Andrius Kaveckas

siaurietiskas_ejimas_1
Sportas ir sveikata

Šis vaikščiojimo būdas kilęs iš Suomijos. Nuo 1970-ųjų jis taikomas slidininkų vasaros treniruotėse. 1997 metais buvo pradėtos gaminti specialios lazdos, ir šis ėjimo metodas peraugo į fizinės būklės gerinimą.

Jis greitai tapo žinomas už Suomijos ribų ir pradėjo sparčiai plisti visoje Europoje bei JAV kaip „Nordic walking”.

Vokietijoje yra specializuotos vietovės, kur apmokomi instruktoriai kaip galintys mokyti kitus.

Toks sertifikavimo tipas yra ir Lietuvoje. Jį turi keliolika žmonių, treneriai norinčiuosius parengia arba individualiai veiklai, arba po specialiosios programos ir mokymų galima patiems tapti mokymo instruktoriais. Kalbant apie sportinį ėjimą vis labiau ryškėja techninės galimybės pagal kiekvieno poreikius. Tai tas pats kaip žaisti krepšinį savo malonumui arba imtis to profesionaliai ir nuolat tobulėti. Šis ėjimo būdas primityvus, bet efektyvus.

Continue reading „Pagiriamasis žodis šiaurietiškam ėjimui” →

manksta_biure
Sportas ir sveikata

Minėjau, kad mankšta biure – iššūkis stereotipams. Tai tas pats, kaip suvokti, jog, pavyzdžiui Švedijos Malmės mieste pasitaiko dviračių (ne automobilių) spūsčių.

Juk šiame mieste aukščiausio lygio vadovai ir vadovės, kostiumuoti bei sukneliuotos, vyksta į darbą dviračiais ir dėl to jokių problemų nejaučia ir nekelia.

Jie būtų nesuprasti, jei vyktų į darbus automobiliais.

Kinijoje visiems privaloma bent 15-os minučių mankšta darbovietėse (gūdžiu sovietmečiu Lietuvoje tokie reikalavimai buvo netgi mokyklose).

Continue reading „Nėra vaisto, pakeičiančio judesį, tačiau yra judesių, pakeičiančių vaistus” →

manksta-biure
Sportas ir sveikata

Sportuoti biuruose – įmanoma. Sėdėdami įstaigų, firmų, departamentų kabinetuose mūsų visuomenė tarsi sustingsta. Sustingsta ilgam – visai darbo dienai.

Tokie darbuotojai tampa panašūs į “mąstančias statulas”. Kūnas po truputį apsunksta. Tampa nerangus. Pasivaikščioti – neužtenka, nes vis tiek jaučiamas diskomfortas dėl kraujo apytakos sulėtėjimo ir sąnarių kapsulių sąstingio. Dėl to skundžiamasi, kad šąla galūnės. Ilgainiui toks apsunkimas prašyte prašo bent minimalaus judėjimo, bent minimalios mankštos.

Continue reading „Mankšta biure – iššūkis stereotipams” →

akupunktura11
Sportas ir sveikata

Tai gydymo metodas, sukurtas Honkongo profesoriaus. Jis iki šiol neturi analogų Pasaulyje.

Tai tarsi Mufosailas (pirmasis žmogaus vardas, paminėtas Biblijoje), tarp visų iki šiol egzistavusių akupunktūros metodų medicinoje, nuo kurio prasideda naujas, kitokio lygmens gydymo suvokimas adatomis.

Jei norite, šis gydymo metodas, mano suvokimu, – tarsi tinkantis visiems gyvenimo atvejams ir visoms gyvenimo progoms, egzistuojančioms žemėje. Jei norite, tai aukščiausio lygio tobuliausias gydymo metodas, kurį tiesiog sunku suvokti protu, tačiau faktas – jis tiesiog yra sukurtas, jis egzistuoja ir juo naudojasi netgi skeptikų skeptikai, praradę bet kokį tikėjimą, bet kokią viltį pasveikti, pavyzdžiui, nuo nugaros skausmo. (Akupunktūros kritikai teigia, kad jos efektyvumas nėra didesnis nei placebo efekto).

Continue reading „Liežuvio akupunktūra rytų medicinoje – tarsi “Mufosailas” teologijoje” →

cikagos_buls
Sportas ir sveikata

Komentarą pradėsiu nuo daugumai žinomo Pasaulinio lygio buvusio Čikagos Bulių trenerio Filo Džeksono pasiekimo krepšyje. NBA lygoje jis vienintelis turi 6-ių aukso žiedų kolekciją. Jis vienintelis taikė idiomotorinės treniruotės metodiką skrydžiuose į varžybas vietoje tuščio laiko švaistymo.

