Generalinės prokuratūros prokuroras Darius Stankevičius apeliacine tvarka apskundė pirmos instancijos teismo nuosprendį sostinės advokatui V. V., pripažintam kaltu dėl prekybos poveikiu. Prokuroro nuomone, nuteistajam turėtų būti skirta reali, o ne lygtinė laisvės atėmimo bausmė.
Šių metų spalio 4 dieną Vilniaus apygardos teismas advokatą V. V. pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu – už gautą 55 tūkst. eurų kyšį jis žadėjo paveikti Lietuvos apeliacinio teismo teisėją, nagrinėjusį vieną baudžiamąją bylą. Pirmos instancijos teismas advokatą pripažino kaltu ir skyrė jam 4 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 3 metams.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras D. Stankevičius šį nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.
Apeliaciniame skunde prokuroras nurodė, kad V. V., būdamas advokatu, t. y. asmeniu, prilygintu valstybės tarnautojui, padarė sunkų korupcinio pobūdžio nusikaltimą itin jautrioje, su teisingumo vykdymu susijusioje sferoje, o būtent – įgyvendinant jam, kaip advokatui, tenkančias Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme ir Advokatų etikos kodekse numatytas teises bei pareigas.
Pasak prokuroro D. Stankevičiaus, savo veiksmais nuteistasis V. V. sumenkino visuomenės pasitikėjimą Lietuvos advokatūra ir pažeidė jos reputaciją, pažemino advokato profesijos vardą, iškraipė Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme įtvirtintų advokato funkcijų esmę ir veiklos principus, sukeldamas abejones dėl advokato, kaip piliečių, o neretai ir valstybės interesų gynėjo, profesinės veiklos skaidrumo.
Be to, V. V. veiksmais buvo pakirstas pasitikėjimas nepriklausomu ir nešališku teismu bei teismų sistema, kadangi nuteistasis bandė daryti poveikį Lietuvos apeliacinio teismo teisėjui, nagrinėjusiam baudžiamąją bylą. Prokuratūros apeliaciniame skunde konstatuojama, kad V. V. diskreditavo ne tik advokato vardą, bet ir Konstitucijoje, įstatymuose įtvirtintą nepriklausomą teismų sistemą. Nuteistasis sudarė sąlygas susiformuoti nuomonei, kad jam tarpininkaujant teismuose, suinteresuoti asmenys už kyšius gali tikėtis švelnesnės bausmės ar išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Apeliaciniu skundu prokuroras prašo paskirti V. V. realią 5 metų laisvės atėmimo bausmę, 4 metams atimti teisę užsiimti advokato praktika, skirti 15 MGL (564 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir konfiskuoti iš jo 20 tūkst. eurų vertės turto.
Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė.
Šiame straipsnyje norėtume aptarti naujus vėjus, pučiančius link Advokatūros ir pranašaujančius toli gražu ne malonias naujienas.
Aiškumo dėlei pradėsime nuo to, kad visiškai nesenai priimtas naujas Lietuvos advokatų etikos kodeksas, patvirtintas Lietuvos advokatūros 2016 m. balandžio 15 d. Visuotinio advokatų susirinkimo sprendimu įsigaliojo 2016 m. rugsėjo 1 d.
Tuo metu Lietuvos Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė džiaugėsi priimtuoju Kodeksu ir sakė: “Galime didžiuotis, kad diktuojame kokybės standartus ne tik Lietuvos teisinėje sistemoje, bet esame sektinas pavyzdys ir tarptautinėje advokatų bendruomenėje. Kiekvieną kartą, kai iškils klausimas, ką privalome daryti, kad išliktume lojalūs savo klientui, apsaugotume jo interesus, kad garbingai atliktume savo profesinę pareigą, tebūna etikos kodeksas patikimu atsakymu, įkvėpimo ir pasitikėjimo šaltiniu bei kelrodžiu”.
Šaltiniai, standartai ir kelrodžiai neturi būti keičiami kasmet arba pasikeitus Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybės ministrams ir politiniamas vėjo gūsiams. Jie turi būti atsparūs ir tvarūs daugelį metų. Esant tokiai padėčiai, glaustai apžvelkime Lietuvos Advokatų etikos kodeksą. Ar jį ir Advokatūros įstatymą jau reikia keisti ir kažin kodėl, valdininkijos ar dar kieno nors pageidavimu, griežtinti?
1 straipsnis. Kodekso paskirtis
Lietuvos advokatų etikos kodeksas (toliau – kodeksas) nustato pagrindines Lietuvos Respublikos advokatų profesinės etikos taisykles bei principus ir reglamentuoja advokato elgesį vykdant profesinę advokato veiklą bei elgesį, susijusį su profesine veikla ir advokato profesijos vardu.
3 straipsnis. Europos advokatų profesinės etikos kodekso taikymas
Europos advokatų profesinės etikos kodeksas tiesiogiai taikomas Lietuvos Respublikos advokatų tarptautinei veiklai Europos Sąjungoje arba Europos ekonominėje erdvėje.
4 straipsnis. Tradicijų ir papročių taikymas
Kai advokato veiksmų ar poelgių nereglamentuoja šis kodeksas, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas ir kiti teisės aktai, arba kai advokatas nėra tikras dėl profesinės etikos reikalavimų, advokatas privalo laikytis advokatų praktikoje susiformavusių tradicijų ir papročių, kurių turinys atitinka profesinės etikos ir dorovės principus.
