Slaptai.lt biblioteka. PROVOKACIJOS IR DIVERSIJOS

1939 metų rudenį Hitleris nukariauja Lenkiją ir atgręžia pabūklus į Vakarų šalis. Tam priešinasi kariniai ir politiniai veikėjai, dvasiškiai ir paprasti žmonės. Savo pinkles toliau rezga SS slaptosios tarnybos.  

500 kg mirties

1938 m. lapkričio 8 d. Miunchenas triukšmingai minėjo čia prieš penkiolika metų įvykusio Alaus pučo, kuriam vadovavo Adolfas Hitleris ir kurį malšinant žuvo 16 nacionalsocialistų, metines. Įsispraudęs į pirmą žiūrovų eilę, iškilmingą eiseną (Marsch auf die Feldherrenhalle) stebėjo ir Morisas Bavo, teologijos studentas iš Šveicarijos (čia pateko prisistatęs žurnalistu).

Continue reading „Šėtono medžioklė (2)”

Slaptai.lt biblioteka. PROVOKACIJOS IR DIVERSIJOS

1938 metais Vokietijos kancleris Adolfas Hitleris piktinosi: vietoj to, kad turėčiau tramdyti savo generolus, esu priverstas botagu juos raginti į karą! Vermachto generolai buvo ne bailiai, bet tuo metu jie turėjo pasirinkti: ar ištikimybė fiureriui, ar tėvynės gelbėjimas. 

Generolai prieš fiurerį

Vermachto sausumos pajėgų generalinio štabo viršininkas generolas Francas Halderis, sutinkant šios kariuomenės vyriausiajam vadui generolui Valteriui fon Brauchičui, įsako Berlyno karinės apygardos vadui generolui Ervinui fon Viclebenui pradėti veiksmus.

Continue reading „Šėtono medžioklė (1)”

Slaptai.lt biblioteka. PROVOKACIJOS IR DIVERSIJOS

Vokiečių slaptųjų tarnybų inscenizuotas Gleivico radijo stoties užpuolimas kartu su kitomis pasienio provokacijomis turėjo parodyti, kad Lenkija pirma užpuolė Vokietiją. Bet sąjungininkai tuo nepatikėjo ir neatsisakė savo įsipareigojimų: rugsėjo 3 d. Anglija ir Prancūzija paskelbė Vokietijai karą.

Šelenbergas nežinojo arba… gudravo

Gleivico radijo stoties užpuolimui kažkiek vietos savo Atsiminimuose (pirmą kartą išėjo Niujorke, 1956) paskyrė buvęs įtakingas SD pareigūnas Valteris Šelenbergas. Jis 1934 metais pradėjo šnipinėti nacionalosocialistų saugumo tarnybai, nuo 1941 metų vadovavo Reicho vyriausiosios saugumo valdybos (RSHA) užsienio žvalgybai, išsitarnavo iki SS brigadenfiurerio (generolo).

Continue reading „Bobulė numirė (3)”

Slaptai.lt biblioteka. PROVOKACIJOS IR DIVERSIJOS

Aukštutinėje Silezijoje, Gleivico miesto pakraštyje, SS šturmbanfiurerio Helmuto Naujokso vadovaujama esesininkų grupė turėjo inscenizuoti vokiečių valstybinės radijo stoties užpuolimą.

Geologai  ir konservai

1939 m. rugpjūčio 15 d. į Gleivicą, daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų turintį miestą pasienyje su Lenkija, apdulkėjusiais fordais atvyko ir viešbutyje apsistojo septyni vyrai. Šeimininkui jie prisitatė esą inžinieriai, atvykę vykdyti geologinių tyrinėjimų.

Continue reading „Bobulė numirė (2)”

Slaptai.lt biblioteka. PROVOKACIJOS IR DIVERSIJOS

Džentelmenai neskaito svetimų laiškų!  – esą taip naujasis JAV valstybės sekretorius Henris Stimsonas paaiškino, kodėl amerikiečiams nereikalingas Juodasis kambarys (slaptoji  dešifravimo tarnyba, atskleidusi daug karinių ir diplomatinių paslapčių nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų iki 1929 metų, kai ją paleido). 

