Atviri klausymai Aleksandro Litvinenkos nužudymo byloje tęsiasi jau penkerius mėnesius. Tačiau netrukus jie pereis į uždarą režimą. Uždaras režimas reikalingas tam, kad teismas galėtų išklausyti slaptųjų tarnybų parodymus.

Kol byla neatsidūrė už uždarų durų, slaptai.lt skuba dar sykį prisiminti svarbiausias šios bylos detales. Beje, į Vakarus pabėgęs FSB karininkas buvo nužudytas ne tik ciniškai, bet ir  išradingai, tikintis, jog Didžiosios Britanijos slaptosios tarnybos nesugebės išsiaiškinti tikrųjų mirties priežasčių. Nužudymo būdas byloja, jog Aleksandro Litvinenkos mirties užsakovų bei organizatorių ieškoti reikia būtent Kremliuje.

Continue reading „Aleksandro Litvinenkos nužudymo byla: kas, kaip, kodėl”

Ne vienas laisvojo pasaulio komentatorius yra išsakęs nuomonę, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasišalinus iš valdžios (arba jį nušalinus) Rusijoje gali valdžią paimti dar baisesnis diktatorius, na, pavyzdžiui, žmogus su rusų ultrašovinistų pasaulėžiūra. Tada jau ne fašistuojanti valdžia Rusijoje būtų, o atvirai nacistinė, su šūkiais „Rusija – rusams“, „Išlaisvinsime rusų pasaulį“ ir „Drang nach Westen“, tvirtina jie.

Continue reading „Geriau bet koks sveiko proto diktatorius, negu Putinas”

Didžiojoje Britanijoje baigiama kvota byloje dėl Vladimiro Putino įvykdyto Aleksandro Litvinenkos nužudymo.

BBC televizijos laidoje Newsnet korespondentas Votsonas keletą mėnesių aiškinosi to nužudymo detales, apie kurias sužinota tyrimo metu. Nužudymo detalės – šokiruojančios.

Specialiųjų tyrimų šaltinis BBC papasakojo, kad Aleksandras Litvinenka buvo nužudytas Vladimiro Putino įsakymu, nes peržengė dvi draudžiamąsias linijas.

Continue reading „Kremliaus vadovas nužudė Litvinenką už peržengtas dvi draudžiamąsias linijas: demaskuotus FSB sprogdinimus Maskvoje ir atskleistą Putino pedofiliją”

Londone tebesitęsiančiam tyrimui The Guardian skiria tris straipsnius. Šią savaitę tyrimas turi baigtis. Teisėjo sero Roberto Oueno išvadų laukiama antrajame pusmetyje. Straipsnių autorius – žurnalistas Liukas Gardingas.

Pirmasis straipsnis pavadintas „Per posėdį liudytojas pareiškė, kad Dmitrijus Kovtunas planavo Litvinenką kur nors nusivilioti ir „pribaigti“.

„Liudytojas, įvardijamas D3, susitiko su Kovtunu Hamburge 2006 metų spalio 30. Po dviejų dienų Litvinenka susitiko su Kovtunu ir kitu rusu, Andrejumi Lugovojumi, Londone, viešbutyje Millennium. Abu kaltinami tuo, kad nunuodijo Litvinenką, įbėrę į jo žaliąją arbatą radioaktyvios medžiagos Polonio-210“, – rašo Gardingas.

Continue reading „Aleksandro Litvinenkos bylos koronerinis tyrimas tęsiasi: liudytojo, kuris pažinojo Dmitrijų Kovtuną, parodymai ir klausimai…”

Liūdna, bet, regis, turime dar vieną „ekspertą“, teisinantį nenorinčius tarnauti Lietuvos kariuomenėje. Omenyje turiu sociologą Artūrą Tereškiną, portale delfi.lt neseniai paskelbusį straipsnį šokiruojančiu pavadinimu: „Šauktiniai nekovos už valstybę, kuri iš jų tyčiojasi“.

Kur, kada ir kaip mūsų valstybė tyčiojosi iš šauktinių? Gal ponas sociologas malonėtų pateikti konkrečių netinkamo valstybės bendravimo su šauktiniais pavyzdžių? Lietuvos kariuomenės temomis domiuosi dar nuo 1998-ųjų, kai leidau specializuotą priedą „Vardan Lietuvos“. 

