Rusija

Atsargiai

Ukrainos „draugai“ turi nuspręsti: mes norime, kad Ukraina kovotų už mus, ar mes pasirengę kovoti patys už save?

Kad išvengtų būtinybės priimti tokį sprendimą, jie turi aprūpinti Ukrainą savigynos priemonėmis.

Vladimiro Putino tikslas – sugriauti NATO. Nors Rusijos intervencija į Ukrainą yra neatskiriama tos strategijos dalis, tai tik intermedija, o svarbiausias įvykis – priešaky, rašo Polas Roderikas Gregoris straipsnyje „Kas bus, jei Ukraina nustos kovoti?“, išspausdintame portale Forbes. com.

Continue reading „Forbes: kas nutiks, jei Ukraina nustos kovoti?” →

Atsargiai

„Vladimiras Putinas gali su dideliu pasitenkinimu apžvelgti besibaigiančius metus, – rašo Die Presse korespondentas Burkhardas Bishofas. – Juk ko tik tas valdingas politikas nesiėmė, jam viskas pasisekdavo: paskutinę minutę sutrukdė Vakarams surengti oro antskrydį prieš savo Sirijos protežė Asadą; Ukrainą skaudesniu ar nelabai skaudžiu ekonominiu spaudimu išvijo iš Europos lagerio atgal į Rusijos.

O paskui į jo lizdą įplasnojo Edvardas Snoudenas – tas pats amerikietis tiesos ieškotojas, kuris savo demaskavimais… sudavė transatlantiniams santykiams stipresnį smūgį, negu visos Sovietų ir Rusijos specialiųjų tarnybų ir diplomatų operacijos NATO blokui suardyti kartu paėmus… Visi nauji atskleidimai apie NSA veiklą puikiausiai atitraukia dėmesį nuo minčių apie tai, kokia sustingusi spectarnybinė valstybė tapo Rusija paties V.Putino laikais“.

Continue reading „Vladimiro Putino metai” →

Politinės intrigos

Rusijos valdžia savo retorika, buvimu tarptautinėje arenoje iš tikrųjų siekia išsikovoti Rusijos gyventojų pasitikėjimą, rašo Ramas Etvarea laikraštyje Le Temps.

„Europos „Rytų partnerystės“ viršūnių susitikimo nesėkmė dėl Ukrainos atsisakymo pasirašyti asociacijos susitarimą nebuvo netikėta, – tvirtina autorius. – Dar savaitę iki aukščiausio lygio susitikimo Ukrainos prezidentas paskelbė, kad stabdo susitarimo su Europa pasirašymo procesą.

Tačiau baigiamojoje spaudos konferencijoje Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barrosas atrodė įsiutęs. Net artimiausi bendradarbiai niekada nebuvo jo tokio matę. J.M.Barrosas pareikalavo, kad Maskva liautųsi spaudusi šalis, su kuriomis ES ketina užmegzti santykius, nors jos kada nors ir buvo Rusijos sąjungininkės“.

Continue reading „Rusija nebekelia baimės” →

Politinės intrigos

Ar norite sužinoti visiškai slaptą informaciją, kodėl rinkimuose taip sekasi populistams ir kaip runkeliais verčiami patriotiški kaimo žmonės? Jei taip, šis straipsnis skirtas jums.

Nes šios informacijos niekada nesužinosite iš Lietuvos žurnalistų ar politologų – tai tarsi elito paslaptis, kurios negalima išduoti visuomenei. Nes jei išduosi, kaip žiniasklaida visuomenei plauna smegenis, išduosi visą industriją.

Continue reading „Kaip iš D.Grybauskaitės gaminamas V.Landsbergis, o iš L.Graužinienės – širdžių princesė?” →

Aktualijos

Bet kas iš tų vakariečių paverkšlenimų, esą Rusijoje nėra demokratijos (nūnai daug kas ir iš mūsiškių aimanuoja, esą ir Lietuvoje nėra tikros demokratijos). Pirmiausia reikia paklausti, kas dėl to kaltas. Kalti pirmiausia tie patys Vakarai, nieko konkretaus, apčiuopiamo nenuveikę, siekdami bent kiek sušvelninti esamą padėtį Rusijoje. Berlynas, Vašingtonas, Briuselis, Madridas nuolat pataikavo, darė nuolaidas, reveransus, štai dabar ir turi kaip ant mielių išaugusį Rusijos pasitikėjimą savo jėgomis. Vakarai manė arba apsimetė maną, kad nuolaidomis galima sušvelninti Kremliaus apetitus. O Kremliaus apetitai tik augo ir didėjo. Kaip toje pasakoje apie "Auksinę žuvelę". Apie Rusijos nenumaldomą norą demonstruoti grubią karinę jėgą byloja ir karinė sutartis dėl ginkluotės Europoje. Kremlius atsisakė parašo, ir dabar oficialiai gali kiek norėdamas siųsti savo karių prie Estijos sienos ar į Kaliningrado sritį. Esant reikalui, susigrąžins į buvusį Karaliaučiaus kraštą ir atominę bombą. O kas uždraus? Greičiausiai net išbarti pabijosime.

