Amerikiečių karo technika. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.
Lodzė, Lenkija, kovo 31 d. (AFP-ELTA). NATO rytinio flango narės penktadienį paragino sustiprinti JAV karinį buvimą regione, artėjant liepos mėnesį Vilniuje vyksiančiam aljanso aukščiausiojo lygio susitikimui.
„Turime stengtis, kad JAV karių ir įrangos skaičius rytiniame flange didėtų“, – sakė Rumunijos užsienio reikalų ministras Bogdanas Aurescu po susitikimo su savo kolegomis vadinamojo Bukarešto devynetuko (B9) formatu.
Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Vengrijos ministrai pakartojo raginimus stiprinti regiono, kuris ribojasi su karo draskoma Ukraina, gynybinius pajėgumus. Amerikiečių kariai Vilniuje prie Seimo. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Jei turėsime stiprią gynybą, galėsime sukurti stiprų atgrasymą, kiek tai susiję su destabilizuojančiu ir agresyviu Rusijos elgesiu, – sakė B. Aurescu po derybų Lenkijos Lodzės mieste. – Tai vienintelė kalba, kurią Rusija supranta“.
B. Aurescu paragino „stiprinti oro gynybą, didinti priešraketinės gynybos pajėgumus mūsų teritorijose… didinti stebėjimo ir žvalgybos priemones“.
B9 šalys taip pat įsipareigojo toliau padėti Ukrainai atremiant Rusijos invaziją.
Amerikiečių karinė kolona. Vytauto Visocko nuotr.
„B9 šalys čia yra lyderės, taip pat ir kalbant apie sąjungininkių mobilizavimą drąsesniems veiksmams, kaip buvo perduodant naikintuvus MiG-29 ar tankus“, – sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau.
„Mes visi remiame Ukrainos įstojimą į NATO“, – pridūrė B. Aurescu, sakydamas, kad „dabar prioritetas yra padėti Ukrainai laimėti šį karą“.
„Artimiausias mėnuo, artimiausias laikotarpis bus lemiamas karo Ukrainoje likimui“, – sakė B. Aurescu.
Talibanas švenčia pirmąsias JAV vadovaujamų pajėgų pasitraukimo iš Afganistano metines. EPA-ELTA nuotr.
Kabulas, rugpjūčio 31 d. (dpa-ELTA). Talibanas trečiadienį džiaugsmingai mini pirmąsias JAV vadovaujamų pajėgų pasitraukimo iš Afganistano metines.
Kaip pranešama, šalyje ši „proga“, be kita ko, paminėta kariniu paradu Bagramo oro pajėgų bazėje į šiaurę nuo Kabulo, kuri buvo laikoma didžiausiu JAV karinių operacijų štabu Afganistane. Čia talibai demonstravo amerikiečių paliktą karinę techniką, kurios vertė siekia 7 mlrd. dolerių (ir eurų). „Ceremoniją“ transliavo vietos televizijos stotys.
Šalyje rugpjūčio 31-oji paskelbta nacionaline švente. Naktį į trečiadienį Kabule jau griaudėjo fejerverkai ir aidėjo ginklų šūviai. Talibanas džiūgauja. EPA-ELTA nuotr.
Kalbėdamas parade, Talibano paskirtas Afganistano premjeras mula Hassanas Akhundas pareiškė, esą talibai šios dienos laukė 20 metų.
Nepaisant to, jis pripažino, kad Afganistano ekonomika dėl sankcijų šiuo metu paralyžiuota ir paragino pasaulį bendradarbiauti su Talibanu.
2021 m. rugpjūčio 30 d., likus minutei iki vidurnakčio, iš Afganistano išvyko paskutinis JAV karys.
V. Rupšys susitiko su JAV Sausumos pajėgų vadu gen. J. C. McConville’iu. Lietuvos kariuomenės nuotrauka
Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys tvirtina, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) apsisprendimas dėl karių dislokavimo Lietuvoje rotaciniu ar nuolatiniu pagrindu saugumo prasme iš esmės nieko nekeičia. Jis pažymi, kad svarbiausia yra karių skaičius, o ne tai, kokiu pagrindu jie čia yra.
„Tai yra Jungtinių Amerikos Valstijų sprendimas, tai yra politinis sprendimas. Aišku, techniškai, kaip tai bus įgyvendinta, tai yra ir karinis patarimas politikams“, – sekmadienį po susitikimo su JAV sausumos pajėgų vadu Jamesu C. McConville‘iu kalbėjo V. Rupšys.
Kariuomenės vadas pažymi, kad nors JAV kariai Lietuvoje šiuo metu yra rotuojami, jų šalyje yra nuolatos.
„Faktas yra, kad mums svarbiausia – rezultatas. Kad Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės daliniai, dalinys ar kariai būtų čia. Kaip ir dabar matome. Aš sakyčiau, tai yra nuolatinis buvimas rotacijos pagrindu“, – aiškino jis.
„Aišku, aš, kaip Lietuvos pilietis, norėčiau čia turėti amerikiečių bazę, kad būtų mokyklos, darželiai, jų parduotuvės. Jau kalbu, kaip pilietis. Kaip kariuomenės vadas, pasakysiu, kad man svarbiausia yra saugumas, ir atgrasymo bei gynybos prasme svarbiausia, kad amerikiečiai čia būtų“, – pridūrė V. Rupšys.
ELTA primena, kad sekmadienį Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys susitiko su JAV sausumos pajėgų vadu J. C. McConville’iu. Susitikimo metu aptarti regioninio saugumo klausimai, dvišalis bendradarbiavimas, JAV parama Lietuvos gynybiniams pajėgumams stiprinti, Lietuvos sausumos pajėgų bendras karinis rengimas su amerikiečių kariais bei planuojamos pratybos.
Po susitikimo Vilniuje JAV sausumos pajėgų vadas planuoja apsilankyti Pabradėje, Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligone įsteigtoje stovykloje „Herkus“, kur susitiks su Lietuvoje dislokuotais JAV kariuomenės 3-66 tankų bataliono kariais.
Danijos ministrė pirmininkė Mettė Frederiksen. EPA – ELTA nuotr.
Kopenhaga, balandžio 7 d. (ELTA). Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen atmetė Rusijos įspėjimą, kad JAV kariškių dislokavimas Bornholmo saloje pažeistų 1946 metais pasirašytą dviejų šalių sutartį. Vyriausybės vadovė tai pareiškė ketvirtadienį, lankydamasi Rionėje, didžiausiame salos mieste.
