Seimo narys Rimantas Jonas Dagys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos priežiūros komiteto pirmininko Valdas Benkunsko teigimu, trečiadienį Seime vykusiame prezidiumo posėdyje buvo pritarta sankcijų bendrapartiečiui Rimantui Jonui Dagiui įvedimui.
 
Taigi R. J. Dagys rinkimuose kitais metais su konservatoriais kandidatuoti į Seimą negalės.
 
Neatskleidęs tikslių balsavimo rezultatų, V. Benkunskas teigė, jog balsavimas buvo atviras rankų pakėlimu, o rezultatas, pasak jo, buvo akivaizdus.
 
„Ryškia persvara buvo“, – konstatavo V. Benkunskas.
 
Vis dėlto po posėdžio buvo atskleista, jog 18 žmonių balsavo už sankcijos dėl Seimo rinkimų R.J. Dagiui pritaikymą, tris balsavo prieš, o du – susilaikė.
TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigė, jog rezultatas jį tenkina, nes, anot jo, jis gerbiąs partijos priežiūros komiteto sprendimą.
 
„Aš pasitikiu priežiūros komitetus. Mes turime instituciją, kuri priima sprendimus, svarsto ir bet kokiu atveju (…) aš pasitikiu ja“, – teigė jis.
 
Anot V. Benkunsko, R. J. Dagio pareikšti kaltinimai partijos vadovybei apie neva persekiojamus bendrapartiečius už jų kitamintiškumą, V. Benkunskas teigė, jog tai yra siekis hiperbolizuoti įprastą partijos narių veiklos priežiūrą.
 
„Partija, kaip organizacija turi savo taisykles, kurios privalomos visiems nariams, asmenys, stodami į partiją su jomis susipažįsta ir įsipareigoja savo laisva valia jų vykdyti. Tokiais atvejais, kai yra nusižengiama toms taisyklėms, tam yra priežiūros komitetas, kuris tuos atvejus ir nagrinėja.
 
Tiesą sakant, daug tų atvejų po rinkimų buvo, kuriuos vienas ar kitas partijos narys buvo užfiksavęs kažkuriuo formatu mes pažiūrėjome, bet didžiąja dalimi pasakėme, kad tai yra faktas, bet be jokių sankcijų. Tai yra bandymas sureikšminti, padaryti juodomis spalvomis viską, sutirštinti, o tas procesas vyko kiek partija gyva, tiek ir vyks ateityje“, – po trečiadienį Seime vykusio TS-LKD partijos prezidiumo posėdžio sakė V. Benkunskas.
 
Tuo tarpu profesoriaus Vytauto Landsbergio teigimu, sprendimas neleisti R.J. Dagiui kandidatuoti į Seimą kitąmet yra, nors, kaip teigė po posėdžio jis, blogai suredaguotas, tačiau teisingas.
 
„Čia yra ne krikdemų (problema – ELTA), čia yra pirmiausia vieno žmogaus psichologinė problema, o ji sukelia problemą visai politinei partijai“, – teigė V. Landsbergis.
 
Pasak profesoriaus, R.J. Dagio teiginiai, jog konservatoriai esą nusigręžė nuo krikščioniškų vertybių, anot jo, yra nerimti.
 
„Niekas (kritikuojančių – ELTA) konkrečiai nepasako, kas yra krikščioniškos vertybės, išvardinkite man. Artimo meilė, aš suprantu, yra tokie dalykai, bet kur čia kas išdavė artimo meilę, nusigręžė, pradėjo skelbti fanatišką neapykantą savo artimiesiems? Niekas nepradėjo to skelbti, reikia konkretumo, apie ką kalba tie žmonės“, – konstatavo profesorius.
 
ELTA primena, kad antradienį R. J. Dagys, prabilęs apie partijos vadovybės atstovų spaudimą, pareiškė stabdantis savo narystę TS-LKD partijoje.
 
Partijos Priežiūros komitetas nutarė pritaikyti jam partinės atsakomybės priemones – sustabdė narystę partijoje vieneriems metams ir uždraudė kandidatuoti artimiausiuose Seimo rinkimuose. Savo ruožtu trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje Seime R. J. Dagys apkaltino partijos vadovybę bendrapartiečių persekiojimu dėl kitamintiškumo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.27; 09:01
latynina_1

Viena iš paskutiniųjų Julijos Latyninos laidų “Kod dostupa” buvo ypač įdomi. Kadangi žymi Rusijos politikos apžvalgininkė daug dėmesio skyrė Lietuvai.

