Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis baigė ikiteisminį tyrimą ir Vilniaus apygardos teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje trys Latvijos piliečiai kaltinami neteisėtu grynųjų pinigų gabenimu.

2015 m. rugpjūčio mėn. 15 d. Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai Kauno apylinkėse sulaikė krovininį vilkiką, kurio vairuotojas į Latviją vežėsi beveik 700 tūkst. eurų.

Vairuotojas, Latvijos pilietis A. J., pareigūnams sakė, kad vilkikas tuščias, o jis pats tiesiog grįžtąs namo į Latviją. Tačiau detaliai patikrinus vilkiką „Scania“, kabinoje rasta šimtai tūkstančių eurų įvairiomis kupiūromis. Į juodus plastikinius maišelius supakuoti pinigai buvo išslapstyti įvairiausiose kabinos vietose – po sėdyne, lentynoje, taip pat vairuotojo asmeniniame krepšyje, tarp drabužių. Pinigų buvo pridėta į kavinuką, automagnetolos dėžę, tarp šaldytuve esančių maisto produktų, net į virtuvinį puodą. Iš viso pareigūnai vilkiko kabinoje aptiko 682 tūkst. eurų, kurių kilmės A. J. negalėjo paaiškinti, kaip ir to, kodėl mėgino juos vežtis slapta.

Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorų atlikto ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad 682 tūkst. eurų vilkiko vairuotojui 2015 m. rugpjūtį Rygoje perdavė Latvijos pilietis G. T. Jis, veikdamas organizuotoje grupėje ir siekdamas padaryti sunkų nusikaltimą, įtariama, organizavo neteisėtą, nepateikiant muitinės kontrolei, grynųjų pinigų pinigų gabenimą per Lietuvą. Į šią nusikalstamą veiką G. T. įtraukė dar vieną Latvijos pilietį U. M., kuriam pavedė užtikrinti saugų ir nekliudomą grynųjų pinigų gabenimą Lietuvos teritorijoje, lydint ir saugant neteisėtai grynuosius pinigus gabenantį vilkiką „Scania“.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, asmuo, įvežantis į Lietuvą iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar išvežantis iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos šalis grynuosius pinigus, kurių suma viršija 10 tūkst. eurų ar ją atitinkančią suma kita užsienio valiuta, muitinės pareikalavimu privalo deklaruoti gabenamus grynuosius pinigus, užpildydamas Grynųjų pinigų deklaraciją.

Planas neteisėtai gabenti grynuosius pinigus per Lietuvą žlugo muitinės pareigūnams sustabdžius vilkiką patikrai. Pareigūnams pasiteiravus, ar vairuotojas negabena draudžiamų daiktų, didelės sumos grynųjų pinigų, kurią reikėtų deklaruoti, vilkiką vairavęs A. J. sakė nieko tokio nevežąs. Muitinės pareigūnų atrasti nelegaliai vežti grynieji pinigai ir vilkikas, kuriais jie buvo gabenami, buvo sulaikyti.

Kaltinimai neteisėtą veiklą organizavusiam G. T., vilkiką vairavusiam A. J. bei šią transporto priemonę lydėjusiam U. M. pateikti dėl Muitinės apgaulės (Baudžiamojo kodekso 1991 str. 1 d.) , t. y. dėl įvežimo iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvą daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, jų nepateikiant muitinės kontrolei, bei dėl Bendrininkavimo organizuotoje grupėje (Baudžiamojo kodekso 24 str. 3 d. ir 25 str. 3 d.). Už tai jiems gresia bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

2017.07.20; 00:01

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai pranešė apie baigtą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 100 str., 101 str.,103 str. 1 d.,111 str. 1 d. ir 112 str. dėl neteisėtų TSRS kariškių ir kitų asmenų veiksmų 1991 m. sausio mėnesį.

Šis ikiteisminis tyrimas, kuriame įtarimai pareikšti 2 asmenis, 2014 m. rudenį buvo atskirtas iš baudžiamosios bylos, kuri šiuo metu nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. 7 įtariamųjų ir kitų nenustatytų organizuotos grupės narių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas ir bus tęsiamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą nukentėjusieji informuojami apie teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Šiame ikiteisminiame tyrime nukentėjusiais pripažinti beveik 700 asmenų. Šie asmenys yra pripažinti nukentėjusiais ir šiuo metu teisme nagrinėjamoje byloje.

Prokuroro sprendimu, su šio ikiteisminio tyrimo medžiaga bus galima susipažinti iki 2017-06-28. 

