Šeštadienis, vasario 13 d. (Miunchenas). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja Tarptautinėje Miuncheno saugumo konferencijoje, kur sakė kalbą pagrindinėje šios konferencijos diskusijoje – prezidentiniuose debatuose tema „Dabartiniai ir ateities tarptautinės saugumo politikos iššūkiai“.

Debatuose taip pat dalyvavo Ukrainos Prezidentas Petro Porošenka, Suomijos Prezidentas Sauli Niinisto, Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda ir Europos Parlamento Pirmininkas Martinas Schultzas.

Continue reading „Prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Agresoriui neturi būti nuolaidžiaujama“”

Šaltojo karo metais ir dar ilgai po jo buvo tokia gynybinė organizacija Vakarų Europos Sąjunga – WEU (West European Union).

Pasibaigus II Pasauliniam karui ir paaiškėjus fundamentaliam priešiškumui Europoje tarp Rytų ir Vakarų, 1948 m. Belgija, Jungtinė Karalalystė, Nyderlandai, Liuksemburgas ir Prancūzija susitarė bendrai gintis nuo Rytų pavojaus. Taip gimė WEU, prie kurios truputį vėliau prisijungė Italija ir Vokietija. Prie WEU, kuri katalizavo NATO sutarties su JAV gimimą 1949 metais, baigiantis šaltajam karui prie jos 1990 metais prisijungė Portugalija ir Ispanija, o 1995 metais – Graikija. Iki oficialaus WEU uždarymo 2011 m. joje stebėtojų ar kitokio statuso teisėmis dalyvavo visos ES ir (arba) europinės NATO šalys. Žinoma, ir Lietuva.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Apie šalies gynybą ateityje”

Išplėtota rusiška propaganda ir dezinformacija vargu ar įtikino Vakarus, jog Ukrainą valdo nacistai, o Krymas atiteko Rusijai tik todėl, kad šito norėjo pusiasalio gyventojai.

Tačiau rusiško melo ir iškraipymų lavina įtikino kai kuriuos Amerikos politikus, jog rusiška propaganda – milžiniškas pavojus JAV ir Europos Sąjungos saugumui po Sovietų Sąjungos griūties.

Continue reading „Šaltojo karo metodų paieškos”

Jaučiu tam tikrą visų mūsų sutrikimą. Žmonės mato kruviną jovalą Ukrainos pietryčiuose, bet tuo pačiu metu abiejų faktiškai kariaujančių šalių prezidentai – Vladimiras Putinas ir Petro Porošenka – susitinka, spaudžia vienas kitam rankas. Jų delegacijos kelias savaites derasi neutraliame mieste, bet ne dėl karo veiksmų nutraukimo ar apsikeitimo belaisviais – abi pusės labai užsispyrusios ir motyvuotos, o daugiau dėl gamtinių dujų, kurias viena kariaujanti šalis tiekia kitai, kainos ir mokėjimo būdo.

Demokratinės Vakarų šalys Ukrainą palaiko, medžioja V. Putino turtus, išslapstytus įvairiuose bankuose (šiam žmogui tai baisiai nepatinka, sulaiko jo ranką daugiau negu kitos priemonės), įvedė griežtų prekybos apribojimų. Tai viską žinome. Bet kas tai yra? Gal prasidėjo naujas šaltasis karas?

Continue reading „Putinas laimėti negali”

Tokio seniai nematėme. Keistas karas. Kariškai daug stipresnė pusė pradeda ir nelaimi. Tačiau ir silpnesnei pusei neleidžia nugalėti. Karas dėl karo. Kuris niekam lyg ir nenaudingas, tačiau vyksta.

Senokai nebegirdėjom ir jokių politinių tikslų. Pirminiai gaujos šūkiai tebuvo pretekstas pradėti. Kablys. Kaip per gatvės muštynes prie alubario. Dabar svarbu tik kuo skaudžiau užtvoti priešininkui. Apie pergalę praktiškai niekas jau nekalba. Panašu, kad net ir negalvoja.