„Į tai turiu labai trumpą atsakymą. Rusijos ambasadorius neturėtų kištis į tai, kas vyksta Bornholme“, – cituoja premjerę naujienų agentūra „Ritzaus Bureau“. M. Frederiksen pabrėžė, kad „Danija yra suvereni valstybė“. „Norėčiau aiškiai pasakyti, kad Rusija negali kištis į Danijos gynybos politiką, taip pat ir į tai, kas vyksta Bornholme“, – sakė ministrė pirmininkė.
Vasario mėnesį Rusijos ambasadorius Kopenhagoje Vladimiras Barbinas interviu laikraščiui „Berlingske“ pareiškė, kad RF bus priversta įvertinti padarinius dvišaliams santykiams su Danija, jeigu prie įplaukos į Baltijos jūrą esančioje ir todėl strateginę reikšmę turinčioje Bornholmo saloje bus dislokuota užsienio kariuomenė.
Vasario 10 d. Danijos vyriausybė paskelbė ketinanti artimiausiu metu pradėti derybas su JAV, kurių tikslas – sudaryti dvišalę sutartį dėl bendradarbiavimo gynybos srityje. Plėtojant šį bendradarbiavimą JAV galėtų nusiųsti į Daniją savo kariškių ir karinės technikos, bet apie Amerikos bazę ar branduolinio ginklo dislokavimą Danijos teritorijoje nekalbama.
„Mes esame už glaudesnį bendradarbiavimą su amerikiečiais, kuris prisidės prie Danijos saugumo stiprinimo ir transatlantinių ryšių plėtojimo“, – pareiškė M. Frederiksen.
JAV kariai. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, vasario 17 d. (dpa-ELTA). Į Lenkiją jau atvyko beveik visi čia papildomai siunčiami amerikiečių kariai. JAV vyriausybė permeta juos į Lenkiją dėl Ukrainos konflikto.
Apie 4 600 82-osios oro desanto divizijos iš Šiaurės Karolinos karių jau yra vietoje, ketvirtadienį agentūrai PAP sakė JAV pajėgų Europoje atstovas. Iš viso 4 700 papildomų amerikiečių kareivių Lenkijoje saugos rytinį NATO flangą.
Lenkijos gynybos ministro Mariuszo Blaszczako duomenimis, JAV kariai dislokuojami šalies pietryčiuose. Čia atvyks į 350 jūrų pėstininkų, kuriuos siunčia Didžioji Britanija.
NATO narė Lenkija pietryčiuose ribojasi su Ukraina.
NATO oro pajėgų naikintuvas
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad, atsižvelgus į besikeičiančią geopolitinę situaciją regione, reikėtų svarstyti galimybę kilstelti NATO oro policijos Lietuvoje statusą. Taip pat, prezidento teigimu, grėsmėms regione tapus labiau artikuliuotoms, būtina kalbėti ir apie didesnį JAV karinį buvimą Lietuvoje.
„Dabartinėmis sąlygomis mes matome NATO sąjungininkų paramą, matome Vokietijos sprendimą padidinti savo karių skaičių čia, Lietuvoje, bet taip pat tikėčiausi, kad NATO yra pasirengusi svarstyti ir mūsų seniai iškeltą klausimą dėl oro policijos statuso pakėlimo į oro gynybos statusą. Tai yra nepaprastai svarbu ypač dabartinėmis aplinkybėmis“, – Briuselyje žurnalistams sakė G. Nausėda.
Šį klausimą G. Nausėda turės progos aptarti su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu jau penktadienį Miunchene, kur suplanuotas jų susitikimas.
Penktadienį taip pat numatomas Baltijos valstybių vadovų susitikimas su Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidente Kamala Harris. Kaip ketvirtadienį teigė G. Nausėda, jis iš šio susitikimo laukia ne tik pakartojimo, kad JAV išlieka svarbiu regiono saugumo faktoriumi, bet ir tikisi pakalbėti apie galimybes didinti JAV karinį buvimą Lietuvoje. Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Iš susitikimo su ja aš tikiuosi gauti patikinimus, kad JAV išlieka labai svarbus mūsų saugumo faktorius. Tuos patinimus esu asmeniškai gavęs iš prezidento Bideno anksčiau, bet dabar, įvertinus, kad atsirado naujų aplinkybių ir galbūt pati grėsmė tapo labiau artikuliuota, norisi tikėtis, kad JAV yra labai rimtai pasirengusios imtis tam tikrų reaktyvių veiksmų į tai, kas čia vyksta. Norisi pakalbėti ir apie tai, kokie jų planai dėl karinio pajėgumo padidinimo Lietuvoje. Tokį klausimą esu iškėlęs“, – sakė prezidentas.
Amerikiečių parašiutininkai
Varšuva, vasario 6 d. (ELTA). Sekmadienį Lenkijoje nusileido JAV karius atskraidinęs lėktuvas. Papildomas pajėgas Vašingtonas pasiuntė, siekdamas sustiprinti NATO sąjungininkes Rytų Europoje, Rusijos kariuomenei telkiant karius prie Ukrainos. Apie tai informuoja „Reuters“.
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį įsakė į Lenkiją ir Rumuniją išsiųsti beveik 3 tūkst. karių, kad nuramintų nerimaujančias NATO sąjungininkes.
Pentagonas paskelbė, kad iš Šiaurės Karolinos į Lenkiją dislokuota apie 1 700 karių, daugiausia iš 82-osios oro desanto divizijos.
Šeštadienį, prieš Lenkijoje nutūpiant C17 lėktuvui su amerikiečių kariais, šalies pietryčiuose esančiame Žešuvo Jasionkos oro uoste nusileido lėktuvas su 82-osios oro desanto divizijos vadu generolu majoru Christopheriu Donahue.
„Mūsų nacionalinis indėlis čia, Lenkijoje, demonstruoja solidarumą su visais sąjungininkais Europoje. Šiuo nežinomybės kupinu laikotarpiu žinome, kad kartu esame stipresni“, – sekmadienį žurnalistams sakė Ch. Donahue.
Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas iškart po lėktuvo nusileidimo teigė, kad tai tik pirmoji „elitinio“ amerikiečių dalinio grupė.
„Artimiausiomis valandomis nusileis daugiau lėktuvų. Kariai veiks pietrytinėje mūsų šalies dalyje“, – pridūrė ministras.
Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (slaptai.lt) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda paragino Vokietiją ir JAV atsiųsti į Lietuvą daugiau karių ir taip pasiųsti žinutę Rusijai dėl jos dalinių telkimo prie Ukrainos sienų ir Baltarusijoje.
G. Nausėda sakė laikraščiui „Financial Times“, kad Baltijos šalys šiuo metu atsidūrusios „pavojingiausioje situacijoje nuo savo nepriklausomybės atgavimo“, nes Ukrainos pasienyje šiuo metu esama daugiau kaip 100 000 rusų karių, o Maskvos karinis buvimas taip pat stebimas kaimyninėje Baltarusijoje.
„Diskutuojame su savo partneriais, pirmiausiai – Vokietija, kuri vadovauja EFP kovinei grupei Lietuvoje, dėl reakcijos į šiuos procesus. Jie pasirengę diskutuoti. Kol kas negaliu pasakyti, ar tai duos tiesioginių rezultatų… tačiau tikiuosi, kad rezultatų bus“, – „Financial Times“ sakė G. Nausėda.
NATO šalys šiuo metu stiprina savo karinį buvimą Aljanso rytiniame flange. Jungtinė Karalystė (JK) pranešė, kad padidins savo karinį kontingentą Estijoje, o JAV trečiadienį paskelbė, jog nusiųs į Europą papildomus 2 000 karių.
Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Nors Vokietija vadovauja NATO kovinei grupei Lietuvoje, Berlynas pastaruoju metu sulaukia daug Rytų Europos šalių kritikos dėl savo lėto atsako į Rusijos ginklų žvanginimą prie Ukrainos. Tačiau G. Nausėda pavadino Vokietiją „mūsų drauge“ ir pabrėžė, kad Lietuva „palaiko glaudų ryšį“ su Vokietijos prezidentu, vyriausybe ir kariuomene. Amerikiečių kariai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Tikiuosi, kad Vokietija gerai supranta, kas šiuo metu vyksta. Tačiau mums reikia labai aiškių signalų. Labai svarbūs konkretūs veiksmai, tačiau kartais taip pat svarbi ir retorika bei vieninga pozicija, ypač kai kurių priešininkų atžvilgiu“, – pridūrė prezidentas.
Vokietija atsisakė pakomentuoti pastaruosius G. Nausėdos išsakytus komentarus.
Pasak G. Nausėdos, Berlynas neprivalo pasekti JK pavyzdžiu Estijoje ir padvigubinti savo karių skaičių Lietuvoje. „Tai veikiausiai nėra konkrečių skaičių ar konkrečios įrangos klausimas. Tai – pasirengimo ir įsipareigojimo reaguoti klausimas. Priešingu atveju (kažkas) gali pamanyti, kad NATO stebi situaciją, tačiau nereaguoja. Tai pasiųstų labai stiprų signalą kai kurioms Rytų šalims“, – tikino prezidentas.
Sulyg kiekviena diena vis aiškiau ir aiškiau. Šiandieniniai amerikietiškieji pareiškimai, esą Rusija tuoj tuoj surengs prieš Ukrainą plačią karinę kampaniją, – neįtikinami. Sveikas protas byloja, jog Rusija nepajėgi pradėti rimto karo.
Plačiau pasižvalgykime po užsienio spaudą. Jei amerikietiškieji leidiniai skambina pavojaus varpais, esą milžiniškas karas – čia pat, analitikai Andrėjus Ilarionovas, Aleksejus Arestovičius skelbia konkrečius faktus: kokia tvirta šiandieninė Ukrainos kariuomenė ir kokia kariauna „pasigirti“ nūnai galinti Rusija? Kai lygini, vertini jų pateikiamus skaičius apie tankus, karius, prieštankinę ginkluotę, akivaizdu: Rusija nepajėgi plačiam puolimui. Surengti keletą kruvinų vietinio pobūdžio išpuolių, provokacijų – taip. Bet pradėt kampaniją siekiant užimti visą arba bent jau pusę Ukrainos – nesąmonė. Pareiškimai, esą Kremlius pajėgus tolimojo nuotolio raketomis nuo žemės paviršiaus nušluoti Kijevą, susprogdinti visus svarbiausius ukrainiečių sprogmenų ir šaudmenų sandėlius, – tai pat blefas. Gal viena kita raketa ir pataikys, kur turėtų pataikyti, bet nei ukrainiečiai, nei jų kariuomenė to nepajus. Reikia pavyzdžių? Prisiminkime, kaip dar visai neseniai amerikiečiai intensyviai bombardavo Serbijos karinius objektus? Tuometinė Serbijos kariuomenė nepatyrė bent kiek rimtesnių nuostolių.
Joe Bidenas – itin garbaus amžiaus vyriškis. EPA-ELTA nuotr.
Tad ko nori Vladimiras Putinas? Jis nenori okupuoti Ukrainos. Jam tai – nereikalinga. Jis tetrokšta Ukrainą kontroliuoti. O tai reiškia, kad V. Putinas siekia Kijevui primesti visiškai nepriimtinus vadinamuosius Minsko susitarimus, kurie, vaizdingai tariant, sako, jog ne Kijevas kontroliuoja Donbasą ir Luhanską, o Kremliui ištikimos Donbaso ir Luhansko formuotės vadovauja Kijevui. V.Putinas svajoja dar Ukrainai primesti prorusišką prezidentą ir prorusišką parlamentą, kurie paisytų vien Rusijos, o ne Ukrainos interesų. Tai – šventa tiesa.
Jūs paklausite, tad kodėl apie Rusijos keliamą pavojų Ukrainai dabar labai garsiai šaukia Amerika, pradedant oficialiuoju Vašingtonu ir baigiant svarbiais amerikietiškais leidiniais?
Andrėjus Ilarionovas, puikus analitikas, kurio įžvalgas seku jau dešimt metų, ir Aleksejus Arestovičius, kurio videointerviu susidomėjau prieš metus, turi logišką paaškinimą. Kremlius ir Vašingtonas susidraugavo. V.Putinas blefuoja, kad visais frontais puls Ukrainą. Dž.Baidenas (Joe Bidenas) blefuoja, kad stengiasi išgelbėti Ukrainą nuo didelės kruvinos mėsmalės. Dž.Baideno pastangos išgelbėti Ukrainą – priversti Kijevo valdžią paklusti Kremliaus žaidimo taisyklėms. Girdi, jei Kijevas atmes Minsko susitarimus pagal V.Putino traktuotę, – kils didelis karas. Sujauks visos Europos gyvenimą. Todėl Ukrainos prezidentai neva neturi kitos išeities – tik atsiklaupti ant kelių prieš V.Putiną. Štai kokia gudri ir tuo pačiu niekšiška Vašingtono išdavystė: sukelti dirbtiną triukšmą dėl karinio pavojaus ir, prisidengus šiuo pretekstu, išprievartauti Ukrainą šokti pagal Kremliaus dūdelę. Senukas Džo Baidenas ir jo suburta komanda tarsi subtiliai perša nuomonę: kito varianto nėra. Arba kapituliuojate, arba didelis didelis bum.
