Rimvydas Valatka

Aktualijos

Ukrainos danguje įvyko pasaulinio masto tragedija. V.Putino, kurį nuo šiol teisingiausia vadinti O.bin Landeno įpėdiniu ir teroristu Nr.1, pasiųsti niekšai su iš Rusijos atgabenta ir jos karininkų valdoma raketine sistema „Buk“ numušė Malaizijos keleivinį lėktuvą. Žuvo 300 žmonių. Rusijos jau pusmetį terorizuojamos Ukrainos tragedija atėjo į olandų, britų, malaiziečių ir kitų tolimų nuo Ukrainos tautų namus.

Tokiais atvejais į sentimentalumą linkę Vakarų politikai ir politikos apžvalgininkai sako, kad pasaulis po šios tragedijos tapo kitoks. Neapsigaukime dėl jų šniurkščiojimo. Pasaulis liko toks pat.

Continue reading „Rimvydas Valatka: „Putino-Merkel paktas …“” →

Politinės intrigos

Lietuvoje politikos mokslai pradėjo formuotis tik atgavus Nepriklausomybę ir įkūrus prie Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą (1992). Institutas rengia politikos mokslų ir tarptautinių santykių specialistus, vykdo Lietuvos ir kitų valstybių politinės raidos, užsienio politikos ir tarptautinių santykių mokslinius tyrimus.

2012 metais Institute dirbo 66 dėstytojai ir mokslo darbuotojai, iš jų 11 profesorių, 19 docentų, jame mokėsi 723 studentai. Studijų sistema Institute apima visas studijų pakopas – bakalauro, magistro ir doktorantūrą.

Continue reading „Žvilgsnis į Lietuvos prezidentę – per politikos mokslų prizmę” →

Politinės intrigos

Užsitęsusi komedija su referendumu dėl žemės pardavimo užsieniečiams buvo pratęsta pirmadienį. Ir dar kaip pratęsta. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) surengė tiesiog neįtikėtiną teisinei valstybei cirką – su dviem balsavimais ir dviem priešingomis išvadomis.

Iš pradžių VRK nepritarė, kad būtų surengtas referendumas dėl draudimo žemę parduoti užsieniečiams, nors referendumo rengėjai ir pristatė būtinus referendumui 300 000 parašų. Po kiek laiko balsavo antrą kartą. Šįkart referendumui jau buvo pritarta.

Pirmą kartą balsuojant net 7 VRK nariai susilaikė, vienas buvo prieš, o 6 balsavo už tai, kad referendumas gali vykti. Antrą kartą balsuojant 12 jau buvo „už“, o 3 „prieš“.

Continue reading „Rimvydas Valatka: ar VRK vaidinama referendumo komedija – tik iš kvailumo?” →

Politinės intrigos

Sausio mėnesį įprasta vertinti praėjusiųjų metų darbus. Kritiškas žvilgsnis atgalios dar niekam nepakenkė. Tačiau analizuojant praėjusiųjų metų laimėjimus bei nesėkmes derėtų prisimiti ir darbus, kurie atlikti, tačiau, atidžiau pažvelgus, buvo beprasmiai.

Beprasmiais darbais vadinu veiklą, kurios pagalba mes tik apsimetame, kad plušame tautos ir valstybės labui. Metame daug jėgų, sugaištame brangaus laiko, o naudos – nei valstybei, nei tautai. Nauda – nebent asmeninė: galime nuraminti sąžinę, kad, nepaisant pralaimėjimų, stengiamės, judame, organizuojame.

Tačiau ciniškiausia, kai dirbame vien savireklamos sumetimais: piketus, minėjimus, konferencijas organizuojame tam, kad rinkimų į Lietuvos Seimą ar Europos parlamentą išvakarėse galėtume išdidžiai sušukti – „rinkite mane, štai koks aš didis patriotas“.

Continue reading „Nebent Lietuva pasirinktų prostitutės kelią…” →

Politinės intrigos

Neslėpsiu: kiek netikėtas didžiulis susidomėjimas straipsniu „Žiniasklaidos kuriama Lietuva" (Literatūra ir menas, 2013 08 30) paskatino rašyti šį tęsinį. Nes koks rašytojas – atvirai ar atvirai kuklindamasis – netrokšta populiarumo? Nebent po hipnozės, po Nobelio ar po mirties.

Yra ir kita priežastis –­ skaitinėdama spaudą, rinkdama straipsnių antraštes iš įvairių portalų ir dienraščių pranešimui, tiesiog „užsikabliavau". Kaip Jackas Lemmonas filme „Džiaze tik merginos". Jo veikėjas, persirengęs moterimi, šoko su lyties neatpažįstančiu gerbėju La Cumparsita restorane, perduodamas įsikąstą rožę partneriui tiesiai į lūpas, ir grįžęs į viešbutį iš inercijos tebemojavo barškučiais lovoje.

