Šiandien, kai visas pasaulis bando atspėti Kremliaus valdovo Vladimiro Putino planus Ukrainos, Moldovos ir Baltijos šalių atžvilgiu, verta prisiminti kadaise užsienio spaudoje pasirodžiusius pranešimus apie keistą, įtartiną KGB generolo L.Šebaršino mirtį.

Tokių įtartinų mirčių dabartinėje Rusijos istorijoje apstu. Įtartina ir dimisijos pulkininko J.Ščekatichino mirtis, įtartina ir Rusijos liaudies deputatės M.Salje mirtis. Įtartinos ir į Vakarus pabėgusio FSB karininko A.Litvinenkos bei oligarcho V.Berezovskio mirtys.

Continue reading „Mįslingos Vladimirą Putiną kritikavusiųjų mirtys”

Didžiojoje Britanijoje pradėtas teisminis nagrinėjimas, kurio metu bus bandoma išsiaiškinti tikrąsias oligarcho Boriso Berezovskio mirties priežastis. Teisinio tyrimo pradžia – kovo 26-oji.

B.Berezovskis buvo rastas negyvas buvusios žmonos Galinos namuose. Ten jis gyveno su savo asmens sargybiniu. Mirties valandą jis teturėjo vieną asmens sargybinį. Manoma, kad turtuolis B.Berezovskis nusižudė, tačiau įtarimų, esą galbūt jam kažkas „padėjo nusižudyti“, – neatmestinos.

Continue reading „Ar įtikinama savižudybės versija?”

Kiek žinoma, Janas Vilhelmas Ter Braakas – vienintelis antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių šnipas, kuriam pavyko prasibrauti į Didžiąją Britaniją ir išvengti nelaisvės bei perverbavimo. Beje, per tuos penkerius mėnesius, kuriuos jis išbuvo laisvas Anglijoje, kaip žvalgas praktiškai nieko nenuveikė.

Jis buvo maždaug 27 metų. Tikroji pavardė ir tautybė taip ir liko nenustatyti. Jis buvo išmestas iš parašiuto nedideliame miestelyje Berkšyre, netoli Kembridžo, maždaug 1940 metų lapkričio 3 dieną.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: Jano Vilhelmo Ter Braako savižudybė”

Vienuolika metų Sibiro tremtyje šalčius kentęs tėvukas prisiminimuose "Mūsų šeimos tremtis" apgailestauja (kalba – netaisyta):

"Pradėjo mokėti gerus atlyginimus, po 2000-2500 rubl. į mėnesį, (išskirta – A. D.), norėjosi čia jau dirbti ir gyventi, gaila tik buvo, kad čia jau nebuvo lietuvių. Antra vertus, tėvai kiekviena proga primindavo, kad jie nori į Lietuvą, neišlaikęs spaudimo sutikau ir 1959 metais kovo mėnesį išvažiavom į Lietuvą. Lietuvoje didelių pastangų dėka šiaip ne taip priregistravo kolchoze, kuriame į dieną uždirbdavom darbdadienį, o metams pasibaigus už jį gaudavom 2 kg grūdų. Prasidėjo antras Sibiras"…

Buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė 2011 metais stebėjosi žmonėmis, paliekančiais savo kraštą dėl gero gyvenimo. Į tai "Delfi" komentatorius atsiliepė paprasta replika: "Degutienei: pagyvenk už 670 litų per mėn. ir suprasi, labai greitai". (A. Maldeikienė,  "Melo ekonomika", p. 16).

Continue reading „Ar Lietuva tėra Sibiro priemiestis?”

Paryžiaus Dievo Motinos katedroje antradienį priešais altorių nusišovė žymus rašytojas ir aktyvistas Dominique'as Venneris, kuris paliko pareiškimus, smerkiančius iškrypėlių santuokas ir imigraciją.

Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos, Lietuvių tautinio centro ir Tautininkų sąjungos aktyvistai pagerbdami šį drąsų prancūzų Tautos sūnų, organizuoja trumpą jo pagerbimo akciją.

2013-05-23 dieną, 12.30 val. Vilniuje, prie Prancūzijos ambasados bus padėtas gėlių vainikas ir uždegtos žvakelės, Prancūzijos ambasadoriui bus įteiktas laiškas nuo lietuvių tautininkų.

