litvinenko_marina

Radioaktyviuoju poloniu nunuodyto rusų disidento, buvusio Rusijos slaptųjų tarnybų karininko Aleksandro Litvinenkos artimieji paminėjo penktąsias jo žūties metines.

Aleksandro Litvinenkos našlė Marina Litvinenko pareiškė įsitikinimą, jog oficialiojo Londono atliekamas tyrimas nustatys tikruosius žudikus. Ponia Marina Litvinenko įsitikinusi, kad dėl jos vyro mirties kalta būtent šiandieninė Rusijos vadovybė, įskaitant ir Rusijos slaptųjų tarnybų vadovus.

Marina Litvinenko paragino buvusius KGB darbuotojus Andrėjų Lugavojų ir Dmitrijų Kovtuną pasielgti vyriškai – atvykti į Londono teismą ir duoti parodymų. O ne slapstytis Rusijoje. Tačiau nei A.Lugavojus, nei D.Kovtunas kol kas nesiruošia skristi į Londoną. Jie tvirtina nieko dėti dėl buvusio FSB karininko Aleksandro Litvinenkos mirties. Oficialusis Kremlius tvirtina neišduosiąs Didžiosios Britanijos teisėsaugos institucijoms savo slaptųjų tarnybų, tegul ir buvusių, darbuotojų.

Continue reading „Marina Litvinenko vyriškai pasielgti ragina abu įtariamuosius”

capman_333

Šiandien, lapkričio 23 dieną, laikraštis “XXI amžius” išleido dar vieną priedo “SLAPTIEJI TAKAI” numerį.

Šis specializuotas “XXI amžiaus” priedas pasakoja apie pasaulio slaptąsias bei specialiąsias tarnybas.

“Slaptieji takai” leidžiami nebe pirmus metus. “Slaptieji takai” jau turi užtektinai gausų skaitytojų bei gerbėjų ratą. “Slaptuosiuose takuose” paskelbėme ne vieną šimtą publikacijų apie pačias drastiškiausias, aršiausias žvalgybines ir kontržvalgybines operacijas.

Beje, domimės visomis be išimties pasaulio žvalgybomis. Tačiau didžiausias dėmesys, žinoma, vis tik sukoncentruotas į tas organizacijas, kurios arčiausiai Lietuvos. Kitaip tariant, daugiausiai domimės tomis žvalgybomis ir kontržvalgybomis, kurios turi arba gali turėti bent menkiausių sąlyčio taškų su mūsų valstybe.

Continue reading „Šiandien “XXI amžius” – su specializuotu priedu “Slaptieji takai””

fsb_maziukas_n

Maždaug prieš trejetą mėnesių šiandieninis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė specialųjį įsakymą Nr. 1075. Kuo įdomus ir svarbus šis dekretas?

Prezidentiniame dekrete konkrečiai nurodyta, kokią informaciją apie savo veiklą oficialiuose internetiniuose portaluose privalo skelbti šalies slaptosios tarnybos, įskaitant ir Federalinę saugumo tarnybą FST (rusiškai – FSB). Minėtame prezidentiniame dekrete smulkiai išdėstyta, ką Rusijos slaptųjų tarnybų vadovybė privalo parodyti savo oficialioje internetinėje svetainėse.

Continue reading „Viešumo – dar mažiau”

oleg_gordijevskij_komentar

Tyliai, ramiai Vokietijoje gyvenusi ir niekam iš vokiečių neužkliuvusi šeima, pasirodo, slapta tarnavo Maskvai, rinkdama žvalgybinio pobūdžio informaciją.

Tai – pirmas sykis, kai Vokietijoje, pasibaigus šaltojo karo erai, kilo tokio dydžio šnipinėjimo incidentas. 

Kaip tvirtina kai kurie vokiški leidiniai, Rusijos žvalgybai ištikimai tarnavusią šeimyną išdavė tas pats Aleksandras Potejevas, kuris Amerikos FTB (Federalinis tyrimų biuras) vadovybei pranešė apie JAV teritorijoje veikiančią nelegalų grupę su garsiąja Ana Čapman priešakyje. Vokiškasis variantas – labai panašus į amerikietiškąjį. Vokiškoji šeima greičiausiai buvo užverbuota dar KGB laikais. Į Vokietiją ji persikėlė iš Pietų Amerikos.

Continue reading „Šnipinėjimo skandalas šį kartą įsiplieskė Vokietijoje”

spionka_katia

Didžiosios Britanijos Apeliacinėje komisijoje paskebta sensacinga žinia. Komisijos nariai oficialiai pripažino: “politiko padėjėja Jekaterina Zatuliveter buvo Rusijos slaptųjų tarnybų atstovė, kuriai pavyko sugundyti šalies gynybos reikalus kuruojantį britų parlamentarą”.