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

2017.04.29; 05:32

2016 m. liepos 22 d. Panevėžio apygardos teismas, neviešame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl buvusio Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjo V. B., konstatavo, kad jo padaryta veika yra nusikalstama ir atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d. (piktnaudžiavimas), sudėtį.

Nors teismas pripažino, kad V. B. piktnaudžiavo tarnyba, tačiau įvertinęs teismo medicinos ekspertų išvadas dėl jo dabartinės sveikatos būklės nutarė baudžiamąją bylą dėl buvusio teisėjo nutraukti ir priverčiamosios medicinos priemonės netaikyti.

Ši nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą, nustatė, kad V. B., siekdamas asmeninės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir prašė Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario paveikti atsakingus asmenis, kad pažeidžiant teisės aktų reikalavimus būtų įrengtas įvažiavimas į namo, kuriame jis gyvena, kiemą.

Siekdamas, kad prašomi veiksmai būtų atlikti, V. B. vienoje civilinėje byloje priėmė Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario interesams palankų neteisėtą sprendimą.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

2016.07.27; 18:32

timosenko_dukte

Jevgenija Timošenko ragina Vakarų valstybes įvesti sankcijas valdininkams, kuriems dalyvaujant jos motina buvo nuteista kalėti.

Šią žinią praneša leidinys “Daily Mail”.

Vakarai pasmerkė Julijos Timošenko teismo procesą kaip politiškai motyvuotą, ir dėl to nukentėjo Ukrainos ryšiai su Europos Sąjunga bei JAV, sakoma straipsnyje, kurį parengė žurnalistas Mettas Bleikas, panaudodamas “Assosiated Press”  medžiagą.

Continue reading „Jevgenija Timošenko: “Nubauskite teisėjus, pasodinusius mano motiną į kalėjimą””

Antrankiai_mazi

Viena iš keturių su seksualine prievarta prieš vaikus susijusių baudžiamųjų bylų, perduotų Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Igno Railos, baigta nagrinėti apygardos teisme.

Šioje nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui baudžiamojoje byloje mažamečio seksualine prievarta buvo kaltinamas nepilnametis, gyvenantis Panevėžio rajono viename kaime.

Valstybės kaltintojas prokuroras Ignas Raila už labai sunkų nusikaltimą – mažamečio seksualinį išnaudojimą prašė penkiolikmetį teisiamąjį pripažinti kaltu ir nuteisti ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidėti trejiems metams.

Continue reading „Mažamečio seksuailine prievarta kaltintam penkiolikmečiui prokuroras paprašė bausmės”

dainius_radzevicius 001

Lietuvoje jau įprasta tampa įsižeisti ir užpykti ant žurnalistų už bet kokį komentarą ar vertinimą, kuris kam nors dėl ko nors pasirodo užgaulus.

Šiandien Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme 16 valandą bus atversta baudžiamoji byla, kurioje kolega Saulius Chadasevičius kaltinamas šmeižtu už savo du straipsnius.

Kalbant oficialiais terminais baudžiamosios bylos procese įtariamasis yra “15 min” žurnalistas Saulius Chadasevičius, o skundas paduotas pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 ir 2 dalis:

“1. Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

2. Tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.”

Continue reading „Eiles kūręs pareigūnas-nusikaltėlis įsižeidė už … jo pavadinimą poetu. Teisinė klounada ir tiek”

Antrankiai_mazi

Vakar baigęs nagrinėti dar vieną su internetinėmis pažintimis ir sukčiavimais susijusią nusikaltimų nuosavybei ir finansų sistemai baudžiamąją bylą, perduotą Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorų, teismas paskelbė nuosprendį, kuriuo 19-os metų panevėžiečiui H .V. už svetimu vardu paimtus kreditus paskirta 90 parų arešto bausmė, jam teks atlyginti padarytą turtinę žalą greitųjų kreditų bendrovei.

„Mielasis draugas“ iš internetinių pažinčių klubo buvo susikūręs anketas svetimais vardais. Internetiniuose puslapiuose vaikinas prisiregistravo turėdamas tikslą susirašinėjimo metu išvilioti elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus ir svetimu vardu paimti 750 ar vieno tūkstančio litų greituosius kreditus. Jaunuolis  prisipažino šią sukčiavimo idėją nusipirkęs vienoje interneto svetainėje už 50 litų ir tikėjosi, kad jo paimtus kreditus teks grąžinti kitiems asmenims.

Continue reading „„Mielasis draugas” iš internetinių pažinčių klubo jau areštinėje”

temide

Panevėžyje baigta nagrinėti reta šalies teisinėje praktikoje nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai baudžiamoji byla.