Continue reading „Išdavikų neįvardijanti valstybė pasmerkta pražūčiai” →

Politinės intrigos

„A.Stancikienė: prezidentė mus valdo tokiu principu, kuriuo mus valdė okupacinė Rusija“, „Prezidentė įsismagino – valosi kojas į teismus“, „P.Urbšys: prezidentė privalo paaiškinti VSD savivalę“, „Z. Vaišvila: D. Grybauskaitė eina ne tas pareigas“ – tai tik kelios antraštės, kuriomis nusprendžiau pradėti šią įžvalgą, kad niekam nekiltų klausimas, ar prezidentę kas nors puola. Atsakymas akivaizdus: taip, ir net labai nuoširdžiai.

Žinoma, galima daryti prielaidą, kad pareiškimu, jog Dalios Grybauskaitės prezidentavimo principai tolygūs Rusijos okupacinės valdžios taikytiems principams, Seimo narė Aurelija Stancikienė tik demonstruoja savo juodojo humoro potencialą. Vis dėlto realistiškesnis paaiškinimas būtų toks: žiniasklaidą valdančios verslo grupės, arba oligarchai, nusprendė D. Grybauskaitei parodyti raudonąją kortelę, todėl visiems, kurie nori nemokamai pasireklamuoti verbaliniu būdu įspirdami prezidentei, suteikiama galimybė pasinaudoti visokeriopa šlėktų valdomų žiniasklaidos priemonių pagalba.

Continue reading „Prezidentė – XXI a. šlėktų taikinyje” →

Aktualijos

Sunku pasakyti, kokie politiniai spektakliai, kovos ir intrigos mūsų dar laukia, tačiau, gerbiamieji skaitytojai, būkite pasiruošę – jų turėtų būti gana daug. Žinoma, negaliu teigti, kad jų įtaka bus labai didelė, tačiau pastangų išsiūbuoti Lietuvos valstybės jei ne pamatus, tai bent jau visuomenę tikrai bus.

Tik naivuoliai galėjo tikėtis, kad viskas praeis ramiai: Lietuva išsivaduos iš „Gazprom“ gniaužtų, Ukraina Lietuvoje pasirašys asocijuotos narystės sutartį su Europos Sąjunga (ES), o prezidentė Dalia Grybauskaitė pasidovanos antrą kadenciją. Tokie reiškiniai ramiai nepraeina, ypač kai šalia yra nuolat „skriaudžiama“ ir peštis pasiruošusi kaimynė, kuri tiesiog negali pradėti spręsti savo valstybės problemų, nes visa gyvenime sukaupta patirtis susijusi tik su problemų kitiems sudarymu.

Continue reading „Politinių karščių sezonas tik prasideda” →

Aktualijos

Migrantų ir pabėgėlių problema išsivysčiusiose šalyse viena iš opiausių. Apie ją karts nuo karto plačiajai visuomenei primena ypatingai tragiški įvykiai, kaip, pavyzdžiui, laivų su bėgliais iš Afrikos ar Azijos katastrofos Viduržemio jūroje pakeliui į kokią nors svajonių šalį Europos Sąjungoje.

Rusijos turbūt nepriskirtume prie išsivysčiusių šalių, tačiau joje yra vienas miestas, kuriame gyvena žmonės, disponuojantys milžiniškais pinigais, gaunamais daugiausiai iš gamtos išteklių visoje Rusijos Federacijos teritorijoje, ir ne tik, eksploatavimo.

Tai – Maskva. Ir ji taip pat traukia migrantus, nes ten, kur daug pinigų, atsiranda ir darbo.

2013 metais Maskvoje gyveno beveik 12 mln. Rusijos piliečių, dar 3,5 mln. gyveno priemiesčiuose.

Continue reading „Maskva. Migrantų tvanas” →

Politinės intrigos

Artimiausiais metais pamatysime, ar ateis „naujas amerikietiškas amžius“, rašo Vitorio Emanuele Parsi laikraštyje II Sole 24 Ore.

„Tai, kad Baltieji rūmai atšaukė susitikimą su Vladimiru Putinu, rodo Barako Obamos susierzinimą dėl Kremliaus sprendimo suteikti prieglobstį, nors ir laikiną, CŽV bendradarbiui, nepatogių demaskavimų autoriui Edvardui Snoudenui“, – sakoma straipsnyje.