Tokią metodiką įdiegti sekėsi sunkiai, nes “žvaigždės” laikė save “kietesnėmis” netgi už trenerį. Tačiau kelios pralaimėtos varžybos privertė susikrimsti netgi elitines, pasaulinio garso “žvaigždes”. Todėl joms nieko kito neliko. kaip tik paklusti trenerio metodikai.

Continue reading „Ką vadiname idiomotorine treniruote” →

sedejimas_03
Sportas ir sveikata

Matyt, daugybė straipsnių paskelbta buvo, yra ir bus apie fizinį aktyvumą, sportą kaip apie veiklas, kurios skatina nuolat judėti.

Juk žmogaus pati prigimtis to reikalauja.

Deja, sėdinčiųjų darbe arba kasdien pasyviai, pasiduodant kitokiai nejudrumo pozai – gulėjimui ar drybsojimui be jokio tikslo, netgi ne dėl nuovargio, bet tiesiog dėl tingumo, – galima matyti vis daugiau.

Apmaudu, tačiau mūsų tauta pripažinta kaip mažiausiai judanti tauta Europoje. Todėl grįžtant tik prie sėdėjimo sukeliamų problemų drįsiu išdėstyti pasekmes, kurios labiau nei nedžiuginančios…

Continue reading „Sėdite ilgai – elgiatės blogai” →

pomidor_pomidor
Sportas ir sveikata

Pastaraisiais dešimtmečiais maistas, kurį kasdien valgome, tampa vis įvairesnis. Puikiai matoma “persipynusi” Pasaulio virtuvė. Juk dabar įmanoma gauti ir “gulbės pieno”. Tik ar išmokome naudotis elementariais produktais? Tik ar sveikai maitinamės?

Puolame valgyti lašišą, nors mūsų sąlygomis puikiai tinka skumbrė. Puolame vartoti reklaminius energetinius gėrimus, kurie sukelia “atgalinį” poveikį organizmui – iš organizmo išsunkia energiją ir formuoja priklausomybę angliavandeniams.

Continue reading „Mitybos “viražai”” →

vydunas
Sportas ir sveikata

Žinotina, kad yra dvasinė, psichinė ir fizinė sveikata, nuo kurios priklauso žmogaus egzistencijos kokybė. Artėjant adventui, Šv Kalėdoms ir Naujiesiems Metams, ko gero, pravartu prisiminti sveikatos mąstymo paradigmas Vakarų bei tūkstantmetės Rytų medicinos sąvokos kontekstuose.

Pirmoji orientuota į farmakologinius, chirurginius gydymo mechanizmus.

Antroji itin giliai “kapsto” žmogiškųjų sveikatos išteklių resursus bei jų tąsos mechanizmus nuo gimimo iki “išėjimo anapilin ilgalaikio sapno”…

Matyt, visi esame girdėję apie Vydūną. Tačiau, ko gero, nedaugelis žino, kad būtent Vydūnas pirmasis ėmė domėtis Rytų medicinos klodais. Jis – pirmasis lietuvis, ėmęs taisyti savo visa apimančią ir anuomet stipriai pašlijusią sveikatą rytų medicinos pagalba.

Continue reading „“Gilieji” sveikatos pamątymai” →

stt
Atsargiai

Oficialus Lietuvos statusas – demokratinė valstybė. Tačiau kai kurie pastarojo meto lietuviškosios Temidės žingsniai tarsi byloja, jog Lietuva tampa labiau panaši į represinę valstybę. Tokią nuomonę susidaryti leidžia garsiausios, daugiausiai triukšmo sukėlusios paskutiniųjų metų baudžiamosios bylos. Kad lietuviškoji Temidė persekioja, baudžia, – nieko nuostabaus. Tokia jos paskirtis. Tokia jos prievolė. Tam jai ir skiriamos lėšos iš valstybės biudžeto.

Ir vis dėlto kai kurios rezonansinės bylos, kuriomis šiuo metu domiuosi, paženklintos keistu bruožu. Tą bruožą pavadinčiau noru kuo greičiau teisti, smerkti, bausti. Beje, persekiojama, baudžiama beveik neatsižvelgiant į gynybos argumentus. Įrodymai, kurių pagrindu persekiojami įtariamieji arba kaltinamieji, vis rečiau atrodo įtikinami. Kartais neginčijamais įrodymais pavadinami vien žodiniai įslaptintų liudininkų pareiškimai. O juk bausmės, baudos – realios, milžiniškos.

