matulevicius____
Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Neatsiejama pandemijos pusė – karantinas, sustabdęs ir įšaldęs šalių ekonomiką. Vartotojiška visuomenė labai pažeidžiama. Jos ekonimkos šerdis – kuo daugiau vartoti. O laisvosios rinkos rezultatas – gerai žinomas: ne daugiau, nei 10 proc. bendruomenės gyvena itin prabangiai, o likusi dalis visiškai priklausoma nuo atlyginimo, kurį arba gauna laiku, arba ne.

Jei – ne, parsideda grandininė reakcija, žmonės nebegali mokėti palūkanų, gražinti kreditų, nes ne mažiau 2/3 gyventojų juos paėmę. Tuomet nebesugeba susimokėti už buto komunalines paslaugas bei įpirkti rūbų – jau nekalbant apie visavertį maitinimąsi. Neišvengiamai pradeda leisti santaupas, jeigu jų turi arba bet kokia kaina taupyti. Tačiau ir viena, ir kita turi tokią įdomią savybę: anksčiau ar vėliau pasibaigia. Dar lieka viena galimybė – skolintis. Bet iš ko? Kas šiandien skolins tam, kad jūs galėtumėte nusipirkti maisto sau ir vaikams? Bankas – tikrai ne. Norėdami gauti vartotojišką kreditą, jūs privalote turėti nors pora tvirtų dalykų: a) neįkeisto turto ir b) gerai apmokamą darbą. O dauguma nei vieno, nei kito jau neturi arba greitai neturės.

Taip, valdančioji dauguma vieningai patvirtino tikrai epochinį ekonomikos gaivinimo planą, paruoštą Vyriausybės. ES paskelbė dar didesnį gelbėjimo priemonių paketą, iš kurių apie 1,5 milijardo € turėtų atitekti Lietuvai. Tik lieka neaišku, ar tai bus plius prie tų 3,5 milijardo, kurie numatyti, ar jie persidengia, nes ES aprašyme viskas gan painu. Ir išvis valgyti juk reikia kasdieną. Deja, finansų ministras Vilius Šapoka kalba labai miglotai. O iš užsidarančio verslo ateina neramūs siganalai, kad darbuotojai atleidžiami ir kad atleistųjų skaičius jau tuoj perkops 10 tūkst. ribą. Be to, tai, apie ką kalbame, turi tendenciją greitėti. Šią problemą gilina dar viena: dauguma mūsų vidutinių ir smulkių verslų vykdomi išsnuomuotose patalpose. O jau aiškėja grėsminga tendencija, kad didieji prekybos tinklai, valdantys daugumą nuomojamų patalpų, vis tiek reikalauja iš nuomuotojų mokėti nors dalį nuomos, neįvertindami, kad pastarieji dėl karantino nedirba ir visai negauna pajamų.

Pagirtinas sykį jau nuskambėjęs premjero Sauliau Skvernelio perspėjimas, kad valstybė pagalbą teiks tik skaidriam ir socialiai atsakingam verslui. Tačiau perspėjimas perspėjimu, o reikia labai konkrečių sprendimų ir, kaip sakoma, jų reikėjo jau vakar.

Štai kaimyninė Lenkija sugebėjo priimti įstatymą, kad priverstinio karantino išaukto nedarbo laikotarpiu nuomininkai atleidžiami nuo nuomos mokėjimo – suprantama, jos mokėjimą atidedant iki to laiko, kai ekonominė situacija pasikeis. Tas pat pas kaimynus padaryta ir su kreditų bei palūkanų už juos mokėjimu.

Mane kaip ekonomistą išgasdino drąsus ministro V.Šapokos paviešintas sprendimas, kad praktiškai visa pagalba verslui eis tik per komercinius bankus, o tvarką nustatys biurokratai – kartu su bankininkais. Jau dabar girdisi daugybė verslo bendruomenės nusiskundimų, kad bankai ne tik kad nėra solidarūs ir socialiai atsakingi, bet dar ir naudojasi sunkmečiu. Net anksčiau sutartiems kreditams, reikalingiems įmonių apyvartinėms lėšoms padengti, bankai vienašališkai blogina sąlygas, didindami palūkanas ir reikalaudami žymiai didesnių užstatų.

snoras
Snoras. Slaptai.lt nuotr.

Labai neatsakingai pasielgta buvusių valdžių, kad, nacionalizavus „Snoro” banką, jo bazėje nebuvo įkurtas valstybinis komercinis bankas. O ir ši valdančioji dauguma dėl finansų misterijos ir Lietuvos banko aplaidumo neįvykdė anksčiau rinkėjmas duoto pažado tokį banką įkurti. Gerai nors tai, kad buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, iš Seimo tribūnos atsakydama į klausymą, kodėl ji nesiūlė „Snoro” banko reorganizuoti į valstybinį komercinį, sąžiningai prisipažino, kad ji neįsivaizduoja valstybinio banko. O Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas elgiasi nesąžiningai, aiškindamas, kad tokio banko įkūrimas nenaudingas Lietuvai. Juk visiškai nesudėtinga tokį banką įkurti panaudojus „Lietuvos paštą” kaip materialinę bazę ir dalį Lietuvos banko finansinių rezervų. Oi kaip jis dabar praverstų, jei būtų įkurtas! Juk mes net nežinome, kiek ši krizė tęsis ir ar panašios krizės nesikartos. Tai gal vieną kartą reikia priimti ryžtingą sprendimą ir įsteigti valstybinį komercinį banką?.. Garantuoju, jeigu jam vadovaus atsakingi ir dori vadovai, jis labai greitai duos valstybei apčiuopiamą naudą. Bet ir taip, kaip ruošiamasi veikti dabar, su valstybės parama elgtis negalima. Bankai iš jos tik pasiplenys, kaip tai jau buvo nutikę per 2009 m. krizę: ją patys bankai sukėlė, o po to iš jos dar ir uždirbo.

Neramina ir valdžios apsisprendimas vienodai remti tiek stambų, tiek vidutinį ir smulkųjį verslą. Realybėje gausis taip, kad laimės ir net apturės iš to naudos tik stambieji, nes jie turi turto, ir bankai su jais elgiasi pagarbiai. Valstybė kaip tik privalo susikoncentruoti į vidutinį ir smulkųjį verslą, kuris, beje, ir sukuria daugiausia darbo vietų. Juk mūsų šalies regionuose su nedidelėmis išimtimis kaip tik toks verslas ir veikia. Ir padėt jiems reikia neleidžiant bankams diktuoti sąlygų. O geriausia būtų, kad konkreti pagalba juos pasiektų tiesiogiai. Kodėl nemaža dalis pagalbos turi nusėsti ir taip neskurstančių bankininkų kišenėse?

Manau, kad pirmiausia valstybė turi pasielgti humaniškai ir tiems, kurie praradę darbus ar laikinai negaus atlyginimų tiesiog išmokėti kad ir po 500 eurų maistui. Valstybės duomenų bazės leidžia operatyviai pasitikrinti tikrąsias gyventojo ir jo šeimos pajamas, sužinoti, ar jos yra, ar ne.

Lygiagrečiai būtina priimti reikalingus teisės aktus, suprantama, kuo greičiau, kad nuomininkai, kaip minėjau anksčiau, būtų laikinai atleisti nuo nuomos, o skolininkams – atidėtas kreditų grąžinimas.

Vidutinį ir smulkųjį verslą reikėtų paremti labiau, nei stambųjį, suprantama, su sąlyga, kad jis dirba skaidriai ir socialiai  atsakingai. Paramą turėtume nukreipti per turimas valstybės verslo skatinimo institucijas, išeliminuodami iš šios grandinės bankus. Bankų paslaugomis naudotis būtų galima tik kraštutiniais atvejais ir esant labai griežtai valstybės priežiūrai, užtikrinančiai skaidrumą ir viešumą.

