Rusijos slaptosios tarnybos

Politinės intrigos

Saulius Kizelavičius

Visas pasaulis atkakliai bando suvokti, kas yra naujasis JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump). Kol kas – nieko džiuginančio, raminančio.

Dauguma istorikų, politikos, saugumo ekspertų pripažįsta, kad nežino, ko verta tikėtis iš aukščiausią JAV postą užėmusio verslininko. Pasaulio sostinėse tvyro didelė nežinia ir neapibrėžtumas. Niekas nedrįsta kategoriškai tvirtinti, kaip būtent elgsis prisiekęs D.Trampas – laikysis priešrinkiminės kampanijos metu duotų pažadų, ar juos pamirš?

Be kita ko, kai kurie rinkimų dienomis duoti pažadai per daug prieštaringi, kad būtų galima suvokti pagrindines D.Trampo vidaus ir užsienio politikos kryptis.

Net ir Rusija džiaugiasi D.Trampo atėjimu į valdžią santūriai, tarsi baimintųsi, jog „taip gerai, kaip nutiko, negali būti“. Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas greičiausiai suvokia: „Kas greitai susidraugauja, tas greitai ir susipyksta“.

Taigi apie kokias D.Trampo nuodėmes kalba pasaulio politikai, ekspertai, analitikai?

EK prezidentas Žanas Klodas Junkeris: „Teks mokytis dvejis metus“

Pradėkime nuo Europos Komisijos vadovo Žano Klodo Junkerio žodžių, ištartų Liuksemburgo konferencijoje susitikus su studentais. EK prezidentas Žanas Klodas – Junkeris pareiškė, kad naująjam JAV prezidentui Donaldui Trampui teks ilgai mokytis, kad suprastų, kas yra Europa ir kaip ji dirba.

Žinoma, naudojantis proga, verta pajuokauti: o ar pats Junkeris supranta, kas yra Europa, kaip ji veikia ir kur ji eina? Tačiau šiuo atveju mums svarbiausia tai, kad vienas iš Europai vadovaujančių pirmųjų asmenų viešai ir oficialiai pabrėžė: „Esama pavojaus, kad D.Trampo išrinkimas Amerikos prezidentu pakenks iki šiol egzistavusiems stabiliems JAV – Europos santykiams“.

Taigi ir šis Europos Sąjungos funkcionierius baiminasi, kad D.Trampo vadovavimas gali atešti „bjaurių pasekmių“ saugumo politikai. Iškalbinga ir ši Junkerio citata: „D.Trampui teks sugaišti dvejis metus, kad pažintų šiandieninį pasaulį tokį, koks jis iš tiesų egzistuoja“.

Dveji metai – ilgoka laiko atkarpa. Būtų buvę žymiai geriau: „pirma išmoksti, sužinai, suvoki, ir tik po to eini prezidentauti“.

Jurijus Felštinskis: „Ukraina neturi nė vienos priežasties džiūgauti“

Rusijos – Amerikos santykių žinovas, istorikas Jurijus Felštinskis, gyvenantis Amerikoje, pareiškė, kad Ukraina po D.Trampo išrinkimo Amerikos prezidentu turėtų įdėmiai suklusti. Optimizmui nėra nė kruopelytės pagrindo. Nerimui – daug pagrindo. 

Jurijus Felštinskis. Gordonua.com nuotr.
Istorikas, JAV – Rusijos santykių ekspertas Jurijus Felštinskis. Gordonua.com nuotr.

Priešrinkiminio turo metu D.Trampo pareiškimai – keisti, dviprasmiški. Tos mintys, kuriomis D.Trampas dalinosi, jam buvo nenaudingi kaip kandidatui. Felštinskio manymu, dėl tų pareiškimų jis prarado rinkėjų balsų. Jis negalėjo tikėtis pritraukti gerbėjų, nes tvirtino norįs susilpninti JAV įtaką ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Jis taip pat teigė sieksiąs sumažinti JAV skiriamas lėšas NATO aljansui.

Atvirai kalbant, D.Trampas propagavo užsisklendimo, užsidarymo politiką. Jis beveik atvirai ragino Rusijai leist pasiimti Ukrainą. Jis atvirai gyrė V.Putino vidaus politiką. Tad D.Trampo priešrinkiminiai lozungai negalėjo negluminti.

Pasak Felštinskio, D.Trampas elgėsi labai panašiai, kaip Amerikoje elgiasi Rusijos įtakos agentai.

Ir vis dėlto tie pareiškimai buvo ištarti rinkiminių batalijų metu. Ir niekas pasaulyje kol kas nežino, ar D.Trampas taip įstikinęs nuoširdžiai, ar tik gudravo?

Didžiausia šiandieninė problema – mes nieko nežinome apie naująjį JAV vadovą. O tai, ką žinome, nekelia optimizmo. Pirmą kartą JAV prezidentu tapo ne politikas, o verslininkas. Beje, prisimenant net šešetą D.Trampo bankrotų, jis nebuvo sėkmingas verslininkas. Greičiau prastas, nei sėkmingas verslininkas.

Kita tema: D.Trampas yra respublikonų kandidatas, o respublikonai šiuo metu turi daugumą tiek Senate, tiek Kongrese. Tad formaliai D.Trampo rankos atrištos. Ir jei jis išties norės nekišti pinigų užsienio konfliktų sureguliavimui, NATO ir Ukrainai, jis tai galės padaryti.

Bet mes puikiai žinome, tvirtina Felštinskis, kas ištikdavo Europą, kai tik oficialusis Vašingtonas nusisukdavo nuo Europos reikalų. Ogi Europoje kildavo pasauliniai karai.  Europa niekad nebuvo saugi ir stabili be Amerikos globos ir niekad nebus ramybės oaze, jei Amerikai nebebus įdomus jos likimas. Jei Amerika trauksis iš Europos, Rusija būtinai išnaudos galimybę puldinėti kaimynines šalis.

Taigi Rytų Europa – dideliame pavojuje. Jei D.Trampas laikysis pažadų, duotų rinkiminės kampanijos metu, Rytų Europa atsidurs Rusijos gniaužtuose.

Šį komentarą istorikas Jurijus Felštinskis davė Ukrainos leidiniui Gordonua.com.

Jurijus Švecas: „D.Trampą išrinko Amerikos provicija“

Jurijus Švecas, buvęs KGB darbuotojas, prieš 20 metų emigravęs į JAV ir ten tapęs finansų analitiku, perspėja, kad D.Trampas būtinai domėsis, kur dingsta Ukrainai skiriami pinigai. Ir vos tik suvoks, kad amerikiečių doleriai nusėda korumpuotų Ukrainos pareigūnų ir valdininkų kišenėse, tikriausiai šį „finansavimo šaltinį uždarys“. 

Jurijus Švecas, buvęs Vladimiro Putino bendradarbis KGB struktūrose. Gordonua.com nuotr.
Jurijus Švecas, buvęs Vladimiro Putino bendradarbis KGB struktūrose. Gordonua.com nuotr.

Finansų analitikas J.Švecas prisipažįsta nusivylęs JAV rinkimų rezultatais. Garsiausi analitikai ir prognozuotojai, analitikai ir ekspertai nesusigaudė, neatspėjo, nesuvokė, kad šį kartą JAV prezidento rinkimų rezultatus nulems ne dideli pinigai ir korporacijos, o JAV provincijoje gyvenanti vadinamoji prastuomenė. Žinomiausi pasaulio ekspertai nė neįtarė, kad šį kartą vargingai mažuosiuose miesteliuose gyvenantys amerikiečiai bus tokie aktyvūs.

JAV provincija rinkosi ne taip, kaip rinkosi didieji JAV miestai. Sunkiai besiverčiantiems provincijos amerikiečiams patauklesnis pasirodė D.Trampas. Jiems nusispjauti, kad pirmą sykį JAV istorijoje prezidentu tapo žmogus, netarnavęs JAV kariuomenėje.

Beje, kvailysčių vidaus politikoje D.Trampui krėsti niekas neleis, Šveco įsitikinimu. Bet užsienio politikoje jo rankos labiau atviros.

