Toronto policija oficialiai patvirtino, kad vieno turtingiausių Kanados vyrų ir jo žmonos mįslingos mirties priežastimi buvo žmogžudystė. Sutuoktiniai buvo rasti negyvi prieš šešias savaites, praneša naujienų agentūra dpa.
Tokią išvadą policija padarė po tūkstančius valandų trūkusio tyrimo ir nuodugnaus įkalčių rinkimo bei analizavimo milijardierių poros namuose Šiaurės Toronte, Kanadoje, ir Floridoje, JAV.
2017 m. gruodžio 15 d. 75 metų amžiaus farmacininko Barry’io Shermano ir jo 70-metės žmonos Honey Sherman kūnai buvo rasti pakarti diržais ant baseino turėklų pusiau sėdimoje pozoje. Jie buvo apsirengę ir vilkėjo iki pečių nuleistais apsiaustais. Policija nerado įsibrovimo į namus ženklų.
Buvo tiriamos trys versijos: dvigubos savižudybės, nužudymo ir savižudybės bei dvigubos žmogžudystės. Tyrėjų nuomone surinkti įkalčiai rodo, kad pora buvo nužudyta. Policija atsisakė komentuoti informaciją apie galimus įtariamuosius.
Kaip pranešta, 1974 m. B. Shermanas įkūrė farmacijos kompaniją „Apotex“. Bendrovė gamina vaistų preparatus ir eksportuoja juos į daugiau nei 115 šalių. Lapkritį „Canadian Business“ įtraukė B. Shermaną į turtingiausių Kanados žmonių sąrašą.
Ukrainos pareigūnai tiria keturias žmogaus teisių gynėjos Irinos Nozdrovskos nužudymo versijas. Tai antradienį naujienų agentūrai „Ukrinform“ papasakojo Ukrainos nacionalinės policijos vyriausiosios valdybos atstovas Mikola Žokovičius.
Pasak jo, viena iš versijų – profesinė teisininkės veikla, kita – jos paskutinė byla dėl eismo nelaimės. Taip pat neatmetama, kad moteris tapo chuliganų ar žagintojų auka.
„Mes laikome nužudymo versija jos tarnybinę veiklą. Bet mes patikslinome, kad būtent dėl paskutinės bylos, kurioje ji aktyviai dalyvavo, tikriausiai ir buvo padarytas šis nusikaltimas“, – sakė M. Žukovičius.
Gruodžio mėnesį dingusios žmogaus teisių gynėjos kūnas buvo rastas sausio 1 d. vienoje iš upių prie Kijevo. Preliminariais duomenimis, lavonas buvo numestas nuo tilto. Antradienį naujienų portalas „Obozrevatel“ pranešė, kad moters kūne yra durtinių ir pjautinių žaizdų kaklo srityje, nužudytoji buvo beveik be drabužių.
I.Nozdrovska dalyvavo plataus atgarsio sulaukusioje byloje prieš Višgorodo rajono teismo vadovo giminaitį Dmitro Rosošanskį, kuris 2015 metais mirtinai suvažinėjo jos seserį. Kaip vėliau paaiškėjo, vairuotojas buvo apsvaigęs nuo narkotikų.
2017 metais I. Nozdrovska pasiekė, kad D. Rosošanskis būtų nubaustas: jis buvo nuteistas septynerius metus kalėti. Pasak moters artimųjų, nuteistojo giminės jai dažnai grasino.
Džonas Peislis (John A. Paisley, 1923–1978)- buvęs CŽV bendradarbis, žuvęs neaiškiomis aplinkybėmis. Jo lavonas buvo rastas Česapyko įlankoje 1978 metais su šautine žaizda galvoje ir 17 kg svorio nardytojo diržu. Prieš tai kurį laiką jis buvo laikomas dingusiu be žinios.
Kai Džonas Peislis paslaptingai dingo, CŽV atstovai pranešė, kad jis valdyboje ėjo neaukštas pareigas ir pasitraukė iš darbo 1974 metais. O iš tikrųjų Dž.Peislis buvo CŽV Strateginių tyrimų valdybos viršininko pavaduotojas.
