2013 metų kovo 11 dieną švęsime 23-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo metines. Ši šventė – tai visų mūsų šventė, tai Tautos diena, viena svarbiausių datų mūsų istorijoje.

Kovo 11-oji švenčiama pačioje pavasario pradžioje, kai vyksta atgimstančios gamtos kova su žiemos įšalu, ta kova dar tik prasideda, tačiau niekas neabejoja, kad ji tikrai bus pergalinga.

Mūsų Tauta kamuojama įvairių socialinių, ekonominių ir vertybinių problemų, mus stabdo pilietinis įšalas, susvetimėjimo ir sumaterialėjimo gniaužtai.

Continue reading „Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo belaukiant”

Šiais metais Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė visai Lietuvai, kad ji gali viską.

Pasirodo, keli už mūsų visų mokesčius išlaikomi tarnautojai turi teisę pasisavinti pagrindinę sostinės gatvę.

O teismas, skelbiantis sprendimus Lietuvos Respublikos vardu, toleruoja valdžiažmogių gatvės užvaldymą, pavadindamas tai pirmumo teise. Vadovaujantis tokia „geležine logika“, jei miesto susisiekimo transporto taisyklėse nurodyta, esą įlipti į transporto priemonę pirmumo teisę turi nėščios moterys ir pagyvenę žmonės, tai jie, pasinaudodami ta teise, gali iš viso kitų socialinių grupių neįleisti į transporto priemones.

Continue reading „Kas pasisavino pagrindinę sostinės gatvę?”

Viskas vyksta pagal planą. Taip ir maniau. Tik nesitikėjau, kad įvykiai rutuliosis labai greitai vienas po kito. Ministras Linas Linkevičius atliko pirmą būtiną užduotį, be kurios nebūtų galėjusi įvykti antra – premjero Algirdo.Butkevičiaus vizitas pas vėl  strateginius partnerius. Ką prižadėjo L.Linkevičius – žinome, A.Butkevičiaus pažadai paaiškės netrukus. Trečias veiksmas – jau pas mus atvyksta pats Lenkijos prezidentas, ir šįkart ne į Maišiagalą, šįkart pas pačią prezidentę Dalią Grybauskaitę – turbūt atsiprašyti už pravardžiavimą.

Suprantu, kad nuo grobuoniškų kaimynų niekur nepabėgsi, jie stiprūs, daug stipresni už mus, jie ciniški, atkaklūs, kerštingi, ir vis tiek gėda. Ne L.Linkevičiui, jokios gėdos jis nejaučia, man pačiam gėda, kad kiti gali mus taip stumdyti, iš mūsų taip tyčiotis. Norisi kiaurai žemę prasmegti, bėgti kur kojos neša, kur akys mato, toliau nuo tos veidmainystės.

Taigi, kaip sakė vienas įtakingas Varšuvos lenkas, pirmą žingsnį mes jau žengėme. Bet tik pirmą. Reikės žengti ir antrą, trečią, ketvirtą… Kaip vakar Tautos aikštėje  buvo pasakyta: atkišk lenkui pirštą – jis nukąs visą ranką. Artodo, kad mūsų linkevičiai šito nesupranta. Užtat didžioji piliečių dauguma supranta: tą supratimą jie įtikinamai parodė Tautos aikštėje.

XXX

Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos ir Tautininkų sąjungos atstovai, norėdami pabrėžti, kad pono Linkevičiaus atsiprašymas tikrai neatspindi visos lietuvių tautos nuomonės, organizuoja akciją, kurioje planuoja ponui Linkevičiui įteikti tikrą lenko širdį. Šį organą ponas Linkevičiaus galės kiekvieną dieną aplaistyti graudžiomis ašaromis, taip įgaudamas daugiau pasitikėjimo ir moralinių jėgų, einant sunkiu padlaižūno ir savigarbos stokojančio politikieriaus keliu.

XXX

Šiuo metu vyksta masyvi Lenkijos ataka prieš Lietuvą, siekiant ją visiškai pajungti Lenkijos įtakai. L.Linkevičių pavyko lengvai „nulaužti”, nežinome, ką Lenkijai pažadėjo A.Butkevičius. Dabar atėjo eilė Lietuvos prezidentei, kurią B.Komorovskis buvo išvadinęs ožka.Todėl labai svarbi tautos nuomonė, nes politikai pamatę, kad Tauta abejinga, bus pradės tarnauti svetimai valstybei.