Tiek Lietuvos istorijai, tiek ir šių dienų aktualijoms. Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia Julijos Latyninos komentaro, skirto Lietuvos aktualijoms, vertimą. Pirmojoje dalyje kalbama apie lietuvių santykius su lenkais, Vilniaus atgavimą ir Antrojo pasaulinio karo pradžią.

O antrojoje dalyje dėmesys sukoncentruotas į šių dienų aktualijas. Pavyzdžiui, cituojamas prof. Vytautas Landsbergis, premjeras Andrius Kubilius, svarstoma, ar Lietuvai reikalinga atominė jėgainė…

Manome, kad šis J.Latyninos komentaras tikrai sudomins mūsų skaitytojus.

Continue reading „Julijos Latyninos laidoje “Kod dostupa” – žvilgsnis į Lietuvą ( 2 )”

dirgela_asmenine

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia dar vieną interviu su žymiu lietuvių rašytoju Petru Dirgėla – puikių istorinių knygų “Kūlgrinda”, “Joldijos jūra”, „Anciliaus ežeras” autoriumi.

Šis interviu buvo parengtas 1992-ųjų metų gegužės mėnesį.

Tačiau aktualumo, mūsų įsitikinimu, irgi nepraradęs. Mat gvildenamas svarbiausias klausimas – kaip mums derėtų gyventi, kad išsaugotume Lietuvos nepriklausomybę.

Beje, tuomet į rašytojo Petro Dirgėlos pastabas nebuvo deramai atsižvelgta, įsiklausyta. Tuometinės valdžios tarsi apsimetė, jog nėra jokių rašytojo Petro Dirgėlos patarimų. Su rašytoju Petru DIRGĖLA kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Atpažink, Lietuva, save”

liub

Viskas gyvenime keičiasi. Pasak liaudies, mainos rūbai margo svieto…

Menu, vaikystėje keletui kaimynų buvo priklijuoti skrebų arba banditų vardai. Į skrebo pavadinimą nelabai kreipiau dėmesio, nes tai siejosi su skrebenimu, o žodis „banditas“ skambėjo grėsmingai. Niekaip nesupratau, kodėl jie banditai, jei į tokius nepanašūs. Kai senelė atsargiai paaiškino, kad jie naktimis pabeldę į langą prašydavo duonos ir priešinosi tarybų valdžiai, kilo abejonių. Tėvas pridūrė, kad partizanus pavertė banditais dėl to, kad visi jų bijotų, nes vaikščiojo po miškus ginkluoti ir neva puldinėjo ir žudė kaimo žmones. Paskui aiškėjo, kad pašauti ir sugauti jie ilgus metus sėdėjo kalėjimuose, o jų šeimos arba slapstėsi, arba buvo išvežtos į Sibirą. Vėliau atėjo suvokimas, kad jie šitaip kovojo už mūsų šalies laisvę. Tik požiūris į juos buvo iškreiptas. Tačiau priklijuota klišė liko ilgam… iki Nepriklausomybės atgavimo.

Continue reading „Keičiami tik senų sąvokų pavadinimai”

cilinskas

Pasak advokato Kęstučio Čilinsko, Seime svarstytas TS-LKD frakcijos nario E.Jurkevičiaus įregistruotas įstatymo projektas, kuris numato, jog 65 metų amžiaus sulaukęs asmuo, norėdamas pas notarą sudaryti turtinį sandorį, turės pateikti notarui pažymą, kad jis yra geros psichinės sveikatos būklės.

Išvadą dėl asmens sugebėjimo ar nesugebėjimo  suprasti savo veiksmų esmę gali duoti tik psichiatrų komisija. Tad, priėmus kalbamą projektą, vyresniems, nei 65-eri, reikės stoti prieš psichiatrų komisijas ir vengti pareiškimų, kurie psichiatrams gali pasirodyti keisti, nes dažnai psichiatrinėje praktikoje sąvokos keistas ir kuo nors sergąs žmogus painiojamos su sąvokomis neveiksnus, savo veiksmų nesuprantąs žmogus. 

