MI 5

spionaz_01
Žvalgyba

Anatolijus Michailovičius Golicinas – KGB majoras, 1961-aisiais metais pabėgęs į Vakarus. KGB majoras pabėgo iš Suomijos sostinės Helsinkio (Suomija), kur tuo metu dirbo kaip diplomatas.

Pasitraukimo į Vakarus metu KGB majoras buvo žinomas kaip Anatolijus Klimovas. Amerikiečiams jis papasakojo, kad, jo žiniomis, CŽV struktūrose dirba aukšto rango sovietų agentas.

A.Golicinas gimė Ukrainoje. Jo motina – ukrainietė, tėvas – rusas. Antrojo pasaulinio karo metu tarnavo Raudonojoje Armijoje, mokėsi žvalgų mokykloje. Vėliau dirbo NKVD, KGB. Iš pradžių – centriniame aparate Maskvoje, o nuo 1953-ųjų iki 1955 metų – Austrijos sostinėje Vienoje, kur jam buvo pavesta sekti sovietų emigrantus. 1960-aisiais jis buvo parvestas į rezidentūrą Helsinkyje.

Continue reading „Temperamentingasis agentas “Kago”” →

czv_pilka
Žvalgyba

Michalas Golenevskis – žymus lenkų žvalgybos darbuotojas. Šis pulkininkas į pasaulio žvalgybos istoriją pakliuvo daugiausiai dėl to, kad, pabėgęs į Vakarus, Vakarų specialiosioms tarnyboms suteikė svarbios informacijos.

Toji informacija padėjo demaskuoti ir suimti KGB agentą Džordžą Bleiką, dirbusį Didžiosios Britanijos žvalgyboje MI 6. Į Vakarus pabėgęs lenkų žvalgybos pulkininkas taip pat demaskavo Portlendo karinės jūrų bazės tarnautoją Harį Chautoną, kuris, kaip paaiškėjo, irgi dirbo sovietams.

Continue reading „Lenkų žvalgybos karininko paslaptis: kuoktelėjęs ar perverbuotas?” →

rugsejo_11
Žvalgyba

Kaip pranešė Britanijos parlamentaras Devidas Devis (David Davis), Amerikos valdžia nutraukė bylą, iškeltą dviejų Didžiosios Britanijos verslininkų.

Byla nutraukta neatsitiktinai. Byla nutraukta specialiai. Byla galėjo atskleisti rimtą žvalgybos apsižioplinimą prieš pat rugsėjo 11-osios teroro aktus. Šitaip rašo „The Times”.

D.Devis, kuris tyrė tą epizodą visą pusmetį, apie jį papasakojo ryšium su prieštaringais Britanijos vyriausybės pasiūlymais įvesti įstatymą, panašų į tą, kuris buvo pritaikytas JAV verslininkams ir kuris leistų MI – 5 ir MI – 6 slėpti savo darbo broką.

Continue reading „Kad paslėptų apsižioplinimą, susijusį su rugsėjo 11-osios įvykiais” →

zakajevas_achmedas_pasikesinimas
Žvalgyba

Britų specialioji tarnyba MI 5 tvirtina laiku sužinojusi apie rengiamą pasikėsinimą į Čečėnijos separatistų atstovą Achmedą Zakajevą. Todėl britų slaptosioms tarnyboms ir pavykę užkirsti kelią nusikaltimui. Pasikėsinimas į čečėną Achmedą Zakajevą greičiausiai būti įvykęs vienoje atokesnėje Londono gatvėje. Bent jau taip teigia britų laikraštis „The Telegraph“.

Nužudyti A.Zakajevą buvo pavesta 45 metų rusui, siekiančiam gauti leidimą nuolatos gyventi Didžiojoje Britanijoje. Pasamdyto žudiko pavardė nenurodoma. “The Telegraph” rašo, jog samdomas žudikas turi šeimą – augina net šešešą vaikų. Be to, kadaise tarnavo Rusijos ginkluotosiose pajėgose.

Continue reading „Britų žvalgyba neutralizavo pasikėsinimą į čečėną Achmedą Zakajevą” →

capman_333
Žvalgyba

Jauna, įžūli, nieko nepaisanti Ana Čapman simbolizuoja šiandieninę Rusiją, kokią norėtų matyti Vladimiras Putinas.