Baltieji rūmai patikslino, kad prezidentas dalyvaus G 20 viršūnių susitikime, užplanuotame rugsėjo 5–6 dienomis Sankt Peterburge, „bet galima lažintis, kad šių dienų įvykis nėra žingsnis link Rusijos ir Amerikos suartėjimo, kurio taip siekė B.Obama“, rašo korespondentas.

Continue reading „Skalūnų dujos – nesantaikos energija” →

Atsargiai

„Meška niekada nesnaudžia? Atrodo, viskas kaip buvę. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas stebėjo karines pratybas, didžiausias nuo sovietinių laikų ir, kaip sako kai kurie stebėtojai, šių laikų istorijoje“, – rašo The Washington Times.

Per Sibirą keliavo 160 tūkst. kariškių, lydimi 5 tūkst. tankų ir 320 tonų karinės amunicijos. O Ramiojo vandenyno regione 70 laivų išplaukė į jūrą ir 130 kovinių lėktuvų pakilo į dangų, pažymi Dženifer Harper.

Continue reading „5 tūkstančiai tankų? Rusijos „atsakymas į hipotetišką Amerikos ir Japonijos kariuomenės ataką“” →

Aktualijos

Trumpalaikiai interesai žvejoti Maskvai pasirodė svarbesni už aplinkos apsaugą viename iš paskutinių planetos regionų, išsaugojusių pirmapradį pavidalą. Rusija suabejojo Antarkties jūrų gyvųjų resursų išsaugojimo komisijos (ANTKOM) įgaliojimais.

Visi planai įsteigti jūrų draustinį Antarktyje pasirodė esą beprasmiški. Vokietijoje Bremerhafero mieste vykusios Antarkties jūrų gyvųjų resursų išsaugojimo komisijos (ANTKOM) derybos žlugo, praneša Akselis Bojanovskis laikraštyje Der Spiegel išspausdintame straipsnyje „Rusija trukdo steigti jūrų draustinį Antarktyje“.

Continue reading „Planus įsteigti Antarktyje draustinį Rusija sužlugdė vienu mostu” →

Aktualijos

Kinijos ir Rusijos karinių laivų armada demonstratyviai praplaukė Japonų jūra, arti Vladivostoko uosto, pagal bendrų jūros pratybų programą. Pratybos „turi parodyti stiprėjančią dviejų šalių su istoriškai nepaprastais santykiais vienybę“, – rašo James Perlesas laikraštyje The New York Times.

Kinijos laivyno vadas generolas majoras Jan Cziunfejus sakė Kinijos žurnalistams, kad pratybų tikslas – sustiprinti „strateginį pasitikėjimą“ ir pagerinti dviejų laivynų bendradarbiavimą.

Continue reading „Kinija ir Rusija demonstravo vienybę surengdamos bendras jūrų pratybas” →

Aktualijos

Rusijos kosminis sektorius patyrė aštuonetą nesėkmių mažiau kaip per 8-erius metus. Ar tai reiškia, kad Rusijos karinės pramonės komplekso puošmena gyvena paskutines dienas? Žinoma, ne, įsitikinęs "Le Monde" žurnalistas Žanas Fransua Ožero.

Tai įrodo Vladimiro Putino pažadas iki 2020 metų investuoti į kosminę programą 40 mlrd. eurų, kad Rusija būtų sugrąžinta į pirmąsias tarptautinės kosmonautikos gretas, sakoma straipsnyje.

Tačiau vien tik politinės valios ir milžiniškų finansinių injekcijų nepakanka, kad Rusijos kosmosui grįžtų buvusi įtaka, mano straipsnio autorius. Pirmiausia šaliai, tapusiai SSSR žlugimo padarinių auka, reikia susidoroti su korupcija, kuri trukdo kelti šio sektoriaus kokybę.  

Daugelį metų Rusijos kosminis sektorius buvo priverstas išgyventi, pasikliaudamas dviem išskirtinėmis raketomis – nešėjomis „Sojuz“ ir „Proton“, suprojektuotomis dar septintajame dešimtmetyje. 

Continue reading „Norima reanimuoti Rusijos kosminį sektorių” →

Aktualijos

Šiandien Rusijoje net nuosaikiems kritikams, tokiems kaip Sergejus Gurijevas, gresia areštas, rašo "American Enterprise Institute" (JAV) Rusijos studijų programų direktorius Leonas Aronas savo straipsnyje "The Wal Sreet Juornal".

„Kuo jis nusikalto? Kritišku požiūriu į V.Putino režimą“, – rašo L.Aronas. S.Gurijevas nebuvo opozicijos aktyvistas ir tuo labiau jos lyderis – tai yra tipiškas Kremliaus persekiojimų objektas, rašo autorius. Taip, jis kritikavo vyriausybės politiką savo analitiniuose straipsniuose, pasisakė už įstatymo viršenybę, smerkė korupciją.

Tačiau tuo pačiu S.Gurijevas ilgą laiką buvo Kremliaus patarėjas.