XXX

Šiais globalizacijos, socialinės atskirties ir visuomenės degradacijos laikais tautinėms idėjoms lieka vis mažiau vietos. Politikai aktyviai užsiima nutautinimo ir iškrypėlių propaganda, o taikius tautinius judėjimus engia, skleidžia apie juos melagingą informaciją. Kiekvienas gali nebaudžiamas niekinti mūsų valstybės simbolius, o iš patriotiškai nusiteikusių žmonių, norinčių pagerbti tautos didvyrius, bandoma atimti teisę laisvai žygiuoti miestų gatvėmis.

Visuomenėje įsigalėjęs abejingumas žlugdo tradicijas, moralę, pagarbą valstybei ir jos istorijai, todėl mes, Lietuvių Tautinio Jaunimo sąjunga, kviečiame vieną svarbiausių mūsų valstybei datų — Vasario 16-ąją švęsti kartu.

Šios eitynės skirtos paminėti mūsų tautinės valstybės 95-ių metų gimtadienį, 1949 vasario 16-osios deklaraciją, atkreipti visuomenės dėmesį į šių laikų iššūkius mūsų tautai ir valstybei.

Jau penktus metus organizuojame patriotines eitynes Kaune, tačiau būtent šios eitynės yra itin svarbios visam lietuvių tautiniam judėjimui. Vilniaus miesto savivaldybei atsisakius išduoti leidimą taikiai patriotų šventei, eitynės Kaune įgauna dar didesnę svarbą, o kartu ir užduotį. Eitynių masiškumas, o taip pat ir tvarkos užtikrinimas tampa itin svarbus. Siekiant išvengti galimų provokacijų eitynių organizatoriai prašo laikytis viešosios tvarkos ir klausyti eitynių organizatorių nurodymų.

Kviečiame visus šių metų vasario 16-ają atvykti į Kauną, kur 14 val. Ramybės parke prasidės iškilmingos eitynės. Eitynėmis parodykime tai, kas mus jungia ir kuo didžiuojamės. Tegul Kauno gatvės nusidažo trimis gražiausiomis spalvomis – geltona, žalia ir raudona.

(Ištraukos iš Tautininkų sąjungos vicepirmininko, Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininko Juliaus Pankos ir Vilniaus tautininkų Sueigos vicepirmininko Ričardo Garuolio pranešimų bei pareiškimų).

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2013.02.15

{sigplus}fotoreportazai/ane{/sigplus}

Jaunimui kitąmet nebus leidžiama surengti tradicinių Kovo 11-osios eitynių sostinės Gedimino prospekte. Vilniaus miesto savivaldybė priėmė sprendimą, kad Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos organizuojamai eisenai žygiuoti bus leidžiama tik toliau nuo Vilniaus centro, Upės gatvėje, kur trispalvės ir tautinė simbolika bus mažiau pastebima.

Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga tokį savivaldybės elgesį vadina įžeidimu tautiškumui. Prašymas gauti eitynių leidimą Vilniaus miesto savivaldybei buvo pateiktas prieš mėnesį. Dar praėjusią savaitę patriotiškai nusiteikusiam jaunimui buvo neoficialiai pasakyta, kad eitynes bus leista organizuoti.

Tačiau Vilniaus savivaldybės Renginių (susirinkimų) derinimo komisija staiga pakeitė nuomonę. Tautinio jaunimo sąjungai pasiūlyta eitynes organizuoti atokiau nuo sostinės centro, už Neries, Upės gatvėje, kurioje 2009-aisiais metais vyko homoseksualistų eitynės. Renginių (susirinkimų) derinimo komisijos posėdyje tautininkams buvo paaiškinta, kad centre jie netilps, esą šioje vietoje numatyta kitų renginių.

Continue reading „Kovo 11-osios švęsti neleidžiama”

g.visockas-portretas

Štai ir aiškėja, kokios politinės jėgos artimiausius ketverius metus dirbs Lietuvos parlamente. Jokių pažangesnių permainų tikėtis būtų naivu.

Šie Seimo rinkimai nepateikė didelių sensacijų. Naująjame parlamente rimtą įtaką turės tos pačios jėgos, kurios politinius svertus buvo įgijusios dar prieš ketverius metus. Įtakingiausi politinių intrigų žaidėjai lieka konservatoriai, darbiečiai ir socialdemokratai. Kitaip tariant, – sisteminės, jau ne vieną kadenciją Seime dirbančios politinės partijos.