Dar norėčiau grįžti prie šio straipsnių ciklo I-ojoje dalyje išsakytos minties, kad pandemija akivaizdžiai pademonstravo, jog laisvoji rinka į tokius iššūkius sureaguoja amoraliai ir iškreiptai. Ji ne tik neužtikrina išaugusios paklausos, nesielgia skaidriai ir atsakingai, o dar ir sukelia deficitą bei į nesuvokiamas aukštumas iškelia kainas. Tai reikalauja rimtos veikiančios valstybėje sistemos korekcijos. Ne, aš neagituoju atsisakyti laisvosios rinkos, tik siūlau, mano supratimu, stabilesnį mišrios ekonomikos modelį. Tai toks ūkinės veiklos modelis, kai vienodomis teisėmis rinkoje veikia tiek valstybinės, tiek privačios, tiek kooperatinės, tiek mišrios nuosavybės įmonės. Jos visos leistinos, gerbtinos ir vienodai remtinos valstybės – išeinant ne iš savininko naudos bet kokia kaina, o bendruomenės intereso, kur viešas bendruomeniškas interesas, bendras gėris yra aukščiau už atskiro individo gobšumą.

Dėl visuomenei primestos nuostatos, kad bendras gėris yra blogis, o gerbtina tik tai, kas privatu, net viešai vykdomi nusiklatimai. Pavyzdys – privačių medicinos įstaigų rėmimas iš ligonių kasų, kai šios įstaigos pačios ima iš ligonio, kiek nori, o valstybinėms gydymo įstaigoms tai draudžiama. O kur tos privačios gydymo įstaigos yra dabar, kai mus užgriuvo baisi pandemija?.. Įsivaizduokite, kas mūsų visų lauktų, jei nebūtų valstybinės medicinos – man, vien apie tai pagalvojus, šiaušiasi plaukai. Panaši situacija ir su privačiomis ugdymo įstaigomis. Privatūs darželiai ir mokyklos gauna ne tik didelį atlygį iš vaikučių tėvelių, kas valstybinėms griežtai reglamentuota, bet dar ir mokinio krepšelį!

Vaikai. Slaptai.lt nuotr.

Žymaus politiko šeimos tokiu būdu per kelerius metus susikrautas turtas siekia apie 13 milijonų eurų, tuo tarpu kai pedagogų atlyginimai ne didesni, nei valstybinėse įstaigose. Ko gero, reiktų apsispręsti, gal net refrendumo būdu, kad valstybėje veikia valstybinė sveikatos ir švietimo sistemos, kurios finansuojamos iš biudžeto, ir kad taip pat gali veikti ir privačios, bet jokių dotacijų iš valstybės biudžeto negaunančios.

Turiu paaiškinti ir dėl stambaus verslo. Lai neoliberalai nesinaudoja pasenusia K.Markso ekonomine samprata, kad tik kapitalas sukuria naują vertę. Kad ją sukuria ne vien savininkas, tampa ypač akivaizdu dabar, besivystant aukštosioms technologijoms. Savininkas tik duoda lėšų, kurias dažniausiai skolinasi iš bankų, o nauja vertė yra kolektyvinių (ar bendruomeniškų, kam labiau priimtinas šis terminas) pastangų vaisius. Ir nereikia aiškinti, kad darbuotojams viskas sumokama per atlyginimą. Ne ir dar kartą ne! Suprantama, neturintys argumentų tuoj mane apšauks sovietinio mąstymo atgyvena ir… nebus teisūs. Mūsų stambieji ir, kaip taisyklė, turtingiausieji verslininkai savo milijonus (o vienas net ir milijardą) susikrovė ne tik savo išmonės dėka – tai nulėme daug faktorių. Jų visų dabar nenagrinėsime, paminėsiu tik du: tai – maži darbuotojų atlyginimai ir išsisukinėjimai nuo mokesčių. Todėl, šalį ištikus tokio masto krizei, jie galėtų būti žymiai solidaresni. Deja, puikuotis gyvenimo būdo žurnaluose, fotografuotis „elito” vakarėliuose, tai jie pirmieji, o kai reikia paremti kad ir tuos pačius medikus, gelbėjančius gyvybes, tai norinčiųjų daug neatsiranda. Kas yra žmonėms, valdantiems šimtus milijonų, paaukoti nors po vieną milijoną? Juk visi kiti liks! Tačiau, kiek viešai pastebėjau, didžiausia suma buvo ar ne 50 000 eurų (tiesa, dabar kažkas, atrodo, paaukojo 250 tūkst. – garbė jam!). O tie žmonės sau leidžia nusipirkti net asmeninius lėktuvus. Su savo pinigais, žinoma, ką nori, tą ir darai, čia jų teisė. Bet užtat Vyriausybė turi teisę rimtai pagalvoti, ar tokius verslus irgi reikia remti taip pat, kaip ir visus kitus.

Lietuvos spaudos kioskas. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Stebina ir tai, kad tarp pirmųjų paramos prašytojų regime „laisvąjį žodį” – net tą, kuris generuoja milijonines pajamas. Mano akimis, čia kažkaip stinga nuoseklumo: jei jau nuolat pabrėži, kad esi laisvas, tai juo ir būk, o ne pagal aplinkybes – tai laisvas, tai vėl su ištiesta ranka… Žinoma, aš to netaikau kultūrinei ir kitai nekomercinei žiniasklaidai, atliekančiai savo svarbią specifišką misiją. Bet man vis tiek keista, kai girdžiu, kad „laisvas žodis” yra ir laisvas, ir nepriklausomas, ir privatus – vienu metu! Gal aš kažko nesuprantu, bet niekaip neįsivaizduoju, kaip taip gali būti. Ir dar vadintis demokratija – daugumos valia… Todėl aš siūlyčiau vieną sykį pagaliau susitarti, kur yra tikrai laisva nekomercinė žiniasklaida ir kur – verslas. Dabar gi viskas taip supainiota, taip suslėpta, kad kalbėti apie skaidrų viešąjį žodį tampa sunkiai įmanoma – kaip ir gauti objektyvią, ne tendencingą  informaciją. O tokios informacijos svarba ir poreikis ypač išryškėja dabartinėmis ekstremaliomis aplinkybėmis.

Nežinau, ar galima taip juokauti, kaip „pajuokavo” vienas Seimo narys, viešai paskelbęs, kad reikia laikinosios vyriausybės su buvusia Prezidente Dalia Grybauskaite priešakyje. Na, nusišnekėjo žmogus, kam nebūna, bet ši „žinia”, deja, jau antra savaitė sklando viešumoje ir klaidina žmones. Be viso kito, LR Konstitucija nenumato tokių dalykų, ir todėl, rimtai vertinant, tai net būtų įmanoma kvalifikuoti kaip kvietimą valstybės perversmui. Gal vertėtų tam Seimo nariui bent jau paaiškinti, kad jis ateityje taip daugiau nejuokautų, nes gali susilaukti ne tik apkaltos, bet ir kai ko daugiau.

SOS – gelbėjimo ženklas

O apie mūsų valstybės valdžios sistemą, manau, jau seniai laikas rimtai padiskutuoti. Vieni nori ją silpninti, kiti privatizuoti, kai kas – stiprinti. Pats aš pasisakau už tai, kad ji būtų iš pagrindų pertvarkyta ir modernizuota. Juk ne tada šunis lakinti, kai jau reikia medžioklėn joti! O mes net neturime tokiems atvejams, kokie mus dabar užgriuvo, reikiamų teisės aktų ir reglamentų. Juk visa tai buvo įmanoma padaryti anksčiau, o ne gyventi tik šia diena ir lenktyniauti vieniems su kitais, kas ką garsiau apšauks. Reikia bendrai dirbti vardan tos Lietuvos, o dabar – dar ir vardan Gyvenimo!

Daktaras  Algimantas Matulevičius yra LSDDP Tarybos narys, LPK Garbės Prezidentas, Politikos ir verslo ekspertas

2020.04.02; 05:30

snoras
Snoras. Slaptai.lt nuotr.

Generalinė prokuratūra Vilniaus apygardos teismui perduoda nagrinėti buvusio banko „Snoras“ baudžiamąją bylą.
 