5 straipsnis. Veiklos laisvė ir nepriklausomumas
1.Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis, todėl advokato veiklos laisvė ir nepriklausomumas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyto advokato vaidmens, dalyvavimo vykdant teisingumą ir tinkamo advokato funkcijų įgyvendinimo būtinoji (pamatinė) sąlyga (conditio sine qua non).
2.Atlikdamas profesines pareigas, advokatas turi būti nepriklausomas.
3.Advokatas privalo vengti bet kokios neteisėtos pašalinės įtakos, kuri gali paveikti profesinių funkcijų atlikimą, netoleruoti neteisėto kišimosi į profesinę veiklą bei imtis priemonių tokiems veiksmams nutraukti ir pašalinti.
4.Advokatui draudžiama imtis veiklos, kuri trukdys tinkamai atlikti advokato profesines pareigas ar suvaržys profesinės veiklos laisvę ir nepriklausomumą kitaip, nei tai nustato Lietuvos advokatūra ar teisės aktai, ar kuri žemins advokato profesijos vardą.
6 straipsnis. Sąžiningumas ir nepriekaištingas elgesys
1.Advokato profesinė garbė ir sąžiningumas yra tradicinės vertybės, kurių laikymasis yra advokato profesinė pareiga ir būtinoji sąlyga priklausyti advokatų korporacijai.
2. Advokatas visada privalo:
a) saugoti profesinę garbę ir orumą, nediskredituoti advokato vardo, duotos priesaikos ir teisingumo idėjos;
b) būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti;
c) elgtis sąžiningai, mandagiai ir garbingai;
d) teismo posėdžių metu dėvėti mantiją (ši sąlyga netaikoma advokato padėjėjui);
e) nevartoti alkoholio ir psichotropinių medžiagų, kai atlieka advokato profesines pareigas, taip pat nepiktnaudžiauti alkoholiu ir psichotropinėmis medžiagomis, nevartoti narkotinių ir toksinių medžiagų ne medicinos tikslais.
3. Advokatas neturi piktnaudžiauti savo profesiniu vardu.
4. Advokato ženklas ir mantija turi būti naudojami išimtinai advokato profesinėje veikloje.
Advokatui draudžiami veiksmai ar elgesys, kurie nesuderinami su sąžiningumu, kitomis visuotinai priimtomis moralės ir dorovės normomis ir (ar) menkina visuomenės pasitikėjimą advokatais, pažeidžia Lietuvos advokatūros reputaciją ar žemina advokato profesijos vardą.
9 straipsnis. Kompetencija ir pareigingumas
Advokatas visada privalo veikti profesionaliai, pareigingai ir dalykiškai, savo profesines pareigas vykdyti nepriekaištingai, laiku, kvalifikuotai, stropiai ir protingai.
10 straipsnis. Lojalumas klientui
Lojalumo klientui principas įpareigoja advokatą užtikrinti advokato ir kliento tarpusavio santykių sąžiningumą, teisėtumą bei etiškumą. Advokato ir kliento santykiai turi būti grindžiami abipuse pagarba, tolerancija ir pasitikėjimu.
Advokatas, kuris yra ar buvo byloje vienos šalies atstovas arba gynėjas, negali būti šioje byloje kitos šalies atstovu ar gynėju. Teisiniame santykyje, kuris nesusijęs su byla, kurioje advokatas yra ar buvo byloje vienos šalies atstovas arba gynėjas, advokatas gali konsultuoti, atstovauti ar veikti prieš buvusį savo klientą, kuriam advokatas teikė klientui teisines paslaugas, kai tenkinamos abi šios sąlygos:
1) visi tokie klientai, būdami tinkamai informuoti, aiškiai sutinka dėl tokio teisinių paslaugų teikimo (įskaitant iš anksto gaunamą sutikimą);
2) nebus pažeistas nė vieno tokio kliento informacijos konfidencialumas.
Interesų konflikto vengimas
Interesų konflikto vengimo principo tinkamas įgyvendinimas lemia ypač svarbią advokato pareigą santykiuose su klientu ir kitais asmenimis veikti taip, kad būtų išvengta advokato klientų arba kliento ir advokato interesų priešpriešos.
12 straipsnis. Advokatų tarpusavio santykių demokratiškumas, kolegiškumas ir sąžininga konkurencija
Advokatų, kaip vieningos ir garbios profesinės korporacijos narių, tarpusavio santykiai turi būti grindžiami demokratiškumo, kolegiškumo ir sąžiningos konkurencijos principais.
13 straipsnis. Advokatų ir Lietuvos advokatūros organų santykių geranoriškumas
1.Advokato ir Lietuvos advokatūros organų tarpusavio santykiai grindžiami abipuse pagarba ir geranorišku bendradarbiavimu.
3.Advokatas privalo vykdyti Lietuvos advokatūros, jos organų sprendimus ir nutarimus, kviečiamas laiku atvykti ir bendradarbiauti. Apie tai, kad negali įvykdyti Lietuvos advokatūros organų sprendimų ar nutarimų arba atvykti, advokatas privalo nedelsdamas informuoti Lietuvos advokatūrą ir paaiškinti nevykdymo ar neatvykimo priežastis.
4.Jeigu Lietuvos advokatūra, jos organas, komitetas, komisija ar jų narys pagal kompetenciją kreipiasi į advokatą kokiu nors klausimu ar prašo paaiškinti aplinkybes, susijusias su advokatu ar advokato profesine veikla, ir (ar) pateikti tam tikrus duomenis, advokatas privalo per kreipimesi nurodytą terminą pateikti Lietuvos advokatūrai paaiškinimą ir reikiamus duomenis.
