Seimo valdančiajai daugumai Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) pateikus „naują“ užklausą, ar neprieštarauja Konstitucijai valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės praplėtimas naujomis raidėmis, VLKK eilinį kartą atsakė – prieštarauja.
Seimo daugumos „nauja“ užklausa priminė seną banalų anekdotą.
Continue reading „Replika po VLKK sprendimo dėl asmenvardžių rašymo”
Lietuva turėtų pasidalinti Italijos, Graikijos ir kitų Viduržemio jūros ES valstybių naštą dėl padidėjusio karo pabėgėlių srauto iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų. Bent jau pirmosios pabėgėlių priėmimo kvotos prasme.
Bet su viena sąlyga. Jei po to ES atsisakys kištis į Islamo pasaulio reikalus ir remti diktatorius bei absoliučius monarchus Islamo valstybėse. Ir įtikins taip pat elgtis mūsų visų sąjungininkę JAV.
Continue reading „Pabėgėliams iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų padėti reikia, bet…”
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį trečiadienį pasirašė įsaką, pagal kurį informacija apie karius, žuvusius taikos metu Rusijos ginkluotųjų pajėgų vykdomose „specialiosiose operacijose“, yra valstybinė paslaptis.
Štai, kaip šį įsaką įvertino viena ukrainietė.
Rusų kareivi! Perskaityk pats ir perduok kitam!
Viliuosi, tu dar suspėsi perskaityti šias eilutes. Perskaityti ir suprasti, ką tau sakau aš, paprasta boba Liusia.
Continue reading „Tiesa tokia, kad tavęs jau nėra, rusų kareivi”
Tai – ir apie eilinę sukilėlių Irake sėkmę: antro pagal strateginę reikšmę po Bagdado miesto Ramadi užėmimą.
Artimuosiuose Rytuose kyla nauja valstybė, ir tai gali būti net ne vienos kartos ateityje reiškinys, kaip jam bebūtų priešinamasi. Bent jau taip mano amerikiečių žurnalistai Michael Weiss ir Hassan Hassan, pabuvoję tos valstybės viduje ir parašę apie ją knygą „ISIS: teroro armijos viduje“ (ISIS: Inside the Army of Terror), datuotą 2015 m. vasario 17 d.
Iš tiesų – nenoriu. Bet Lietuvoje – didelis politikų ir politologų ministeriškas triukšmas.
Prezidentė atsisakė paskirti prieš tai su ja Ministro pirmininko nesuderintos kandidatūros į Švietimo ir kultūros ministro postą. Taip pasielgė gavusi STT pažymą apie tai, kaip kandidatas supranta politinę etiką, o gal ir ką nors daugiau.
Su pažyma susipažino ir Ministras pirmininkas. Jo nuomone, pažymoje nėra nieko tokio, kas ministrui trukdytų eiti pareigas.
Slaptai.lt redakcija sveikina apžvalgininką Kastytį Stalioraitį sulaukus gražaus jubiliejaus ir linki jam kuo aštresnės plunksnos – kad ir ateityje straipsniai būtų aktualūs, aštrūs, įdomūs.
KASTYTIS STALIORAITIS gimė 1945 m. gegužės 11 d. Vokietijos Rytprūsiuose, Palmniken miestelyje prie Baltijos jūros Lietuvos valstybės tarnautojo šeimoje.
Tėvas, Kęstutis, buvo baigęs Kauno valstybinio universiteto filologijos fakultetą, iki sovietinės okupacijos mokytojavo, dirbo „Lietuvos Aide“, vėliau – Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimosi valdyboje, taip pat vertėjavo iš vokiečių, prancūzų ir rusų kalbų, motina – pianistė, dar suspėjusi pagroti nebyliajame kine.
Visos abejonės dėl NATO sutarties 5 punkto aiškinimo išsklaidytos!!!
JAV ginkluotosios pajėgos, dislokuotos Rytų šalių sąjungininkių teritorijoje pasirengę atsakui į karinę Rusijos agresiją nelaukdamos NATO procedūrų kolektyvinio saugumo reikalu derinimo, numatyto Šiaurės Atlanto sutarties 5 punkte.
Apie tai pareiškė JAV ambsadorius NATO Douglas E. Lute, praneša „Ukrinform“ korespondentas Briuselyje ( JAV pasiruošusios duoti atkirtį Maskvai nelaukdamos derinimų su NATO ).
