. Ne tik kalinami, bet galbūt net ir kankinami.

Continue reading „Triukšmas dėl CŽV kalėjimų vis dar netyla”

gaidys_vilmorus_1

Lietuva niekaip neišbrenda iš įvairiausio pobūdžio nemalonumų. Nieko stebėtino, nieko keisto. Tai – natūrali kiekvienos valstybės būsena.

Į nemalonias istorijas įsipainioja ir kitų, net labai padoriai, sąžiningai, principingai, demokratiškai tvarkomų šalių politikai, verslininkai, specialiųjų tarnybų pareigūnai, bankininkai.

Tačiau skandalas nelygu skandalui. Vienais atvejais konfliktinės situacijos kuriamos dirbtinai, kitais sykiais jos kyla spontaniškai. Kai kada skandalai pakelia populiarumo reitingus, o kai kada – sužlugdo. Kokia nūnai situacija klostosi Lietuvoje, belaukiančioje rudenį rinkimų į Seimą?

Su visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” direktoriumi Vladu GAIDŽIU kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Kaip partijų reitingams pakenkė “Snoro”, FNTT ir Garliavos skandalai”

Gintaras_originalas

Pastarųjų dienų įvykiai byloja, jog Lietuvos visuomenė vis pikčiau analizuoja lietuviškosios Temidės bėdas. Apie privalumus nė nekalbama, nes, matyt, manoma, jog trūkumų akivaizdžiai daugiau. Nepasitenkinimas kai kuriais Lietuvos teisėjų sprendimais auga, bylų, kurios visuomenėje sukėlusios dviprasmiškus atgarsius, gausėja. Visuomenė net protesto mitingus prie Lietuvos Seimo jau pradėjo rengti. Tiesa, ne itin gausius, nors pompastikos ir skambių, tuščiavidurių šūkių – užtektinai.

Kad Lietuvos teismai turi savąjį Achilo kulną, – niekas nesiginčija. Tačiau įtarimų kelia ir kai kurie teisybės ieškotojų veiksmai. Juk nenumaldomai artėja rinkimai į šalies Parlamentą. Todėl greičiausiai turime ir tokių teisybės ieškotojų, kurie, prisidengdami gražiais tikslais, ieško vien pigaus populiarumo. Pavyzdžiui, likus vos keliems mėnesiams iki naujųjų rinkimų prabyla apie Ypatingojo prokuroro pareigybės svarbą Lietuvos teisėsaugos sistemoje.

Continue reading „Ko siekia atsarginio advokato institucijos šalininkai”

kastis

„Teroristės“ Eglės Kusaitės bylos kaltinamojoje išvadoje jai mestas kaltinimas, kad ji siekė prisijungti prie neva tarptautinės teroristinės organizacijos „Kaukazo Emyratas“ (Šiaurės Kaukazo sukilėlių paskelbtos atkuriamos nepriklausomos valstybės pavadinimas) ir paaukoti savo gyvybę pagal šios organizacijos nurodymą Rusijos karinėje bazėje, ją susprogdindama (tiesa, nežinia nei kur, nei kada). Teigiama, kad ji pati dalyvavo teroristinės grupuotės su bendrininkais Maskvoje, susijusiais su „Kaukazo Emyratu, sukūrime.

Kadangi kiekviena baudžiamoji byla šalies viduje, ypač susijusi su teisminio proceso dalyviais – kitų šalių piliečiais, yra ir tarptautinės teisės dėmesio ir vertinimo objektas, už Lietuvos Respublikos tarptautinius santykius atsakinga Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė tuo pačiu tarsi oficialiai pripažino Šiaurės Kaukazo sukilėlius tarptautiniais teroristais.

Continue reading „Saugumiečiai ir prokurorai įlindo į Prezidentės sodą”

temide_111111

Dėl piliečių paramos renkant parašus referendumo sušaukimui teismų sistemos pertvarkos klausimu

2009 m. „EUROBAROMETRO“ tyrimai rodo, kad ES valstybių tarpe Lietuva atsidūrė paskutinėje vietoje pagal visuomenės pasitikėjimą teismais. Šiandien pasitiki teismais vos 15 proc.. Lietuvos gyventojų, nepasitiki per 78 proc.

