Rusiškas žvilgsnis
Rusiškas žvilgsnis
Rusijos valstybinė televizija NTV netruko atsakyti į didžiulio pasisekimo sulaukusį, Vilniuje ir Ignalinoje filmuotą JAV televizijos HBO serialą „Černobylis“.
 
NTV paskelbė kursianti serialą apie didžiausią pasaulio istorijoje branduolinę katastrofą, tiesa, su fantazijos prieskoniais.
 
Kaip skelbia BBC, NTV serialas nukryps ne tik nuo amerikietiškojo „Černobylio“, bet ir nuo realybės, nes jame bus rodoma, esą prie katastrofos prisidėjo ir JAV Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA).
 
Serialo režisierius Aleksejus Muradovas tikina, kad serialas parodys, „kas iš tikrųjų tada nutiko“.
 
„Yra teorija, kad amerikiečiai buvo infiltruoti į Černobylio atominę elektrinę. Daugelis istorikų neatmeta galimybės, kad sprogimo dieną jėgainėje dirbo priešo žvalgybos tarnybų agentai“, – interviu Kremliaus laikraščiui „Komsomolskaya Pravda“ sakė A. Muradovas.
 
„Hollywood Reporter“ duomenimis, serialui kurti Rusijos kultūros ministerija skyrė 30 mln. rublių (408 tūkst. eurų).
 
Serialas „Černobylis“ sulaukė itin puikių žiūrovų įvertinimų tiek „IMdB“ platformoje, tiek ir jos rusiškame atitikmenyje „Kinopoisk“.
 
Ketvirtasis Černobylio atominės elektrinės reaktorius sprogo 1986-ųjų balandžio 26 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06;08; 09:00

Lietuva imasi nepagrįstų ir tiesiog melagingų pareiškimų Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo atžvilgiu. Taip Lietuvos kreipimąsi į Europos Komisiją (EK) dėl neatsakingo Baltarusijos požiūrio į branduolinę saugą ir tarptautinius įsipareigojimus dėl Astravo AE pakomentavo Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovas spaudai Anatolijus Glazas.

Pasak A. Glazo, Baltarusija niekada nevengė tarptautinio bendradarbiavimo AE saugumo klausimais, o ES yra viena pagrindinių Baltarusijos partnerių šioje srityje.

„Norėtume priminti, kad Baltarusijos Respublika niekada nevengė tarptautinio bendradarbiavimo šiais klausimais. Mes taikome tarptautinę ekspertizę ir naujausią patirtį bendradarbiaudami su TATENA (Tarptautine atominės energetikos agentūra) ir kitomis agentūromis. Europos Komisija išlieka viena pagrindinių mūsų partnerių užtikrinant aukščiausio lygio saugumą būsimojoje jėgainėje. Baltarusija ne kartą tvirtino ir tebetvirtina ryžtą tęsti bendradarbiavimą su ES šioje srityje“, – atsiųstame komentare teigė A. Glazas.

„Toks Lietuvos rūpestis visos Europos Sąjungos saugumu, mūsų nuomone, yra skirtas visai kitiems tikslams – atitraukti dėmesį nuo gerai žinomų problemų su Ignalinos AE uždarymu ir branduolinių atliekų saugyklos statyba. Kuo gi dar būtų galima paaiškinti Lietuvos pusės vengimą sukurti bendrą branduolinės energetikos objektų stebėsenos sistemą?“ – tęsė A. Glazas.

A. Glazo teigimu, Lietuvos susirūpinimas dėl Astravo AE saugumo yra visiškai nepagrįstas, o pareiškimai, kad elektrinė gali būti nesaugi, – melagingi.

„Ir dar kartą turime konstatuoti, kad Lietuvos pusė imasi nepagrįstų ir atvirai melagingų pareiškimų Baltarusijos AE projekto ir priimtų saugumo priemonių atžvilgiu“, – pažymėjo A. Glazas.

Pasak URM atstovo, Lietuvos ir Baltarusijos požiūriai į Astravo AE kardinaliai skiriasi.

„Bet kokį konstruktyvų Astravo AE temos aptarimą Lietuvos valdžia laiko valstybės išdavyste, o pats žodžio „bendradarbiavimas“ branduolinės energetikos srityje paminėjimas su agonija yra išbraukiamas iš oficialių dvišalių dokumentų.

Tuo metu Baltarusijos pusė visada yra atvira dialogui ir konstruktyviam bendradarbiavimui su visais partneriais, užtikrinant statomos jėgainės saugumą ir eksploatacinį efektyvumą“, – lygino A. Glazas.

ELTA primena, kad penktadienį Lietuva kreipėsi į EK dėl neatsakingo Baltarusijos požiūrio į branduolinę saugą ir tarptautinius įsipareigojimus dėl Astravo atominės elektrinės.