Turima neoficialios informacijos, kad jis dalyvavo kuriant šnipinėjimo lėktuvą U–2, kosminį palydovą Camoc ir žvalgybines 3C-11 serijos palydovų sistemas. Manoma, kad Votergeito skandalo metu Dž.Peislis atliko ryšių karininko vaidmenį tarp CŽV ir Baltųjų rūmų (sklandė kalbos, kad būtent jis buvo paslaptingas „paslėptas plepys“ – anoniminis informacijos apie Votergeitą šaltinis, kurio paslaugomis naudojosi Washington Post reporteriai Karlas Bernstainas (Carl Bernstein) ir Bobas Vudvardas (Bob Woodward). Patys žurnalistai neigė, kad Dž.Peislis nors kiek su tuo susijęs).
Dž.Peislis padarė žvalgyboje gana ryškią karjerą, bet tos žinybos atstovai oficialiai papasakoti apie ją vengia. Turimais duomenimis, jis dirbo NSA tais metais, kai ten buvo kuriama itin slapta palydovų programa. O 1976 metais buvo tarpininkas tarp Centrinės žvalgybos valdybos ir „B“ komandos, atlikusios nepriklausomą CŽV veiklos tyrimą. Manoma, kad jis taip pat susijęs su sudėtingomis operacijomis, per kurias žuvo Nikolas Šadrinas, ir dalyvavo apklausiant sovietų perbėgėlį Jurijų Nosenką.
1978 metų rugsėjo 24-ąją Dž.Peislis – kuris tuo metu vis dar dirbo CŽV institucijai neetatiniu (tai yra, pagal kontraktą) darbuotoju, išplaukė savo 9,5 metro laivu Brilling iš doko Solomonse Merilendo valstijoje. O kitą dieną laivą surado netoli Lukauto iškyšulio Potomako upės žiotyse, už 78 mylių į pietryčius nuo Vašingtono.
Tyrėjai, tarp kurių buvo ir CŽV saugumo tarnybos darbuotojų, rado laive portfelį su medžiagomis, su kuriomis dirbo Dž.Peislis, lagaminėlį su radijo aparatūra ir telegrafo raktais, o taip pat 9 mm gilzę. Ginklo ir kraujo pėdsakų valtyje nebuvo.
Spalio 1 dieną maždaug už 15 mylių į šiaurę nuo to iškyšulio iškilo į paviršių yrantis lavonas su šautine žaizda virš kairės ausies (lavonas nenuskendo dėl išpūtusių jį vidinių dujų, kurių jėga įveikė net nardytojo sunkaus diržo svorį). Iš dantų buvo nustatyta, kad tai – Dž.Peislis.
Draudimo kompanija iš pradžių atsisakė išmokėti jo našlei polise numatytų 100 000 dolerių, nes sklandė kalbos, kad iškilęs negyvėlis iš tiesų ne Dž.Peislis. Tačiau po pusės metų misis Peisli vis dėlto gavo pinigus (pastaruoju metu ji gyveno atskirai nuo vyro).
FTB pranešė, kad Dž.Peislis nusižudė, bet našlės pasamdytas šiai tamsiai istorijai ištirti advokatas pareiškė: „Šokti iš valties su pistoletu rankoje ir jau vandenyje paspausti gaiduką – tai, kaip čia švelniau pasakius, gana neįprastas būdas nusižudyti“.
Sklandė įkyrios kalbos, kad Dž.Peislis, laisvai kalbėjęs rusiškai, buvo sovietų šnipas ir jį paprasčiausiai pašalino. Bet žvalgybos komiteto, kuris 1980 metų balandį tyrė įvykio aplinkybes, ataskaitoje buvo pasakyta, kad nepavyko rasti „jokių patvirtinimų, kurie neatitiktų jo kaip sąžiningo, dorai tarnavusio savo tėvynei, darbuotojo charakteristikos“.