Nereikia pamiršti ir aplinkybės, kad D.Trampas – labai ambicingas. V.Putinui jis neleis su savimi elgtis taip, ką leido V.Putinui išdarinėti Barakas Obama. D.Trampas baisiai supyks, jei V.Putinas jį apgaus arba jį bandys parodyti kaip silpną prezidentą, kuriam duotų pažadų nebūtina laikytis.

Informacijos šaltinis – gordonua.com portalas.

„Kodėl D.Trampas gali būti Kremliaus marionete?“

Focus žurnale yra paskelbta Boriso Raitšusterio publikacija „Kodėl Putinas džiaugiasi Trampo pergale, bet gali greitai su juo susipykti“.

Plakatas, kuriame vaizduojamas Donaldas Trampas.
Plakatas, kuriame vaizduojamas Donaldas Trampas.

Ši publikacija sudomino todėl, kad ten rašoma apie neva egzistuojančius D.Trampą kompromituojančius vaizdo įrašus. Omenyje turimos štai kokios aplinkybės: kai D.Trampas viešėjo Maskvoje, jis galbūt buvo įviliotas į seks – orgijas, tas vakarėlis buvo slapta nufilmuotas, ir dabar Kremlius galįs D.Trampą šantažuoti. Suprask: elgsiesi ne taip, kaip mes norime, videofilmas išvys dienos šviesą, ir tavo politinei karjerai – galas.

KGB tokius metodus anksčiau tikrai naudojo prieš užsienio politikus. Nėra jokių abejonių, kad tokius metodus naudoja ir dabartinės Rusijos slaptosios tarnybos. Bet ar į tokias Rusijos slaptųjų tarnybų pinkles pakliuvo D.Trampas, – niekas nežino.

Torstenas Beneris: „D.Trampo išrinkimas byloja, kad žmonėms nusibodo liberalioji demokratija“

Verta dėmesio ir Hanso Monatos (Tagesspiegel) publikacija, kurioje svarstoma, kodėl D.Trampas laimėjo prezidento rinkimus. Ten cituojamas Berlyno analitininio centro Global Public Policy Institute direktorius Torstenas Beneris, kuris mano, esą D.Trampo išrinkimas byloja, kad visuomenė pavargo nuo liberaliosios demokratijos. D.Trampo išrinkimas – tai ženklas, kad liberaliosios demokratijos principų žmonės daugiau nebelaiko didele vertybe.

Ten esama ir pastabos, kad D.Trampas neleis V.Putinui demonstruoti, esą JAV turi silpną prezidentą, kuriam galima ir meluoti, ir nesilaikyti jam duoto žodžio, ir leist kištis į amerikietiškus reikalus.

Ši aplinkybė – lyg ir viltinga. Bet ekspertas iš Berlyno perspėja, kad D.Trampas gali būti per daug kietas – per toli nueiti įrodinėdamas Kremliui, kad nėra silpnas.

Post scriptum

Žodžiu, D.Trampas gali būti blogas dėl to, kad atsisakys ginti Baltijos valstybes nuo Rusijos agresijos, sutiks su Kremliaus noru pasaulį pasidalinti į įtakos zonas bei nuspręs trauktis iš Europos palikdamas atrištas rankas Rusijos diktatoriui. 

Donaldas ir Melanija Trampai
Donaldas ir Melanija Trampai.

D.Trampas turi ir dar vieną silpnąją vietą. Tai jo žmona Melanija Tramp, daug jaunesnė už savo vyrą. Ji gimė ne JAV. Atvykusi į Ameriką ji kurį laiką dirbo nelegaliai. Dirbo, beje, grožio modeliu. O tai reiškia, kad jai teko fotografuotis vyrams skirtiems žurnalams apsinuoginusiai.

Be to, šių metų vasarą ji, viešai kalbėdama Respublikonų partijos suvažiavime, nuplagijavo daug Mišelės Obamos teiginių ir minčių, tarsi tai būtų jos mintys, jos žodžiai. Taigi išdrįso JAV prezidento Barako Obamos žmonos žodžius pateikti kaip savo. Jai dėl to nebuvo gėda, ji net neatsiprašė.

Vietoj epilogo

Ar galima D.Trampą teisiškai pašalinti iš JAV prezidento posto? D.Trampui šiuo metu iškelti 75 teisiniai ieškiniai dėl verslo reikalų. Kai kuriuose teismo posėdžiuose jis privalės duoti parodymus dar iki prezidento inauguracijos iškilmių. O per visą savo kaip verslininko karjerą D.Trampui buvo išelti 4 tūkst. teisiminių ieškinių – dėl sukčiavimo, apgaulės, finansinių įsipareigojimų nevykdymo…

2016.11.12; 06:28

Žvalgyba

Leidinio Gordon skiltininkas Jevgenijus Kuzmenka aptaria, kodėl Ukrainos visuomenė vis mažiau pasitiki Batkivščina‘os liaudies deputate Nadežda Savčenko, kokios bus jos vizito į Maskvą pasekmės ir kuo gresia liaudies deputatės poelgiai jos politinei jėgai.

Visuomenė šėlsta: Nadežda Savčenko išvyko į Maskvą! Lyg ir į mūsų Klicho ir Karpiuko teismą. Lyg ir jų palaikyti. Ir lyg neatmeta galimybės, kad gali būti areštuota. Na, jūs gi žinote Nadią – čia nieko negalima atmesti. Ji pati – viena didžiulė išimtis iš taisyklių. Apie tai jau rašė Jurijus Butusovas.

Savčenko savo judėjimo klausimuose elgiasi kaip vėjas laukuose, o partija bijo ją tramdyti

Visuomenė netiki Nadeždos kilniais tikslais. Tiesa, traktuojama įvairiai. Vieni rašo: „Tai ją, kvailę Medvedčiukas su Timošenko išnaudoja!“ Kiti įsitikinę: Savčenko rezga ryšius su visuomene! Treti perspėja: agentė nuvažiavo instrukcijų iš FSB, argi neaišku? 

Internetinėje erdvėje vis dažniau galima išvysti tokių Nadeždos Savčenko fotomontažų.
Internetinėje erdvėje vis dažniau skelbiami tokie Nadeždos Savčenko fotomontažai.

Mano draugų sąraše dominuoja pirmoji ir trečioji versijos. Tiksliau, jų hibridinis variantas. Na, ką gi padarysi – dabar toks metas, hibridinis…

Šalutinių įrodymų – vagonas ir mažas vežimėlis. Čia ir laisvas, be jokių kliūčių, įvažiavimas „rusų žurnalistų žudikei“. Ir meiliai gerbianti Medvedčiuką sesuo Vera, besiveržianti į politiką ir turinti didžiulę įtaką Nadiai. Ir kelionė rudenį į okupuotą teritoriją (pasakojimus apie „pilkąją teritoriją“ palikime romanų apie šnipus mėgėjams). Ir absoliutus Nadeždos nusispjovimas į viską, kas susiję su saugumu – tiek savo, tiek ir valstybės, kuri kaip tik įstengė ištraukti ją iš Vladimiro Putino kalėjimų.

Pirmiausia – apie „Timošenkos faktorių“. Tiesioginiu suokalbiu su Kremliumi, prisipažinsiu, netikiu. Kol kas netikiu. Kodėl? O todėl, kad esu prisiklausęs, kad Savčenko savo kelionėse elgiasi kaip vėjas laukuose, o partija bijo ją tramdyti. Nes supranta: įsitraukti į tiesioginį konfliktą su Nadia – tai pačiam asmeniškai susprogdinti didžiulės griaunamosios galios bombą. Ir tada – atsisveikink su sulipdytu per pokalbių šou ir žemės tarifų temą reitingu. Atsisveikink su viltimis duoti toną kitoje Aukščiausiojoje Radoje.

Bet štai ką nors daryti – pats metas. Nes zugzwang‘as: šachmatuose taip vadinama pozicija, kai bet koks įmanomas ėjimas blogina padėtį. Išpjauti Savčenko iš partijos kūno – tai reiškia įžengti į tokios turbulencijos zoną, kad, Nadia, tik nesisielok.  Pratylėti – reiškia atvesti pacientą vardu Batkivščina iki tokios stadijos, kai nebepadės jokie kompresai. Nes praėjo tas neilgas metas, kai partija gyrėsi (neoficialiuose pokalbiuose), kad Nadenkos saviveikla niekaip neatsiliepia partijos reitingams. Jau atsiliepia.