O prie ko glausis “Drąsos kelio” partija, Eligijaus Masiulio liberalai, tvarkiečiai ar Lenkų rinkimų akcijos atstovai, – ne tiek svarbu. Nepamirškime, jog valdžią iškovojusi opozicija dažnai elgiasi labai panašiai, kaip iki tol elgdavosi jų aršiai ar švelniai kritikuota valdančioji dauguma.

Continue reading „Pirmiausia analizuokime savas klaidas”

v.visockas_slaptai.lt

Kokie bebūtų antrojo turo rezultatai, jaučiuosi triuškinamai pralaimėjęs. Tarsi būčiau bandęs patekti į Seimą ir negavęs nė vieno balso. Nes iš tų, kurie pateko, pateks į Seimą, nieko gero nesitikiu, o tų, į kuriuos dėjau šiokias tokias viltis – Seime nebus ir šį kartą. 2008-ųjų – 2012-ųjų Seime vienas kitas dar buvo, dabar ir tų neliko. Kodėl?

Kodėl susirinkimai Mokslų Akademijos salėje, mitingai prie Seimo, Vyriausybės, Prezidentūros, eitynės Gedimino prospektu ir Laisvės alėja buvo bevaisiai? Tik Garliava šį tą laimėjo. Gal kas išsamiai atsakys į šiuos klausimus, kurie tik iš pirmo žvilgsnio paprasti. Aš bandau atsakyti pats sau, nepretenduodamas į išminčius, kurie viską žino ir viską supranta.

Continue reading „Jaučiuosi triuškinamai pralaimėjęs”

g.visockas-portretas

Užverstas paskutinis neseniai knygynuose pasirodžiusios Manto Martišiaus knygos “(Ne)akivaizdus karas” puslapis. Iš karto privalau pabrėžti – vertingas veikalas. Jame – gausu konkrečių duomenų iš praeities, apstu dabarties faktų. Čia pateikiama naujausių teorijų, koncepcijų, šokiruojančių palyginimų.

Atidžiai perskaičius Manto Martišiaus veikalą įmanoma susidaryti išsamų vaizdą, kaip ir kodėl pasaulyje nūnai kariaujami informaciniai karai.

Su knyga patarčiau susipažinti visiems, kurie domisi politinėmis, karinėmis, ekonominėmis temomis. Ypač – žurnalistams, narpliojantiems žvalgybines istorijas. Visi jie ras svarbių žinių, kaip savo nuomonę pasauliui primesti stengiasi JAV, Vakarų Europa, Rusija, Kinija, kai kurios arabų šalys.

Continue reading „Ko pasigedau Manto Martišiaus knygoje apie informacinius karus”

panka_0

LTJS kasmet vasario 16-ąją žygiuoja Kaune, kovo 11-ąją mūsų šūkiai drebina Vilniaus Gedimino prospektą, gegužės 21 dieną Panerių memorialas skamba nuo mūsų dainų.

Pernai nedraugiškos mūsų Tautai jėgos smerkė mūsų tradicinę Dieveniškių stovyklą, šmeižė ir juodino baltiškumo ir patriotizmo idėjas.

“Žmogaus teisių” “gynėjai” iš savo “stebėjimo institutų” gąsdino visą Lietuvą įžvelgdami mūsų renginyje visokius “-izmus”. Nedraugiškos lietuvybei politinės jėgos, valdančios Šalčininkų rajoną, irgi prisijungė prie šios šmeižto propagandinės akcijos, turėjusios net tarptautinį atgarsį. Tačiau, “šunys loja, o karavanas juda”…

Continue reading „Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga kviečia į Dieveniškių stovyklą”

panka_0

Tautininkų sąjunga kviečia 2012 birželio 23-ąją, 11.00 valandą susirinkti Vilniuje ant Žaliojo tilto, prie paminklo okupacinei kariuomenei ir pasmerkti bolševikų mylėtojų iš įvairių valdžios institucijų poziciją saugoti šias komunistinį terorą primenančias baidykles.