Pasak Apeliacinės komisijos narių, Rusijos slaptųjų tarnybų agentė  Didžiosios Britanijos Karalystei neabejotinai atnešė žalos, nes veikė ne kur kitur, o būtent parlamento rūmuose. Taip britų laikraštyje “The Times” rašo Deividas Sendersonas. Omenyje turima 26-erių metų Jekaterina Zatuliveter. Būtent ji užmezgė beveik ketverius metus trukusį meilės romaną su 65-erių metų amžiaus britų liberalu – demokratu Maikomu Henkoku.

Continue reading „Žavioji Rusijos šnipė sugundė Didžiosios Britanijos politiką”

pistolet_2

Rusijos slaptosios tarnybos sukūrė įspūdingų pajėgumų specialiosios paskirties struktūras, leidžiančias joms be didesnių sunkumų nužudyti visus užsienyje gyvenančius asmenis, kuriuos tik Kremlius įvardina “šalies priešais”.

Leidinys “Daily Mail” tvirtina, kad Rusijos FSB, likviduodama užsienio šalių teritorijose esančius Kremliaus oponentus, vadovaujasi itin slaptu įsakymu, kuris esą buvo pasirašytas dar 2003 metų kovo 19 dieną. Ant to dokumeto neva puikuojasi Rusijos FSB kontržvalgybos generolo – pulkininko Nečajevo parašas. Taigi specialusis FSB būrys, kurio uždavinys – naikinti Kremliaus priešus visame pasaulyje, buvo sukurtas dar gerokai iki į Didžiąją Britaniją pabėgusio Aleksandro Litvinenkos nunuodijimo radioaktyviuoju poloniu. Manoma, kad realiai FSB samdomų žudikų būrys pradėjo veikti 2004-ųjų gegužės 1-ąją.

Continue reading „“Leidžiama likviduoti””

mafiastate

Rusijos slaptosios tarnybos, įskaitant ir FSB, įgyvendina kampaniją, kurios tikslas – kelti baimę svarbiausiems, įtakingiausiems JAV ir Didžiosios Britanijos diplomatams, reziduojantiems Rusijos Federacijos teritorijoje.

Metodai, kurių pagalba “ganomi” Vakarų diplomatai, primena priemones, kurias “šaltojo karo” metais naudojo KGB. Tačiau šiandieninė kampanija – ypatingai įžūli.

Šia tema daug rašoma naujojoje laikraščio “The Guardian” žurnalisto Liuko Gardingo knygoje “Mafijos valstybė” („Mafia State”). Tiesa, Rusijos FST (rusiškai – FSB darbuotojai) turi savo braižą. Jie nevengia vogčiomis įsibrauti į privačius Vakarų diplomatų apartamentus. Tačiau neteisėtai patekę į gyvenamuosius apartamentus jie elgiasi taip, kad diplomatai ir politikai suprastų, jog jų miegamuosiuose rausėsi neprašyti svečiai.

Continue reading „Rusijos kontržvalgyba įžūliai persekioja Vakarų diplomatus”

butas_2

Niujorke pradėjo darbą teismas, nagrinėjantis Rusijos piliečio Viktoro Buto bylą. Rusijos pilietybę turintis verslininkas Viktoras Butas kaltinamas nelegalia prekyba ginklais ir ryšiais su teroristine organizacija.

V.Butas buvo suimtas Tailande, po to – atiduotas Jungtinių Valstijų teisėsaugos organams. Rusijoje susidomėjimas šia byla – ypač didelis. Štai laikraštis “Moskovskij komsomolec” neseniai paskelbė išsamų interviu su V.Buto žmona Ala But (pasak “Moskovskij komsomolec”, Amerikos visuomenė nerodo didelio susidomėjimo V.Buto byla).

Continue reading „“Kremlius baiminasi, kad Viktoras Butas amerikiečiams neišduotų visų rusiškų paslapčių””

asanzas

Kas ką besakytų, o Džulijanas Asandžas – drąsus vyras. Štai visai neseniai jis pareiškė, kad būsimosios WikiLeaks publikacijos labai nepatiks Maskvai ir Pekinui. Suprask, jis turįs slaptųjų dokumentų, kurie atskleidžia šokiruojančias Rusijos ir Kinijos paslaptis. Visuomenę šokiruoti turinčius dokumentus jis pasirengęs paskelbti. Paskelbs artimiausiu metu.