Continue reading „Lietuviškoje spaudoje – dar vienas šiuolaikinio karo „ekspertas“”

Po Aleksandro Litvinenkos nužudymo Londone visuomenė sužinojo, kas yra polonis-210. Dabar Didžiosios Britanijos spaudos dėmesio centre – nuodas gelzemiumas, kuriuo domėjosi dar Konan Doilis.

2012 metais Surėjuje pabėgėlis bankininkas Aleksandras Perepiličnas prieš pat, kai „parkrito ir numirė“, jis pasišovė pateikti demaskuojančią informaciją juristo Sergejaus Magnickio byloje ir pradėjo perdavinėti svarbius dokumentus Šveicarijos prokuratūrai.

Continue reading „Rusų „demaskuotojo“ mirtis – ir vėl egzotiškas nuodas?”

Londone – buvusio FSB karininko Aleksandro Litvinenkos, nunuodyto 2006 metais Poloniu-210,  nužudymo bylos klausymai. Dabar – ilgoji pertrauka.

Pirmoji klausymų dalis turėjo baigtis kovo 31 dieną. Tačiau komisijos, vadovaujamos teisėjo Roberto Oueno, planus sumaišė vienas iš įtariamųjų Litvinenkos nužudymu Dmitrijus Kovtunas, kuris paskutiniuoju momentu pareiškė norą duoti parodymus vaizdo ryšiu iš Maskvos.

Continue reading „Polonis, kuriuo nunuodytas Litvinenka, galėjo būti pagamintas tik Rusijoje”

Buvęs sovietų žvalgas, o dabar Amerikos finansų analitikas Jurijus Švecas portalui gordonua.com papasakojo apie tai, kad, nepaisant oficialios biografijos, RF prezidentas niekada nedirbo žvalgyboje dėl „žemesnių už vidutiniškus gabumų“, apie Putino pravardes KGB ir apie tai, kokius du dokumentus pakanka pasirašyti JAV prezidentui, kad sužlugdytų Rusijos ekonomiką.

Kilęs iš Ukrainos, buvęs SSSR KGB Pirmosios Vyriausiosios valdybos karininkas, Andropovo Užsienio žvalgybos instituto auklėtinis, o dabar Amerikos finansų analitikas Jurijus Švecas praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje per patį „šaltojo karo“ įkarštį, buvo žvalgas Jungtinės Amerikos Valstijose. 

Continue reading „Sunku prognozuoti idiotų logiką”

Didžiosios Britanijos karalienei išties prireikė rusiškai kalbančio Džeimso Bondo, nes gegužės 7 dieną įvyks britų parlamento rinkimai, tačiau jiems artėjant paaiškėjo, kad Jungtinei Karalystei nelabai pavyksta susigaudyti, ką jos teritorijoje veikia ir kokių tikslų siekia Rusijos agentai.

Anksčiau Didžiosios Britanijos lyderiai buvo įsitikinę, kad Rusijai svarbu daryti įtaką šalies užsienio politikai, o šiandien tapo akivaizdu, kad tikslai apima ir vidaus politiką.

Continue reading „Karalienei prireikė rusiškai kalbančio Džeimso Bondo”

Pagrindinis įtariamasis buvusio Rusijos žvalgo Aleksandro Litvinenkos nužudymu iš dalies neįveikė patikrinimo melo detektoriumi, gavęs įvertinimą „-2“, kai jis buvo paklaustas: „Ar jūs kada nors laikėte rankose polonį?“

„Per viešą Litvinenkos nužudymo tyrimą pirmadienį buvo išklausyta, kaip Andrejus Lugovojus atliko testą poligrafu 2012 metų balandį“, – praneša The Guardian žurnalistas Liukas Hardingas.

Continue reading „Įtariamasis Aleksandro Litvinenkos nužudymu neįveikė melo detektoriaus tyrimo”

Litvinenka padėjo parašyti diskredituojančią ataskaitą, kurioje tvirtinama, kad vienas iš artimiausių Vladimiro Putino sąjungininkų buvo prisidėjęs prie kokaino kontrabandos

Liukas Hardingas savo straipsnyje „Litvinenkos ataskaita apie Putino sąjungininką buvo pakankamas motyvas jam nužudyti“, išspausdintame Britanijos laikraštyje The Guardian, pranešama, kad Aleksandras Litvinenka padėjo parašyti diskredituojančią ataskaitą.

