Sausio 21 d. Londone turėtų būti paskelbtos viešojo tyrimo išvados dėl Aleksandro Litvinenkos mirties aplinkybių.
Londono kriminalinės policijos tyrimo duomenimis, buvęs Rusijos saugumo tarnybos FSB bendradarbis Litvinenka 2006 metų rudenį Londone mirė nunuodytas radioaktyviuoju polonio izotopu.
Continue reading „Ar tikrai juoda ranka iš Kremliaus sienos?”
Abdulvachidas Edelgirejevas išgyveno Čečėnijoje, Sirijoje ir Rytų Ukrainoje, bet lapkritį buvo nušautas Stambule, kai kartu su trejų metų dukterėčia ketino važiuoti į parduotuvę, pasakoja The Guardian korespondentas Šonas Volkeris.
Pasak giminaičių ir draugų, Edelgirejevas „buvo viena iš pagrindinių figūrų Kaukazo Emyrate. Edelgirejevas taip pat praleido metus Sirijoje. Jo patirtis „atskleidžia, kad čečėnų pasipriešinimas palaipsniui užmezgė ryšius su IV (Islamo Valstybe), o taip pat nušviečia nesantaiką ir sąmyšį tarp kovotojų užsieniečių Sirijoje“, – sakoma straipsnyje.
Continue reading „Žmogžudystė Stambule: įtariama, kad prie čečėno nužudymo ranką prikišo Kremlius”
Kai Vakarai įvedė sankcijas, Rusiją užliejo kaltinimų tėvynės išdavyste banga, rašo Newsweek. Pernai už tėvynės išdavystę buvo nuteista 15 žmonių, o tai 4 kartus daugiau, nei 2013 metais. 2015 metais šis skaičius, advokatų ir teisių gynėjų vertinimu, jau artėja prie dviejų tuzinų.
Šiandien bet kas gali būti apkaltintas tėvynės išdavyste, net žmonės, neprieinantys prie valstybės paslapčių, – konstatuoja opozicinė žurnalistė Zoja Svetova. – Procesai vyksta už uždarų durų, ir dažnai apie juos sužinoma tik po to, kai paskelbiamas nuosprendis“.
Continue reading „Dėl paranojos padaugėjo tėvynės išdavikų teismų”
Buvęs FSB karininkas, pabėgęs iš Rusijos į Ukrainą, pareiškė programos „TSN Tižden“ (rodoma per televizijos kanalą „1+1“) žurnalistams, kad už teroristų aktyvumo Europoje ir JAV slypi Rusijos specialiosios tarnybos.
Rusijos karininkas (žurnalistai jį vadina Jevgenijumi) buvo kovos su terorizmu specialistas. Jis tvirtina, kad radikaliosios islamistų grupuotės „tiesiog prikamšytos rusų agentų“, valdomų iš Kremliaus. Žurnalistai pabrėžia, jog du kartus patikrino FSB darbuotojo žodžius melo detektoriumi, kuris patvirtino, kad jie teisingi.
Amerikos kongresmenai reikalaus, kad JAV Nacionalinės žvalgybos direktorius pateiktų ataskaitą apie tai, kaip Rusija naudoja „politines žmogžudystes valstybės interesais“ nuo 2000 metų.
JAV Kongresas reikalaus, kad Nacionalinės žvalgybos direktorius atliktų „politinių žmogžudysčių naudojimo kaip Rusijos valstybinės politikos formos vertinimą“, sakoma neslaptoje Amerikos žvalgybos finansavimo ateinančiais finansiniais metais įstatymo projekto versijoje. Dėl šio projekto Atstovų rūmai balsuos artimiausiu metu.
WikiLeaks portalas pažadėjo atskleisti viešam skaitymui CŽV vadovo Džono Brenano elektroninį susirašinėjimą. Ar tai įmanoma? O jei įmanoma, kokių paskemių turės šis viešumas?
Lenta.ru praneša, kad sensacingas anonsas pasirodė oficialiame internetiniame resurse tinklaraštyje Twitter‘yje.
Continue reading „WikiLeaks grasina paskelbti CŽV vadovo elektroninį susirašinėjimą”
Ispanijos prokuratūra prašo skirti po 5-erius metus nelaisvės ir po 100 milijonų eurų baudą kiekvienam iš dvidešimties asmenų, kaltinamų priklausius rusų mafijai. Ispanijos teisėsauga Rusijos mafijos atstovams baudžiamąją bylą iškėlė po sėkmingai įgyvendintos slaptosios operacijos „Trojka“.
Šią žinią praneša žurnalistas Fernando Lasaras ispanų laikraštyje El Mundo.
Continue reading „Rusijos mafijos atstovams išsisukti nuo realios bausmės nepavyko”
Pirmiausia keliais žodžiais priminsiu svarbiausią įvykį: šių metų rugsėjo 26-ąją Estija ir Rusija pasienio punkte „Kuničina gora“ ant tilto pasikeitė žvalgybos darbuotojais. Oficialusis Talinas rusams grąžino Aleksejų Dresseną, oficialioji Maskva estams – Estoną Kohverą.
