Dėl smurto protrūkio po balandžio 21-osios teroro aktų Šri Lankos vyriausybė vėl laikinai užblokavo socialinius tinklus, tarp jų – „Facebook“ ir „WhatsApp“. Tai pirmadienį pranešė „Reuters“, remdamasi Šri Lankos valstybinės informacijos departamentu. 

Kaip informuoja agentūra, remdamasi liudininkais, sekmadienį salos vakaruose esančiame Čilau mieste po susižodžiavimo feisbuke kelios dešimtys žmonių apmėtė akmenimis mečetes ir parduotuves, priklausančias musulmonams. Vietos žiniasklaida taip pat pranešė apie kelis incidentus, įvykusius miesto apylinkėse naktį į pirmadienį.

Ankstesnis draudimas naudotis socialiniais tinklais, įvestas po virtinės sprogimų saloje, galiojo beveik 10 dienų, nuo balandžio 21-osios iki 30-osios.

Balandžio 21-ąją Šri Lankoje buvo įvykdyta didžiausia šalies istorijoje serija teroro aktų. Kolombe, Negombe ir Batikalojoje iš viso nugriaudėjo aštuoni sprogimai, daugiausia – katalikų bažnyčiose per Velykų pamaldas ir viešbučiuose. Naujausiais duomenimis, teroro aktai pareikalavo maždaug 250 žmonių gyvybių. 

Šri Lankos valdžios nuomone, šiuos išpuolius surengė šalies grupuotė „Jamaat al-Tawhid al-Watania“, kuri gali turėti ryšių su užsienio islamistinėmis organizacijomis. Iki šiol Šri Lankos pareigūnai sulaikė jau daugiau kaip 100 žmonių, kurie gali būti susiję su teroro aktais.

Stasys Gimbutis (ELTA)

Europos Sąjungos žvalgybos agentūros stebi Rusijos pastangas daryti įtaką Europos Parlamento rinkimams, kurie prasideda gegužės 23 dieną, savo dabartinės situacijos pranešimuose teigia naujienų agentūra dpa.

Pastangos įtraukia socialinės žiniasklaidos tinklų naudojimą ir tokių valstybės remiamų stočių, kaip RT, panaudojimą Rusijai draugiškų ir Europos Sąjungai kritiškų partijų rėmimui, teigė žvalgybos agentūros.

Tai itin nukreipta į jaunus žmones. Kai kuriais atvejais tikslas yra tiesiog sukelti abejonių dėl Europos Parlamento svarbos ir sumažinti rinkimų, kurie numatyti gegužės 23-26 dienomis, aktyvumą. 

Aukšto lygio žvalgybos pareigūnai pabrėžia, kad dabartinės Rusijos pastangos yra mažiau matomos negu per Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus 2016 metais ar Prancūzijos rinkimus 2017 metų gegužę. Jungtinėse Valstijose Rusija vogė garsių demokratų elektroninius laiškus, kad pakenktų Hillary Clinton kandidatūrai. Prancūzijoje Rusijos fondai buvo panaudoti kraštutinės dešinės populistų kandidatės Marine Le Pen paramai.

Rusijos vyriausybė kategoriškai atmetė kaltinimus. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, šalis nesiekia paveikti Europos Parlamento rinkimų ir neturi kitų su rinkimais susijusių intencijų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.14; 06:00

„Facebook“ pranešė pirmąjį metų pusmetį sugriežtinsiantis politinės reklamos socialiniame tinkle taisykles šalyse, kuriose šiemet vyks rinkimai, taip siekdamas sustiprinti skaidrumą, kurį bendrovė buvo priversta užtikrinti po skandalų Jungtinėse Valstijose, Didžiojoje Britanijoje ir Brazilijoje.

„Besiruošdami svarbiems šių metų rinkimams visame pasaulyje, tęsiame pastangas užkirsti kelią užsienio valstybių kišimuisi ir suteikiame vartotojams daugiau informacijos apie reklamą, kurią jie mato mūsų socialinėse platformose“, – teigiama „Facebook“ pranešime.

Jungtinėse Valstijose, Didžiojoje Britanijoje ir Brazilijoje norintieji užsisakyti politinę reklamą turi patvirtinti savo tapatybę ir gyvenamąją vietą. Be kita ko, politinė reklama „Facebook“ šiose šalyse yra saugoma viešoje elektroninėje bibliotekoje iki 7 metų.