Continue reading „La Cumparsita: Rūta „žalioji“ prieš Dalią „raudonąją“” →

Aktualijos

Lietuvos valstybė bando rinktis klaidingą variantą, ieškodama išeities iš diplomatinio skandalo. Ji linkusi griežtai bausti Vengrijoje ir Azerbaidžane rezidavusius diplomatus. Mobiliausiais telefonais per daug atvirai nuomones reiškusiems diplomatams Renatui Juškai ir Artūrui Žurauskui norima atimti galimybę reziduoti Vengrijoje ir Azerbaidžane. Tiek Premjero, tiek Prezidentės, tiek URMo tarnybos tvirtina, esą abu ambasadoriai prarado pasitikėjimą.

Tik Seimo užsienio reikalų komitetas nepritaria tokioms griežtoms sankcijoms. Ir tai, regis, išmintinga pozicija. Lietuvai nederėjo viešai mėtytis griežtais priekaištais, esą diplomatai "prarado pasitikėjimą" ar "privalo galvoti, ką sako". Tik sureikšminome mums primestą provokaciją.

Continue reading „Diplomatinio skandalo pamokos” →

Politinės intrigos

Kaip 2013-ieji bus įrašyti į mūsų istoriją? Tais metais buvo atstatyti ir pompastiškai atidaryti Valdovų rūmai. Jei būtum patikėjęs saldžiomis atidarymo kalbomis, apkaišytomis visai nevaldoviškomis sentimentaliomis dainomis, turėjai pasijusti devintam tautiniam danguj. Valstybingumo simbolis atstatytas, per amžius niekas jo nebesugriaus, Lietuva pirmininkauja ES.

Gyvenk ir žvenk? Tik kad neišeina. Galai nesueina. Prieš pat Valdovų rūmų atidarymą konservatorius M.Adomėnas paskelbė pokalbį su Vakarų žvalgybininku, kuris tapo kitokį paveikslą.

Vilnius tapo žvalgybų pereinamuoju kiemu, kuriame pirmaisiais smuikais griežia Rusijos šnipai. O Vakarų žvalgybininkai vis mažiau pasitiki Lietuvos kolegomis, nes savo žvalgybą – Valstybės saugumo departamentą – sunaikino didžiausi patriotai konservatoriai, veikdami išvien su „darbiečiais” ir paksininkais bei vis antirusiškesnes kalbas, palyginti su savo valdymo pradžia, rėžianti prezidentė.

Paradoksas? Tik iš pirmo žvilgsnio. Bet ne apie tai. Vilnius tapo tuo, kuo Šaltojo karo metais buvo Austrijos sostinė Viena – šnipų knibždėlynu. Kuriame Lietuva vis labiau lieka viena.

Continue reading „Rimvydas Valatka: Vilnius – kaip pereinamasis Rusijos šnipų kiemas” →

Aktualijos

Kokius pastarųjų dienų renginius norėtųsi išskirti kaip prasmingus? Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius prieš keletą dienų Vilniaus Žurnalistų namuose vadovavo diskusijai, narpliojusiai priežastis, kurios mums trukdo išgirsti oponentų ir net bendraminčių argumentus. Kalbant paprasčiau, – tądien bandyta suvokti, kodėl mes, lietuviai, negirdime savo artimo, kodėl pasišovę vertinti tik tai, ką patys sakome arba darome. Žodžiu, kodėl nelinkę bent simboliškai pasidžiaugti savo bendraminčių ar konkurentų darbais?

Po kelių dienų Seime buvo surengta konferencija „Informacinis karas prieš Lietuvą“. Konferencijos metu savo nuomonę apie prieš Lietuvą vykdomus slaptuosius karus dėstė žymūs žurnalistai, politologai, universitetų dėstytojai. Pranešėjai sutartinai teigė, jog prieš Lietuvą nukreipta Rusijos žvalgybinė bei propagandinė veikla kelia rimtą susirūpinimą. 

Continue reading „Pereinamojo Rusijos šnipų kiemo titulas” →

Ekonomika ir finansai

Kriminologijos dėstytoja Brigita Palavinskienė mokė: „Jei asmuo atrodo perdėtai šventas, padalinkite iš keturių; jeigu situacijoje regite realų, ne vaizduotės sąlygotą pavojų, padauginkite“. Irgi iš keturių. Anglai turi posakį: „Tikėkis geriausio, ruoškis – blogiausiam“.

Bijau, kad jau dabar regiu skalūninių dujų „specialiosios-itin-slaptos-žvalgybos“ finalą. Pabaiga – nei graži, nei negraži, priklauso, kokį atskaitos tašką pasirinksime. Kad visiems būtų aiškiau, kodėl griebiausi niūriai ironizuoti, prisiminkime, kas nutiko su kitomis Lietuvos kompanijomis, pavyzdžiui, „Mažeikių nafta“ ar „Lietuvos telekomu“.