Estijos žvalgybos darbuotojas Estonas Kohveras – jau namuose. Dabar jau tikrai galima drąsiai teigti: jam neteks kankintis Rusijos kalėjimuose. Estijos slaptosios tarnybos KaPo pareigūnas – laisvėje.
Tai – labai svarbi žinia. Ji byloja, kad Estija turi raumenų ir moka sumaniai derėtis.
Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Estijai pavyko išvaduoti Estoną Kohverą”
„Daugybė dabartinės Rusijos vyriausybės kritikų šventai tiki: nors Vladimiras Putinas nemalonus, bet jis būtinas JAV kaip partneris bendroje kovoje su islamo terorizmu, kuri yra viena iš pagrindinių Amerikos užsienio politikos krypčių“, – rašo Maiklas Veisas laikraštyje The Daily Beast.
„Tačiau tyrimas, kurį neseniai surengė Novaja gazeta (vienas iš nedaugelio Rusijoje likusių nepriklausomų laikraščių) meta šešėlį prašmatniai legendai apie antiteroristinį bendradarbiavimą. Iš operatyvinio darbo viename Šiaurės Kaukazo kaime rezultatų žurnalistė Jelena Milašina padarė išvadą, kad „Rusijos specialiosios tarnybos kontroliavo“ džihadistų srautą į Siriją, kur tie pastaruoju metu prisideda ne tik prie ISIS (uždrausta RF, – red. past.), bet ir prie kitų radikalių islamistų grupuočių. Kitaip sakant, Rusijos valdžia prisidėjo prie teroristų, kurie, Rusijos vyriausybės nuomone, kelia pavojų jos sąjungininko Viduržemio jūroje – diktatoriaus Bašaro Asado – saugumui ir gyvybei“, – tvirtina Veisas.
Continue reading „Rusija žaidžia dvigubą žaidimą su islamo terorizmu”
Rusų hakeris Jevgenijus Bogačiovas gali būti susijęs su Rusijos kibernetiniu šnipinėjimu JAV, Gruzijoje, Turkijoje ir Ukrainoje, – tokią prielaidą išsakė kompiuteriniai kriminalistai iš Olandijos Fox-IT kompanijos, padėjusios FTB kovoje su Bogačiovu, rašo Forbes. „Baltąją knygą“ tuo klausimu jie pristatė kasmetėje kibernetinio saugumo konferencijoje Black Hat Los-Andžele.
„Sklando gandai, kad Jevgenijus Bogačiovas, plačiajai visuomenei žinomas kaip Slavikas, galingo pinigų vagysčių viruso Zeus sukūrėjas, didelę laiko dalį leidžia kateryje Juodojoje jūroje. Kontaktų su žmonėmis jis vengia, daugiausia dėl to, kad FTB paskyrė 3 mln. dolerių premiją už pagalbą jam sugauti“, – rašo korespondentas Tomas Foks-Briusteris.
„The Daily Beast“ korespondentas Keisis Mičelas pasekė, kaip į oficialųjį Rusijos politinį diskursą grįžo konspirologijos tema.
Konkrečiai, vėl atsirado paklausa Federacinės apsaugos tarnybos (FSO) dimisijos generolo majoro Boriso Ratnikovo, arba, kaip jis vadinamas, „Kremliaus Merlino“, idėjoms. Borisas Ratnikovas žinomas savo pasakojimais apie „psichotropinį ginklą“, informacijos gavimą iš „vieningo informacinio lauko“ ir valstybės sekretorės Madlenos Olbrait minčių skaitymą.
Atviri klausymai Aleksandro Litvinenkos nužudymo byloje tęsiasi jau penkerius mėnesius. Tačiau netrukus jie pereis į uždarą režimą. Uždaras režimas reikalingas tam, kad teismas galėtų išklausyti slaptųjų tarnybų parodymus.
Kol byla neatsidūrė už uždarų durų, slaptai.lt skuba dar sykį prisiminti svarbiausias šios bylos detales. Beje, į Vakarus pabėgęs FSB karininkas buvo nužudytas ne tik ciniškai, bet ir išradingai, tikintis, jog Didžiosios Britanijos slaptosios tarnybos nesugebės išsiaiškinti tikrųjų mirties priežasčių. Nužudymo būdas byloja, jog Aleksandro Litvinenkos mirties užsakovų bei organizatorių ieškoti reikia būtent Kremliuje.
Continue reading „Aleksandro Litvinenkos nužudymo byla: kas, kaip, kodėl”
Didžiojoje Britanijoje baigiama kvota byloje dėl Vladimiro Putino įvykdyto Aleksandro Litvinenkos nužudymo.
BBC televizijos laidoje Newsnet korespondentas Votsonas keletą mėnesių aiškinosi to nužudymo detales, apie kurias sužinota tyrimo metu. Nužudymo detalės – šokiruojančios.
Specialiųjų tyrimų šaltinis BBC papasakojo, kad Aleksandras Litvinenka buvo nužudytas Vladimiro Putino įsakymu, nes peržengė dvi draudžiamąsias linijas.