14 straipsnis. Pagarba valstybei ir visuomenei
Bendraudamas su valstybės ir visuomenės institucijomis, įstaigomis ir asmenimis ar atlikdamas profesines pareigas teisme, kitose institucijose ir įstaigose advokatas privalo veikti pagarbiai, korektiškai ir dalykiškai, laikydamasis nustatytų elgesio standartų ir reikalavimų bei gerbdamas kitų asmenų teises.
Advokatas, atstovaujantis klientui (ginantis klientą) teisme, privalo nedelsdamas pranešti teismui apie atstovavimo (gynybos) santykių pabaigą ar pasikeitimą.
Ši trumpa ažvalga leidžia padaryti išvadą, kad Lietuvos advokatams iškelti reikalavimai – aukšti ir atitinka Europos Sąjungos advokatų profesinės etikos reikalavimus, bei yra aukštesni nei Lietuvos valstybės pareigūnams taikomi reikalavimai. Juolab, kai viešai ne kartą buvo paskelbti aukštų ir reikšmingų valstybės pareigūnų pareiškimai, kad: “Etika ir moralė yra ne šio Pasaulio dimensijos”. Kokia buvo reakcija į tokius valstybės pareigūnų žodžius institucijų ar jų vadovų, juos privalančių kontroliuoti ir vadovauti? Jokios. Jie pasinaudojo vienos mums draugiškos valstybės Prezidento patarimu ir nepraleido progos patylėti.
Teisingumo ministerija parengė Advokatūros įstatymo pataisas, sugriežtinančias nepriekaištingos reputacijos reikalavimus advokatams. Taip pat bus numatyta galimybė laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, kol bus nagrinėjama jo byla Advokatų garbės teisme.
Tokioms pataisoms 2017.05.31. pritarta Vyriausybės posėdyje. „Advokatai įgyvendina labai svarbią asmenų konstitucinę teisę į teisinę gynybą, todėl tiek jų elgesiui, tiek profesinei etikai turi būti keliami patys griežčiausi reikalavimai“, – sako teisingumo ministrė Milda Vainiutė.
Nepriekaištingos reputacijos kriterijai dabar numato, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos ir negali tapti advokatu, jeigu jis buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pavyzdžiui, pagal laidavimą. Toks asmuo galėtų tapti advokatu tik praėjus trejiems metams po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Ši nuostata galiotų ir praktikuojantiems advokatams – jie nebegalėtų verstis profesine veikla.
Teismo verdiktas
Projekte taip pat siūloma nustatyti galimybę Lietuvos advokatūrai Advokatų garbės teismo siūlymu laikinai išbraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo asmenį, kurio bylą nagrinėja Advokatų garbės teismas. Tokia praktika būtų taikoma tik tuomet, kai galimai buvo padarytas sunkus Advokatūros įstatymo ar Advokatų etikos kodekso bei advokato veiklos pažeidimas, už kurį gali būti paskirta griežčiausia drausminė nuobauda – sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimas.
Taip pat įstatymo projekte siūloma atsisakyti šiuo metu galiojančio 5 metų termino, per kurį advokatais pripažinti asmenys turi pateikti prašymą įrašyti į praktikuojančių advokatų sąrašą.
Šias Teisingumo ministerijos parengtas pataisas turės svarstyti Seimas.
Keisti argumentai – sugriežtinti ir taip jau griežtus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus advokatams. Tokie argumentai neįtikina. Šiuo klausimu socialiniame tinkle “Facebook” pareiškė savo pamąstymus kai kurie Lietuvos advokatai ir žemiau mes trumpai pateiksime jų nuomones. Ar galima daryti skubotus sprendimus, kurių pasekmėmis nesi visiškai tikras? Ar nereikėtų pirma pasverti rizikas, padiskutuoti su advokatų bendruomene ir įsitikinti, kad einama teisinga kryptimi?
“Antraštė skamba absoliučiai ir nepriekaištingai teisingai, tačiau ar daugelis įsigilina ką slepia šio 2017.05.31, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos pranešimo visuomenei turinys ir ką bendro bent šalutinai turi su aukštesnių etikos reikalvimų kėlimu advokatams?
Viliuosi, kad šio projekto autoriai, tikėkimės, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą, negali nežinoti, kad jų nurodytoji priežastis: advokato/-ės atžvilgiu pradėtas Advokatų Garbės teismo procesas, nėra ir negali būti pakankamu faktiniu pagrindu siūlomam teisinio sprendimo variantui.
Išbraukti asmenį, kurio atžvilgiu nagrinėjama drausmės byla, iš praktikuojančiųjų advokatų sąrašo pagal analogiją prilygsta asmens atleidimui iš valstybės tarnybos arba darbo sutarties nutraukimui. Tačiau valstybė nemoka advokatui atlyginimo, neperima (ir net negali) advokatų įsipareigojimų klientams, bei neprisiima atsakomybės advokatų klientams už jų gynybos ar atstovavimo vykdymą ir jo kokybę.
Teisėjo mantija
Išbrauktas iš praktikuojančių asmenų sąrašo asmuo netenka teisės verstis profesine advokato veikla, todėl, turiu pagrindo pagrįstai prielaidai, bet kuris/i iš beveik 95-97% Lietuvos advokatų/-čių siūlomo įteisinti sprendimo atveju ko gero prarastų vienintelį pragyvenimo šaltinį, tokio advokato klientai ir net šalies teisinės, teisingumo sistemos institucijos tiesiogiai patirtų aibę sunkiai prognozuojamų, tačiau esmingai reikšmingų nuostolių.