Kai tai turime omenyje, tuomet tampa aiškiau, kodėl Dž.Baidenas įsivėlė į V.Putino pasiūlytas derybas dėl saugumo. Visai tai – politinis teatras siekiant pridengti tikruosius tikslus – Ukraina neva privalanti vadinamosioms Donbaso ir Luhansko „respublikoms“ suteikti pačią plačiausią politinę autonomiją. Omenyje turima tokia teisė, kuri prorusiškiems separatistams suteiktų galimybę nurodinėti Ukrainai, į kokius karinius ir ekonominius aljansus jai leidžiama įsilieti, o su kuo draugauti – griežtai draudžiama.
Andrėjus Ilarionovas kalba Marko Feigino laidoje Feigin Live
Amerikietiškieji pasiteisinimai, esą dabar Ukainos negalima priimti į NATO, nes ji – korumpuota, – neverti nė sudilusio skatiko. Kitoms valstybėms, jau senokai įstojusioms į NATO, korupcijos klausimas niekad nekeltas. Korupcija – ne NATO tema. JAV administracija, kuriai vadovauja Dž.Baidenas, turėtų tai žinoti.
Jūs klausiate, o kodėl tuomet Amerika ėmė teikti tikrų kovinių ginklų Ukrainai? Ar tai – neverta pagarbos? Žinoma, džiugu, kad Amerika pradėjo tiekti Ukrainai ginklų. Geriau – žvirblis saujoj nei Jautis – laukuose. Bet vėl: karinis ekspertas A.Arestovičius pastebi, jog tai, ką duoda šiandien JAV, – juokingai mažai. Rimta karinė pagalba tokiai didelei valstybei kaip Ukraina atrodytų visai kitaip. Į Ukrainą atkeliaujantys ginklai – tik simbolinis žingsnis. Be to, ginkluotę Amerika tiekia Ukrainai ne tik tiesiogiai, bet ir, sakykim, Baltijos šalių rankomis. Tarsi kažko bijodama, vengdama, tarsi apsidrausdama. Be abejo, Baltijos šalys siunčia amerikietiškus ginklus į Kijevą suderinusios su Vašingtonu, sulaukusios Vašingtono leidimo. Bet niuansas – akivaizdus.
Aleksejus Arestovičius – Politeka televizijos svečias
Be to, pridėkime JAV pareiškimus, jog Amerika nesiųs savo karių kariauti už Ukrainą. Net jei taip ir ketinama elgtis, kodėl šitai pareiškiama garsiai, demonstratyviai, kad girdėtų visas Pasaulis, ne vien Kremlius? Kodėl Vašingtonas negalėj ištarti kur kas painiau, sukčiau, neapibrėžčiau? Tegul V.Putinas spėlioja: pasiųs – nepasiųs. Be to, Vašingtono pareiškimas nesiųsti savo karių į Ukrainą prieštarauja prieš tris dešimtmečius JAV prezidento duotiems įsipareigojimams saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą. Kalbant visiškai atvirai, Amerika šiandien turėtų grąžinti Ukrainai atominius ginklus, kuriuos kadaise išviliojo manais į teritorines garantijas.
Kita niekinga Vakararų pozicija – JAV ir Didžiosios Britanijos ambasadų darbuotojų pasitraukimas iš Ukrainos. Šis pasitraukimas tarsi turėtų sustiprinti įspūdį, jog pavojus – realus. O kokia politinio spektaklio kaina? Iš Ukrainos bėga rimti investuotojai, į Ukrainą nebeateina rimti verslininkai. Ukraina netenka milijardų. Ukraina žlugdoma ekonomiškai.
Apie ekonomines sankcijas, kurias Amerika su savo Vakarų sąjungininkais vis ruošiasi įvesti Rusijai, – nenoriu nė kalbėti. Vis ruošiasi, vis grasina, vis perspėja. O rimtų, viską apimančių, tikrai skausmingų ekonominių apribojimų – kaip nėra, taip nėra. Ištisus aštuonerius metus Ukraina beveik viena priešinasi Rusijos agresijai, o Vašingtono administracija vis dar ruošiasi. Manau, kad ilgainiui išgirsime šmaikščių anekdotų apie tai, kaip amerikiečiai skelbė Rusijai ekonomines sankcijas. Skelbė tokias baisias sankcijas, skelbė taip garsiai, kad Rusija nė nepajuto arba beveik nepajuto. Juk uodo įkandimas yra tik uodo įkandimas.
Šitaip rašydamas sakau, kad gėdingai su Kremliaus diktatoriumi flirtuoja ne visa JAV – tik Dž. Baidenas ir dalis Demokratų partijos. Ir vis tik Dž.Baideno išdavystė nedaro garbės visai Amerikai.
Joe Bidenas šluostosi akis nosinaite. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, sausio 29 d. (AFP-ELTA). Prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė, kad netrukus pasiųs nedidelį skaičių JAV karių NATO buvimui Rytų Europoje sustiprinti, didėjant įtampai dėl Rusijos kariuomenės telkimo prie Ukrainos sienų.
„Artimiausiu metu pasiųsiu karių į Rytų Europą ir NATO šalis. Šiek tiek“, – sakė J. Bidenas žurnalistams, grįžęs į Vašingtoną iš Filadelfijos, kur sakė kalbą.
JAV jau yra dislokavusi dešimtis tūkstančių karių, daugiausia Vakarų Europoje, tačiau Pentagonas svarsto galimybę pasiųsti nedideles pajėgas pastiprinimui į įtemptą rytinį flangą.
Šią savaitę atstovas žiniasklaidai Johnas Kirby sakė, kad 8 500 karių yra „sustiprintoje parengtyje“, kad, esant reikalui, jie galėtų ateiti NATO į pagalbą.
Dislokavimas būtų reikšmingas tiek politiniu, tiek ir kariniu požiūriu ir sustiprintų JAV dalyvavimą, jei konfliktas vis dėlto kiltų.