Ar tokie J.Asandžo perspėjimai realūs, žurnale “Time” analizuoja žurnalistas Saimonas Šusteris. Žurnalistas S.Šusteris pastebi, kad po šių įžūlių Dž.Asandžo pareiškimų viešojoje erdvėje čia pat pasirodė Rusijos slaptosios tarnybos FSB atstovo, atsakingo už FSB informacinį saugumą, pareiškimas. FSB (lietuviškai – FST) pareigūnas perspėjo Dž.Asandžą to nedaryti. Beje, perspėjo ne taip korektiškai ir mandagiai, kaip WikiLeaks įkūrėją kadaise perspėjo oficialusis Vašingtonas, kai iškilo grėsmė, jog į viešumą pateks daug dokumentų, demaskuojančių JAV politikos Irake subtilumus.

Continue reading „FSB vadovybė grasina WikiLeaks įkūrėjui Džulijanui Asandžui”

uspaskich

Tikriausiai nieko nuostabaus nepasakysiu pabrėždamas, jog žurnalistą, prieš pradedant rašyti analitinį straipsnį apie sudėtingas, painias, su slaptosiomis tarnybomis susijusias bylas, visuomet apninka abejonės. Abejonės – neišvengiamos.

Pavyzdžiui, nuolat savęs klausdavau, ar nedarau grubios klaidos, prieštaraudamas oficialiai Lietuvos teisėsaugos versijai. Nuolat kirbėdavo mintis: o jei po kelių ar keliolikos metų paaiškės, jog klydau, jog buvau mulkinamas, jog gyniau visai ne tuos, kuriuos derėtų ginti? Kaip tada reikės pažvelgti į akis tiems, kuriuos nepelnytai kritikavau?  Be kita ko, narpliodamas kai kurias rezonansines bylas dažnusyk sulaukdavau ne itin draugiškų replikų, net pašaipų. Girdi, prokurorai klysta, teisėjai klysta, saugumo pareigūnai klysta, tik štai Slaptai.lt žurnalistai viską išmano ir viską žino.

Continue reading „Dėl Šarūno Paberaliaus neprašauta”

Fotyga_anna

Lietuviškoje spaudoje pastaruoju metu apstu svarstymų, kodėl pašlijo oficialūs Vilniaus ir Varšuvos tarpusavio santykiai.

Diskutuojama, kuo remiantis Lenkija kritikuoja lietuvius dėl neva tautinių mažumų diskriminavimo, kam iš tiesų lenkams žūtbūt reikia, kad lietuvių kalba įsileistų raidę “w”, kodėl Lenkijos viešojoje erdvėje pasirodė publikacijų, Vilnių traktuojančių kaip didžiosios Lenkijos miestą. Analizuojami ir Lenkų rinkimų akcijos vadovo Valdemaro Tomaševskio argumentai, esą ne Lietuvos lenkai turi taikytis prie lietuvių, o lietuviai Vilniaus krašte privalo priimti lenkiškas žaidimo taisykles.

Tik aklas nemato, kad šiandieninė Lenkijos valdžia tikrai žymiai mažiau draugiška lietuvių atžvilgiu, kaip Lecho Valensos, Aleksandro Kvašnevskio ar Lecho Kačynskio valdymo metais. Tik aklas nemato, kaip Lietuvoje gyvenanti lenkų tautinė mažuma ėmė reikalauti neįsivaizduojamų, sveiku protu nesuvokiamų privilegijų.

Continue reading „Buvusi Lenkijos užsienio reikalų ministrė Ana Fotyga: “Mes tapome Rusijos-Vokietijos kondominiumu””

doku-umarovas

Pastaruoju metu Rusijos Šiaurės Kaukazo regione vyksta pastovūs susirėmimai tarp Rusijos federalinės kariuomenės dalinių bei specialiųjų padalinių ir už savo tautų laisvę kovojančių partizanų būrių.

Kovo 28 dieną pranešta, kad Rusijos specialiosios pajėgos Ingušijoje nukovė 17-a partizanų. Daugumos nukautųjų asmenybės jau atpažintos, o keli kūnai dar neatpažinti. Teigiama, kad tarp jų gali būti ir vienas iš pagrindinių partizanų lyderių – Kaukazo emyras Doku Umarovas. Tačiau ar tikrai D.Umarovas žuvo, paaiškės tik po išsamios ekspertizės. Žuvusiųjų tarpe yra vienas iš D.Umarovo artimos aplinkos žmonių Aslanas Butukajevas, vadinamas emiru Chamzatu. Žuvo ir dar keli žymesni modžahedų (taip save vadina Šiaurės Kaukazo partizanai) vadai.

Continue reading „Pranešama apie galimą Doku Umarovo žūtį”

Saulius-Stoma

Keistoje šalyje Lietuvoje vyksta paslaptingi dalykai. Atrodo, keistenybės tapo tokios įprastos, kad jau nieko nestebina.

Štai Konstitucinis Teismas staiga praneša, kad mūsų Konstitucija bloga. Ir ką? Ogi nieko. Turėsime keisti Konstituciją, šiukštu ne Konstitucinį Teismą.