Nepasitikėjimo teismais priežastys.

Lietuvos teismai suformuoti buvusių sovietinių teisininkų, visiškai atsiribojant nuo visuomenės. Į teismų įstatymą jie įrašė nuostatas, kurių Konstitucijoje nėra, kad teisėjais privalo būti tik profesionalai. Tokios nuostatos nėra ir Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijoje Nr. R(94)12. priimtoje 1994m. spalio 13 d., kurioje kalbama apie teisėjų nepriklausomumą. Kitaip tariant, tiek Konstitucijoje, tiek ir rekomendacijoje paliekama vietos ir neprofesionaliems teisėjams: prisiekusiųjų žiuri, taikos teisėjams bei tarėjams.

Continue reading „Ar Tamsta jau pasirašei už teismų pertvarką?”

Saulius-Stoma

Garbė – sunkiai nusakoma kategorija. Ypač politikos srityje. Kas Antikos laikais buvo paprasta ir aišku, dabar jau tapo problema. (FNTT) vadovų nušalinimo skandalas ir šiuo aspektu teikia peno apmąstymams. Abi konflikto šalys, vartodamos tą patį žodį „garbė“, suteikia jam beveik priešingas prasmes. Ir tai – labai charakteringa.

Pradėkime nuo pradžių. Sąvoką „karininko garbė“, kaip informacinio karo ginklą, pirmieji ėmė vartoti Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) lyderiai Algis Čaplikas ir Raimundas Palaitis. Anot jų, nušalinti FNTT vadovai, aukštus laipsnius turintys karininkai, privalėjo tyliai paklusti ir jokiu būdu nebandyti gintis viešumoje. Pareigūnai, išdrįsę pasipriešinti politikams ir nesutikę savo noru prisiimti kaltės, tariamai sulaužė karininko garbę.  

Continue reading „Be garbės”

VIEŠAS PAREIŠKIMAS

Mes, mitingo “Išvykime iš Lietuvos neteisingumo įšalą” dalyviai, susirinkę 2012 metų vasario 22 dieną Vilniuje, Simono Daukanto aikštėje, prie Respublikos Prezidento rūmų, reikalaujame:

– iki Kovo 11-osios išviešinti visų šalies partijų, aukštų politikų, teisėtvarkos ir slaptųjų tarnybų pareigūnų ryšius su šešėliniu verslu ir kitomis nusikalstamomis struktūromis, paskelbti duomenis apie jų gaunamus pinigus iš šių struktūrų ir galimai neteisėtą praturtėjimą;

– nedelsiant sugrąžinti į pareigas be jokio aiškaus pagrindo nušalintus FNTT vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą;

– atleisti iš pareigų susikompromitavusį vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį ir visus kitus su šešėliniu verslu ir kriminaliniu pasauliu susijusius valdžios pareigūnus;

– nedelsiant pradėti nuoseklų valdžios apsivalymo procesą;

– iš esmės pertvarkyti teisėtvarką – išlaisvinti ją iš kriminalinių ir kitų neskaidrių ryšių, padaryti kompetentingą, atsakingą ir drąsią;

Mes norime susigrąžinti mūsų atkurtą Lietuvos valstybę – orią, garbingą, teisingą.

Mes norime švęsti Kovo 11-ąją švaresnėje Tėvynėje!

Priimta Vilniuje, Simono Daukanto aikštėje 2012 metų vasario 22 dieną.

Pilietinės akcijos rengėjų ir dalyvių vardu: Alvydas Medalinskas ir Audrius Nakas.

Šis viešas pareiškimas  įteiktas: Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai GRYBAUSKAITEI,  Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei Irenai DEGUTIENEI ir Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos Pirmininkui Andriui KUBILIUI.

Vytauto Visocko nuotr.

2012.02.22        

caplikas_algis

Liberalų ir centro sąjunga ir jos deleguotas vidaus reikalų ministras valdo Valstybės saugumo departamentą (VSD), Antrąjį operatyvių tarnybų departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos ir Generalinę prokuratūrą. Maža to, Liberalų ir centro sąjungos įtaka prasiskverbė net iki Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir konservatorių partijos patriarcho, profesoriaus Vytauto Landsbergio!