Publika vis glaudžiau asocijuoja Savčenko su Putinu ir FSB

Publika vis glaudžiau asocijuoja Savčenko su Putinu ir FSB. Ir jeigu Julijos Timošenko partija delsia liautis žindyti pernelyg energingą įvaikį, tai jau net nelinkusiems į perdėtą konspirologiją žmonėms (tokiems kaip aš) kyla klausimas: o kodėl gi? Gal nėra iš ko rinktis?

Apskritai, vis tiek teks tą auglį išpjauti. Beje, mane toje istorijoje domina du klausimai. 

Nadežda Savčenko ir Vladimiras Putinas
Ukrainoje jau populiarūs ir tokie fotomontažai: Vladimiras Putinas apdovanoja Nadeždą Savčenko. 

Pirmas – lyg ir nuobodų, bet neišvengiamą – geriausiai suformulavo tas pats Jurijus Butusovas. „Deputatė Savčenko – Gynybos ir saugumo komiteto narė, turinti leidimą dirbti su slapta informacija. Tą leidimą iš jos reikia atimti – bent jau kol gausime SBU (Ukrainos saugumo tarnybos) išvadas, ar ji turi kontaktų su priešininku. Tikiuosi, kad Aukščiausioji Rada nedelsiant imsis reikiamų priemonių“.

Ir antras klausimas: ar mes padarysime išvadas iš tos istorijos? Ar iš vienos visiškai kinematografiškos (ir labai emocionalios) istorijos suprasime, kaip lengva mumis manipuliuoti? Ar išmoksime iš pradžių septynis kartus pagalvoti – ir tik paskui pradėti staugti?

Nepaprastas klausimas. Labai lengva, įniršus ant savęs, išpilti kartu su vaiku, pavyzdžiui, Olego Sencovo atvejį. Kuo gi jis kaltas šioje tragikomiškoje istorijoje?

Tą klausimą aš kasdien keliu ir sau. Kiekvieną dieną – neperdedant: juk ir aš emocingai vertinau Nadeždos Savčenko reikalus. Ir aš pusantrų metų reikalavau, kad valstybė ją išvaduotų bet kokia kaina.

„Viltis – mano kompasas žemėje“, – dainuojama senoje sovietinėje dainoje. Kompasas, pasirodo, niekam tikęs. Bet tai nereiškia, kad reikia gyventi visai be kompaso. Paprasčiausiai, cituojant klasiką, reikia būti kruopštesniems. Rūpestingesniems.

Šaltinis: internetinis leidinys Gordonua.com

2016.10.30; 03:38

Žvalgyba

Roman Olearchyk, Nil Bakli / Financial Times

Arseno Pavlovo, labiau žinomo Motorolos pravarde, ir jo apsaugininko nužudymas sekmadienio vakarą gresia visos apimties kovomis Ukrainos rytuose, nepaisant to, kad Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai trečiadienį susitarė parengti „kelio žemėlapį“ įstrigusiam taikos susitarimui karo iškankintame regione įgyvendinti, rašo Romanas Olearčikas ir Nilas Baklis laikraštyje „The Financial Times”. 

„Tačiau Pavlovo – pastebimiausio iš mažiausiai septynių sukilėlių vadų, nužudytų maždaug per metus, žūtis – taip pat kelia ir platesnį klausimą: kodėl tiek daug separatistų lyderių žūsta lyg ir per paliaubas? – sakoma straipsnyje. – Yra įvairiausių teorijų: pradedant proukrainietiškų grupuočių kerštu bei įvairių sukilėlių grupuočių tarpusavio kivirčais ir baigiant Rusijos specialiųjų tarnybų, atsikratančių separatistų, kurių jos nebegali kontroliuoti, veiksmais.

Donecko separatistų lyderis Aleksandras Zacharčenka, į kurio gyvybę irgi buvo kėsintasi, Pavlovo nužudymu apkaltino Ukrainos specialiąsias tarnybas. „Mes galime daryti prielaidą, kad (Ukrainos prezidentas) Petro Porošenka pažeidė paliaubas ir paskelbė mums karą“.

„Kijevas savo atsakomybę neigia, – rašo autoriai. – Pasak valdininkų, Kijevo specialiosios tarnybos negalėjo nužudyti gerai saugomo sukilėlių vado Donecko šerdyje“.

Analitikai, pabrėžiantys, kaip uoliai Pavlovas rūpinosi savo saugumu, spėja, kad jį nužudė saviškiai, sakoma straipsnyje.

Nuo praėjusio gruodžio pabaigos nužudyti mažiausiai keturi prorusiški karvedžiai – Pavelas Driomovas, Aleksandras Bednovas, Aleksejus Mozgovojus ir Jevgenijus Isačenka. Visi jie buvo Luhansko Liaudies Respublikos lyderio Igorio Plotnickio, į kurį irgi buvo kėsintasi varžovai. Kalėjime žuvo (oficiali versija – nusižudė) dar vienas Luhansko vadas – Genadijus Cypkalovas, rašo žurnalistai.

Jie pažymi, kad Rusijos žiniasklaida šlovina Pavlovą, o Kijevo valdininkai ir kiti šaltiniai mano, kad jį galėjo pašalinti Rusijos specialiosios tarnybos, vykdydamos „valymą“.

Julija Latynina, Rusijos žurnalistė ir laidų vedėja, žinoma Vladimiro Putino kritikė, praėjusią savaitę savo asmeniniame tinklaraštyje rašė, kad Pavlovas nužudytas aukštų Maskvos valdininkų įsakymu, nes „jis žinojo, kas numušė Boingą (MH-17)“, pasakoja straipsnio autoriai.

Kijevo specialiųjų tarnybų (SBU) atstovas spaudai Aleksandras Tkačiukas sakė, kad, žinoma, Ukraina norėtų gauti Pavlovą – „įtariamąjį daugelyje bylų, pradedant teroristine veikla ir baigiant nužudymais“, – ir išsakė prielaidą, kad dėl jo nužudymo kalta Maskva.

„Įsivaizduokite, kad Ukrainos valdžia turėtų tokį liudytoją, kaip Pavlovas, tarptautinio lygmens baudžiamajame teisme dėl Rusijos karinių nusikaltimų“, – kalbėjo Tkačiukas. Jo nuomone, Motorolos mirtis „naudinga Rusijos vadovybei“.

Informacijos šaltinis: „The Financial Times”.

2016.10.24; 09:00

Žvalgyba

Patikimi JAV žvalgybos šaltiniai pranešė televizijos kanalui CNN, kad Maskvai tarnaujantys programišiai (hakeriai) bandė įsilaužti į įtakingo amerikiečių leidinio „The New York Times“ duomenų bazes. 

"The New York Times" laikraštis, į kurio duomenų bazes įsilaužti bandė Rusijos slaptųjų tarnybų kontroliuojami hakeriai (programišiai).
„The New York Times” laikraštis, į kurio duomenų bazes įsilaužti bandė Rusijos slaptųjų tarnybų kontroliuojami hakeriai (programišiai).

Be kita ko, konkrečiai neįvardintas šaltinis JAV slaptosiose tarnybose informavo, kad stengtasi įsilaužti ir į kitų įtakingų Amerikos leidinių kompiuterius.

Šiuos incidentus dabar nuodugniai tiria FTB (Federalinis tyrimų biuras).

FTB atstovai pabrėžė, jog Rusijos slaptosios tarnybos nuolat rengia kibernetines atakas prieš Vašingtono analitinius, žvalgybinius centrus, įskaitant ir įtakingąją žiniasklaidą.  Rusijos žvalgybai rūpi sukaupti kuo daugiau konfidencialios informacijos apie Jungtinių Valstijų nevyriausybines organizacijas, bendraujančias su Amerikos politikais.

Rusijos žvalgyba tikisi, jog žurnalistų bei reporterių kompiuteriuose galima aptikti ne tik konfidencialių, bet ir slaptų žinių, gautų iš politikų.

Laikraščio „The New York Times“ vadovybė kol kas susilaiko nuo bet kokių komentarų. Leidinio savininkai apsiribojo pareikšdami, kad visos leidinio kompiuterinės sistemos „puikiai apsaugotos“.