Paviešinta buvo tik dalis komiteto ataskaitos ir toli gražu ne ta, kur nagrinėtas klausimas, ar Peislis pats nusižudė, ar jis nužudytas.
Internetinio leidinio www.gordonua.com įkūrėjas Dmitrijus Gordonas televizijos kanalui „112 Ukraina“ pareiškė, kad kovo 23 dieną Ukrainos sostinėje Kijeve nužudyto buvusio Rusijos Valstybės Dūmos deputato „Deniso Voronenkovo našlė Marija Maksakova kur kas svarbesnė Ukrainai nei jos velionis vyras“.
Kijeve nužudytas Denisas Voronenkovas
Kodėl? Marija Maksakova kilusi iš labai garsios Rusijos šeimos. Marijos Maksakovos senelė buvo vedančioji SSRS Didžiojo Teatro solistė. Marijos Maksakovos mama Liudmila Maksakova – SSRS liaudies artistė, dirbusi Maskvos Vachtangovo teatre. O ir pati Marija Maksakova – puiki, garsi, žinoma Rusijos solistė. Pasak D.Gordono, nėra jokios paslapties: Ukrainą labiausiai domino ne iš Rusijos pabėgęs eks-deputatas D.Voronenkovas, o būtent su juo į Ukrainą pasitraukusi M.Maksakova, turėjusi rimtų ryšių aukščiausiame Kremliaus elite. Kremliui didelė negarbė, kad tokie garsūs ir sėkmingi rusai, priskirtini pačiam aukščiausiam kremlius elitui, pasitraukė būtent į Ukrainą, kur neva skriaudžiami rusai.
Tačiau tiesa ir tai, kad ir pats D.Voronenkovas kėlė Vladimirui Putinui rimtą galvos skausmą. Ne vien todėl, kad iki pasitraukimo į Ukrainą bėglys – deputatas turėjo teisę susipažinti su valstybės paslaptį turinčiomis Rusijos žiniomis. D.Voronenkovas dar dirbo oficialiose struktūrose, kurių dėmesio centre – nelegali prekyba narkotikais. Štai prekybos narkotikais kontrolė – tikriausiai pats svarbiausias elementas kovo 23-osios žmogžudystės byloje.
Buvęs KGB karininkas Jurijus Švecas, jau senokai pasitraukęs į Vakarus (šiuo metu gyvena ir dirba Amerikoje), duodamas interviu D.Gordonui, yra viešai pareiškęs: „Rusijos federacijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo grupuotė vertėsi būtent nelegalia prekyba narkotikais“. Tad D.Voronenkovas galėjo žinoti pikantiškų detalių apie Kremliaus vadovo ir prekeivių narkotikais ryšius?
Neatmetama galimybė, kad Kremlių galėjo erzinti D.Voronenkovo sutikimas duoti parodymus dėl liūdnai pagarsėjusio į Rusiją pasprukusio buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovičiaus veiklos.
Primename, kad buvęs Rusijos Dūmos deputatas Denisas Voronenkovas buvo nužudytas kovo 23-osios pusiaudienį Kijevo centre. Jį nušovė iš seno modelio TT pistoleto. Asmens sargybinis spėjo paleisti keletą šūvių į užpuoliką. Ukrainos Generalinis prokuroras Jurijus Lucenko spaudos konferencijos metu pranešė, kad konflikto metu samdomui žudikui peršauta galva ir jis mirė atvežtas į ligoninę.
Dėl žmogžudystės oficialusis Kijevas kaltina Rusiją. Versijos, kad Kremlius pašalino daug apie Vladimiro Putino nusikalstamus ryšius žinantį liudininką, laikosi ne tik Ukrainos teisėsauga, Ukrainos Prezidentas Petro Porošenko, bet ir Ukrainos slaptosios tarnybos.