Taip savo naujoje knygoje “Apgaulė: šnipai, melas ir tai, kaip Rusija kvailina Vakarus” teigia Edvardas Lukasas.

Šios knygos ištraukas paskelbė Daily Mail (Deception: Spies, Lies and How Russia Dupes the West by Edward Lucas)”. Knyga pasirodo šių metų kovo mėnesį.

“Vakaruose į Anos Čapman nuotykius reaguojama su nuostabiu atsainumu, sumišusiu su geraširdiškumu”, – pastebi autorius. Edvardo Luko nuomone, ji buvo netikusi šnipė: “firma, kurią ji įsteigė Londone kaip priedangą, su klaidomis rašė savo netikrą adresą oficialiuose dokumentuose”.

Continue reading „Jūsų kaimynai – šnipai (Vladimiras Putinas užtvindė Vakarus slaptais agentais, prisidengusiais miestiečių kaukėmis)” →

caplinas_carlis
Žvalgyba

Didžiosios Britanijos žvalgybos tarnybos nesugebėjo rasti jokių pėdsakų, kad didysis aktorius Čarlis Čaplinas yra gimęs Didžiojoje Britanijoje.

Nors pats Č.Čaplinas visuomet tvirtino, kad yra gimęs būtent 1889-aisiais metais Londone. Č.Čaplino kilmės paslaptis iškilo tada, kai JAV valdžia pasidomėjo MI-5 duomenų apie didžiojo komiko biografiją.

Todėl neatsitiktinai 1952 metais žymusis komikas išvažiavo iš Amerikos ir jam buvo uždrausta ten sugrįžti. Uždrausta sugrįžti dėl įtarimų simpatizuojant komunistams. Taip rašo šiandieninis ”The Daily Telegraph”. Taigi britų žvalgyba nesugebėjo rasti jo gimimo liudijimo, pirmasis rastas dokumentas yra pasas, išduotas 1920 metais.

Continue reading „MI – 5 sekė Čarlį Čapliną dėl jo kairuoliškų pažiūrų” →

mi_5_karaliene
Žvalgyba

2012 metų sausio 19 dieną Džonatanas Pauelas, buvęs Didžiosios Britanijos ekspremjero Tonio Bleiro kanceliarijos vadovas, interviu BBC pripažino „šnipinėjimo akmens“ egzistavimą.

„Tai buvo nemalonu. Mus sučiupo už rankos. Įsitikinęs, jie (FST – Rusijos Federalinė saugumo tarnyba) apie tai sužinojo gerokai iki skandalo, bet politiniais sumetimais kurį laiką informacijos neskelbė“, – pareiškė Dž.Pauelas.

Continue reading „Skandalas, kilęs dėl vadinamojo “šnipinėjimo akmens”” →

tecer_2
Žvalgyba

Čepmenas Pinčeris – žymus Didžiosios Britanijos rašytojas bei puikus žurnalistinių tyrimų specialistas. Britų visuomenė jį labiausiai prisimena kaip žmogų, išdrįsusį parašyti keletą skandalingų romanų apie žvalgybininkų intrigas. Minėti romanai sulaukė tokio didelė populiarumo, kad į žvalgybines intrigas buvo įvelta net tuometinė Didžiosios Britanijos premjerė Margaret Tečer. Ji buvo priversta viešai išguldyti savo poziciją.

Č.Pinčerio veikalai sulaukė visuomenės susidomėjimo pirmiausiai dėl to, kad viename iš jų buvęs MI 5 tarnybos generalinis direktorius Rodžeris Cholisas kaltinamas bendradarbiavimu su sovietų žvalgyba.

Continue reading „Skandalingos Čepmeno Pinčerio knygos ir britų premjerės Margaret Tečer pareiškimas” →

marina_litvinenko
Žvalgyba

Prieš penkerius metus vienoje Londono ligoninėje mirė buvęs Rusijos specialiųjų tarnybų bendradarbis, knygos „FSB sprogdina Rusiją“ autorius Aleksandras Litvinenka.