Šiuo metu JAV žvalgyba tiria incidentą, kas, kaip ir kodėl pagrobė elektroninių laiškų iš Demokratų partijos Nacionalinio komiteto narių kompiuterių.

Iš liūdnai pagarsėjusiame WikiLeaks paskelbtų tekstų galima daryti išvadą, kad tie, kurie pagrobė elektroninius laiškus, bet kokia kaina siekė sukurti nuomonę, esą kandidatai į JAV prezidento postą buvusi valstybės sekretorė Hilary Klinton ir senatorius Berni Sandersas, – nepatikimi.

Ponia H.Klinton atvirai kaltina Rusijos žvalgybą, kad būtent ji įsilaužė į jos asmeninį kompiuterį ir pagrobė pluoštą privačių elektroninių laiškų.

Tiesa, Amerikos spaudoje būta pranešimų, kad panašių kibernetinių atakų sulaukė ir H.Klinton oponento Donaldo Trampo rinkimų štabo kompiuteriai.

Informacijos šaltinis – Gordonua.com.

2016.08.25; 05:36

Tuometinio Kaliningrado simbolis - tankas
Atsargiai

Julija Smirnova / Die Welt

„Paskutiniuoju metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pašalino iš postų daugelį aukštas pareigas užėmusių valdininkų. Pašalintųjų įpėdinius vienija tai, kad visi jie yra seni V.Putino bendražygiai, turintys mįslingą praeitį, ir ypač trumpas biografijas, iš kurių nieko nesuprasi“, – rašo Vokietijos laikraščio „Die Welt“ korespondentė Julija Smirnova. 

Naujasis Kaliningrado srities gubernatorius Jevgenijus Ziničevas.
Naujasis Kaliningrado srities gubernatorius Jevgenijus Ziničevas.

Taigi naujasis Kaliningrado srities (buvusi Mažoji Lietuva) gubernatorius Jevgenijus Ziničevas nemėgsta viešai rodytis publikai. Jo pirmas pasirodymas spaudoje truko tik 49 sekundes. Kuklus 49 metų vyras, pražilusiais smilkiniais.

Oficialiame regiono tinklalapyje pateiktoje biografijoje ne tiek jau daug žinių apie naująjį gubernatorių: gimė Leningrade, nuo 1984 iki 1986 metų tarnavo armijoje, gavo aukštojo išsilavinimo diplomą. Periodas nuo 1987 iki 2015 m. apibūdintas trumpa fraze: „Dirbo įvairiose pareigose valstybės saugumo organuose“.

Kai kuriose archyvinėse fotografijose (2006 – 2010 metai) J.Ziničevą galima pamatyti kartu su V.Putinu. J.Ziničevas lydėdavo prezidentą vizitų metu kaip Federalinės saugumo tarnybos darbuotojas (Rusijos spauda netgi pakrikštijo jį V.Putino „adjutantu“), kuris, tarp kitko, rinkdavo jam ir filtruodavo informaciją, o taip pat supažindindavo su įvairiais žmonėmis. Jo artimumą Kremliui liudija ir tas faktas, kad J.Ziničevo žemės sklypas – šalia V.Putino rezidencijos Valdajuje, teigiama straipsnyje.

„Rusijoje dažnai į aukštus postus, taip pat ir regionų vadovais, skiriami žmonės, panašūs į J.Ziničevą, t.y. lojalūs ir be viešų biografijų,“ – tęsia J.Smirnova, primindama, kad praėjusią savaitę V.Putinas paskyrė keturis naujus gubernatorius, naują Muitinės tarnybos vadovą ir naujus federalinių apygardų atstovus. Tuomet ir paaiškėjo, kad iš keturių paskirtų gubernatorių trys dirbo specialiosiose tarnybose.

Politologas Jevgenijus Minčenko perstatymų karuselę vertina kaip „specialiųjų tarnybų stiprinimą“ ir pabrėžia, kad Rusijos valdžia jau kelerius metus iš eilės panašėja į naująją „politbiuro“ versiją, kurioje V.Putinas – tarsi tarpininkas tarp skirtingų grupuočių. Šiuo metu, kaip mano J.Minčenko, į „šį politbiurą įžengė ir slaptosios tarnybos,“ – teigia J.Smirnova.

Ekonomikos laikraštis „Vedomosti“ rašo, kad specialiųjų tarnybų bendradarbiai yra svarbus V.Putino rezervas, o valdininkų personalas iš biznio ir civilinių žinybų tampa nereikalingas. Kaip ir 2000 – ųjų pradžioje, V.Putinas žinybų vadovavimui skiria išimtinai išėjūnus iš spectarnybų. Tada jie ne visada efektyviai vadovaudavo jiems patikėtuose regionuose ir žinybose, „bet Maskvai, galų gale, efektyvumas ne toks svarbus, svarbiausia – kontrolė,“ – rašo J.Smirnova.

Tokiu būdu kadriniai pakeitimai, likus tik dviems mėnesiams iki rinkimų į Valstybės Dūmą, – ne kas kita, kaip signalas vietinėms valdžioms, kad jos per daug neatsipalaiduotų.

Informacijos šaltinis: leidinys „Die Welt“.

2016.08.05; 15:44 

Politinės intrigos

Žurnalistas Pavelas Šeremetas žuvo liepos 20-ąją Ukrainos sostinėje Kijeve, sprogus mašinai, kuri priklausė jo civilinei žmonai Alionai Pritulai, kartu su juo įkūrusiai leidinį „Ukrainska pravda“.

Žurnalisto Pavelo Šeremeto žuvimo vieta.
Žurnalisto Pavelo Šeremeto žuvimo vieta.

Tirti nusikaltimą pavesta Ukrainos Nacionalinės policijos Vyriausiosios valdybos tyrimo valdybai Kijeve, procesui vadovaus Kijevo prokuratūra.

Pasak Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjo Zoriano Škiriako, automobilį susprogdino savadarbis sprogmuo, kurio galingumas prilygsta 0,4–0,6 kg trotilo. Prokuratūra kvalifikavo incidentą kaip tyčinę žmogžudystę, įvykdytą daugelio žmonių gyvybei pavojingu būdu.

Ukrainos saugumo tarnyba nustatė keturias pagrindines žmogžudystės versijas: žurnalisto profesinė veikla, priešiški santykiai arba asmeniniai motyvai, Rusijos pėdsakai ir pasikėsinimas į Šeremeto civilinę žmoną Alioną Pritulą, su kuria jie įkūrė leidinį „Ukrainska pravda“.

Savo paskutinėje publikacijoje žurnalistas rašė apie rezonansinius praėjusios savaitės įvykius, su kuriais, pasirodo, susiję dabartiniai ir buvę savanoriškų padalinių kovotojai.

Slaptai.lt skelbia keletą versijų, kam ir kodėl galėjo praversti demonstratyvi šio žurnalisto likvidacija pačiame Kijevo centre.

XXX

Rusų opozicionierius Ilja Jašinas mano, kad žurnalisto Pavelo Šeremeto nužudymą galėjo organizuoti Rusijos specialiosios tarnybos. Šiuos žodžius jis parašė savo puslapyje Facebook“e.

„Pagrindinė versija – pasikėsinimą į Šeremetą organizavo Rusijos specialiosios tarnybos. Kaip tik ši versija, mano požiūriu, labiausiai tikėtina ir reikalauja, kad tyrimas maksimaliai susikoncentruotų į ją.

Visų pirma, samdomi žudikai veikė nepaprastai profesionaliai. Sprogmuo buvo įtaisytas idealiai ir suveikė taip, kad nepaliko šansų Šeremetui išlikti gyvam – tuo tarpu niekas iš atsitiktinių praeivių nenukentėjo“, – rašo Jašinas.

Nužudytasis žurnalistas Pavelas Šeremetas. Svoboda.org nuotr.
Nužudytasis žurnalistas Pavelas Šeremetas. Svoboda.org nuotr.

Opozicionieriaus nuomone, nužudymo techninis atlikimas liudija aukštą nusikaltėlių lygį ir rodo specialiųjų tarnybų braižą.

