Vytautas Landsbergis

Politinės intrigos

Neringa – Lietuvos perlas. O neskundžiamas teismo sprendimas, kad Neringos savivaldybė privalo atlyginti žalą, kam valdininkas davė neteisėtą statybos leidimą, o tartum niekuo dėtas savininkas (po to jo skriaudos pirkėjas) įvykdė kito teismo sprendimą ir nugriovė – irgi Lietuvos perlas.

Ūkiškai galvojant, žalą privalėtų atlyginti apgavikai. Ar leidimo davėjai buvo tardomi? Praktiškai tokių teismo sprendimų geriau nevykdyti. Patempk. Antai „Laisvas laikraštis“ sistemiškai nevykdo metų metais, ir nieko; net antstoliai kapituliuoja. Arba įvykdyk ir paskui apkaltink (Teismą? Save patį?) dėl neteisėto pastato griovimu padarytos žalos.

Continue reading „Mąstyti. Apie kai kuriuos teismus” →

Politinės intrigos

Ar dar pamename, kaip Rusija puolė Ukrainą, o Vakarų katukai vis negebėjo atakti?

Po to kiek prasimerkę lyg papeikdavo, rykštelių Vasios kišenei pritaikė, bet ir leido toliau nedideliais kiekiais užmušinėti užpultosios šalies žmones. Šeši tūkstančiai, tai dar nedaug, gal užpuolikai pavargs bemušdami, galgi liausis…

Net keleivinio lėktuvo numušimas brolių rusų jėgomis – o tai 298 nužudyti žmonės, civiliai ir su vaikais, nepaskatino Vakarų demokratijų atsiųsti desantą ir tiriamai grėboti nors tą nedidelį jų piliečių žūties plotą.

Continue reading „Katukams toliau pudruoja akis” →

Aktualijos

Ką kalbėjo apie Rusijos prezidentą Europos politikai iš Rusijos URM „juodojo sąrašo“

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas birželio 1 dieną apkaltino Europos Sąjungą, kad ši pažeidė „etikos normas“, išspausdinusi 89 politikų ir visuomenės veikėjų pavardes, kuriems Rusija uždraudė įvažiuoti į savo teritoriją.

Pasak Lavrovo, Rusija suprato Vokietijos prašymą perduoti ES šį sąrašą, bet nesitikėjo, kad jis „nutekės“ ir bus paskelbtas spaudoje.

Continue reading „„Vladimirą Putiną išvykime iš palmės“” →

Aktualijos

Pirmiausiai sveikinu partijos pirmininką, kuris ką tik kalbėjo džiaugsmingai kaip laisvas žmogus. Aš tai gerai suprantu, buvau ten pat.

Dabar apie politinę padėtį. Politinė padėtis visada yra tokia, kokia mūsų dvasinė padėtis. Kaip mes jaučiamės – tokia ir politinė padėtis. Pirmininkas sako: „Nebijokime“ – visada tą turime savyje turėti. Kai kas sako, ir aš dažniau sakydavau: „Rūpinkimės“.

Mat yra tokių ir tokių negerovių, grėsmių, jų nereikia užmiršti, reikia įžvalgų, reikia galbūt įspėjamųjų veiksmų.

Continue reading „Vytautas Landsbergis: kaip mes jaučiamės – tokia ir politinė padėtis” →

Atsargiai

Apie šią lietuvišką „problemą“ derėtų prabilti labai piktai. Aš pasistengsiu kalbėti kuo švelniau. Ir vis dėlto tylėti negalima: šiandieninis Lietuvos Seimas tiek ir tevertas, jei nesugebėjo priimti įstatymo, įpareigojančio specialiąsias tarnybas saugoti prof. Vytautą Landsbergį iki gyvos galvos.

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis – teisus. Jis ragino parlamentarus į šią dilemą pažvelgti „vieną kartą civilizuotai“. VRM vadovas tvirtino, kad dabar prof. V.Landsbergis saugomas „iš vidinių resursų“, remiantis „vidiniais sprendimais“. VRM ministras net leido suprasti, jog prof. V.Landsbergį šiandien saugantys pareigūnai, nesuderinus visų ginčytinų klausimų „iki galo“, rizikuoja daugiau nei derėtų rizikuoti „panašiais atvejais“.

Continue reading „Gėdingas Seimo sprendimas” →

Aktualijos

Kai Čečėniją ištiko Vladimiro Putino agresija – nors 2000-aisiais šalis jau treji metai buvo Rusijos pripažinta taikos sutartimi kaip Čečėnijos Respublika Ičkerija, tarptautinės teisės subjektas, Europoje ir Europai prasidėjo V. Putino karų epocha. 