Joje kaltinimai dėl didelės vertės „Snoro“ turto pasisavinimo, didelės vertės turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo, apgaulingo banko buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, dėl dokumentų, susijusių su bankui priklausančių vertybinių popierių apskaitymu užsienio bankuose, klastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo pareikšti buvusiems banko „Snoro“ vadovams ir akcininkams Vladimirui Antonovui bei Raimondui Baranauskui.
 
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Darius Stankevičius sako, kad priimtos įstatymo pataisos leido pradėti nagrinėti bylą teisme kaltinamiesiems nedalyvaujant.
 
„Turtinė žala siekia beveik pusę milijardo eurų. Jungtinės Karalystės teismai visiškai patenkino Lietuvos Generalinės prokuratūros prašymus ir išdavė kaltinamuosius Lietuvai. Kaltinamieji pabėgo į Rusijos Federaciją, kurioje slapstosi iki šiol ir Lietuvai nėra pasiekiami. Tai sunkino ikiteisminio tyrimo eigą, bet buvo priimtos baudžiamojo įstatymo pataisos, kurios įgalino pabaigti šį tyrimą ir perduoti šią bylą teismui ir nagrinėti ją teisme kaltinamiesiems nedalyvaujant“, – teigė D. Stankevičius.
 
Rusija apie kaltinamuosius jokios informacijos neteikia.
 
„Rusija neišduoda savo piliečių, taip pat ir kito kaltinamojo. Informacija, kurią jie gali suteikti Lietuvai, pažeis Rusijos Federacijos įstatymus ir jie tokios informacijos teikti negali. Kitaip sakant, jie pateikė mums neigiamą atsakymą ir daugiau informacijos nepateikė“, – sakė D. Stankevičius.
 
Anot jo, ištirtos finansinės daugiapakopės operacijos buvo vykdomos per užsienio bankus, o areštai kaltinamųjų ir su jais susijusių asmenų turtams uždėti tiek užsienyje, tiek Lietuvoje.
 
„Siekiant užtikrinti civilinio ieškinio reikalavimus ir galimą turto konfiskavimą, byloje uždėti areštai kaltinamųjų ir su jais susijusių asmenų turtams tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse, maždaug 230 mln. eurų sumai. Viena nustatytų finansinių pervedimo turto operacijų sudaro net 74 mln. eurų. Vienas mygtuko paspaudimas leido turtą pervesti į asmenines ar susijusių asmenų sąskaitas užsienio valstybėse“, – teigė jis.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Specialiųjų užduočių valdybos viršininkas Robertas Šadianecas teigė, kad yra tikimybė, jog didelė dalis padarytos žalos bus atlyginta.
„Snoro“ byla. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos nuotr.
 
„Buvo apklausta per 90 liudytojų, kurie dauguma liudijo ir davė teisingus parodymus. Buvo atlikta 12 tarptautinės finansinės veiklos tyrimų, 7 tyrimai, kas liečia skaitmenines laikmenas. (…) Kreiptasi į užsienio valstybės virš 200 kartų. Žala byloje nustatyta beveik 500 mln. eurų ir didesnės dalies tų pinigų, 220 mln. eurų, mes nustatėme buvimo vietą. Tai leidžia tikėtis, kad ateityje didesnė dalis žalos bus atlyginta“, – kalbėjo R. Šadianecas.
 
Bylą iš viso sudaro 517 tomų medžiagos, prie jos pridėtos ir elektroninės laikmenos. Kaltinamasis aktas sudaro dar 3 tomus medžiagos.
„Snoro“ banko veikla Lietuvos Vyriausybės sprendimu buvo sustabdyta 2011 metų lapkričio 16 dieną, lapkričio 24 dieną Lietuvos bankas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o bankroto byla „Snorui“ buvo iškelta 2011 metų gruodžio 7 dieną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.18; 13:36

Lietuvos bankas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos bankas (LB) gavo Švedijos nacionalinės audito tarnybos raštą, kuriame skelbiama, kad Švedijos bankai nebuvo atsakingi už kilusią krizę. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK), atliekančio parlamentinį krizės tyrimą, pirmininkas Stasys Jakeliūnas Eltai teigė, kad deklaruodamas, jog Švedijos komerciniai bankai yra atsakingi už krizę Lietuvoje, nesirėmė Švedijos audito ataskaita.

Kaip skelbia LB, rašte nurodyta: „Jūsų parlamentiniame tyrime pateikti aiškinimai yra neteisingi. Mūsų ataskaitoje nėra išvados, kad „Švedijos bankai ir Švedijos priežiūros institucijos yra iš esmės atsakingi už kilusią krizę“.

Kaip toliau rašoma rašte, įvairiais pareiškimais tik buvo siekta paaiškinti, kad Švedijos bankų veikla kitose šalyse gali paveikti Švedijos Vyriausybės atsakomybės sričiai priklausančius dalykus. 

„Rekomendavome, kad Vyriausybė ištirtų, ar bankų sektoriaus rizikos ir valstybės garantijos gali būti apribotos. Taip pat teigėme, kad Vyriausybė turi užtikrinti, jog ji yra reguliariai informuojama apie rizikas, kurias gali sukelti bankų veikla kitose šalyse“, – teigiama rašte.

BFK pirmininkas S. Jakeliūnas teigė, kad audito ataskaitoje ir nebuvo nurodyta, kad Švedijos komerciniai bankai buvo atsakingi už ekonominę krizę.

„Aš nesakiau tiesiogiai, kad audito ataskaitoje tokie teiginiai yra, aš sakiau, kad parlamentinių klausymų metu buvo išsakyti teiginiai, kad dėl krizės Baltijos šalyse atsakingi čia veikiantys komerciniai bankai ir vietos valdžios institucijos. 

Dėl audito ataskaitos, tai ten yra fiksuota priežiūros institucijų atsakomybė, konkrečiai Finansų inspekcijos, kuri prižiūrėjo Švedijos komercinius bankus. Turint omenyje tai, kad ir klausymuose 2010 m. vasarį buvo priežiūros institucijos vadovo pareiškimas – jis taip pat pripažino atsakomybę dėl nepakankamais principais grįstos priežiūros. Tokie dalykai leidžia teigti, kad dėl krizės Lietuvoje dideliu mastu atsakingi Švedijos komerciniai bankai“, – Eltai sakė S. Jakeliūnas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Pasak BFK pirmininko, buvo atlikti auditai Švedijos centrinio banko ir finansų inspekcijos atžvilgiu, kaip šios institucijos veikia, o konkrečiai apie komercinių bankų atsakomybę audito ataskaitoje ir nebuvo kalbama. 

„Ten nekalbama, ir aš to neteigiu, bet pats Švedijos centrinio banko vadovas parlamentiniuose klausymuose yra pasakęs tokius teiginius, tai tuo aš ir grindžiu, kodėl už krizę Lietuvoje atsakingi Švedijos komerciniai bankai“, – Eltai teigė S. Jakeliūnas.

„Lietuvos bankas akivaizdžiai neigia komercinių bankų atsakomybę dėl krizės“, – pridūrė BFK pirmininkas.

ELTA primena, kad BFK pirmininkas praėjusią savaitę krizės komisijos posėdžio metu citavo Lietuvos banko pateiktą medžiagą, skirtą tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus pasirengimui vizitui į Švediją, susitikimui su Švedijos ministru pirmininku. 

„Visai bankų sistemai, kartu ir ekonomikos augimui didelę įtaką darė didžiausi Švedijos bankų valdomi antriniai bankai Lietuvoje, kurie vykdė aktyvią kreditavimo politiką. Tačiau 2008 m. antroje pusėje, ypač gruodį, kai kurie Švedijos bankų kontroliuojami antriniai bankai Lietuvoje gerokai apribojo kreditavimą, taip skatindami ekonomikos lėtėjimą. 

