Ilgai lauktas Čikagos (JAV) susitikimas nubrėžė svarbias gaires tiek NATO ateities klausimais, tiek priimant ekonominius sprendimus. Čia vykusiame NATO vadovų susitikime buvo svarstomi NATO kolektyvinės gynybos stiprinimo, priešraketinės gynybos, misijos Afganistane ir kovos su naujomis grėsmėmis klausimai.
NATO viršūnių susitikime priimta 13 dokumentų. Svarbiausi – NATO viršūnių susitikimo deklaracija ir platus gynybos įsipareigojimų paketas „NATO pajėgumai 2020“ – numato efektyvios gynybos stiprinimo priemones dabar ir po dešimties metų. Sutarta įgyvendinti Aljanso narių tarpusavio bendradarbiavimo ir sąveikos stiprinimo iniciatyvas „Išmanioji gynyba“ ir „Sujungtosios pajėgos“, kurios padės efektyviai ir solidariai panaudoti NATO šalių karinius, finansinius ir technologinius pajėgumus. „Išmaniosios gynybos“ iniciatyva apims ir Lietuvai aktualias NATO priešraketinės gynybos sistemą ir oro policijos misiją Baltijos valstybėse.
Susitikime nutarta neterminuotam laikui pratęsti NATO oro policijos misiją, užtikrintos kolektyvinės gynybos garantijos (kaip numato penktas Vašingtono sutarties straipsnis), patvirtintos priemonės gynybos planams įgyvendinti, nuspręsta, kad priešraketinė gynyba nebus dalijama į sektorius, ir NATO šalis gins visavertė, efektyvi ir savarankiška NATO priešraketinės gynybos (PRG) sistema. Didžiausiame Aljanso istorijoje susitikime dalyvavo 57 šalių lyderiai, taip pat Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius, Pasaulio banko ir Europos Sąjungos (ES) vadovai.
Gegužės 20 dieną Čikagoje (JAV) vykusiame NATO viršūnių susitikime NATO šalių lyderiai siekė rasti išeitį iš situacijos Afganistane, užtikrinti, kad Afganistanas po užsienio karių išvedimo būtų pajėgus apginti savo saugumą. Didelis dėmesys buvo teikiamas Afganistano saugumo kontrolės perėmimui, policijos ir kariuomenės finansavimui.
NATO priklausančios šalys susitarė pradėti pirmąjį priešraketinės gynybos sistemos etapą. Šiai organizacijai priklausančių šalių lyderiai sekmadienį paskelbė, kad pradedamas pirmasis priešraketinės gynybos skydo Europoje projekto etapas. Pirmiausia Viduržemio jūroje bus dislokuoti JAV karo laivai su raketomis-gaudyklėmis, o Turkijoje esančio amerikiečių karinio laivo, aprūpinto antiraketomis ir radarais, kontrolė perduodama NATO bazės Vokietijoje kontrolei.
Priešraketinės gynybos sistema bus įgyvendinama keturiais etapais ir turėtų funkcionuoti nuo 2018-ųjų. Lenkija ir Rumunija leido ateinančiais metais savo teritorijose dislokuoti amerikiečių antiraketas „SM-3“, o JAV laivai su PRG sistema „Aegis“ dislokuoti viename Ispanijos uoste.
Įtvirtintos saugumo garantijos Baltijos šalims
NATO šalių vadovai Čikagoje didelį dėmesį skyrė išmaniosios gynybos projektams ir efektyviam gynybai skirtų pinigų panaudojimui. Didžiausiame Aljanso istorijoje susitikime galutinai įtvirtintos saugumo garantijos Baltijos šalims. Oro policijos misija Baltijos šalyse – vienas sėkmingiausių NATO solidarumo ir išmaniosios gynybos pavyzdžių. Šie gynybos būdai padės NATO narėms efektyviau panaudoti gynybai skiriamas lėšas ir turimus pajėgumus. Baltijos šalys susitikimo metu paskelbė, kad padidina savo įnašą į oro policijos misijos įgyvendinimą.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė NATO šalių vadovams pranešė, jog nuo 2015-ųjų Lietuva, Latvija ir Estija Aljanso oro policijos misiją atliekančių šalių kaštams padengti skirs 5 mln. eurų (apie 17,2 mln. litų) per metus. Pasitarime ji sakė: „Lietuva aukštai vertina sąjungininkių pasiryžimą tęsti oro policijos misiją. Baltijos šalys susitarė padidinti savo paramą misijai nuo 2,2 mln. eurų iki 5 mln. eurų per metus, pradedant 2015 metais“.
