Prezidentė

Aktualijos

Darius Jauniškis: VSD informacija nebuvo dozuojama. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis antradienį Seimo nariams aiškinosi dėl paviešintos VSD informacijos.

VSD vadovas atmetė kai kurių politikų viešai reiškiamus būgštavimus, kad VSD medžiaga yra tikslingai dozuojama. Jo nuomone, VSD informacija valstybės institucijoms buvo pateikiama nuolat.

D. Jauniškis tvirtino, kad šalies vadovybė nesikiša, nereguliuoja ir nedarė įtakos departamento veiklai.

„To nedarys, kol aš būsiu direktoriumi“, – pabrėžė D. Jauniškis.

Tvarkos ir teisingumo, Socialdemokratų darbo partijos bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai D. Jauniškio teiravosi, ar pateikta informacija nėra politiškai dozuojama, kas bylose prieš politines partijas darė spaudimą ikiteisminio tyrimo institucijoms.

D. Jauniškis, prieš pradėdamas atsakinėti į Seimo narių užduotus klausimus, pabrėžė, kad visuomenės neatstovaujančių interesų grupių veikla, kai sprendimus priima valstybei neatskaitingos asmenų grupės, silpnina demokratinę santvarką ir didina piliečių nepasitikėjimą valstybe.

VSD direktorius į viešojoje erdvėje užduodamus klausimus, kodėl tyrimo duomenys pateikti tik dabar, atsakė klausimu: „O kodėl ne dabar. Geriau vėliau nei niekada“.

D. Jauniškis tikino, kad VSD informacijos pasirodymas nėra susijęs su viešumoje pasirodžiusiu Prezidentės ir buvusio liberalo Eligijaus Masiulio susirašinėjimu.

„Noriu išsklaidyti abejones, kad ši informacija atsirado po žiniasklaidoje paviešinto susirašinėjimo. Žvalgybos informacija NSGK vykdomam tyrimui buvo pradėta teikti jau 2017 metais“, – kalbėjo VSD vadovas.

„Rezonansą sukėlusi informacija pateikta komitetui 2018 m. kovo 9 d., atsakant į NSGK 2018 m. vasario 28 d. paklausimą. Balandžio 25 d. NSGK kreipėsi į įslaptintus informacijos rengėjus su prašymu teisės aktų nustatyta tvarka išslaptinti komitetui pateiktą informaciją. Atsižvelgus į šį NSGK prašymą, dalis informacijos buvo išslaptinta“, – pabrėžė D. Jauniškis.

„Priminsiu, kad elektroniniai laiškai pradėti viešinti 2018 m. balandžio 28 d.“, – pabrėžė D. Jauniškis ir pridūrė, kad visa žvalgybos informacija, pateikta NSGK, yra surinkta teisėtais būdais, laikantis įstatymų ir griežtai remiantis žvalgybos institucijos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

Atsakinėdamas į Seimo narių užduotus klausimas D. Jauniškis pabrėžė, kad VSD informacija nėra „dozuojama“, siekiant apsaugoti Prezidentę.

„Informacija buvo teikiama NSGK ir sprendimų priėmėjams pagal taisykles ir suformuluotus poreikius“, – tikino D. Jauniškis ir pabrėžė, kad akivaizdu, jog VSD pareigūnams „MG Baltic“ koncernas įtakos nedarė.

D. Jauniškis sakė, kad visa iš VSD prašoma informacija yra pateikta NSGK. „Jie vertina bei surašo išvadas. Esant papildomam informacijos poreikiui, VSD yra pasiruošęs tai pateikti komitetui“, – kalbėjo D. Jauniškis.

VSD vadovas tvirtino, kad šalies vadovybė nesikiša, nereguliuoja ir nedarė įtakos departamento veiklai.

„To nedarys, kol aš būsiu direktoriumi“, – pabrėžė D. Jauniškis.

Konservatorius Jurgis Razma klausė, kiek laiko VSD gali laikyti svarbią informaciją apie esamus pažeidimus.

Politikas akcentavo, kad Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė stebėjosi, jog nė karto negavo signalo, kad atkreiptų dėmesį į VSD pažymoje minimų grupių dalyvavimą politikoje.

„Ar reikia kažką tikslinti, kad būtų efektyviai sprendžiama?“ – klausė J. Razma.

D. Jauniškis atsakė, kad žvalgybos informacija gali gulėti metų metais. Tada, kai ji pasidaro aktuali ateityje, tada ji gali būti panaudojama.

Kartu D. Jauniškis tvirtino, kad informacija apie „MG Baltic“ buvo nuolatos pateikinėjama institucijoms.

Liberalas Eugenijus Gentvilas VSD vadovo teiravosi, kodėl E. Masiuliui buvo išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, jei buvo žinoma, kad jis korumpuotas. D. Jauniškis pažymi, kad informacija keliauja ir į kitas institucijas, ir tai užima daug laiko. „Informacija yra atiduodama kriminalinės žvalgybos institucijoms, ir reikia atsižvelgti į situaciją, kad tyrimai vyksta gana ilgai“, – į liberalo klausimą reaguodamas kalbėjo VSD vadovas.

Socialdemokratas Juozas Olekas klausė VSD direktoriaus, ar jis pasidomėjo, kodėl informacija tapo ne tik išslaptinta, bet ir vieša.

Greitai besivystančiame pasaulyje, ten, kur informacija vaikšto labai greitai, netikėčiausiais būdais, aš net nelabai stebiuosi, kad ji buvo išslaptinta ir ragino klausti sąžinės, kas kaltas už paviešintą VSD informaciją.

„Aš galiu pasakyti tik tiek, VSD šios informacijos neviešino“, – tikino D. Jauniškis.

Konservatorius Jonas Dagys VSD direktoriaus teiravosi, ar galima tikėtis, kad ateityje tokių VSD pažymų Seimas gautų mažiau.

Lietuvos saugumas (VSD)

VSD vadovas pabrėžė, kad po paskelbtų tyrimo išvadų NSGK pateiks pasiūlymus situacijai gerinti.

“Labai bijojau šito klausimo, nes man, kaip pareigūnui, nežinau ar būtų etiška ir sakyti savo nuomonę. Kai bus paskelbtos tyrimo išvados, aš tikiu, kad NSGK pateiks pasiūlymus. O iš mūsų pusės (VSD, – ELTA), jei reikia kažkokių idėjų, mes visada pasiruošę jas pateikti“, – atsakė D. Jauniškis.

D. Jauniškį į pateiktus klausimus, remiantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 209 straipsniu, atsakyti pakvietė Tvarkos ir teisingumo frakcijos nariai Remigijus Žemaitaitis, Petras Gražulis, Juozas Imbrasas, Vytautas Kamblevičius, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Zbignevas Jedinskis bei Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijai priklausantis Artūras Skardžius.

XXX

1. Ar VSD pažymose pateikta informacija nėra politiškai dozuojama, siekiant apsaugoti konservatorius ir Prezidentę Dalią Grybauskaitę? 

2. VSD informaciją rinko nuo 2002 metų, stebėjo, kaip vyksta valstybės užvaldymas, ir nesiėmė jokių veiksmų sustabdyti šį procesą. Kodėl? Ar yra tikimybė, kad VSD pareigūnų veiksmams įtaką darė „MG Baltic“?