Tie karai klostosi vis tankiau: prieš Čečėnijos Respubliką (2000), prieš Gruzijos Respubliką (2008), o dabar – prieš Ukrainą. Šis karas, vėl grobiant žemes, plėtojamas nuo 2014 metų.

Daugelis protų nūnai spėlioja, prieš ką kryps vėliau – gal į Juodąją jūrą, gal į Baltijos.

Continue reading „Vytautas Landsbergis – apie Vladimiro Putino karus” →

Politinės intrigos

Pradėsiu prof. Vytauto Landsbergio sakiniais iš jo teksto „Išvirkštėnai toliau vartaliojasi“ portale lzinios.lt.

„Kokia prasmė buvo mėtyti Janutų šeimos pinigus ir slapčiomis platinti anglišką paskvilį prieš Lietuvos prezidentę Europos Parlamente? Jokios prasmės, išskyrus vieną: palikti pėdsaką europiečių sąmonėje, neva kažkas Lietuvoje labai nekenčia Dalios Grybauskaitės, laiko ją Putino agente. Nacionalistai! Todėl, jeigu nušaus, nebus taip aišku, jog tai būtent V. Putino tarnybų darbelis. Konkrečiai – kerštas.“

Continue reading „Šuo loja, o karavanas eina …” →

Aktualijos

Kas šiandien nusipelnė pagyrimo? Norėtųsi pasveikinti Lietuvos karinę kontržvalgybą. Naujųjų metų išvakarėse mūsų generalinė prokuratūra pranešė, jog „demaskuotas priešiškoms užsienio slaptosioms tarnyboms talkinęs Lietuvos karininkas, o taip pat išaiškintas ir nesąžiningo karininko sukauptą slaptą informaciją užsienin gabenęs asmuo“.

Tai – ne pirmas pranešimas apie sėkmingą Lietuvos Antrojo departamento (AOTD) kontržvalgybinę operaciją ginkluotosiose pajėgose ieškant užsimaskavusių užsienio valstybių agentų. Pergale pasibaigusių kontržvalgybinių operacijų mūsų „antrukai“ yra surengę ir anksčiau. Tik apie kai kurias iš jų nieko nežinome. Ir gerai, kad nežinome. Ne viską mums būtina žinoti.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Tiršta dūmų uždanga” →

Politinės intrigos

Kai kaimyninė šalis – o, kaip M. Gorbačiovas pyko dėl to fakto įvardijimo! – ėjo pasmaugti nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos, sovietų propagandistai skelbdavo viską atvirkščiai.

Ne Lietuva kenčia nuo blokadų ir psichologinio karo bei socialinio teroro, bet Lietuva nutarė pakenkti Sovietų Sąjungai ir viską daro pagal trijų CŽV agentų nurodymus. (Vienas jų – Romas Sakadolskis, galiu priminti; o tokius dalykus pliurpdavo pats Gorbačiovas.)

Lietuvai Kremlius negrasina (tik „susilauksit nelaimių“, „išpjausit visus galvijus“, „neišgyvensite!”), bet Lietuvoje kažkas grasina rusų karininkų žmonoms… Pusantro milijono piliečių pasirašė, kad sovietų kariuomenė turi išeiti, – kaip jie drįso! Kas leido pasirašinėti? Baltijos kelias – baisus nacionalistų siautėjimas, tačiau kaip juos nubausti?

Continue reading „Išvirkštėnai toliau vartaliojasi” →

Aktualijos

Kai kuriuos dalykus verta dėstyti ir spręsti dalykiškai. Rusija užpuolė Ukrainą, ne priešingai. Puola ir muša už nepaklusnumą, bet čia jau antriniai posmai. Akivaizdu, kas ką, o pridurmai net tą aiškumą stengiamasi sujaukti.

Samdiniai, agentai, išlaikytiniai – vis ta pati Rusija (kaip stribai Lietuvoje buvo ne „pilietinis karas“, bet sovietų kariuomenė). Tad ir kariaujama, ir kalbamasi (ypač kai deramasi) su šeimininku ir tik su juo. Taip turėtų būti. Ir sąskaita už nuostolius – tam, kuris peržengė sieną ir veikia ne savo teritorijoje kaip užpuolikas.

Aišku, šis nori sujaukti („mūsų nėra“), ir gebelsinis jovalas yra karo dalis. Tikėkimės, kad nei prezidentas Petro Porošenka, nei prezidentas Donaldas Tuskas nesiderės su atamanu Zacharčenka.

Continue reading „Žalos sąskaita” →

Politinės intrigos

Sekmadienį pakeliui į bažnyčią pažįstamas parapijietis pasididžiuodamas tarė: „Nusipirkau knygą „Raudonoji dalia“… Pasitikslinau pavadinimą, kadangi nesupratau, ką pabrėžia epitetas, ar žmogaus dalią, ar žmogaus vardą (atmintyje tuoj pat iškilo B. Sruogos istorinė dramos pavadinimas „Apyaušrio dalia“).