Nors XX amžiaus pabaigoje JAV išleistos Špionažo enciklopedijos  sudarytojai nėra visiškai tikri Stimsoną taip kalbėjus, bet neatsispyrė pagundai įtraukti jo pavardę tarp 1,5 tūkst. asmenų, tiesiogiai ar kitaip susijusių su didžiųjų valstybių žvalgybos ir kitomis viešumo vengiančiomis tarnybomis.

Continue reading „Bobulė numirė (1)”

2014 metų liepos 9 dieną Vladimiras Putinas priėmė Kremliuje rabinų delegaciją iš įvairų užsienio šalių – Izraelio, Austrijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Izraelio, Niderlandų, Prancūzijos.

Per susitikimą svarstytos bendros pastangos neleisti perrašyti istorijos, kovoti su neonacizmu bei neofašizmu, ksenofobija ir antisemitizmu.

Ragindamas kartu kovoti prieš iškraipytojus, Vladimiras Putinas, be kita ko, pareiškė: „Mes laikome jus šiuo atžvilgiu artimiausiais sąjungininkais, ir prašau jūsų, kad jūs ir mus laikytumėte tokiais“.

Continue reading „Viktoras Suvorovas: Putinui patiko Hitlerio žodžiai apie „melagius žydus“”

Neseniai, birželio 22 d.  Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė interviu Vokietijos žurnalui „Fokus“, be kita ko, pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išnaudoja tautybę kaip pretekstą kariniu būdu užgrobti šalį, o lygiai taip pat elgėsi Stalinas ir Hitleris.

Toks pareiškimas, suprantama, buvo pacituotas daugelyje pasaulio žiniasklaidos priemonių ir susilaukė daugelio žinomų pasaulio politinių komentatorių dėmesio.

Dauguma antraščių mirgėjo tokios rūšies pavadinimais – „Grybauskaitė prilygina Putiną Hitleriui ir Stalinui“, nors tai ir netiesa, to ji nesakė.

Continue reading „Palyginimas su Stalinu ir Hitleriu”

1941 m. birželio 14–18 dienomis Lietuvą sukrėtė masiniai žmonių trėmimai. Tai buvo tragiškos lietuvių „galutinio praregėjimo dienos“.

Ankstų 1941 m. birželio 22-osios rytą Vokietija nepaskelbusi karo smogė Tarybų Sąjungai. Tą pačią dieną visoje Lietuvoje prieš raudonuosius okupantus prasidėjo sukilimas, dabar vadinamas Birželio sukilimu.

Tam reikšmingam Lietuvos kovų už savo valstybę istorijos epizodui skirta profesoriaus Vytauto Landsbergio knyga „Rezistencijos pradžia. 1941-ųjų Birželis: dokumentai apie šešių savaičių Laikinąją Lietuvos Vyriausybę“. Knyga parengta ir išleista suaktyvėjus Sukilimo istoriniam įprasminimui, kurį paskatino Lietuvos Laikinosios Vyriausybės vadovo Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio palaikų perlaidojimas Lietuvoje 2012 m. gegužės 20 d.

Continue reading „Respublika pradeda pasipriešinimą”

Užsienio spauda vis dar aptaria Velso princo frazę, nuskambėjusią privačiame pokalbyje Kanadoje.

Rusija siunta, Rusija nepatenkinta. „Mūsų nuomone, yra neleistinas, piktinantis ir žemas dalykas tai, kad Vakarų žiniasklaida išnaudoja Britanijos karališkosios šeimos narį įsukant propagandos kampaniją prieš Rusiją tokia aštria tarptautine tema, kokia išlieka situacija Ukrainoje“. Taip pareiškė RF URM oficialus atstovas Aleksandras Lukaševičius.

The Times redakciniame straipsnyje leidinio vadovybė pagrįstai pataria: „Jeigu Putinas nenori, kad jį kritikuotų, jam reikia pradėti gerbti Ukrainos sienas“. 