Visus tuos metus jo mirties aplinkybes kruopščiai tiria Skotland-Jardas, bet dokumentuotai nustatytų faktų kol kas nedaug: Litvinenka buvo nunuodytas radioaktyvia medžiaga polonis-210, ir tas faktas klasifikuojamas kaip nužudymas. Lieka neatskleisti esminiai klausimai: kas slepiasi už buvusio specialiųjų tarnybų karininko nužudymo, kas vykdytojas, iš kur paimtas polonis ir daug kitų dalykų.

Continue reading „Praėjus penkeriems metams po Aleksandro Litvinenkos nužudymo” →

kembelas_1
Aktualijos

Airio Maiklo Kembelo (Michael Campbell) pavardė nuskambėjo ne tik Lietuvoje, bet ir toli už mūsų šalies ribų. Šių metų spalio mėnesį 39-erių metų amžiaus Maiklą Kembelą Vilniaus apygardos teismas nuteisė kalėti 12-a metų. Už ką tokia griežta bausmė?

Lietuvos teisėsauga nuteisė šį vyrą už tai, kad jis iš ginklų prekeiviais apsimetusių slaptųjų tarnybų agentų bandė įsigyti ginklų bei sprogmenų. Tiek Didžiosios Britanijos, tiek Lietuvos slaptųjų tarnybų agentai įsitikinę, jog M.Kembelo įsigyjami ginklai galėjo būti panaudoti rengiant teroro aktus Šiaurės Airijoje bei žemyninėje Didžiosios Britanijos dalyje. Tiek britų, tiek lietuvių teisėsauga neabejoja, jog 12-a metų už grotų praleisti pasmerktas vyriškis teikė paramą teroristinei grupuotei.

Continue reading „Ar Lietuva deramai išnarpliojo terorizmu kaltinamo Maiklo Kembelo bylą?” →

litvinenko_marina
Žvalgyba

Didžiosios Britanijos sostinėje radioaktyviuoju poloniu nužudyto Aleksandro Litvinenkos našlė Marina Litvinenka pasiekė reikšmingą pergalę.

Klausimas, ar perbėgėlio į Vakarus FSB karininko Aleksandro Litvinenkos mirties priežastis – Kremliaus ir FSB kerštas, bus svarstomas atviruose teismo posėdžiuose. Taip leidinyje “The Independent” teigia Teri Džadas.

Tuo tarpu Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė britų valdžios atstovams, kad oficialioji Maskva niekad neišduos britų teisėsaugai Andrėjaus Lugavojaus. Priminsime: kai kurie Didžiosios Britanijos ekspertai įtaria, kad būtent A.Lugovojus perbėgėliui pakišo mirtiną radioaktyvaus polonio dozę.

Continue reading „Aleksandrą Litvinenką nužudė rusų agentai?” →

kembridzo_penketukas_1
Žvalgyba

Seksualinės nuostatos – svarbi aplinkybė žvalgybinėse intrigose. Ypač šis faktorius laikytas svarbiu anais laikais, kai netradicinė seksualinė orientacija, kitaip tariant – homoseksualumas, buvo smerkiamas ir laikomas “kažkuo labai negražiu”. Sudėtinga, paini Didžiosios Britanijos žvalgybos istorija žino ne vieną atvejį, kai jos darbuotojai buvo šantažuojami užsienio žvalgybų vien dėl seksualinės oreintacijos – polinkio į homoseksualumą. Žvelgiant šių dienų akimis, tokia dilema neatrodo kuo nors ypatinga ar skandalinga. Juk daugelio valstybių visuomenės šiandien tapo kur kas tolerantiškesnės ir palankesnės minėtos orientacijos žmonėms. Bet dar prieš keletą dešimtmečių homoseksualumas buvo puikus pretekstas šantažui.

Continue reading „Pasakojimas apie šantažo aukomis tapusius žvalgybininkus homoseksualus” →

mi6_hq
Žvalgyba

Laikraščio “The Guardian” žurnalistui pavyko susipažinti su itin slaptu dokumentu, kuris leidžia susidaryti išsamią nuomonę, kaip Didžiosios Britanijos žvalgyboms MI 5 ir MI 6 buvo leista elgtis su ne šalies teritorijoje laikomais pavojingais kaliniais. Ogi britų žvalgybos agentai turėjo teisę patys spręsti, kokias poveikio priemones taikyti svetur sučiuptiems ir kalinamiems įtariamiesiems. Jei britų žvalgybininkas manydavo, jog suimtasis turi svarbios arba labai svarbios informacijos, jam leista taikyti grubias, didelį skausmą sukeliančias priemones. Jei agentas būdavo įsitikinęs, jog įtariamasis neturi svarbių, aktualių, reikšmingų žinių, kankinimai galėdavo būti švelnesni arba jų iš viso galėjo nebūti.