„Taip, taip, apie mūsų prezidentę Dalią“, – patvirtino parapijietis … Žinojau apie jo „kairiąsias“ pažiūras (dažnai kritikuoja konservatorių politiką, per prezidentinius rinkimus balsavo už Zigmą Balčytį), labai nenustebau, kodėl jisai nusipirko šią „politinę“ , o ne, sakykim, grožinę knygą, pavyzdžiui, ką tiktai prieš kelias dienas mirusio rašytojo Romualdo Granausko, kurio, kaip tyčia, dvi knygas nešiausi į bažnyčią paskolinti kitai parapijietei.

Continue reading „Pakeliui į bažnyčią” →

Aktualijos

Taip jau nutiko, jog prie kelio, kuriuo tenka važiuoti į darbą, įsikūrė naujoji Lietuvos saugumo būstinė. Nors statybos dar neužbaigtos, tačiau pastatų kompleksas ir dabar – milžiniškas. Naujieji VSD rūmai – žymiai solidesni, nei ankstesnysis daugiaaukštis namas, stovėjęs beveik pačiame Vilniaus centre, apsuptas viešbučių ir užsienio šalių ambasadų.

Tad progų pamatyti aukštas VSD tvoras turiu kasdien. O jei nuolat matai, tai dažnai ir prisimeni. Ypač tuomet, kai spaudoje gausu pranešimų apie žvalgybinius skandalus. Tada norom nenorom pradedi svarstyti: ar aukštosios tvoros patikimai saugo nuo užsienio slaptųjų tarnybų intrigų? Juk aukštos tvoros su modernia signalizacija ir stebėjimo kameromis nebūtinai proporcingos tikrąjam saugumui.

Continue reading „Kuris VSD veidas – tikrasis?” →

Jezerskas prieš Visocką

„Cenzūros formaliai neliko. Bet jos funkciją netiesiogiai atlieka literatūros kontekstas. Ar jaučiate jį ir kaip „apžaidžiate“? Ar šis kontekstas visada yra vien tik blogis?“ Šis klausimas – iš Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraščio „Metai“ anketos, pateiktos literatūrologui, literatūros kritikui, humanitarinių mokslų daktarui, rašytojui Algimantui Bučiui. Skelbiame Algimanto Bučio atsakymą.   

Cenzūra Lietuvoje buvo oficialiai panaikinta 1990 metais, ir nuo to laiko išaugo ne viena karta, kuri net nežino, kas tai buvo.

Prieš keletą metų paskambino studentė lituanistė, rašanti mokslinį darbą apie cenzūrą sovietmečiu. Susitikom ir teko kuo vaizdingiau nupasakoti, kas ta išankstinė cenzūra, kuri tikrino laikraščio maketą arba knygos rankraštį, ir tik tada, kai rankraštį ar spaudinio maketą atidžiai perskaitydavo niekam nežinomi cenzoriai ir jų nurodymu iš knygos ar straipsnio būdavo išbraukiama „neleistina“ pastraipa ar koks „įtartinas“ žodis, jie dėdavo savo parašą, be kurio nei laikraštis, nei knyga negalėjo keliauti į spaustuvę.

Continue reading „„Autocenzūra išperės viskam apatiškus vergus“” →

Aktualijos

"Cenzūros formaliai neliko. Bet jos funkciją netiesiogiai atlieka literatūros kontekstas. Ar jaučiate jį ir kaip „apžaidžiate“? Ar šis kontekstas visada yra vien tik blogis?"

Šis klausimas – iš Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraščio „Metai“ anketos, pateiktos literatūrologui, literatūros kritikui, humanitarinių mokslų daktarui, rašytojui Algimantui Bučiui.

Skelbiame išsamų Algimanto BUČIO atsakymą. 

Cenzūra Lietuvoje buvo oficialiai panaikinta 1990 metais, ir nuo to laiko išaugo ne viena karta, kuri net nežino, kas tai buvo.

Continue reading „Algimantas Bučys: „Autocenzūra išperės viskam apatiškus vergus“” →

Aktualijos

1941 m. birželio 14–18 dienomis Lietuvą sukrėtė masiniai žmonių trėmimai. Tai buvo tragiškos lietuvių „galutinio praregėjimo dienos“.

Ankstų 1941 m. birželio 22-osios rytą Vokietija nepaskelbusi karo smogė Tarybų Sąjungai. Tą pačią dieną visoje Lietuvoje prieš raudonuosius okupantus prasidėjo sukilimas, dabar vadinamas Birželio sukilimu.