Tokiu projektu siūlomo klausimo sprendimui, nes asmens išbraukimas iš praktikuojančių advokatų sąrašo yra ne kažin kokia „laikinoji apsaugos priemonė”, o viena iš advokatams galimų taikyti drausminių nuobaudų rūšių.
Drausminė nuobauda, kaip yra visuotinai žinoma, gali būti taikoma tik esant pagrįstai ir neabejotinai nustatytam faktiniam nusižengimo ir tokios nuobaudos adekvatumo teisiams pagrindams, patvirtintiems įsiteisėjusiu sprendimu. Dėl to, net teoriškai negali būti taikoma nenustačius pažeidimo fakto, jo profesinio-socialinio pavojingumo laipsnio bei adekvatumo siūlomai taikyti drausminės prievartos priemonei.
Kita vertus, jei jau nuolat skelbiame Lietuvą esant vakarietiškas vertybes puoselėjančia europietiška, teisine – demokratine valstybe, kurioje teisės principai vienodai taikomi visiems be išimties asmenims, tuomet šiuo projektu advokatų atžvilgiu peršama taikyti nuostata lygiai tuo pat metu privalo būti tokiomis pat sąlygomis bei pagrindais, besąlygiškai taikytina visai eilei socialinių-politinių-profesinių grupių asmenims, kaip antai:
1. Visų rangų šalies politikams, kurių atžvilgiu pradėtas Seimo etikos ir procedūrų, Specialiųjų arba Apkaltos komisijų tyrimai, o juolab apkaltos procedūra Seime;
2. Statutiniams, karjeros ir/ar politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams (valdininkams), pradėjus jų atžvilgiu tarnybinius, drausminius ar politinius tyrimus;
3. Paslaugų teikėjams ir net darbo sutarčių pagrindu dirbantiems asmenims, pradėjus jų atžvilgiu drausminius tyrimus.
Tačiau ar nevertėtų susimąstyti, į kokią padėtį būtų įstumta Valstybė ir visuomenė?
Ar tokios siūlomo projekto nuostatos nėra ir nebūtų tiesiogiai nukreiptos į Valstybės ir atskirų jos strateginių, gyvybiškai svarbių, Konstitucijoje įtvirtintų institucijų, kaip šiuo siūlomu atveju- Lietuvos Advokatūros ir tuo pačiu visos teisinės bei teisingumo sistemų veiklos paralyžavimą? Kieno interesais veikia tokio projekto sumanytojai? Abejoju ar Lietuvos, nors, kaip žinia, net ir kelias į pragaištį gerais norais grindžiamas.
Kas tai – eilinis bandymas „užmauti apynasrį ir pažaboti” Lietuvos advokatus, politinė provokacija, o gal ir, neduok Dieve, kur kas daug rimčiau?
Įvertinus visa tai, manau negali nekilti pakankamai pagrįstų abejonių dėl diskutuojamo projekto sumanytojų išsilavinimo ar pakankamos praktinės patirties, būtinų ne vien savo pareigoms užimti, bet ir lojalumo Lietuvos Respublikos Valstybei faktų.
Nenorėčiau tikėti, kad tokį projektą galėjo inicijuoti Teisingumo ministerijos teisininkai. Ar Vyriausybė prieš jam pritardama, deramai įsigilino ir įvertino visas galimas tokios normos įteisinimo pasekmes ir jų padarinius? “.
Saulius Karlonas: “Tai dabartiniai etikos reikalavimai žemi? Kodėl siūloma kelti ne aukščiausius, o tik aukštesnius etikos reikalavimus? Jeigu advokatas dirbo sąžiningai, tai jis dirbs dar sąžiningiau? “
Antanas Bartusevičius: “Kolega Arūnas Marcinkevičius trumpai ir aiškiai įvardino tokių išskirtinių reikalavimų beprasmybę. Todėl, įstatymų leidėjas, norėdamas tai įteisinti (ir ne tik tai) turėtų prisiminti Publijaus Syro posakį: „Cum imperas, rege te ipsum” – įsakinėdamas valdyk ir pats save. Laisvųjų profesijų nederėtų įsprausti į narvą: „In cavea non canit luscinia” – narve lakštingala nesuokia. Nors, matyt, kai kam tai labai patinka:)”.
Ryšardas Burda: “Laikinas išbraukimas tolygiai įmonės veiklos sustabdymui”.
“Ar mes norime sudaryti situaciją, kurioje kolegos ir klientai bei teismai ir prokurorai skųs Garbės teismui vien tik tam, kad advokatas būtų pašalintas iš proseso? Kokią teisinę santvarką mes kuriame? Pereinama nuo valdomos demokratijos prie valdomo teisingumo? “
Vytautas Sirvydis: “Originalo kalba, nes verčiant sudėtinga išsaugoti prasmės niuansus: Ленин об адвокатах в своем письме Е.Д. Стасовой и Товарищам в Московской тюрьме: „Адвокатов надо брать в ежовые рукавицы и ставить в осадное положение, ибо эта интеллигентская сволочь часто паскудничает”. Džiugu, kai proletariato vado idėjos gyvos ir sulaukia sekėjų net ir daugiau nei po šimto metų”.
