Mažytė valstybėlė – Estija, viena iš mažiausių Europoje, gali tapti techniškai pažengusios valstybės modeliu XXI amžiuje, rašo The Wall Street Journal.
Estija, turinti tik 1,29 mln. gyventojų, išgarsėjo kaip pionierė: būtent čia atsirado Skype‘as.
Bet jos aistra technologijoms peržengia aifono priedų kūrimo ribas – technologijos įpintos į patį valstybės audinį.
Continue reading „Estija: pavyzdys techniškai pažengusioms valstybėms”
Lenkijos laikraštis Rzeczpospolita paėmė interviu iš buvusio Čekijos karinės žvalgybos vadovo generolo Andoro Šandoro, kuriame jis papasakojo apie pavojų civilizuotoms šalims, kurį kelia Rusijos slaptųjų tarnybų įtakos agentai. Pavyzdžiui, generolas pažymėjo:
„Sovietų Sąjunga naudojo panašius metodus ir sukaupė šia linkme daug patirties, kurios dabar semiasi Rusija. Rusija moka daryti įtaką visuomenės nuomonei – tai pagrindinis jos žvalgybos užsiėmimas. Istorijoje buvo nemažai tai patvirtinančių epizodų, pakanka įsižiūrėti į organizacijas, kurios devintajame dešimtmetyje protestavo prieš Amerikos raketų dislokavimą Didžiojoje Britanijoje.
Continue reading „Europoje suaktyvėjo KGB–FSB įtakos agentai”
Kaip 2013-ieji bus įrašyti į mūsų istoriją? Tais metais buvo atstatyti ir pompastiškai atidaryti Valdovų rūmai. Jei būtum patikėjęs saldžiomis atidarymo kalbomis, apkaišytomis visai nevaldoviškomis sentimentaliomis dainomis, turėjai pasijusti devintam tautiniam danguj. Valstybingumo simbolis atstatytas, per amžius niekas jo nebesugriaus, Lietuva pirmininkauja ES.
Gyvenk ir žvenk? Tik kad neišeina. Galai nesueina. Prieš pat Valdovų rūmų atidarymą konservatorius M.Adomėnas paskelbė pokalbį su Vakarų žvalgybininku, kuris tapo kitokį paveikslą.
Vilnius tapo žvalgybų pereinamuoju kiemu, kuriame pirmaisiais smuikais griežia Rusijos šnipai. O Vakarų žvalgybininkai vis mažiau pasitiki Lietuvos kolegomis, nes savo žvalgybą – Valstybės saugumo departamentą – sunaikino didžiausi patriotai konservatoriai, veikdami išvien su „darbiečiais” ir paksininkais bei vis antirusiškesnes kalbas, palyginti su savo valdymo pradžia, rėžianti prezidentė.
Paradoksas? Tik iš pirmo žvilgsnio. Bet ne apie tai. Vilnius tapo tuo, kuo Šaltojo karo metais buvo Austrijos sostinė Viena – šnipų knibždėlynu. Kuriame Lietuva vis labiau lieka viena.
Continue reading „Rimvydas Valatka: Vilnius – kaip pereinamasis Rusijos šnipų kiemas”
Internete pasirodė planas, kaip Moldovai bus grąžinta atplėšta Padniestrė. Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi nepripažintos Padniestrės KGB (Valstybės saugumo komitetas) informacija, teigia, kad yra labai rimtai analizuojama Moldovos vidaus reikalų ministro Dorino Rečano konfidencialaus laiško kopija, adresuota vicepremjerui Jevgenijui Karpovui.
Toje kopijoje neva minimas slaptas Padniestrės prisijungimas prie Moldovos. Laiško kopijoje tvirtinama, kad pagal šį planą (Reintegracijos strategijos 2012–2014 m. įgyvendinimo planas) sudarytos sąlygos Benderų miestui ir jo apylinkėms pereiti į Moldovos pavaldumą.