Continue reading „Vladimiro Putino persekiojimai įgyja vis platesnius mastus” →

Politinės intrigos

„Kalėjime emocinis stabilumas – gyvybės ir sveikatos laidas. Mano truputį emocionalesniam draugui ir partneriui Platonui Lebedevui žymiai sunkiau“, – pareiškė buvęs JUKOS vadovas Michailas Chodorkovskis interviu laikraščiui Tageszeitung. Beje, jis sako nemanąs, kad jo „oponentas turi sėdėti kalėjime. Tai būtų bent jau nesportiška“.

„Aš neieškau sau politinės karjeros, apie tai ne kartą sakiau. Tačiau tai, žinoma, rizikos nesumažina. Kartą man pasisekė: naktį, kai miegojau, žmogus smeigė man į akį peilį, bet nepataikė ir tik sužeidė veidą“, – tęsė M.Chodorkovskis.

Į klausimą, kodėl jis neemigravo, M.Chodorkovskis atsakė: „Aš įsivaizdavau, kad mane gali daug metų laikyti kalėjime areštuotą, bet iš tikrųjų buvo sunku patikėti, kad gali būti viešas procesas pagal aiškiai absurdiškus kaltinimus“.

Be to, jis sakė, kad nenumatė „masinio įkaitų grobimo“, tai yra jo aplinkos žmonių suėmimų. „Būtent įkaitai buvo viena iš priežasčių, kodėl aš negalėjau išvažiuoti, mane mokė saviškių nepalikti“, – pridūrė jis.

Continue reading „Michailas Chodorkovskis apie Rusiją: „Korupcija – režimo stuburkaulis“” →

Aktualijos

REKA: pusė įstatyminių iniciatyvų kelia grėsmę interneto plėtrai Rusijoje

Rusijos elektroninės komunikacijos asociacija (REKA) atliko 2012–2013 m. kovą Valstybės Dūmai pateiktų įstatymo projektų, skirtų reguliuoti internetą veiklą, konteksto analizę. Ataskaitoje pažymima, kad minėtu laikotarpiu Valstybės Dūmą pasiekė 47 įstatymo projektai.

Ekspertų vertinimu, 49 proc. šių iniciatyvų turės neigiamą poveikį interneto veikimui, 23 proc. – teigiamą, o 28 proc. – turės mažai įtakos.

agentura.ru

Continue reading „Žinios iš Rusijos: „Baltijos šalyse toliau pažeidžiamos rusakalbių teisės”” →

Žvalgyba

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį kalbėdamas FSB bendradarbiams perspėjo, kad Maskva nepakęs „kišimosi į vidaus reikalus“ ir spaudimo Rusijai. Apie tai praneša “Die Welt”.

Be to, jis ragino FSB bendradarbius sustiprinti budrumą Vakarų agentų atžvilgiu, tęsia leidinys. Pasak V.Putino, vien tik 2012 metais Rusijoje buvo atskleista du šimtai Vakarų šnipinėjančių organizacijų bendradarbių, o 12 iš jų – nusikaltimo vietoje.

Continue reading „Vladimiras Putinas stiprina specialiąsias tarnybas” →

putinas-zmona
Aktualijos

„Pastaruoju metu Rusijoje išplaukė į paviršių visa virtinė triukšmingų bylų, susijusių su korupcija ir sukčiavimu. Prieš dvi savaites buvo pašalintas iš gynybos ministro posto Anatolijus Serdiukovas, nes jam artimi bendradarbiai atsidūrė skandalo centre: jie neva tai pardavinėjo valstybės turtą, sklypus, paveikslus, brangius papuošalus“.

Taip rašo Frankas Ninguizenas leidinyje “Süddeutsche Zeitung”. Be to, F.Ninguizenas primena, kad FST tikrina, kur yra retų automobilių kolekcija iš Riazanės muziejaus, uždaryto A.Serdiukovo nurodymu.

Continue reading „Klanų kova Rusijoje” →

boltat_22222
Atsargiai

RF Valstybės Dūma išplėtė “valstybės išdavystės” sąvoką, priimdama naują įstatymo projektą, rašo Michaelis Liudvigas “Frankfurter Allgemeine” puslapiuose. Dabar, kad taptum Tėvynės išdaviku, užtenka kontakto su užsienio organizacija, neva tai „grėsminga Rusijos saugumui“.

Taip pat reikia saugotis nevyriausybinių organizacijų, finansuojamų iš užsienio, ir neapgalvoto žinių, sudarančių valstybės paslaptį, pagarsinimo. „Beje, tos žinios gali tapti tokiomis jau po jų publikavimo“, – perspėja Michaelis Liudvigas.

Continue reading „Rusijos valstybės Dūma priėmė naują įstatymą dėl valstybės išdavystės” →