Šiuo metu trys Baltijos šalys Šiauliuose dislokuotai misijai išlaikyti skiria apie 3 mln. eurų, visos trys prisidėdamos maždaug po lygiai. Baltijos šalys apmoka NATO karinių kontingentų apgyvendinimo išlaidas, teikia ledo šalinimo ir transportavimo paslaugas, o ateityje sumokės ir už naikintuvų kurą, kuris sudeginamas, kai skrendama reaguojant į pažeidimus.
Pačios Baltijos šalys neturi tinkamų karinių oro pajėgų ir kitų pakankamų pajėgumų, kad pačios užtikrintų savo oro erdvės apsaugą. NATO šalys nori, kad Lietuva, Latvija ir Estija prisiimtų daugiau misijos vykdymui tenkančių finansinių įsipareigojimų. Aljanso narėms susiduriant su finansiniais ir ekonominiais išbandymais, jos reikalauja ne tik didinti atskirų šalių išlaidas bendram gynybiniam biudžetui, bet ir išmintingiau elgtis su išlaidomis ir daugiau bendradarbiauti.
Pasak D. Grybauskaitės, Baltijos šalių gynybos planų įgyvendinimas ir NATO oro policijos misijos pratęsimas neterminuotam laikotarpiui – pastarųjų metų Lietuvos siekio tapti realia, o ne formalia NATO nare rezultatas. D. Grybauskaitės nuomone, įtvirtinus aiškias saugumo garantijas Lietuvos žmonėms, būtina užsitikrinti NATO dėmesį naujoms, nerimą keliančioms grėsmėms, ypač intensyvėjančiam karinių pajėgumų stiprinimui mūsų pasienyje, Kaliningrade.
Čikagoje svarstyti ir Lietuvos pastangomis į Aljanso darbotvarkę įtraukti kovos su naujomis grėsmėmis, energetinio ir kibernetinio saugumo klausimai. Čikagoje taip pat svarstyta galimybė Lietuvoje įsikūrusiam Energetinio saugumo centrui suteikti NATO kompetencijos centro statusą.
Vienas iš esminių pasiekimų NATO viršūnių susitikime Čikagoje yra susitarimas dėl to, jog Aljanso priešraketinės gynybos sistema apims visas sąjungininkes. Mat, Rusija anksčiau buvo siūliusi įtraukti Baltijos šalis į savo priešraketinės gynybos erdvę. Telefonu iš Čikagos D. Grybauskaitė sakė: „Labai svarbus pasiekimas, kad visos NATO šalys būtų „dengiamos“ NATO priešraketinės gynybos, kad tas penktasis paragrafas būtų taikomas visoms šalims.
Tiek Lisabonoje, tiek vėliau tam buvo iškilusi grėsmė, nes Rusija buvo pasisiūliusi tai daryti kartu ir tada Baltijos šalys būtų ginamos trečiųjų šalių“. Jos teigimu, JAV šiuo klausimu labai radikaliai pakeitė nuomonę, o šios šalies prezidentas Barackas Obama aiškiai išsakė nuostatą, kad NATO šalys turi būti ginamos paties Aljanso, be grėsmės trečiosioms šalims. „Rusijai siunčiama aiški žinia, kad sistema yra gynybinė ir nenukreipta prieš Rusiją, tai labai svarbu“, – teigė Lietuvos Prezidentė.
Ji sakė, kad Jungtinių Valstijų prezidentas B. Obama pakeitė savo poziciją dėl NATO priešraketinės gynybos sistemos ir santykių su Rusija, priminė, kad anksčiau ji labai kritiškai žiūrėjo į JAV inicijuotą „perkrovimo“ politiką Rusijos atžvilgiu.
Lietuvos radijui telefonu iš Čikagos pirmadienį Lietuvos Prezidentė sakė: „Norėsiu padėkoti Amerikos prezidentui. Būtent jis ryškiai ir aiškiai, sakyčiau, netgi šiek tiek pakoregavo savo poziciją dėl priešraketinės gynybos, dėl ko ir buvo labai daug problemų mums, ir aš asmeniškai labai kritiškai žiūrėjau į tą vadinamą „resetą“ (perkrovą) su Rusija, kai beatodairiškai buvo mėginama siekti bendradarbiavimo ne abipusiai naudingu pagrindu. (…) Teko šiek tiek paprieštarauti ir pakovoti jau Lisabonoje, ne visada tai buvo lengva, bet aš labai džiaugiuosi, kad pagaliau mūsų ir mano pastangos vainikuotas tuo, kad Jungtinės Valstijos ir pats prezidentas B. Obama labai aiškiai formuluoja, labai aiškiai palaiko mūsų nuomonę dėl priešraketinės gynybos, dėl oro policijos ir energetinio saugumo“.