Kaip rašoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime, bendrame laiške, adresuotame viceprezidentui Marošui Šefčovičiui, vyriausiajai įgaliotinei užsienio ir saugumo politikai ir viceprezidentei Federicai Mogherini, energetikos, aplinkos ir plėtros komisarams Migueliui A. Canetui, Karmenui Vellai, Johannesui Hahnui, Lietuvos užsienio reikalų ir energetikos ministrai Linas Linkevičius ir Žygimantas Vaičiūnas atkreipė dėmesį į pastarojo meto Baltarusijos žingsnius, kuriais vengiama bendradarbiauti su Europos Sąjunga aplinkosaugos ir branduolinės saugos klausimais. Taip pat pakartotinai primintas atmestinas Baltarusijos požiūris į Astravo AE keliamas aplinkosaugos ir branduolinės saugos problemas ir tarptautinių įsipareigojimų nevykdymas. 

„Lietuva nesusitaiko su nesaugiu projektu ES kaimynystėje. Nepaisant daugkartinių ES kvietimų Baltarusijai pateikti streso testų proceso metu identifikuotų trūkumų pašalinimo veiksmų planą, Baltarusija ir toliau teikia prioritetą statybų grafikui, o ne branduolinei saugai. Per 10 mėnesių nuo streso testų išvadų pateikimo matėme tik Baltarusijos bandymus derėtis dėl selektyvaus Astravo AE saugos pagerinimo. Šis laiškas – signalas Europos Sąjungos pareigūnams, kad būtina imtis neatidėliotinų veiksmų, siekiant apginti visos ES saugumą. Pasiūlėme Europos Komisijai imtis lyderystės ir parengti visaapimantį artimiausių ES veiksmų planą dėl Astravo AE“, – pažymėjo užsienio reikalų ministras L. Linkevičius spaudai išplatintame pranešime.

Pasak URM, Baltarusijoje plėtojamas projektas yra pripažintas keliančiu grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Baltarusija iki šiol nėra pateikusi atsakymų į esminius Lietuvos keliamus klausimus dėl projekto branduolinės ir radiacinės saugos bei aplinkosaugos užtikrinimo. 2018 metų liepos mėnesį paskelbtoje ES streso testų Baltarusijoje ataskaitoje konstatuojami rimti Astravo AE saugos trūkumai ir pateikiamos rekomendacijos jiems pašalinti. Nepaisant daugkartinių ES raginimų Baltarusijai pateikti nustatytų trūkumų šalinimo planą, Baltarusija iki šiol tokio plano nėra pateikusi ir toliau neigia akivaizdžius tarptautinių sprendimų faktus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.06; 07:40

Švęsti Astravo atominės elektrinės pergalės nėra pagrindo, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Europos Komisijai (EK) antradienį paskelbus, kad statoma Baltarusijoje atominė jėgainė atitinka „streso testus“.

Pasak L. Linkevičiaus, Europos Komisijos teigiamai įvertinti Astravo AE atlikti streso testai yra tik kelio pradžia, o EK išvada dar nereiškia, kad Astravo AE atitinka saugumo reikalavimus.

Užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime pabrėžiama, kad atlikti streso testai patvirtino, jog Astravo AE nėra saugi: ataskaitoje užfiksuoti rimti projekto trūkumai, pateikiamos svarbios rekomendacijos, ypač seisminės saugos vertinimo, saugos funkcijų gerinimo ir sunkių avarijų valdymo srityse.

„Atlikti testus yra tik maža dalelytė kelio pradžios. Pats esminis dalykas yra rekomendacijų įgyvendinimas. Ir, aš manau, kad svarbiausias akcentas turi būti dedamas ten. Todėl švęsti Astravo atominės elektrinės pergalės nėra pagrindo“, – Eltai kalbėjo ministras ir pažymėjo, kad tarp pateiktų rekomendacijų yra daug svarbių pastabų.

Pasak L. Linkevičiaus, ES streso testų kritinės rekomendacijos turi būti įgyvendintos iki Astravo AE paleidimo. Jų įgyvendinimas turi būti sąlyga tolesniam ES-Baltarusijos bendradarbiavimui.

„Tikimės aktyvaus Europos Komisijos įsitraukimo ir šio proceso kontrolės“, – pabrėžė užsienio reikalų ministras.

L. Linkevičius tikino, kad Baltarusijai pateiktos rekomendacijos dėl Astravo AE yra ženklios ir reikalauja pastangų bei resursų. Ministras pabrėžė, kad visos rekomendacijos turės būti įgyvendintos.

„Jei jos nebus įvykdytos, mes neįsivaizduojame, kad šis objektas gali gauti licenciją veiklai“, – kalbėjo ministras ir pabrėžė, kad Lietuva to reikalaus kategoriškai ir aštriai.

„Šių rekomendacijų įgyvendinimas iki Astravo AE paleidimo, lygiai kaip ir Baltarusijos žingsniai žmogaus teisių, demokratijos ir teisės viršenybės srityse, turės įtakos Baltarusijos santykių su ES raidai“, – pabrėžė L. Linkevičius.