Continue reading „Princo Čarlzo pasisakymas apie RF prezidentą Vladimirą Putiną: kas turi atsiprašyti”

Reaguodamas į tarptautinį triukšmą ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos prašymą paaiškinti, kai jis, kaip pranešama, palygino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną su Hitleriu, Jo Karališkoji Didenybė Princas Čarlzas šiandien išplatino tokį atsiprašymo laišką Rusijos žmonėms:

„Mano brangieji rusai,

Vakar buvo pranešta, kad aš palyginau jūsų prezidentą Putiną su Hitleriu. Jei taip komentuodamas aš kokiu nors būdu įžeidžiau jus, aš labai atsiprašau. Adolfas Hitleris buvo vienas iš baisiausių piktadarių pasaulio istorijoje, ir prezidento Putino palyginimas su juo buvo ne vietoje.

Continue reading „Princas Čarlzas „atsiprašė“ rusų”

„Viskas rodo, kad Vladimiras Putinas eina žmonių, padariusių pačias bjauriausias klaidas istorijoje, pėdsakais. Jo naudojami metodai priimant sprendimus gerai žinomi ir kartu lemiantys blogį“, – rašo laikraštyje Foreign Policy Devidas Gompertas.

„Lyderiai, darantys didelių strateginių klaidų, neretai būna nežmoniškai išpuikę. Ir Napoleonas 1812 metais, ir Hitleris 1941-aisiais laimėjo seriją lemtingų kautynių, ir todėl pasijuto esą nesutriuškinami, net išrinktieji. Abu, kaip žinoma, įsiveržė į Rusiją ir prarado savo didžiules armijas“, – rašo autorius.

Continue reading „Vladimiras Putinas gali tapti klasikinės klaidos auka”

Dabar, kai rašau šias eilutes, sovietų marodieriai grobsto dalimis ukrainiečių ir totorių Krymą. Taip kadaise budeliai Golgotoje dalijosi skurdžius Kristaus apdarus. Sergejus Goblinovičius Aksionovas pešasi dėl bendros kasos su Ramzanu Kadyrovu ir Rusijos banditų kompanijomis.

Nes kiekvienas, kas gviešiasi svetimo gero, – banditas. Nustumdami alkūnėmis šalin smulkesnius banditus, jie tempia sau sanatorijas, vyno gamyklas, Livadijos rūmus, Lakštingalų lizdą, „Arteką“, Karadagą, Senąjį Krymą, Vološino kapą, Grino kapą, mano vaikystės Koktebelį.

Iš kur tokia skuba? Ogi jie taip pat dalijosi „JUKOS“, pasisūdydami ir žiaumodami, išplėšdami akcijas iš kitų ėdikų. Tai šalis, kuri išbuožindavo, atimdavo svetimus dvarus, svetimas trobas, svetimą porcelianą ir svetimas karves, sprausdavosi į svetimas drapanas, kaip atamanė Larisa Reisner.

Continue reading „Krymodieriai”

Vokietijos užsienio reikalų ministerijos patalpose yra didelė lenta, kurioje įrašyti 12 ministerijos bendradarbių – aktyvių Vokietijos pasipriešinimo veikėjų kuriuos nužudė nacistai, vardai. Netrukus, rašo žurnalo Der Spiegel apžvalgininkas Klausas Vigrefe, ten atsiras dar vienas vardas – 1942 metais mirtimi nubaustos sovietų žvalgybai dirbusios žurnalistės Vokietijos URM spaudos tarnybos bendradarbės Ilzės Štiobės (Ilsa Stöbe).

Tokią iniciatyvą pasiūlė Vokietijos „Kairieji“ ir Šiuolaikinės istorijos institutas Miunchene. Instituto Ekspertų komisijos vadovė istorikė Elkė Šerstiana (Elke Scherstjanoj) mano, kad I.Štiobė, ne kartą pranešusi GRU apie tai, kad Vokietija puls Sovietų Sąjungą, turi atsirasti „vienose gretose“ su tokiais antifašistais kaip Hansas ir Sofi Šol (Hans, Sophie Sholl).

Tuo tarpu Ilza Štiobė „yra bene labiausiai ginčytina figūra visame Vokietijos antifašistiniame judėjime“, rašo straipsnio autorius. Jau daugiau kaip pusę amžiaus svarstoma, „ar turi Vokietijos vyriausybė įamžinti atminimą žmogaus, kurio veiklos pagrindą sudarė slaptų žinių išdavimas“.