Rusija teigia mananti, kad Aljanso PRG sistema gali būti nukreipta prieš Rusiją, sąjungininkai sako, kad sistema skirta apsisaugoti nuo neprognozuojamų valstybių, tokių kaip Iranas ar Šiaurės Korėja. Per susitikimą Lisabonoje Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasiūlė Aljansui sukurti sekcijomis suskirstytą PRG, kurioje NATO ir Rusijos sistemos turėtų bendrą centrą ir atsakytų kiekviena už savo sektorių. Tai būtų reiškę, kad Baltijos šalys būtų patekusios į Rusijos sektorių. „Svarbiausia politinė žinia, kad NATO gins Aljanso šalis ir kad tai yra tik gynybinė, prieš Rusiją nenukreipta sistema“, – reziumavo Prezidentė.
Oro policijos misija gali būti peržiūrėta
NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas paskelbė, kad Aljanso šalių vadovai nusprendė oro policijos misiją Baltijos šalyse pratęsti ir nesusieti jos su konkrečiomis datomis. Tačiau į žurnalistų klausimus po sekmadienį Čikagoje pasibaigusio Šiaurės Atlanto Tarybos posėdžio atsakinėjęs Aljanso vadovas pažymėjo, kad šis susitarimas gali būti peržiūrėtas. A. F. Rasmussenas sakė: „Mes nusprendėme pratęsti oro policijos misiją nenustatydami datos. Žinoma, toks susitarimas visada gali būti peržiūrėtas.
Tačiau, aš manau, jog šioje vietoje svarbu tai, kad mūsų gynybos paketo arba išmaniosios gynybos kontekste sąjungininkai susitarė, jog turimų resursų geresnis panaudojimas yra toks, kad sąjungininkai, turintys reikalingus lėktuvus, gali vykdyti oro policijos misiją, o Baltijos šalys gali investuoti į dislokuojamas pajėgas ir dalyvauti tarptautinėse operacijose“. Pasak jo, oro policijos misija Baltijos šalyse yra Jungtinių Valstijų ir sąjungininkų Europoje investavimo į „bendrą saugumą“ pavyzdys.
A. F. Rasmussenas sakė: „Mes jau turime gerų pavyzdžių. Baltijos šalyse imamasi patruliuoti ore. Vadinasi, mūsų Baltijos sąjungininkai gali sutelkti savo išteklius kitose svarbiose srityse. Todėl mes sutarėme, kad NATO suteiks nenutrūkstamą oro policijos misiją Baltijos šalims“. NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje apie Šiauliuose dislokuotą oro policijos misiją kalbama trumpai. Dokumente rašoma: „Mes pratęsėme mūsų oro policijos misiją Baltijos šalyse. Ši misija ir kiti susitarimai dėl oro policijos Europoje, kai sąjungininkai bendradarbiauja siekdami užtikrinti ir suteikti saugumą, yra matomi Aljanso solidarumo ženklai“.
Prezidentė sakė, kad būtent todėl palaiko NATO generalinio sekretoriaus kvietimą susitarti dėl naujo bendro tikslo – „NATO pajėgų 2020“, o „geriausias būdas jį pasiekti yra pirmiausia pasitelkiant išmaniosios gynybos, sujungtųjų pajėgų ir kitas iniciatyvas“. D. Grybauskaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad 2010 metais Vilniuje įsteigtas Energetinio saugumo centras yra „praktinis indėlis į NATO pastangas energetinio saugumo srityje ir į išmaniąją gynybą“.
Tikimasi, kad šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje šis centras taps oficialiu NATO centru ir teiks įvertinimus, rekomendacijas bei pasiūlymus dėl efektyvių energetikos sprendimų karinėms reikmėms, dalyvaus rengiant švietimo ir mokymo programas, atliks mokslinius, techninius ir akademinius tyrimus.
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas B. Obama pirmadienį pareiškė, kad NATO oro policijos misijos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pratęsimas parodo nesvyruojantį Aljanso šalių įsipareigojimą kolektyvinei gynybai. Spaudos konferencijoje B. Obama sakė, kad buvo pasiekti susitarimai, kurie sutampa su NATO strategine koncepcija ir padės sustiprinti Aljanso gynybos pajėgumus artimiausiu dešimtmečiu laikantis įsipareigojimų kolektyviniam saugumui.