Continue reading „Karas, kurio niekas nenori laimėti”

2014 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus universiteto šv. Jonų bažnyčioje įvyko jubiliejinė penktoji apdovanojimų „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ ceremonija, kurios metu buvo pagerbti 13 Lietuvai ir Sostinei nusipelniusių asmenų.

Apdovanojimas įteiktas ir Lietuvos ambasadorei Jungtinėje Karalystėje Astai Skaisgirytei-Liauškienei – už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos Nepriklausomybę.

Skelbiame jos kalbą, pasakytą atsiimant apdovanojimą.

Continue reading „Šaltasis karas atgimsta naujais pavidalais”

Donatas Banionis  – nuoširdžios pagarbos vertas aktorius. Donato Banionio užmiršti – neįmanoma. Jo sukurti vaidmenys – spalvingi, įsimenantys.

Bet kaip deramai pagerbti Donato Banionio atminimą?

Šiandien, kai laidojamas didis aktorius, Slaptai.lt nusprendė prisiminti filmą, vaizdavusį Šaltojo karo šnipų intrigas. Mūsų dėmesio centre – sovietiniais laikais sukurta meninė juosta „Ne sezono metas“.

Vieną iš pagrindinių vaidmenų atlieka Donatas Banionis. Būtent jis vaidino aukšto rango sovietinį saugumietį. Vaidino įtikinamai, profesionaliai, patraukliai.

Tiesa, į Šaltojo karo šnipų intrigas tame filme žvelgiama Kremliaus akimis. O kaip kitaip? Anuomet kitokios nuomonės Sovietų Sąjungoje negalėjo būti…

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Donato Banionio atminimui”

« 2 2 »

(Šaltojo karo politinių karikatūrų ir propagandos paroda)

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas surengė Šaltojo karo laikotarpio politinių karikatūrų ir propagandos parodą. Paroda „Kūjis, pjautuvas ir pieštukas“ skirta Europos dienai (stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti) bei Baltijos kelio dienai paminėti.

Tokio pobūdžio paroda Lietuvoje surengta pirmą kartą. Slaptai.lt savo skaitytojams pateikia per 30-imt Vytauto Visocko nuotraukų bei Ryčio Daukanto tekstą, informuojantį, kuo ši paroda įsimintina.

XXX

Rytis Daukantas

XX amžius – vienas žiauriausių žmonijos istorijoje. Du pasauliniai karai, dešimtys milijonų prarastų gyvybių ir dar daugiau suluošintų žmonių likimų.

Po to Šaltojo karo laikotarpis – nuo 1946-ųjų iki 1991 metų – pasižymėjo geopolitine, ekonomine konfrontacija tarp JAV ir Sovietų Sąjungos. Ideologija buvo svarbiausias ginklas šiame kare. Nenuostabu, kad abejose konfrontuojančiose šalyse karikatūristai suvaidino itin svarbų vaidmenį. Būtent jie galėjo sau leisti pasakyti daugiau negu politikai, žurnalistai ar karininkai.

Ekspozicijoje pateiktos Šaltojo karo eigą JAV ir SSRS atspindinčios karikatūros. Dailininkų darbai fiksuoja svarbiausius šio laikotarpio įvykius. 1956 metais – sukilimas Vengrijoje, 1968-aisiais – Prahos pavasaris Čekoslovakijoje, 1962-aisiais – Karibų krizė, vėliau – Maršalo planas, Baltijos šalių kova už nepriklausomybę ir t.t.

Politinė karikatūra JAV turi itin senas tradicijas ir yra neatsiejama demokratijos palydovė. XX amžiaus JAV dienraščiai neįsivaizdavo savo redakcijos be karikatūros. Karikatūros vaidmuo ypač sustiprėjo Šaltojo karo akivaizdoje. Dailininkai per kelias valandas nuo konkretaus įvykio sugebėdavo pateikti redakcijai vaizdinę jo interpretaciją.