Continue reading „Britiški kankinimai” →

janedaskaja_2
Žvalgyba

Šios moters gyvenimas – unikalus. Daug kuo panašus į garsiosios Matos Hari gyvenimą. Tik ne toks tragiškas. Janedos baronienės Marijos Benkendorf niekas oficialiai neapkaltino šnipinėjimu. Juo labiau už tarnavimą priešo žvalgybai jos niekas nenuteisė mirties bausme.

Tiesa, tiek britų, tiek amerikiečių žvalgybos dėjo dideles pastangas, kad išsiaiškintų, kam ji iš tikrųjų tarnauja. Štai Didžiosios Britanijos žavlgyba Mariją Benkendorf akylai sekė kelis dešimtmečius iš eilės. M.Benkendorf – unikalus atvejis britų žvalgybos istorijoje. Vienu metu ją sekė ir MI 5, ir MI 6 – dvi pagrindinės Didžiosios Britanijos žvalgybos. Britams ramybės nedavė vienas vienintelis klausimas: sovietams ar vokiečiams talkina gražuolė.

Britų agentas Briusas Lokartas, vėliau tapęs žvalgybos legenda ir nenugalimo agento Džeimso Bondo prototipu, ne vienerius metus dirbo Rusijoje. Apie Mariją Benkendorf štai ką jis yra pasakęs: “Marija – tikroji savo gyvenimo šeimininkė. Niekas kitas nepajėgus jai diktuoti, tik ji pati. Ji tikra aristokratė. Galėjo tapti ir komuniste. Tik ne buržua”.

Continue reading „Baronienę Mariją Benkendorf ne veltui vadino “žvalgybos karaliene”” →

glenmor
Žvalgyba

Ar skaitėte internetiniame portale Agentura.ru pasirodžiusį interviu su britų žvalgybos ir saugumo ekspertu Glenmoru Trener – Harvi? Verta susipažinti. Žinoma, jokių sensacijų ponas Glenmoras Trener – Harvi neatskeidė. Ir vis dėlto keli niuansai turėtų būti įdomūs ir Lietuvos skaitytojams. Pavyzdžiui, pasakojimas, kaip britų žvalgyba bendrauja su savos šalies žurnalistais.

Jei tai, ką sako ponas G.Trener – Harvi, yra teisybė, vadinasi, Didžiosios Britanijos žvalgyba turi specialųjį padalinį, kuris reguliariai rengia spaudos konferencijas saugumo temomis besidomintiems žurnalistams. Bet įdomiausia net ne tai, kad britų “džeimsai bondai” turi, mūsų terminais tariant, spaudos atstovus, kuriems privalu britų visuomenę karts nuo karto informuoti apie svarbiausias savo veiklos kryptis.

Continue reading „Ko britų žvalgyba ieško Rusijoje?” →

gordijevskij_rastrel
Žvalgyba

Viename iš karinių Maskvos apygardos teismų šiuo metu nagrinėjama į Vakarus pabėgusio aukšto rango Rusijos užsienio žvalgybos SVR (Služba vnešnej razvedki) darbuotojo Aleksandro Potejevo byla.

Kai kuriuose rusiškuose internetiniuose portaluose, pavyzdžiui, compromat.ru, rašoma, kad būtent Aleksandras Potejevas Vašingtonui išdavė Amerikoje veikusių rusų – nelegalų tinklą.

Omenyje turima būtent toji rusų nelegalų grupė, kurią Amerikos žvalgyba demaskavo praėjusiais metais ir kuriai priklausė seksualioji Rusijos žvalgybininkė Ana Čapman. Minėtoje internetinėje svetainėje žurnalistas Sergėjus Turčenko rašo, kad teismo procesas dirba “uždaru režimu”: į teismo salę neįleidžiami žurnalistai, be to, įslaptinti net visi proceso dalyviai, įskaitant teisėjus, prokurorus ir advokatus.