1941 metais mūsų Tautos sūnūs sukilo prieš Raudonąjį marą ir nors trumpam, bet atkūrė Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, stengėsi išsaugoti kelius, tiltus ir kitą svarbią infrastuktūrą, kurią bandė sunaikinti besitraukiantis okupantas…

Continue reading „Komunistinį terorą primenančios baidyklės”

kovo_0

Štai jau praėjo beveik mėnuo nuo kovo 11 – osios eitynių. Dabar, kai aprimo aistros ir nusėdo dulkės, galime šaltu protu panagrinėti, kas įvyko kovo 11 – ąją.

Kaip žinia, tą dieną įvyko net dvi eisenos, viena patriotinė (kaip pasakytų kai kurie tolerancijos sargybiniai – fašistų maršas, tik be Hitlerio portretų), o kita, kaip skelbėsi jos rengėjai, – tolerantiška fiesta su visomis humaniškumo apraiškomis. Tik štai čia slypi mažytis “bet”.

Continue reading „Patriotai, „toler-provokatoriai“ ir kovo 11 – oji”

g.visockas-portretas

Kovo 11-osios proga lietuviškoje žiniasklaidoje vėl apstu ginčų, ar posakis “Lietuva – lietuviams”, – korektiškas. Šio pobūdžio diskusija, beje, tampa vis aktualesnė. Mat ir lozungų, viešai demonstruojamų Lietuvai svarbių švenčių metu Vilniaus ar Kauno gatvėse, – vis daugiau. Taigi – daugiau ir pykčių, ir nesusipratimų. Kartais jau keblu susigaudyti: džiaugiamės visiems lietuviams svarbia švente ir puoselėjame vienijančius, konsoliduojančius aspektus ar tiesiog ieškome pretekstų konfliktams tiek su saviškiais, tiek su tautinėmis bendrijomis.

Beje, esu iš tų lietuvių, kurie posakyje “Lietuva – lietuviams” neįžvelgia nieko blogo, smerktino ar užgaulaus. Kiekvienas išsilavinęs, geranoriškas kitatautis, mano supratimu, suvokia, kodėl kartais skanduojame šį šūkį, kodėl į lietuviškas šventes ir minėjimus vis dažniau atsinešame šio pobūdžio plakatų.

Continue reading „Silpnoji šūkio “Lietuva – lietuviams” pusė”

Pasibaigus šventiniam renginiui Karo muziejaus sodelyje, Rotušės aikštėje prabilo Kauno jaunimas. Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos Kauno skyriaus vaikinai ir merginos ėjo Laisvės alėja nuo Ramybės parko. Skanduodami “Lietuva – lietuviams” jie nešė vėliavas ir plakatus, kuriuos matote čia skelbiamose nuotraukose.

Su grupe Vilniaus Lietuvių tautinio jaunimo vadovų, kai kuriais Seimo, tautinės pakraipos partijų nariais atvažiavau į Kauną įsitikinti – Vilniaus ar Kauno jaunimas aktyvesnis, pastebimesnis, garsiau taria žodžius, kurie labai nepatinka liberalams kosmopolitams, tautybės neigėjams, todėl jie visaip juos interpretuoja. Žodžiai “Lietuva lietuviams” tikrai jokiu būdu nenukreipti prieš kurią nors Lietuvoje gyvenančią tautinę mažumą, jais tiesiog norima pasakyti, kad lietuviai Lietuvoje nenoti būti antrarūšiai, kaip to įviariom formom siekia kai kurios įtakingos politinės jėgos, kad tautybių neigino, nutylėjimo, ignoravimo politika ypač pavojinga mažoms tautoms.

Tautinis jaunimas mato Sąjūdžio idealų išdavystę, valstybėje įsigalėjusią baisią socialinę atskirtį, skatinančią emigraciją, varančią į neviltį daugumą Lietuvos piliečių.

Šias ir daug kitų problemų kėlė jaunieji Kauno tautininkai, taip pat juos palaikyti atvykę bendraminčiai iš Vilniaus.

Jaunimo, neabejingo tautos likimui, kasmet vis daugiau. Tą pastebėjo ne vienas kalbėtojas. Netiesa, kad po šio judėjimo vėliava buriasi tik mažai išsilavinę jaunuoliai, kaip juos nori sumenkinti, jų veiklą suprimityvinti, suskaldyti kosmopolitai, kuriuos užpernai miręs lietuvių tautos patriotas Vilius Bražėnas ne viena proga ragino susodinti į kosminį laivą ir išsiųsti į kosmosą. Pastebėjau, ši šmaikšti idėja buvo “realizuota” viename plakate.