Pateiktoje laiško kopijoje taip pat rašoma, kad su Moldovos slaptųjų tarnybų pagalba bus trukdoma priimti kai kuriuos įstatymus Padniestrėje.
Continue reading „Dėl separatistinių judėjimų, slaptųjų tarnybų intrigų ir ilgakojų gražuolių”
Liepos 5 d. Seime, Konstitucijos salėje, įvyko konferencija „Informacinis karas prieš Lietuvą“. Konferencijos metu savo įžvalgomis apie prieš Lietuvą vykdomą slaptą informacinį karą pasidalino gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis („Informacinio karo prieš Lietuvą raida ir tikslai“), Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Mantas Martišius („Matomas ir nematomas informacinis karas“), portalo „Delfi.lt“ vyr. redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė („Skaitytojų komentarai kaip juodosios valstybės menkinimo technologijos“), portalo „Lrytas.lt“ aktualijų skyriaus redaktorius Dovydas Pancerovas („Informacinės grėsmės per Lietuvos pirmininkavimą ES“), Seimo narys Mantas Adomėnas ir Demokratinės politikos instituto ekspertas Petras Katinas („Radikalizuojantys tinklai – nauja politinės subversijos forma?“), Europos humanitarinio universiteto prorektorius Bernardas Gailius („Ezoterika kaip atskira informacinė erdvė“), Ronaldo Reigano (Ronald Reagan) namų direktorius Justas Šireika („Strateginiai energetikos projektai informacinio karo lauke“).
Man, 20 metų dirbusiam Seimo informaciniame padalinyje, analizavusiame pasaulio žinias, kėlusias pavojų Lietuvos saugumui arba atvirkščiai, fiksavusias jos saugumo didėjimo ženklus, atrinkinėjusiam dezinformacines žinias, konferencija, kurią pavadinčiau labai svarbiu Seimo kuruojamu viešu įvadu į problemą, paliko gerą įspūdį.
Devintajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje Borisas Karpičkovas tarnavo KGB Rygoje, o dešimtojo dešimtmečio pabaigoje savo saugumo sumetimais pabėgo į Didžiąją Britaniją, pasakoja "The Guardian" korespondentas Lucas Hardingas.
Autorius praneša, kad susitarė pasimatyti su Borisu Karpičkovu "idealioje susitikimams su KGB šnipais vietoje" – prie Marble Arch triumfo arkos Londono centre. Žurnalistas iš tolo atpažino pašnekovą: „Kaulėtas, liesas, išblyškęs, su lengvu nerimo šešėliu veide – žmogus, kurio profesinė karjera klostėsi šnipų pasaulio prieblandoje“.
B.Karpičkovas gimė Latvijoje 1959 metais, dirbo inžinieriumi, 1984 metais įstojo į KGB mokyklą Minske. Buvo pasiųstas į KGB antrąją valdybą – kontržvalgybos – Rygoje. Jis išsitarnavo iki majoro laipsnio.
Žlugus SSSR, B.Karpičkovas liko Latvijoje, pradėjo dirbti žvalgybos tarnyboje. „Tačiau jis slapta toliau tiekė informaciją KGB, pakeitusiai pavadinimą į FST (Federalinė saugumo tarnyba). Trejus metus jis buvo klasikinis dvigubas agentas.
Continue reading „Įžūlios KGB agento operacijos Rygoje ir Londone”
2-oji dalis
NAUJIENA: Įprastame išankstiniame apklausos posėdyje Aleksandro Litvinenkos byloje Marinos advokatai pareiškė, kad ji boikotuos klausymus, jeigu vyriausybė atsisakys paskirti specialiąją komisiją, kuri apsvarstytų Rusijos dalyvavimo nužudyme klausimą uždarame posėdyje. Vyriausybė įslaptino dalį įkalčių, ir teisėjas siekia galimybės svarstyti juos nors už uždarų durų. Vyriausybės advokatas pareiškė, kad teisėjo užklausimas apie komisiją svarstomas „aukščiausiu lygiu“.