Continue reading „The Guardian: Aleksandro Litvinenkos ataskaita apie Vladimiro Putino sąjungininką – pakankamas motyvas žmogžudystei”

Marinos Litvinenko advokato Beno Emersono kalba atidarant Aleksandro Litvinenkos nužudymo viešą tyrimą.

Sere, kaip Jūs žinote, ponia Litvinenko keletą metų atkakliai siekė, kad ateitų ta diena, kai bus pradėtas viešas jos vyro politinio nužudymo Londone 2006 metų lapkričio 23, tyrimas; neregėto barbarizmo akto, nes sunku įsivaizduoti siaubingesnę mirtį už lėtą ir kankinančią Aleksandro Litvinenkos mirtį, tyrimas.

Continue reading „Aleksandro Litvinenkos nužudymas: advokato Beno Emersono kalba”

Londone prasideda viešas Aleksandro Litvinenkos, mirusio 2006 metų lapkričio 23 dieną, mirties tyrimas, praneša Newsweek. Žurnalistės Meri Deževski nuomone, pats tyrimas ir tyrimo statusas – asmeninė velionio našlės Marinos Litvinenko pergalė.

Ji stengiasi iki galo išsiaiškinti, kaip ir dėl ko mirė jos vyras, o taip pat, ar galėjo Didžiosios Britanijos specialiosios tarnybos ką nors padaryti, kad jį išgelbėtų. Vyriausybė nepatvirtina ir nepaneigia ponios Marinos Litvinenko tvirtinimų, kad jos vyras gaudavo iš Britanijos žvalgybos tarnybų reguliarų piniginį darbo užmokestį.

Continue reading „Asmeninė Marinos Litvinenko pergalė”

JAV Nacionalinio saugumo agentūra perėmė pagrindinių įtariamųjų buvusio Rusijos specialiųjų tarnybų bendradarbio Aleksandro Litvinenkos nužudymu susirašinėjimą ir pateikė faktų, liudijančių, kad Rusijos vyriausybė susijusi su jo žūtimi.

Apie tai rašoma straipsnyje, išspausdintame Didžiosios Britanijos laikraštyje The Telegraph, praneša Laisvės radijas.

Continue reading „JAV specialiosios tarnybos: Kremlius susijęs su Aleksandro Litvinenkos nužudymu”

Pradėsiu prof. Vytauto Landsbergio sakiniais iš jo teksto „Išvirkštėnai toliau vartaliojasi“ portale lzinios.lt.

„Kokia prasmė buvo mėtyti Janutų šeimos pinigus ir slapčiomis platinti anglišką paskvilį prieš Lietuvos prezidentę Europos Parlamente? Jokios prasmės, išskyrus vieną: palikti pėdsaką europiečių sąmonėje, neva kažkas Lietuvoje labai nekenčia Dalios Grybauskaitės, laiko ją Putino agente. Nacionalistai! Todėl, jeigu nušaus, nebus taip aišku, jog tai būtent V. Putino tarnybų darbelis. Konkrečiai – kerštas.“

Continue reading „Šuo loja, o karavanas eina …”

Didžiosios Britanijos sostinėje Londone nužudytas vienas iš liudytojų Aleksandro Litvinenkos byloje. Apie tai savo tviteryje pranešė VGTRK (Rusijos Valstybinė televizijos ir radijo kompanija) žurnalistas Andrejus Kondrašovas, skandalingai išgarsėjusio filmo „Berezovskis“, prieš dvejis metus parodyto per televizijos kanalą „Rosija 1“, autorius.

Pirmiausia – apie tai, kodėl filmas „Berezovskis“ svarbus A.Litvinenkos nužudymo bylai, kodėl jis patogus Kremliui? Minėtoje dokumentinėje juostoje įrodinėjama, jog Aleksandrą Litvinenką radioaktyviuoju poloniu nunuodijo visai ne buvęs Rusijos slaptųjų tarnybų darbuotojas Andrejus Lugovojus. Esą į Vakarus pabėgęs buvęs FSB karininkas Aleksandras Litvinenka (tas pats, kuris viešai kaltino Rusijos prezidentą, jog būtent Vladimiro Putino įsakymu šalyje buvo sprogdinami gyvenamieji namai, o kaltė verčiama čečėnų nepriklausomybininkams) nunuodytas radioaktyviuoju poloniu dar gerokai anksčiau, nei įvyko jo susitikimas su A.Lugovojumi.