J. Bidenas praėjusią savaitę spaudos konferencijoje perspėjo, kad Rusijos puolimas Ukrainoje pasiektų priešingą tikslą nei Kremlius yra užsibrėžęs.
„Mes tikrai padidinsime karių buvimą Lenkijoje, Rumunijoje ir kitur, jei jis iš tiesų puls, – sakė Bidenas. – Jos yra NATO dalis“.
Julianne Smith. JAV ambasadorė prie NATO
Briuselis, sausio 8 d. (dpa-ELTA). Aukšto rango JAV diplomatė prie NATO penktadienį atmetė pranešimus, kad prieš kitą savaitę vyksiančias derybas su Rusija dėl įtampos Ukrainos pasienyje JAV esą ruošiasi siūlyti sumažinti karių skaičių Rytų Europoje.
„Administracija nesiruošia svarstyti atitraukti pajėgas iš Rytų Europos“, – tviterio žinutėje pareiškė JAV ambasadorė prie NATO Julianne Smith po to, kai amerikiečių TV kanalas NBC pirmasis pranešė apie neva svarstomus karių skaičiaus pakeitimus Lenkijoje ir Baltijos šalyse.
Pirmadienį planuojamomis svarbiomis Maskvos ir Vašingtono derybomis siekiama sumažinti įtampą Rusijos ir Ukrainos pasienyje. Vakarai įtaria, kad prezidentas Vladimiras Putinas gali įsiveržti į Ukrainos teritoriją, panašiai kaip ir 2014 metais, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį.
V. Putinas neseniai pareikalavo, kad NATO sustabdytų savo tolesnę plėtrą į rytus ir, be kitų valstybių, į Aljansą nepriimtų ir Ukrainos. Rusija teigia, kad NATO plėtra esą kelia grėsmę jos saugumui. Tačiau karinis Aljansas atmetė jo teigimo „absurdiškus“ teiginius, kad NATO galėtų kelti grėsmę Maskvai.
Ukraina yra artima NATO sąjungininkė, tačiau organizacijai nepriklauso.
Amerikiečių karys Afganistane. EPA – ELTA nuotr.
Radikalus islamo Talibanas istoriniu pavadino JAV dalinių pasitraukimą iš Afganistano. Aukštas talibų narys Anas Haqqanis pirmadienio vakarą tviteryje rašė: „Mes vėl kuriame istoriją. 20 metų trukusi Afganistano okupacija, kurią vykdė JAV ir NATO, šiandien vakare baigėsi. Dievas yra didis“.
Jis teigė esąs labai laimingas, po 20 džihado, kurio aukomis ir sunkumais jis didžiuojasi, metų galėdamas matyti šį momentą.
Talibano atstovas Zabihullahas Mujahidas taip pat tviteryje teigė, kad paskutinysis JAV karys maždaug vidurnaktį Afganistano laiku paliko Kabulo oro uostą – šalis atgavo visišką nepriklausomybę.
Kitoje tviterio žinutėje jis rašė, kad dabar aidintys šūviai yra džiaugsmo šūviai, žmonėms esą nereikėtų nerimauti.
Socialinėje žiniasklaidoje Talibano šalininkai sveikino vieni kitus. „Sveikinimai visiems. Afganistanas laivas“, – rašė vieni. Kiti pabrėžė, kad amerikiečių nenugalimumo mitas Afganistane sugriautas.
Pabradėje atidarytoje stovykloje „Herkus“ įsikūrė naujoji JAV karių rotacija. Alfredo Pliadžio nuotr.
Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje pirmadienį surengta naujos stovyklos „Herkus“, kurioje apsigyveno į Lietuvą atvykę Jungtinių Amerikos Valstijų kariai, atidarymo ceremonija. Naujoji infrastuktūra užtikrins tinkamas treniruočių ir gyvenimo sąlygas, praplės galimybes rotuoti vis daugiau JAV karių šalies viduje.
„Man džiugu Lietuvoje sveikinti jau ketvirtąją iš eilės JAV bataliono rotaciją. Esame itin dėkingi JAV už jau daugelį metų demonstruojamą solidarumą ir ypač dabar, kai susiduriame su naujais iššūkiais prie rytinių NATO sienų. Noriu pabrėžti, kad JAV karių buvimas Lietuvoje ir treniravimasis kartu su NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės kariais yra pati geriausia atgrasymo prieš Rusiją priemonė. Glaudus Lietuvos ir JAV karinių pajėgų bendradarbiavimas buvo testuojamas ir tokiose sudėtingose misijose kaip Afganistane. Esame dėkingi JAV už paramą ir evakuojant mūsų pajėgoms talkinusius Afganistano vertėjus. Šiandien atidarome naują stovyklą, skirtą JAV ir kitiems sąjungininkų kariams. Tikimės, kad ši stovykla JAV pajėgoms taps antraisiais namais, nes mūsų prioritetas – užtikrinti, kad sąjungininkai mūsų šalyje turėtų būtinas treniravimosi ir gyvenimo sąlygas“, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Šiemet, rugsėjo 6 d., minime 30-ies metų visapusiškų diplomatinių santykių su Lietuva atkūrimo sukaktį. Lietuva yra viena iš artimiausių Amerikos draugių ir sąjungininkių, kuri bėgant metams ne kartą pademonstravo savo įsipareigojimą mūsų kolektyviniam saugumui.
Džiaugiuosi galėdamas pasveikinti „3-66 Armor“ bataliono karius, pramintus „Burto riteriais“. Šis batalionas yra ketvirtasis šarvuotas batalionas iš eilės, kuris gyvena ir treniruojasi Pabradėje, man einant JAV ambasadoriaus Lietuvoje pareigas. Esame dėkingi Lietuvai už puikią priimančiosios šalies paramą visoms JAV rotacijoms ir pratybų pajėgoms čia ir visoje Lietuvoje. Ši graži nauja stovykla „Herkus“, pilnai finansuojama Lietuvos Vyriausybės, rodo tvirtus mūsų abiejų šalių santykius. Nepaisant bendrų iššūkių, Lietuva ir JAV šiandien stovi išvien – stipriau nei bet kada“, – pabrėžė JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas.
Esant poreikiui, įrengta stovykla bus naudojama ne tik JAV karių, bet ir kitų valstybių sąjungininkų karių apgyvendinimui. Anksčiau JAV kariai Lietuvoje buvo dislokuojami tose vietovėse, kuriose vykdavo karinės pratybos.