Apie dvigubą pilietybę ir dvigubą „v“ („w“) pasuose (o po to ir visuose teisiniuose dokumentuose, daugeliu atvejų atgaline data) jau tiek prikalbėta, jau tiek kartų įrodyta, kad tai prieštarauja Konstitucijai ir Lietuvos saugumo interesams, kad sunku ką ir bepridurti.
Bet štai liberalai esant įtemptai tarptautinei padėčiai labai susirūpino tautos išnykimu. Esą dabar daug lietuvių atsisako arba netenka Lietuvos pilietybės, nes nori būti kitos šalies piliečiais.
Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Dvigubi dalykai”
Manytina, jog Kremlius gerai pažįsta naujos Ukrainos valdžios asmenybes ir dėl jų ramus: naujoji valdžia iš esmės yra senųjų tęsinys. Tik prisibijanti naujo Euromaidano.
Ko labiausiai bijo Kremlius, tai korupcijos ir oligarchijos Ukrainoje nunykimo. Su oligarchais, korupcijos nešėjais, visada galima susitarti.
Įvairiausios skelbiamos apklausos patvirtina, kad korupcijos Ukrainoje ne tik nesumažėjo, bet kai kuriose sferose ji net padidėjo. To nedrįsta neigti nei šalies prezidentas Petro Porošenko, nei ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas, nei dauguma parlamentarų.
Straipsnyje „Lietuvos užsienio politika déjà vu“ („Naujasis Židinys-Aidai“, Nr.2) žinomas politologas Kęstutis Girnius nagrinėja ir pastarųjų metų prezidentės Dalios Grybauskaitės bei jos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus užsienio politiką.
Jame suminėta daug tos politikos veikimo laukų ir su jais susijusių viešų pareiškimų.
JAV prezidentas Barackas Obama žengė žingsnį, po kurio Atstovų Rūmų ir Senato palaiminto gynybinių ginklų tiekimo Ukrainai blokavimas iš jo pusės atrodo keistai.
Šių metų kovo 29 d. JAV nutraukė ginklų embargo Egiptui moratoriumą. Moratoriumas buvo paskelbtas 2013 m., kai Egipte įvyko karinis perversmas. Šiandien suimti beveik visi demokratiškai išrinkti Egipto politikai, tarp jų – pirmas visoje Egipto istorijoje demokratiškai išrinktas prezidentas Mohamedas Morsi. Jie dabar sėdi kalėjimuose, dalis nuteisiama myriop.
Triukšmo dėl to nei Senate, nei Atstovų Rūmuose negirdėjome.
Minint KOVO 11, Lietuvos Respublikos atkūrimo 25-tąsias metines, joms skirtuose straipsniuose ir net jų pavadinimuose įvairūs autoriai vartojo trumpinį „Nepriklausomai Lietuvai – 25“.
Kokį supratimą apie Lietuvos valstybingumą iš tokio trumpinio susidarytų užsienietis, kuris nelabai gerai žino mūsų regiono istoriją? Nepriklausomą Lietuvą, kaip Sovietų Sąjungos žlugimo produktą?
Euromaidaną galima palyginti su Sąjūdžiu pagal anuometinius jo tikslus – narystę Europos Sąjungoje ir NATO. Tuo metu, atrodė, nepasiekiamus. Ir galima pabandyti pažvelgti, kuo skiriasi Euromaidano pagimdytos naujosios Ukrainos valdžios ir tuometinės (Sąjūdžio) Lietuvos valdžios siekių įgyvendinimas.
Sąlygos, aišku, skiriasi. Euromaidanas pataikė į diktatoriaus Putino su vienpartiniu parlamentu Rusijoje periodą ir gavo gintis nuo Rusijos. Euromaidanas ateitį pasitiko formaliai nepriklausomoje valstybėje su savo ekonomika, kariuomene, karine pramone, kokios jos bebūtų, ir vienintele Rusijos karine baze Sevastopolyje.
Štai jau ir priartėjome prie galimos apokalipsės. Tai, ko visais laikais bijojo žmonija po atominės, o po to ir vandenilinės bombos sukūrimo, įvyko.
Branduolinis ginklas, kaip dabar paaiškėjo, pateko į psichopatų, sadistų, serijinių žudikų, kurie yra patys sau teisėjai, rankas. Ir nuo jo neapsaugoti nei Vakarai, nei Kinija, nei likęs pasaulis.