L. Linkevičius kartu pažymėjo, kad Lietuva turi Europos Sąjungos lyderių palaikymą. Pasak jo, Astravo AE problema jau kurį laiką yra patekusi į EK problemų ratą, todėl, tikino ministras, ES turėtų ir toliau palaikyti Lietuvą siekiant, kad Baltarusija įgyvendintu pateiktas rekomendacijas.

L. Linkevičius taip pat pažymėjo, kad EK išvados nereiškia, kad Astravo AE yra saugi.

„Streso testų užduotis – vertinti rizikas, kylančias iš išorinių veiksnių (pvz., ekstremalūs gamtos reiškiniai, žmogaus sukelti įvykiai) ir atominių elektrinių atsparumą jiems. Streso testai neapima aikštelės tyrimų ir parinkimo, aikštelės tinkamumo atominės elektrinės statybai klausimų, tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo, sunkaus lėktuvo kritimo poveikio vertinimo, darbo ir saugos kultūros ir kitų klausimų, kuriuos Lietuva kelia nuo pat Astravo AE projekto vystymo pradžios“, – pabrėžė L. Linkevičius.

Liepos 2 dieną Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupė (ENSREG) patvirtino Astravo AE rizikos ir atsparumo vertinimo (streso testų) ekspertinės peržiūros ataskaitą. Liepos 3 dieną Briuselyje streso testų peržiūros rezultatai pristatyti visuomenei viešo renginio metu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.03; 06:00

Pirmadienį Europos Sąjunga vertins Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės streso testų rezultatus.

Streso testais, kuriuos vertinis Europos branduolinės saugos reguliatorių grupė (ENSREG), siekiama įvertinti atominei elektrinei kylančias rizikas dėl išorinių veiksnių bei atominės elektrinės atsparumą jiems. Taip pat siekiama identifikuoti svarbius Astravo AE projekto trūkumus ir pateikti rekomendacijas dėl seisminės saugos vertinimo, saugos funkcijų užtikrinimo bei sunkių avarijų valdymo.

Tačiau streso testai neapima klausimų, kuriuos Lietuva kelia nuo pat Astravo AE projekto vystymo pradžios: AE aikštelės tyrimų ir jos tinkamumo atominės elektrinės statybai, tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo, darbo ir saugos kultūros vertinimo ir t.t.

Streso testai buvo sukurti Europos branduolinės saugos reguliatorių 2011 m., siekiant įvertinti ES atominių elektrinių saugos lygį ir identifikuoti AE saugos trūkumus atsižvelgiant į avarijos Fukušimos AE patirtį.

Nors Baltarusija įsipareigojo atlikti Astravo AE streso testus 2011 m., tačiau streso testų ataskaitą Europos Komisijai pateikė tik 2017 m. spalio 30 d.

Tarptautinėje arenoje Lietuva nuolat reiškia susirūpinimą dėl 50 kilometrų nuo Vilniaus statomos Astravo AE.

Lietuva pabrėžia, kad Baltarusija manipuliuoja tarptautiniais branduolinės saugos instrumentais ir selektyviai taiko saugos standartus plėtojant Astravo AE projektą.

Svarbiausi klausimai Lietuvai – Astravo aikštelės parinkimas AE statybai ir galimas neigiamas poveikis Lietuvos aplinkai ir gyventojams. Vilnius teigia, kad jėgainė statoma nesilaikant tarptautinių saugumo standartų, nėra paaiškinta, kodėl pasirinkta būtent ši statybos vieta, esanti netoli tankiai apgyvendintos Lietuvos sostinės.

Seimas įstatymu yra pripažinęs Baltarusijoje, Astravo rajone, statomą AE nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.

Baltarusija kaltinimus atmeta ir teigia besilaikanti visų reikalingų standartų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.02; 06:00

Baltarusijos specialistai tęsia konsultacijas su Lietuvos atstovais statomos Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo klausimais ir neabejoja, kad šio darbo rezultatai bus teigiami. Tai pirmadienį pareiškė Baltarusijos gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministras Andrejus Chudykas.

„Procesas nėra lengvas. Manau, jog mes privalome ir įtikinsime tiek Lietuvos visuomenę, tiek oficialius asmenis ir struktūras, kad Astravo AE patikima ir kad joje taikoma moderniausia saugumo technologija“, – teigė ministras.

Pasak A. Chudyko, „tai – ekologijos požiūriu švari energetika“. „Reikia bendradarbiauti šioje srityje, o ne trukdyti. Manau, kad tokia energija reikalinga ne tik baltarusiams, bet ir lietuviams“, – pridūrė jis.

Pirmoji Baltarusijoje atominė jėgainė statoma netoli Gardino srities Astravo miesto dalyvaujant specialistams iš Rusijos. Pirmąjį AE reaktorių planuojama paleisti 2019 metais, antrąjį – 2020 metais.