Toks žaibiškas darbas reikalavo ne tik puikių meninių sugebėjimų, bet ir gero politikos bei istorijos išmanymo. JAV karikatūristai, nors ir priklausė nuo laikraščio politinės pakraipos ir redakcijos pozicijos, vis dėlto turėjo laisvę piešti įvykius taip, kaip jie matė ir suprato.

Išimtimi galima laikyti nebent 6-ajame dešimtmetyje makartizmo laikotarpį. Tuomet prisiekęs antikomunistas senatorius Joseph McCarthy ir jo vienminčiai surengė komunistų ir kitaip mąstančių šalies piliečių vadinamąją raganų medžioklę. JAV visuomenė tapo paranojiška ir visur įžvelgė raudonųjų grėsmę. Daug karikatūristų bijojo laisvai reikšti savo kūrybines mintis. Šis kelerius metus trukęs niūrus Amerikos istorijos laikotarpis baigėsi staiga, kaip ir prasidėjo. Nuomonių laisvė vėl įsitvirtino amerikiečių spaudoje.

Sovietų Sąjungos karikatūristų padėtis buvo visai kitokia. Savo meniniais sugebėjimais dailininkai nenusileido karikatūristams iš JAV. Tačiau kūrybinės laisvės jie neturėjo. Politinė karikatūra komunistų valdomoje totalitarinėje šalyje buvo išimtinai vaizdinės propagandos įrankis. XX amžiaus 3-ąjame dešimtmetyje po Spalio perversmo Rusijoje bolševikai susidorojo su šalies elitu. Papasti žmonės nemokėjo skaityti. Komunistai suprato, kad karikatūra – universali kalba ir ji puikiai tinka visuomenės nuomonei formuoti.

1922 metais Maskvoje pradėtas spausdinti politinės satyros žurnalas „Krokodil“. Ši data laikoma sovietinės karikatūros gimtadieniu. Vėliau, jau pokariu, visose sovietinėse respublikose buvo spausdinami šį žurnalą atitinkantys leidiniai: Lietuvoje ėjo „Šluota“, Latvijoje – „Dadzis“, Ukrainoje – „Perec“ ir t.t.

Pažymėtina, kad net pačioje žurnalo „Krokodil“ redakcijoje dirbantys dailininkai turėjo susitaikyti su hierarchija ir negailestinga cenzūra. Dauguma dailininkų privalėjo tenkintis meninėmis ir buitinėmis temomis. Tik nedaugelis buvo užsitarnavę sovietinės cenzūros pasitikėjimą ir galėjo piešti politines karikatūras, nukreiptas prieš Vakarus.

Aukso amžių sovietinė karikatūra išgyveno 2-ojo pasaulinio karo metu, kai talentingiausi dailininkai sutelkė visas jėgas prieš nacistinę Vokietiją. Neprabėgus nė metams nuo karo pabaigos pasaulyje įsiliepsnojo Šaltasis karas ir SSRS karikatūristai vėl kibo į darbą. Šį kartą jų taikinys buvo JAV ir Amerikos sąjungininkai. Kitaip nei karikatūristai iš už Atlanto, jie nesibodėjo piešti svastiką ir prilyginti vakariečius nacistams.

Labai dažnai karikatūrų tematika ir kompozicija atkartodavo karo metų antinacinius piešinius. Galima būtų teigti, kad SSRS karikatūristai išsisėmė, tačiau labiau tikėtina, kad tokia technika buvo naudojama specialiai, norint šalies viduje sukurti ir įtvirtinti vakariečių kaip fašistų įvaizdį.

Svarbu pažymėti, kad Šaltojo karo metu SSRS karikatūristai, nors ir ištikimai tarnavo propagandinei mašinai, vis dėlto pateikdavo spaudai tikrai taiklių karikatūrų, kurios išryškindavo vakariečių gyenimo ydas, pavyzdžiui, juodaodžių teisių pažeidinėjimus JAV.