Beje, leidinyje www.gordonua.com paskelbtas išskirtinis interviu su D.Voronenkovu iki lemtingųjų šūvių likus vos kelioms valandoms. Pokalbiui vadovavo Natalija Dvali. Interviu – įsidėmėtinas. Vertas, kad perskaitytume. Kyla įvairiausių minčių. Mat žurnalistė kelė aštrius, nepatogius klausimus. Pavyzdžiui, ar D.Voronenkovo (Rusijos dūmoje atstovavo Komunistų frakciją, į Ukrainą pasitraukė 2016-ųjų spalio mėnesį) pabėgimas į Ukrainą nėra gudriai suplanuota Rusijos slaptųjų tarnybų operacija infiltruojant jį į Ukrainos politiką? Vaizdžiai tariant, D.Voronenkovas atvyksta į Ukrainą ne todėl, kad jam grasina FSB, o todėl, kad FSB jam liepė apsimesti politiniu bėgliu, privalančiu įgyti oficialaus Kijevo pasitikėjimą, kad vėliau, išaušus dienai X, galėtų krėsti prieš Ukrainą nukreiptas niekšybes…
Dokumentas, liudijantis, kad Denisas Voronenkovas buvo gavęs Ukrainos pilietybę
D.Voronenkovui buvo pateiktas ir klausimas, kaip gi jam pavyko pasprukti nuo budrių FSB akių? D.Voronenkovas teigė, jog FSB nėra visagalė, ji irgi daro klaidų, be to, jis šią organizaciją žino „iš vidaus“, nes kadaise mokėsi ir dirbo karinėse struktūrtose. Žinant slaptųjų tarnybų veiklą „iš vidaus“, jo teigimu, nėra itin suku pasitraukti į Vakarus nepastebėtam.
Žurnalistė N.Dvali taip pat teiravosi, kodėl jis Rusijos Dūmoje palaimino Krymo okupaciją („kitaip būčiau tą pačią dieną suimtas“), kur dabar dėti jo 2014-ųjų metų lapkričio 18-osios kalbą, pasakytą iš tribūnos Rusijos Valstybės Dūmoje, kada Ukraina piktai kritikuota („tuomet jis turėjo ne visą informaciją, be to, buvo priverstas laviruoti, nes visi, kurie gindavo Ukrainą, Rusijoje turėdavo mirtinai pavojingų nemalonumų“).
Ir vis dėlto patys įdomiausi pareiškimai, esą, remiantis Konstantino Borovojaus žodžiais, kovotojas prieš rusiškąją korupciją „Aleksejus Navalnas yra … FSB agentas“. Taigi Vakarams nederėtų aklai pasitikėti Aleksėjumi Navalnu. O ir opozicinis leidinys „Novaja gazeta“ maždaug po 2003-aisiais nužudyto Rusijos politiko Jurijaus Ščekočichino karts nuo karto skelbia specialiai FSB pamėtėtas, būtent FSB naudingas medžiagas. Tad skaitant net Rusijos opozicinę spaudą privalu būti atidiems ir kritiškiems.
Žinoma, šie du D.Voronenkovo įtarimai dėl A.Navalno ir „Novaja gazeta“ neparemti konkrečiais įrodymais. Jie grindžiami tik netiesioginiais svarstymais, leidžiančiais analizuoti bei gretinti faktus, bet jokiu būdu jie nesuteikia teisės kategoriškai tvirtinti, kad yra būtent taip, kaip sakoma. Ir vis dėlto labai konkrečių įrodymų nebūna tiriant sudėtingas žvalgybines operacijas. Negi esame tokie naivūs, kad lauktume pateikiant dokumento, kuriame juodu ant balto puikuotųsi paties Vladimiro Putino pasirašytas sąrašas: kas iš viešų, oficialių opozicionierių atlieka sudėtingą FSB užduotį ir kokie opoziciniai leidiniai patys to nesuvokdami (arba suvokdami) skelbia FSB struktūroms naudingą medžiagą.