Gerbiamieji, jei tai pasakyčiau garsiai, tikriausiai pasukiotumėte pirštą ties smilkiniu. Deja, šiomis pasakomis grupė iš anksto susitarusių asmenų Lietuvą maitina jau keletą savaičių, o Liberalų ir centro sąjungos žmonės kasdien prašomi tas pasakas komentuoti, patvirtinti arba paneigti. Manau, kad paneiginėti tai, kas sukurpta „puspročių“ ir „ligonių“ – bergždžias užsiėmimas, verčiau atkreipsiu dėmesį į tai, kam naudinga, kad Liberalų ir centro sąjunga būtų sulyginti su žeme, o jos politikai suterštos garbės nenusiplautų niekada?

Continue reading „Pilant purvą ant partijos ir ministro, nepaaiškės, kaip buvo apvogta valstybė ir kas tai padarė”

grybauskaite_8-k

Ne­se­niai pa­skelb­ta, kad or­ga­ni­za­ci­ja „Fu­tu­re Ex­plo­ra­tion Net­work“ pa­tei­kė prog­no­zes, ka­da iš­nyks da­bar­ti­niai laik­raš­čiai.

Ma­žiau­siai lai­ko duo­da­ma JAV – ma­no­ma, kad šio­je ša­ly­je laik­raš­čiai taps is­to­ri­ja jau 2017 me­tais. Po dve­jų me­tų tu­rė­tų at­ei­ti ei­lė Jung­ti­nei Ka­ra­lys­tei ir Is­lan­di­jai. Vo­kie­ti­jo­je ir Es­ti­jo­je laik­raš­čiai nu­stos ei­ti 2030 me­tais, Lie­tu­vo­je ir Veng­ri­jo­je – 2032 me­tais.

Dar po me­tų ei­lė tu­rė­tų at­ei­ti Lat­vi­jai. Tai­gi, jei ti­kė­si­me fu­tu­ro­lo­gais, 2032-aisiais Lie­tu­vo­je ne­be­liks da­bar­ti­nės for­mos laik­raš­čių.

Ta­čiau at­ei­ties moks­li­nin­kai iš gal­vos iš­me­tė fak­tą, kad Lie­tu­vo­je spau­da sėk­min­gai ir la­bai di­de­liu tem­pu nai­ki­na­ma jau da­bar, kai į val­džią at­ėjo prem­je­ras A. Ku­bi­lius su sa­vo „ly­gia­vi­niais“ mo­kes­čiais. Jei­gu val­džio­je dar iš­si­lai­ky­tų „kri­zių“ su­val­dy­to­jas (o gal su­kė­lė­jas?), ga­li­ma ne­abe­jo­ti­nai ga­ran­tuo­ti, kad lie­tu­viš­ka spau­da eg­zis­tuo­ti nu­sto­tų žy­miai anks­čiau.

Continue reading „Ar išsilaikys lietuviška spauda iki 2032 metų”

grinius_kestutis

Pastaruosius mėnesius apie šildymo problemas kalbėjo ir rašė visi, išskyrus tuos, apie kurių problemas visi gerai žino ir daug šneka, – pačius vartotojus.

Tyli vartotojų teisių gynėjai – vartotojų gynimo asociacijos.

Pastarųjų tyla yra iškalbinga-suprasdami visų kalbų absurdą ir populizmą, matydami, kokią pozicija turi aukščiausi šalies vadovai, būdami įsitikinę, kad bet kokia kita nuomonė bus sutikta masine neapykanta ir pasmerkimu, tačiau turėdami savigarbos nepasiduoti ,,bandos jausmui“, jie tyli. Aš pabandysiu šią tylą nutrukti, tikėdamas, kad tai paskatins visus konstruktyviam dialogui.