2017 metais įvyko keturi svarbūs tarptautiniai renginiai, kuriuose Lietuva aktyviai kėlė Astravo AE klausimą: Branduolinės saugos konvencijos peržiūros susitikimas, Espo ir Orhuso konvencijų šalių susitikimai ir Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) Generalinė konferencija.

Tarptautinėje arenoje Lietuva nuolat reiškia susirūpinimą, kad Baltarusija manipuliuoja tarptautiniais branduolinės saugos instrumentais ir selektyviai taiko saugos standartus vystant Astravo AE projektą. Svarbiausi klausimai Lietuvai – Astravo aikštelės parinkimas AE statybai ir galimas neigiamas poveikis Lietuvos aplinkai ir gyventojams. Lietuvos pozicija lieka nepakitusi: stabdyti Astravo AE statybas ir pasitelkus tarptautinius ekspertus iš pagrindų peržiūrėti projektą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.04; 09:00

VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.

Pagrindinė grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui kyla dėl agresyvių Rusijos intencijų ir veiksmų. Nors 2017 m. Rusija bandė santykiams su Vakarų valstybėmis suteikti pozityvios dinamikos, tai nepakeitė jos strateginių tikslų – pakeisti globalią jėgų pusiausvyrą ir dominuoti sau prisiskirtoje interesų zonoje, įskaitant Baltijos regioną.

NATO saugumo stiprinimo priemonės, pirmiausia – didėjantys Baltijos valstybių nacionaliniai ir regione dislokuoti Aljanso kariniai pajėgumai, sumažino tikimybę, kad Rusija ryšis panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos valstybes.

2017 m. didžiausias žvalgybines grėsmes Lietuvai kėlė Rusijos žvalgybos tarnybos. Jos rinko strateginę žvalgybos informaciją apie Lietuvos vidaus, užsienio, ekonomikos, saugumo ir gynybos politiką, taip pat įtakos operacijomis rėmė prieš Lietuvą nukreiptą agresyvią Rusijos politiką.

Rusijos žvalgybos tarnybas ypač domino 2019 m. Lietuvos prezidento rinkimai. Didžioji dalis 2017 m. nustatytos priešiškos veiklos kibernetinėje erdvėje yra susijusi su Rusija. Daugiausia veikiama prieš Lietuvos valstybės institucijas ir energetikos sektorių. Be šios tradicine tapusios veiklos, išskirtinas naujas 2017 m. pastebėtas reiškinys – didelio masto kenkėjiškų ransomware programų paplitimas. Kol kas tai nepadarė didelės žalos Lietuvai, bet ateityje ją gali daryti.

Rusija veikė prieš Lietuvą ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, vykdydama agresyvią informacinę ir ideologinę politiką, plėtodama istorijos politikos projektus. Nors Rusijos politiką remiančių organizacijų ir judėjimų įtaka Lietuvoje išliko nedidelė, Rusija siekė pasinaudoti jų aktyvistais savo ideologinei politikai įgyvendinti ir propagandai skleisti.

2017 m. augo Rusijos propagandinės žiniasklaidos dėmesys Lietuvai. Rengdami reportažus apie Lietuvą, Rusijos propagandistai slėpė tikruosius veiklos motyvus, atvykdavo į Lietuvą pasinaudoję kurioje nors Vakarų Europos valstybėje išduotomis verslo arba turistinėmis vizomis. Per informacinę erdvę, socialinius tinklus Rusija siekė skleisti antivakarietiškas nuotaikas, formuoti jai palankią viešąją nuomonę. Vis dėlto Rusijos propagandinės žiniasklaidos galimybės plėsti auditoriją Lietuvoje išliko ribotos.

2017 m. Rusija ir toliau siekė dominuoti regiono energetikos rinkoje ir sutrukdyti jo integracijai į Vakarų Europos energetikos sistemą. Baltarusija kartu su Rusijos korporacija „Rosatom“ spartino Astravo atominės elektrinės (toliau – AE) statybas, nesilaikydama tarptautinių branduolinės saugos reikalavimų. Nepaisant aktyvių Rusijos pastangų, jai nepavyko paveikti sprendimų dėl Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su Vakarų tinklais.

Baltarusijos priklausomybė nuo Rusijos didėja ir išlieka rizikos veiksnys Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos užsienio ir karinė politika toliau glaudžiai koordinuojama su Rusija. Augant priklausomybei, didėja Rusijos galimybės pasinaudoti Baltarusija prieš kaimynines valstybes.

2017 m. terorizmo grėsmės lygis Lietuvoje išliko žemas, bet terorizmo grėsmė Europoje išliko didelė, tai turėjo neigiamos įtakos Lietuvos sąjungininkų saugumui.