„Stovyklos „Herkus“ atidarymas yra simbolis ir deklaracija to, kad mes esame pasiruošę ir stengiamės dėl geresnių sąlygų JAV kariams Lietuvoje. Tiesa, esu įsitikinęs, kad svarbiausia yra ne pastatai ir infrastruktūra. Mes esame pasiruošę būti lygiaverčiais partneriais tiek kartu treniruojantis, tiek dalinantis patirtimi, tiek vykdant užduotis. Esu tikras, kad JAV sprendimą siųsti karius čia remia ir Lietuvos žmonės“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, pažymima ietuvos kariuomenės pranešime.
Stovykloje įkurta per 200 gyvenamųjų konteinerių, čia įrengtos tarnybinės patalpos, transporto aikštelės, veikia valgykla. Karių laisvalaikiui – dvi krepšinio ir tinklinio aikštelės, sporto salė, laisvalaikio centras ir kitos reikalingos patalpos, kaip: dušai, pagalbinės patalpos ir kita. Po stovyklos plėtros, kurią numatoma baigti 2022 m., teritorija bus papildyta gyvenamosiomis vietomis. Projekto vertė siekia 7 mln. eur., į šią sumą įeina įrengimo darbai, įsigijimai, paslaugų pirkimas, inžinerinių tinklų tiesimas ir kiti darbai. Sąjungininkų kariams skirtos stovyklos įrengimas pilnai finansuotas valstybės biudžeto lėšomis.
„Labai vertiname šiltą Lietuvos kariuomenės priėmimą, ypač iš brigados „Geležinis vilkas“. Stovyklos „Herkus“ gyvenamosios patalpos yra vienos geriausių, kuriose man kada nors teko apsistoti būnant toli nuo namų, o Pabradės treniravimosi zonos yra pasaulinės klasės. Per tą trumpą laiką, kuomet čia įsikūrė 3-66 batalionas, su savo sąjungininkais lietuviais ir NATO jau surengėme daugybę pratybų. Jie yra labai kvalifikuoti ir pasirengę kovai kariai. Tikimės, kad toliau mokysimės iš jų, kurdami sąveiką ir stiprindami santykius. Be mokymų, jau pradėjome užmegzti tvirtus ryšius su vietos bendruomene ir turėjome galimybę ištirti šią puikią šalį. Aš ir mano kariai džiaugiamės galėdami kelis mėnesius vadinti Lietuvą namais“, – sakė stovykloje įsikūrusių JAV karių vadas pulkininkas leitenantas Paulas Godsonas. Šiuo metu stovykloje įsikūrė jo vadovaujama naujoji JAV sunkiojo bataliono karių pamaina – per 500 JAV Sausumos pajėgų 1-osios pėstininkų divizijos karių. Jie taip pat atsigabeno ir kelias dešimtis kovinės technikos (tankus M1A1 „Abrams“, pėstininkų kovos mašinas „Bradley“) bei kitą paramos techniką. Kaip ir ankstesnė rotacija, planuojama, kad šiuo metu dislokuota bus 9 mėnesius.
Lietuvoje amerikiečių kariai treniruojasi kaip JAV Sausumos pajėgų operacijos „Atlanto ryžtas“ (angl. „Atlantic Resolve“) rytinėje Aljanso pusėje dalis. Tuo JAV demonstruoja kolektyvinės gynybos įsipareigojimus NATO sąjungininkams užtikrinant saugumą Europoje. JAV sausumos pajėgų kariai Baltijos šalyse ir Rytų Europoje rotuojasi ir treniruojasi nuo 2014 m. pavasario.
Infrastruktūros sąlygų gerinimas į Lietuvą atvykstantiems sąjungininkų kariams – nenutrūkstantis procesas, kuris apima naujų infrastruktūros projektų vystymą Pabradėje, Rukloje bei Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje, paraleliai gerinant ir karinio mobilumo infrastruktūrą Lietuvoje.
Savo kariais, technika ir finansinėmis lėšomis JAV aktyviai prisideda prie mūsų regiono gynybos. Pagal Europos atgrasymo iniciatyvą kasmet skiriama finansinė parama Europos šalių, tarp jų ir Lietuvos, gynybiniams pajėgumas stiprinti ir karinei infrastruktūrai gerinti. JAV taip pat yra viena pagrindinių ginkluotės įsigijimų partnerių.
Kabulo oro uoste žuvo 60 civilių, 13 amerikiečių karių ir 28 talibai. EPA-ELTA nuotr.
Per sprogimus šalia Kabulo oro uosto žuvo mažiausiai 28 Talibano nariai. Talibų atstovas agentūrai „Reuters“ sakė, kad jie prarado daugiau žmonių nei amerikiečiai.
JAV pranešė apie 13 žuvusių kareivių. 18 amerikiečių buvo sužeisti. Per išpuolius žuvo iš viso 60 civilių.
Po mirtinų atakų JAV prezidentas Joe Bidenas pagrasino kerštu jas surengusiems teroristams. „Mes jus medžiosime, ir jūs už tai sumokėsite“, – pareiškė jis ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose. JAV vykdys operacijas prieš sprogimus organizavusią „Islamo valstybę“, paskelbė prezidentas.
J. Bidenas taip pat pareiškė, kad evakuacija iš Afganistano bus tęsiama. „Mes tęsime evakuaciją“, – sakė jis. Teroristai esą neprivers JAV stabdyti savo misijos.
Atsakomybę už išpuolius prisiėmė „Islamo valstybė“ (IS). Per savo propagandinį ruporą „Amaq“ grupuotė pareiškė, kad vienas jos kovotojų susisprogdino prie oro uosto. IS padalinio regione – Chorosano provincijos islamo valstybės (ISKP) kovotojas esą įveikė visus saugumo barjerus ir priartėjo prie JAV karių „ne daugiau kaip per penkis metrus“. Tada jis detonavo savo sprogmenų liemenę.
Didžiosios Britanijos parlamente. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinė Karalystė (JK) sukritikavo JAV sprendimą patraukti karines pajėgas iš Afganistano ir perspėjo, kad Talibano atsigavimas leis Afganistane suklestėti ekstremistams, kurie kels pavojų visam pasauliui.
JK gynybos sekretorius Benas Wallace‘as ketvirtadienį paskelbė, kad 600 britų karių padės evakuoti JK piliečius iš Afganistano, talibams kontroliuojant vis didesnę dalį šalies teritorijos.