Arseno Pavlovo, labiau žinomo Motorolos pravarde, ir jo apsaugininko nužudymas sekmadienio vakarą gresia visos apimties kovomis Ukrainos rytuose, nepaisant to, kad Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai trečiadienį susitarė parengti „kelio žemėlapį“ įstrigusiam taikos susitarimui karo iškankintame regione įgyvendinti, rašo Romanas Olearčikas ir Nilas Baklis laikraštyje „The Financial Times”.
„Tačiau Pavlovo – pastebimiausio iš mažiausiai septynių sukilėlių vadų, nužudytų maždaug per metus, žūtis – taip pat kelia ir platesnį klausimą: kodėl tiek daug separatistų lyderių žūsta lyg ir per paliaubas? – sakoma straipsnyje. – Yra įvairiausių teorijų: pradedant proukrainietiškų grupuočių kerštu bei įvairių sukilėlių grupuočių tarpusavio kivirčais ir baigiant Rusijos specialiųjų tarnybų, atsikratančių separatistų, kurių jos nebegali kontroliuoti, veiksmais.
Donecko separatistų lyderis Aleksandras Zacharčenka, į kurio gyvybę irgi buvo kėsintasi, Pavlovo nužudymu apkaltino Ukrainos specialiąsias tarnybas. „Mes galime daryti prielaidą, kad (Ukrainos prezidentas) Petro Porošenka pažeidė paliaubas ir paskelbė mums karą“.
„Kijevas savo atsakomybę neigia, – rašo autoriai. – Pasak valdininkų, Kijevo specialiosios tarnybos negalėjo nužudyti gerai saugomo sukilėlių vado Donecko šerdyje“.
Analitikai, pabrėžiantys, kaip uoliai Pavlovas rūpinosi savo saugumu, spėja, kad jį nužudė saviškiai, sakoma straipsnyje.
Nuo praėjusio gruodžio pabaigos nužudyti mažiausiai keturi prorusiški karvedžiai – Pavelas Driomovas, Aleksandras Bednovas, Aleksejus Mozgovojus ir Jevgenijus Isačenka. Visi jie buvo Luhansko Liaudies Respublikos lyderio Igorio Plotnickio, į kurį irgi buvo kėsintasi varžovai. Kalėjime žuvo (oficiali versija – nusižudė) dar vienas Luhansko vadas – Genadijus Cypkalovas, rašo žurnalistai.
Jie pažymi, kad Rusijos žiniasklaida šlovina Pavlovą, o Kijevo valdininkai ir kiti šaltiniai mano, kad jį galėjo pašalinti Rusijos specialiosios tarnybos, vykdydamos „valymą“.
Julija Latynina, Rusijos žurnalistė ir laidų vedėja, žinoma Vladimiro Putino kritikė, praėjusią savaitę savo asmeniniame tinklaraštyje rašė, kad Pavlovas nužudytas aukštų Maskvos valdininkų įsakymu, nes „jis žinojo, kas numušė Boingą (MH-17)“, pasakoja straipsnio autoriai.
Kijevo specialiųjų tarnybų (SBU) atstovas spaudai Aleksandras Tkačiukas sakė, kad, žinoma, Ukraina norėtų gauti Pavlovą – „įtariamąjį daugelyje bylų, pradedant teroristine veikla ir baigiant nužudymais“, – ir išsakė prielaidą, kad dėl jo nužudymo kalta Maskva.
„Įsivaizduokite, kad Ukrainos valdžia turėtų tokį liudytoją, kaip Pavlovas, tarptautinio lygmens baudžiamajame teisme dėl Rusijos karinių nusikaltimų“, – kalbėjo Tkačiukas. Jo nuomone, Motorolos mirtis „naudinga Rusijos vadovybei“.
Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Liutauras Rudzevičius perdavė teismui rezonansinę baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai iš savanaudiškų paskatų nužudžius žinomą ne tik Lietuvoje dailininkę Agnę Každailytę pateikti aštuonis kartus teistam 27-erių metų M. L.