Litvinenkos byloje yra du slaptumo lygmenys.
Pirmasis liečia kriminalinės bylos medžiagas, kurias surinko Skotland Jardo tyrėjų grupė.
Continue reading „Žvilgsnis iš Londono. Viskas, ko jūs nežinojote apie „Litvinenkos bylą“ (2)”
Jauna, įžūli, nieko nepaisanti Ana Čapman simbolizuoja šiandieninę Rusiją, kokią norėtų matyti Vladimiras Putinas.
Taip savo naujoje knygoje “Apgaulė: šnipai, melas ir tai, kaip Rusija kvailina Vakarus” teigia Edvardas Lukasas.
Šios knygos ištraukas paskelbė Daily Mail (Deception: Spies, Lies and How Russia Dupes the West by Edward Lucas)”. Knyga pasirodo šių metų kovo mėnesį.
“Vakaruose į Anos Čapman nuotykius reaguojama su nuostabiu atsainumu, sumišusiu su geraširdiškumu”, – pastebi autorius. Edvardo Luko nuomone, ji buvo netikusi šnipė: “firma, kurią ji įsteigė Londone kaip priedangą, su klaidomis rašė savo netikrą adresą oficialiuose dokumentuose”.
Amerikos kongresmenai apsilankė Rusijoje, kad vietoje išsiaiškintų FTB ir Rusijos specialiųjų tarnybų bendradarbiavimo Tamerlanio Carnajevo byloje smulkmenas. Rusija įgijo „susižavėjusį ir netikėtą draugą – respublikoną Deną Rorabakerį“, – rašo žiniasklaida; delegacijos vadovas pareiškė, kad radikalusis islamas čiupo JAV ir Rusiją „už gerklės“ ir kad dvi šalys turi išmokti bendradarbiauti.
Rusijos FSB pranešė atvykusiai Amerikos kongresmenų delegacijai, kad nežinojo apie pusmetį trukusią sprogdinimais per Bostono maratoną įtariamojo Tamerlano Carnajevo kelionę pernai į neramią Rusijos respubliką – Dagestaną, perduoda laikraštis "The Wall Street Journal" vieno delegato žodžius. Praeitą mėnesį Dagestano valdininkai suteikė laikraščiui "The Wall Street Journal" priešingą informaciją, pažymi straipsnio autorius Polas Sonnas.
Continue reading „FSB surado draugų tarp Amerikos kongresmenų”
Šiandien puiki proga prisiminti maždaug dvidešimties metų senumo istoriją, kurios liudininku tapau, dirbdamas žurnalistu tuometinėje generolo Džoharo Dudajevo valdomoje Čečėnijoje.
Taigi 1994-ųjų vasaros pabaigoje beveik nebeliko vilčių, jog Kremlius su nepriklausomybę paskelbusiu Groznu tęs derybas naudodamas taikias priemones. Tačiau ilgėliau pagyvenus nepriklausomybės idėjomis susižavėjusioje Čečėnijos sostinėje buvo akivaizdu, jog rusiškų ultimatumų čečėnai neišsigąs, ir jeigu nebus kitos išeities, tikrai ginsis. Ginsis atkakliai, narsiai, pasiaukojančiai.
Tuomet Grozne tvyrojusios nuotaikos buvo ypatingos: visi suprato, jog karas – neišvengiamas. Bet karo niekas nebijojo. Atrodė, kad čečėnus labiausiai kamavo neapibrėžtumas: karas ar taika? Jie lyg ir nebijojo pačio blogiausio varianto. Juos labiausiai vargino tebesitęsianti nežinomybė, kaip pakryps tai nutrūkstančios, tai vėl atnaujinamos Kremliaus – Grozno derybos.
Continue reading „Nejaugi Vilnius tėra Maskvos priemiestis?”