3. Kokios, Jūsų manymu, teisėsaugos institucijos kaltos, kad 10 metų dėl šios situacijos nebuvo imtasi jokių veiksmų?

4. Kas, remiantis Jūsų turima informacija, bylose prieš politines partijas darė spaudimą ikiteisminio tyrimo institucijoms? 

5. Kokios jėgos, pagal Jūsų turimą informaciją, siekė suskaldyti tiek buvusią Algirdo Butkevičiaus, tiek dabartinę Sauliaus Skvernelio ir Ramūno Karbauskio valdančiąją daugumą?

6. Kaip vertinate situaciją, jog verslo grupuočių Lietuvos užvaldymas susiformavo Prezidentės Dalios Grybauskaitės, kaip kovotojos su korupcija, valdymo metais?

7. Kaip sustabdyti šį verslo grupių valstybės užvaldymą ir ką siūlytumėte daryti, kad ateityje tokie procesai nepasikartotų?

2018.05.15; 16:05

Žurnalisto užrašai

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Jei vadovausimės sveiku protu, atsakyti į klausimą, kokią nuomonę apie Prezidentę formuoja viešumon patekę jos asmeniniai elektroniniai laiškai, – paprasta.

Tuometiniam liberalų lyderiui Eligijui Masiuliui adresuotuose elektroniniuose tekstuose nematau žodžių, posakių, kurie leistų abejoti šalies vadovės Dalios Grybauskaitės padorumu.

Pirmiausia, akivaizdu, kad Prezidentė rūpinasi ne savo asmeniniais klausimais. Matome, kad jai rūpi visai valstybei aktualūs sprendimai – kokią įtaką Generalinio prokuroro skyrimui turi įtakingas verslo koncernas. Pagirtinas vadovės rūpestis. Juk ne dėl asmeninio namo statybos reikalų pergyvena.

Antra, laiškai rodo, kad Prezidentė susidariusi aiškią nuomonę apie kai kuriuos MG Baltic veiksmus. Be to, neslepia savo nuomonės, ką ir kaip reikėtų taisyti. Argi kategoriškos nuomonės demonstravimas – nusikaltimas? Prezidentas be nuomonės – juk ne prezidentas.

Trečia aplinkybė taip pat svarbi: net ir privataus pobūdžio laiškus, kuriuose aptariamos sudėtingos vidaus politikos bėdos, prezidentė rašė korektiškai. Argi didelė nuodėmė žurnalistą konfidencialiame laiške (pabrėžiu – konfidencialiame) vadinti skaliku, patrauktinu į šoną? Juk žurnalistus senų seniausiai lygina su sarginiais šunimis, turinčiais prievolę loti (tik vieni loja gindami tiesą, kiti – siaurus darbdavio interesus). Taip pat įsidėmėkime: kritiškas žvilgsnis į žurnalistą Tomą Dapkų – tai dar ne spaudimas žurnalistui T.Dapkui. Kodėl negalima abejoti žurnalisto patikimumu? Kodėl negalima manyti, jog visi senų seniausiai įtaria, kokį vaidmenį atlieka žurnalistas?

Žinoma, jei prezidentė skaliku žurnalistą būtų pavadinusi Seimo plenarinių posėdžių salėje, tuomet sakyčiau, – nesolidu. Bet toks palyginimas privačiame laiške – ir politkorektiška, ir vaizdinga, ir įtikinama. Ir tikriausiai – pataikė tiesiai į dešimtuką.

Tad nesuprantu, kaip galima Eligijui Masiuliui nusiųstuote laiškuose įžvelgti faktų, įrodančių, jog Prezidentė generalinio prokuroro skyrimą 2015-aisiais metais derino su MG Baltic. Prezidentės pokalbis su vienu iš partijos vadovų dėl koncerno įtakos šaliai nėra kandidatūros derinimas! Juk tai – taip akivaizdu, kad net aiškinti nereikia! 2015-aisiais Lietuva beveik pusmetį gyveno be generalinio prokuroro, oponentai Seime piktybiškai netvirtino šalies vadovės siūlomų kandidatų… Kaip privalėjo D.Grybauskaitė elgtis – sėdėt klusniai sudėjus rankas?

Tomas Dapkus. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Žvelgdami į akivaizdžiai išpūstą skandalą dėl neva Prezidentės tendencingumo ir šališkumo privalome įsikalti sau į galvą: įtakos darymas – ne nusikaltimas. Mes visi bandome įtakoti aplinkinius. Nuolat. Rinkėjai bando paveikti parlamentarus, Seimo nariai – rinkėjus, žurnalistai – skaitytojus, skaitytojai – leidėjus, verkiančios žmonos – vyrus, turtingi vyrai – žmonas ir t.t. Tačiau egzistuoja dvi įtakos rūšys – sąžininga ir nesąžininga. Tarp sąžiningos ir nesąžiningos egzistuoja milžiniškas skirtumas: draudžiama įtikinėti, sakykim, papirkinėjant, mušant, grasinant, žudant. O kritikuoti, piktintis, įrodinėti, šaipytis, nurodyti konkrečią išeitį, rašyti privačius laiškus – kas čia netinkamo žvelgiant demokrato akimis?

Stebina advokato Algimanto Šindeikio kritiškas požiūris, esą informacija dėl paviešintų prezidentės D.Grybauskaitės ir teisme atsidūrusio E.Masiulio laiškų – gana rimta. Stebina ir Vytauto Didžiojo universiteto prof. Mindaugo Jurkyno pareiškimas, esą tai galima vertinti kaip bandymą daryti spaudimą demokratijai. Stebina ir Rimvydo Valatkos pareiškimai, esą D.Grybauskaitės laiškai lygintini su užduotimis, kurias prezidentė neva siuntė nūnai dėl stambaus kyšio paėmimo kaltinamam E.Masiuliui.

Dar galima prisiminti keistus politikos apžvalgininko Lauro Bielinio pamokymus prezidentei, girdi, ji netinkamai elgiasi bendraudama su padėjėjais, apžvalgininko Kęstučio Girniaus nurodymus, suprask, prezidentė nežino, kaip kalbėtis su politikais. Man regis, primityvūs pamokymai. Prezidentės kritikai tarsi apsimeta nežiną, jog egizstuoja pačios įvairios bendravimo taktikos.

Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Bet labiausiai keisti politikos apžvalgininko, visuomenininko Andriaus Tapino Andriaus Tapino žodžiai: „Tai – didžiausias mūsų valstybės vadovės fiasko“. Taip, dėl finansinių nusikaltimų įtariamas  E.Masiulis tikrai skęsta ligi pat giliausio dugno, nes padorūs žmonės privačių laiškų viešai neskelbia nesuderinę su antrąja puse (šią taisyklę sulaužę nusipelno paniekos). Be abejo, E.Masiulio noras politizuoti savąją kriminalinę bylą – desperatiškas žingsnis (o ką belieka daryti?). Taip, E.Masiulis griebasi šiaudo švelnindamas situaciją (grimzdamas į pelkę purvinais purslais siekia ištepti visus aplinkui esančius).