Juk mūsų KT niekada neklysta. Jis nekaltas dėl neteisingo sprendimo. Kalta aplinka –  Konstitucija. Tai ji, pasirodo, pažeidžia Dievo kiekvienam žmogui duotą teisę (kaip sako amerikiečiai) į laisvus rinkimus. Kam rūpi maža smulkmena, kad pačioje Konstitucijoje apie tokį draudimą prasižengėliams – nė žodžio.

Continue reading „“Štai kaip! VSD aukščiau nei kažkokie ten politikai””

keturi

Gegužės 12-ąją europarlamentaras Leonidas Donskis Vilniuje surengė spaudos konferenciją, kurioje drauge su psichiatrijos specialistu Dainiumi Pūru, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriumi Henriku Mickevičiumi ir Pilietinės visuomenės instituto vadovu Dariumi Kuoliu pergyveno dėl grubių žmogaus teisių pažeidimų Lietuvoje. Konferencija paliko dvejopą įspūdį.

Būtų sunku nesutikti su šio europarlamentaro nuostatomis, jog Lietuvoje persekiotų čečėnų Chadižat ir Maliko Gatajevų byla – išgalvota, politizuota, be to, greičiausiai susijusi ir su Rusijos slaptųjų tarnybų intrigomis. Gilindamasis į priežastis, kodėl Lietuvos saugumo pareigūnai, pasitelkdami pagalbon mūsų šalies prokuratūrą ir teismus, atkakliai persekioja čečėnų Gatajevų šeimyną, L.Donskis taikliai pastebėjo, esą Lietuva dėl šio skandalo šiandien labai nepatraukliai atrodo Europos Sąjungos šalių akyse.

Continue reading „Kiek uždirba žmogaus teisių gynėjai”

video_cip

Lietuvos spaudoje pasirodė buvusio VSD vadovo Mečio Laurinkaus vieši samprotavimai apie tiek apie šiandieninės politikos realijas, tiek apie kai kuriuos žvalgybinius – kontržvalgybinius aspektus. Kaip derėtų vertinti tokį buvusio VSD direktoriaus sprendimą? Į videostudijos “SLAPTAI” klausimus atsako buvęs aukšto rango VSD pareigūnas Danas Arlauskas. D.Arlauskas nemano, jog šitaip elgdamasis M.Laurinkus nusižengė nerašytoms žvalgybininko etikos ar moralės taisyklėms. Pasak D.Arlausko, buvęs VSD vadovas tiesiog siekia sugrįžti į didžiąją politiką. Štai ir visa paslaptis. Beje, duodamas portalui Slaptai.lt interviu D.Arlauskas prisipažino pats rašąs knygą apie VSD. “Tik dar sunku pasakyti, kada pavyks ją užbaigti”, – tvirtino nūnai Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pareigas einantis D.Arlauskas.

Buvęs VSD pareigūnas D.Arlauskas komentuoja ir kai kuriuos kitus aktualius šių dienų klausimus: kas galėtų tapti naujuoju VSD vadovu, kodėl Lietuva neturi susikūrusi koncepcijos, kaip jai bendrauti su Rusija, ar tikrai kaimyninės šalies slaptosios tarnybos baigia užgrobti jau ir smulkųjį bei vidutinį lietuviškąjį verslą… Su buvusiu VSD pareigūnu Danu Arlausku kalbasi visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt ir laikraščio “XXI amžius” žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Buvęs žvalgybininkas Danas Arlauskas neneigia rašąs knygą apie VSD”

Laurinkus26

Nė kiek nenustebau dienraštyje “Lietuvos rytas” aptikęs pirmuosius buvusio ilgamečio VSD direktoriaus Mečio Laurinkaus samprotavimus. Atšauktas iš ambasadoriaus pareigų Gruzijoje buvęs pagrindinės Lietuvos slaptosios tarnybos vadovas šiandien lyg ir bedarbis, intensyviai ieškantis politinės nišos tolimesnei veiklai. O tokiais atvejais sėkmingai kopti į viršų padeda viešos publikacijos, ypač jei jas skelbia didelį tiražą ir nemažą įtaką turintys leidiniai. Tad buvusio ilgamečio vyriausiojo žvalgybininko M.Laurinkaus apsisprendimas kiekvieną šeštadienį Gedvydo Vainausko redaguojamame leidinyje skelbti savas įžvalgas, – natūralus. Juolab kad netekę politinių ar tarnybinių krėslų daug kas Lietuvoje elgiasi panašiai: pradeda viešai skelbti savus komentarus, pastabas. Beje, panašiai elgiasi viso pasaulio žvalgybininkai. Ambicingiausieji, drąsiausieji, atkakliausieji pradeda rašyti memuarus, prisiminimus, esė.

Continue reading „Mečio Laurinkaus kaukė”