Lietuvos patriotai nuoširdžiai užjaučia prancūzų tautą dėl iškilaus intelektualo Dominyko Venero (Dominique Venner) tragiškos mirties. Lietuviai gerai suvokia šio šviesuolio auką: mūsų tautos istorijoje buvo daugybė didvyrių, paaukojusių savo gyvybes dėl tikrųjų bendražmogiškųjų vertybių ir išlikusių tautos atmintyje amžiams.

Continue reading „Žymaus prancūzų rašytojo ir aktyvisto Dominyko Venero auka”

temide

Litlandija – Europos dėmesio centre

Europos Sąjungos šalių žvilgsniai prikaustyti prie novacijomis pagarsėjusios ES narės Litlandijos. Joje nagrinėjama naujausiais laikais dar neregėta byla, kurioje neprivataus kaltinimo tvarka bylinėjasi du numirėliai. Vienas, dar būdamas gyvas, apkaltino kitą, tuo metu dar gyvą, pedofilijos nuodėme savo mažametės atžalos atžvilgiu. Tas kitas numirėlis kaltina jį šmeižtu, o pastarasis su savo dar gyva mažamete atžala laiko save ir ją nuo jo nukentėjusiais. Nei vienas, nei kitas gyvi būdami Litlandijos teismų nuteisti ar teisiami nebuvo.

Pomirtinio ginčo išsprendimui talkininkauja Litlandijos teisėjai, prokurorai, advokatai.

Continue reading „Ledai pavojingai pajudėjo, JE Prezidente, ponai prisiekusieji, tarėjai…”

Ar tikrai savo noru iš šio pasaulio iškeliavo skandalingasis Borisas Berezovskis? Ar tikrai šis milijardierius buvo taip nuskurdęs, jog nematė jokių kitų prošvaisčių, išskyrus savižudybę? Ar jis parašė atsiprašymo laišką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir nuoširdžiai siekė grįžti į Rusiją? Nejaugi jis tikėjosi, kad Kremlius atleis jam visus akibrokštus? O gal turtuolio atsiprašymo laiškas – vien tik graži legenda?

Ar galima manyti, jog B.Berezovskio mirtis buvo naudinga Didžiosios Britanijos slaptosioms tarnyboms, bijojusioms, kad neišaiškėtų konfidenciali informacija apie Aleksandro Litvinenkos nužudymo Londone detales? O gal dera manyti, jog tai – Rusijos FSB kerštas už V.Putino kritiką, trukusią ilgiau nei dešimt metų? 

Tad kas gi iš tiesų dedasi Didžiosios Britanijos sostinėje, kur vienas po kito miršta iš Rusijos pabėgę žvalgybininkai, turtuoliai bei teisybės ieškotojai?

Portalas Slaptai.lt savo skaitytojų dėmesiui pateikia keletą užsienio spaudoje pasirodžiusių versijų.

Continue reading „Keletas versijų apie milijardieriaus Boriso Berezovskio mirtį”

Ši istorija labai panaši į šnipų trilerį. Jo centre – anoniminis kalinys, kuris buvo laikomas ypatingajame kalėjimo korpuse griežčiausiai saugomas. Tas žmogus turėjo ryšių su „Mossadu“. Bet paskui jis arba nusižudė, arba buvo nužudytas. Bet oficialiai niekas apie tą kalinį nieko nepranešė. Taip pasakoja “The New York Times”.

Continue reading „Izraelyje nutylėta “Mossado” bendradarbio istorija iškilo į paviršių Australijoje”

stalins_spy

Valteris Krivickis – pirmasis aukštas Sovietų žvalgybos bendradarbis, pabėgęs į Vakarus.

Lenkijos žydas Valteris Krivickis (tikroji pavardė Ginzberg) savąją šnipo karjerą pradėjo Sovietų karinėje žvalgyboje – GRU (Glavnoje razvedyvatelnoje upravlenije).

1923-aisiais metais, būdamas Vokietijoje, jis dalyvavo komunistų maište.

Po to dirbo Raudonosios Armijos štabe ir GRU štabe Maskvoje. 1934 metais V.Krivickis perėjo į NKVD (išorės žvalgybos valdybos veikė abiejose žinybose). Vėliau kaip NKVD rezidentas Nyderlanduose V.Krivickis buvo atsakingas už Sovietų karinės žvalgybos operacijas Vakarų Europoje. 1937 metų rugsėjį jis gavo iškvietimą į Maskvą.