Televizijai „Sky News“ B. Wallace‘as tikino, kad JAV pasitraukimas iš Afganistano „sukuria labai didelę problemą šalyje“ ir perduoda vadžias į Talibano rankas.
Pasak jo, tai duos naudos „Al-Qaeda“ džihadistams, kuriems Talibanas iki 2001 m. rugsėjo 11-osios atakų buvo suteikęs prieglobstį.
„Bijau, kad žlugusios valstybės yra puiki vieta tokio tipo žmonėms. Žinoma, kad „Al-Qaeda“ greičiausiai sugrįš“, – sakė B. Wallace‘as, perspėdamas, kad tai lems „saugumo grėsmę mums ir mūsų interesams“.
„Manau, kad klaida buvo tai padaryti šitokiu būdu, manau, mes visi – kaip tarptautinė bendruomenė – susidursime su to pasekmėmis“, – apie staigų pasitraukimą iš Afganistano kalbėjo pareigūnas.
Amerikiečių kariai. Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketvirtadienį su Lietuvoje apsilankiusiais JAV kongreso nariais Adamu Smithu, Ricku Larsenu ir Stevenu Palazzo aptarė Lietuvai teikiamą JAV paramą ir jos teigiamą poveikį vystant Lietuvos kariuomenės pajėgumus.
Ministras pabrėžė, kad JAV pajėgų buvimas Lietuvoje yra efektyviai veikiantis Rusijos ir Baltarusijos atgrasymo veiksnys. A. Anušauskas patvirtino, jog turimas tikslas – užtikrinti, kad šis buvimas būtų nuolatinis. Todėl Lietuva toliau stengiasi gerinti JAV karių apgyvendinimo sąlygas.
„Labai džiaugiamės, kad naujasis JAV batalionas Lietuvoje dislokuojamas dar prieš „Zapad“ pratybas. Saugumo situacija regione yra itin įtempta ir JAV karių buvimas Lietuvoje „Zapad“ pratybų metu ženkliai sustiprins mūsų saugumą. Džiaugiamės vėl matydami JAV karius Lietuvoje. Savo ruožtu siekiame JAV pajėgoms Lietuvoje sukurti nuolatinius namus, kad jų buvimas čia būtų nuolatinis. Jau dabar Lietuvoje turime parengtą infrastruktūrą ir puikias sąlygas nuolatinėms JAV pajėgų rotacijoms. Taip pat kuriame modernią infrastruktūrą pratyboms ir mokymams“, – sakė A. Anušauskas.
„Esame dėkingi JAV už teikiamą paramą Lietuvos karinių pajėgumų vystymui. Kartu su jumis galime greičiau sukurti kertinius pajėgumus tiek Lietuvoje, tiek ir visame regione. Mes taip pat itin rimtai žiūrime į savo kariuomenės stiprinimą: gynybai skiriame ne mažiau nei 2 proc. nuo BVP, iki 2024 m. planuojame šį procentą padidinti iki 2,2 proc.“, – bendraudamas su JAV kongreso nariais pridūrė ministras.
Po susitikimo su ministru svečiai išvyko į Pabradę, kur kartu su viceministru Žilvinu Tomkumi aplankys naująją JAV karių rotaciją Lietuvoje.
A. Smithas yra JAV kongreso Atstovų rūmų Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas, o R. Larsenas yra to paties komiteto narys. Su jais į Lietuvą atvykęs S. Palazzo yra Atstovų rūmų Asignavimų komiteto narys.
Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
JAV – strateginė Lietuvos partnerė ir viena pagrindinių Baltijos regiono saugumą užtikrinančių sąjungininkių. Amerikiečiai aktyviai dalyvauja įgyvendinant saugumo užtikrinimo priemones Baltijos šalyse, stiprindami regiono saugumą ir stabilumą. Savo kariais, technika ir finansinėmis lėšomis JAV aktyviai prisideda prie mūsų regiono gynybos.
JAV parama ypač svarbi plėtojant Lietuvos gynybinius pajėgumus. Viena prioritetinių sričių – oro gynyba. Paramos lėšomis taip pat įsigyjami universalūs sraigtasparniai „Black Hawk“, šarvuotieji visureigiai JLTV, bepiločių orlaivių sistemos, ryšio ir stebėjimo priemonės, simuliacinės sistemos, prieštankinė ginkluotė ir raketos, kibernetinio saugumo įranga. Su JAV pagalba plėtojama karinė infrastruktūra Ruklos ir Pabradės poligonuose bei Karinių oro pajėgų bazėje Šiauliuose.
JAV skiriama parama Lietuvai yra itin reikšmingas indėlis Lietuvos kariuomenės modernizacijos srityje – ji sudaro vieną dešimtąją Lietuvos gynybos investicijų.
Amerikiečių kariai. Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Grėsmės regione, JAV karinis buvimas Lietuvoje, tolesnės bendro dalyvavimo tarptautinėse operacijose galimybės aptartos ketvirtadienį Pentagone įvykusio su vizitu JAV besilankančio krašto apsaugos viceministro Margirio Abukevičiaus susitikime su JAV gynybos sekretoriaus pavaduotoju gynybos politikai Dr. Colinu Kahlu ir kitais JAV administracijos atstovais.
„Rusijos karinis agresyvumas ir hibridinės grėsmės, situacija Baltarusijoje verčia mus būti budrius ir pasirengusius visiems scenarijams. Dabartinis JAV karinis buvimas Lietuvoje ir jo išlaikymas – esminis atgrasymo ramstis ir būdas stiprinti pasirengimą veikti išvien“, – susitikime su C. Kahlu kalbėjo M. Abukevičius.
JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas užtikrino, kad JAV administracija yra ypač akyla grėsmių Baltijos regione atžvilgiu, Rusiją vertina realistiškai ir įdėmiai seks artėjančias strategines Rusijos pratybas Vakarų karinėje apygardoje „ZAPAD 21”.
„JAV sugrįžo, glaudus bendradarbiavimas su sąjungininkais yra vienas esminių mūsų prioritetų Rusijai atgrasyti. Rodome bei toliau rodysime tai praktiškai”, – teigė C. Kahlas. Pasak JAC pareigūno, Lietuvos ir JAV bendradarbiavimas, Lietuvos indėlis stiprinant savo gynybą ir dvidešimt metų trukusios bendros operacijos su JAV pajėgomis Afganistane yra visiems sąjungininkams sektinas pavyzdys, ir JAV tai itin svarbu tęsti.