Gerokai išaugusios tarpbankinės palūkanų normos neigiamai veikia skolininkų finansinę būklę per išaugusias paskolų tvarkymo išlaidas, lemia stipriai sumažėjusį tarpbankinės rinkos aktyvumą, dėl to labiau kenčia mažesni vietiniai bankai, šiuo metu susiduriantys su lėšų pritraukimo iš užsienio problema. Pagal galiojančią VILIBOR apskaičiavimo tvarką, iš 5 bankų, pagal kurių skelbiamas palūkanų normas skaičiuojamas VILIBOR, net 4 bankai yra iš Skandinavijos. Kyla abejonių, ar bankų nustatyti rizikos priedai yra pagrįsti“, – dokumentą citavo S. Jakeliūnas.

Pasak jo, VILIBOR kėlimo analizės grafikas rodo, kad VILIBOR susijęs su valstybės skolinimosi kaštais – Vyriausybės vertybinių popierių aukciono palūkanų ryšys su VILIBOR buvo labai glaudus.

„Bankai ne tik kėlė būsto ir kitų paskolų kainą, manipuliuodami (…) VILIBOR, bet ir Vyriausybės skolinimosi kaštus. Visi mokesčių mokėtojai mokėjo tai, ko reikalavo komerciniai bankai. Jie ir sukėlė krizę. (…) Bankai lupikavo krizės metu iš valstybės ir iš žmonių“, – sakė S. Jakeliūnas.

„Jokie įstatymai nebuvo pažeisti, bet VILIBOR metodika buvo ydinga, juo buvo manipuliuojama, todėl jo taikyti paskolų kainodaroje dėl to nebuvo galima“, – pridūrė BFK pirmininkas.

Pasak S. Jakeliūno, platinant Vyriausybės obligacijas, emisijos buvo leistos nuo 2009 m., o palūkanos siekė beveik 10 proc., tačiau papildomų emisijų brangimui įtaką padarė pavėluotas „Snoro“ banko uždarymas.

„Vienos emisijos papildymas vyko 2011 m. lapkritį. Palūkanos, kuriomis buvo išplatinta papildoma emisija, buvo 9 proc. aukštesnės nei 2011 m. kovo mėnesį. Labai reikėjo pinigų, – ką pasiūlo, už tiek ir skolinasi. „Snoro“ pavėluotas uždarymas prisidėjo ir prie palūkanų, Vyriausybės skolinimasis taip pat brango, nes buvo priimami sprendimai“, – teigė S. Jakeliūnas.

„Mūsų mokamos palūkanos yra didžiausios euro zonoje“, – pridūrė BFK pirmininkas.

Jis taip pat teigė, kad komerciniai bankai užsidirbo iš krizės, skolindami Lietuvai brangiau. 

„Lietuvai gavus 2 mlrd. eurų paskolą, po mėnesio bankai savo klientams pardavė obligacijas ne už 7,6 proc., o už 6,5 proc. Lietuva moka iki šiol palūkanas, nes tai 10 metų obligacijos. Per tą mėnesį bankai platintojai (obligacijų. – ELTA) užsidirbo 250 mln. JAV dolerių“, – teigė S. Jakeliūnas.

BFK išvadose pažymima, kad sprendimas nesikreipti finansinės paramos padidino viešojo sektoriaus išlaidas ir tuo pačiu pablogino suminį viešojo sektoriaus balansą maždaug 1,9 mlrd. ir neigiamai veiks šiuos rodiklius iki pat 2022 metų, kai bus išpirkta paskutinė ilgo laikotarpio ir didelio pelningumo obligacijų emisija. 

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Apie 1,1 mlrd. eurų palūkanų Finansų ministerijai nepagrįstai buvo priversta sumokėti „Sodra“ ir tuo pačiu senatvės pensininkai, dar 800 mln. eurų palūkanų permokėjo pats valstybės biudžetas.

Komisijos manymu, 2009-2012 metais priimti sprendimai skolintis valstybės vardu vien komercinėmis sąlygomis galėjo pažeisti viešąjį interesą, nes, nepriėmus geriausių įmanomų finansinių sprendimų, valstybei ir jos piliečiams buvo padaryta didelio masto (apie 2,1 mlrd. eurų dydžio) žala.

BFK išvadų konstatuojamajai daliai pritarė.

Seimo BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

Tyrimo išvadų pristatymas Seime yra atidėtas iki spalio 31 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.16; 06:00

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nariai Seime Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas, gindami viešąjį interesą, rengia kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą dėl Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Stasio Jakeliūno galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir neteisėto bandymo paveikti Lietuvos banko (LB) priimamus sprendimus.

„Esame susirūpinę pastaruoju metu ypač suintensyvėjusiomis Seimo valdančiosios daugumos atstovų S. Jakeliūno ir jį remiančių Ramūno Karbauskio, Viktoro Pranckiečio pastangomis menkinti LB reputaciją. Tai svarbiausia šalies institucija, kontroliuojanti bankų sistemą ir užtikrinanti šio sektoriaus stabilumą. Bet koks kišimasis į LB nepriklausomumą gali sukelti neprognozuojamas pasekmes, nerimą Lietuvos ir tarptautinėse finansų rinkose, indėlininkų paniką. Jau nekalbant apie tai, kad toks kišimasis yra neteisėtas. Kiekvienos šalies centrinio banko nepriklausomumą gina Europos centrinis bankas“, – TS-LKD pranešime cituojamas A. Kubilius.

Seimo narys kelia klausimą, kas slypi po S. Jakeliūno siekiu sukelti abejones šalies centrine finansų institucija.

„Jei tai būtų tik kerštas už S. Jakeliūno nepriėmimą į darbą, tai būtų mažiausia grėsmė valstybės saugumui ir jos institucijų stabilumui, tačiau mes matome ir kur kas rimtesnių galimų interesų. Gali būti, kad toks neteisėtas elgesys yra nulemtas artėjančių Prezidento rinkimų, kuriuose dalyvauja ministras pirmininkas (Saulius Skvernelis. – ELTA). Tokių pavojingų rinkimų kampanijų jau yra buvę. Bet gali būti ir bankrutavusio banko „Snoras“ akcininkų bandymo daryti poveikį Lietuvoje, pasitelkiant Seimo narį S. Jakeliūną ir keršijant banko vadovui Vitui Vasiliauskui už „Snoro“ banko bankrotą. O tai jau būtų žymiai rimtesnė problema“, – teigia A. Kubilius.

Pasak M. Majausko, nutarta kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši ištirtų S. Jakeliūno veiklą.

„Matydami galimai neteisėtą veiką, nukreiptą prieš pagrindinę Lietuvos finansų instituciją – Lietuvos banką – rengiame kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą. Prašome pradėti ikiteisminį tyrimą ir ištirti, ar pono S. Jakeliūno veiksmais nedaroma žala viešajam interesui pagal Baudžiamojo kodekso 228 ir 288 straipsnius – piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir neleistiną kišimąsi į valstybės tarnautojo veiklą, pažeidžiant Lietuvos banko nepriklausomumą“, – cituojamas M. Majauskas.

ELTA primena, kad LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas po Vyriausybės pasitarimo trečiadienį teigė, kad krizės tyrimą atliekantis BFK pirmininkas S. Jakeliūnas bandė pakliūti dirbti į LB, kitaip žadėdamas parašyti knygą bei dalyvauti „Snoro“ byloje.

„Aš puikiai prisimenu (…) mūsų pokalbį (su S. Jakeliūnu. – ELTA) 2013 m. rudenį, kuriame mes kalbėjome apie finansinių paslaugų priežiūrą. Taip pat jis užsiminė, kad turi kompetencijos ir galėtų prisijungti prie LB kolektyvo. Jei ne, tai jis turi pasiūlymą su „Snoru“ susijusiais asmenimis, parašytų knygą ir kažkaip dalyvautų teisminiuose procesuose, susijusiuose su „Snoru“, kaip ekspertizę turintis asmuo. Mano atsakymas buvo paprastas: pone Stasy, pamirškime šį pokalbį, jūs vaikštote ties Baudžiamojo kodekso riba ir turėtumėte suprasti, ką „Snoro“ byla reiškia Lietuvos bankui, ir toks elgesys yra neetiškas“, – po posėdžio žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.
Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Pasak LB valdybos pirmininko, po pokalbio jis paprašė, kad S. Jakeliūnas jį ištrintų iš adresatų sąrašo, o tai, pasak V. Vasiliausko, parodo, kodėl tarpusavio santykiai tarp jų yra atšalę.