Continue reading „Nepasitikrinę pas psichiatrą, nei V.Landsbergis, nei V.Adamkus, nei B.Lubys nebegalėtų įgyvendinti savo turtinių teisių”

afan

Man teko didelė garbė pasveikinti jus su Laisvės gynėjų diena. Aš žinau, kad Rusijoje yra nemažai žmonių, kurie prisijungtų prie šio mano sveikinimo, bet aš tai darau išskirtinai asmeniškai, nes, sveikindamas jus su šia iškilminga įsimintina diena, aš, galbūt skirtingai nuo kažko, patiriu sielą draskantį prieštaringą jausmą: beribį džiaugsmą ir pasididžiavimą dėl to, kad Lietuva tada vėl atgavo nepriklausomos plėtros galimybę, ir tuo pačiu metu – deginantį, skausmingą kartėlį, apgailestavimą ir nuoskaudą dėl viso, kas maždaug tuo pačiu metu įvyko ir iki šiol tebevyksta Rusijoje.

Continue reading „Jurijus Afanasjevas: Lietuvos kelio į laisvę patirtis bus reikalinga Rusijai”

video_cip

Kuo įsiminė Audrės Kudabienės laida apie Vilties Prezidento Stasio Lozoraičio mirties aplinkybes? Kodėl neįtikinamos parlamentaro Sauliaus Stomos versijos apie pirmuosius Prezidento rinkimus? Kodėl Adolfui Šleževičiui buvo leista tapti premjeru ir kokį čia vaidmenį suvaidino “pilkasis kardinolas” Vladimiras Beriozovas?  Kodėl iš postų būtina vyti visus valstybės tarnautojus, kurie tautą pravardžiuoja “minia”? Kodėl kuriamas Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko kaip “atpirkimo ožių” mitas? Kodėl Seimo narys Vytenis Andriukaitis neturi teisės moralizuoti kolegų? Kokios bausmės nusipelnė amžinasis Seimo “turistas” Egidijus Vareikis? Kokia tikroji parlamentaro Manto Adomėno problema? Ar būtina keisti rinkimų į Seimą tvarką? Ar būtina Ypatingojo Prokuroro institucija? Kodėl viešojoje erdvėje tiek daug specialiai brukamos dezinformacijos apie Tautos Ateities Forumą? Koks TAF požiūris į pedofilijos skandalą bei mažinamas pensijas? Kokią peticiją pasirašyti ragina TAF valdyba? Kodėl TAF vadovybė mano, jog reikia atsisakyti „partinių sąrašų” bei ženkliai sumažinti Seimo narių skaičių? 

Videostudijos “SLAPTAI” svečias – Tautos Ateities Forumo (TAF) pirmininkas dr. Algimantas MATULEVIČIUS.

Continue reading „Ar tikrai Stasys Lozoraitis buvo nunuodytas?”

cyvas110

Budrusis profesorius Vytautas Landsbergis, kurį be ironijos laikau iškiliu politiku, kartais imasi nebūdingų funkcijų ir ima kelti keistas problemas.

Viena iš jų – „du klane gėrę portalai“, kurie išdrįso pranešti tai, kas nėra labai didelė paslaptis: kad rusai nemano Lietuvai esą skolingi už okupaciją ir savaip demagogiškai varto istoriją bei skaičiuoja žalą atvirkščiai.

Neparašius apie tai, tų skaičiavimų ir pozicijos nebūtų? Kažin, bet gal geriau apie tai nežinoti? Bet man įdomiau kitkas.

Kodėl Europos parlamentarui tokie pavojingi ir verti nedelsiamo viešo užkardymo atrodo „dviejų girtų portalų“ straipsniai, bet nė kiek nejaudina kai kurie šalies vadovų pareiškimai.

Continue reading „Profesoriui Vytautui Landsbergiui – iš „geriančio“ portalo”

fsb_leninas

Šiandien “Slaptieji takai” savo skaitytojus supažindins su trimis dokumentais, pasakojančiais apie lemtingais 1990–1991- aisiais metais Lietuvoje veikusius tuometinės Sovietų Sąjungos karinius bei specialiosios paskirties dalinius, dabar jau atvirai vadinamus „Atpildo ginklu“.

Mums svarbiausia, kaip ši informacija gali padėt atskleisti Medininkų žudynių paslaptis ir galų gale nustatyti istorinę tiesą.

Būtent dėl šios priežąsties pačiu vertingiausiu reikėtų laikyti dokumentą, kuriame kalbama apie Sovietų sąjungos KGB specialiosios paskirties grupės „Vympel“, vėliau Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (rusiškai – FSB) majoro Vladimiro Aleksejevičiaus Uljanovo likimą bei jo veiklą Lietuvoje 1991 metais. Beje, majoras V.Uljanovas buvo pasirinkęs “Lenino” slapyvardį.