Continue reading „Skirtingi į Vakarus pabėgusių rusų žvalgybininkų likimai: nuo mirčių iki prabangaus gyvenimo” →

katia_zatuliveter01
Aktualijos

Katios Zatuliveter, Britanijos parlamento deputato Mike’o Hancocko padėjėjos iš Rusijos, istorija vargu ar baigsis visaverčiu šnipinėjimo skandalu.

Pirmiausia ji nebuvo sučiupta su įkalčiais. Šaltiniai iš Britanijos kontržvalgybos MI 5 tik tvirtina, kad ji gali būti „miegantis agentas“, kitaip sakant, apkaltinti jos paslapčių perdavimu nepavyko. Paprastai tokia istorija atsitinka, kai iš kur nors pavyksta sužinoti šnipo pavardę, ir naudinga informacija tik pavarde ir apsiriboja.

Jeigu Zatuliveter būtų įklimpusi dėl klaidos, kurią pastebėjo Britanijos kontržvalgyba, tai būtų rimti jos šnipinėjimo veiklos įrodymai. Be to, tokiu atveju būtų žinomas ir jos kuratorius iš žvalgybos.

Continue reading „Šnipė Britanijos parlamente – perbėgelio pėdsakas?” →

katia_jura
Aktualijos

Rusė, dirbusi Didžiosios Britanijos parlamento nario padėjėja, sulaikyta ir gali būti deportuota įtarus šnipinėjimu.

Kaip rašo laikraštis Sunday Times, 25-rių metų Katia Zatuliveter buvo suimta Britanijos kontržvalgybos MI5 reikalavimu.

Jos darbdavys, deputatas Mike’as Hancockas, atstovaujantis Pietų Portsmuto rinkiminės apygardos interesams, pareiškė, kad ji nepažeidė įstatymo, ir ketina duoti apeliaciją dėl jos sulaikymo. Britanijos Vidaus reikalų ministerija pareiškė nekomentuosianti atskirų deportacijos bylų ir klausimų.

Continue reading „Rusė, dirbusi Britanijos parlamentaro padėjėja, įtariama šnipinėjimu” →

mussolini
Aktualijos

Kembridžo universiteto istorikai praskleidė dar vieną I pasaulinio karo šydą: visame pasaulyje žinoma Didžiosios Britanijos saugumo tarnyba MI5  (Military Intelligence – 1909 m. įsteigta kaip karinė žvalgyba) būsimam Italijos diktatoriui nuo 1917 m. daugiau kaip metus mokėjo pinigus už karo propagandą. 

Fašizmo kilimo istorija Europoje po I pasaulinio karo pasipildė naujomis aplinkybėmis. 1917 m. Benito Musolinis (1883 – 1945) buvo socialistas ir leido laikraštį „Il Popolo d‘Italia”. Britai siekė, kad Musolinis savo laikraštyje aktyviau agituotų už karą prieš Centrinių valstybių sąjungą (tuo metu jai priklausė Vokietija, Austrija-Vengrija, Turkija ir Bulgarija – I.T.).

Continue reading „Britai finansavo Musolinio iškilimą” →

savukynas_gera_m
Aktualijos

Sociologiniai tyrimai rodo, kad net trečdalis amerikiečių tiki įvairiomis sąmokslo teorijomis. Potraukis visur matyti sąmokslus tikriausiai slypi žmogaus prigimtyje. Juk tokios populiarios nuomonės, kad pasaulį valdo masonai, iliumnatai ar kitos slaptos organizacijos.

Filosofas Carlas Popperis yra išsitaręs, kad sąmokslo teorijos suvešėjo tada, kai žmogus nustojo tikėti į Dievą ir paklausė: o kas yra vietoje jo? Juk atsitiktinumais nepasikliausi. Norisi tikėti, kad už įvairių atsitikimų pasaulyje stovi kažkas, kažkieno protas ir ranka diriguoja įvykiams. Kažkas nusprendžia, o mums telieka vykdytojų vaidmuo, kartais netgi to nesuprantant.

Ir tada ką galime daryti? Belieka tik stebėti. Na, dar galime nepasiduoti manipuliacijomis ir visur įžvelgti slaptą valią. O tie, kurie tai neigia, yra tų valdytojų parankiniai arba šiaip naivūs žmonės.

Continue reading „Vien tik sąmokslai apie mus?” →