Jis taip pat kaltinamas neteisėtu elektroninės mokėjimo priemonės įgijimu bei panaudojimu, pasikėsinimu sukčiauti, vagyste bei turto sunaikinimu bendrininkų grupėje. Kaltinimai dėl vagystės bei svetimo turto sunaikinimo veikiant bendrininkų grupėje su M. L. ir dėl nepranešimo apie žinomą labai sunkų nusikaltimą pateiktas taip pat ne kartą teistam 42 metų A. B.
Tyrimo duomenimis, praėjusių metų liepos 22 d. kaltinamasis M. L. apie 2 valandą nakties peiliu atsirakino nukentėjusiosios buto Vilniuje duris ir pasmaugė namie buvusią moterį. Įvykdęs nusikaltimą kaltinamasis M. L. pertempė jos kūną į tuščią kaimyno butą, kurio duris buvo išlaužęs jau anksčiau, bandė slėpti nusikaltimo pėdsakus. Pasišalindamas iš nusikaltimo vietos M. L. pasisavino aukos mobilųjį telefoną, kompiuterį, banko korteles bei kelis kitus asmeninius daiktus.
A. Každailytei netikėtai dingus iš artimų bičiulių ir šeimos narių akiračio, policija pradėjo intensyviai vykusią paiešką, apie dingusią menininkę pranešė daugelis žiniasklaidos priemonių, žinia plito ir socialiniais tinklais internete. Po kelių dienų su nužudymu susieti M. L. ir A. B. buvo sulaikyti, o A. Každailytės kūnas – surastas.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai atlikdami ikiteisminį tyrimą nustatė, kad M. L. 2015 metų pavasarį apsigyveno Vilniuje pas A. B., su kuriuo susitiko ir susidraugavo Alytaus pataisos namuose.
Kaltinamieji su A. Každailyte buvo supažindinti, kai ji pardavusi savo butą kėlėsi gyventi į kitą – abu vyrai buvo pasamdyti remontuoti naująjį moters būstą ir padėti jai persikraustyti.
Pradėję buto remonto darbus M. L. ir A. B. pastebėjo, kad kaimyniniame bute niekas negyvena. Tyrimo duomenimis, išlaužę šio buto duris, jie apsilankė jame kelis kartus ir pavogė įvairiausių daiktų už bendrą beveik 13 000 eurų sumą. Išlaužtos kaimyno buto durys buvo pridengtos remontuojam menininkės butui nupirktais stiklo vatos paketais, tad įsilaužimo žymių niekas nepastebėjo.
Persikraustymo dieną, kaip įtariama, M. L. iš moters rankinės ištraukė 100 eurų – neva už tai, kad ji neatsiskaitė už tebevykstančius remonto darbus. Kitą dieną apie pavogtus pinigus tapo žinoma, tad M. L. paslaugų buvo atsisakyta.
Keletą dienų A. B. butą remontavo vienas. Vieną vakarą, kai A. B. grįžo po šio darbo namo, M. L. užsiminė, kad eis apvogti A. Každailytės ir po kelių valandų išėjo. Likęs namie A. B. paryčiais sulaukė M. L. skambučio ir susitiko su juo mieste. Laukdamas bendrininko M. L. sugebėjo pasinaudoti nužudytosios banko kortele ir iš jos sąskaitos nuėmė virš 100 eurų, už kuriuos abu kaltinamieji vėliau pirko narkotikų. Nužudytosios daiktus, kurių bendra vertė nesiekė 500 eurų, ketinta parduoti.
Šiuo metu abu kaltinamieji yra suimti. Baudžiamoji byla parduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos prokuratūra.
Amerikos teismo medicinos ekspertai paskelbė, kad buvęs Vladimiro Putino sąjungininkas Michailas Lesinas mirė 2015 metų lapkričio 4 dieną ne nuo širdies smūgio, o nuo galvos traumos, sukeltos buku daiktu.
Beje, pernelyg pigaus viešbučio numeryje, kur buvo apsistojęs Lesinas, nebuvo aiškių nusikaltimo požymių.
Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Ričardas Juozainis baigė ikiteisminį tyrimą ir nagrinėti į teismą perdavė baudžiamąją bylą, kurioje 48 metų panevėžietis E. M. kaltinamas tyčia, itin žiauriai nužudęs savo draugą.