Continue reading „Londone nužudytas Aleksandro Litvinenkos bylos liudytojas”

„Boeing 777“ keleivis, vis dar prisisegęs diržu prie sėdynės, gulintis Ukrainos laukuose. Tai vaizdas, sukrėtęs didelę dalį pasaulio.

Sukrėtė ne tik tai, kad siaubinga mirtimi žuvo 298 nekalti žmonės. Prie mirčių šiuolaikinė visuomenė yra įpratusi ir dažniausia reakcija į pranešimus apie žuvusiuosius kariniuose veiksmuose yra abejingumas arba kanalo perjungimas.

Juk koks skirtumas, kur ir kiek žūsta, nes vis tiek nieko negalime pakeisti. Tačiau šį kartą situacija kitokia ir bent mes Lietuvoje neturėtume ramiai jos užmiršti, nes tai ne šiaip atsitiktinės aukos, tai Vladimiro Putino ėjimas, siunčiantis mums aiškų signalą. Į jį nereaguoti negalima.

Continue reading „Pasaulinis ekonominis karas. IV dalis: Diena, kai lijo žmonėmis”

Didžiojoje Britanijoje išleista istoriko Viktoro Madeiros knyga „Britanija ir Meška: Anglijos ir Rusijos žvalgybiniai karai, 1917 – 1929 m.“. Tai knyga apie sovietų vykdytą šnipinėjimą Didžiojoje Britanijoje pirmaisiais bolševikų diktatūros metais.

1917–1929 metų laikotarpį Viktoras Madeira vadina „pirmuoju šaltuoju karu“. Jeigu antrasis šaltasis karas XX amžiaus penktajame–devintajame dešimtmečiais buvo kariaujamas pirmiausia su stipriausia Vakarų valstybe – JAV, tai „pirmąjį šaltąjį“ irgi kariavo sovietų Rusija su ypatingai stipria valstybe, kokia tuo metu buvo Didžiosios Britanijos imperija.

Continue reading „Meškos Londone”

Viename iš karinių Maskvos apygardos teismų 2011-aisiais nagrinėta į Vakarus pabėgusio aukšto rango Rusijos užsienio žvalgybos SVR (Služba vnešnej razvedki) darbuotojo Aleksandro Potejevo byla.

Kai kuriuose rusiškuose internetiniuose portaluose, pavyzdžiui, compromat.ru, rašyta, kad būtent Aleksandras Potejevas Vašingtonui išdavė Amerikoje veikusių rusų – nelegalų tinklą.

Omenyje turima būtent rusų nelegalų grupė, kurią Amerikos žvalgyba demaskavo praėjusiais metais ir kuriai priklausė seksualioji Rusijos žvalgybininkė Ana Čapman. Minėtoje internetinėje svetainėje žurnalistas Sergėjus Turčenko rašė, kad teismo procesas dirbo “uždaru režimu”: į teismo salę neįleisti žurnalistai, be to, įslaptinti buvo net visi proceso dalyviai, įskaitant teisėjus, prokurorus ir advokatus.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: ar bus nušautas Aleksandras Potejevas?”

Rusijos žiniasklaida pranešė, jog vienoje iš Maskvos ligoninių liepos 12-ąją mirė Valerija Novodvorskaja.

Slaptai.lt skaitytojams nereikia priminti, kas buvo Valerija NOVODVORSKAJA. Per pastaruosius keletą metų paskelbėme dešimtis jos komentarų bei interviu. Slaptai.lt visąlaik žavėjosi šios rusų disidentės drąsa, padorumu, principingumu.

Šios moters biografija – įspūdinga. V.Novodvorskaja gimė 1950-aisiais Baltarusijoje. O 1969-aisiais metais Kremliaus suvažiavimų rūmuose ji jau platino lapelius su pačios parašytais antitarybiniais eilėraščiais ir esė (jai tuomet tebuvo 19 metų). Po to ji pateko į KGB rankas. Ją suėmė ir uždarė į psichiatrinę ligoninę.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Mįslinga Valerijos Novodvorskajos mirtis”