Continue reading „Skalūninių dujų fronte – nieko naujo” →

Politinės intrigos

Jei reikėtų prisiminti, ką pastaruoju metu įdomaus parodė mūsų televizijos, išskirčiau vieną paskutiniųjų žurnalistės Agnės Skamarakaitės vadovautų LRT laidų. Omenyje turiu būtent “Aktualijų studiją”, kurioje svarstyta, kodėl Lietuvoje sparčiai mažėja darbingo amžiaus žmonių.

Suprask, prabėgs šiek tiek laiko, galbūt keliolika metų, ir, jeigu niekas mūsų nepastūmės į gerąją pusę arba patys neatsipeikėsime, Lietuvoje ženkliai sumažės išskirtinai darbingo amžiaus žmonių. Turime didžiausią piktžolių puokštę: milžinišką emigraciją ir menką gimstamumą. Šios dvi blogybės sukūrė dar vieną bėdą – šalyje mažėja tų, kurie geba dirbti ir užsidirbti.

Continue reading „Valdžios cinizmas” →

vytautas_visockas_mmmm
Aktualijos

Apsirikau. Maniau, kad Seimo pirmininkui, krepšinio treneriui, Viktoro Uspaskicho pavaldiniui Vydui Gedvilui pavyks, kaip sakoma, numuilinti balsavimą dėl imuniteto panaikinimo trims Seimo nariams – tyriems kaip krištolas. Nepavyko. Neapsirikau tik sakydamas, kad socialdemokratai balsuos vieningai: nesugraudino jų nei Vitalijos Vonžutaitės ašaros, nei V.Uspaskicho kaltinamoji kalba Seime.

Bet kokia kalba! Ištaisyk gramatines klaidas ir dėk į oratorinio meno chrestomatijas! Kokia laikysena, gerbiamieji ponai! Kokie gestai, kokia šypsena – nuo sarkastiškos iki kūdikiškai tyros! Kokios pauzės! Kokie retoriniai ir labai konkretūs klausimai Algirdui, Gediminui ir kitiems kunigaikščiams! Ne veltui Kęstutis Masiulis šitos kalbos išsižiojęs klausėsi trečią kartą. Mokykis ir dar kartą mokykis, gerbiamasis Kęstuti.

Continue reading „Akmuo į svetimą daržą” →

visockas-gintaras-portretas
Gordijo mazgas

Lietuvoje – pats kalbėjimo įkarštis. Prieš rinkimus postringauja visi – ir tie, kurie nori patekti į Seimą, ir tie, kurie nenori trauktis iš Seimo. Savo privalumus bei nuopelnus sureikšminti linkę visi. Klaidos arba nutylimos, arba suklydimus bandoma permesti ant oponento pečių. Parlamentaro kėdės trokštantys save liaupsina visur, kur tik įmanoma. Net ir autobusų, troleibusų stotelėse jau puikuojasi plakatai su akį rėžiančiais šūkiais: “mes žinome, mes galime, mes mokame”.

Atvirai kalbant, visai netraukia vakarais sėdėti prie televizijos ekrano ir klausytis priešrinkiminių ginčų, nes tokiose diskusijose tiesos – mažiausiai. Tačiau ignoruoti vangios, nuobodokos rinkiminės kampanijos – taip pat lyg ir nedera susipratusiam piliečiui. Juk netrukus, po kelių savaičių, reikės dalyvauti rinkimuose. Tad valstybės reikalams neabejingiems piliečiams, nori jie to ar nenori, tenka stebėti “politines muilo operas”. Vis neapleidžia mintis, jog staiga ims ir paaiškės, už kokią partiją balsuoti – prasmingiausia.

Continue reading „Lietuva – kaip Sacharos dykuma” →

akcentai_333
Aktualijos

Puiku – jau šiek tiek daugiau žinome apie vadinamąsias nesistemines partijas, šių metų rudenį trokštančias patekti į Seimą. Savo kandidatų sąrašą neseniai paskelbė “Drąsos kelias”.

Maždaug tuo pačiu metu savųjų kandidatų sąrašą įvardino ir judėjimo “Už Lietuvą Lietuvoje” vadovai.

Atvirai kalbant – nieko įspūdingo. Ir vienoje, ir kitoje grupėje esama žmonių, už kuriuos norėtųsi balsuoti. Pavyzdžiui, be didesnių svarstymų balsuočiau už prof. Vytautą Daujotį, kunigystę sustabdžiusį Joną Varkalą, tautininką Gintarą Songailą, žurnalistą Gintarą Aleknonį.