Continue reading „Generolo Valterio Krivickio mirtis”

bleiras

Daug metų Didžiosios Britanijos Gynybos ministerijai dirbusio mokslininko biochemiko Deivido Kely (Davidas Kelly) kūnas buvo rastas 2003 metų liepos 18-osios rytą Oksfordšyro grafystės miške, vos keli žingsniai nuo Sautmuro miestelio.

Čia 59 metų amžiaus mokslininkas gyveno kartu su žmona ir trimis dukterimis.

Medikai tvirtino, kad mokslininkas pats pasitraukė iš gyvenimo, persipjaudamas kairiosios rankos (tik kairiosios) venas.

Didžiojoje Britanijoje daug kas tuo metu manė ir tebemano, kad mokslininkas labiau už gyvenimą brangino doro piliečio reputaciją, todėl mirtį pasirinko kaip vienintelę galimybę pasitraukti iš politinių skandalų liūno.

Continue reading „Mįslinga mokslininko Deivido Kelly savižudybė”

vaclovas_mikailionis

Apie Vygando Marburgiečio kronikoje aprašytą kryžiuočius pribloškusį įvykį, kai lietuviai pilies gynėjai, atsidūrę beviltiškoje padėtyje, išsižudė, bet nepasidavė priešo malonei, daug kartų rašyta. Tačiau nei metraštininkas, nei dabartiniai aiškintojai nepasako, kodėl atlikta tokia apeiginė savižudybė.

Pagal Vygandą „pagonys, matydami kariuomenę labai išsigando“, o pagal Šiutzą, kuris rėmėsi Vygando metraščio originalu, –„ypač dėl religijos, kuri jiems buvo visai svetima“. Mažai ką nauja priduria ir visi kiti, išskyrus bendriausio pobūdžio pasvarstymus apie laisvę ar vergovės baimę. O kokios galėjo būti giluminės, dvasinės priežastys taip „nepraktiškai“ pasielgti? Juk taip pasielgė ne tik pilėniškiai, bet ir jų amžininkai radžputai Indijoje ar daug anksčiau Masados tvirtovėje kovotojai prieš romėnų jungą žydai.

Continue reading „Dar kartą apie Pilėnus”

kaka_1

Tiesą sakant, net nesu bandęs aiškintis, ką reiškia šios laidos, transliuojamos per LNK, pavadinimas. Ir niekada to nedarysiu. Bet pasižiūriu kartais todėl, kad dar ir dar kartą įsitikinčiau, kad su humoru (o į tai ,berods, ir pretenduoja ši laida) Lietuvoje yra labai blogai.

Prieš savaitę nusižudė pramogų pasalio žmogus Aurimas Dautartas. Apie internautų komentarus po šios žinios pasirodymo nekalbėsiu – anoniminiai žmonės gali niekieno nematomi masturbuodamiesi voliotis ir kitus volioti pačiame bjauriausiame fekalijų dumble. Nematomi, todėl ir smarvė anoniniminė.

Bet kai iš televizijos ekrano du jauni žmonės dvi dienas paeiliui su neslepiama ironija nutaisę klounų veido išraiškas ima pasakoti apie „mylimo, brangaus” kolegos mirtį, ne šiurpuliukai, o šiurpuliai nubėga per kūną.

Continue reading „Lietuva – tarsi KaKa-2?”

baltaruse_nuzudymas

Apie Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos diktatoriškas užmačias, apie jo klastingus metodus susidorojant su opozicija, apie jo nepakantumą jokiai “kitai nuomonei” laikraštis “XXI amžius” pastaruoju metu skyrė nemažai dėmesio. Šioji publikacija – dar vienas pasakojimas apie niūrią Baltarusijos tikrovę. Šiandien pateikiame interviu su Baltarusijos kino režisiere Olga Nikolaičik, kuri, atvykusi į Lietuvą, vilniečiams parodė dokumentinį filmą, pasakojantį apie principingos žmogaus teisių gynėjos Janos Poliakovos gyvenimą. Tragišką gyvenimą. Praėjusių metų kovo 9-ąją žymi Baltarusijos žmogaus teisių gynėja, opozicijos rėmėja, teisininkė Jana Poliakova nusižudė. Kodėl įvyko ši tragedija? Su Baltarusijos kino režisiere Olga NIKOLAIČIK kalbasi “XXI amžiaus” žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Dokumentinis Olgos Nikolaičik filmas – apie tragediją Seligorsko miestelyje”