Informacijos šaltinis – Valstybės saugumo departamentas (VSD)

Iš viešos VSD ataskaitos „GRĖSMIŲ NACIONALINIAM SAUGUMUI VERTINIMAS – 2018“

2018.03.27; 10:54

Po eilinių nedemokratinių Baltarusijos rinkimų į parlamentą Lietuvos užsienio reikalų ministras prabilo apie geras Lukašenkos režimo pastangas ir pozityvius poslinkius demokratėjančiame Minske. 

Seimo narys, Tėvynės sąjungos narys Audronius Ažubalis.
Seimo narys Audronius Ažubalis. Tsajunga.lt nuotr.

Tokiais iš Briuselio nukopijuotais pareiškimais bandoma imituoti kai kurių didžiųjų ES žaidėjų politiką, tikintis, kad rytų kaimynus pavyks perauklėti pataikavimu. Šią politiką galima teisinti geranorišku naivumu, tačiau kartais naivumas tampa pavojingas.

Socialdemokratų Vyriausybė neretai „išreiškia susirūpinimą“ dėl visus branduolinės saugos ir aplinkosaugos standartus pažeidžiančių Astravo AE statybų šalia Lietuvos sostinės Vilniaus. Tačiau savo veiksmais sistemingai prisideda, kad jos būtų tęsiamos, o po šį rudenį priimtų sprendimų – ir Europos bankų finansuojamos.

Pirmoji žalia šviesa tam buvo uždegta dar praėjusių metų pabaigoje, kai Lietuva skandalingai balsavo už ES sankcijų Baltarusijai panaikinimą. Tai galėjo būti išskirtinė proga Lietuvai tarptautiniu mastu iškelti Astravo AE klausimą ir suformuluoti A. Lukašenkai reikalavimą dėl projekto stabdymo. Tačiau Lietuvos Vyriausybė pasirinko tylėjimo ir linksėjimo kelią.

Sankcijų atšaukimas Baltarusijai atvėrė galimybę Minskui siekti Europos finansų institucijų paramos savo ūkio ir infrastruktūros projektams. Viena iš tokių platformų – Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, kurio direktorių valdyba kaip tik rugsėjo pradžioje patvirtino keturmetės finansinės paramos Baltarusijai strategiją.

Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje institucijoje yra balso teisę turintis Lietuvos atstovas iš Finansų ministerijos. Tačiau ERPB sprendimas dėl finansavimo Baltarusijos projektams Lietuvos Finansų s ir Užsienio reikalų ministerijų nebuvo blokuojamas – nuspręsta pritarti strategijai, kuri de facto atvers baltarusiams galimybę siekti finansavimo svarbiausiems ūkio ir infrastruktūros projektams.

Lietuvos diplomatai guodžiasi į strategiją įterpta sąlyga, kad skiriamas europinis finansavimas esą negalės būti naudojamas Astravo AE. Tačiau ekspertai iš šio punkto juokiasi: juk Astravo statyboms parankūs darbai gali būti lengvai „pakišti“ po bet kuriuo kitu daugiamilijoniniu ūkiniu ar infrastruktūriniu projektu – ir tam nebūtina projektų aprašuose minėti atominės jėgainės. Tiesą sakant, kitaip ir neįmanoma, nes faktiškai visa šiandieninė Baltarusijos ūkio strategija yra renčiama aplink Astravo AE. Minimoje strategijoje kalbama apie paramą kitiems energetikos projektams, bet tokių, kurie vienaip ar kitaip nebūtų susiję su Astravu, Baltarusijoje tiesiog nėra. Ne mažiau svarbu ir tai, kad Minskas galės siekti paramos transporto infrastruktūros projektams, o tai taip pat – galimybių laukas, kuriame galima „pakišti“ Astravo AE statyboms reikalingus darbus.

Teko girdėti pasiteisinimą, kad laimindama ERPB paramos Baltarusijai strategiją Lietuvos Vyriausybė tiesiog nenori nesusipykti su europinėmis finansų institucijomis, kad neprarastų paramos kitiems Lietuvai prioritetiniams projektams. Tačiau jei nesaugių Astravo AE statybų nutraukimas nėra Lietuvos energetinis prioritetas, ką dar vadinti prioritetu?

Pabaigai – Rusijos žiniasklaidoje rugsėjo 6 d. buvo pasirodžiusi (ir tą pačią dieną mįslingai išimta) publikacija apie Rusijos Audito rūmų atstovų aptiktus gausius ir esmingus Astravo AE jėgainės statybų reikalavimų pažeidimus. Pasirodo, pačios projekto statybos buvo pradėtos net nepatvirtinus projekto plano. Šiek tiek pastatom, tada šiek tiek paplanuojam, dar pastatom, tada pataisome, ką jau pastatėme ne taip – maždaug tokiu būdu, Lietuvos Vyriausybei džiaugiantis „pozityviais poslinkiais demokratėjančiame Minske“, prie Lietuvos sienų auga naujas Černobylis.