Continue reading „Šilumos ūkio problemos ir jų sprendimo būdai – be populizmo šūkių”

venckiene

„Kai neteisingumas virsta teise, pasipriešinimas tampa pareiga.“ Ši JAV prezidento ir konstitucijos  autoriaus Thomo Jeffersono mintis buvo populiariausia praėjusių metų pabaigos interneto komentaruose.

Kalbėta, žinoma, apie įvykius Garliavoje ir galimą prievartinį mergaitės paėmimą iš gimtųjų namų. Didžiulį žmonių pasipiktinimą sukėlė žinia, kad įtariamos pedofilijos auka atiduodama žmogui, su kuriuo gyvendama, pagal niekaip nepabaigiamą bylą, ji ir patyrė seksualinę prievartą. Aktyviausieji prabilo apie pilietinį pasipriešinimą.

Continue reading „Apie amoralią teisę ir pilietinį pasipriešinimą”

grybauskaite_8-k

Šiandien 11.00 val. du Seimo nariai Gintaras Songaila ir Rytas Kupčinskas Lietuvos Respublikos prezidentūroje įteiks laišką Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Šiame kreipimesi Seimo nariai atkreipia Prezidentės dėmesį į Kėdainių rajono apylinkės teisėjo Vitalijaus Kondratjevo gruodžio 16 d. sprendimą dėl mažamečio vaiko, kuris trejus metus gyveno pas globėją, skubaus perdavimo motinai, susijusiai su dar neištirta Kauno pedofilijos byla.

Seimo nariai laiške nurodė, kad vadinamasis vaiko gyvenimo vietos nustatymas neįeina į Civilinio proceso kodekse nustatytus skubiai vykdomų teismo sprendimų ir nutarčių atvejus. G.Songailso ir R.Kupčinsko nuomone, teisėjo Vitalijaus Kondratjevo sprendimas be aiškiai nurodytų teisėtų motyvų apriboja proceso dalyvių teisę „apeliuoti aukštesnės instancijos teismus“, o tuo pačiu ir jų konstitucinę teisę į bešališką teismą.  Vieną kartą Panevėžio apygardos teismas toje pačioje byloje jau panaikino tokį skubaus vykdymo sprendimą. Kai neįsiteisėjusiu teisėjo sprendimu vaikas bus išplėštas iš jo gyvenamosios aplinkos, ar vėliau neteks jį ten sugrąžinti? – klausia Seimo nariai.

Continue reading „Seimo nariai reiškia susirūpinimą dėl Kėdainių rajono apylinkės teisėjo Vitalijaus Kondratjevo sprendimo”

ecos de lituania

Rugpjūčio mėnesį lietuviška radijo valandėlė „Ecos de Lituania“ (Berisso miestas, Argentina) šventė savo 300 laidų jubiliejų. Tas laidas transliuoja nuo 2003-ųjų metų iš Berisso miesto kiekvieną sekmadienį nuo 19 iki 21 valandos Argentinos laiku arba pirmadieniais nuo 00 iki 02 val. nakties Lietuvos laiku per FM Difusión 98.1 bangomis ir www.ecosdelituania.com.ar.

Šia proga Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atsiuntė specialų raštą, kuriame sveikina radijo vedėją už pastangas skelbti lietuvišką žodį klausytojams, ypač Pietų Amerikos lietuviams.

Continue reading „Trys šimtai „Ecos de Lituania“ laidų”

Czv_normalus

Š.m. spalio 21 d. Lietuvos Generalinė prokuratūra nusprendė neatnaujinti ikiteisminio tyrimo dėl galimų slaptų JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimų Lietuvoje. Kas toliau?

Gvantanamas ir Antaviliai

2009 metais Lietuva gavo JAV pasiūlymą priimti vieną ar du  Gvantanamo karinėje bazėje laikomus kalinius, įtariamus kariniais nusikaltimais prieš JAV, kurių kaltės nepavyko įrodyti. Mat JAV prezidentas Barackas Obama tų metų sausio pabaigoje pasirašė įsaką dėl Gvantanamo įlankos karinėje bazėje esančios kardomosios įstaigos uždarymo per vienerių metų laikotarpį.

Continue reading „CŽV kalėjimų Lietuvoje versija tiriama nebus?”