„Nušviečiant politinę reklamą, naujienų tarnybos, reguliuotojai, priežiūros institucijos ir žmonės visame pasaulyje gali reikalauti atsakomybės iš reklamos davėjų ir „Facebook“, – teigiama socialinių tinklų milžino pranešime.

Pasak „Facebook“, prieš pat ateinančius rinkimus Nigerijoje ir Ukrainoje nebus leidžiama jokia užsienio subjektų politinė reklama. Indijoje „Facebook“ paleis elektroninę reklamos biblioteką ir reikalaus iš politinės reklamos užsakovų tapatybės patvirtinimo.

Tuo tarpu Europos Sąjungoje „Facebook“ paleis vadinamuosius „skaidrumo įrankius“ prieš pat Europos Parlamento (EP) rinkimus gegužę. Iki birželio pabaigos „Facebook“ tikino suteiksiantis prieigą prie šių įrankių, užtikrinančių daugiau skaidrumo, reklamos davėjams visame pasaulyje.

„Facebook“ pernai buvo priverstas pripažinti, kad „Cambridge Analytica“, politinė įmonė, 2016 m. dirbusi Donaldui Trumpui, pavogė dešimčių milijonų „Facebook“ vartotojų duomenis.

Kai kurie „Brexito“ referendumo kritikai kaltina „Cambridge Analytica“ pasinaudojus pavogtais duomenimis, siekiant pakreipti Didžiosios Britanijos gyventojus pasitraukimo iš ES link.

Tuo tarpu Jungtinėse Valstijose specialiojo prokuroro Roberto Muellerio D. Trumpo rinkimų kampanijos ryšių su Rusija tyrime buvo nagrinėjami „Facebook“ vartotojai ir privačios grupės, valdomos Interneto tyrimų agentūros, gerai žinomos kaip Rusijos „trolių ferma“.

Dėl tokio didžiulio nerimo Europos Parlamente ir JAV Kongrese buvo apklaustas net „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas.

Dar viena šalis, kurioje „Facebook“ buvo kritikuotas, yra Brazilija, kurioje, kritikų teigimu, „Facebook“ padėjo platinti dezinformaciją didžiulio sunkvežimio vairuotojų streiko pernai gegužę metu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.17; 07:58

Šiaulių apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimo paniekinimo.

Adolfas Ramanauskas-Vanagas pripažintas Lietuvos valstybės vadovu. Eltos nuotr.

Tyrimas pradėtas dėl socialiniuose tinkluose paskelbtos galimai A. Ramanauską-Vanagą šmeižiamos informacijos.

Praėjusių metų gruodžio 18 d. Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas „Lietuvos ryto“ žurnalisto pranešimas, kuriame nurodoma, kad vienoje socialinio tinklo paskyroje vaizduojama A. Ramanausko-Vanago nuotrauka su galimai šmeižiamojo pobūdžio informacija.

Pareigūnai, išnagrinėję šį žurnalisto pranešimą, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes dėl minimų galimų nusikalstamų veikų ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas.

Šiaulių apylinkės prokuratūra, įvertinusi turimus duomenis, panaikino policijos sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir jį pradėjo. Tyrimas pradėtas prokuroro reikalavimu, įvertinant tai, kad galima nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę ar ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl mirusiojo atminimo paniekinimo.

Už šią nusikalstamą veiką Baudžiamasis kodeksas numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.04; 04:00

JSocialinių medijų vaidmenį rinkimų procese aptaria NATO strateginės komunikacijos Kompetencijų centro direktorius Janis Sartas pokalbyje su žurnalistu Janiu Kinciu

Socialiniai tinklai – kaip nepasimesti informacijos gausoje

Iš pradžių pakalbėkime apie socialinių tinklų ir interneto poveikį rinkimų procesui ir galimas rizikas. Jūsų manymu, kaip tai įtakojo 13-os Saeimos rinkimus Latvijoje?

