V.Landsbergis
Julijos Latyninos laidoje “Kod dostupa” – žvilgsnis į Lietuvą ( 2 )
Viena iš paskutiniųjų Julijos Latyninos laidų “Kod dostupa” buvo ypač įdomi. Kadangi žymi Rusijos politikos apžvalgininkė daug dėmesio skyrė Lietuvai.
Tiek Lietuvos istorijai, tiek ir šių dienų aktualijoms. Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia Julijos Latyninos komentaro, skirto Lietuvos aktualijoms, vertimą. Pirmojoje dalyje kalbama apie lietuvių santykius su lenkais, Vilniaus atgavimą ir Antrojo pasaulinio karo pradžią.
O antrojoje dalyje dėmesys sukoncentruotas į šių dienų aktualijas. Pavyzdžiui, cituojamas prof. Vytautas Landsbergis, premjeras Andrius Kubilius, svarstoma, ar Lietuvai reikalinga atominė jėgainė…
Manome, kad šis J.Latyninos komentaras tikrai sudomins mūsų skaitytojus.
Continue reading „Julijos Latyninos laidoje “Kod dostupa” – žvilgsnis į Lietuvą ( 2 )”
Atpažink, Lietuva, save
Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia dar vieną interviu su žymiu lietuvių rašytoju Petru Dirgėla – puikių istorinių knygų “Kūlgrinda”, “Joldijos jūra”, „Anciliaus ežeras” autoriumi.
Šis interviu buvo parengtas 1992-ųjų metų gegužės mėnesį.
Tačiau aktualumo, mūsų įsitikinimu, irgi nepraradęs. Mat gvildenamas svarbiausias klausimas – kaip mums derėtų gyventi, kad išsaugotume Lietuvos nepriklausomybę.
Beje, tuomet į rašytojo Petro Dirgėlos pastabas nebuvo deramai atsižvelgta, įsiklausyta. Tuometinės valdžios tarsi apsimetė, jog nėra jokių rašytojo Petro Dirgėlos patarimų. Su rašytoju Petru DIRGĖLA kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.
Keičiami tik senų sąvokų pavadinimai
Viskas gyvenime keičiasi. Pasak liaudies, mainos rūbai margo svieto…
Menu, vaikystėje keletui kaimynų buvo priklijuoti skrebų arba banditų vardai. Į skrebo pavadinimą nelabai kreipiau dėmesio, nes tai siejosi su skrebenimu, o žodis „banditas“ skambėjo grėsmingai. Niekaip nesupratau, kodėl jie banditai, jei į tokius nepanašūs. Kai senelė atsargiai paaiškino, kad jie naktimis pabeldę į langą prašydavo duonos ir priešinosi tarybų valdžiai, kilo abejonių. Tėvas pridūrė, kad partizanus pavertė banditais dėl to, kad visi jų bijotų, nes vaikščiojo po miškus ginkluoti ir neva puldinėjo ir žudė kaimo žmones. Paskui aiškėjo, kad pašauti ir sugauti jie ilgus metus sėdėjo kalėjimuose, o jų šeimos arba slapstėsi, arba buvo išvežtos į Sibirą. Vėliau atėjo suvokimas, kad jie šitaip kovojo už mūsų šalies laisvę. Tik požiūris į juos buvo iškreiptas. Tačiau priklijuota klišė liko ilgam… iki Nepriklausomybės atgavimo.
Nepasitikrinę pas psichiatrą, nei V.Landsbergis, nei V.Adamkus, nei B.Lubys nebegalėtų įgyvendinti savo turtinių teisių
Pasak advokato Kęstučio Čilinsko, Seime svarstytas TS-LKD frakcijos nario E.Jurkevičiaus įregistruotas įstatymo projektas, kuris numato, jog 65 metų amžiaus sulaukęs asmuo, norėdamas pas notarą sudaryti turtinį sandorį, turės pateikti notarui pažymą, kad jis yra geros psichinės sveikatos būklės.
Išvadą dėl asmens sugebėjimo ar nesugebėjimo suprasti savo veiksmų esmę gali duoti tik psichiatrų komisija. Tad, priėmus kalbamą projektą, vyresniems, nei 65-eri, reikės stoti prieš psichiatrų komisijas ir vengti pareiškimų, kurie psichiatrams gali pasirodyti keisti, nes dažnai psichiatrinėje praktikoje sąvokos keistas ir kuo nors sergąs žmogus painiojamos su sąvokomis neveiksnus, savo veiksmų nesuprantąs žmogus.