2016.09.29; 12.01

Pirmą kartą viešai prabilta, kad Rusija siekia mus susigrąžinti pigesnio gyvenimo vilionėmis.

„Rusija bando daryti įtaką vadinamosioms postsovietinėms teritorijoms ir mėgina išlaikyti Baltijos valstybes priklausomas ekonomiškai, energetiškai, politiškai. Taip pat priversti  jas būti ne itin aktyviomis ir lojaliomis NATO bei ES narėmis (…) Be to, gauname informacijos, kad kitose Baltijos šalyse, ne Lietuvoje, nes mes esame šiuo atveju stipresni, vyksta derybos su kai kuriais politikais, sulaukiama pasiūlymų iš Rytų, pavyzdžiui, kad jeigu išstotumėte iš NATO, dujų ar naftos gautumėte pigiau“, – interviu Vokietijos savaitraščiui „Focus“ sakė Dalia Grybauskaitė.

Continue reading „Trečias laimi”

Ar norite sužinoti visiškai slaptą informaciją, kodėl rinkimuose taip sekasi populistams ir kaip runkeliais verčiami patriotiški kaimo žmonės? Jei taip, šis straipsnis skirtas jums.

Nes šios informacijos niekada nesužinosite iš Lietuvos žurnalistų ar politologų – tai tarsi elito paslaptis, kurios negalima išduoti visuomenei. Nes jei išduosi, kaip žiniasklaida visuomenei plauna smegenis, išduosi visą industriją.

Continue reading „Kaip iš D.Grybauskaitės gaminamas V.Landsbergis, o iš L.Graužinienės – širdžių princesė?”

Pastarąsias dienas stengiausi atidžiai sekti lietuviškoje viešojoje erdvėje kilusią diskusiją, ar mums reikalingi referendumai. Tema – aktuali. Ypač aktuali rimtais pasiekimais pasigirti negalinčiai Lietuvai.

Juk tobulas, lietuviškąjai specifikai protingai priderintas referendumo įstatymas galėtų tapti rimtu postūmiu šalinant apatiją, korupciją ar emigracijos skaudulius.

Tačiau nereikia pamiršti, jog kvailai sukaltas, lietuviškąją specifiką ignoruojantis referendumo įstatymas atneštų dar daugiau chaoso ir nesusipratimų. Tad ginčas, ar verta užsieniečiams suteikti galimybę įsigyti lietuviškos žemės, – ne vien ekonominis. Greičiau politinis, visuomeninis, egzistencinis.

Continue reading „Kas tinka Šveicarijai, nebūtinai priimtina Lietuvai”

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas, opozicijos lyderis Andrius Kubilius atsako į „Žinių radijo“ laidos „Opozicija“ vedėjo Raigardo Musnicko klausimus apie situaciją energetikoje.

R.Musnickas. Energetikos ministras J.Neverovičius pareiškė, jog padėtis elektros rinkoje yra rimta, anot jo, artimiausiu metu ketinama pateikti pasiūlymus Baltijos šalių elektros perdavimo operatoriams, kaip padidinti konkurenciją rinkoje. Premjeras taip pat jau nebekalba apie pigesnę elektros energiją. Dabar jam, matyt, svarbiausia, kad nebrangtų elektra, bent jau būtų išlaikytos kainos. Kaip Jūs vertinate padėtį elektros rinkoje?

Continue reading „„Žvelgiant į situaciją elektros rinkoje, Lietuva turi kuo greičiau pasistatyti konkurencingus savus generacinius pajėgumus””

Formaliai Lietuva savo Nepriklausomybę atkūrė 1990 m. kovo 11 d., tačiau čia tebešeimininkavo okupacinė kariuomenė, pasaulio valstybės mūsų Nepriklausomybę pradėjo pripažinti tik po 1991 m. Sausio įvykių. Rusija Lietuvos Nepriklausomybę pripažino 1991 m. liepos 29 d., tačiau jos kariuomenė iškart nebuvo išvesta.

Tik prieš dvidešimt metų, 1993 m. rugsėjo 31 d., kai mūsų diplomatų ir trims Baltijos valstybėms palankaus Rusijos prezidento Boriso Jelcino dėka buvo išvesta okupacinė kariuomenė, Lietuva tapo formaliai suverenia, nepriklausoma valstybe.

Tačiau ar realiai tapo ir ar gali tapti nepriklausoma šiuolaikiniame pasaulyje Lietuva, dera pasvarstyti.

Continue reading „Formali nepriklausomybė su dvejopa priklausomybe”

Kol Lietuva svarsto, ar statyti atominę elektrinę, Baltarusijos valdžios atstovai pareiškė apie savo ketinimus statyti net dvi branduolines jėgaines. Lietuva pasisako prieš šiuos Baltarusijos planus, baimindamasi galimo poveikio aplinkai.