Vakarų spauda gausiai komentuoja paskutiniąsias naujienas, vienaip ar kitaip susijusias su Bostono teroro akto tyrimu. Daug dėmesio skiriama incidentui su Ibrahimu Todaševu, Tamerlano Carnajevo pažįstamuoju, kuris buvo nušautas FTB agentų. Žinyba išplatino incidento detales, o tuo tarpu nužudytojo tėvas Abdulbakis Todaševas FTB bendradarbius viešai pavadino banditais.
„Kongresmenas Viljamas R.Kitingas pranešė, kad bombarduotojams buvo galima sutrukdyti“, – skelbia antraštė "The Boston Globe". JAV Atstovų rūmų narys Viljamas R. Kitingas susitiko su RF FSB aukštais pareigūnais, aiškina žurnalistai Davidas Filipovas ir Brianas Benderis.
Pasak V.R.Kitingo, Rusijos kontržvalgyboje jam parodė konkrečią informaciją, kuri įtikino Rusijos gyventojus, kad Carnajevas planavo prisidėti prie sukilėlių Dagestane. „Iš tų detalių lygio galima matyti: iš tikrųjų, jeigu tarp mūsų būtų geriau sureguliuotas keitimasis informacija, labai tikėtina, kad situacija būtų pasikeitusi ir (sprogimų) būtų išvengta“, – sakė V.R.Kitingas.
Jei tik būtų mano valia, ypatingai daug dėmesio nūnai neskirčiau renginiams, analizuojantiems išties įspūdingą mūsų Atgimimo pradžią – šimtatūkstantinius mitingus Vingio parke, Sąjūdį, Baltijos kelią ar pergalę gūdžią Sausio 13-osios naktį. Tokia pozicija galbūt kai kam pasirodys net šventvagiška. Juk anuomet tikrai buvome drąsūs, vieningi, išmintingi. Šito neatimsi, neišbrauksi, nepaneigsi.
Ir vis dėlto per dažnai mėgautis anų dienų didybe nederėtų. Man regis, kad tie, kurie nesiliauja pasakoję, kaip pasiaukojančiai saugojo tuometinę Aukščiausiąją Tarybą ar tvirtai susikibę rankomis stovėjo Baltijos kelyje, tiesiog bijo galvoti apie niūrią dabartį ir miglotą ateitį.
Žinoma, maloniau mėgautis gražia praeitimi, nei atvirai žvelgti į šiandienines klaidas. Be abejo, lengviau prisiminti, kokie šaunūs buvome Atgimimo, Sąjūdžio dienomis, nei prisipažinti, kad, prabėgus dviems dešimtmečiams, nebežinome, ko griebtis, siekdami sušvelninti globalizacijos, asimiliacijos ir emigracijos pasekmes.
Continue reading „Kai trūksta drąsos ir ryžto imtis didelių darbų”
Kaip rašo Vokietijos Tageszeitung, Prahoje Vaclovo Havelo oro uoste nutiko įvykis, kuris labai tiktų kokiam nors aštraus siužeto filmui.
Paskutiniu momentu Čekijos finansų ministras Miroslavas Kalousekas kartu su savo kolega užsienio reikalų ministru Karelu Švarcenbergu bandė sustabdyti Rusijos verslininko Aleksejaus Torubarovo deportavimą į tėvynę. Tam politikai griebėsi netradicinių metodų, sakoma toliau: oro uosto darbuotojai gavo nurodymą užtverti lėktuvų pakilimo/nusileidimo juostą degalų pilstymo mašina.
Esmė tokia, pabrėžia leidinys, kad vietinė teisingumo ministerija per klaidą uždegė žalią šviesą verslininko deportavimui, nors prieglobsčio suteikimo jam klausimas dar nebuvo galutinai išspręstas ir Čekijos valdžia turėjo rimto pagrindo nerimauti dėl jo gyvybės.