Arūnas Marcinkevičius: “Norėčiau turėti Vilties, jog toks projektas ir jo iniciatyvos tėra nesusipratimu …
Malonu matyti nuomonių pliuralizmą šiuo klausimu. Nes iš visų pasisakiusiųjų turime ir vieną abejojantį.
Kažkas norėtų, kad Advokatūra nematytų ar apsimestų nematanti atitinkamų politizuotų ir dažnai vykdančių politinius užsakymus specialiųjų tarnybų bei jų neteisėtos operatyvinės veiklos vykdymo (VSD ir STT primena sovietinio KGB ir buvusios Rytų Vokietijos specialiosios tarnybos (STASI) blogiausias tradicijas, siekiančias žmonių totalaus sekimo, ir ne tik); prokuratūros dominavimo valstybėje, teismų ir advokatūros pavertimo marionetėmis ir pajacais žmonių akyse, žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų, vengtų kalbėti arba kritikuotų prisiekusiųjų teismo institutą, įvairių pareigūnų ar renkamų “tautos tarnų” tiesioginių rinkimų principą, politinių partijų diktato ir jų veiklos absurdo kasdienių pasireiškimų. Malonu girdėti, kad lietuviškosios gyvensenos ir nacionalinio valdymo ypatumus, esant pilka ES provincija, vis labiau įvairiaspalvių valdžių politinių partijėlių ridenama į valstybės bankrotą bei totalią emigraciją, pastebi pavieniai teisininkai.
Teisingumo ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Antai, teisėjas Gintaras Seikalis: “Žvelgiant į valdančiuosius, kurie save laiko visuomenės elitu, savo blizgučiais, meilužėmis ir medžioklėmis Afrikoje besipuikuojantiems “Gyvenimo būde” atrodo, kad didžiai daliai jų žodžių sąskambis teisinė valstybė yra toks pat įstabus ir nesuprantamas, kaip Mambu-Jambu genčiai skardinė nuo konservų”. (G. Seikalis, Vilniaus m. 2 apylinkės teismo teisėjas. 2008 m spalio 20 d. Nutartis civ. byloje Nr. 2-813-294/2008.).
Iš tikrųjų, tai nėra lengva ir paprasta, nes Lietuva pragaištingame rate sukasi jau beveik trisdešimt metų ir yra mokoma tylėti. Mes nuolat matome ir girdime tuos pačius pranašus, teigiančius, kad išmokyta tylėti ir kentėti Lietuva bus laiminga. Nors totali krizė vyrauja įvairiose srityse, tame tarpe politinėje, social-ekonominėje ir teisinėje, – Lietuvą valdantieji teigia, kad viskas gerai, mes judame teisinga kryptimi. Mūsų tylėjimas tarsi patvirtina jų demagogiją, kartu patenkindamas tariamų „didžiavyrių“ lūkesčius bei džiugindamas jų nekintančių vadų širdis.
Šiuolaikinėje vizijoje Lietuva daroma ir turi tapti nebylia ES provincija, nedrįstanti net prasitarti apie savo nacionalinius interesus, tais atvejais, kai šie interesai kertasi su didžiųjų valstybių planais. Būtent tokią Lietuvą nori matyti tie patys nomenklatūriniai naikinamos valstybės architektai ir griovėjai – kaip paklusnią mankurtų provinciją, neturinčią nei ūkio, nei kultūros ir net savo nuomonės. To siekia iš savo 100-to milijonų litų kainavusio statino įstrižą pasaulį matantys prokurorai. Šiame pastate glūdi uzurpuotas „tiesos ir teisingumo“ monopolis. Teismai – tik priedėlis prie šio keisto statinio. Todėl daugelis jų sprendimų ir nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų tokie. Šiukštu, bet jie negali būti kritikuojami. Tai Lietuvos šventosios karvės. Žaviuosi architekto groteskiškai sukurta pastato architektonika! Pastatas idealiai simbolizuoja prokurorų falsifikuojamų ir kurpiamų bylų bei jų iškreipto pasaulio suvokimo simbiozę.
O ką gero būtų galima pasakyti apie ministrų kabinetą? Jie nemato būtinybės atsižvelgti į Lietuvos valstybės interesus ir net vargiai suvokia, kad tokie apskritai galėtų būti. Net sovietmečiu taip besąlygiškai pritarti viskam nebuvo norma – jau mokėjome tam tikros diplomatijos dėka pasipriešinti ir pasiekti savo tikslo. Reikalavome platesnių teisių valstybės valdyme. Dabar,daugumai vietinių valdininkų, Lietuvos valstybė tėra kažkokia nesuvokiama chimera ir svetimkūnis ES teletabiniame, permanentinės krizės ir terorizmo sindromo krečiamame belyčiame organizme; todėl nestebina įvykių raida ir siekimas užgniaužti prieštaraujančius absurdui politiniame, ekonominiame ir teisiniame gyvenime bei užtvindyti tribūnas tik savo satelitais.