XXX

Vasario 16-ąją Kaune neleista mitinguoti “įvairiems žmonėms”

Kaune ketvirtadienį, be įvairių Vasario 16-osios renginių, buvo numatytos dvejos ideologiškai skirtingos eitynės. Tradiciškai eitynes Vasario 16-ąją organizuoja Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga (LTJS), kurios vadovai alternatyvią akciją pavadino provokacija. Vadinamųjų alternatyviųjų eitynių organizatoriai tikino nesiekiantys sukelti jokių incidentų – esą norima parodyti, kad Kaune gyvena “įvairūs žmonės”. Tai renginys “Už solidarią ir įvairią Lietuvą”, kurį pasiskelbė organizuojančios kelios mažai žinomos organizacijos bei Tolerantiško jaunimo asociacijos Kauno skyrius.

Abejoms eitynėms Kauno savivaldybė buvo išdavusi leidimus, laiką parinko taip, kad nesusikirstų abiejų renginių dalyvių keliai. LTJS vadovas Julius Panka stebėjosi, kad “alternatyvių” eitynių organizatoriai neprisijungė prie tradicinės akcijos. Laimei, viešoje erdvėje pasirodžius nuomonėms, kad “įvairių žmonių” renginys gali būti provokacija, savivaldybė atšaukė anksčiau išduotą leidimą jų eisenai (pasiūlymą eitynes organizuoti Ąžuolyno parke jų organizatoriai atmetė).

LTJS eitynių dalyviai tradiciškai žygiavo nuo Ramybės parko iki Rotušės aikštės. Tačiau visuomenė susirūpinusi, kad Vilniaus savivaldybė yra išdavusi leidimą panašioms “įvairių žmonių” eitynėms kovo 11 dieną. Daugiausia tai būtų už “žmogaus teises kovojančių” homoseksualų ir kitokių grupuočių renginys. Patriotiškai nusiteikusi visuomenė tai irgi laiko provokacija, netinkama mūsų laisvės iškovojimams. (“XXI amžiaus informacija”).

Vytauto Visocko nuotr.

2012.02.18

trys

Šiandien Seime įvyko Seimo nario Gintaro Songailos, Iniciatyvinės grupės Tautininkų sąjungai atkurti pirmininko, bei Lietuvių tautininkų sąjūdžio iniciatyvinės grupės atstovų Mariaus Kundroto ir Juliaus Pankos spaudos konferencija.

Konferencijos dalyviai priminė, kad šiandien – mūsų nacionalinio atgimimo patriarcho dr. Jono Basanavičiaus gimimo 160-osios metinės, o valstybė tam skiria per mažai dėmesio. Spaudos konferencijos metu abiejų iniciatyvinių grupių vadovai pasirašė deklaraciją dėl iniciatyvinių grupių jungimosi. Šis jungimasis įsigalios, kai abiejų pusių parengtus nutarimus patvirtins įgaliotų atstovų susirinkimas. 

Continue reading „Nepasiduos neatsakingų politinių šnekorių, „parsidavėlių“, tautos ir valstybės „niekintojų“ keliamai sumaiščiai”

panka_0

Lietuvių liaudis turi gerą patarlę: įleisk kiaulę į bažnyčią – ant altoriaus užlips. Kaip sakoma nei iš patarlės, nei iš dainos žodžių neišmesi. Turbūt labiausiai tie žodžiai šiuo metu tinka Lietuvos ir Lenkijos santykiams. Aišku, ši tema jau valkiota ir nuvalkiota, bet kai įvykiai vystosi su tokiu neregėtu pagreičiu, tylėti nebeišeina.

Kad Rytų Lietuvoje klesti nesąžininga konkurencija tarp lenkiškų ir lietuviškų mokyklų, seniai žinomas faktas. Lenkų rinkimų akcija, turėdama absoliučią daugumą Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybėse, savo rankose turi daugybę poveikio svertų. Savivaldybė turi didelę įtaką skiriant valdininkų etatus, ji skiria artimiausią žmogui valdžios atstovą – seniūną, skirsto pašalpas, kompensacijas, kitą socialinę paramą.

Continue reading „Tūkstantis „auksinių“ už vaiką! Kas daugiau?”

panka_0

Atėjęs ruduo atnešė pasakiškai gražų miško peizažą iš gelstančių lapų, vargus ir malonumus mokslo žinių siekiantiems mokinukams ir studentams, taip pat darbymetį politiniams ekstremistams, siekiantiems panaikinti pagrindines pozityvias naujoves naujajame Švietimo įstatymo variante.