Continue reading „Ne tie akcentai, ponai lietuviai !” →

giedroijc
Aktualijos

Šeštadienį Vilniuje, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute susirinkę Lietuvos intelektualai, žurnalistai ir visuomenės veikėjai įsteigė Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumą, kurio pagrindinis tikslas skatinti lietuvius ir lenkus bendradarbiauti įvairiausiose srityse.

Steigiamajame susirinkime, kurį moderavo istorikas Alvydas Nikžentaitis ir politologas Alvydas Jokubaitis, dalyvavo ir forumo dalyvius pirmiausia pasveikino kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.

V. Adamkus susirinkusiems papasakojo neseniai girdėtą istoriją, kuri, jo nuomone, yra puikus perėjimo iš konflikto į dialogą pavyzdys. 1950 m. Harvardo universitete viename kambaryje apsigyveno du studentai, lietuvis ir lenkas. Iš pradžių jie nepasitikėjo vienas kitu, piktai žiūrėjo, bet ilgainiui tapo gerais draugais.

Continue reading „Lietuvių ir lenkų dialogui – nauji vėjai” →

valatka_3
Politinės intrigos

Nūnai Lietuvoje tapo įprasta ir net galbūt madinga kritikuoti žurnalistus, leidinių savininkus, esą šie ir tokie, ir anokie.

Priekaištų pažeriama pačių įvairiausių: neobjektyvūs, tendencingi, vaikosi vien pelno, linkę parsiduoti abejotinos reputacijos verslininkams, net svetimoms valstybėms, praradę visuomeniškimo, patriotiškumo jausmus.

Klausantis tokių svarstymų vis dažniau į galvą šaua mintis: o gal šiandieninė lietuviškoji žiniasklaida ir negali būti kitokia, nes ji įstumta į labai sudėtingas finansines sąlygas? Kaip iš tiesų turėtų klostytis mūsų žiniasklaidos ir politikų, visuomenės, teismų santykiai?

Į visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt klausimus atsako žurnalistas Rimvydas VALATKA. Su žurnalistu Rimvydu VALATKA kalbasi Slaptai.lt korespondentas Gintaras Visockas.

Continue reading „Rimvydas Valatka: “Grasinimai yra skystablauzdžių ginklas kitiems skystablauzdžiams gąsdinti”” →

gintaras_portretas_2
Gordijo mazgas

Sekmadienį vakare, stebėdamas “Lietuvos ryto” televiziją, išgirdau pikantišką naujieną. Toji žinia – verta dėmesio. Tiesiog verta įsiminti, kaip kartais lengva vienu – kitu pasirodymu internetinėje erdvėje sukelti milžinišką visuomenės susidomėjimą. Neįvardinta, autorystę slepianti kūrybinė grupė sukūrė vos keliolika minučių tetrunkantį, užtat sensacingą ir, galima spėti, didelį poveikį turėsiantį videofilmuką.

Vaizdai, kurie ten užfiksuoti, ne itin malonūs. Mat rodoma psichiatrinė ligoninė su joje keistai, neadekvačiai, atstumiančiai besielgiančiais pacientais bei medikais. Ten – nieko gražaus, patrauklaus. Tačiau negalėčiau sakyti, jog siužetas tėra beprasmis pasikraipymas prieš televizijos kameras. Videosiužetas nuo pradžios iki galo persunktas politika.

Continue reading „Bendraminčių diskusija, surengta … negyvenamoje saloje” →

gintaras_portretas_2
Žvalgyba

Liepos 18-osios popietę praleidau prie televizoriaus, stebėdamas Austrijos skandalo priežastis analizuojančias laidas, o internete – ieškodamas straipsnių, pasakojančių, kaip oficialiosios Vienos sprendimą paleisti buvusį KGB pulkininką Michailą Golovatovą vertina austriškoji ir rusiškoji spauda.

Neįmanoma nepritarti europarlamentarui prof. Vytautui Landsbergiui, kuris, duodamas interviu “Lietuvos ryto” televizijos žurnalistui Edmundui Jakilaičiui, negailėjo itin piktų priekaištų Austrijai, išdavusiai pagrindinį Europos Sąjungos principą: “visi – už vieną, vienas – už visus”. Akivaizdu, kad oficialioji Viena, pasiskubindama greičiau nei per 48 valandas paleisti KGB pulkininką M.Golovatovą, atsižvelgė būtent  į Kremliaus interesus, o į mūsų, lietuvių, lūkesčius, – nusispjovė. Akivaizdu ir tai, kad žengdama Lietuvą ignoruojantį žingsnį, Austrija tik dar kartą pademonstravo, jog Europos Sąjungoje nėra jokios vienybės ir jokio solidarumo.

Continue reading „Kodėl visą pyktį sukoncentravome į Austriją?” →