Ekspoziciją sudaro 20-imt originalių Šaltojo karo karikatūrų: 14 – JAV dailininkų, 6 – sovietų karikatūros. Tarp amerikiečių menininių darbų galima pamatyti karikatūras, kurių autoriai yra Pulitzerio premijos laureatai: Vanghn Shoemaker, Bruce Shanks, Carles G.Werner.

Pulitzerio premija – tai savotiškas žurnalistikos Oskaras. Nuo 1922-ųjų metų JAV kasmet apdovanojamas geriausias šalies karikatūristas. Sovietų Sąjungos karikatūristams atstovauja pripažintų menininkų Konstantino Jelisejevo, Vladimiro Galbos, liaudies menininko ir Stalino premijos laureato Boriso Jefimovo karikatūros.

Parodoje taip pat galima susipažinti su dešimčia satyrinių knygų ir žurnalų. Vieni šaltojo karo leidiniai išspausdinti Sovietų Sąjungoje, kiti – Vakaruose. Ekspozicijoje galima išvysti ir 20-im sovietinės propagandos plakatų, nukreiptų prieš JAV ir NATO.

Politinė karikatūra Lietuoje neturi ilgaamžių tradicijų. Vyrauja klaidinga nuomonė, kad šio meno tikslas – prajuokinti žiūrovą. Iš tikrųjų yra atvirkščiai. Politinė karikatūra yra pats rimčiausias ir bene liūdniausias grafikos žanras. Jis istorijos kontekste leidžia pamatyti blogąsias žmogaus prigimties savyves. Tai meno, istorijos, politikos ir žurnalistikos samplaika.

Ekspozicijoje surinktos karikatūros ir agitaciniai plakatai atskleidžia milžinišką propagandos vaidmenį totalitarinėje visuomenėje.

Šio teksto autorius – Rytis Daukantas.

Nuotraukų autorius – Vytautas Visockas (Slaptai.lt).

2014.08.22; 08:07

Po JAV prezidento Ronaldo Reigano mirties praėjo dešimt metų. Dabar pasaulis vis dažniau pripažįsta, kad R.Reiganas, nepaisant įvairiausių keblumų, sugebėjo neutralizuoti visas Sovietų Sąjungos keliamas grėsmes. R.Reiganas mokėjo derėtis su SSRS lyderiais nenusileisdamas, nenuolaidžiaudamas, neatsitraukdamas.

Šią temą nūnai analizuoja Kenas Adelmenas – buvęs JAV atstovas Jungtinėse Tautose (1981 – 1983) ir buvęs JAV Ginklų kontrolės komiteto (1983 – 1987) direktorius.

Continue reading „Ronaldo Reigano taktika tramdant Sovietų Sąjungą”

Norėčiau grįžti prie temos, kurią paliečiau viename iš savo nesenų tekstų, tuo labiau, kad dabar prie jos grįš daugelis autorių.

Tai, kad Rusijos ir JAV (apskritai Vakarų) tarpusavio santykiai ne šiaip jau grįžta į šaltojo karo laikus, o jau grįžo į tokią būseną, patvirtina ir einamieji įvykiai, ir ekspertų vertinimai, ir  politinių publicistų komentarai.

Kai kurie autoriai tą reiškinį vadina Trečiuoju pasauliniu karu.

Tačiau man tinkamesnis ir patogesnis lyginamajai analizei naudotinas terminas atrodo „Ketvirtasis pasaulinis karas“, paliekant trečiąjį eilės numerį klasikiniam praėjusio šimtmečio antrosios pusės SSSR ir JAV šaltajam karui.

Continue reading „O, nuostabus naujasis branduolinis pasaulis !”

Iš to, kas vyksta Rusijoje prie Ukrainos sienų ir Ukrainos rytuose bei pietuose iki pastarųjų įvykių galima buvo susidaryti įspūdį, kad Rusija tiesiog žaidžia su Ukraina, kaip katė su pele, sėkmingai stiprindama gyventojų nepasitenkinimą centrine valdžia ir sudarydama sąlygas antivalstybiniam perversmui pačiame Kijeve.