„Tikėtini žmogžudystės užsakovai turėjo aiškų motyvą. Vadinkime daiktus jų tikraisiais vardais: Vladimiro Putino režimas tęsia šaltąjį karą prieš Ukrainą. Susidorojimas su žymiu žurnalistu pačiame Kijevo centre destabilizuoja politinę padėtį šalyje ir smogia valdžios reputacijai. Atkreipkite dėmesį, kaip uoliai Kremliaus propaganda rutulioja Petro Porošenkos komandos nesugebėjimo užtikrinti spaudos saugumą temą“, – pabrėžė Jašinas.

„Šeremeto nužudymas – nedviprasmiška žinia tiems Rusijos piliečiams, kurie emigravo į Kijevą ir tebekritikuoja Putino režimą, būdami (kaip jiems atrodo) saugūs kaimyninės valstybės teritorijoje. Šeremeto žūtis aiškiai leidžia visiems emigrantams iš Rusijos Ukrainoje suprasti, kad tai tik saugumo iliuzija. Dabar visi supranta: žudyti Putino kritikus galima ne tik priešais Kremlių, bet ir Kijevo centre“, – sako Jašinas.

Mes gana dažnai bendraudavome su Šeremetu. Po Boriso Nemcovo nužudymo samprotavau, kad, galimas dalykas, mums kadaise reikėjo įtikinti Borisą persikelti į Kijevą – tai būtų jam išgelbėję gyvybę.

Šeremetas, kuris tuo metu jau ilgokai gyveno Ukrainos sostinėje, liūdnai šypsojosi. „Jeigu tu manai, kad Putino specialiosios tarnybos neįstengs čia pasiekti, ką norės, tai tu klysti. FSB žmonės Kijeve jaučiasi kaip namie“, – sakė jis.

Jis taip pat komentavo versiją, kad su žmogžudyste susijusios Baltarusijos specialiosios tarnybos.

„Šeremetas gimė Baltarusijoje ir daug metų buvo nuoseklus Aleksandro Lukašenkos režimo kritikas. Jis buvo išsiųstas iš šalies ir iš jo buvo atimta pilietybė. Ir vis dėlto, jis toliau vadovavo vienam iš populiariausių Baltarusijos opozicijos tinklalapių, jame kasdien publikuodavo naujienas, kurios skyrėsi nuo valstybinės propagandos“, – priminė Jašinas.

Tačiau, rusų opozicionieriaus nuomone, Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka nesuinteresuotas tokiu skandalu.

„Šeremetas nors ir erzino Baltarusijos prezidentą, bet tikrai nedarė jo valdžiai juntamos žalos. Be to, šiandien Lukašenka maždaug sureguliavo santykius su Vakarais: jo šaliai nuimtos sankcijos, o pats Tėtušis išmoko taikdario vaidmens, priimdamas Minske valstybių, besiderančių taikiai sureguliuoti konfliktą Donbase, lyderius. Jeigu Šeremeto nužudyme bus rasta Baltarusijos čekistų pėdsakų, tai bus nauja dingstis izoliuoti Lukašenkos režimą. Prityręs diktatorius nesiryš taip savęs pakišti“, – pridūrė Jašinas.

XXX

Profesorius Andrejus Zubovas komentaruose leidiniui Gordon.com pareiškė, kad Rusijos valdžiai nebuvo prasmės žudyti Pavelo Šeremeto. Rusų istorikas profesorius Andrejus Zubovas mano, kad už „Ukrainska pravda“ žurnalisto nužudymo gali stovėti „DNR“ ir „LNR“ separatistai.

„Aš manau, kad toji žmogžudystė dabar nereikalinga. Neatmetama, kad Šeremeto mirtis susijusi su „DNR“ ir „LNR“ separatistais. Man regis, jie norėjo atkeršyti žurnalistui už jo tvirtą proukrainietišką poziciją. Žinoma, galiu klysti, bet manau, kad šios žmogžudystės gijos driekiasi būtent į ten“, – pabrėžė Zubovas.

XXX

Ukrainos Generalinis prokuroras Jurijus Lucenka tvirtino būtinai apklausiąs „nelemtai garsėjančio kanalo žurnalistus, kurie atsitiktinai suspėja pirmieji į rezonansinius nužudymus“, pranešė žinybos vadovas Jurijus Lucenka, kalbėdamas apie žurnalisto Pavelo Šeremeto nužudymo tyrimą.

„17 kanalo“ žurnalistai bus apklausti Pavelo Šeremeto nužudymo byloje, pareiškė Ukrainos generalinis prokuroras Jurijus Lucenka. Tai jis pasakė per brifingą Užkarpatės srityje, perduoda Gordon.com korespondentas.

„Mes analizuojame visą vaizdo medžiagą… Darome viską, kad gautume ekspertizės išvadas apie sprogmenų ir paties sprogstamojo užtaiso tipą, o taip pat apie visus kitus veiksmus tų asmenų, kurie buvo toje vietoje įmontuojant sprogmenis. Bus apklausti ir nelemtai garsėjančio kanalo žurnalistai, kurie atsitiktinai suspėja būti pirmieji rezonansinėse žmogžudystėse“, – sakė jis.

Lucenka taip pat pranešė, kad Šeremeto žudikas buvo ne vienas, tai buvo grupė.

„17 kanalas“ atvyko į Šeremeto žūties vietą praktiškai nužudymo momentu, nufilmavo ir išklojo internete vaizdo medžiagą, kurioje matyti, kaip Šeremetas, dar gyvas, ištraukiamas iš mašinos.

„Per atsitiktinumą mūsų grupė atsidūrė šalia. Išgirdę sprogimą, žurnalistas ir operatorius nubėgo į įvykio vietą. Mes pasirengę pateikti vaizdo įrašus visoms redakcijoms, kurios kreipsis“, – sakoma vaizdo medžiagos prieraše.

Po socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje sukelto skandalo dėl tokio operatyvumo, „17 kanalas“ paskelbė redakcijos video kreipimąsi, kuriame išdėstė savo įvykių aiškinimą.

XXX

Pulko „Azov“ žvalgybos vadas Sergejus Korotkichas apie Šeremeto nužudymą: „Žudikai – specialiųjų tarnybų bendradarbiai arba turėjo priėjimą prie specialiųjų tarnybų informacijos“.

Pulko „Azov“ žvalgybos vadas Sergejus Korotkichas pareiškė, kad žurnalisto Pavelo Šeremeto žudikai veikė dviese, nes jo automobilį galėjo sekti specialiosios tarnybos.

„Ukrainska pravda“ žurnalisto Pavelo Šeremeto nužudymas yra ne Vidaus reikalų ministerijos, o Ukrainos Saugumo tarnybos kompetencijoje, pareiškė pulko„Azov“  žvalgybos vadas Sergejus Korotkichas 3S.tv kanalo programoje „Šuster LIVE“.

„Tai pasikėsinimas į valstybės pagrindus. Tai politinė žmogžudystė“, – pareiškė jis.

Žvalgas pabrėžė, kad miną po žurnalisto automobiliu neatsitiktinai padėjo du žmonės.

„Jie arba specialiųjų tarnybų bendradarbiai, arba turėjo priėjimą prie specialiųjų tarnybų bendradarbių informacijos. Kodėl veikė dviese – mergaitė ir berniukas? Logiką su 99 proc. garantijos galiu paaiškinti per dvi minutes. Pirmas ėjo vaikinas, vaizduojantis girtą. Nugriuvo po mašina, pradėjo valyti dugną įtaisui. Tuo momentu mergaitė nešė sprogmenį. Kodėl būtent mergaitė? Ir kodėl jie ėjo dviese? Tas vaikinas, kuris valė dugną, atsižvelgė į tai, jog gali būti priešpriešinis stebėjimas. Kažkas, kas jiems davė užduotį, arba jie patys buvo tam pakankamai kvalifikuoti, įtarė, jog Paša gali būti sekamas. Kai jis valė dugną, jį galėjo sučiupti. Jeigu būtų sučiupę su sprogmenimis, tai, jei neklystu, pagal VRM kvalifikaciją, būtų jau įvykdyto nusikaltimo faktas“, – paaiškino jis. 

Korotkichas pabrėžė, kad sprogmenų turėjimas leidžia areštuoti įtariamąjį ne vieneriems metams.