Manoma, kad bičiulis namo šeimininko rūstybės sulaukė, nes po išgertuvių nebepajėgė išeiti namo.
Šiandien Kauno apygardos teisme pradedama nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje tėvo ir dar dviejų žmonių nužudymais kaltinamas jau ne kartą teistas marijampolietis T. V.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamasis, siekdamas užvaldyti tėvui priklausančio buto Marijampolėje dalį, 2011 m. pabaigoje sukurpė žudikišką planą. Jis į degtinės butelį įbėrė psichotropinės medžiagos ir atnešė šio gėrimo išgerti savo tėvui. Manoma, jog alkoholis, sustiprintas psichotropine medžiaga, sukėlė tėvo mirtį.
Alkoholikas nužudė keturias senyvas moteris dėl kelių eurų. Triukšmas valstybėje.
Kas kaltas? Kodėl iki tol jis vaikščiojo laisvėje, kodėl nebuvo izoliuotas? Reikia bausti žmones, kurie matė tą banditą ir neskambino pavojaus varpais. Iš darbo juos! Ministras, gal net ministrai turi atsistatydinti !
Panevėžio apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą ir perdavė į teismą baudžiamąją bylą, kurioje 21 metų Panevėžio rajono gyventojas T. M. kaltinamas nužudęs pažįstamą vyrą, o vėliau apvogęs ir padegęs jo namus.
Naujamiesčio seniūnijoje esantis namas, kuriame buvo įrengti socialiniai būstai, užsiliepsnojo 2015 metų liepos 6-ąją, maždaug vidurnaktį. Gaisrą pastebėję aplinkiniai gyventojai iškvietė ugniagesius. Tik rytą gaisravietėje buvo rasti stipriai apdegę šiame name gyvenusio 32 metų T. S. palaikai.
„Seno artimo Vladimiro Putino sąjungininko mirtis nuo „širdies priepuolio“ Vašingtono viešbutyje sukėlė srautą spėlionių, kad jis buvo nužudytas Maskvos nurodymu po to, kai pasiūlė savo pagalbą FTB“, – rašo The Daily Mail.
„Praėjusį savaitgalį gautas pranešimas, kad 57-rių Michailas Lesinas buvo rastas negyvas JAV sostinėje“, – primena leidinys. „Kai kas net tvirtina, kad Lesinas gali būti gyvas, o jo mirtis surežisuota JAV valdžios. Pasak tos versijos, jis laikomas saugioje vietoje pagal liudytojų apsaugos programą, ir pranešinėja FTB viską, ką jis žino apie Putino Rusiją“, – rašo straipsnio autorius Vilis Stiuartas.
Rusiškas internetinis portalas „Pravda.ru“ paskelbė žinią apie tai, kad Ukrainos nacionalistai neva žiauriai nužudė Kremliui palankią žurnalistę. Bet sensacingiausia tai, kad tokio nusikaltimo Kijevo teisėsaugos tarnybos neužfiksavo. Nusikaltimas ir auka – išgalvoti.
Į šią temą gilinosi „Der Spiegel“ žurnalistai Benjaminas Bideras ir Pavelas Lokšinas. Ką jiems pavyko išsiaiškinti?
„Rusijos tyrėjai nori apklausti buvusį naftos magnatą Michailą Chodorkovskį dėl 1998 metais Sibire įvykdytos žmogžudystės“, – rašo The Wall Street Journal. „Jie tvirtina, kad aptiko naujų įrodymų, keliančių mintį, kad jis davęs nurodymą nužudyti. Tai pareiškė oficialus valdžios atstovas“, – tęsia žurnalistas Alanas Kulisonas.
Pats Chodorkovskis pareiškė, kad tyrimo pobūdis politinis.
Andrėjaus Soldatovo pavardė mūsų skaitytojams turėtų būti žinoma.