Baltarusijos valdžia rugpjūčio 17-ąją Astrave surengė diskusiją dėl elektrinės poveikio aplinkai, į kurią pakvietė Lietuvos visuomenės atstovus.

Į Astravą atvyko tik apie šimtas visuomenės atstovų ir dviejų laikraščių žurnalistai.

Continue reading „Vilniaus ir Minsko nuomonių susikirtimas dėl atominės elektrinės”

Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo praėjo daugiau kaip du dešimtmečiai, bet šalis tebėra susaistyta su Maskva ir dėl dujų tiekimo yra priversta kliautis Rusijos valstybės valdoma energetikos kompanija „Gazprom“. Dabar, pasinaudodama naujomis Europos Sąjungos taisyklėmis, Lietuva bando atsikratyti „Gazprom“ gniaužtų.

Tai, kaip šalis tai daro, parodo sunkumus, Rusijos energetikos milžinei gresiančius Europoje, jos didžiausioje rinkoje. Lietuva restruktūrizuoja dujų įmonę „Lietuvos dujos“, kurios 37 proc. akcijų valdo „Gazprom“, ir rengiasi atskirti jos dujotiekių tinklą į naują įmonę, kurią valdys valstybė. Tai daroma vadovaujantis ES taisyklėmis, kuriomis siekiama priversti įmones atskirti tiekimą nuo perdavimo ir tokiu būdu padidinti konkurenciją energetikos sektoriuje.

Continue reading „Kepurė „Gazprom” ambicijoms”

Naujoji Lietuvos užsienio politika

Šių metų Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitoje ir po jos sekusiame prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime pirmą kartą nedviprasmiškai kaip viena didžiausių grėsmių Lietuvos saugumui ir nedraugiška valstybė įvardijama Rusija, ardomasis jos žvalgybos ir saugumo  tarnybų darbas.

Dar prieš tai matėme gana griežtą ambasadoriaus Maskvoje Renato Norkaus interviu Rusijos žinių agentūrai „Interfax“ 2013 m. gegužės 30 d.

„Sovietinės okupacijos žalos atlyginimo klausimas lieka dvišalėje Lietuvos ir Rusijos darbotvarkėje“ – sakė R. Norkus, nors dar balandį Rusijos ambasadorius Vilniuje Vladimiras Čchikvadzė buvo pareiškęs, kad klausimą dėl reikalavimų atlyginti sovietinės okupacijos padarytą žalą Maskva laiko uždarytu visiems laikams.

Paklaustas, ar ES pirmininkausiantis Vilnius parems Maskvos siekį pasirašyti bevizio režimo sutartį su ES, tiesiog nurodė sunkumus, kurie kiltų bevizio režimo atveju. Išvertus iš diplomatinės kalbos, pasakė „pošli von“.

Continue reading „Prašviesėjo”

Kol anglies gavyba ir naudojimas Jungtinėse Amerikos valstijose yra ženkliai sumažėjęs, Europoje „išgyvename kažkokį anglies „aukso amžių““, sako Anne-Sophie Corbeau iš Tarptautinės energetikos agentūros (angl. International Energy Agency, IEA).

Elektros energijos kiekis, pagaminamas anglį deginančiose elektrinėse, sparčiai auga. Kai kuriose Europos valstybėse šis augimas siekia 50 proc. per metus. Ir, kadangi deginant anglį CO2 tarša elektros kilovatvalandei ženkliai lenkia kitas iškastinio kuro rūšis, tokia tendencija bado pirštais į Europos aplinkosauginius siekius. Taigi, kas nutiko?

 

Continue reading „Taršioji Europos paslaptis: neprašytas anglies renesansas”

Su­si­rin­ko­me į šiuos is­to­ri­nius rū­mus pa­mi­nė­ti mū­sų tau­tai tra­giš­kų įvy­kių. Šir­din­gai dė­ko­ju Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mui, nu­spren­du­siam ta pro­ga įteik­ti man gar­bin­gą Lais­vės pre­mi­ją. Šios pre­mi­jos įtei­ki­mą su­pran­tu kaip Lie­tu­vos lais­vės ly­gos įver­ti­ni­mą ne tik ma­no pa­ties, bet vi­sų ly­gos na­rių – gy­vų­jų ir jau iš­ėju­sių­jų.

Veng­da­mi oku­pa­ci­nės val­džios rep­re­si­jų mes ne tik ne­fik­sa­vo­me na­rys­tės, bet kar­tu ko­vo­jo­me už lais­vę. Dė­ko­ju vi­siems ko­vos drau­gams, lai­kiu­siems sa­ve Lie­tu­vos lais­vės ly­gos na­riais. Taip no­rė­čiau, kad šio­je šven­tė­je da­ly­vau­tų pa­ti ar­ti­miau­sia, iš­ti­ki­miau­sia ma­no ben­dra­žy­gė, ge­riau­sia pa­ta­rė­ja, kas­die­ni­nis rams­tis vi­suo­se var­guo­se – ma­no žmo­na Ele­na.