„Aš nuoširdžiai buvau šoke – kaip galima taip šnekėti. Po to mes dar susirašinėdavome ir 2014 m. pabaigoje, kai buvo kilęs „Swedbank“ palūkanų skandalas, mes ten susirašinėjome, apsikeitėme elektroninėmis žinutėmis. Paprašiau, kad jis mane išbrauktų iš adresatų sąrašo, nes nenoriu nieko bendro su juo turėti“, – žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.

Pasak jo, dabartiniai teiginiai apie LB, sklindantys iš S. Jakeliūno, yra šmeižtas.

„Tai yra viena aplinkybių, kodėl mes išėjome viešai. Aš negaliu pakęsti, kai banko, kuris yra viena šauniausių ekspertinių institucijų, vadovybė, labai protingai ir gudriai formuojant teiginius, kurie būtų kaip nuomonės reiškimas ir klausimai, yra viešai šmeižiama. Tai yra problema, ir dėl to į tai galime atsakyti tik viešumu, kito kelio neturime“, – po posėdžio kalbėjo V. Vasiliauskas. 

snoras
Snoras
LB valdybos pirmininkas trečiadienį taip pat teigė galvojantis apie susirašinėjimo su krizės tyrimą atliekančiu BFK pirmininku paviešinimą.

S. Jakeliūnas sakė, kad susirašinėjimuose jokios informacijos, dėl kurios nerimautų, nėra.

„Ne, nėra (dėl ko nerimauti. – ELTA). Rašiau jiems (…), apie „Revolutą“ taip pat, bet, kad būtų kažko pikantiško, nėra. Interpretuoti galima įvairiai“, – Eltai teigė S. Jakeliūnas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.14; 03:00

Ekonominę krizę tiriantis Stasio Jakeliūno vadovaujamas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) išsiuntė 8 klausimus prezidentei Daliai Grybauskaitei. S. Jakeliūnas Eltai teigė, kad klausimai su papildoma informacija apie prieš dešimtmetį vykusios ekonominės krizės tyrimą Prezidentūrai buvo išsiųsti dar gruodžio 28 d. Atsakymų iš šalies vadovės, tvirtino BFK pirmininkas, tikimasis sulaukti per artimiausią mėnesį. 

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidentūra Eltai patvirtino komiteto klausimus gavusi ir teigė, kad į juos D. Grybauskaitė atsakys raštu. 

S. Jakeliūno teigimu, prezidentės atsakymai taps svarbiais papildomais vertinimais šalia jau turimos informacijos, kurią tyrimą atlikdamas BFK surinko iš įvairių šaltinių ir komitete organizuotų liudytojų apklausų.

„Mes turime pakankamai informacijos ir liudijimų iš įvairių šaltinių. Tai čia būtų papildomi vertinimai, argumentai, kaip prezidentė situaciją matė tuomet (prieš 10 metų vykusią krizę. – ELTA) ir kaip vertina dabar priimtus sprendimus“, – kalbėjo S. Jakeliūnas. 

Politikas atmetė opozicijos priekaištus, kad jos vadovaujamo tyrimo pirminis tikslas yra menkinti į prezidento postą nusitaikiusius ekonomistą Gitaną Nausėdą bei Seimo narę Ingridą Šimonytę. Jis kartu pabrėžė, kad politinių oponentų kritikuojamą tyrimą jau dabar galima vertinti kaip sukūrusį pridėtinę vertę. 

Viena vertus, politikas pripažino, kad jo vadovaujamas tyrimas ilgainiui tapo politizuotas, tačiau, kita vertus, pabrėžė, kad nepraranda vilties, jog BFK suformuluotomis išvadomis ir rekomendacijomis bus tinkamai pasinaudota. 

„Darbas, kuris buvo atliktas, yra reikalingas. Kitas klausimas, kaip juo bus pasinaudota ir kas pasinaudos, ar Seimas, ar Vyriausybė, ar Lietuvos bankas – visi turi turėti tokią galimybę. Aš matau tą didelį skepsį, ypač iš opozicijos, nes pasitaikė, kad du kandidatai į prezidentus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra remiami konservatorių partijos, taip pat liudijo šiame tyrime. Dėl to jis tapo politizuotas. Tačiau informacijos vertės prasme šis tyrimas, aš manau, yra tikrai reikalingas“, – kalbėjo S. Jakeliūnas. Jis pabrėžė, kad tyrimo išvados yra ypač reikalingos siekiant tramdyti Seime tvyrantį finansinį populizmą.

Raštu suformuluotose klausimuose prezidentės teiraujamasi, kaip ši vertina Lietuvos banko valdybos veiklą prižiūrint komercinius bankus 2005-2008 metais. Ar prezidentė 2009-2010 metais bendravo su tuo metu Lietuvoje veikusių Skandinavijos valstybių motininių bankų vadovais. Kaip D. Grybauskaitė, praėjus 10 metų po krizės, vertina Skandinavijos komercinių bankų kreditavimo veiksmų ir sprendimų įtaką Lietuvos ekonomikai sparčios plėtros (2005-2007) ir didelio nuosmukio (2009-2010) metais. 

Prezidentės taip pat klausiama, ar jai 2009 m. buvo žinoma informacija apie galimą banko „Snoras“ nemokumą – jei taip, prašoma pateikti tai, kaip ji tokią informaciją vertino. D. Grybauskaitės prašoma pateikti nuomonę, ar buvęs Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius, 2004-2013 metais valdyboje kuravęs komercinių bankų priežiūrą, gali tinkamai eiti valstybės kontrolieriaus pavaduotojo pareigas. 

Prezidentės prašoma pasiaiškinti ir dėl jos pasisakymo 2009 m. kovo 31d., kad „Tarptautinio valiutos fondo pagalbos prašančios šalys demonstruoja politinę impotenciją.“ D. Grybauskaitės prašoma įvertinti šią, pasak S. Jakeliūno, Vyriausybei įtakos dėl skolinimosi valstybės vardu turėjusią dešimtmečio senumo frazę.

Galiausiai prezidentės klausiama, kaip ji vertina Vyriausybės sprendimą skolintis ne iš Tarptautinio valiutos fondo, bet iš komercinių bankų, ir ar, jos nuomone, Vyriausybė pagrįstai 2009-2012 m. elgėsi neskirdama asignavimų, o skolindama „Sodrai“ valstybės biudžeto lėšas už palūkanas, siekusias 8 proc. 

ELTA primena, kad BFK atliekamą tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

Komisijos nariams į klausimus atsakinėjo buvęs SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas G. Nausėda, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, buvęs ministras primininkas Andrius Kubilius bei buvusi finansų ministrė I. Šimonytė. 

BFK atliekamą tyrimą ketinama baigti iki 2019 metų balandžio vidurio.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.01; 12:00

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaite pakomentavo jos ir buvusio liberalo Eligijaus Masiulio kilusį paviešinto susirašinėjimo skandalą. „Aš nesu konspiratorė ir neturiu ko slėpti“, – komentuodama paviešintus laiškus akcentavo Prezidentė.

D. Grybauskaitė neigė bendravusi su „MG Baltic“ koncernu ir dariusi spaudimą žiniasklaidai. Pasak jos, kilęs skandalas atskleis tai, kokią didelę įtaką atskiras stambusis verslas turėjo Lietuvos politinei sistemai.

„Nesistebiu, kad tokie įvairūs dalykai pradeda rodytis spaudoje. Tikslas turbūt yra ir sukiršinti politikus ir atkeršyti, bet kartu ir politizuoti bylą. Tai darė ir ankstesni oligarchai, ir įmonės. Tai „Snoro“ byla ir Darbo partijos byla, ir daug kitų bylų mes turime, tarp jų Tvarkos ir teisingumo. Taigi matome, kad gynybinė pozicija labai panaši“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Prezidentė nepatvirtino išviešinto pokalbio autentiškumo, argumentuodama tuo, kad rašyti laiškai pirmiausia nėra išsaugoti ir, antra, kad pats tekstas ir komentarai gali būti panaudoti byloje. Tačiau, neslėpė Prezidentė, toks susirašinėjimas buvo.