Bet kuo čia, sakykite, dėta D.Grybauskaitė, privačiame laiške kritiškai pažvelgusi į MG Baltic koncerną ir jo valdomose žiniasklaidos priemonėse dirbantį žurnalistą? Remiantis mūsų teisėsaugos surinkta medžiaga, būtent MG Baltic ir jo draugelis politikas elgėsi ne taip, kaip priimtina demokratinėje valstybėje. Iš kur tiek „išminčių“, kurie, užuot pagyrę Prezidentę, kaltina ją „darius slaptą poveikį tam tikriems demokratiniams procesams“? Lyg nedemokratiškai veikusio koncerno tramdymas būtų antivalstybinė veikla.

Štai kokie lietuviški paradoksai!

Informacijos šaltinis – Amerikoje leidžiamas lietuvių laikraštis Draugas.org

2018.05.10; 07:00

Aktualijos

Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis nuo apkaltos Prezidentei atsitraukia, tačiau neatsisako idėjos Seime tirti pastarąją savaitę paviešintus Prezidentės susirašinėjimus su buvusiu liberalų lyderiu Eligijumi Masiuliu.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

R. Karbauskis mano, kad nusikalstama būtų netirti paviešinto Prezidentės susirašinėjimo fakto, kurį politikas gretina su priežastimis, dėl kurių apkalta buvo suorganizuota Konstituciją pamynusiam Rolandui Paksui.

R. Karbauskio antradienį paskelbti pareiškimai, kad D. Grybauskaitės veiklą bus siekiama tirti, tačiau nuo pačios apkaltos idėjos Prezidentei yra atsitraukiama, pečiais trūkčioti privertė vieną iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto profesorių Vytautą Sinkevičių.

Jo nuomone, tokios R. Karbauskio kalbos rodo ne tik lakią politiko fantaziją, bet ir tai, kad yra bandoma, prisidengiant viešuoju interesu, daryti politinę įtaką Prezidentei.

Profesorius pabrėžia, kad parlamentinis tyrimas prezidentui negali būti savitikslis ir yra įmanomas tik tuo atveju, jei yra pagrindo manyti, kad dėl prezidento veiksmų yra galima apkalta. V. Sinkevičius pabrėžia, kad valdantiesiems neužtenka tiesiog turėti norą kažką ištirti. Profesorius primena, kad teisėsaugos institucijos labai aiškiai pasakė, jog paviešintame susirašinėjime nėra nieko, kas galėtų būti interpretuojama kaip Konstitucijos pažeidimas. Todėl Seimo nariai, pabrėžė Konstitucijos ekspertas, akivaizdžiai pažeis pagrindinį šalies įstatymą, jei visgi nuspręs imtis parlamentinio tyrimo.

„Pats parlamentinis tyrimas negali būti savitikslis, nes Prezidento atžvilgiu tyrimą galima atlikti tik tada, kai yra pagrindo manyti, kad už prezidento veiksmus yra galima apkalta. Tik tada įmanomas tyrimas. Kadangi nėra pagrindo apkaltai, parlamentiniai tyrimai Prezidentės atžvilgiu negali būti atliekami“, – aiškino MRU profesorius.

Todėl, pasak V. Sinkevičiaus, „valstiečių“ iniciatyva yra akivaizdus Konstitucijos nepaisymas ir parlamentinių tyrimų institucijų naudojimas ne pagal Konstitucijoje nustatytą paskirtį, o siekiant politinių tikslų. Tad, aiškino profesorius, jeigu nesant pagrindo apkaltai visgi bus nuspręsta inicijuoti parlamentinį tyrimą, Konstitucijos ribos bus peržengtos.

„Jei Seimas nuspręstų pradėti Prezidentės veiksmų parlamentinį tyrimą, manau, kad Seimas pats pažeistų Konstituciją, nes jokie parlamentiniai tyrimai, kol nėra pagrindo apkaltai, Prezidentės atžvilgiu negalimi“, – apibendrino V. Sinkevičius.

„Taip Konstitucija draudžia elgtis. Vien frakcijos ar komiteto noro čia nepakanka. Tyrimui turi būti teisinis pagrindas“, – pažymėjo Konstitucijos ekspertas.

LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

V. Sinkevičius aiškino, kad pagal Konstituciją Seimas gali atlikti įvairius tyrimus ir sudaryti laikinąsias tyrimo komisijas, tačiau tai nereiškia, kad Seimas gali bet kada sudaryti bet kokią komisiją ir ištirti bet kokius Respublikos Prezidentės veiksmus.

„Prisiminkime, kad pagal Konstituciją Respublikos Prezidentas turi ypatingą statusą, nes jis gali būti pašalintas iš pareigų tik apkaltos proceso tvarka ir tik tada, kai tam yra Konstitucijoje numatytų pagrindų. O jie yra trys: už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą ir paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas“, – kalbėjo MRU profesorius.

Pasak profesoriaus, tai, kad „valstiečių“ lyderis nepaleidžia Konstitucijai prieštaraujančios idėjos rodo, kad siekiama tiesiog daryti politinį spaudimą Prezidentei.

„Kitaip tariant, tai yra noras tik prisidengiant viešuoju interesu daryti politinę įtaką Prezidentei, kai Konstitucija sudaryti tokių komisijų Seimui, nesant pagrindo apkaltai, tiesiog neleidžia“, – svarstė V. Sinkevičius ir pabrėžė, kad Seimas taip pat privalo paisyti to, ko reikalauja Konstitucija.

„Seimo nariai turėtų skaityti Konstituciją ir Konstitucinio Teismo nutarimus, kur Konstitucinis Teismas į visus šiuos klausimus jau yra atsakęs. Aš matau norą parodyti Prezidentei tariamą Seimo galią, užmirštant, kad Seimo galias riboja Konstitucija. Kitaip tariant, Seimas gali veikti tik pagal Konstituciją. O sudarydami norimą komisiją Seimo nariai tiesiog peržengtų nustatytas Seimo įgaliojimų ribas“, – apibendrino V. Sinkevičius.

Profesoriaus nuomone, šioje paviešintų laiškų istorijoje Prezidentė nepadarė nieko, dėl ko būtų galima kalbėti apie parlamentinius tyrimus ir apkaltas.

Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Prezidentė paprašė Seimo nario, kuris palaikė glaudžius ryšius su verslo koncernu, perduoti, kad koncernas per jam priklausančią žiniasklaidą nesikištų į generalinio prokuroro kandidatūros parinkimą, kad į tai nesikištų ir koncerno valdomoje žiniasklaidoje dirbantis žurnalistas (Tomas Dapkus. – ELTA). Akivaizdu, kad Prezidentė nepažeidė nei Konstitucijos, nesulaužė priesaikos, nepadarė nusikaltimo, nepažeidė įstatymo. Čia nėra generalinio prokuroro kandidatūros derinimas su verslu, nėra nei Prezidentės ryšiai su verslu ar kišimasis į žiniasklaidą. Prezidentė tiesiog pasakė savo nuomonę ir paragino koncerną ir jo žurnalistus nesikišti į generalinio prokuroro paskyrimą“, – pabrėžė V. Sinkevičius. 