„Jis pargriuvo, nuvalė dugną, jo nesučiupo. Kurį laiką lukterėjo – priešpriešinio stebėjimo nėra. Priėjo mergaitė, tada jau prie magneto arba prie veržtuvo pritvirtino sprogmenį. Vienintelis apsižiopsojimas, kurį aš matau ir kuris leidžia rimtai įtarti, kad kada nors tas reikalas išaiškės, – tai mergaitė šitoje nežinomybių lygtyje. Nes mokančių tuo naudotis moterų Ukrainoje ir besiribojančiose valstybėse tik vienetai“, – apibendrino pulko „Azov“  žvalgybos vadas.

XXX

„Ukrainska pravda“ žurnalistą Pavelą Šeremetą nužudė aukštos klasės specialistai, pareiškė buvęs Ukrainos VRM UBOP Kriminalinės žvalgybos valdybos vadovas, milicijos pulkininkas, International Police Association garbės narys Valerijus Kuras  3S.tv kanale programoje „Šuster LIVE“.

„Tai labai rimtas darbas. Nemanykite, kad ten diletantai. Aš tiksliai žinau, kad tie žmonės gavo gerų priemonių, ir jie žinojo, ką darys. Bet apsidrausdami jie taip pasistengė, kad jis neliktų gyvas“, – pareiškė jis.

Beje, Kuras pabrėžė, kad žurnalisto nužudymas buvo demonstratyvus, o tai nebūdinga samdomiems žudikams.

„Vienintelis dalykas mane stebina. Ir aš galvoju: kodėl? Profesionalas veikia tyliai, visiškai tvarkingai. Ką nors inscenizuoja. Bijau, kad tai cinizmas, panašus į demonstraciją. Kad bus tęsinys, kad jie dar kažką numatė į priekį. Jie kažkam davė žinią. Tai grasinimas. Pavelas – ne tas objektas“,– pabrėžė jis.

Kuras taip pat spėjo, kad Šeremeto nužudymą užsakė grupė labai apsirūpinusių rimtų asmenų, o užsakymą vykdė „profesionalai, kurie 100 proc. susiję su specialiosiomis tarnybomis“.

XXX

Tinklaraštininkas Jevgenijus Ihelsonas apie Šeremeto žūtį: pats blogis išsklaido po internetą versijas, pašalinančias įtarimus nuo realių žudikų.

„Ukrainska pravda“ tinklaraštininko ir keliautojo Jevgenijaus Ihelsono nuomone, žurnalisto Pavelo Šeremeto mirties kaltininkai tikriausiai aktyviai dalyvauja aptarinėjant tragediją socialiniuose tinkluose.

Tarp tų, kurie kelia žurnalisto Pavelo Šeremeto žūties Kijeve versijas, gali būti jo žudikai, spėlioja savo Facebook‘o paskyroje „Ukrainska pravda“ tinklaraštininkas, žurnalistas ir keliautojas Jevgenijus Ihelsonas.

„Pats blogis, visa tai darantis, irgi čia, rašo komentarus ir išsklaido po internetą versijas, kurios nuima įtarimus nuo realių žudikų. Visi su mumis ir visi prieš mus, ir tik užuojautos nuoširdžios“, – mano tinklaraštininkas.

Savo paskutinėje publikacijoje žurnalistas rašė apie rezonansinius praėjusios savaitės įvykius, su kuriais, pasirodo, susiję dabartiniai ir buvę savanoriškų padalinių kovotojai.

Informacijos šaltinis: gordonua.com.

2016.07.24; 07:04

Žvalgyba

Anastasija Kirilenko

„Atviroji Rusija“ spausdina konfidencialią Šveicarijos Analizės ir profilaktikos tarnybos (DAP, šiuo metu ji įtraukta į Šveicarijos jungtinę kontržvalgybą) 2007 metų birželio mėnesio ataskaitą.

Joje pasakojama apie Rusijos ir kitų NVS šalių specialiųjų tarnybų ryšius su kriminaliniais nusikaltėliais.

Autoriai bando atsakyti į klausimą, ar specialiųjų tarnybų bendradarbiavimas su ONG (Organizuoto nusikalstamumo grupuotės) tapo „simbioze“, ar kalbama apie „sąveikavimą kartas nuo karto“. Beje, pačiu bendradarbiavimo faktu neabejojama.

Istorinėje pažymoje autoriai primena, kad KGB sąveikai su kriminaliniais autoritetais pradžią davė GULG‘as: politinių kalinių atsirado tiek, kad kilo maištų pavojus. Padėčiai kontroliuoti lageriuose buvo pasitelkiami paprasti kriminaliniai nusikaltėliai, kurie bendradarbiavo su administracija.

Problema smarkiai paaštrėjo sugriuvus Sovietų Sąjungai, kai iš KGB ir jo pagrindu organizuotų specialiųjų tarnybų buvo atleista 100 000 žmonių. „Atleistieji bendradarbiai su savo specifinėmis žiniomis ir kontaktais buvo nepaprastai patrauklūs kriminaliniam pasauliui“, – aiškinama ataskaitoje.

Tuo tarpu pasikeitė kriminalinio pasaulio kultūra – jeigu sovietmečiu egzistavo „įteisinto vagies“ kodeksas, ir svarbiausias nusikaltėlių principas buvo nedalyvauti legalioje veikloje (buvo pripažįstamas tik uždraustas verslas – juvelyrinių dirbinių kontrabanda, azartiniai lošimai ir t. t.), tai nuo to laiko kriminalitetas metėsi į legalų biznį.

Savo ruožtu FSB (Federalinė saugumo tarnyba) ir SVR (Užsienio žvalgybos tarnyba – vert. past.) „stengiasi kontroliuoti visą Rusijos įmonių veiklą užsienyje“. Paplito veiklos rūšis, kai išeivių iš specialiųjų tarnybų ir banditų aljansas aiškiai susekamas, autorių duomenimis, – tai gamtos išteklių eksportas į užsienį (…).

Vladimiras Putinas minimas šveicarų ataskaitoje du kartus – ryšium su Nord Stream, „Šiaurės srautu“.

Autorių požiūriu, be senos draugystės su Štazi majoru Matiasu Varnigu, Nord Stream AG valdančiuoju direktoriumi, Putinas susijęs su šveicarų prityrusiu įgaliotiniu Ursu Hausheeriu. (…)

Įdomu, kad, žurnalo Focus duomenimis, prieš ateidamas į „Šiaurės srautą“, Ursas Hauseeris buvo įsteigęs daugybę vienadienių firmų Cuge.

Konkrečių pavyzdžių ataskaitoje nėra daug. Antai „Voratinklio“ byla Italijoje, prasidėjusi 2000-jų metų pradžioje, bet nepasiekusi teismo, kaip ir „rusų mafijos“ byla Ispanijoje – dar vienas pavyzdys, kaip, manydami, kad užsiima organizuotu nusikalstamumu, Europos tyrėjai aptiko įrodymus, kad narkotikų prekybos ir iš kitų sunkių nusikaltimų gautų pinigų plovimas glaudžiai susijęs su Rusijos specialiosiomis tarnybomis ir valdžia.Rusijos mafija.

Viskas prasidėjo 2002 metais, kai Italijos tyrėjo prašymu Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse buvo suimta per 50 žmonių, atlikta 146 kratos, užblokuota 200 banko sąskaitų. Visa tai buvo laikoma nusikalstamos tarptautinės pinigų plovimo organizacijos grandimis.

Išskyrus Semioną Mogilevičių, Borisą Biršteiną ir Grigorijų Lučianskį, ataskaitoje neminimi žmonės, kurių veikla, autorių nuomone, susijusi ir su kriminalitetu, ir su specialiosiomis tarnybomis.

Pateikiami inicialai: pavyzdžiui, „rusas I. R., numanoma, SVR karininkas, turintis daug finansinių lėšų, 2001–2003 metais dirbo firmai F. Šveicarijoje. Firma užmezgė dalykinius kontaktus su Nordex ir palaiko nuolatinius ryšius su organizuotu nusikalstamumu“.

Inicialai nesutampa su realiais, bet kai kuriais atvejais galima tiksliai nustatyti, kas turimas omenyje. „V. E. yra nusikalstamo pasaulio atstovas ir palaiko kontaktus su Solncevo grupuote. Nuo 2004 metų jis yra Čečėnijos atstovas Rusijos Federacijos Taryboje“, – matyt, čia kalbama apie Umarą Džabrailovą.