Už įmonės komercinės paslapties atskleidimą ir jos panaudojimą neteisėtai komercinei veiklai kaltu pripažintas keturiasdešimtmetis panevėžietis S. P. – buvusiam bendrovės konsultantui paskirta valstybės kaltintojo prokuroro Gražvydo Kazlausko pasiūlyta 70 MGL – devynių tūkstančių litų bauda.

Teismas priteisė 380 tūkstančių litų civilinį ieškinį padarytai turtinei žalai atlyginti.

Continue reading „Panevėžyje nuteistas komercinę paslaptį atskleidęs ir didelę žalą bendrovei padaręs konsultantas”

dainius_radzevicius 001

Vilniaus paygardos teismo teisėjų kolegija paskelbė mane visiškai išteisinantį sprendimą baudžiamojoje byloje dėl leidėjo V. Tomkaus šmeižto.

Pirmosios instancijos teismo teisėja A. K. Macevičienė mane nuteisė kaip nusikaltėlį, o apeliacinis teismas labai aiškiai pasakė, kad buvau nuteistas, nors nepadariau jokio nusikaltimo skelbdamas savo nuomonę apie minėtą leidėją komentare “WikiLeaks: V. Tomkaus “Respublika” išdavė ir pardavė žurnalistiką”.

Kadangi teismas labai aiškiai argumentavo išteisinimo motyvus, juos pacitavęs noriu viešai užduoti vieną klausimą ponams Vitui Tomkui ir teisėjai Ainorai Kornelijai Macevičienei – ar Jums negėda? Viešo ar asmeninio atsiprašymo iš Jūsų neprašau ir nesitikiu.

Continue reading „Išteisinimas: už V. Tomkaus šmeižtą nuteisusios teisėjos nuosprendis – neteisėtas ir nepagrįstas”

dainius_radzevicius 001

Praėjusį ketvirtadienį Seime buvo surengtas apskritasis stalas dėl žodžio laisvės kriminalizavimo pasiekimų ir problemų Lietuvoje.

Daugelio renginio dalyvių išvados labai aiškios – ne viskas tvarkoje su tuo teisiniu reguliavimu ir bausmėmis bei jų skyrimu už netinkamai pasakytą žodį.

Tačiau problemos esmę bene įspūdingiausiai apibūdino Žurnalistų etikos inspektoriaus patarėjas Deividas Velkas. Jis galiojantį teisinį reguliavimą (keletą BK straipsnių dėl šmeižto, įžeidimo) palygino su liaudies išmintimi, kuri sako, kad žvirbliu išlėkęs žodis jaučiu sugrįžta. Labai taiklu. Ypač turint galvoje kai kuriuos teismų sprendimus bylose dėl šmeižto ar įžeidimo.

Continue reading „Žodis lekia žvirbliu, jaučiu grįžta. Tautos išmintis – Baudžiamajame kodekse. Nejuokinga”

daujotis_3_plius

Šiandien visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt svečias – Vilniaus Universiteto profesorius Vytautas Daujotis.

Prof. Vytauto Daujočio pristatyti nereikia. Jį žino visa Lietuva.

Tiesa, pažįsta jį pirmiausiai ne kaip Vilniaus Universiteto dėstytoją, profesorių, o kaip ekspertą, dirbusį Studijų kokybės vertinimo centre, ir principingai pasipriešinusį nelegalių prorusiškų aukštųjų mokyklų steigimui Lietuvoje.

Prof. Vytautas Daujotis kryptingai domėjosi aukštųjų mokyklų reforma, aktyviai dalyvavo visuomeniniuose judėjimuose. Pretekstas šiam interviu – prof. Vytauto Daujočios sprendimas siekti Seimo nario mandato.

Continue reading „Prof. Vytautas Daujotis: “Visai valstybei gyvybiškai svarbius darbus valdžia padėjusi į šalį””

kastis

Šis straipsnis skirtas jauniems žmonėms, gimusiems ar užaugusiems jau atkurtos Tėvynės nepriklausomybės sąlygomis. Tėvynėje ar emigracijoje.

Daugeliui jų savo šalies nepriklausomomybė ir demokratija atrodo kaip natūrali savastis. Okupacija ir diktatūra – nemalonioje istorinėje praeityje. Deja. Toks savasties suvokimas – apgaulingas.

„Völkischer Beobachter“ ir „Pravda“

Kadaise Vokietijoje buvo toks laikraštis „Völkischer Beobachter“ (lietuviškai – „Liaudies  stebėtojas“). Įsteigtas 1920 metais. Iš pradžių – labai nežymus. 1921 metais tiražas siekė tik 8000, bet netrukus pradėjo augti kaip ant mielių. Tapo mylimiausiu viso pasaulio vokiečių vado Adolfo Hitlerio laikraščiu, kuriame jis kvietė tautiečius į kovą su žydais ir komunistais bei reikalavo revanšo už Versalio sutartį. Diktatoriaus laikraščiu.