Tam reikšmingam Lietuvos kovų už savo valstybę istorijos epizodui skirta profesoriaus Vytauto Landsbergio knyga „Rezistencijos pradžia. 1941-ųjų Birželis: dokumentai apie šešių savaičių Laikinąją Lietuvos Vyriausybę“. Knyga parengta ir išleista suaktyvėjus Sukilimo istoriniam įprasminimui, kurį paskatino Lietuvos Laikinosios Vyriausybės vadovo Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio palaikų perlaidojimas Lietuvoje 2012 m. gegužės 20 d.

Continue reading „Respublika pradeda pasipriešinimą” →

Aktualijos

Rankose naujas istorinis romanas – Vydo Asto „Amžinoji kryžkelė“ (2013). Jame talentingai  pavaizduota, kiek Lietuvos valstybės vyrai Algirdas, Kęstutis, Vytautas, Jogaila, Skirgaila, kariai, jų motinos, broliai, seserys bei mylimosios (kitaip sakant, paprasta liaudis) padėjo pastangų dėl to, kad mūsų tauta išliktų istorijos verpetuose, politinėse kryžkelėse.

Apie lietuvių valstybės vadovams bei visai tautai dažnai iškilusius sudėtingus politinius bei egzistencinius išbandymus rašoma ir giliuose Petro Dirgėlos, Jono Laucės, Rimanto Marčėno istoriniuose romanuose. Tai – senieji amžiai. Šiandien, „pažvelgus pro langą“, kaip kartais pašmaikštaujama – dvidešimt pirmasis šimtmetis. Praėjo jau 1000 metų nuo Lietuvos vardo paminėjimo istoriniuose analuose. Išlikome ne tiktai Kvedlinburgo metraštyje, bet ir dabartyje, kuri yra ne kas kita, kaip nenumaldomai  tiksintis istorinis laikrodis.

Continue reading „Kad išeitume iš kryžkelės…” →

Politinės intrigos

Julius Sasnauskas vienoje savo esė taip apibrėžė žodžio „okupacija" reikšmę: „Lotynų kalbos žodyne besitikrindamas žodžio „okupacija" reikšmes aptikau, kad jis gali reikšti ne tik užgrobimą ar pasisavinimą, bet ir apsėdimą. Tai, kas prasidėjo Lietuvoje 1940-ųjų birželį, dar galėtų būti paaiškinama ir šia sąvoka".1

Žvelgiant į Ukrainą, galima vėl prisiminti – o ir reikėtų – visas šio žodžio prasmes. Juolab kad propagandinė Rusijos mašina dirba visu pajėgumu, nesibodėdama nieko, net visiško absurdo, pripumpuodama melo ne tik į ilgametės šovinistinės ideologijos nualintas savo piliečių smegenis, bet ir, pasitelkdama savo „minkštųjų galių" strategiją, plauna smegenis, tarkim, mūsų tautiečiams užsienyje (neseniai el. paštu gavau vienos garbios moters, antrosios bangos dipukės, laišką, kuriame ne pasaulinė krizė, o konservatoriai apkaltinti nusmukdę šalies ekonomiką, ir patys užsikrėtę komunizmo dvasia).

Continue reading „Okupuotas protas” →

Aktualijos

Vasario 21-ąją Eltos konferencijų salėje buvo pompastiškai pranešta, jog susibūrė iniciatyvinė grupė, kviečianti tautą į dar vieną referendumą – ar Lietuvai pravartu turėti litą? Šio referendumo organizatoriai – tie patys arba beveik tie patys, kurie rinko parašus referendumui dėl žemės ūkio paskirties žemės nepardavimo užsieniečiams. Tai reiškia, jog lietuviai per pastaruosius kelerius metus turės dar vieną referendumą.

Pirmasis klausė, ar mums reikalinga nauja atominė jėgainė, antrasis – ar leisime lietuviškąją žemę įsigyti Europos Sąjungos piliečiams, trečiasis – ar pravartu būtent dabar įsivesti eurą?

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Kur link stumiama Lietuva?” →

Aktualijos

Aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia sutrumpintą rašytojos Daivos TAMOŠAITYTĖS interviu „Jaučiuosi kaip avilio motinėlė, kurios bitės išsilaksto“.

Pateikiame tą interviu dalį, kuriame politinių vertinimų – daugiausia. Visas interviu buvo paskelbtas žurnale „Metai“.

Rašytoją Daivą Tamošaitytę kalbina Birutė Jonuškaitė.

– Kaip jautiesi šiuolaikinėje mūsų visuomenėje, kuri dažniausiai nenori gilintis į rimtus dalykus, nenori pastebėti gana akivaizdžių problemų ir yra linkusi po kokia nors madinga Briuselio vėliava plaukti pasroviui į plačiuosius Europos ar pasaulio vandenis, visiškai nesijaudindama dėl savo tėvynės?

Continue reading „Jaučiuosi kaip avilio motinėlė, kurios bitės išsilaksto” →