Kita istorija apie Šveicarijoje registruotą trąšų prekybos firmą, matyt, su verslininku Viačeslavu Kantoru, kuris daug kartų perregistravo Ženevoje firmą Fimochim SA. Autoriai įtaria, kad ją kontroliavo SVR, o pats Kantorius kontaktavo su Permės nusikalstamomis bendrijomis.

Ir dar vienas atvejis, kai galima nustatyti veikiančiuosius asmenis ir firmas, turinčius sąsajų su numanomu ONG pinigų plovimu per naftos prekybą. 1995 metais Šveicarijoje toje operacijoje dalyvavo Viačeslavo Kirilovo fondas „Rusų kultūrinė iniciatyva“, susijusi su RPC (Rusijos stačiatikių cerkvė – past.), ir UAB „Tarptautinis ekonominis bendradarbiavimas“. Konfederacijoje buvo tiriama ta baudžiamoji byla – apie pinigų plovimą tiekiant naftą SSSR skolų grąžinimo dingstimi. Pranešimo autorių nuomone, su tuo susijusios specialiosios tarnybos.

Galima sakyti, kad pagrindinis ataskaitos herojus pasirodė esąs Grigorijus Lučianskis. Nordex grupės įkūrėjas – ne tik kriminalinis autoritetas, bet ir devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtojo pradžioje tarpininkavęs KPSS (TSKP – past.) lėšų perpumpavimui į Vakarus per fiktyvias KGB–FSB įsteigtas firmas, mano ataskaitos autoriai. (…)

Įdomu, kad su atsistatydinusia dėl skandalo Bank of New York viceprezidente Natalja Gurfinkel buvo pažįstamas ir Dmitrijus Skiginas (jį Monako policija priskiria Tambovo ONG, iš Monako jis buvo išsiųstas), ir, kaip tvirtina Peterburgo biznierius Maksimas Freidzonas, toji pažintis buvo naudojama pinigų plovimui, konkrečiai, per kriminaliteto užgrobtą naftos prekybos kompaniją Soveks (dabar priklausančią Gazprom‘ui ir Lukoil‘ui). Laida „BBC Panorama“ pasiuntė apie tai užklausimą Dmitrijui Peskovui, bet atsakymo negavo.

Apskritai, Peterburgo biznierius Maksimas Freidzonas taip prisimena „nesuardomą kagebistų ir banditų sąjungą“: „Aš visiškai suprantu organišką vieno veiklos stiliaus žmonių ryšį – jie puikiai padėjo vieni kitiems. Iš tų pačių kagėbistų banditai visada pirkdavo informaciją. Ir pirkdavo, ir turėdavo bendrų projektų, kiek man žinoma“.

Kiti liudijimai – ne mažiau išraiškingi.

Peterburgo biznierius, kompanijos „Gefest“ vadovas Michailas Mokrousovas, užsiėmęs bizniu Peterburge nuo 1992 metų ir išvažiavęs į užsienį 2000 metais, prisimena: „Tambovo grupuotė bandė išspausti iš manęs medicinos centro pastatą. Ir tą problemą man sprendė du aukšto rango čekistai (žinoma, už pinigus). Paskui, kai po Manevičiaus Miesto turto valdybos viršininku tapo Grefas, nuomos mokestis verslininkams buvo padidintas 40 kartų, ir tai privedė prie nuosavybės perskirstymo išeivių iš FSB naudai“.Rusijos mafija

Japonų jakudzos atstovas Kiničis Kamijasu, dirbęs Peterburge dešimtajame dešimtmetyje, tvirtina, kad jo mašiną mieste vairuodavo specialiųjų tarnybų karininkas, ir jis jam buvo pasiūlęs ginklą. Kai pagrindinius Kamijasu partnerius neilgam suėmė, tai su likusiu laisvėje Vladimiru Kumarinu jį taip pat supažindino specialiųjų tarnybų karininkas. (…)

Skyriuje „Priemonės“ Šveicarijos kontržvalgyba siūlo FSB, SVR ir kriminaliteto ryšių monitoringą rengti reguliariai.

Tokį tvirtinimą ginčija susipažinęs su ataskaita Agentura.ru vyriausiasis redaktorius Andrejus Soldatovas: „Dešimtajame dešimtmetyje specialiųjų tarnybų bendradarbiai tikriausiai veikė pagal savo interesus, paprasčiausiai išnaudodami savo tarnybinės padėties galimybes, o paskui jau turėjo veikti pagal įsakymą – bet štai to patvirtinimų dokumente faktiškai nėra“.

Štai kaip į klausimą apie specialiųjų tarnybų ir kriminaliteto sąjungą atsakė Ispanijos tyrimo prokuroras Chosė Grinda (2015 metų rugsėjo 26 dienos interviu autoriui):

– Bylai davė parodymus vienas informuotas šaltinis – Michailas Monastyrskis. Jis pareiškė, kad „rusų mafija“, Peterburgo mafija susijusi su specialiosiomis tarnybomis („Kumarino vadovaujama Tambovo grupuotė buvo sukurta FSB“). Ar tie parodymai jums atrodo įtikinami ir ar manote, kad taip galėjo būti?

– Michailas Monastyrskis davė parodymus dalyvaujant dviem ispanų policininkams, kurie tai patvirtina. Bet Rusijos Federacijos prokuratūra to niekada nepatvirtino. Egzistuoja daug pavyzdžių. Antai, kuris išplaukė neseniai – Aslanas Usojanas, senis Chasanas. Jis buvo didelės kriminalinės organizacijos šefas, ir kaip tik kilo rimtų įtarimų dėl jo ryšių su specialiosiomis tarnybomis.

Bet dalykas dar ir toks, kad policininkai privalo turėti ryšių su organizuotu nusikalstamumu infiltravimo ir tyrimo tikslais. Ir kriminalinių grupuočių lyderiai dažnai nužudomi dėl tos sąveikos. Problema prasideda tada, kai kontaktai su organizuotu nusikalstamumu nukrypsta ne į problemos sprendimą, o kai įvyksta susiliejimas, integracija. Ir visose stambiose pasaulio grupuotėse egzistuoja tas ryšys su policija ar specialiosiomis tarnybomis, kuris orientuotas ne į kovą su korupcija, o į integraciją ir tos korupcijos plėtrą“.

Informacijos šaltiniai: „Atviroji Rusija“ („Otkrytaja Rossija“ – openrussia.org), compromat.ru internetiniai leidiniai.

(Bus daugiau)

2016.06.21; 04:36

Žvalgyba

Amerikos teismo medicinos ekspertai paskelbė, kad buvęs Vladimiro Putino sąjungininkas Michailas Lesinas mirė 2015 metų lapkričio 4 dieną ne nuo širdies smūgio, o nuo galvos traumos, sukeltos buku daiktu.

Beje, pernelyg pigaus viešbučio numeryje, kur buvo apsistojęs Lesinas, nebuvo aiškių nusikaltimo požymių.

Continue reading „Naujos Michailo Lesino mirties aplinkybės: kuri versija įtikinamiausia?” →

Žvalgyba

Britanijos leidinys Independent išspausdino medžiagą, iš kurios aiškėja, jog pastarojo meto incidentai Vokietijoje buvo surengti dirbtinai, kad sukeltų nepasitenkinimo bangą prieš Angelos Merkel politiką ir nušalintų ją nuo valdžios.

Leidinys remiasi NATO Strateginio ryšių centro direktoriumi Janiu Sartsu, kuris pareiškė, jog NATO kontržvalgyba šiuo metu turi išsamių įrodymų, kad Rusija kišasi į situaciją Vokietijoje, siekdama ją destabilizuoti ir nušalinti nuo valdžios Angelą Merkel. 

Continue reading „Rusijos specialiosios tarnybos stengiasi pašalinti Angelą Merkel” →

Žvalgyba

„Balkano maršrutui“ papildyti pabėgėliams atsirado dar vienas kelias į Europą – „ledo maršrutas“. Vis daugiau pabėgėlių iš Viduriniosios Azijos atvyksta į Suomiją ir Norvegiją.

Skandinavijos šalyse gimsta bauginantis įtarimas: RF tyčia siunčia daugelį iš tų žmonių, kad darytų spaudimą Europai.