Continue reading „Medininkų byla: KGB diversantų pėdsakai Lietuvoje 1991-ųjų metų vasarą”

svarisnskas_airija

Kasdien mus pasiekia liūdnos ir skausmingos žinios, tačiau nesigirdi jokių šviesesnių, viltį žadinančių pranešimų ir pavyzdžių. Kur dingo didinga Lietuvos istorija, tie laikai, kai Lietuva tęsėsi nuo Baltijos iki Juodosios jūros? Juk garbinga mūsų istorija turi aukštyn kelti tautos dvasią!

Niekas nerodo žmonėms tragiškai didingų Laisvės kovų pavyzdžių ir nuostabaus pasiaukojimo. Lietuvos priešai Lietuvoje ir svetur stengiasi Laisvės kovas nutylėti arba suniekinti. Dar daug yra kolaborantų, kurie tarnauja įvairioms žvalgyboms ir už litą ar dolerį yra pasirįžę parduoti Lietuvą.

Tad kodėl ir mūsų valdžia, ir jaunimą ugdančios institucijos, ir mūsų patriotai pasiduoda nutylėjimams, pamiršdami didvyrius, kurių aukos dėka iškovota nepriklausomybė? Turime netylėti, priešintis piktavaliai užmarščiai.

Continue reading „Nelikti nuošalėje”

zickus-2 001

Visuomenės aktualijų portalui Slaptai.lt įsigijo labai įdomią knygą – mįslingoje automobilio katastrofoje žuvusio žymaus žurnalisto Kęstučio Žičkaus straipsnių rinkinį. Knyga pavadinta “Męs grįžtame į Lietuvą”.

Knyga buvo išleista 1997-aisiais metais Vilniuje, jau po Kęstučio Žičkaus mirties. Knygos anotacijoje rašoma: “Knygos autorius Kęstutis Žičkus, žuvęs 1996 metais, žurnalisto kelią pradėjo “Atgimime”, o į “Lietuvos aidą” atėjo dienraščiui atsikūrus, 1990-aisiais. Dirbo politikos skyriaus vedėju, vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju. Knygoje surinkti straipsniai, spausdinti “Atgimime”, “Lietuvos aide”, “Amžiuje”. Jie atspindi Lietuvos ir su Lietuva susijusius užsienio įvykius nuo 1989 iki 1996”.

Continue reading „Lietuva – vienintelė, kurioje neišdegė “perestroikos” planas”

kurjer_litovskij_1

Rugsėjo 13 – 14 dienomis Vilniuje buvo surengta dėmesio verta tarptautinė konferencija. Omenyje turiu Pasaulinės rusų spaudos asociacijos (PRSA) posėdį, į kurį susirinko rusakalbės žiniasklaidos vadovai ir vyriausieji redaktoriai daugiau nei iš 20-ies šalių.

Mums, lietuviams, žinoma, pirmiausiai turėtų rūpėti, ar didėja rusų kalba leidžiamos žiniasklaidos įtaka Baltijos šalyse. Neišskiriant nei spausdintų leidinių, nei televizijų, nei radijo laidų. Taip pat ne mažiau svarbus klausimas: kokia gi iš tiesų toji rusakalbės žiniasklaidos įtaka? Sakykim, kaip derėtų traktuoti Lietuvoje rusų kalba leidžiamus populiarius savaitraščius? Kaip draugus ar kaip oponentus?

Continue reading „Lietuvoje rusų kalba leidžiami leidiniai – draugai, konkurentai ar nesutaikomi oponentai?”

kinaikinieciai

Jeigu reikėtų įvardinti labiausiai sudominusią televizijos laidą, nedvejodamas įvardinčiau “National Geographic” seriją, kurioje kalbėta apie šiandien Kinijai iškylančius sunkumus. Ne apie ekonomines, demografines ar karines blogybes tąsyk kalbėta.

Omenyje turiu televizijos seriją, kurioje svarstyta, ar kinų nacija nepraranda savo veido. Keliais žodžiais apibūdinti maždaug valandą trukusį publicistinį reportažą – neįmanoma. Bet visko aprašinėti ir neketinu. Savo dėmesį sukoncentruosiu į svarbiausią, mano suvokimu, tos laidos temą. Pasirodo, net ir didžioji, gausioji Kinija bijo prarasti savo veidą.