Continue reading „Vokietė, šnipinėjusi Stalinui”

Aktualijų portalas Slaptai.lt atkreipia dėmesį į Seimo narės, Tėvynės sąjungos vicepirmininkės Rasos Juknevičienės 2013-ųjų metų spalio 1-ąją ištartus žodžius "dėk klastingų Rusijos kėslų". Kalbėdama plenariniame Seimo posėdyje ši politikė svarstė, kodėl Lietuvai pavojinga palengvinti referendumo sušaukimo sąlygas. Politikė nesutiko su tais, kurie šiandien siūlo įstatymus pakoreguoti taip, jog referendumą būtų privalu rengti surinkus kur kas mažiau nei tris šimtus tūkstančių parašų.

Žinoma, dabartiniai reikalavimai, turint omenyje masišką emigraciją, – labai dideli. Visuomenei pareikalauti referendumo kad ir gyvybiškai svarbiu klausimu – dabar ypač sunku. Surinkti tiek parašų – beveik neįmanoma. Bet parlamentarė R.Juknevičienė teisingai pastebi, jog, palengvinus referendumo sušaukimo sąlygas, mes galime sulaukti kitokio pobūdžio pavojų. 

Continue reading „Įspėjo dėl klastingų Rusijos kėslų”

Artėjant 1939-ųjų metų rugpjūčio – rugsėjo istorinių įvykių metinėms, pravartu pažvelgti į Lietuvos likimą kitu kampu, o ne tik mums anksčiau istorijografijoje suformuotu rakursu. Žvelkime  Lietuvos žvilgsniu: ar iš tikrųjų Lietuvai buvo toks pragaištingas Molotovo-Ribbentropo rugpjūčio 23-osios paktas ir jo slaptasis protololas? Kiek Slaptasis protokolas buvo palankus Lietuvai, o kiek buvo piktas vokiečių aktas prieš Lietuvą, kaip jį iškraipė mūsų lenkofilai ir antinacinė užsienio propaganda, turėtume visa tai pasiaiškinti.

Objektyviai žiūrint protokolas nieko nepriimtino Lietuvai nenumatė, tik užtikrino Lietuvos saugumą nuo Rytų bolševikų pavojaus bei sudarė galimybes įgyvendinti lietuvių tautos lūkesčius dėl savo istorinės sostinės – Vilniaus su visomis etnografinėmis lietuviškomis Pietryčių Lietuvos žemėmis. Teisiškai šis paktas nevaržė Lietuvos Vyriausybės politikos, o buvo privalomas tik jį pasirašiusioms valstybėms. Manytina, kad šio pakto papildomas, rugsėjo 28-osios slaptasis protokolas Lietuvos likimui buvo žudančiai lemtingas. Stebėtina, kad dabarties istorikų straipsniuose jis beveik nutylimas.

Continue reading „Geopolitikos spąstuose, arba Neutralumo bejėgiškumas”

Aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia ištrauką iš žymaus lietuvių rašytojo Petro Dirgėlos esė "Tranų pasaulyje". Šis kūrinys dienos šviesą išvydo lemtingaisiais 1990-aisiais metais. Tačiau aktualumo nepraradęs ir nūnai. Belieka tik stebėtis, kokios taiklios buvo rašytojo, eseisto, publicisto P.Dirgėlos įžvalgos anuomet, daugiau nei prieš dvejis dešimtmečius.

Taigi "Tranų pasaulyje" analizuojamas vienas iš svarbiausių klausimų – kaip privalome gyventi, kad išsaugotume savo nepriklausomybę. Atkurti nepriklausomybę – viena, o ją išsaugoti, kai aplink apstu ne itin draugiškų, agresyvius planus puoselėjančių valstybių, – visai kas kita.

Beje, Petras DIRGĖLA – puikių istorinių knygų “Kūlgrinda”, “Joldijos jūra”, "Anciliaus ežeras” autorius. Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas su rašytoju Petru Dirgėla yra parengęs šūsnį interviu istorinėmis, politinėmis, kultūrinėmis temomis (kai kuriuos tekstus galima rasti ir portale Slaptai.lt).. 

Tačiau šiandien dėmesio centre – rašytojo Petro Dirgėlos esė "Tranų pasaulyje".