Jurijus Afanasjevas: Lietuvos kelio į laisvę patirtis bus reikalinga Rusijai
Man teko didelė garbė pasveikinti jus su Laisvės gynėjų diena. Aš žinau, kad Rusijoje yra nemažai žmonių, kurie prisijungtų prie šio mano sveikinimo, bet aš tai darau išskirtinai asmeniškai, nes, sveikindamas jus su šia iškilminga įsimintina diena, aš, galbūt skirtingai nuo kažko, patiriu sielą draskantį prieštaringą jausmą: beribį džiaugsmą ir pasididžiavimą dėl to, kad Lietuva tada vėl atgavo nepriklausomos plėtros galimybę, ir tuo pačiu metu – deginantį, skausmingą kartėlį, apgailestavimą ir nuoskaudą dėl viso, kas maždaug tuo pačiu metu įvyko ir iki šiol tebevyksta Rusijoje.
Continue reading „Jurijus Afanasjevas: Lietuvos kelio į laisvę patirtis bus reikalinga Rusijai”
Ar tikrai Stasys Lozoraitis buvo nunuodytas?
Kuo įsiminė Audrės Kudabienės laida apie Vilties Prezidento Stasio Lozoraičio mirties aplinkybes? Kodėl neįtikinamos parlamentaro Sauliaus Stomos versijos apie pirmuosius Prezidento rinkimus? Kodėl Adolfui Šleževičiui buvo leista tapti premjeru ir kokį čia vaidmenį suvaidino “pilkasis kardinolas” Vladimiras Beriozovas? Kodėl iš postų būtina vyti visus valstybės tarnautojus, kurie tautą pravardžiuoja “minia”? Kodėl kuriamas Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko kaip “atpirkimo ožių” mitas? Kodėl Seimo narys Vytenis Andriukaitis neturi teisės moralizuoti kolegų? Kokios bausmės nusipelnė amžinasis Seimo “turistas” Egidijus Vareikis? Kokia tikroji parlamentaro Manto Adomėno problema? Ar būtina keisti rinkimų į Seimą tvarką? Ar būtina Ypatingojo Prokuroro institucija? Kodėl viešojoje erdvėje tiek daug specialiai brukamos dezinformacijos apie Tautos Ateities Forumą? Koks TAF požiūris į pedofilijos skandalą bei mažinamas pensijas? Kokią peticiją pasirašyti ragina TAF valdyba? Kodėl TAF vadovybė mano, jog reikia atsisakyti „partinių sąrašų” bei ženkliai sumažinti Seimo narių skaičių?
Videostudijos “SLAPTAI” svečias – Tautos Ateities Forumo (TAF) pirmininkas dr. Algimantas MATULEVIČIUS.
Continue reading „Ar tikrai Stasys Lozoraitis buvo nunuodytas?”
Profesoriui Vytautui Landsbergiui – iš „geriančio“ portalo
Budrusis profesorius Vytautas Landsbergis, kurį be ironijos laikau iškiliu politiku, kartais imasi nebūdingų funkcijų ir ima kelti keistas problemas.
Viena iš jų – „du klane gėrę portalai“, kurie išdrįso pranešti tai, kas nėra labai didelė paslaptis: kad rusai nemano Lietuvai esą skolingi už okupaciją ir savaip demagogiškai varto istoriją bei skaičiuoja žalą atvirkščiai.
Neparašius apie tai, tų skaičiavimų ir pozicijos nebūtų? Kažin, bet gal geriau apie tai nežinoti? Bet man įdomiau kitkas.
Kodėl Europos parlamentarui tokie pavojingi ir verti nedelsiamo viešo užkardymo atrodo „dviejų girtų portalų“ straipsniai, bet nė kiek nejaudina kai kurie šalies vadovų pareiškimai.
Continue reading „Profesoriui Vytautui Landsbergiui – iš „geriančio“ portalo”
Medininkų byla: KGB diversantų pėdsakai Lietuvoje 1991-ųjų metų vasarą
Šiandien “Slaptieji takai” savo skaitytojus supažindins su trimis dokumentais, pasakojančiais apie lemtingais 1990–1991- aisiais metais Lietuvoje veikusius tuometinės Sovietų Sąjungos karinius bei specialiosios paskirties dalinius, dabar jau atvirai vadinamus „Atpildo ginklu“.
Mums svarbiausia, kaip ši informacija gali padėt atskleisti Medininkų žudynių paslaptis ir galų gale nustatyti istorinę tiesą.