Continue reading „Jau ir kinai bijo nutautėti”

landsbergis_01

Gar­bin­gas Teis­me, Jums ten­ka spręs­ti be­maž be­ga­li­nę by­lą, ku­ri tę­sia­si jau sep­tin­tus me­tus. Ka­dan­gi jos es­mė yra tei­sy­bės nu­sta­ty­mas, anks­tes­niems teis­mams tek­da­vo už­duo­tis ar­ba nu­sta­ty­ti, kad pa­skleis­ta ne­tie­sa ir yra ne­tie­sa, ar­ba aiš­kin­tis, kaip ne­tie­sa ga­lė­tų virs­ti tie­sa, pvz., jei pa­na­šus ty­ri­mas ka­da nors bu­vo nu­trauk­tas, ne­nu­sta­čius šmeiž­to ty­čios, o nau­jam le­gen­dų kū­rė­jui pri­pa­žįs­ta­ma ypa­tin­ga lais­vė me­lu „per­teik­ti tie­są“ (iš pas­ta­ro­jo at­sa­ko­vų skun­do).

Dar gra­žiau, kai ne­tie­sos pa­sklei­dė­jas iš­tei­si­na­mas dėl Apy­lin­kės tei­sė­jų są­mo­nin­gai nu­ty­lė­tos pro­ku­ro­rų klai­dos (to­kia bu­vo pir­mo­ji sta­di­ja). Tai­gi tu­ri­me by­lą dėl ma­no se­niai mi­ru­sio tė­vo, ar­chi­tek­to Vy­tau­to Land­sber­gio-Žem­kal­nio ge­ro var­do ir at­mi­ni­mo pa­že­mi­ni­mo vie­šu bū­du kny­go­je „Dur­nių lai­vas“.

Continue reading „Kai atsakovų pretenzijos teismui sukasi sename rate”

butkevicius_geriausias

Tai – dar vienas buvusio Krašto apsaugos departamento vadovo Audriaus Butkevičiaus interviu, duotas visuomenės aktualijų portalui Slaptai.lt. Čia svarstoma, dėl kokių priežasčių terorizmu Lietuvoje apkaltintai Eglei Kusaitei buvo panaikinta pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, analizuojama, ar aviakatastrofa Smolenske – tai Rusijos slaptųjų tarnybų provokacija, diskutuojama, kuo panašios konservatorių ir socialdemokratų partijos.

Taip pat žvelgiama į visuomeninių judėjimų galimybę aktyviau dalyvauti politiniame šalies gyvenime, svarstoma, ko vertas advokato Kęstučio Čilinsko vadovaujamas judėjimas. Be kita ko, buvęs KAD vadovas nesužavėtas šiandienine STT veikla. Jis turi savo nuomonę, kodėl STT vadovybei neleidžiama dirbti iš peties.

Slaptai.lt pašnekovas taip pat apgailestauja, kad Lietuva šiandien iš viso nebeturi savo užsienio politikos: nebežino, kam pataikauti, o kam nugarą atsukti. Su buvusiu KAD direktoriumi Audriumi BUTKEVIČIUMI kalbasi Slaptai.lt ir laikraščio “XXI amžiaus” žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Buvęs KAD direktorius Audrius Butkevičius: “Teisme būtų išlindę per daug specialiųjų tarnybų provokacinių darbo metodų””

landsbergis_01

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt ir laikraštis “XXI amžius” toliau domisi mūsų Generalinės prokuratūros veikla tiriant Medininkų žudynių aplinkybes bei keista buvusio omonininko Konstantino Michailovo – Nikulino byla. Šiandien mus labiausiai domina atsakymai į šiuos klausimus: ar tikrai Medininkų skerdynių išvakarėse į Lietuvą buvo permesta ta pati KGB grupė, kuri šturmavo telecentrą Vilniuje 1991-ųjų sausio mėnesį, ar tikrai dingo žudynių vietos apžiūros videomedžiaga, nufilmuota 1991.07.31 rytą, ar išties mūsų pareigūnai ne visi buvo nužudyti vagonėlyje. Mes taip pat ieškome atsakymų į klausimus, kodėl mūsų teisėsauga slepė kai kuriuos Tomo Šerno liudijimus ir kodėl kai kurioms politinėms jėgoms neįtiko tuometinis generalinis prokuroras Kazys Pėdnyčia.

Šiandien į Slaptai.lt ir “XXI amžiaus” žurnalisto Gintaro Visocko klausimus atsako europarlamentaras prof. Vytautas LANDSBERGIS, 1991-aisiais vadovavęs  Aukščiausiajai Tarybai–Atkuriamajam Seimui.