Continue reading „Tranų pasaulyje (įvadas į tai, apie ką mąsto lietuviai)”

« 2 2 »

Tokio staigaus ir netikėto socialinio, kultūrinio, ideologinio perversmo, kuris vyksta dabar, mūsų akyse, turbūt nebuvo nuo trylikto, keturiolikto amžiaus. Net turint omeny penkis okupacijos dešimtmečius. Tada buvome naikinami fiziškai, tremiami į sibirus, pūdomi kalėjimuose, bet niekas mūsų nevertė keisti lytį arba būti belyčiu…

Kai stojome į Europos Sąjungą, mums buvo žadama: niekas nelies jūsų tradicijų, papročių, kalbos… Būsite ir liksite savimi. Tik dabar  ima ryškėti, kaip ir kuo turėsime atsilyginti už  eurus žemdirbiams, keliams, renovacijai, už laisvą judėjimą po Europos šalis. Mokėsime pačia didžiausia kaina: valstybės smurtu prieš šeimą, tarpusavio sekimo ir skundimo sistema, lytinės tapatybės ribų naikinimu, „socialinės lyties” ideologija, vaikų skatinimu nesitapatinti su savo lytimi, įvedant tam skirtas mokymo programas…

Vakarų pasaulis atkakliai, ciniškai naikina pats save, nes naikina šeimą, tūkstantmečiais susiformavusias tradicijas, papročius, dvasines vertybes, tikėjimą…

Panašų išbandymą jau esame patyrę, žinome, kam už tai turime būti dėkingi: Marksui, Leninui, Stalinui, Hitleriui… Atrodė, kad jie jau niekada negrįš. Bent mes, lietuviai, to tikėjomės prieš ketvirtį amžiaus, kai „Baltijos keliu” veržėmės į Europą.

Apsirikome, žmogaus nužmoginimo ideologija niekur nedingo, hidra vėl užsiaugino nukirstą galvą. XX amžiuje tautos ne iš karto suprato, kas dedasi „civilizuotame” pasaulyje, todėl tas supratimas labai brangiai joms  kainavo. Dabar, XXI amžiuje, „nemirtingos komunizmo idėjos” vėl valdo mus, skirtumas tik tas, kad vietoj raudonos spalvos – žydra. Ta pati panelė, tik kita suknelė.

Neišdegs ir šį kartą, tačiau aukų bus daug. Pakliuvome į gudriai paspęstus spąstus. Bėgome nuo vilko, užbėgome ant meškos.

Seime artimiausiu metu ketinama priimti įstatymų pataisas, kuriose, manipuliuojant „kova prieš smurtą” ir „vaikų teisėmis”, sudaromos sąlygos pareigūnų savivaliavimui ir grubiam valstybės kišimuisi į Šeimą, atimant iš vaiko brangiausius dalykus – tėtį, mamą ir gimtuosius namus, – citata iš lankstinuko, kurį vakar  parsinešiau  iš mitingo Arkikatedros aikštėje. „Apginsime Šeimą – išsaugosime Lietuvą! Burkimės į Lietuvos Šeimų sąjūdį!”

Tėtės, mamos, kunigai, mokslo žmonės labai protingai ir suprantamai kalbėjo jaunoms mamoms, jauniems tėčiams su kūdikiais ant rankų, vežimėliuose.  Kaip reta – labai graži kompanija buvo susirinkusi, kaip reta – jauna. Vis pensininkai, kurie neturi ko prarasti, o čia – jaunimas, Lietuvos ateitis.

Tačiau sekmadienį Arkikatedros aikštėje aš pasigedau visų tų, kurie pernai ir šiemet rinkosi Garliavoje, ne kartą mitingavo Mokslų akademijos salėje, prie Seimo, Vinco Kudirkos aikštėje, žygiavo Gedimino prospektu. Jų ir tų renginių organizatorių aš pasigedau.  Ar Šeimos gynimas – tik mažamečius vaikus auginančių tėvų reikalas? Tik nėščių moterų reikalas? Visų kitų tai neliečia?

Jeigu taip – mūsų reikalai prasti. Pasipriešinimas XXI amžiaus beprotybėms – aiškiai nepakankamas. Kaip sakė monsinjoras Alfonsas Svarinskas, „Gėda!” – ne tas žodis, kurį dabar reikia skanduoti.  Jis sakė, kad reikia nebijoti  net savo kraują pralieti…

Burkimės į Lietuvos Šeimų sąjūdį!