Continue reading „Rusijos slaptųjų tarnybų intrigos: siunčia pabėgėlius, kad destabilizuotų ES” →

Atsargiai

Kai Vakarai įvedė sankcijas, Rusiją užliejo kaltinimų tėvynės išdavyste banga, rašo Newsweek. Pernai už tėvynės išdavystę buvo nuteista 15 žmonių, o tai 4 kartus daugiau, nei 2013 metais. 2015 metais šis skaičius, advokatų ir teisių gynėjų vertinimu, jau artėja prie dviejų tuzinų.

Šiandien bet kas gali būti apkaltintas tėvynės išdavyste, net žmonės, neprieinantys prie valstybės paslapčių, – konstatuoja opozicinė žurnalistė Zoja Svetova. – Procesai vyksta už uždarų durų, ir dažnai apie juos sužinoma tik po to, kai paskelbiamas nuosprendis“.

Continue reading „Dėl paranojos padaugėjo tėvynės išdavikų teismų” →

Žvalgyba

Buvęs FSB karininkas, pabėgęs iš Rusijos į Ukrainą, pareiškė programos „TSN Tižden“ (rodoma per televizijos kanalą „1+1“) žurnalistams, kad už teroristų aktyvumo Europoje ir JAV slypi Rusijos specialiosios tarnybos.

Rusijos karininkas (žurnalistai jį vadina Jevgenijumi) buvo kovos su terorizmu specialistas. Jis tvirtina, kad radikaliosios islamistų grupuotės „tiesiog prikamšytos rusų agentų“, valdomų iš Kremliaus. Žurnalistai pabrėžia, jog du kartus patikrino FSB darbuotojo žodžius melo detektoriumi, kuris patvirtino, kad jie teisingi.

Continue reading „FSB karininkas pripažino, kad už teroro aktų Paryžiuje ir neramumų Londone slypi Kremlius” →

Žvalgyba

Čečėnų politikas, nepripažintos Čečėnijos respublikos ministrų kabineto pirmininkas Achmedas Zakajevas tvirtina, jog dabartinę Islamo valstybę (ISIL) kontroliuoja Rusijos slaptosios tarnybos.

O Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas puikiai žinojo apie Prancūzijos sostinėje Paryžiuje rengiamus teroro aktus. Ne tik žinojo, bet juos ir organizavo bei palaimino.

Continue reading „Achmedas Zakajevas: „Rusijos prezidentas puikiai žinojo apie Paryžiuje rengiamus teroro aktus“” →

Politinės intrigos

Rusijos slaptosios tarnybos gali pasigirti žinančios, kas dedasi ISIL ir ką planuoja daryti šios valstybės vadai. Tai – ne fantastika ir ne stebuklinė pasaka.

Rusijos slaptosios tarnybos ten yra užverbausios aukšto rango agentų – informatorių, pasirinktų dar Irano – Irako karo metu. Ši aplinkybė leidžia manyti, jog Vladimiras Putinas negalėjo nežinoti, esą lapkričio 13-ąją Islamo valstybės kariai planuoja teroro akcijas Prancūzijos sostinėje.

Continue reading „Politologas Stanislavas Belkovskis: „Putinas iš anksto žinojo apie planuojamus teroro aktus Paryžiuje, nes Islamo valstybėje turi užtektinai agentų – informatorių“” →

Žvalgyba

Europos Parlamentas panaikino teisinę neliečiamybę parlamentarui vengrui Belui Kovačui (Bela Kovacs), įtariamam bendradarbiavus su Rusijos slaptosiomis tarnybomis. Šią žinią skelbia austrų laikraštis „Die Presse“.

Strasbūre balsuota paprastuotuoju rankų pakėlimu. Balsavimo metu paaiškėjo, jog dauguma europarlamentarų mano, jog Vengrijos teisėsauga turi teisę tirti, ar europarlamentaras, vengrų dešiniosios partijos „Jobik“ (Jobbik) narys Bela Kovačas šnipinėjo Rusijos slaptųjų tarnybų labui. 

Continue reading „Ar vengrų europarlamentaras Bela Kovačas – Rusijos šnipas?” →

Atsargiai

Ką nūnai veikia JAV žvalgyboms milžiniškų nuostolių, o Rusijos slaptosioms tarnyboms didelės naudos atnešęs Džulijanas Asandžas?

Šio žmogaus pavardės geriau nė neprisiminti. Nutylėjimas ir ignoravimas būtų pati geriausia taktika.

Tačiau pasielgtume naiviai, jei manysime, jog neatsiras Džulijano Asandžo idėjas bei politines nuostatas noriai propaguojančių leidinių. Juolab kad tuo itin suinteresuoti Rusijos propagandos bei dezinformacijos specialistai. 

Continue reading „Naujos Džulijano Asandžo intrigos” →

Atsargiai

Vakarai kaltina Rusiją grobimu, kankinimu ir politiniais procesais

Tarptautinio protesto fone Estijos pasienio kovos su kontrabanda tarnybos bendradarbis Rusijoje nuteistas už šnipinėjimą 15 metų kalėjimo, praneša The Independent. Estijos oficialūs asmenys vėl pareiškė, kad jis pernai jėga buvo išvežtas iš Estijos teritorijos. Rugsėjo 5 dieną Estonas Kohveris buvo miškingoje vietovėje netoli Luhamaa pasienio kontrolės posto, kai Rusijos saugumo tarnybos bendradarbiai panaudojo dūmines granatas, kad nuslėptų pagrobimą. „Darbas buvo atliktas greitai ir, matyt, profesionalų“, – sakė estų valdininkas.

Continue reading „Grobimai, kankinimai ir politiniai procesai” →

Žvalgyba

„Viename iš tūkstančių aukštų daugiabučių, žiedu juosiančių Rusijos sostinę, jau dvejus metus slapstosi demaskuotojas Edvardas Snoudenas, kuris išsityčiojo iš JAV žvalgybos tarnybų, papasakojęs, kad jos kiša nosį į milijonų paprastų piliečių asmeninius pokalbius“, – primena Kerol Dž. Viljams laikraštyje Los Angeles Times.

Vienas iš viso to rezultatų – JAV Kongreso sprendimas uždrausti masiškai įrašinėti telefoninius pokalbius – „pirmasis per kelis dešimtmečius didelis JAV NSA (Nacionalinė saugumo agentūra) šnipinėjimo įgaliojimų apribojimas“. Žurnalistai, retransliavę Snoudeno atviravimus, gavo aukštus apdovanojimus, o režisierė Lora Poitras pelnė „Oskarą“ už dokumentinį filmą apie jį „Pilietis–4“  .

Continue reading „Perbėgėlis iš NSA Edvardas Snoudenas nori grįžti į JAV pagal savo sąlygas” →

Žurnalisto užrašai

Turime neabejotinai viltingą žinią: JAV greičiausiai dar šiemet Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dislokuos karinius dalinius, apginkluotus moderniausiais tankais bei toliašaudžiais pabūklais.

Nuolatinės amerikiečių karinės bazės Baltijos valstybėse – puikus sprendimas. Kuo daugiau tose bazėse bus tankų, tuo ramiau miegosime ir mes, ir visa Europos Sąjunga. Tuo įtikinamesnis bus 5-asis NATO straipsnis. O Vladimiras Putinas bus priverstas tapti … padoresniu, sąžiningesniu.

Continue reading „Amerikiečių karinės bazės belaukiant” →

Žvalgyba

Didžiosios Britanijos aspirantė, dirbusi kaip mokslininkė Rusijoje, netikėtai buvo apkaltinta šnipinėjimu. Jai liepta per dešimt parų išsinešdinti iš Rusijos.

25-erių metų Lora Samner neužsiėmė dalykais, kurie galėtų būti įtartini Rusijos valdžiai ar juolab – Rusijos slaptosioms tarnyboms. Mergina dirbo Nižnij Novgorodo archyvuose – nagrinėjo dokumentuose užfiksuotas 1917-ųjų metų rusų darbininkų nuotaikas. Tik tiek.

Tačiau Rusijoje kilo rimtas triukšmas. Rusijos žiniasklaida, remdamasi oficialiais Rusijos valdžios priekaištais, apkaltino Lorą Samner, esą ši užsiima nelegalia veikla.

Continue reading „Notingemo universiteto aspirantei liepta palikti Rusiją” →