Continue reading „„Völkischer Beobachter“, „Pravda“ ir Lietuvos žurnalistų sąjunga”

racas__arturas

Lietuvos ir pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre buvo trys merginos iš Rusijos. Menininkės, kovotojos už demokratiją, kurias V.Putino režimo geležinė ranka pasiuntė dvejiems metams už grotų.

Iš esmės už nieką – nekaltą šokį Kristaus išganytojo sobore Maskvoje ir kiek nepadorią dainelę, kuri neva įžeidė Bažnyčią, tikinčiųjų jausmus. Ir dar Rusijos prezidentą V.Putiną.

Mirgėdama necenzūrinėmis antraštėmis (bandau įsivaizduoti pankuojančių ir už žodžio ar kitą laisvę pasisakančių vaikinų grupę Lietuvoje, ir man kyla daug minčių apie tai, kaip politika keičia visiems gerai žinomų žodžių prasmes, bet tai jau atskira tema) pasaulio ir Lietuvos žiniasklaida beveik vienbalsiai siuntė politikų, visuomenės veikėjų ir popžvaigždžių žinią, jog už laisvę kovojančios Rusijos merginos nubaustos neadekvačiai, kad tokia bausmė tik patvirtina, jog Rusija yra represinė valstybė, o V.Putinas – neabejotinas diktatorius.

Continue reading „Artūras Račas: V.Putino ir D.Grybauskaitės režimų analogijos”

deimantas_jastramskis_1

Paskutinį birželio penktadienį, 29 dieną, Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui paskelbus nuosprendį dėl Dainius.org tinklaraštyje paskleistos informacijos apie žurnalistikos išdavimą ir pardavimą, jos autorius kaltinamasis Dainius Radzevičius tapo nuteistuoju.

Nors baudžiamojoje byloje nagrinėtas Vito Tomkaus privataus kaltinimo skundas, tai neeilinis įvykis Lietuvos žurnalistikos ir žiniasklaidos teisės praktikos istorijoje, nes nuteistasis yra dviejų žurnalistų organizacijų (Lietuvos žurnalistikos sąjungos (LŽS), Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos) ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininkas, o kaltintojas – vienos iš didžiausių pagal pajamas žiniasklaidos verslo grupių nuosavybės valdytojas.

Continue reading „Bausmė žiniasklaidos laisvei”

visockas-gintaras-portretas

Būsiu atviras: Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjos Ainoros Kornelijos Macevičienės nuosprendis nustebino.

Lietuviškosios Temidės verdiktą, nepalankų kritišką nuomonę apie leidėją Vitą Tomkų ir jo “Respubliką” pareiškusiam Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkui Dainiui Radzevičiui, derėtų įsidėmėti mums visiems.

Ar tai nėra dar viena pergalė jėgų, kurios siekia mums visiems užčiaupti burnas? Kad bijotume viešai reikšti bet kokią kritišką nuomonę. Kad nedrįstume kelti jokių versijų. Kad nebandytume lyginti faktų, skaičių. Kad prarastume bet kokį norą domėtis viešų asmenų gyvenimais bei jų darbine veikla.

Mano supratimu, minėtos teisėjos nuosprendis atveria sąlygas dar vienai labai pavojingai tendencijai. Jei ir aukštesniosios instancijos teismas palaikys šios teisėjos sprendimą, tai bus ženklas, jog nuo šiol mes, Lietuvos piliečiai bei Lietuvos gyventojai, neturime teisės remtis viešojoje erdvėje pasirodžiusia neigiama informacija. Jokia. Bent jau rizikuojame tapti kriminaliniais nusikaltėliais.

Continue reading „Spaudos laisvei – dar vienas lietuviškosios Temidės akibrokštas”

g.visockas-portretas

Baudžiamojoje plungiškio Andriaus Kavecko byloje – vis daugiau aiškumo. Šių metų balandžio 12-ąją Plungės rajono teisme surengtas dar vieno teismo posėdis. Svarbus posėdis. Pagaliau apklaustas pagrindinis A.Kaveckui kaltinimus iškėlusios Plungės rajono prokuratūros liudytojas. Omenyje turiu Pavelą Iljiną.