Pasak jo, reikia turėti lakią vaizduotę, kad galėtum kalbėti apie apkaltą D. Grybauskaitei ar paviešintų laiškų istoriją lyginti su priežastimis, dėl kurių buvo iš prezidento posto pašalintas R. Paksas.

„Lyginti D. Grybauskaitės ir R. Pakso istorijas nėra jokio pagrindo. Reikia turėti labai lakią fantaziją, kad galėtum šias dvi istorijas lyginti, inicijuoti tyrimus ir sakyti, kad už tai galima apkalta“, – apibendrino V. Sinkevičius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.09; 07:09

Politinės intrigos

Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis užstoja į skandalą įsivėlusią Prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Politikas gina teisę į politikų privačius pokalbius. Tačiau, komentuodamas „valstiečių“ reiškiamas pretenzijas Prezidentei, neabejoja, kad jei būtų paviešintas „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio ir buvusios Seimo narės Gretos Kildišienės susirašinėjimas, kiltų ne mažesnis ažiotažas.

„Nuoširdžiai nesuprantu, kas yra tragiško privačiuose pokalbiuose kalbėtis apie dalykus, kurie vyksta Lietuvoje“, – penktadienį tiesioginės transliacijos feisbuke metu sakė G. Landsbergis.

Konservatorius ironizavo, kad jei R. Karbauskis kalbasi su kitais politikais, tai jo pokalbiai turėtų būti ne mažiau įdomūs visuomenei.

„Aš noriu pabrėžti, kad Prezidentė kalbasi su žmonėmis, ji kalbasi su kitais politikais. Aš kalbuosi su kitais politikais. Aš neabejoju, kad Ramūnas Karbauskis kalbasi su kitais politikais. Aš tikiuosi, kad jis vis dar kalbasi su kitais politikais. Aš tikiuosi, kad yra besikalbančių su juo. Jeigu tuos pokalbius paviešintų, ypač privačius pokalbius, aš manau, kad visų antakiai kilsteltų“, – kalbėjo konservatorius.

G. Landsbergis svarstė, kad būtų įdomu paskaityti ne tik Prezidentės, tačiau susirašinėjimą tarp R. Karbauskio ir G. Kildišienės. Tačiau kartu pabrėžė, kad jie turi teisę į susirašinėjimo privatumą.

„Tikriausiai būtų labai netikėtų kalbų, labai netikėtų žinučių, turbūt būtų netikėtos leksikos panaudota, bet ar jie turi teisę tai daryti, aš manau, kad jie turi teisę kalbėtis. Ar mes privalome apie tai sužinoti, aš nesu tuo įsitikinęs“, – aiškino G. Landsbergis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė atidarė „The Tall Ships Races” burlaivių regatą. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

„Bet jei taip nutiktų, manau, sakytume, kad jie yra žemiau „plintuso“, – apibendrino politikas.

Tiek politikų, tiek politologų nuomonės vertinant paviešintų Prezidentės laiškų istorija išsiskiria.

Prezidentė susilaukė aštrių žodžių neigiamų vertinimų ne tik iš valdančiųjų „valstiečių“, tačiau ir iš opozicijoje esančių liberalų.

Europarlamentaras ir liberalų kandidatas 2019 m. prezidento rinkimuose Petras Auštrevičius penktadienį sakė, kad D. Grybauskaitės ir E. Masiulio ryšiai primena neregistruotą lobizmą ir iškraipo politinę aplinką bei visuomenės nuomones.

Politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka ketvirtadienį LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ sakė, kad Prezidentė savo poelgiu valstybę pastatė žemiau „plintuso“.

Tuo tarpu dalis politologų skeptiškai vertina reiškiamus kaltinimus Prezidentei. Pasak jų, D. Grybauskaitė nepažeidė įstatymų ir kalbos apie apkaltą ar inicijuojamą tyrimą Prezidentei yra tiesiog nepagrįstos.

Konservatorių lyderiai taip pat palaiko Prezidentę. Andrius Kubilius sako, kad paviešintais laiškais Prezidentė tiesiog parodo savo susirūpinimą esama politine padėtimi, tuo tarpu R. Karbauskis stoja į kaltinamųjų „MG Baltic“ korupcijos byloje pusę.

Penktadienį A. Kubilius feisbuke rašė, kad niekas taip ir negali paaiškinti, kas yra iš tikrųjų blogo Prezidentės paviešintuose laiškuose.

„Visi rėkia ir dejuoja apie tai, kad tai yra „žemiau plintuso“, – rašė A. Kubilius, pridėdamas, kad „skalikų“ pabaidymas, kai jie įsijaučia į neteisėtos įtakos darymą valstybės sprendimams, yra teigiamas, o ne neigiamas dalykas.

„Atrodo, jog korupcinės bylos yra rimtos, kad išsigandę kaltinamieji imasi tokius dirbtinius skandalus kelti. Likusiems yra gera proga apsispręsti, kurioje pusėje stovėti – ar padėti kaltinamiesiems slėptis po tariamu skandalu, ar neleisti to pasiekti. Ramūnas Karbauskis apsisprendė. Ir aš apsisprendžiau. Nenuostabu, kad atsidūrėme skirtingose pusėse“, – kilusį skandalą feisbuke apibendrino A. Kubilius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.05; 05:52

Politinės intrigosSkaitomiausios

Edvardas Čiuldė, šio komentarto autorius.

Kaip visi gerai žinome, prezidentė Dalia Grybauskaitė yra staigi moteris. Niekados nepuoselėjau vilčių pamatyti neformaliąją anosios politinės veiklos pusę, tačiau dabar galiu prisipažinti, kad maniau, jog prezidentės užkulisiai yra labiau įtemti nei dabar visi galime pamatyti, paviešinus prezidentės D.Grybauskaitės privataus susirašinėjimo su patikimu laikytu asmeniu laiškus.

Nieko čia pikantiško, verčiančio gailiai rypuoti neradau. Nesmagumą kelią tik faktas, kad prezidentė yra išstatyta nuoga kibiam apžiūrinėjimui, tačiau ir ši kvaila istorija turi savo pozityvią pusę – apnuoginta iki paskutinio siūlelio prezidentė D.Grybauskaitė, kaip pasirodė, yra ne mažiau simpatiškas žmogus nei dėvėdama paradinę uniformą. Kaip atrodo, D.Grybauskaitė yra toks labai retos veislės politikas, kuriam nėra reikalo gėdytis savo užkulisių, čia drąsiai galima kviestis svečius  arba net steigti savotišką muziejų.

Vienas dalykas vis dėlto nuvilia – tai yra paviešintuose laiškuose ryškėjantis šios aukščiausiojo rango politikės pedantizmas, beveik maniakinis smulkmeniškumas. Be jokios abejonės, tokių laiškų savo vardu niekam nerašė nei Algirdas Brazauskas, nei Valdas Adamkus, nes pirmajam tokių ar panašių reikalų tvarkymui tarnavo žmogeliukai iš nuosavos partijos, o antrajam – ne pėsti patarėjai. (Žiūrint iš laiko perspektyvos matosi, kad pirmosios kadencijos V.Adamkaus vyriausiasis patarėjas Darius Kuolys buvo savotiškas viceprezidentas, jeigu ne daugiau. Ta proga dar pasidalinsiu savo apgailestavimu dėl to, kad šis kultūrininkas įklimpo į Garliavos mėšlą, nes kitu atveju kiltų didelė pagunda įsivaizduoti D. Kuolį sėkmingai triūsianti prezidento poste jau artimiausioje ateityje.)