Šis Rusijos žurnalistas turi portalą agentura.ru, kur daug rašo apie Rusijos slaptąsias tarnybas. Beje, apie savo šalies slaptąsias tarnybas rašo senokai – apie dešimt metų.
Leidinyje „The Daily Beast“ nūnai puikuojasi A.Soldatovo interviu. Interviu su juo parengė leidinio „The Daily Beast“ žurnalistas Maiklas Veisas.
Litvinenka padėjo parašyti diskredituojančią ataskaitą, kurioje tvirtinama, kad vienas iš artimiausių Vladimiro Putino sąjungininkų buvo prisidėjęs prie kokaino kontrabandos
Liukas Hardingas savo straipsnyje „Litvinenkos ataskaita apie Putino sąjungininką buvo pakankamas motyvas jam nužudyti“, išspausdintame Britanijos laikraštyje The Guardian, pranešama, kad Aleksandras Litvinenka padėjo parašyti diskredituojančią ataskaitą.
Didžiosios Britanijos žurnalistė Džil Dando buvo nužudyta 1999 metų balandžio mėnesį prie savo namų Londone.
Televizijos žvaigždė, garsėjusi ne tik savo profesionalumu, bet ir grožiu, buvo nušauta.
Žudikas taikėsi jai į galvą. Tebuvo paleistas vienas taiklus šūvis.
Ši akivaizdžiai užsakyta žmogžudystė tuo metu sukrėtė ne tik Didžiosios Britanijos visuomenę. Žinia apie televizijos įžymybės mirtį apskriejo visą pasaulį.
Mat žurnalistė buvo labai populiari ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir Amerikoje. Tuoj po įvykio imta svarstyti, kam ir kodėl prireikė žurnalistės mirties.
1962 metų gegužės 19-ąją Marlina Monro scenoje ėmė dainuoti: „Pone prezidente, sveikiname gimimo dienos proga“.
Tai nutiko būtent tądien, kai Niujorke iškilmingai švęstas Džono F.Kenedžio gimtadienis…
XXX
Kodėl šiandien ir vėl prisimename aktorę Marliną Monro? Knygynuose pasirodžiusi žurnalistų Džėjaus Margoliso ir Ričardo Baskino knyga „Marlina Monro: byla uždaryta“ („The murder of Marilyn Monroe: case closed“) – ir vėl spaudos dėmesio centre. Knyga lanbai plačiai aptariama užsienio spaudoje.
Vakarų Europoje ir toliau keistomis aplinkybėmis iš šio pasaulio iškeliauja įtakingi, turtingi bankų vadovai.
Beje, bankininkai žudomo kartu su žmonomis ir net mažamečiais vaikais. Nuo šių metų sausio mėnesio pardžios jau nužudyta 14-a įtakingų bankininkystės verslo atstovų.
Nė vienas iš šių nusikaltimų dar neištirtas. Nesurasti nei vykdytojai, nei užsakovai. Jei bankų vadovai ir toliau bus žudomi tokiais tempais, tai jiems nieko kito nebeliks, kaip tik pasirinkti Prancūzijos aktoriaus Žeraro Depardje kelią – prašyti politinio prieglobsčio Rusijoje. Žinoma, šis palyginimas turi ironišką potekstę.
Kapitonas N. E. Chochlovas (Chochlov) – sovietų specialiųjų tarnybų bendradarbis, specialiai parengtas užsakomosioms žmogžudystėms atlikti, tapęs pirmuoju Sovietų perbėgėliu „šaltojo karo“ metais.
Chochlovas dirbo sovietų žvalgyboje (NKVD) nuo 1941 metų. Po 12 metų jis perėjo į specialiųjų akcijų skyrių. Jam buvo pavesta nužudyti įtakingą rusų emigrantų judėjimo atstovą ir vieną iš Vakarų Vokietijoje įsteigtos organizacijos „Rusų solidaristų liaudies darbo sąjunga“ lyderių Georigijų Okolovičių. Prieš trejus metus sovietų rengtas pasikėsinimas į Okolovičių nepavyko.