Būtent dėl šios priežąsties pačiu vertingiausiu reikėtų laikyti dokumentą, kuriame kalbama apie Sovietų sąjungos KGB specialiosios paskirties grupės „Vympel“, vėliau Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (rusiškai – FSB) majoro Vladimiro Aleksejevičiaus Uljanovo likimą bei jo veiklą Lietuvoje 1991 metais. Beje, majoras V.Uljanovas buvo pasirinkęs “Lenino” slapyvardį.
Continue reading „Medininkų byla: KGB diversantų pėdsakai Lietuvoje 1991-ųjų metų vasarą”
Nelikti nuošalėje
Kasdien mus pasiekia liūdnos ir skausmingos žinios, tačiau nesigirdi jokių šviesesnių, viltį žadinančių pranešimų ir pavyzdžių. Kur dingo didinga Lietuvos istorija, tie laikai, kai Lietuva tęsėsi nuo Baltijos iki Juodosios jūros? Juk garbinga mūsų istorija turi aukštyn kelti tautos dvasią!
Niekas nerodo žmonėms tragiškai didingų Laisvės kovų pavyzdžių ir nuostabaus pasiaukojimo. Lietuvos priešai Lietuvoje ir svetur stengiasi Laisvės kovas nutylėti arba suniekinti. Dar daug yra kolaborantų, kurie tarnauja įvairioms žvalgyboms ir už litą ar dolerį yra pasirįžę parduoti Lietuvą.
Tad kodėl ir mūsų valdžia, ir jaunimą ugdančios institucijos, ir mūsų patriotai pasiduoda nutylėjimams, pamiršdami didvyrius, kurių aukos dėka iškovota nepriklausomybė? Turime netylėti, priešintis piktavaliai užmarščiai.
Lietuva – vienintelė, kurioje neišdegė “perestroikos” planas
Visuomenės aktualijų portalui Slaptai.lt įsigijo labai įdomią knygą – mįslingoje automobilio katastrofoje žuvusio žymaus žurnalisto Kęstučio Žičkaus straipsnių rinkinį. Knyga pavadinta “Męs grįžtame į Lietuvą”.
Knyga buvo išleista 1997-aisiais metais Vilniuje, jau po Kęstučio Žičkaus mirties. Knygos anotacijoje rašoma: “Knygos autorius Kęstutis Žičkus, žuvęs 1996 metais, žurnalisto kelią pradėjo “Atgimime”, o į “Lietuvos aidą” atėjo dienraščiui atsikūrus, 1990-aisiais. Dirbo politikos skyriaus vedėju, vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju. Knygoje surinkti straipsniai, spausdinti “Atgimime”, “Lietuvos aide”, “Amžiuje”. Jie atspindi Lietuvos ir su Lietuva susijusius užsienio įvykius nuo 1989 iki 1996”.
Continue reading „Lietuva – vienintelė, kurioje neišdegė “perestroikos” planas”
Lietuvoje rusų kalba leidžiami leidiniai – draugai, konkurentai ar nesutaikomi oponentai?
Rugsėjo 13 – 14 dienomis Vilniuje buvo surengta dėmesio verta tarptautinė konferencija. Omenyje turiu Pasaulinės rusų spaudos asociacijos (PRSA) posėdį, į kurį susirinko rusakalbės žiniasklaidos vadovai ir vyriausieji redaktoriai daugiau nei iš 20-ies šalių.
Mums, lietuviams, žinoma, pirmiausiai turėtų rūpėti, ar didėja rusų kalba leidžiamos žiniasklaidos įtaka Baltijos šalyse. Neišskiriant nei spausdintų leidinių, nei televizijų, nei radijo laidų. Taip pat ne mažiau svarbus klausimas: kokia gi iš tiesų toji rusakalbės žiniasklaidos įtaka? Sakykim, kaip derėtų traktuoti Lietuvoje rusų kalba leidžiamus populiarius savaitraščius? Kaip draugus ar kaip oponentus?
Jau ir kinai bijo nutautėti
Jeigu reikėtų įvardinti labiausiai sudominusią televizijos laidą, nedvejodamas įvardinčiau “National Geographic” seriją, kurioje kalbėta apie šiandien Kinijai iškylančius sunkumus. Ne apie ekonomines, demografines ar karines blogybes tąsyk kalbėta.