Savo ruožtu, kaip matome iš paviešintų laiškų, prezidentė visus darbus gviešiasi nudirbti pati kaip savotiškas žmogus – orkestras, dirbdama už visą svitą, net už pagalbinius darbininkus, tarkime net už santechniką (iš tiesų, kaip dabar visiems tapo aišku, Eligijus Masiulis buvo ir yra toks žmogus, su kuriuo bendrauti galima tik dėvint santechniko pirštines). Galimas daiktas, tokia yra vienišės lemtis, kai vyro ir vaikų neturinti moteris visa galva pasineria į darbus. Tačiau kažin ar galima kaltinti žmogų už perdėtą pareigingumą ir nenorą patikėti valstybės vairą tarpininkams net ir smulkmenose.

Sveiko proto žmogui neturėtų kilti abejonių dėl to, kad legendiniu tapęs D.Grybauskaitės prašymas (?) perduoti linkėjimus D.Mockui, kad patrauktų savo skaliką, yra nedviprasmiškas perspėjimas verslininkui, jog valdžios institucijose žinoma apie stipriai įsikerojusią jo antivalstybinę veiklą. Todėl labai keista, kad Rimvydas Valatka, dažnai užsimenantis apie sveiko proto puoselėjimo užduotį, tokį menkai vualizuotą, rūstų prezidentės perspėjimą priskiria zadaniijų žanrui, pradėdamas netikėtai giedoti unisonu su Ramūnu Karbauskiu ir nenuilstančia jo pakalike Agne Širinskiene.

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Kam ne kam, o prezidentei akivaizdus dalykas yra faktas, kad  visokie kurlianskiai ir dapkai veikia ne savo valia, ne paslaptis, jog muziką užsako ir lėlių teatro virvutes savo rankose laiko koncerno savininkas D.Mockus. Be visa ko kito dar noriu pastebėti, kad nelauktai pozityvus šios istorijos rezultatas yra tai, kad toks perspėjimas nuskambėjo viešai, taigi tarsi yra uždegama žalia šviesa daug atviriau kalbėti apie kai kurių žinomų, didelę įtaką turinčių verslininkų užmačias privatizuoti politiką ir politikus. D.Mockus, anksčiau daug nuveikęs žlugdant iš užkulisių ambicingiausią Lietuvos projektą LEO.LT, dabar  atidengė tikrąjį savo veidą, pasimačius koncerno užmačioms metodiškai, žingsnis po žingsnio užvaldyti Lietuvos valstybę. O puoselėjant tokius planus, skalikai labai reikalingi. Kaip sako G.Orwellas, laimi ta kiaulė, kuri užsiaugina daugiau šunų. Taigi čia ryškėja tokia proporcija: kuo D.Mockus tampa turtingesnis, tuo Lietuvos valstybė – silpnesnė. Taigi leiskite į registrą įtraukti naują patriotinį šūkį: nuo rytojaus negersiu D.Mockaus degtinės. O dar geriau būtų, kad tokie verslininkai savo verslus plėtotų negyvenamoje saloje!

Tačiau programos vinis (kaip sako rusai) yra tai, jog R.Karbauskis ir jo padėjėja A.Širinskienė pradėjo klaikiai žviegti dėl to, kad neva cituotas D.Grybauskaitės posakis rodo Prezidentūros ketinimus užgniužti laisvą žodį, yra nukreiptas prieš spaudos laisvę (sic). Mes tarsi jau pripratome prie tos žmogaus intelektą pažeminančios, lietuvių kalbą išniekinančios nešvankybės, kai didžiausias Lietuvos žemės ūkio chemizacijos veikėjas dedasi žaliuoju, tačiau R.Karbauskio pasisakymas už tariamą spaudos laisvę pranoksta net labiausiai ligotos vaizduotės ribas. Trumpai tariant, toks veblenimas yra totali begėdystė, pasijuokimas iš Lietuvos gyventojų, tarsi tokio kalbėjimo adresatas būtų jau ne žmonės, o zombių minia, tarsi lietuvių tauta jau būtų mirusi. Nenoriu būti blogu pranašu, tačiau taip begėdiškai meluojant R.Karbauskiui gali nepavykti ištraukti visos kadencijos. Jeigu nepasitrauks pats, nuo postamento tokį žaliąjį spaudos laisvės gynėją gali nuversti melo papiktinti žmonės su šakėmis. Nepadėtų kailio išsaugoti net labai dideli pinigai.

2018.05.04; 14:48

 

                                                                XXX

                                                             kiekvieną

                                                             pavasarį

                                                             taip

                                                             daros

                                                             kad

                                                             laksto

                                                             iš naujo

                                                             nukirstagalvis

                                                             padaras

                                                             skleisdamas

                                                             paniką

                                                       ……………………….

                                                             iš

                                                              daugtaškio

                                                              skleidžiasi

                                                              pumpurai

                                                              markstos

                                                              iškart

                                                              prabudusi

                                                              žvaira

                                                              azijietė

                                                              gėlė

                                                              ir

                                                              dyksta

                                                              visur

                                                              nei

                                                             skustuvas

                                                             aštri

                                                              žolė

                                                              naujo

                                                              karvių

                                                              baleto

                                                              reikmėms

Aktualijos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė gavo Popiežiaus Pranciškaus laišką. Juo Šventasis Tėvas dėkoja Prezidentei už sveikinimus penktųjų išrinkimo Popiežiumi metinių proga.

„Šiltai laukiu savo artėjančio vizito į Lietuvą, – rašoma Popiežiaus laiške, – ir laiminu Jus bei visus Lietuvos žmones Visagalio Dievo vardu.“

Sveikindama Popiežių Prezidentė palinkėjo Šventajam Tėvui įkvėpimo ir ryžto toliau skleisti tikėjimu paremtą viltį, vienijant viso pasaulio žmones taikesniam, teisingesniam, tauresniam gyvenimui. Prezidentė taip pat padėkojo Popiežiui už nuolatinį dėmesį Lietuvai ir jos žmonėms, su dideliu džiaugsmu laukiantiems Šventojo Tėvo apsilankymo mūsų šalyje.

Prezidentės ir Katalikų Bažnyčios kvietimu Popiežius Pranciškus su valstybiniu vizitu Lietuvoje lankysis rugsėjo 22-23 dienomis, primena Prezidentės spaudos tarnyba.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.22; 05:00

Aktualijos

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Įvertinęs naujausių apklausų duomenis, kuriuose šalies Prezidentė turi triskart didesnį pasitikėjimą nei Premjeras, politologas svarsto, ar tikrai gerą strategiją Prezidentūros atžvilgiu pasirinko Vyriausybės vadovas.