Jie negeba įsisavinti ES skiriamų lėšų, jeigu tai nenaudinga jų klanui ar giminei arba to negali apžioti oligarchas. Jie iki šiol bijo suteikti dvigubą pilietybę per prievartą tapusių emigrantais tautiečių ainiams, bet jie tikrai suteiks pilietybę artimiausiais dešimtmečiais į Lietuvą atvyksiantiems ir greitai sugebėsiantiems multiplikuotis egzotiškiems ateiviams – pakaks tik nebylaus mostelėjimo iš ES pusės. Juk akivaizdu, kad jie neišdrįstų, kaip mūsų protėviai Baltijos valstybių teisininkų asociacijos atstovai (Eugene Kerno, Leonhard Vahter, Jonas Šlepetys, Vaclavas Sidzikauskas, Arvo Reiman, Augusts Rumpeters) kreiptis į Didžiosios Britanijos Ministrą Pirmininką Harold‘ą Wilson‘ą gūdžią 1967 m. gegužės 9 d. dėl Pabaltijo valstybių turto konfiskavimo: “The Contemplated Confiscation of the assets of the Baltic States (Estonia, Latvia and Lithuania) in the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland”. Kreiptis tuo metu, kai “geležinė uždanga” dar demonstravo savo galybę? Mūsų protėviai drįso ir kėlė viešumon viską, ką tik leido, o kartais ir ne, jų kuklios galimybės.
Manyčiau, toks eilinis griežtinimo ir “žiaurių akcijų” vajus įvairiose srityse, tarpe jų ir dėl Lietuvos Advokatūros advokatų reputacijos, kilo todėl, kaip teisingai pastebėjo prof. dr. Vytautas Radžvilas, kad: “Šitas elitas tikrai neturi atsakomybės už Tautą ir Valstybės ateitį. Jis gyvena savo diena, o vyraujanti filosofija yra liūdnai pagarsėjęs Liudviko XV-ojo posakis: “Po manęs nors ir tvanas”.
Sostinės Gedimino prospektu eis Lietuvos advokatai
Šiandien, gruodžio 3 d., Lietuvos advokatūros dienos proga, pirmą kartą šalies advokatai, pasipuošę savo mantijomis, prisijungia prie pasaulinės tradicijos ir dalyvauja eisenoje „Teisingumo liepsna“. Vilniaus Gedimino prospektu praeisiančių advokatų bei jų padėjėjų eisenos tikslas – priminti, kad kiekvieno advokato pareiga yra ginti žmogų ir teisėtus jo interesus.
Šiemet eisena pasibaigs Tremtinių aukuro pagerbimu. Jo metu bus prisiminti visi, kas žuvo kovoje dėl teisingumo. Advokatūros savaitės dienų renginiuose bus galima dalyvauti nuo gruodžio 3 iki 11 d.
„Sunku patikėti, kad prireikė metų sutelktų pastangų ir darbo, kad pakeistume tvarką, kuri akivaizdžiai pažeidžia Europos Sąjungos teisėje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintą žmogaus teisę į teisingą teismą, teisę į gynybą. Reguliavimo pradžioje, kai kurių laisvės atėmimo vietų pareigūnai jo laikėsi itin uoliai. Neretai atsitikdavo taip, kad asmuo parą ir daugiau negalėdavo susisiekti su advokatu, jam nebuvo suteikiama reali gynyba,“ – pasakoja Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas prof. Ignas Vėgėlė.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas paskelbė sprendimą byloje dėl 2012 metais Lietuvos ūkininkams skirtų tiesioginių išmokų mažinimo.
2013 m.etais135 Lietuvos ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami pripažinti neteisėtu reguliavimą, pagal kurį buvo ženkliai sumažinta Lietuvos ūkininkams skirta parama.
Jei advokatas ramina klientą, jog byla nesudėtinga ir ją būtinai laimės, – toks advokatas nėra sąžiningas.
Bet kaip atskirti profesionalų, sąžiningą advokatą nuo tokio, kuriam svarbiausia – išpešti kuo didesnį honorarą? Ir vis dėlto kokio dydžio turėtų būti advokato paslaugų įkainiai? Kiek advokatas turėtų uždirbti ir ar įmanoma, einant į teismą, išsiversti be advokato? Galų gale kodėl kai kurie valstybės samdomi advokatai dirba atmestinai? Ir dar vienas svarbus klausimas: ar klientui būtina žinoti, kiek bylų yra pralaimėjęs jo pasirinktas advokatas?
Portalo Slaptai.lt svečiai – Lietuvos Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas VĖGĖLĖ ir Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas.
Tai – antroji birželio 22-ąją BNS salėje surengtos spaudos konferencijos dalis. 2-osios dalies trukmė – 18 min. Rekomenduojame įsidiegti VLC video grotuvą, kuris turi visus filmo peržiūrai reikalingus video kodavimo paketus: https://www.videolan.org/vlc/index.lt.html.
Advokatas – svarbus asmuo. Tiems, kuriems tenka bylinėtis teismuose, puikiai žino, jog be kompetetingo advokato paslaugų galimybė švęsti pergalę net ir paprastose bylose, – minimali.
Tačiau kaip pasirinkti gerą advokatą? Kokiais kriterijais vadovaudamiesi mes renkamės advokatus – atsižvelgiame į pažįstamų rekomendacijas, domimės advokatų reputacija? O gal advokatą renkamės pagal jo įkainius: kuo pigesnis – tuo geresnis?
Beje, Lietuvoje ne tiek jau mažai žmonių, kurie mano, jog net ir sudėtingose bylose galima išsiversti be advokato paslaugų…
Portalo Slaptai.lt svečiai – Lietuvos Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas VĖGĖLĖ ir Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas BUDNIKAS.
Videointerviu trukmė – 16 min. Artimiausiu metu bus paskelbtos dar kelios ištraukos iš birželio 22-ąją surengtos spaudos konferencijos.