Continue reading „Europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis: “Manau, tyrimą tikslinga perduoti kitiems prokurorams””

medininkai_thumb2

Liepos 31-ąją Lietuva minės 19-ąsias Medininkų žudynių metines. Apie šį žiaurų, cinišką, tačiau iki galo deramai neišaiškintą nusikaltimą tiek lietuviškoji, tiek užsienio žiniasklaida pateikė dešimtis versijų.

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt pastaruoju metu taip pat skiria daug dėmesio ir jėgų, analizuodamas, kam prireikė šių skerdynių, kas jas organizavo bei įvykdė. Slaptai.lt taip pat gilinasi, koks čia galėjo būti buvusio OMON milicininko Konstantino Michailovo – Nikulino vaidmuo.

Šiandien savo skaitytojams pateikiame santrauką svarbiausių žinių, kas gi Lietuvoje dėjosi, kai oficialusis Vilnius sužinojo apie Medininkų tragediją. Čia rasite informacijos, ką 1991-ųjų rugpjūčio pirmosiomis dienomis  kalbėjo V.Landsbergis, Z.Vaišvila, A.Butkevičius, A.Paulauskas, J.Olekas, A.Patackas, K.Saja… Čia pateikiamas ir pirmasis sužeistojo T.Šerno apklausos protokolas.

Continue reading „Ką apie Medininkų skerdynes politikai kalbėjo 1991-ųjų rugpjūčio pradžioje”

putinas_chamas

„Rusofobija“ – senas terminas. Jam jau daugiau kaip  šimtas metų. Tačiau tik pastaruoju metu tenka jį dažniau girdėti. Tikriausiai „rusofobija“ kaip ir „homofobija“ dažniausiai nauji terminai ne vienam žmogui Lietuvoje. Žodį „rusofobija“, tikriausiai pirmą kart teko išgirsti per Rusijos – Gruzijos karą. O gal ir anksčiau, kuomet, kai nuo alkoholio apsvaigę rusakalbiai nusiaubė Estijos sostinę Taliną.

Garsieji įvykiai, kuomet buvo perkeltas paminklas Bronziniam kariui. Anglišką šio žodžio versiją teko matyti tarptautiniuose angliškose internetiniuose puslapiuose. Galbūt jis taps madingu žodžiu? Juk „vargšus“ rusakalbius skriaudžia estai, gruzinai, lietuviai ir kitos ne „broliškos“ tautos. „Rusofobija“ turi puikų atsikirtimą – „rusofilija“. Jeigu individas atkakliai nori įtikinti, kad kažkas yra „rusofobas“, tai galbūt jis pats yra šovinistas „rusofilas“?

Continue reading „„Rusofobija“ ar „rusofilija“?”

omon_foto

Po Medininkų žudynių praėjo beveik du dešimtmečiai. Ši rezonansinė byla nūnai analizuojama Lietuvos teisme. Teisėjai jau spėjo apklausti 99 iš 224 liudininkų. Kai kuriuos – ne po vieną kartą. Teisminio proceso metu liko apklausti bemaž dar gerokai virš šimto liudininkų. Už grotų įkalintas kaltinamasis – buvęs eilinis Rygos OMON milicininkas Konstantinas Michailovas – Nikulinas.

Regis, sulyg kiekvienu teismo posėdžiu turėtume artėti prie tiesos, kas, kaip ir kodėl 1991-ųjų liepos 31-ąją Medininkų pasienio poste nužudė septynis mūsų pareigūnus (aštuntasis Lietuvos pareigūnas per stebuklą išliko gyvas). Deja, kiekvienas teismo posėdis atneša vis daugiau neaiškumų, kelia vis daugiau neatsakytų klausimų.

Continue reading „Medininkų žudynių byloje – vis daugiau neaiškumų ( 1 )”

landsbergis_01

Esu senas Jūsų portalo gerbėjas. Tik, deja, negaliu pasakyti savo tikrosios pavardės bei vardo, nes dirbu statutinėje organizacijoje.

O valstybinių institucijų darbuotojams pavojinga rodyti tikrąsias pažiūras. Dar išmes iš darbo. Juolab kad esate kritikavę mano viršininkus.

Be to, esu konservatorių – krikščionių demokratų partijos narys. O konservatorių viršūnėlė taip pat nemėgsta portalo Slaptai.lt – už kritiką, principingumą, drąsą.

(Beje, Jūsų nemėgsta ir kairieji – irgi už kritiką. Kairieji dar nemėgsta ir už kritišką požiūrį į A.M.Brazauską, į Gediminą Kirkilą, į Kremliaus vadovus).

Continue reading „Prof. Vytauto Landsbergio požiūris į Medininkų žudynių bylą”