Iš vienos pusės tai – nuolatinis Rusijos kariuomenės jėgos demonstravimas prie Ukrainos valstybinės sienos per visą jos perimetrą (štai tuoj tuoj įsiveršime), įžūlūs Rusijos diversantų ir juos remiančių vietinių teroristų ginkluoti išpuoliai prieš ukrainiečių garnizonus rytuose ir pietuose, nebaudžiamas valdžios įstaigų ir gyventojų  terorizavimas, neretai besibaigiantis pastarųjų mirtimi. Oficialioji Rusijos propaganda pastoviai kalba apie prorusiškų jėgų Ukrainoje stiprėjimą.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Rusija prieš Ukrainą. Kam palankus laikas?”

Žmogiškasis faktorius žvalgybinėse intrigose turi milžinišką reikšmę. Remtis vien aukštosiomis technologijomis ir modernia technika – dar ne viskas.

Žvalgybininkai privalo ne tik sėdėti slaptuose bunkeriuose prie galingų kompiuterių, bet ir bendrauti su savo bendraminčiais ir oponentais. Reikalingas bendravimas „akis į akį“.  

Šios taktikos svarbą, regis, pradeda suvokti ir dabartinis CŽV vadovas Džonas Brenanas.

Continue reading „Žmogiškasis faktorius – žvalgybos stiprybė”

kinai_military

Neseniai centrinis spausdinamas leidinys Kinijos komunistų partijos laikraštis „Ženmin žibao“ redakciniame straipsnyje rašė, kad dėl situacijos Ukrainoje, „apgaubtos šaltojo karo dvasia“, „Rusijos ir Kinijos strateginis suartėjimas taps stabilumo pasaulyje tvirtove“.

„Rusija, vadovaujama Vladimiro Putino, privertė Vakarus suprasti, kad šaltajame kare negali būti nugalėtojų“. Dar vienas Kinijos laikraštis, Goobal Times, irgi kontroliuojamas KKP, rašo apie Vakarų šalių politiką Ukrainoje kaip apie „Vakarų fiasco“. „Jų projektas sukurti provakarietišką režimą žlugo ir suformavo chaosą, kuriam sutvarkyti Vakarai neturi nei galimybių, nei išminties“. Ryšium su tuo „mes negalime nuvilti Rusijos, kai jai tenka kovoti su sunkumais, – rašo leidinys. – Kinija turi tapti patikima strategine partnere“.

Continue reading „Kinijos šešėlis krenta ant Ukrainos: Pekinas remia Maskvą?”

1950–1961 metais CŽV savo operacijomis aprėpė visą žemės rutulį. CŽV pastangos ir pinginės lėšos buvo nukreipiamos kinų nacionalistiniams partizanams Birmoje remti, tikintis, kad jiems pavyks įsitvirtinti tame placdarme komunistinės Kinijos kaimynystėje.

1950 metais JAV armijos papulkininkis Edvardas G. Lansdeilas (Edward Geary Lansdale) padėjo nuslopinti prokomunistinį maištą Filipinuose, finansuojant Ramono Magasaso politinę kampaniją, kuris iš pradžių gavo gynybos ministro postą, o vėliau buvo išrinktas prezidentu.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: „sąžiningo žaidimo“ trūkumai”

moteris_tyrinetoja

Gandai kaip propagandos ginklas

Melagingų žinių ir gandų platinimas yra seniai pripažinta ir efektyvi propagandos priemonė. Yra nemaža žmonių, kurie mano, kad gandai turi beveik tokį pat poveikį visuomenės nuomonei, kaip radijas ir spauda. Gandus galima panaudoti, norint sustiprinti juos skleidžiančių pozicijas arba padėti jiems siekti savo tikslų.

Kita vertus, jie gali būti panaudojami ir norint pasėti liaudies nepasitikėjimą savo vadovybe, priversti žmones suabejoti savo tikslo teisingumu ir – ypač – siekiant sukelti išankstinį jų nepasitikėjimą opozicija.