Vartotojų teisių apsaugos ekspertai, Teisingumo ministerijoje diskutuodami dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) precedento vertinant advokato veiklą, balandžio 16-ąją sutarė, jog tikslingumo aspektu turėtų būti peržiūrėta Advokatūros įstatymo nuostata, ginčuose dėl advokato honoraro įpareigojanti atsižvelgti į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes – atlygio už teisines paslaugas klausimas turėtų būti sutartas individualiai ir aiškiai su klientu.
Spalio 31-ąją Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė su Šiaulių regiono advokatais diskutavo, kaip sustiprinti Lietuvos advokatūros veiklą bei padaryti ją efektyvesnę.
„Vienas pagrindinių mano tikslų – lengvesnė advokato kasdienybė, o to pasieksime, jei advokatai aktyviau bendradarbiaus su Lietuvos advokatūra, siūlys idėjas, teiks pastabas, kaip suveikia Advokatų taryboje priimti sprendimai“ , – sakė Advokatų tarybos pirmininkas.
Vilnius, rugpjūčio 4 d. Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Lietuvos advokatūra organizavo advokatų apskritojo stalo diskusiją, skirtą aptarti Europos Sąjungos (ES) direktyvų – dėl teisės į vertimą, teisės į informaciją ir teisės turėti advokatą – baudžiamajame procese praktinius įgyvendinimo aspektus.
Svarstymą, kokie teisės aktų ir praktikos pakeitimai reikalingi siekiant tinkamo direktyvų perkėlimo į Lietuvos teisę, pradėjęs Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė teigė, kad nors direktyvos įtvirtina tik minimalias garantijas, vis dar kyla rimtų problemų nacionalinėje praktikoje. Svarbiausios jų – žmogaus teisių pažeidimai taikant procesines prievartos priemones, kaip antai, terminų, pareigos tinkamai informuoti pažeidimai. Net ir pačios prievartos priemonės neretai nėra būtinos ar proporcingos, ką parodė Lietuvos žurnalistų atžvilgiu taikyti baudžiamojo persekiojimo metodai.
Šį penktadienį, gruodžio 6 d., Vyriausybės rūmuose Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 5, Vilnius) vyks Lietuvos advokatūros 95-erių metų sukakčiai paminėti skirtas forumas („Lietuvos advokatūra: vakar šiandien ir rytoj“).
Pirmos sesijos pertraukos metu spaudos konferencijų erdvėje šalia Didžiosios salės 10.30 val. – 10.50 val. planuojama advokatūros vadovų – Advokatų tarybos pirmininko Leono Virginijaus Papirčio ir jo pavaduotojos Liudvikos Meškauskaitės – spaudos konferencija „Laikmečio iššūkiai advokatūrai“.
Spaudos konferencijoje bus aptarta profesinės paslapties problema, palyginant advokato profesinės paslapties reguliavimą ir susiejant su žurnalistų siekiamomis garantijomis.
Pasibaigus pirmajam 2013 m. pusmečiui valstybės įsiskolinimas advokatams, tiekiantiems antrinę teisinę pagalbą, vėl artėja prie 3 mln. litų, o Lietuvos advokatūra ir toliau gauna skundus iš advokatų dėl vėlavimo išmokėti atlyginimus už suteiktas paslaugas.
Sutrikdytą advokato veiklą pajunta ir jų paslaugų reikalingi gyventojai. Ilgus metus iš esmės Finansų ministerijos nesprendžiama problema turi neigiamą poveikį valstybinio socialinio draudimo biudžetui – auga advokatų, prašančių atidėti mokesčius, skaičius.
Ieškodama instrumentų, įgalinančių įgyvendinti įstatyme paskirtą pareigą prižiūrėti korporacijos narių veiklą Lietuvos advokatūra gegužės 10-ąją pasirašė asmens duomenų teikimo sutartį su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“).
Pasirašytas dokumentas leis įvertinti siekiančių verstis advokato praktika asmenų nepriekaištingą reputaciją jų darbo santykių trejų metų istorijoje. Advokatūra iš „Sodros“ taip pat gaus duomenis, kurie leis patikrinti, kaip advokatai ir advokatų padėjėjai laikosi įstatyme numatytų apribojimų dėl mokamų pareigų.
Lietuvos advokatūra kartu su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetu bei Nacionaline teismų administracija Seime buvo surengusi svarbią diskusiją. Oficiali apskritojo stalo tema – „Privataus kaltinimo instituto probleminiai aspektai bei įžeidimo ir šmeižimo dekriminalizavimo galimybės“.
Jei esama manančių, jog ši tema nėra aktuali, – klysta. Šmeižimo ir įžeidimo bylų skaičius Lietuvos teismuose auga tarsi ant mielių: nuo 2008-ųjų metų būtent tokių bylų padaugėjo beveik du sykius – nuo 289 iki 560 bylų. Nacionalinės teismų administracijos teigimu, 2012-aisiais metais lietuviškuosiuose teismuose privataus kaltinimo tvarka nagrinėta jau net 560 įžeidimo ir šmeižimo bylų. Prokurorai sako, jog ikiteisminių tyrimų skaičius dėl šmeižimo ir įžeidimo taip pat įspūdingas – bevei 900 atvejų.
Vadinasi, Lietuvoje sparčiai daugėja žmonių, kurie jaučiasi įžeisti ar apšmeižti. Taip pat akivaizdu, jog ši padėtis negali džiuginti demokratiškai gyventi norinčių visuomenių. Civilizuotose, padoriose valstybėse šmeižtai ir įžeidimai turėtų tapti labai retais, pavieniais atvejais. Bet jeigu tokio pobūdžio konfliktų gausėja, belieka susimąstyti – kodėl?