Susitikimo metu krašto apsaugos viceministras taip pat gavo užtikrinimą, kad JAV karių buvimas regione ir Lietuvoje bus išlaikomas ir tęsiamas, o Lietuvos teikiamos sąlygos JAV pajėgoms ir pastangos jas nuolat gerinti yra itin vertinamos.
Šiuo metu Lietuvoje rotaciją baigia trečiasis JAV sunkusis batalionas. Vėliau šią vasarą į Lietuvą, planuojama, atvyks ir ketvirtoji JAV bataliono rotacija.
Amerikiečių kariai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
M. Abukevičius taip pat susitiko su JAV sausumos pajėgų sekretore Christine Wormuth. Ji, antrindama sekretoriaus pavaduotojui, teigė, kad JAV išlaikys patikimą atgrasymą ir gynybą Europoje, o sustiprintų priešakinių pajėgų buvimas yra svarbus to elementas.
„Divizijos lygmens štabo vystymo projektas ir apsikeitimo karininkais programa reikšmingai sustiprins pasirengimą veikti kartu štabų lygmenyje”, – pabrėžė C. Wormuth. Sausumos pajėgų sekretorė taip pat akcentavo išskirtinį Lietuvos indėlį į tarptautines operacijas ir pareiškė stiprią paramą tolesniam bendram dalyvavimui misijose ir operacijose.
Viceministras savo vizito metu taip pat susitiko su JAV gynybos departamento sekretoriaus pavaduotoju Specialiosioms operacijų pajėgoms ir žemo intensyvumo konfliktams Christopheriu P. Maieriu, Valstybės departamento sekretoriaus pavaduotoju politiniams-kariniams reikalams Timothy Alanu Bettsu. M. Abukevičius vizito metu taip pat lankėsi ir susitiko su JAV Gynybos departamento Gynybos grėsmių valdymo agentūros vadovybe, kuri šiemet Lietuvoje instaliavo mobilią stebėjimo įrangą, fiksuojančią radionuklidų kiekio pokyčius ore.
Vokietijos vyriausybė penktadienį pasveikino JAV prezidento Joe Bideno sprendimą stabdyti planus mažinti Vokietijoje dislokuotų karių skaičių. Berlynas pabrėžė, kad JAV karių buvimas Vokietijoje yra abiejų pusių bendras interesas.
„Visada buvome įsitikinę, kad amerikiečių kariai, dislokuoti čia, Vokietijoje, tarnauja Europos ir transatlantiniam saugumui, taigi yra mūsų bendras interesas“, – žurnalistams sakė Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
Prieš Afganistano vyriausybės ir Talibano taikos derybas JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie ženklų amerikiečių karių skaičiaus sumažinimą Afganistane.
D. Trumpas ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose pareiškė, kad JAV karių skaičius „per labai trumpą laiką“ bus sumažintas iki 4 000. Šiuo metu šalyje dislokuota apie 8 600 amerikiečių.
Pasak S. Trumpo, nuo vasario pradžios Afganistane nežuvo nė vienas JAV kareivis. „Afganistane pasiekta didelės pažangos“, – kalbėjo jis. D. Trumpas sakė, kad JAV valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo vyks į savaitgalį Dohoje prasidėsiančias taikos derybas.
Anot M. Pomepo, derybos yra „istorinis šansas Afganistanui užbaigti keturis karo ir kraujo liejimo dešimtmečius“. Jis priminė Afganistano vyriausybės ir talibų pažadą, kad teroristai iš Afganistano žemės daugiau niekuomet negrasins JAV ar jų sąjungininkėms. 2001 metų rugsėjo 11-osios atakos – penktadienį minimos 19-osios jų metinės – tapo dingstimi JAV vadovaujamų pajėgų įžengimui į Afganistaną.
D. Trumpas paskelbė ir apie tolesnį karių skaičiaus mažinimą Irake. Čia karių skaičius taip pat „per labai trumpą“ laiką bus sumažintas iki 2 000, sakė prezidentas.
Pentagonas prieš kelias dienas pranešė, kad JAV karių skaičių Irake sumažins nuo 5 200 iki 3 000. Tai įmanoma dėl pažangos, kurios pasiekė Irako pajėgos, pranešė JAV gynybos departamentas.
Melania Trump. EPA – ELTA nuotr.
JAV pirmoji ponia Melania Trump penktadienį ėmėsi ginti savo vyrą Donaldą Trumpą, žiniasklaidoje pasirodžius pranešimų, esą jis šalies jūrų pėstininkus, palaidotus amerikiečių kapinėse netoli Paryžiaus, pavadino „nevykėliais“.
Retame viešame pranešime pirmoji šalies ponia šiuos kaltinimus, jos vyrui pateiktus žurnalo „The Atlantic“ straipsnyje, atmetė kaip „netikrus“.
„Įžengiame į labai pavojingus laikus, kai anoniminiais šaltiniais tikima labiau, nei bet kuo kitu ir niekas nežino jų tikrųjų užmojų. Tai ne žurnalistika, tai – aktyvizmas. Ir tai smarkiai kenkia mūsų didžios tautos žmonėms“, – tviteryje rašė ji.
Ketvirtadienį „The Atlantic“ paskelbė straipsnį, kuriame cituojami keturi anoniminiai šaltiniai, teigę turintys iš pirmų lūpų gautos informacijos, esą prezidentas D. Trumpas šalies jūrų pėstininkus, palaidotus amerikiečių kapinėse netoli Paryžiaus, pavadino „nevykėliais“.
Melania Trump ir Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.
2018 metų spalį lankydamasis Prancūzijoje, šaliai minint šimtąsias Didžiojo karo pabaigos metines, D. Trumpas, kaip buvo planuojama anksčiau, nenuvyko į netoli Paryžiaus esančias kapines – oficialioje įvykių versijoje pateikiama, esą kelionė nevyko dėl prastų oro sąlygų, sutrukdžiusių prezidento skrydį sraigtasparniu.
Tačiau žurnale ši įvykių versija buvo paneigta.
Neigiamų reakcijų į straipsnį sulaukta greitai, o pats D. Trumpas tviteryje ilgai netrukus ėmėsi save ginti.
„The Atlantic“ žurnalas miršta, kaip ir dauguma žurnalų, tad jie nusprendė sukurti netikrą istoriją tam, kad galėtų gauti šiek tiek dėmesio“, – rašė prezidentas, vėliau Baltuosiuose rūmuose spaudos konferencijos metu straipsnį dar pavadinęs „gėdingu“.