Tačiau rugsėjis kasmet atneša ir dar vieną dalyką, tai jau daugiau kaip šimtmetį kai kurių šviesuomenės atstovų propaguojama baltų vienybės idėja. Kasmet rugsėjo 22-ąją švenčiama Baltų vienybės diena. Deja, ši šventė neranda atgarsių ir daug palaikytojų valstybių valdžios kuluaruose.

Continue reading „Rinkimai Latvijoje ir baltų tautų vienybė”

savukynas_gera_m

Masinės jaunuolių eitynės valstybinių švenčių progomis su trispalvėmis ir šūkiais „Lietuva – lietuviams“, nacistinės simbolikos pasirodymas viešose vietose per A. Hitlerio gimimo metines, o dabar ir provokuojamais lozungais besišvaistanti tautiniu jaunimu save vadinančios organizacijos stovykla lenkų gausiai gyvenamame Vilniaus krašte.

Ką pasako tokie reiškiniai apie visuomenės nuotaikas šiandieninėje Lietuvoje? Nepriklausomybės akto signataras Mečys Laurinkus LTV laidoje „Savaitės atgarsiai“ pareiškė, kad Lietuvoje pastaruoju metu susidarė palankios sąlygos ekstremizmui plisti. Buvęs VSD vadovas perspėja, kad jei valstybė nesiims priemonių, netolime ateityje galime turėti problemų. Naujausias sukrečiantis pavyzdys – tragiški įvykiai Norvegijoje.

Continue reading „Ar Lietuvoje subrendo sąlygos ekstremizmui?”

dieveniskes_2

Ketvirtus metus iš eilės Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga rengia vasaros stovyklą jaunimui.

Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiemet, vykdome tęstinį projektą – stovyklą „Mūsų šaknys – baltai“ Dieveniškėse. Šiais metais – pagal projektą „Baltų amatai, kultūra ir kalbos”.

Tautinio jaunimo suvažiavimai kasmet gausėja ir kokybiškėja, todėl džiaugiamės galėdami pristatyti pačią sėkmingiausią mūsų stovyklą, vykusią Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos bazėje.

Continue reading „Nepamirškite, jog mūsų šaknys – baltai!”

gintaras_portretas_2

Po norvegų skerdiko Anderso Breiviko šūvių ir bombų prabėgo dar ne tiek daug laiko, kad būtų galima brėžti plačius apibendrinimus. Tačiau viešojoje erdvėje atsirado užtektinai įdomių publikacijų, kurios leidžia žvelgti atidžiau ir priekabiau į tai, ką mums pirmosiomis dienomis pateikė oficialios struktūros ir stambieji leidiniai.

Vienu iš įdomiausių pasakojimų, porinančių apie tikrąsias tragedijos Norvegijoje priežastis, laikyčiau interviu su iš Uzbekistano į Norvegiją emigravusiu žurnalistu Jevgenijumi Djakonovu. Interviu pasirodė portale Patriotai.lt. Norvegijoje jau beveik septynerius metus gyvenantį Jevgenijų Djakonovą kalbino žurnalistas Jevgenijus Zubriovas.

Continue reading „Apie dešinįjį ekstremizmą, cenzūrą ir norą išlikti lietuviu”

panka_0

Liepos 13 dieną Kriaučiūnuose prie Vilniaus vyko skandalingas renginys, kuriame buvo šlovinama Armijos Krajovos (AK) karinė veikla Lietuvoje ir jos pastangos prieš 67 metus pakartotinai okupuoti Lietuvos sostinę.

Pasipriešinti tokiems renginiams, neprisidedantiems prie Lietuvos visuomenės konsolidacijos, nuvyko ir grupelė protestuotojų.

Tinklalapio Patriotai.lt redakcijai pavyko pakalbinti protesto akcijoje dalyvavusį Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) pirmininką Julių Panką bei vieną iš dviejų Lietuvių tautinio centro narių, kurie buvo sulaikyti ir nepraleisti į AK renginio vietą. Vienam iš jų vėliau buvo pareikšti įtarimai dėl tautinės nesantaikos kurstymo.

Continue reading „Policija persistengė saugodama nesantaiką kurstantį Armijos Krajovos renginį”