Lietuvos advokatūros kartu su Seimo Tesiės ir teisėtvarkos komitetu ir Nacionaline teismų administracija organizuotoje apskritojo stalo diskusijoje „Privataus kaltinimo instituto probleminiai aspektai bei įžeidimo ir šmeižimo dekriminalizavimo galimybės“ išsakytos šios teisės srities problemos. Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, pernai teismuose privataus kaltinimo tvarka nagrinėta 560 įžeidimo ir šmeižimo bylų. Prokurorai teigia, kad ikiteisminių tyrimų skaičius dėl šmeižimo ir įžeidimo siekia 900.
„Žmonės stengiasi ginti savo garbę ir orumą visais įmanomais būdais, todėl privataus kaltinimo bylų skaičius auga“, – tardamas sveikinimo žodį sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto primininkas Julius Sabatauskas.
Siekdama įvertinti privataus kaltinimo instituto veiksmingumą, apžvelgti su jo taikymu susijusius probleminius aspektus bei šmeižimo ir įžeidimo veikų kriminalizavimo galimybes, Lietuvos advokatūra kartu su Nacionaline teismų administracija ir Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetu 2013 m. balandžio 26 d. 9.30 – 13.00 val. Lietuvos Respublikos Seime Signataro K. Antanavičiaus salėje (Gedimino pr. 53, Vilnius, III rūmai, 220) rengia apskritojo stalo diskusiją „Privataus kaltinimo instituto probleminiai aspektai bei įžeidimo/ šmeižimo dekriminalizavimo galimybės“.
Diskusijai vadovaus Rytis Juozapavičius.
Privataus kaltinimo institutas yra vienas iš seniausių teisės institutų, tačiau ar visada jis veikia veiksmingai ir pasiekia keliamus tikslus? Ar saviraiškos laisvės ribojimas, numatant asmenims baudžiamąją atsakomybę dėl įžeidimo ir šmeižimo proporcingai suvaržo saviraiškos laisvę (ypač žurnalistų)? Ar Lietuva atitinka tarptautinius standartus? Ar yra galimybės dekriminalizuoti įžeidimą/ šmeižimą? Šiuos ir kitus klausimus diskusijoje nagrinės susirinkę teisėjai, prokurorai, advokatai, žurnalistai bei kiti teisės ekspertai.
Vilnius, balandžio 18 d. Europos Tarybos Europos Komisijos dėl teisingumo veiksmingumo (angl. CEPEJ – The European Commission of the Efficiency of Justice) 2012 m. atliktas tyrimas rodo, kad palyginti su kitomis Europos Tarybos šalimis, Lietuvoje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos lėšos, tenkančios vienam gyventojui kaip bendro teisinės pagalbos biudžeto dalis, yra 4,14 litų (1,2 euro).
Tai sudaro 0,01 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Tuo tarpu Europos Tarybos šalių vidurkis svyruoja nuo 7,6 litų (2,2 euro) iki 26,6 lito (7,7 euro). Gyventojams dosniausi Skandinavijos šalių, taip pat Jungtinės Karalystės ir Šiaurės Airijos teisinės pagalbos biudžetai – vieno gyventojo paslaugoms čia atitenka 69 litai (20 eurų).
Tyrimo duomenimis, Lietuva kartu su tokiomis šalimis kaip Airija, Vengrija, Gruzija, Armėnija, Bulgarija ir Latvija atsidūrė tarp tų (iš 36), kuriose teisinės pagalbos biudžetai buvo apkarpyti dėl ekonominio sunkmečio.
Ar galima Lietuvą traktuoti esant teisine valstybe? Tikriausiai visi sutiksime, jog mūsų šalis turi užtektinai daug demokratinės, civilizuotos valstybės bruožų. Tačiau greičiausiai teisūs ir skeptikai, įsitikinę, jog mūsų šalis vis dar stovi ant itin netvirtų, nuolat klibančių, kartais net skilinėjančių, pleišėjančių demokratijos pastolių.
Internetinis portalas Slaptai.lt šiandien pateikia dar vieną argumentą, leidžiantį abejoti Lietuvos kaip teisinės valstybės statusu. Tas argumentas – oficialūs statistiniai duomenys, bylojantys, jog lietuviškoji Temidė pamėgusi įtariamiesiems ir kaltinamiesiems taikyti tik pačias griežčiausias kardomąsias priemones. Kur reikia ir kur nereikia, kur galima ir kur negalima.
Vasario 21-ąją Seime vykusioje apskritojo stalo diskusijoje jos dalyviai beveik vieningai sutarė, kad Lietuvoje griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – klausimai reglamentuojami pakankamai gerai, tačiau ydingas yra jų taikymas.
Anot daugelio diskusijoje dalyvavusių asmenų, Lietuvos prokurorai itin dažnai prašo suimti nusikaltimais įtariamus asmenis, o teismai pernelyg lengvai patenkina šiuos prašymus.
Pastarųjų dienų įvykiai byloja, jog Lietuvos visuomenė vis garsiau ir pikčiau analizuoja lietuviškosios Temidės trūkumus.
Apie privalumus nė nekalbama, nes, matyt, manoma, jog trūkumų akivaizdžiai daugiau nei privalumų.
Nepasitenkinimas kai kuriais Lietuvos teisėjų sprendimais auga, bylų, kurios visuomenėje sukėlusios dviprasmiškus atgarsius, gausėja. Visuomenė net protesto mitingus prie Lietuvos Seimo pradeda rengti.