Continue reading „Savo garbę pradeda ginti net specialiosios tarnybos” →

aerobika
Sportas ir sveikata

Atliekant socialinį tyrimą pastebėta įdomi situacija: Atėjusiems į “sporto centrus” sustatoma treniruočių programa. Tačiau dažnai ji būna vienoda.

Ar tai – gerai? Ar tai – teisinga? Ar sporto kompleksų instruktoriai susipažinę su konkretaus žmogaus sveikatos būkle? Ar pradėję intensyviai sportuoti, bet neišsiaiškinę savo tikrųjų pajėgumų, tapsime sveikesni? Šiuo atveju visai nesvarbu, koks žmogaus amžius ir svoris. Visiems rekomenduojama pirmiausiai užpildyti specialią anketą – atsakyti į keletą klausimų. Po to atliekamas tekstas, kuris padės išsiaiškinti žmogaus fizinius gebėjimus. Ir tik paskui, remiantis gautais rezultatais, patartina sudaryti treniravimosi programą.

Continue reading „Kaip išsiaiškinti, koks fizinis krūvis Jums labiausiai tinka?” →

veselka_julius
Aktualijos

Oficialus Lietuvos statusas – demokratinė valstybė. Tačiau kai kurie pastarojo meto lietuviškosios Temidės žingsniai tarsi byloja, jog Lietuva tampa labiau panaši į represinę valstybę.

Tokią nuomonę susidaryti leidžia garsiausios, daugiausiai triukšmo sukėlusios paskutiniųjų metų baudžiamosios bylos. Kad lietuviškoji Temidė persekioja, baudžia, – nieko nuostabaus. Tokia jos paskirtis. Tokia jos prievolė. Tam jai ir skiriamos lėšos iš valstybės biudžeto. Tačiau kai kurios rezonansinės bylos, kuriomis šiuo metu domisi visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt, paženklintos keistu bruožu.

Continue reading „Lietuviškosios Temidės klaidžiojimai” →

nugaros_skausmai
Sportas ir sveikata

Nugarą kartais “suima” taip, jog nebepajėgiame pasijudinti. Nugaros skausmų priežastys – pačios įvairiausios.

Kadangi nugaros struktūra labai sudėtinga, skausmą pajėgus sukelti menkiausias sąnarių, raiščių, raumenų ar nervų pažeidimas.

Tačiau skausmas dažniausiai atsiranda tik dėl silpnų juosmens, pilvo ir nugaros raumenų. Šių raumenų sustiprinimui medikai bei mokslininkai dar nesukūrė jokių stebuklingų vaistų. Bet kad vaistai šiuo atveju ir nereikalingi. Įmanoma išsiversti ir be piliulių. Ir labai gerai, kad galima išsiversti be piliulių.

Continue reading „Kaip išvengti nugaros skausmų?” →

antsvoris_antsvoris
Sportas ir sveikata

Nesuklysiu pasakęs, kad žmonijos rykšte šiandien tapo tokios bėdos kaip antsvoris ir nutikimas.

Pastarasis laikmetis, teisingiau tariant, ketvirtadalis amžiaus, per kurį sparčiai padaugėjo storulių, matyt, įtakotas būtent sėslaus gyvenimo būdo. Be abejo, įtakos turi ir gyvenimo gerbūvis. Juk visi matom, kaip mus išpaikino technika. Technikos atradimai padarė “meškos” paslaugą. O juk nutukimas ir antsvoris sukelia daugybę ligų bei sveikatos sutrikimų. Kai žmogus priauga papildomų kilogramų, padidėja rizika susirgti diabetu.

Continue reading „Kaip išvengti antsvorio ir nutukimo?” →

kaveckas_111
Sportas ir sveikata

Daugelis moterų labai pergyvena dėl celiulito. Idomu, dėl ko dar galima taip savęs nevertinti? Teiginys, kad nė viena odos būklė ar liga nėra taip sureikšminta ir aktuali kaip celiulitas, matyt, teisingas.  Tačiau juo nieko naujo nepasakiau. Juk rašoma, kad apie 95 proc. moterų, vyresnių nei 20 metų, oda yra daugiau ar mažiau pažeista.