Aš manau, kad tai buvo pirmi rinkimai, kuriuose socialiniai tinklai atliko didelį vaidmenį rinkėjų poelgiui atskleisti. Žinoma, daug kas žiūri televiziją, tačiau skaičiai rodo, kad emocinį elgesį kur kas daugiau įtakoja socialinės medijos, nes jos tai išreiškia kur kas asmeniškiau. Šia prasme Latvijos patirtis nėra unikali, tai bendra tendencija. Rinkėjų įpročiai atitiko taip vadinamus informacinius burbulus. Priklausymas kuriai nors grupei pilniau atsiskleidė per pasirinkimą rinkimuose. Tai buvo akivaizdu. Šia prasme ir Švedijoje susiklostė panaši situacija. Manau, kad kitąmet Estijoje per rinkimus irgi bus pastebimi panašūs reiškiniai.

Antras dalykas – socialinėse medijose raiškiai komunikuoja emocijos ir dažnai jos skirtingose žmonių grupėse esti priešingos. Todėl daugeliui 13-os Saeimos rinkimai atrodė emocionaliai svaresni, nes komunikacija iš socialinių tinklų persikėlė ir į kitas medijas, tai tapo bendru fonu, todėl emocionalumas išliko ir po rinkimų.

Mes pergyvename didžiulius informacijos vartojimo įpročių pokyčius. Jie neabejotinai įtakoja įvairius socialinius procesus ir akivaizdžiai rinkimus.

Latvijoje prieš rinkimus buvo pastebėti Twitter troliai ir pirktos, robotizuotos sąskaitos, pakartojančios vieną ir tą pačią informaciją, pavyzdžiui, kurių nors rinkimų dalyvių labui. Tokias Twitter sąskaitas palyginti lengva atpažinti, bet yra daug neidentifikuotų interneto platformų panaudojimo būdų.

Laimė, latvių kalbos erdvė yra pakankamai maža ir ji neleido komercializuotis, pavyzdžiui, robotinių sąskaitų sferai. Taip, buvo pastebėta šiokia tokia jų įtaka. Savo ruožtu formuojasi globali rinka, kurioje pirkti tokius patarnavimus anglų, ispanų, rusų kalba yra pigu ir paprasta. Šioje pasaulinėje rinkoje yra pasiūlymų nuo labai supaprastintų botų ar trolių paslaugų iki išvystytų sistemų, kurias be specialių algoritmų pagalbos sunkiai atpažinsi: ar tai robotizuota sąskaita, ar kokios didesnės sistemos dalis. Latvijoje tokių nepastebėjome.

Žinoma, reikia atsižvelgti į tai, kad mes nematome visų duomenų. Facebook  arba Google duomenys lieka pačių kompanijų žinioje. Galime patikrinti tik atskiras detales, kurias patys pastebime empiriškai, bet yra daug nežinomųjų, nes nėra prieigos prie šių duomenų. Todėl manau, kad bent Europos  lygmenyje būtina kalbėti apie pagrindinius principus, apie asmens duomenų taisykles, ir nustatyti, kokia priedermė tektų didžiosioms voratinklio kompanijoms. Nepriimtina, kai kurioje nors valstybėje artėja rinkimai ir juos lydi rizikos, bet valstybė negali spręsti, ar duomenų kompanija bendradarbiaus ir padės šalinti šias rizikas. Tai yra gana nerimta.

Facebook vadovybė pastaruoju metu stipriai kritikuota ir ilgai viešai klausinėta dėl asmens duomenų panaudojimo pažeidimų.

Šis traukinys pajudėjo, ir Facebook atvejis primena posakį: ką pasėsi, tą ir pjausi. Jie labai agresyviai ir sąmoningai pelnėsi iš feikų sąskaitų, kurios buvo panaudotos Rusijos ir kitų žaidėjų naudai įtakojant rinkimų rezultatus bei kitus socialinius procesus.

Tačiau Facebook nėra vienintelė dezinformacijos platinimo platforma. Naujausi pastebėjimai liudija, kad dezinformaciją vis dažniau platina WhatsApp, Telegram. Tokio lygio, jog dėl dezinformacijos poveikio minia Indijoje ėmė linčiuoti žmones. Per WhatsApp išplatinta klaidinga informacija turėjo tokį pat didelį poveikį rinkimams Meksikoje, Brazilijoje. Taip pat lengvai manipuliuojamas įrankis yra Google priklausantis You Tube. Pastebėjome, kad Google reklamos plotuose populiarinama You Tube poveikio programatūra. Tai absurdas!