Londone tebesitęsiančiam tyrimui The Guardian skiria tris straipsnius. Šią savaitę tyrimas turi baigtis. Teisėjo sero Roberto Oueno išvadų laukiama antrajame pusmetyje. Straipsnių autorius – žurnalistas Liukas Gardingas.
Pirmasis straipsnis pavadintas „Per posėdį liudytojas pareiškė, kad Dmitrijus Kovtunas planavo Litvinenką kur nors nusivilioti ir „pribaigti“.
„Liudytojas, įvardijamas D3, susitiko su Kovtunu Hamburge 2006 metų spalio 30. Po dviejų dienų Litvinenka susitiko su Kovtunu ir kitu rusu, Andrejumi Lugovojumi, Londone, viešbutyje Millennium. Abu kaltinami tuo, kad nunuodijo Litvinenką, įbėrę į jo žaliąją arbatą radioaktyvios medžiagos Polonio-210“, – rašo Gardingas.
Rusijos spauda džiūgauja: neprabėgo nė mėnuo, o FSB sulaikė dar vieną Lietuvos šnipą.
Didesnių ar mažesnių pranešimų apie Rusijoje demaskuotą antrąjį Lietuvos slaptųjų tarnybų darbuotoją rasite visuose rusiškuose leidiniuose. Pradedant gazeta.ru ir baigiant vesti.ru. Rusijos leidiniai demonstratyviai noriai skelbia sensacingą žinią: šių metų gegužės 19-ąją į budrių Rusijos kontržalgybininkų pinkles Maskvoje su rimtais įkalčiais pateko Aristidas Tamošaitis, o birželio 24-ąją su neginčijamais įkalčiais FSB kontržvalgybininkai sučiupo jau ir Eugenijų Mataitį.
„Į hakerių atakos prieš Vokietijos Bundestagą tyrimą įsijungė Vokietijos Federacinė konstitucijos apsaugos žinyba, praneša vokiečių laikraštis Die Welt, remdamasis Vokietijos parlamento prezidento Norberto Lamerto pranešimu Bundestago deputatams. Tačiau specialioji tarnyba, kaip pabrėžė Lamertas, nedirbs „pačiuose parlamento tinkluose“.
Kaip informuoja Vokietijos Federacinė informacinio saugumo valdyba (BSI) ir Bundestago administracija, per praėjusias dvi savaites „jokių informacijos nutekėjimų nebuvo užfiksuota“. „Bet tai nereiškia, kad puolimas galutinai atremtas ir klausimas baigtas“, – pridūrė Lamertas.
Continue reading „Vokietijos kontržvalgyba įžvelgė rusišką pėdsaką”
Rusija ir Kinija gavo priėjimą prie Edvardo Snoudeno pagrobtų grifu „visiškai slaptai“ paženklintų dokumentų. Aukštų Dauningstrito, Didžiosios Britanijos VRM ir saugumo tarnybų atstovų duomenimis, tai privertė MI 6 išvesti savo agentus iš einamųjų operacijų priešiškose šalyse, perduoda The Sunday Times.
Leidinys primena, kad 2013 metų liepos mėnesio elektroniniame laiške jam simpatizuojančiam Amerikos senatoriui Snoudenas pareiškė, kad „nė viena žvalgybos tarnyba negalės gauti priėjimo prie paslapčių, kurias aš tebesaugau“, pažymėjęs, kad jis valdo technikas, kurios leis „užkardyti tokios informacijos išslaptinimą net jei kils didžiausias pavojus iš kontržvalgybos (t. y. Kinijoje)“.
Continue reading „Britanijos žvalgai, išduoti rusams ir kinams”
Buvęs sovietų žvalgas, o dabar Amerikos finansų analitikas Jurijus Švecas leidinyje „Gordon“ savo skiltyje aiškina, kodėl konfliktas Donbase neturi karinio sprendimo, o Vladimiro Putino Rusiją galima ir reikia nugalėti ekonomiškai.
Jeigu spręstume pagal paskutines įtakingos amerikiečių žiniasklaidos publikacijas, konfliktas, sąlyginai vadinamas „Novorossija“ („Naujoji Rusija“, – red.) neva artėja į pabaigą. Kita vertus, sakydamas kalbą verslo atstovams forume „Dalykinė Rusija“, RF prezidentas Putinas išsakė viltį, kad netrukus Vakarų sankcijos Rusijai bus nuimtos.
Tikriausiai visiems mums būtų įdomu žinoti, kas tas Aristidas Tamošaitis, kurį gegužės 19-ąją Rusijos slaptoji tarnyba FST sulaikė Maskvoje. Bet neginčijamos informacijos – labai mažai. Žinome tik tiek, kad sulaikytas Aristidu Tamošaičiu pavadintas asmuo. Visa kita – svarstymai, versijos, įtarimai. Net negalime pasakyti, ar nurodyta tikroji jo pavardė ir vardas.
Žinoma, Intefax tvirtina, jog lietuvis – pats tikriausias šnipas. Esą sučiuptas su neginčijamais įkalčiais – kai iš vieno Rusijos piliečio pasiėmė įslaptintų rusiškų dokumentų. Galėjo taip nutikti? Žvalgybos istorijoje panašių atvejų – milijonai.