Daugelis mūsų, Vakarų, politikų, politologų rimtu veidu aiškina, kad Rusiją atjungus nuo pasaulinės elektroninės bankininkystės sistemos SWIFT, o Ukrainai davus bent lygiaverčių reikiamų ginklų kiekį Rusijos agresijai atremti, Rusija gali pradėti plataus mąsto karą prieš Ukrainą (paprašius Europos Sąjungai, JAV, greičiausiai, ginklų duotų). Ir todėl, pasak jų, nesiimdami tokių veiksmų Vakarai veikia pačios Ukrainos naudai.
Tai – pasityčiojimas iš Ukrainos, kuri yra pakankamai informuota, turi įvairiausių patarėjų Vakaruose ir pati maldauja Vakarų panaudoti savo apsigynimui šias ekspertų neginčijamai veiksmingas ir teisėtas priemones: Rusijos atjungimą nuo SWIFT ir ginklų tiekimą.
Nuo šiol branduolinį ginklą turinti valstybė galės nevaržomai ir nebaudžiamai plėšti, okupuoti, aneksuoti kokią panorėjusi branduolinio ginklo neturinčią silpnesnę valstybę ar jos dalį ir elgtis su jos gyventojais pagal savo sadistinių sugebėjimų lygį. Tereikia jai paskleisti gandus, kad jos vadovas ne visai, tąjį anąjį, adekvatus.
Nesvarbu, ar ta silpnesnė valstybė priklausytų NATO, ar būtų asocijuota Europos Sąjungos nare.
Su tokia naująja, Kremliaus padiktuota, pasaulinės tvarkos koncepcija jau pradeda, panašu, sutikti branduolinės valstybės Kinija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė. JAV, atrodo, dar svarsto, ar prie jos prisijungti.
Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Branduolinis šantažas”
Sankcijos Rusijai atjungiant nuo SWIFT
Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas prieš tris dienas yra sakęs, kad Rusijos atjungimas nuo pasaulinės bankininkystės elektroninio ryšio SWIFT (Society for Worldwide Interbank Financial Telecommunication) tolygus vos ne karo Rusijai paskelbimui.
Kremliaus politologų įsitikinimu, po tokio atjungimo nedelsiant būtų atšauktas Rusijos Federacijos ambasadorius JAV, o JAV ambasadorius paprašytas palikti Rusijos Federaciją. Tai reikštų mažų mažiausiai „šaltojo karo“ atnaujinimą.
Neseniai JAV prezidentas įvardijo tris pagrindinius artimiausius globalinius iššūkius žmonijai. Tai grėsmingas ISIL (Islamic State of Iraq and the Levant) žygis Artimuosiuose Rytuose, Rusijos ir Ukrainos konfliktas ir Ebola virusas.
Pastarasis iššūkis, atrodo, jau nueina į antrą planą, nes yra farmaceptinių vilčių su juo susidoroti. Belieka du iššūkiai.
Vakarų žiniasklaidoje pateikiami faktai, kurie rodytų, jog Vakarų dėmesys ISIL pavojui konkuruoja su jų dėmesiu Ukrainos ir Rusijos karui.
„Naujieji rusai“ pasistengė ir pagal savo supratimą už naftos dolerius modernizavo savo sostinę Maskvą.
Atrodytų, kad suspindėjęs naujasis tarptautinis Maskvos verslo centras „Moscow-City“ galutinai palaidojo Vasiukų miestelio prie Volgos šachmatininkų viltis.
Viltis, kad jų provincialiame miestelyje kada nors bus surengtas pasaulio šachmatų didmeistrių turnyras ir ta proga didžiojo kombinatoriaus Ostapo Benderio vadybinių gabumų dėka Vasiukai taps elegantiškiausia pasaulio sostine, kurią teks pervardinti į New Maskva. O Maskvai teks pasitenkinti trečiaeilio Rusijos miesto vaidmeniu pavadinant jį Senaisiais Vasiukais.
Vieni tvirtina, kad užpuolimo grėsmės praktiškai nėra. Tai, visų pirma, todėl, kad Baltijos šalys yra NATO narės, o NATO yra stipresnė už Rusiją.
Kiti abejoja, ar tikrai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas su jo aplinka nesusigundys, panaudodamas branduolinį šantažą, užpulti Baltijos valstybes. Ir atkurti buvusią SSRS Pabaltijo karinę apygardą nuo Sankt Peterburgo iki Kaliningrado. Mat nesutarimai Europos Sąjungoje dėl sankcijų Rusijai griežtumo byloja, kad panašūs nesutarimai gali iškilti ir tarp NATO narių (o jų dauguma – ir ES narės). Ir priimant sprendimą, kaip ginti užpultas Baltijos valstybes, NATO sutarties 5 straipsnis visoje apimtyje gali ir nesuveikti.