„Toks susirašinėjimas kaip faktas iš tiesų tarp politikų ir manęs buvo ir yra, ir bus“, – pripažino D. Grybauskaitė, akcentuodama, kad jai reikia labai atsargiai kalbėti šiuo klausimu.

„Mano tiesioginė kaip Prezidentės pareiga yra bendrauti su Seimu, su politikais, būtent derinant įstatymus, reformas, atskirų pareigūnų paskyrimus“, – LRT televizijai kalbėjo D. Grybauskaitė, akcentuodama, kad ji bendravo su visais seimais, su kuriais jai teko dirbti.

„Visos techninės priemonės buvo naudojamos“, – pabrėžė D. Grybauskaitė.

„Aš nesu konspiratorė ir neturiu ko slėpti“, – komentuodama paviešintus laiškus akcentavo Prezidentė. Pasak D. Grybauskaitės, kitokių reakcijų iš politikų, kurie įtariami korupcija ir ima paskolas iš dėžučių, tikėtis ir nereikia. Prezidentė pabrėžė, kad tai įrodo, kokio rimtumo yra tiriama politinės korupcijos byla.

„Tai dar kartą įrodo, kad tai yra rimta byla ir kad jų elgesys yra desperatiškas“, – kalbėjo D. Grybauskaitė, pabrėždama, kad gynybai susikompromitavę politikai išnaudoja visas priemones.

„Labai didžiuojuosi mūsų teisėsauga, kuri tokią sudėtingą bylą pirmą kartą istorijoje sugebėjo pateikti į teismą po pusantrų metų tyrimų. Tikiuosi, kad ši byla bus tas lakmuso popierėlis, kuris parodys, ar mes sugebėsime apsivalyti nuo politinės įtakos, atskirų interesų grupių, korupcijos, ar tai bus atgrasymo priemonės ateities politikams būti atsargesniems, žiūrėti, su kuo ir kaip jie bendrauja, kaip gauna paramą savo tikslams“, – sakė D. Grybauskaitė.

Prezidentė, komentuodama generalinio prokuroro skyrimą, apie kurį buvo kalbama paviešintuose laiškuose, tikino, kad tuomet turėjo pagrįstų žinių, jog į generalinio prokuroro skyrimą kišasi konkrečios interesų grupės.

”Prisimenant 2015 metus, matėme didelę priešpriešą su tuometiniu Seimu ir kai kuriomis valdančiųjų partijomis. Dvi stiprios tikrai profesionalių teisininkų kandidatūros buvo atmestos. Išties aš ieškojau paramos su visais, susitikinėjau su Seimo valdyba, susitikinėjau su teisininkais, susitikinėjome net su prokuratūros profsąjungomis. Konsultacijos vyko labai plačios, ir mes turėjome pagrįstų įtarimų, kad į generalinio prokuroro paskyrimą kišasi ir viena interesų grupė vieno žurnalisto rankomis. Tai todėl galėjo būti ir tokia situacija, kad galėjau ir aštriau pasisakyti, ir aštriau parašyti. To tikrai neatmetu“, – komentavo D. Grybauskaitė.

Pasak Prezidentės, jai reiškiami kaltinimai, kad su „MG Baltic“ koncernu bandė derinti generalinio prokuroro skyrimą, yra nepagrįsti.

„Tokios interpretacijos arba demonstruoja labai lakią fantaziją, arba labai didelį negeranoriškumą mano atžvilgiu. Mano bendravimas apskritai su verslu buvo labai ribotas. Už tai susilaukiau labai daug kritikos, nes kėliau labai didelius reikalavimus dėl skaidrumo ir socialinio atsakingumo“, – aiškino D. Grybauskaitė, pabrėždama, kad „MG Baltic“ šių kriterijų neatitiko.

„Galiu iškart pasakyti, kad „MG Baltic“ koncernas niekada nebuvo šiame sąraše būtent dėl šių priežasčių, ir niekada nesusitikinėjau nei viešai, nei privačiai, nei dalykinių susitikimų neturėjau su ponu Kurlianskiu“, – aiškino Prezidentė.

D. Grybauskaitė tikino žinojusi apie E. Masiulio kontaktus ir poveikį, kurį valstybei darė koncernas.

„Žinojau jo kontaktus ir, matyt, kai kalbi apie įtakas, tai žinutė galėjo būti nusiųsta, kad žinau, ką kas daro. Žinau. Mes tuos įtarimus tikrai turėjome labai pagrįstus, kaip elgiasi koncernas, nes matėme šią praktiką ne tik skiriant generalinį prokurorą, bet įtarimų buvo ir skiriant VMI vadovus, kai kuriuos žemesnio lygmens prokurorus, teisėjus. Tokią įtaką jautėme ir įtarimų turėjome“, – pasakojo šalies vadovė.

D. Grybauskaitė kartu neigė ir jai „valstiečių“ metamus kaltinimus dėl spaudimo žiniasklaidai.

Dalia Grybauskaitė – Lietuvos Prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Tokie kaltinimai atrodo labai keisti. Visada gerbiau ir palaikiau žurnalistus, kurie vykdė tiriamąją žurnalistiką, kurie gina žmogaus teises. Tai yra valstybės pagrindas, bet, deja, yra žurnalistų, kurie tampa įrankiais arba interesų grupių atstovais, lobistais. Tai tokių žurnalistų, kurie peržengia žurnalistinės etikos ar profesijos ribas, be jokios abejonės, palaikyti negaliu“, – kalbėjo Prezidentė.

Apibendrindama Prezidentė pabrėžė, kad kilęs skandalas gali išeiti į naudą ir atskleisti žalingus politikų bendravimo su įtartinomis interesų grupėmis ryšius.

„Demokratiškai išrinkta valdžia pasirodė vis dėlto labai pažeidžiama. Aš tikiu, kad mes sugebėsime apsivalyti ir atgrasyti ateityje tiek tokiam neskaidriam verslui mėginti veikti politiką, tiek politikus nuo bendravimo su įtartinomis interesų grupėmis ir verslu“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

ELTA primena, kad portalas Lrytas.lt paviešino, kaip skelbiama, Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir korupcija kaltinamo Eligijaus Masiulio susirašinėjimo ištraukas. Kaip teigiama, elektroniniai laiškai rašyti 2014-2016 metais.

Skelbiama, kad Prezidentė neva per elektroninį paštą tulpes@lrpk.lt nevengė kritikuoti politikų ir žurnalistų.

Viename iš laiškų, kuriuose kalbėta apie būsimus 2016 m. Seimo rinkimus, D. Grybauskaitė Saulių Skvernelį įvardino „pavojingu populistu“.

„Jau dabar yra pavojingas populistas, bus tik dideliu pagreičiu blogiau“, – viename iš tariamai paviešintų laiškų rašė D. Grybauskaitė.

Taip pat skelbiama, kad šalies vadovė ragino E. Masiulį įtikinti tuomet valdžioje buvusius Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) politikus nesuteikti S. Skverneliui ministro posto, jei jis pereitų į nekoalicinę partiją.

Skelbiamose tariamo susirašinėjimo ištraukose D. Grybauskaitė, kalbėdama apie kandidatus į generalinio prokuroro pareigas, reiškia nepasitenkinimą LNK žurnalisto Tomo Dapkaus kalbomis. Prezidentė E. Masiuliui rašo, kad T. Dapkus kalba nesąmones apie Evaldą Pašilį, ir ragino perduoti linkėjimus „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, kad šis patrauktų „savo skaliką“. Šio raginimo E. Masiulis sulaukė, kai jis Prezidentę pasveikino elektroniniu laišku apsisprendus teikti trečią kandidatą į Generalinės prokuratūros vadovus.