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2013.06.17 

Venlo incidentu dažniausiai vadinamas nacistų įvykdytas dviejų Britanijos žvalgybos (MI 6) bendradarbių pagrobimas, suorganizuotas SS štrurmbanfiurerio (majoro) Valterio Šelenbergo (Walter Schellenberg).

1939 metų lapkričio 8 dieną V.Šelenbergas, apsimetęs Vokietijos armijos karininku ir antihitlerinio sąmokslo dalyviu, įviliojo kapitoną Sigismundą Peiną Bestą (Sigismund Payne Best) ir majorą R. H. Stivensą (Richard Henry Stevens) į Venlą (Venlo), nedidelį Olandijos miestelį Vokietijos pasienyje, kur S.P.Bestas ir R.H.Stivensas turėjo susitikti su karinės „opozicijos“ Hitleriui vadovais.

Kol anglai laukė V.Šelenbergo ir pažadėtų jiems „sąmokslininkų“, pro kontrolės punktą staiga prasiveržė mašina, kimšte prikimšta esesininkų, kurie pradėjo šaudyti į Olandijos pasieniečius. Nusispjovę į neutralios valstybės statusą, kurį turėjo Olandija, nacistai sučiupo anglus, įgrūdo į savo mašiną ir nurūko atgal į Vokietiją. Belaisviai buvo atiduoti Gestapui ir ten kankinami nesibaigiančiais žiauriais tardymais.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: Venlo incidento medžiaga įslaptinta iki 2015-ųjų metų”

Gestapas (valstybinės slaptosios policijos – Geheime Staatspolizei – akronimas). Būdama, ko gero, klaikiausia Trečiojo reicho baudžiamoji organizacija, negailestingai susidorodavo su nacistinio režimo opozicija tiek pačioje Vokietijoje, tiek ir vokiečių okupuotose teritorijose, vykdė žvalgybą ir ardomąją veiklą įvairiose šalyse, o taip pat kuravo nacistų sukurtos ir išplėtotos koncentracijos stovyklų ir mirties stovyklų sistemos „darbą“.

Oficialiai pagrindinis gestapo uždavinys buvo formuluojamas taip: opozicijos tyrimas ir likvidavimas.

Gestapas buvo įsteigtas 1933 metais Germano Geringo, pakeitęs prūsišką politinę policiją. Pirmuoju viršininku tapo Rudolfas Dilsas. Iš pradžių G.Geringo nurodymu gestapas vykdydavo nacistų partijos priešininkų areštus ir egzekucijas.

Bet po Henriko Himlerio paskyrimo 1934 metų balandį Gestapas išsiplėtė, virto politinių represijų aparatu prie SS – sukarintos struktūros, kuri buvo savotiškas nacistų partijos (ir kuriai taip pat vadovavo H.Himleris) „kovinis avangardas“.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: Gestapas (Geheime Staatspolizei)”

vytenis_povilas_andriukaitis

Netrukus Lietuvos knygynuose pasirodys nauja knyga „Lietuviškas imunitetas: Vytenio Povilo Andriukaičio gyvenimo interviu; Bausmė be nusikaltimo“. Joje spausdinamas Ingos Liutkevičienės, žinomos žurnalistės ir daugelio populiarių knygų autorės, didelis interviu su politiku Vyteniu Povilu Andriukaičiu, jo gyvenimo ir veiklos bendrakeleivių įspūdžiai ir vertinimai („Lietuviškas imunitetas“) bei politiko tėvo Alfonso Andriukaičio atsiminimai iš tremties („Bausmė be nusikaltimo“), spausdinami pirmą kartą.

Knygoje pateikiama daug nuotraukų, retų dokumentų, kitų šaltinių, grindžiančių teiginius. V. P. Andriukaičio apmąstymai ir vertinimai, dažnai kontroversiški ir raiškūs, knygos visumoje iškyla kartu su dramatišku šeimos ir giminės likimu sudėtingomis istorinėmis aplinkybėmis. Seimo nariui Vyteniui Povilui Andriukaičiui teko atsakyti ir į nepatogius knygos autorės klausimus.

Continue reading „Knygoje apie V.P.Andriukaitį – atviri pokalbiai ir neskelbti faktai”