Pateikiame LR pilietės Eglės Kusaitės gynėjo advokato Kęstučio STUNGIO baigiamosios kalbos santrauką, įteiktą teisėjų kolegijai Vilniaus apygardos teisme (pirmininkė Virginija Švedienė, Jūratė Damanskienė, Artūras Pažarskis) 2013 m. gegužės 30 d. byloje, kurioje E. Kusaitė kaltinama įvykdžiusi teroro aktą nežinia kada susisprogdindama neidentifikuotoje Rusijos karinėje bazėje kažkur Šiaurės Kaukaze pagal LR BK 250 straipsnį „Teroro aktas“.
Nors E. Kusaitė po susisprogdinimo liko gyva, bet taip, prokuroro kaltintojo įsitikinimu, atsitiko dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių, nes jos nusikaltimas buvo užkardytas Kaune, neleidus jai vykti į Rusijos Federaciją draugų kvietimu. Kaltinimas jai pateiktas, kaip susprogdinusiai karinę bazę – strateginį Rusijos Federacijos objektą su nežinia kokiu skaičiumi tame nežinomame objekte buvusių žmonių.
Vilniaus apygardos teismas pripažino ją kalta iš esmės, nepasisakydamas dėl esminių merginos gynėjo advokato dr. Kęstučio Stungio argumentų.
Ši byla gali būti įdomi mūsų skaitytojams, kaip neturinti precedento Lietuvos istorijoje, kai Lietuvos pilietis savo Tėvynėje gali būti nuteistas už dalyvavimą ginkluotuose, ne kriminalinio pobūdžio, konfliktuose užsienio šalyse, realizuodamas savo teisę ginti JTO deklaruojamą tautų teisę į apsisprendimą. Taip pat skaitytoją gali sudominti advokato K. Stungio požiūris į Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos slaptųjų tarnybų ir jų slaptųjų liudininkų vaidmenį šioje byloje.
„Amerikiečių juristas ir buvęs JAV teisingumo ministerijos bendradarbis išvarytas iš Rusijos šį mėnesį po to, kai jis, matyt, atsisakė bendradarbiauti su Rusijos specialiosiomis tarnybomis“, – rašo Financial Times Maskvos korespondentas Karlas Kloveris (Charles Clover).
Tomas Fairstaunas (Thomas Firestone) gavo Teisingumo ministerijos paskyrimą į Amerikos ambasadą Maskvoje, bet paliko valstybės tarnybą dėl darbo privačioje juridinėje kompanijoje Baker & McKenzie, praneša leidinys.
Continue reading „Amerikiečių juristas deportuotas iš Rusijos apkaltinus šnipinėjimu”
Vakarų žiniasklaida atkreipia dėmesį į komiškąjį amerikiečių agento sulaikymo aspektą: „Perukai ir kompasas? Jūs rimtai?“
Buvęs CŽV bendradarbis teisinasi: „Jei tu po ranka neturi maskavimosi padėjėjo, tai ir atrodysi kaip kvaištelėjęs netradicinės orientacijos mokslininkas“.
Ekspertų nuomone, Rajeno Kristoferio Foglio areštas reikalavo Vladimiro Putino pritarimo ir turėjo parodyti: Amerikos ir Rusijos bendradarbiavimas, kaip ir anksčiau, turi ribas.
Rusijos valdžia išsiuntė šnipinėjimu apkaltintą amerikietį, praneša "The Wall Street Journal", vertindamas skandalą kaip „potencialų naują smūgį neseniems JAV bandymams atstatyti santykius su Maskva“.
Continue reading „Dar sykį apie Rajeno Kristoferio Foglio areštą”
Netrukus Vokietija pirmą kartą nuo Berlyno sienos griuvimo galės organizuoti Maskvai ir Vašingtonui apsikeitimą šnipais, sako Jozefas Hufelschulte Vokietijos leidinyje "Focus".