De­ja, jos ne­bė­ra. Ne­bė­ra ir Vla­do Ša­ka­lio, nuo­sta­bų hu­mo­ro jaus­mą tu­rė­ju­sio žmo­gaus, įvei­ku­sio SSRS–Suomijos sie­ną ir pa­sie­ku­sio Šve­di­ją. Ne­bė­ra Jo­no Pra­tu­se­vi­čiaus, ku­ris, bū­da­mas 15 me­tų, iš­ėjo ko­vo­ti su pa­ver­gė­jais, o su­im­tas iš­ka­lė­jo 14 me­tų. Nė­ra bu­vu­sio trem­ti­nio Jo­no Ge­la­žiaus ir dau­ge­lio ki­tų.

Continue reading „Žmonės nieko taip nebijo, kaip atsakomybės už savo valstybę”

atomine_jegaine

IAE už­da­ry­mas už­si­tęs?

Pa­gal nau­ją Europos Sąjungos (ES) biu­dže­to pro­jek­tą, Lie­tu­va iki 2020 me­tų Ig­na­li­nos ato­mi­nės elek­tri­nės už­da­ry­mui re­a­lio­mis kai­no­mis turėjo gau­ti 460 mi­li­jo­nų eu­rų, o struk­tū­ri­nė pa­ra­ma Bal­ti­jos ša­lims bū­tų ma­žiau ri­bo­ja­ma dėl di­džiu­lio eko­no­mi­kos nuos­mu­kio 2009 me­tais.

Pra­ėju­sio penk­ta­die­nio nak­tį pa­teik­ta­me ES biu­dže­to pro­jek­te elek­tri­nės už­da­ry­mui bu­vo nu­ma­ty­ta 400 mln. eu­rų 2014–2020 me­tais. Ka­dan­gi ši su­ma pa­skai­čiuo­ta 2011 me­tų kai­no­mis, tai Lie­tu­vos pa­rei­gū­nų skai­čia­vi­mu, iš tik­rų­jų ši su­ma bū­tų 460 mln. eu­rų 2012 me­tų kai­no­mis. Iki tol jė­gai­nės už­da­ry­mui bu­vo nu­ma­to­ma 210 mi­li­jo­nų eu­rų iki 2017 me­tų.

Continue reading „ES va­do­vų pla­nai dos­niau rem­ti IAE už­da­ry­mą ne­pa­vy­ko”

uzdila_algis

Gudresni už mane žmonės jau kelintą kartą priekaištauja naujam pretendentui į Lietuvos Respublikos Premjero postą A.Butkevičiui už jo politinius klupsnius.

Tai ir požiūris į Konstitucinio Teismo sprendimą, ir pažadų iki išsiaiškinimo neįsileisti į pirmuosius smuikus V. Gapšio sulaužymas. Ar daug dar tokių atvejų ateityje taikysis? Matyt, kad taikysis.

Neieškokime tuščių priekabių. Valdžią išsirinkome, ir kitaip nebus. Šiandien nuoširdžiai norėtųsi ją remti ir visaip jai padėti, o, svarbiausia, linkėti, kad duoti pažadai būtų įgyvendinti. Kas to nenorėtų…

Tačiau ir pirmas, ir antras minėtasis atvejis rodo, kad ne A.Butkevičius yra socialdemokratų ar juo labiau koalicijos lyderis, jeigu taip nepriklausomai nuo savo valios mėto politinius žingsnius.

Continue reading „Quod licet Jovi, non licet bovi (kas tinka Jupiteriui, nedera jaučiui)”

kaukees

Reikėtų, žinoma, mano amžiaus žmogui liautis domėtis, kas bus Seimo pirmininkas, pasodins Uspaskichą ar nepasodins, išsipildys Butkevičiaus svajonė tapti Seimo pirmininku ar Prezidentė ją kažkaip numarins…

Reikėtų, bet nepavyksta. Dabar, kai ir teatras, ir poezija, ir dailė neteikia nei džiaugsmo, nei pasigėrėjimo, kaip Maironio, Marcinkevičiaus laikais teikė, Seime randu ir teatro elementų, ir poezijos bei prozos, gal kiek mažiau dailės.

Nežinau, ką aš veikčiau, jeigu nebūtų nei Seimo, nei Vyriausybės. Žinoma, jų nebūti negali, aš kalbu apie šių svarbiausių valstybės institucijų atspindį televizijose, radijuje, dabar dar ir internete. Ypač Seimą mes pažįstame gal net geriau, negu kai kurie jau praėjusios kadencijos parlamentarai, pavyzdžiui, Emanuelis Zingeris, kuris vis keliauja ir keliauja po platų pasaulį, Lietuvą garsina.

Continue reading „Spektaklis baigėsi. Spektaklis prasideda”