Susitikime su prezidentu B. Obama Baltijos kraštų vadovai dėkojo JAV prezidentui už Baltijos kraštų padėties supratimą.
Perduoti technologijas reikia atsargiau
Prezidentė D. Grybauskaitė paragino Aljanso šalis laikytis atsargumo perduodant karines technologijas šalims, kurios nepriklauso Šiaurės Atlanto organizacijai, ir atkreipė dėmesį į Karaliaučiaus srities militarizavimą. Sekmadienį sakydama kalbą ji priminė, kad praėjusiame NATO viršūnių susitikime buvo susitarta siekti „tikros strateginės partnerystės su Rusija, paremtos abipusiu pasitikėjimu ir skaidrumu“.
Ji atkreipė dėmesį į Lietuvos kaimynystėje augančią Rusijos karinę galią: „Tačiau pastaruosius pusantrų metų stebėjome įvykius Kaliningrado srityje, Baltijos valstybių pašonėje, kurie yra nesuderinami su minėtais įsipareigojimais, įskaitant nepateisinamą pažangiausių „Žemė-oras“ ir „Žemė-žemė“ tipo raketinių sistemų dislokavimą šiame regione. NATO privalo žinoti, kad dislokuotos raketinės sistemos galės pasiekti Vilnių, Rygą, Taliną, Varšuvą, Berlyną ir kitas NATO sostines“.
Prezidentės žiniomis, Rusijos politinė ir karinė vadovybė pastaruoju metu ne kartą grasino, jog dislokuos Karaliaučiaus srityje modernias raketines sistemas, taip pat ir puolamąsias. Taip Rusija bando įtikinti JAV ir NATO labiau atsižvelgti į jos interesus plėtojant Europoje priešraketinės gynybos sistemą. „Šie ir kiti įvykiai sąlygoja būtinybę NATO užtikrinti patikimą atgrasinimą bei lankstesnę NATO pajėgų sąveiką per bendras pratybas, mokymus ir rotaciją. Jie taip pat perspėja sąjungininkes būti atsargesnėm nei bet kada anksčiau, perduodant karines technologijas arba įrangą trečiosioms šalims“, – teigė D. Grybauskaitė.
Lietuva ir kitos Baltijos šalys reiškė savo nepasitenkinimą, kai 2009 metais paaiškėjo, kad Rusija iš Aljansui priklausančios Prancūzijos rengiasi pirkti vadovavimo operacijoms ir jūrų desanto laivus „Mistral“. Kai kurie Rusijos kariuomenės generolai tuomet sakė, kad tokio tipo laivas ypač būtų pravertęs 2008-ųjų rugpjūčio karinėje operacijoje prieš narystės NATO siekiančią Gruziją.
G8 vadovai sprendė ekonomines ir politines problemas
Prieš NATO šalių lyderių susitikimą Kemp Deivide (Camp David, 100 km nuo Čikagos) galingiausiųjų pasaulio valstybių lyderiai bandė išspręsti euro zonos krizę. Prancūzijos, Vokietijos, JAV, Didžiosios Britanijos, Italijos, Japonijos, Kanados ir Rusijos lyderių susitikimas vyko gegužės 18–19 dienomis.
G8 šalių lyderiai sutarė, kad kova su nedarbu ir ekonomikos augimo palaikymas šiuo metu yra pagrindiniai Didžiojo aštuoneto šalių vyriausybių uždaviniai. Ypač didelį dėmesį G8 lyderiai skyrė Graikijai, labiausiai „sergančiai“ euro zonos šaliai. Antrąją susitikimo dieną buvo daug diskutuojama Atėnų tema, galiausiai G8 lyderiai pasisakė už Graikijos išsaugojimą euro zonoje, bet su sąlyga, kad Atėnai laikysis anksčiau prisiimtų įsipareigojimų.
G8 susitikimo metu šalių vadovai aptarė įvairius klausimus, įskaitant energetikos saugumą, klimato kaitą, situaciją Irane, Afganistane ir Šiaurės Korėjoje. Kemp Deivide taip pat diskutuota apie nesiliaujantį kraujo liejimą Sirijoje. G8 paragino Siriją užbaigti smurtą, kuris šioje šalyje jau pareikalavo maždaug 12 tūkst. žmonių gyvybių.
Laikraštis „XXI amžius”
2012.05.31