Prezidentūra nekomentuoja paskelbtų laiškų ištraukų. Pasak Prezidentūros, teismas šiuo metu nagrinėja politinės korupcijos bylą, kurioje E. Masiulis yra kaltinamas kyšio paėmimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu praturtėjimu.

Prezidentūra akcentuoja, kad metamos visos priemonės politizuoti bylą ir paveikti bylos eigą bei baigtį.

Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas R. Karbauskis galimai Prezidentės rašytus laiškus įvardino skandalingais ir interpretavo, kaip D. Grybauskaitės siekį daryti spaudimą žiniasklaidai.

Informacijos šaltinis – ELTA (Benas Brunalas)

2018.05.03; 09:17

Portalas RuBaltic.ru pateikia interviu su buvusiu 15 min.lt rusų kalba redaktoriumi Denisu Tarasenko, kurio manymu, rusakalbiuose lietuviškos žiniasklaidos prieduose pateikiama Rusijos kritika yra tuščias laiko ir biudžeto lėšų švaistymas. Šiuos resursus geriau panaudoti teigiamo Lietuvos įvaizdžio kaimyninėje šalyje formavimui.

Anot D. Tarasenkos, pastaruoju metu didžiausi lietuviško kapitalo žiniasklaidos priemonių konkurentai yra Skandinavijos holdingai. Populiariausio portalo DELFI auditorija išaugo iki milijono apsilankymų, o antroje vietoje esantis 15min.lt portalas šiuo metu turi nuo 120 tūkst. iki 150 tūkst. unikalių lankytojų.

Continue reading „Lietuvos rusakalbės žiniasklaidos priemonės turi dirbti Lietuvos įvaizdžio gerinimui“

Praėjusios kelios savaitės labai panašios į ankstesnes dienas. Spaudos puslapiuose, televizijos ekranuose, internetinėse erdvėse gausu triukšmingų diskusijų, kodėl mums reikalingos arba nereikalingos skalūninės dujos, kokią derėtų pasirinkti pensijos kaupimo formą, verta ar neverta turėti eurą, kaip vertintinas naujosios Vyriausybės šimtadienis…

LRT žurnalistės Agnės Skamarakaitės diskusijose įsimintina daug sykių skambėjusi pastaba, jog Lietuvos valdžios per dažnai kaitalioja senatvės pensijų skaičiavimo formules, ir didžiąjai visuomenės daliai, būtent tai, kuri negali pasigirti turėjusi solidžius atlyginimus, keblu atskirti pensijų kaupimo formulių privalumus nuo trūkumų. Ir nėra jokių garantijų, kad tos formulės artimiausiu metu vėl nebus patobulintos sunkiai besiverčiančiųjų sąskaita. Be to, Europos Sąjungos visuomenė sensta, tad pensininkų nuolat daugės, o dirbančiųjų – atvirkščiai. Argi pesimistinės prognozės nėra realiausios?

Continue reading „Didysis lietuviškas paradoksas“

milions- 008

Tik du vie­šai įvar­din­ti kan­di­da­tai į mi­nist­rus tu­ri tur­to už dau­giau kaip mi­li­jo­ną li­tų.

Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos (VRK) duo­me­ni­mis, tur­tin­giau­sias pre­ten­den­tas į mi­nist­rus – Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jai va­do­vau­ti siū­lo­mas Vy­te­nis Po­vi­las  An­driu­kai­tis.

Jis de­kla­ra­vo tu­rįs tur­to už dau­giau kaip 1,71 mln. Lt.

Tie­sa, ne­ma­ža da­lis šio tur­to – sko­lin­tos lė­šos. Jis yra ga­vęs 542,53 tūkst. Lt pa­sko­lų.

Be­je, V. P.  An­driu­kai­tis ne tik sko­li­na­si, bet ir sko­li­na – jis de­kla­ra­vo su­tei­kęs pa­sko­lų už 515,89 tūkst. Lt. V. P.  An­driu­kai­tis nu­ro­do, kad dar 2006 me­tais iš per­nai na­cio­na­li­zuo­to ban­ko „Sno­ras“ pa­ė­mė 750 tūkst. Lt pa­sko­lą.

Continue reading „Tarp kan­di­da­tų į mi­nist­rus – du mi­li­jo­nie­riai“

kastis

2012 metų gegužės 7 d. autoritetingas apžvalgininkas Kęstutis Girnius, suaugęs su žodžio laisvės JAV samprata, portale alfa.lt rašė („VSD spjaudo ir gaudo“):

„Negalima tvirtinti, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) nieko nedaro. Praeitą savaitę generalinis direktorius Gediminas Grina paprašė Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) paneigti jos tiesioginėse laidose du Dariaus Kuolio išsakytus teiginius.

Laidoje „Ant svarstyklių“ D.Kuolys pareiškė, kad VSD darbuotojai nutekino informaciją apie „Snoro“ banką, o laidoje „Akiračiai“ jis tvirtino, jog „VSD (…) užsiima kriminaline veikla ir pradeda veikti kaip kriminalinis susivienijimas“. Pasak G.Grinos, šie teiginiai neatitinka tikrovės ir pažeidžia dalykinę VSD reputaciją. VSD pareikalavo, kad LRT paneigtų D.Kuolio žodžius tokiu pat būdu, kokiu jie buvo paskelbti, ir visuomeniniam transliuotojui nurodė, kokius paneigimo tekstus reikėtų išplatinti…

Continue reading „Antstolių Rūmai Deimantės močiutės Laimutės Kedienės asmenyje įžvelgė genocido kurstytoją?“

snorka_suo

Buvusiems banko „Snoras“ akcininkams ir vadovams Raimondui Baranauskui ir Vladimirui Antonovui š.m. birželio 1 d. išduoti nauji Europos arešto orderiai (EAO).

Atnaujinti EAO buvo būtini, nes baudžiamosios bylos tyrimas po pirmųjų EAO išdavimo įtariamiesiems nebuvo sustojęs – jis buvo labai intensyviai tęsiamas.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatytos naujos aplinkybės, išaiškinti papildomi nusikalstamų veikų epizodai.

Dėl to buvo papildyti įtarimai: V. Antonovui – naujomis trimis nusikalstamomis veikomis, R. Baranauskui – vienu nauju nusikalstamos veikos epizodu. Atsižvelgiant į tai, š.m. gegužės 28 d. prokuroras priėmė naujus nutarimus V. Antonovą ir R. Baranauską pripažinti įtariamaisiais.

Continue reading „Nauji Europos arešto orderiai buvusiems “Snoro” banko vadovams buvo būtini“

snoras

Atrodo, pildosi juodžiausios prognozės, kad įtariamas aferistas Vladimiras Antonovas ims pagal dūdelę šokdinti Lietuvos teisinę ir politinę sistemą.

Nors Londono teismas areštavo buvusio „Snoro“ savininko turto už 1,7 mlrd. litų, jam dar turėjo likti pakankamas kiekis neapskaitytų finansų. Neabejotina, kad tie pinigai bus ir jau yra naudojami visapusiškai gynybai. Vargu ar kas galėtų pasiūlyti V.Antonovui geresnį gynybos planą, nei bandymas apkaltinti Lietuvą, kad su „Snoro“ savininkais buvo susidorota dėl politinių motyvų. Tas planas nuosekliai vykdomas.

Continue reading „Apsisnorino iki ausų“

snoras

Parlamentinės komisijos „Snoro“ banko žlugimo pasekmėms ištirti nariai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovai Arvydas Anušauskas, Rimantas Jonas Dagys, Stasys Šedbaras ir Liberalų sąjūdžio į komisiją deleguotas Petras Auštrevičius spaudos konferencijoje sakė, kad komisija galėjo garbingai baigti savo darbą, jei būtų sutarta patvirtinti tas komisijos išvadų nuostatas, dėl kurių tarp visų jos narių nekilo prieštaravimų.

Tačiau toks, koks buvo pateiktas vakar, išvadų tekstas jokiu būdu negali būti teikiamas Seimui svarstyti kaip vientisas komisijos išvadų dokumentas, nes toks paprasčiausiai nėra patvirtintas. Tad taip ir lieka neaišku, kaip opozicijos atstovai ketina jį užregistruoti į Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę.