Continue reading „Amerikiečių žvalgas Ladislas Faraga: protų karas ( IV )”

Atėjęs į valdžią prezidentas Ričardas Niksonas įsakė slapta įrašinėti į juostą visus savo pokalbius Baltuosiuose rūmuose.

Ričardo Niksono ir Prezidento Niksono biblioteka paskelbė paskutinę porciją slaptų įrašų (340 valandų); jie daryti 1973 metais nuo balandžio 9 iki liepos 12 – šiek tiek prieš tai, kai buvo sužinota apie slaptą garso įrašų programą ir ji buvo nutraukta, praneša The Los Angeles Times korespondentaiKristoferis Gofardas ir Paloma Eskivel.

Tose juostose 37-asis JAV prezidentas atsiskleidžia iš visiškai kitos pusės: atviras šaltojo karo kareivis stengėsi sumažinti įtampą JAV santykiuose su komunistiniu bloku, sakoma straipsnyje.

Continue reading „Slapti Ričardo Niksono įrašai”

Direction de la Surveillance du Territoire – Teritorijos stebėjimo tarnyba, Prancūzijos specialioji tarnyba, įsteigta 1944 metais. Ji pakeitė kontržvalgybos padalinį ST – Surveillance du Territoire – Teritorijos stebėjimą, kuris įėjo į Sûreté Générale. DST buvo iškeltas uždavinys – vykdyti kontržvalgybą ir kovoti su terorizmu.

DST pavaldi Vidaus reikalų ministerijai ir pagal tradiciją jai vadovauja policijos karininkas, kuris iki tol ėjo policijos komisaro pareigas. Pagal nuostatus, DST atsakinga „už užsienio organizacijų inspiruojamų ir remiamų (gal dalyvaujant jų agentams) ir keliančių pavojų valstybės saugumui akcijų Prancūzijos Respublikos teritorijoje užkardymą ir išvengimą…“.

Laikoma, kad DST turi didesnę operatyvines galimybes ir dokumentų bazę, negu jos konkurentė iš Gynybos ministerijos – DGSE (buvusi SDESE). 

Continue reading „Ką veikia prancūziškas Direction de la Surveillance du Territoire?”

Su Dalia CIDZIKAITE, literatūros kritike, žurnaliste, šešerius metus dirbusia Amerikos lietuvių laikraščio "Draugas" vyr. redaktore, kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

1. Ar jau visam laikui grįžote iš Amerikos? Džiaugiatės ar liūdite sugrįžusi į Lietuvą? Ar gyvenant Amerikoje apnikdavo tokie jausmai kaip namų, artimųjų, Tėvynės ilgesys?

Taip, sugrįžau visam laikui. Kol kas tokiu savo sprendimu džiaugiuosi, o kaip bus toliau, parodys ateitis. Gyvenant Amerikoje namų ir artimųjų ilgesys itin dažnai aplankydavo pirmaisiais metais. Tačiau naujo gyvenimo iššūkiai, būtinybė prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų ilgai liūdėti ir ilgėtis neleisdavo.

Continue reading „Kas yra Amerika ir kas yra Amerikoje gyvenantys lietuviai”

The Guardian korespondentai Robertas Butas ir Alanas Trevisas įsitikinę, kad tokios karalienės kalbos nenorėtų išgirsti niekas.

Didžiosios Britanijos Nacionalinis archyvas išslaptino šaltojo karo laikotarpio dokumentus, tarp jų ir vyriausybės valdininkų parengto karalienės Elžbietos II kreipimosi į tautą branduolinio karo atveju juodraštį.

Jos Didenybės kalba yra komandinio štabo pratybų Wintex-Cimex-83 scenarijaus dalis. 320 puslapių scenarijų parengė žvalgybos vadovybė, Gynybos ministerija ir VRM. Kalba primena branduolinio Armagedono pavojų, kabojusį virš Didžiosios Britanijos prieš 30 metų, sakoma straipsnyje.

Continue reading „Išslaptinta sensacinga Didžiosios Britanijos karalienės kalba”