Tikrai nesuklysiu tvirtindamas, jog P.Iljino liudijimai šioje baudžiamojoje byloje – itin svarbūs. Galbūt – svarbiausi. Apart P.Iljino liudijimų Plungės rajono prokuratūra neturi jokių bent kiek rimtesnių kaltinimų plungiškiui A.Kaveckui. Taigi viešame Plungės rajono teismo posėdyje balandžio 12-ąją išdėstyta policijai talkinusio P.Iljino versija leidžia bent jau labai rimtai svarstyti, ar plungiškis A.Kaveckas tikrai toks baisus, žiaurus, ciniškas, kerštingas, kaip šiuo konkrečiu atveju bando įrodyti valstybės kaltintojai.

Continue reading „Slaptas policijos sandarbininkas teisme liudijo prieš savo buvusį dėstytoją”

kelpsas_tadas

Tiems, kurie domisi lietuviškosios Temidės veikla, kurie stebi Lietuvos teismuose nagrinėjamas bylas, akivaizdu, jog advokatas – itin svarbi institucija siekiant tikro, nesurežisuoto teisingumo.

Tačiau akivaizdu ir tai, kad advokatai Lietuvoje nūnai susiduria su užtektinai rimtais sunkumais. Tiesiog kai kas bevelytų, jog Lietuvoje advokatų išvis nebūtų arba jie turėtų tik minimalias, tik simbolines galias.

Su advokatu Tadu KELPŠU apie silpnąsias ir stipriąsias Lietuvos advokatūros puses kalbasi visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Ar Lietuvos visuomenė suvokia, kokia svarbi ir reikalinga yra advokatų institucija? Ar mes suprantame, kad, neužtikrinus advokatų nepriklausomumo pricipo, neįmanomas joks teisingumo įgyvendinimas?

Continue reading „Advokatas Tadas Kelpšas: “Civilizuotose valstybėse niekas neklausia, kas moka honorarą advokatui” ( 1 )”

cyvas110

Lietuva yra šalis, kur galima teisti ne už tai, ką žmogus parašė, o už tai, ką, teismo nuomone, vidutinis statistinis skaitytojas (teismų išgalvota sąvoka) galėjo pagal parašymą pagalvoti.

Lietuvoje galima kelti baudžiamąsias bylas už “pasikėsinimą įžeisti prezidentą”. Niekam dėl to problemų nekilo, bet štai:

Dekriminalizuoti šmeižimą Lietuvą paraginusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovė tiksliai atkreipė dėmesį į galimo piktnaudžiavimo baudžiamuoju procesu problemą, sako teisininkai.

Continue reading „ESBO rodo Lietuvos problemą – standartai keturgubi”

Gintaras_originalas

Pastarųjų dienų įvykiai byloja, jog Lietuvos visuomenė vis pikčiau analizuoja lietuviškosios Temidės bėdas. Apie privalumus nė nekalbama, nes, matyt, manoma, jog trūkumų akivaizdžiai daugiau. Nepasitenkinimas kai kuriais Lietuvos teisėjų sprendimais auga, bylų, kurios visuomenėje sukėlusios dviprasmiškus atgarsius, gausėja. Visuomenė net protesto mitingus prie Lietuvos Seimo jau pradėjo rengti. Tiesa, ne itin gausius, nors pompastikos ir skambių, tuščiavidurių šūkių – užtektinai.

Kad Lietuvos teismai turi savąjį Achilo kulną, – niekas nesiginčija. Tačiau įtarimų kelia ir kai kurie teisybės ieškotojų veiksmai. Juk nenumaldomai artėja rinkimai į šalies Parlamentą. Todėl greičiausiai turime ir tokių teisybės ieškotojų, kurie, prisidengdami gražiais tikslais, ieško vien pigaus populiarumo. Pavyzdžiui, likus vos keliems mėnesiams iki naujųjų rinkimų prabyla apie Ypatingojo prokuroro pareigybės svarbą Lietuvos teisėsaugos sistemoje.

Continue reading „Ko siekia atsarginio advokato institucijos šalininkai”

meskauskaite_1

Pastarųjų dienų įvykiai byloja, jog Lietuvos visuomenė vis garsiau ir pikčiau analizuoja lietuviškosios Temidės trūkumus.

Apie privalumus nė nekalbama, nes, matyt, manoma, jog trūkumų akivaizdžiai daugiau nei privalumų.

Nepasitenkinimas kai kuriais Lietuvos teisėjų sprendimais auga, bylų, kurios visuomenėje sukėlusios dviprasmiškus atgarsius, gausėja. Visuomenė net protesto mitingus prie Lietuvos Seimo pradeda rengti.

Continue reading „Advokatė Liudvika Meškauskaitė: “Didžiausia mūsų teisėsaugos bėda – baimė pripažinti savo klaidas””