Anot politikos eksperto Mykolo Romerio universiteto (MRU) docento Vytauto Dumbliausko, Premjeras daro didelę klaidą, jei tikisi, kad kategoriška retorika Prezidentės atžvilgiu sukraus tokį pat politinį kapitalą, kokį S. Skvernelis įgijo, kai dar būdamas vidaus reikalų ministru nepabijojo konfrontuoti su tuomete Seimo Pirmininke Loreta Graužiniene.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ kovo 28-balandžio 8 dienomis atliktos apklausos duomenimis, Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir toliau išlaiko didžiausią visuomenės pasitikėjimą.

Trys iš dešimties (28,7 proc.) apklaustų šalies gyventojų nurodė, kad labiausiai pasitiki Prezidente D. Grybauskaite.  Pagal visuomenės pasitikėjimą arčiausiai Prezidentės esančio Premjero reitingas yra daugiau nei tris kartus mažesnis nei D. Grybauskaitės.

Vyriausybės vadovo S. Skvernelio visuomenės pasitikėjimas pastarąjį mėnesį šiek tiek sumenko. Apklausos duomenimis, Premjeru pasitiki 8,7 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų.

Politologas V. Dumbliauskas skeptiškai vertina pastaruoju metu itin aštrią S. Skvernelio retoriką Prezidentūros atžvilgiu. Jo nuomone, sunku pasakyti ar S. Skverneliui konfrontacija su Prezidente padės auginti reitingus. „D. Grybauskaitė yra kieta politikė ir jis gali tiesiog atsimušti į jos turimus aukštus visuomenės pasitikėjimo balus“, – kalbėjo V. Dumbliauskas.

MRU docentas akcentavo, jei visgi Premjeras nutartų dalyvauti būsimuose Prezidento rinkimuose, bet toliau tęstų D. Grybauskaitės atžvilgiu agresyvią politiką, jis susidurtų su rimtais iššūkiais. Vienas iš jų, kalbėjo V. Dumbliauskas, yra kitas potencialiu kandidatu dalyvauti artėjančiuose rinkimuose laikomas ekonomistas Gitanas Nausėda.

„Nausėdos padėtis yra kur kas geresnė nei Skvernelio. Jam užteks būti tuo, kuo jis tiesiog ir taip yra. Ponas Nausėda natūraliai primena buvusį ir šiuo metu vis dar populiarų Prezidentą Valdą Adamkų ir, reikia pripažinti, dalis visuomenės jaučia ilgesį ramaus, korektiško ir inteligentiško tipo vyro Prezidento poste“, – kalbėjo V. Dumbliauskas.

Tuo tarpu S. Skvenelis, politologo nuomone, neriasi iš kailio norėdamas pasirodyti visuomenei kažkoks ypač aštrus ir principingas. „Ir čia yra labai didelė rizika Premjerui. Tai, viena vertus, gali padėti mobilizuoti rinkėjus, tačiau gali labai ir pakenkti“, – svarstė MRU docentas. Anot jo, Premjeras labai rizikuoja palaikydamas akivaizdžiai Konstituciją pamynusį žemės ūkio ministrą Bronių Markauską. Politologas tvirtino, kad ilgainiui tai gali turėti S. Skverneliui ne itin palankių padarinių.

Kita vertus, pažymėjo V. Dumbliauskas, Premjero daromos klaidos, įsiveliant į labai rizikingą karą su Prezidente, gali būti susijusios tiesiog su jo ankstesne politine patirtimi einant vidaus reikalų ministro pareigas.

„Ponas Skvernelis galbūt daro klaidą prisimindamas savo, dar kaip ministro, konfliktus su Seimo Pirmininke. Galbūt jis mano, kad, jei aštrus tonas su Loreta Graužiniene jam pridėjo politinio kapitalo, tai ir konfrontuojant su Prezidente sėkmė toliau lydės. Kitaip tariant, Premjeras galėjo susidaryti įspūdį, kad konfliktai su kitais valstybės pareigūnais jam duoda daugiau naudos nei žalos. Tačiau įvertinus tai, kad D. Grybauskaitė yra kur kas populiaresnė, viskas gali pasisukti jam nepatogia linkme“, – samprotavo V. Dumbliauskas.

Dalia Grybauskaitė – Lietuvos Prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos taip pat parodė, kad į visuomenės veikėjų, kuriais labiausiai pasitikima, trisdešimtuką patenka beveik visi viešai aptarinėjami galimi kandidatai į 2019 m. Prezidento rinkimus. Vienintelio konservatoriaus Žygimanto Pavilionio visuomenė apklausų metu pakankamai neįvertino.

Pirmajame visuomenės veikėjų dešimtuke, kuriais Lietuvos piliečiai pasitiki labiausiai, yra keturi potencialiais kandidatais dalyvauti 2019 m. Prezidento rinkimuose laikomi asmenys.

Didžiausią visuomenės pasitikėjimą tarp jų turi kol kas apie savo ketinimus Vyriausybės vadovo postą išmainyti į Prezidento kėdę nutylintis Premjeras S. Skvernelis. Po jo rikiuojasi taip pat apie savo sprendimą dalyvauti būsimuose Prezidento rinkimuose dar nepranešęs ekonomistas Gitanas Nausėda (juo pasitiki 6,3 proc.).

Šeštoje ir aštuntoje vietose išsidėstę galimu kandidatu vis dar laikomas Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (5,5 proc.) bei apie savo ketinimą dalyvauti viešai paskelbusi Aušra Maldeikienė (3,2 proc.).

Tarp 10 labiausiai patikimų visuomenės veikėjų taip pat pateko Prezidentas V. Adamkus (6,5 proc.), konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis (5,8proc.), „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis (3,9 proc.), žurnalistas Andrius Tapinas (3,1 proc.) ir Europos Parlamento narys Rolandas Paksas (3,1 proc.).

14-16 pozicijose išsidėsčiusios kitos potencialių kandidatų būsimų Prezidento rinkimuose pavardės: apie savo dalyvavimą rinkimuose pirmasis pranešęs Seimo narys Naglis Puteikis (juo pasitiki 2,4 proc.), potencialia kandidate laikoma Seimo narė Ingrida Šimonytė (ja pasitiki 2,2 proc.) ir buvęs diplomatas Vygaudas Ušackas (juo pasitiki 2,2 proc.). Pastarasis politikas yra viešai pareiškęs, kad sieks tapti konservatorių kandidatu 2019 m. Prezidento rinkimuose.

Paskutiniai didžiausią pasitikėjimą turinčių visuomenės veikėjų trisdešimtuke rikiuojasi potencialiu kandidatu laikomas eurokomisaras Vytenis Andriukaitis (0,8 proc.) ir jau savo Prezidento rinkimų programą pristatęs Valentinas Mazuronis (juo pasitiki 0,5 proc.).

„Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rodo, kad šiuo metu Lietuvos piliečiai išskiria 87 visuomenės veikėjus, kuriais labiausiai pasitiki. Prieš mėnesį darytoje analogiškoje apklausoje buvo nurodytos 73 visuomenės veikėjų pavardės. Pavardes respondentai minėjo patys.