Continue reading „TS-LKD frakcija: „Snoro“ komisijos išvadas reikėjo stabdyti, kol jos nepadarė didelės žalos valstybei ir jos žmonėms““

gaidys_vilmorus_1

Lietuva niekaip neišbrenda iš įvairiausio pobūdžio nemalonumų. Nieko stebėtino, nieko keisto. Tai – natūrali kiekvienos valstybės būsena.

Į nemalonias istorijas įsipainioja ir kitų, net labai padoriai, sąžiningai, principingai, demokratiškai tvarkomų šalių politikai, verslininkai, specialiųjų tarnybų pareigūnai, bankininkai.

Tačiau skandalas nelygu skandalui. Vienais atvejais konfliktinės situacijos kuriamos dirbtinai, kitais sykiais jos kyla spontaniškai. Kai kada skandalai pakelia populiarumo reitingus, o kai kada – sužlugdo. Kokia nūnai situacija klostosi Lietuvoje, belaukiančioje rudenį rinkimų į Seimą?

Su visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” direktoriumi Vladu GAIDŽIU kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Kaip partijų reitingams pakenkė “Snoro”, FNTT ir Garliavos skandalai“

snoras

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt savo skaitytojams siūlo atkreipti dėmesį, kaip į banko “Snoras” bankrotą žvelgia mums “draugiška” Rusija. Omenyje turime “The Moscow post” pasirodžiusią Nikolajaus Sokolskio publikaciją “Lietuvių – britų sąmokslas”.

Minėtame rašinyje įrodinėjama, esą Lietuvos vyriausybė neturėjo jokių rimtų priežasčių nacionalizuoti banką „Snoras“, taip pat pabrėžiami ir akcentuojami Vladimiro Antonovo nuopelnai stiprinant Lietuvos bankų sistemą. Tuo pačiu įrodinėjama, esą Didžioji Britanija taiko dvigubus standartus išduodant įtariamuosius. Tiksliau tariant, Lietuvai įtariamuosius atiduoda neabejotinai lengviau nei Rusijai.

Continue reading „Lietuvių – britų suokalbis?“

palaitis_r

Pabaigęs ministro karjerą štai pagaliau turiu laiko prisėsti ir aprašyti Lietuvą mėnesį krėtusią vadinamąją FNTT (Finansinių Nusikaltimų Tyrimų Tarnyba prie VRM) krizę iš savo požiūrio taško. Jei turėsit kantrybės – perskaitykit.

Visi puikiai atsimenate banko „Snoras“ griūtį. Iškilus grėsmei, jog šis bankas sugriaus šalies finansų sistemą, buvo galima staigiu judesiu stabilizuoti padėtį – taip apsaugant valstybę ir jos žmones nuo gilesnės finansinės krizės. Lietuvos bankas jau seniai stebėjo „Snoro“ situaciją. Pagaliau apsisprendė – ilgiau delsti nebegalima. Buvo nuspręsta pasitelkti teisėsaugos institucijas. Ir štai 2011 metų lapkričio 14 d įvyko prokuratūros ir FNTT pareigūnų pasitarimas. Dalyvavo šešiese. Buvo aptariami taktiniai veiksmai. Po pasitarimo du jame dalyvavę FNTT pareigūnai papasakojo – kas yra normalu – savo dviem bendradarbiams apie posėdį ir aptartas detales.

Continue reading „Visa tiesa apie FNTT skandalą“

milijardas_virselism

Perskaičiau įdomų veikalą. Omenyje turiu Manto Dubausko knygą “Snoras žaliems: kaip pradanginti milijarą”. Galima būtų net taip pasakyti: UAB “Gimtojo žodžio” išleista knyga ne vien įdomi, ne vien lengvai perskaitoma. Knyga dar ir reikalinga.

Reikalinga mums, norintiems rimčiau gaudytis sudėtinguose finansiniuose korporacijų, akcinių bendrovių, bankų žingsniuose ir bent jau apgraibomis suvokti, kodėl bankrutuoja “po laiminga žvaigžde” gimę verslininkai, kodėl žlunga jų valdomi “perspektyvūs bankai”.

Sutikite, stebint viešojoje erdvėje pasirodančius politikų, apžvalgininkų, žurnalistų komentarus, kodėl Lietuvos Vyriausybė neturėjo kito kelio kaip tik nacionalizuoti “Snorą”, lengviau pasiklysti informacijos gausoje, nei susigaudyti, kuri iš pateikiamų versijų – arčiausiai tiesos.

Continue reading „Pasakojimas, kaip pradanginti milijardą“

saulius_stoma

Žmogus yra būtybė, kuri negali gyventi be paaiškinimo. Nebesuvokdamas gyvenimo prasmės žmogus tampa ligonis. Norėdamas pasveikti jis privalo rasti kokį nors paaiškinimą. Net ir sakydamas, kad gyvenimas yra beprasmis, jis kuria absurdo teoriją, kuri padeda suvokti save. Net ir suprasdamas, kad kuriama teorija yra tik darbinė versija, žmogus vis tiek turi ją turėti. Kitaip – nebūtis.

Neseniai vienas žymus Lietuvos psichologas tiksliai nusakė visuomenę dvasiškai gniuždantį Kauno pedofilijos bylos poveikį. Tai, kas čia vyksta, protu suvokti tiesiog neįmanoma. Situaciją analizuoti bandantis žmogus atsiduria tarsi Lewiso Carrollo aprašytoje Alisos stebuklų šalyje, kur nėra jokios apčiuopiamos realybės ir kiekvienas reiškinys, vos nukreipus į jį žvilgsnį, tampa kažkuo kitu. Ir tai veda iš proto, kaip košmariškas sapnas.

Continue reading „Kai kriminalas vizgina politiką“

snoras

Vytauto Pociūno byla neištirta, neaiški. Kedžio, pedofilų – taip pat. Apie Medininkų bylą net kalbėti neverta, apsiribota vienu atsitiktinai sučiuptu omonininku.

Dabar – Snoras. Panašu, kad ir šios bylos niekas niekada neištirs. Kai pagrobiami milijonai, milijardai – kaltų nėra. Nes tie milijardai ne konkretaus turtuolio, o mūsų, mokesčių mokėtojų. Mūsų, mokesčių mokėtojų, paskirti, išrinkti pavaldiniai (prezidentai, Seimo nariai, premjerai ir ministrai, teismų pirmininkai…) juos, tuos milijardus, lengva ranka nurašys mums į nuostolius. O mes susiveršime diržus, palauksime normalių algų, pensijų arba išvažiuosime į šalis, kur pavogti milijardą žymiai sunkiau.

Continue reading „Reikia kapitalinio remonto“

grybauskaite_8-k

Neteisėtas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimas nėra tik dar vienas didelis skandalas. Jis turės labai rimtų ilgalaikių pasekmių. Tiek teisingumo, tiek ir politinė sistema bus gerokai supurtytos. Nors kol kas ir sunku pasakyti, kas atsiras vėliau.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atrodo, pirmą kartą tapo skandalo dalyve tiesiogine šio žodžio prasme. Tai – rimtas išbandymas. Tolesnis jos elgesys bus lemtingas.

Esant labai fragmentuotai ir neskaidriai partinei sistemai Prezidentė pusę savo kadencijos daugeliui buvo tikras švyturys ir vilties šaltinis.

Jos atsitraukimas nuo misijos kovoti už žmogų ir teisingumą būtų ypatingai skaudus. Ir, ko gero, artimiausius kelis metus ši netektis Lietuvą murkdytų bjaurioje pelkėje. Bet ar tikrai Prezidentė suklydo, palaikydama neteisėtus ministro Raimundo Palaičio veiksmus? Gal valstybės interesas, kurio mes dar nesuvokėme, buvo toks stiprus, kad dėl jo būtinai reikėjo kuo skubiau nušalinti pavojingus pareigūnus? Ir todėl tas akivaizdus negrabumas yra pateisinamas?

Continue reading „Kas pažvelgs į akis Prezidentei“