Omenyje turiu televizijos seriją, kurioje svarstyta, ar kinų nacija nepraranda savo veido. Keliais žodžiais apibūdinti maždaug valandą trukusį publicistinį reportažą – neįmanoma. Bet visko aprašinėti ir neketinu. Savo dėmesį sukoncentruosiu į svarbiausią, mano suvokimu, tos laidos temą. Pasirodo, net ir didžioji, gausioji Kinija bijo prarasti savo veidą.
Kai atsakovų pretenzijos teismui sukasi sename rate
Garbingas Teisme, Jums tenka spręsti bemaž begalinę bylą, kuri tęsiasi jau septintus metus. Kadangi jos esmė yra teisybės nustatymas, ankstesniems teismams tekdavo užduotis arba nustatyti, kad paskleista netiesa ir yra netiesa, arba aiškintis, kaip netiesa galėtų virsti tiesa, pvz., jei panašus tyrimas kada nors buvo nutrauktas, nenustačius šmeižto tyčios, o naujam legendų kūrėjui pripažįstama ypatinga laisvė melu „perteikti tiesą“ (iš pastarojo atsakovų skundo).
Dar gražiau, kai netiesos paskleidėjas išteisinamas dėl Apylinkės teisėjų sąmoningai nutylėtos prokurorų klaidos (tokia buvo pirmoji stadija). Taigi turime bylą dėl mano seniai mirusio tėvo, architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio gero vardo ir atminimo pažeminimo viešu būdu knygoje „Durnių laivas“.
Continue reading „Kai atsakovų pretenzijos teismui sukasi sename rate”
Buvęs KAD direktorius Audrius Butkevičius: “Teisme būtų išlindę per daug specialiųjų tarnybų provokacinių darbo metodų”
Tai – dar vienas buvusio Krašto apsaugos departamento vadovo Audriaus Butkevičiaus interviu, duotas visuomenės aktualijų portalui Slaptai.lt. Čia svarstoma, dėl kokių priežasčių terorizmu Lietuvoje apkaltintai Eglei Kusaitei buvo panaikinta pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, analizuojama, ar aviakatastrofa Smolenske – tai Rusijos slaptųjų tarnybų provokacija, diskutuojama, kuo panašios konservatorių ir socialdemokratų partijos.
Taip pat žvelgiama į visuomeninių judėjimų galimybę aktyviau dalyvauti politiniame šalies gyvenime, svarstoma, ko vertas advokato Kęstučio Čilinsko vadovaujamas judėjimas. Be kita ko, buvęs KAD vadovas nesužavėtas šiandienine STT veikla. Jis turi savo nuomonę, kodėl STT vadovybei neleidžiama dirbti iš peties.
Slaptai.lt pašnekovas taip pat apgailestauja, kad Lietuva šiandien iš viso nebeturi savo užsienio politikos: nebežino, kam pataikauti, o kam nugarą atsukti. Su buvusiu KAD direktoriumi Audriumi BUTKEVIČIUMI kalbasi Slaptai.lt ir laikraščio “XXI amžiaus” žurnalistas Gintaras Visockas.
Europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis: “Manau, tyrimą tikslinga perduoti kitiems prokurorams”
Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt ir laikraštis “XXI amžius” toliau domisi mūsų Generalinės prokuratūros veikla tiriant Medininkų žudynių aplinkybes bei keista buvusio omonininko Konstantino Michailovo – Nikulino byla. Šiandien mus labiausiai domina atsakymai į šiuos klausimus: ar tikrai Medininkų skerdynių išvakarėse į Lietuvą buvo permesta ta pati KGB grupė, kuri šturmavo telecentrą Vilniuje 1991-ųjų sausio mėnesį, ar tikrai dingo žudynių vietos apžiūros videomedžiaga, nufilmuota 1991.07.31 rytą, ar išties mūsų pareigūnai ne visi buvo nužudyti vagonėlyje. Mes taip pat ieškome atsakymų į klausimus, kodėl mūsų teisėsauga slepė kai kuriuos Tomo Šerno liudijimus ir kodėl kai kurioms politinėms jėgoms neįtiko tuometinis generalinis prokuroras Kazys Pėdnyčia.
Šiandien į Slaptai.lt ir “XXI amžiaus” žurnalisto Gintaro Visocko klausimus atsako europarlamentaras prof. Vytautas LANDSBERGIS, 1991-aisiais vadovavęs Aukščiausiajai Tarybai–Atkuriamajam Seimui.
Ką apie Medininkų skerdynes politikai kalbėjo 1991-ųjų rugpjūčio pradžioje
Liepos 31-ąją Lietuva minės 19-ąsias Medininkų žudynių metines. Apie šį žiaurų, cinišką, tačiau iki galo deramai neišaiškintą nusikaltimą tiek lietuviškoji, tiek užsienio žiniasklaida pateikė dešimtis versijų.
Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt pastaruoju metu taip pat skiria daug dėmesio ir jėgų, analizuodamas, kam prireikė šių skerdynių, kas jas organizavo bei įvykdė. Slaptai.lt taip pat gilinasi, koks čia galėjo būti buvusio OMON milicininko Konstantino Michailovo – Nikulino vaidmuo.
Šiandien savo skaitytojams pateikiame santrauką svarbiausių žinių, kas gi Lietuvoje dėjosi, kai oficialusis Vilnius sužinojo apie Medininkų tragediją. Čia rasite informacijos, ką 1991-ųjų rugpjūčio pirmosiomis dienomis kalbėjo V.Landsbergis, Z.Vaišvila, A.Butkevičius, A.Paulauskas, J.Olekas, A.Patackas, K.Saja… Čia pateikiamas ir pirmasis sužeistojo T.Šerno apklausos protokolas.
Continue reading „Ką apie Medininkų skerdynes politikai kalbėjo 1991-ųjų rugpjūčio pradžioje”
„Rusofobija“ ar „rusofilija“?
„Rusofobija“ – senas terminas. Jam jau daugiau kaip šimtas metų. Tačiau tik pastaruoju metu tenka jį dažniau girdėti. Tikriausiai „rusofobija“ kaip ir „homofobija“ dažniausiai nauji terminai ne vienam žmogui Lietuvoje. Žodį „rusofobija“, tikriausiai pirmą kart teko išgirsti per Rusijos – Gruzijos karą. O gal ir anksčiau, kuomet, kai nuo alkoholio apsvaigę rusakalbiai nusiaubė Estijos sostinę Taliną.
Garsieji įvykiai, kuomet buvo perkeltas paminklas Bronziniam kariui. Anglišką šio žodžio versiją teko matyti tarptautiniuose angliškose internetiniuose puslapiuose. Galbūt jis taps madingu žodžiu? Juk „vargšus“ rusakalbius skriaudžia estai, gruzinai, lietuviai ir kitos ne „broliškos“ tautos. „Rusofobija“ turi puikų atsikirtimą – „rusofilija“. Jeigu individas atkakliai nori įtikinti, kad kažkas yra „rusofobas“, tai galbūt jis pats yra šovinistas „rusofilas“?
Medininkų žudynių byloje – vis daugiau neaiškumų ( 1 )
Po Medininkų žudynių praėjo beveik du dešimtmečiai. Ši rezonansinė byla nūnai analizuojama Lietuvos teisme. Teisėjai jau spėjo apklausti 99 iš 224 liudininkų. Kai kuriuos – ne po vieną kartą. Teisminio proceso metu liko apklausti bemaž dar gerokai virš šimto liudininkų. Už grotų įkalintas kaltinamasis – buvęs eilinis Rygos OMON milicininkas Konstantinas Michailovas – Nikulinas.
Regis, sulyg kiekvienu teismo posėdžiu turėtume artėti prie tiesos, kas, kaip ir kodėl 1991-ųjų liepos 31-ąją Medininkų pasienio poste nužudė septynis mūsų pareigūnus (aštuntasis Lietuvos pareigūnas per stebuklą išliko gyvas). Deja, kiekvienas teismo posėdis atneša vis daugiau neaiškumų, kelia vis daugiau neatsakytų klausimų.
Continue reading „Medininkų žudynių byloje – vis daugiau neaiškumų ( 1 )”
Prof. Vytauto Landsbergio požiūris į Medininkų žudynių bylą
Esu senas Jūsų portalo gerbėjas. Tik, deja, negaliu pasakyti savo tikrosios pavardės bei vardo, nes dirbu statutinėje organizacijoje.
O valstybinių institucijų darbuotojams pavojinga rodyti tikrąsias pažiūras. Dar išmes iš darbo. Juolab kad esate kritikavę mano viršininkus.
Be to, esu konservatorių – krikščionių demokratų partijos narys. O konservatorių viršūnėlė taip pat nemėgsta portalo Slaptai.lt – už kritiką, principingumą, drąsą.
(Beje, Jūsų nemėgsta ir kairieji – irgi už kritiką. Kairieji dar nemėgsta ir už kritišką požiūrį į A.M.Brazauską, į Gediminą Kirkilą, į Kremliaus vadovus).
Continue reading „Prof. Vytauto Landsbergio požiūris į Medininkų žudynių bylą”