Tuo tarpu ketvirtadalis (24 proc.) apklaustųjų atsakė, kad nėra visuomenės veikėjų, kuriais pasitikėtų ar apskritai neatsakė į šį klausimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.21; 05:57

Aktualijos

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė itin teigiamai įvertino Jungtinių Amerikos Valstijų ir Baltijos šalių viršūnių susitikimo pasiekimus, o JAV prezidentą Donaldą Trumpą apibūdino kaip labai stiprią ir įdomią asmenybę.

Po spaudos konferencijos Prezidentė kalbėjo, kad D. Trumpo nenuspėjamumas nėra trūkumas, bet privalumas, kurį galima išnaudoti spaudžiant priešą ar konkurentą.

„Tai labai įdomus žmogus, labai spontaniškas, emocingas, ir tas, kuris moka ir gali priimti sprendimus. Tokio vadovo mes ir tikimės, nes globaliame pasaulyje, kuriame kyla daug iššūkių, reikia būti lyderiu, gebančiu priimti sprendimus. Todėl ir juokavome su juo (D. Trumpu – ELTA), kad tam tikras lyderio nenuspėjamumas taip pat yra įrankis, kuriuo galima paspausti priešą ar konkurentą“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

„Manau, kad tokie bruožai ir matomi Prezidento Trumpo asmenyje“, – akcentavo Lietuvos vadovė.

Prezidentė džiaugėsi, kad į pasirašytą deklaraciją buvo įtraukta viskas, ko Baltijos šalys norėjo. „Paminėtas kolektyvinės gynybos 5-asis straipsnis, paminėta oro gynyba ir paminėtos rotacinės pajėgos. Iš principo ne tik valstybės šimtmetis, ne tik jo paminėjimas, bet ir garantijos, kad ir toliau reformuosime NATO, sieksime, jog NATO būtų stipri“, – apibendrino D. Grybauskaitė.

Prezidentė D. Grybauskaitė antradienį Vašingtone, Baltuosiuose rūmuose, susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentu D. Trumpu ir dalyvaus Baltijos šalių bei JAV viršūnių susitikime.

Aukščiausio lygio susitikimas Vašingtone surengtas Prezidento D. Trumpo iniciatyva minint Baltijos valstybių nepriklausomybės šimtmetį ir siekiant dar kartą patvirtinti strateginę JAV partnerystę su Lietuva, Latvija ir Estija.

Baltuosiuose rūmuose valstybių vadovai priėmė bendrą politinę deklaraciją, kurioje nubrėžtos JAV ir Baltijos šalių ateities bendradarbiavimo gairės.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2018.04.04; 05:50

Aktualijos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė sausio 11 d. 11 val. susitinka su Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryba.

Susitikime bus aptarta nacionalinio transliuotojo veikla ir priemonės, kaip nacionalinis transliuotojas gali prisidėti prie valstybei svarbių klausimų. Omenyje turimi šie klausimai – socialinių problemų sprendimų, atskirties mažinimo, pilietiškumo ugdymo, kovos su propaganda.

Continue reading „Prezidentė susitiks su LRT taryba” →

Aktualijos

Seimas atmetė ir antrą prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytą kandidatūrą į Generalinio prokuroro postą.

Labai apgailestauti dėl eilinio Generalinio prokuroro nepaskyrimo neverta. Naujo Generalinio prokuroro paskyrimas ypatingų permainų prokurorų darbe vis viena nežada. Ir tai jau įrodė buvusio generalinio paskyrimas. Kiekvienas prokuroras yra nepriklausomas ir tuo daug kas pasakyta.

Tačiau nors prokuroras yra nepriklausomas, jo darbas – tikrai ne. Jo darbą koreguoja ir vertina teisėjai. Pradedant ikiteisminiu tyrimu ir baigiant galutiniu įvertinimu aukščiausiose apeliacinėse instancijose.

Continue reading „Ar priims Prezidentė iššūkį?” →

Politinės intrigos

Vargšelis tas Vydas Gedvilas. Pažemintas, išbrokuotas. Uspaskicho stumdomas. Prisimenat vieną Seimo posėdį, kuriam pirmininkavo tada Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas? Kai jis nusižemino Viktorui Uspaskichui, faktiškajam Seimo pirmininkui? Vien už tai jo net iš tolo negalima prileisti prie jokios ministerijos, juo labiau – prie Švietimo ir mokslo.

Uspaskichas akivaizdžiai matė, ko vertas Vydas Gedvilas, ir nustūmė jį nuo Seimo pirmininko kėdės, pasodindamas į ją kitą ne mažiau intelektualią personą.

Continue reading „Akmenys į prezidentūrą” →

Politinės intrigos

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „VILMORUS“ direktorius Vladas GAIDYS atsako į Slaptai.lt žurnalisto Gintaro Visocko klausimus.

Pirmiausiai išsiaiškinkime, kokia padėtis nūnai susiklosčiusi Lietuvos politiniame ringe. Socialdemokratai – lyderiai?

Pirmauja, be abejo, socialdemokratai. Po Seimo rinkimų jie įtvirtino savo  pozicijas ir šiuo metu sulaukia 38 proc. rėmėjų balsų (nuo atėjusiųjų į rinkimus). Tai – geri rezultatai. Ir šie rezultatai nesikeičia ištisus metus. Nei didėja, nei mažėja. Panašų populiarumą jie turėjo ir 2013-ųjų pradžioje. Žodžiu, jų reitingai – stabiliai aukšti.

Continue reading „Kas galėtų pakenkti Prezidentės reitingams?” →

Politinės intrigos

„A.Stancikienė: prezidentė mus valdo tokiu principu, kuriuo mus valdė okupacinė Rusija“, „Prezidentė įsismagino – valosi kojas į teismus“, „P.Urbšys: prezidentė privalo paaiškinti VSD savivalę“, „Z. Vaišvila: D. Grybauskaitė eina ne tas pareigas“ – tai tik kelios antraštės, kuriomis nusprendžiau pradėti šią įžvalgą, kad niekam nekiltų klausimas, ar prezidentę kas nors puola. Atsakymas akivaizdus: taip, ir net labai nuoširdžiai.

Žinoma, galima daryti prielaidą, kad pareiškimu, jog Dalios Grybauskaitės prezidentavimo principai tolygūs Rusijos okupacinės valdžios taikytiems principams, Seimo narė Aurelija Stancikienė tik demonstruoja savo juodojo humoro potencialą. Vis dėlto realistiškesnis paaiškinimas būtų toks: žiniasklaidą valdančios verslo grupės, arba oligarchai, nusprendė D. Grybauskaitei parodyti raudonąją kortelę, todėl visiems, kurie nori nemokamai pasireklamuoti verbaliniu būdu įspirdami prezidentei, suteikiama galimybė pasinaudoti visokeriopa šlėktų valdomų žiniasklaidos priemonių pagalba.

Continue reading „Prezidentė – XXI a. šlėktų taikinyje” →

Aktualijos

Sunku pasakyti, kokie politiniai spektakliai, kovos ir intrigos mūsų dar laukia, tačiau, gerbiamieji skaitytojai, būkite pasiruošę – jų turėtų būti gana daug. Žinoma, negaliu teigti, kad jų įtaka bus labai didelė, tačiau pastangų išsiūbuoti Lietuvos valstybės jei ne pamatus, tai bent jau visuomenę tikrai bus.