Dauguma mūsų vadina celiulitu būtent išorinį simptomą: duobėtą, apelsino žievelę primenančią odą. Visuomenės nuomone celiulitas yra tiesiog nepatrauklios išvaizdos problema. Didžioji dauguma publikacijų žiniasklaidoje teigia, jog celiulitas yra rimta jungiamųjų audinių liga.

Continue reading „Celiulitas – liga, estetinė problema ar normali odos būsena?” →

kaveckas_222
Sportas ir sveikata

Šis straipsnis – tęsinys to, kas buvo išdėstyta ankstesniuose šios temos rašiniuose.

Judesių valdymo ir mokymo mokslas integruoja daugelį mokslų – biomechaniką, fiziologiją, psichologiją, kibernetiką, fiziologiją, kibernetikų teoriją, inžineriją ir kt. (A.  Skurvydas: Judesių mokslas 13p).

B. Saltin – vienas iš geriausių šio meto sporto fiziologų pasaulyje. Nepaisant dinamiško mokymosi naudos, judesys negali per daug varijuoti ar būti pernelyg dinamiškas – tada sumažėja mokymosi kokybė. Kaip nustatyti tinkamiausią judesio varijavimą mokantis – tai didelė užduotis mokslininkams. Judesių valdymas … pablogėja, jei judesiai treniruojami standartinėmis sąlygomis ar atskirais blokais … (A.Skurvydas: Judesių mokslas 260p, 261p).

Continue reading „Geriausias judėjimas – tai atsisakymas judėjimo šablonų” →

kaveckas_222
Sportas ir sveikata

Kas yra judesys? Tai užduoties, organizmo ir aplinkos netiesinės sąveikos rezultatas. (A. Skurvydas: Judesių mokslas 132p.). Rene Dekartas (RENE DESCARTES), filosofas – judesių mokslo pradininkas, atradęs refleksą. Paprasčiau kalbant, judesiai valdomi dviem būdais: 1. ,,Inteligentiški“. Tai naujų ir iš anksto numatytų judesių kūrimas. 2. ,,Nevalingi“, arba automatiškai mąstant (Hastie, Dawes, 2001), grystas anksčiau išmoktų judėjimo schemų, šablonų, situacijų atlikimas.

Šiuolaikinė konkurencija vyrauja tarp dviejų judesių valdymo ir mokymo paradigmų (teorijos): statistinės (angl. computational approach) ir dinaminių sistemų (angl. dynamical system approach) Ko gero, tobuliausiame gyvame organizme, galvos smegenyse, vykstantys tarpusavyje susiję procesai: 1. sensoriniai (juntamieji), 2. ir motoriniai (judinamieji), kurie yra pagrindiniai judesių valdymo mechanizmai.

Continue reading „Kas vyksta organizme mankštinantis: apie judesius moksliškai” →

kaveckas_111
Sportas ir sveikata

Esminis osteoporozės prevencijos mechanizmas – jėgos pratimai.

Jie ypatingai reikalingi moterims, nes jų organizme testosterono (vyriško hormono) stygius mobilizuojamas būtent jėgos pratimų dėka, kuris tiesiogiai atsakingas už kaulinio audinio tvirtumą.

Tai nieko bendra neturintis fizinės veiklos procesas su visuomenėje susiformavusia stereotipine, iškreipta nuomone, kad moterims užaugs raumenys ir jos taps raumeningos.

Continue reading „Osteoporozės prevencija moterims” →

kaveckas_222
Sportas ir sveikata

Šiandien visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt atidaro naują skiltį, kurioje bus skelbiami rašiniai sveikatos ir sporto temomis.

Mūsų skaitytojai ras čia pačių įvairiausių straipsnių: kaip sveikai maitintis, kaip deramai sportuoti, kaip numesti susikaupusį antsvorį, kaip atsikratyti streso, įtampos, blogų nuotaikų.

Pateiksime specialistų patarimus, kaip išsirinkti deramą mitybos metodą, pasakosime, ar verta vartoti vitaminus, rekomenduosime, kokias arbatas sveikiausia gerti, kaip įveikti nemigą. Teiksime žinių, kokia sporto šaka Jums labiausiai tinka – bėgimas ristele, plaukiojimas baseine, važiavimas dviračiu, tiesiog – spartus pasivaikščiojimas miške. Žodžiu, stengsimės aprėpti kuo galima daugiau klausimų. Manome, kad šios temos – aktualios daugeliui iš mūsų.

Continue reading „Visi supranta, kad judėjimas – sveikata, tačiau …” →