Šiame „sunkiame ir panašiame į pokerio lošimą apsikeitime agentais“ pagrindiniai veikiantieji asmenys – įtariamieji šnipinėjimu Rusijos naudai žvalgai nelegalai Andreas ir Heidrun Anschlagai, išsilaikę Vokietijoje 23 metus, ir FSB pulkininkas Valerijus Michailovas, nuteistas 18-ai metų griežtojo režimo už šnipinėjimą CŽV naudai.
Tokie atvejai unikalūs, pažymi leidinys. Paskutinis buvo šaltojo karo laikais, apsikeitimas vyko ant Glienicko tilto Potsdame. Kol kas Rusijos šnipai, rinkę duomenis apie Amerikos priešraketinę gynybą (PRG) ir NATO operacijas Afganistane ir Libijoje, laukia Štutgarto teismo nuosprendžio. Jeigu verdiktas bus kaltinantis, šnipams gresia iki 10 metų kalėjimo.
Continue reading „Lošiamas pokeris: apsikeitimas šnipais – vunderkindais”
Visuomenės aktualijų portalas SLAPTAI.LT dar sykį grįžta prie, mūsų manymu, itin svarbios temos – kokius bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos susitarimus neseniai pasirašė Lenkijos ir Rusijos slaptųjų tarnybų vadovai? Kam tie susitarimai naudingi? Koks čia Lenkijos premjero Donaldo Tusko vaidmuo? Ar tai nėra Lenkijos interesų išdavystė? Kuo tokie susitarimai pavojingi Lietuvai?
Šiandien savo skaitytojams pateikiame keletą ištraukų iš Varšuvos opoziciniame leidinyje "wPolityce" pasirodžiusio interviu su žymiu lenkų politologu, publicistu, ekspertu saugumo klausimais Piotru Bončeku. Politologas ir ekspertas Piotras BONČEKAS mano, jog šis Varšuvos žingsnis – mažų mažiausiai įtartinas, keliantis itin daug klausimų bei abejonių.
Taigi ką mes žinome apie rusų ir jų tarnų – polševikiškos (rusiškas naujadaras iš žodžių „bolševikas“ ir – rus. – „Polša“ – Lenkija, – vert. pst.) Donaldo Tusko vyriausybės – bičiuliavimosi ypatumus bei specifiką?
Continue reading „V.Putinas ir polševikai kuria naują Varšuvos paktą”
Kas keista amerikiečių šnipo, kuris neva tai sugautas su įkalčiais Maskvoje, byloje? „Niekas netiki, kad tai tiesa, ir tik žvalgybinė bendruomenė patikėjo“, – pastebi "The Independent" apžvalgininkas Džonas Volšas (Johnas Wolschas).
Vaizdo įrašą, parodytą per Rusijos televiziją, žurnalistai iš pradžių palaikė inscenizacija. Nevykęs tariamo šnipo Rajeno Kristoferio Foglio perukas, laiškas su žodžiais „Sveiki, gal norite būti mūsų šnipas?“ – visa tai žadina mintį: Rusija vaizduoja reikalus taip, tarsi Amerika šnipinėja Kaukaze, nes nenori, kad pačią Rusiją įtarinėtų sąsajomis su sprogimais Bostone.
Continue reading „Rašytojas Oskaras Vaildas ir detektyvas Čarlis Čenas viename flakone”
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė potvarkį dėl susitarimo bendradarbiauti tarp Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) ir Lenkijos karinės kontržvalgybos tarnybos. Bendradarbiavimas vyks, remiantis spaudos pranešimais, karinės kontržvalgybos srityje.
Taigi Rusijos vadovas V. Putinas pavedė FSB direktoriui organizuoti derybas su Lenkija ir pasirašyti minėtą susitarimą. Bet kam reikalinga ir kam naudinga tokio pobūdžio sutartis? Kodėl būtent sutartis pasirašoma dabar? Ar tai byloja, kad Lenkija pasiduoda Kremliaus spaudimui ir pradeda ignoruoti NATO interesus?
Continue reading „Lenkijos karinė kontržvalgyba draugaus su Rusijos FSB”