Tik naivuoliai galėjo tikėtis, kad viskas praeis ramiai: Lietuva išsivaduos iš „Gazprom“ gniaužtų, Ukraina Lietuvoje pasirašys asocijuotos narystės sutartį su Europos Sąjunga (ES), o prezidentė Dalia Grybauskaitė pasidovanos antrą kadenciją. Tokie reiškiniai ramiai nepraeina, ypač kai šalia yra nuolat „skriaudžiama“ ir peštis pasiruošusi kaimynė, kuri tiesiog negali pradėti spręsti savo valstybės problemų, nes visa gyvenime sukaupta patirtis susijusi tik su problemų kitiems sudarymu.

Continue reading „Politinių karščių sezonas tik prasideda” →

advokatas_a.marcinkevicius
Aktualijos

Lietuvos generalinio prokuroro pateiktą metinę prokuratūros veiklos ataskaitą Seimas svarstė antradienį. Vėliau, t.y. po dviejų dienų – ketvirtadienį, buvo priimta Seimo Statuto pataisa.

Visuotinai žinoma, kad jokios teisės normos negali būti taikomos laiko atžvilgiu anksčiau įvykusiems faktams, paprastai sakant – teisės aktai atgal negalioja.

Vien dėl šios priežasties Seimas galėtų vadovautis šia pataisa tik kitų metų prokuratūros veiklos ataskaitos atžvilgiu.

Continue reading „Advokatas Arūnas Marcinkevičius: „Teisės aktai atgal negalioja”” →

Aktualijos

(Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės interviu Vokietijos dienraščiui)

Neseniai vykdama į Margaret Thatcher laidotuves Londone, Lietuvos Respublikos Prezidentė neskrido prezidentiniu lėktuvu, nes tokia maža šalis kaip Lietuva jo tiesiog neturi.

Dalia Grybauskaitė skrydžiui pasirinko pigios oro transporto bendrovės „Wizz Air" paslaugas, ekonominę klasę. Į Vilnių grįžo vakare su „Ryanair". Skrydis pirmyn ir atgal jai ir ją lydinčiai delegacijai iš viso kainavo 3000 litų. Penkiems asmenims tai kainavo po 175 eurus už žmogų. Dar kyla klausimų?

"Nieko stebėtina, – pabrėžtinai ramiai teigia Prezidentė per pokalbį Prezidentūros rūmuose Vilniuje, – jau ketveri metai taip keliauju." Nuo kadencijos pradžios 2009-aisias, kad sutaupytų pinigų, valstybės vadovė tarnybiniais reikalais į Europą skrenda ekonomine klase.

Continue reading „Ji skrenda ekonomine klase, mėgsta skaičius ir kritiškai vertina vyriausybę…” →

vytautas_visockas_mmmm
Aktualijos

Apsirikau. Maniau, kad Seimo pirmininkui, krepšinio treneriui, Viktoro Uspaskicho pavaldiniui Vydui Gedvilui pavyks, kaip sakoma, numuilinti balsavimą dėl imuniteto panaikinimo trims Seimo nariams – tyriems kaip krištolas. Nepavyko. Neapsirikau tik sakydamas, kad socialdemokratai balsuos vieningai: nesugraudino jų nei Vitalijos Vonžutaitės ašaros, nei V.Uspaskicho kaltinamoji kalba Seime.

Bet kokia kalba! Ištaisyk gramatines klaidas ir dėk į oratorinio meno chrestomatijas! Kokia laikysena, gerbiamieji ponai! Kokie gestai, kokia šypsena – nuo sarkastiškos iki kūdikiškai tyros! Kokios pauzės! Kokie retoriniai ir labai konkretūs klausimai Algirdui, Gediminui ir kitiems kunigaikščiams! Ne veltui Kęstutis Masiulis šitos kalbos išsižiojęs klausėsi trečią kartą. Mokykis ir dar kartą mokykis, gerbiamasis Kęstuti.

Continue reading „Akmuo į svetimą daržą” →

gaidys_vilmorus_1
Aktualijos

Kodėl į Seimą šį kartą pateko tiek mažai naujų politinių darinių? Kodėl nesėkmę patyrė tautininkai? Kur slypi LLRA stiprybė? Kokio įvaizdžio konservatoriams būtų sunku atsikratyti, net jeigu jie to norėtų? Kokią klaidą televiziniuose debatuose padarė Neringa Venckienė?

Kodėl lietuviai dabar nepritaria AE statyboms? Ar tikrai mus įbaugino Fukušimos tragedija? Ar „juodosios buhalterijos” byla suteikia Darbo partijai populiarumo? Kodėl smuktelėjo Prezidentės Dalios Grybauskaitės reitingai?

Į šiuos klausimus atsako Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus” direktorius Vladas GAIDYS. Su “VILMORUS”  vadovu Vladu GAIDŽIU kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras VISOCKAS.

Continue reading „“Vilmorus” direktorius Vladas Gaidys: “Lietuvos rinkėjų susidomėjimas politikos naujokais ženkliai sumažėjęs”” →

uzdila_algis
Politinės intrigos

Gudresni už mane žmonės jau kelintą kartą priekaištauja naujam pretendentui į Lietuvos Respublikos Premjero postą A.Butkevičiui už jo politinius klupsnius.

Tai ir požiūris į Konstitucinio Teismo sprendimą, ir pažadų iki išsiaiškinimo neįsileisti į pirmuosius smuikus V. Gapšio sulaužymas. Ar daug dar tokių atvejų ateityje taikysis? Matyt, kad taikysis.

Neieškokime tuščių priekabių. Valdžią išsirinkome, ir kitaip nebus. Šiandien nuoširdžiai norėtųsi ją remti ir visaip jai padėti, o, svarbiausia, linkėti, kad duoti pažadai būtų įgyvendinti. Kas to nenorėtų…

Tačiau ir pirmas, ir antras minėtasis atvejis rodo, kad ne A.Butkevičius yra socialdemokratų ar juo labiau koalicijos lyderis, jeigu taip nepriklausomai nuo savo valios mėto politinius žingsnius.

Continue reading „Quod licet Jovi, non licet bovi (kas tinka Jupiteriui, nedera jaučiui)” →

v.visockas_slaptai.lt
Politinės intrigos

Kai man sako – tokia rinkėjų valia, – aš savęs klausiu: kokių rinkėjų?

Tų, kurie už dešros riekelę, už kelias dešimtis litų pardavė savo balsą? Tų, kurie kalėjimuose balsavo taip, kaip jiems buvo liepta, ir tokiu būdu nusipirko teisę vieną kitą kartą būti nemušami, nežeminami, neprievartaujami?

Ar būtent tiems žmonėms rūpi valstybės politika, ar būtent jie turi geresnį supratimą apie partijas, jų programas, ketinimus padidinti minimalią algą?

Teisės profesorius Egidijus Kūris pagrįstai stebisi: ir niekas, nei Kalėjimų departamentas, nei Teisingumo ministerija į tas užuominas nemušti už atiduotą rinkėjo balsą nereagavo. Baisu, kas dedasi mūsų valstybėje, bet čia kita tema.

Continue reading „Savi žmonės – susitarsim” →