Turėdami omeny šį painų kontekstą, kaip rengiatės atremti galimas informacines atakas prieš 2019 metais vyksiančius Europos Parlamento rinkimus. Jau girdėjome replikas, kad Rusija laukia „sveikesnio ir atviresnio dialogo“ atstovavimo Europos Parlamente, esant reikalui galinti pritaikti  įvairius voratinklio poveikio instrumentus.

Europos Parlamento rinkimams priskirtini du reiškiniai. Pirmas, rinkimai vienu metu vyks daugely valstybių. Aš nemanau, kad būtų galima įvykdyti tokio pobūdžio atakas visose valstybėse vienu metu.

Penkios didžiosios valstybės skiria daugumą atstovų Europos Parlamente, žinoma, tai palengvina potencialių dezinformatorių darbą. Tačiau yra kitas esminis elementas: tipiškai labai nedaug žmonių dalyvauja Europos Parlamento rinkimuose, todėl yra potencialiai didesnė galimybė manipuliuoti procentiškai nedidelę rinkėjų dalį, veiksmingiau keisti rinkimų rezultatus. Žinoma, šie rizikos faktoriai yra dėmesio centre. Mūsų ligšiolinis darbas dėl Europos Parlameto rinkimų saugumo įvairiose valstybėse verčia mąstyti ir perspėti: jei valstybės tinkamai nepasiruoš, jos gali susidurti su labai rimta tikimybe, kad kas nors  įsikiš iš šalies.

Reikia turėti galvoje ir atvejus, kai šios užsienio jėgos kurioje nors šalyje turi bendramintį ar patikimą, sutampančių interesų jėgą. Pavyzdžiu gali būti Čekijos komunistų partija, labai akivaizdžiai žaidžianti su negatyviomis Rusijos jėgomis.

Kalbant apie savalaikį pasiruošimą rinkimams, Latvija pagirta už 13-os Saeimos rinkimus. Dėka valstybės vadovybės, informacinių technologijų saugumo prižiūrėtojų, kovos su korupcija ir kitų institucijų bendradarbiavimo atakos rinkimų metu buvo likviduotos.

Būtent. Dabar estų ir suomių kolegos prieš rinkimus savo valstybėse atvyksta pas mus ir perima Latvijos patirtį. Mūsų išvados domina daugelį.

NATO strateginės komunikacijos Kompetencijų centro tyrimai atskleidžia nerimą keliantį vaizdą dėl galimybės nusipirkti dezinformuojančius, kažkam palankius, arba priešingai, triuškinančius komentarus, trolius, net nulaužtas sąskaitas.

Aš manau, šia prasme yra atsakingos didžiųjų ryšių įrankių kompanijos. Kaip jau minėjau, negalėsime spręsti šios problemos tol, kol tyrėjai neturės prieigos, pavyzdžiui, prie Google duomenų. Yra ištisa rinka, siūlanti minėtus sandorius, kurie, manding, prieštarauja tų kompanijų interesams, bet, ko gero, už tai joms tenka šiokia tokia komercinė nauda, nes tokia voratinklių platforma yra lankoma dažniau ir ilgiau.

Mano nuomone, pirmiausia būtina sistema, kuri leistų realizuoti šiuo metu neprieinamų duomenų auditus, kad mes jaustumės saugūs. Tai domina daugelį. Šiuo metu persidalinama rinka. Pavyzdžiui, PR agentūros, kurios internete talpina reklamą, analizuoja taip vadinamų „influencerių“ sekėjų autentiškumą. Tarkime, kažkoks „influenceris“ didžiuojasi, kad jo paskyrą seka 1 000 000 žmonių, todėl už kiekvieną Instagram įrašą gali paprašyti didelių pinigų. Bet kai pradedi purtyti šiuos sekėjus, pasirodo, kad didelė dalis jų yra nupirkti arba netikri, todėl sąskaitos turėtojas negauna paprašytų pinigų. Vėl absurdo situacija, kurios be pačios platformos dalyvavimo negalime išspręsti.

Socialinių tinklų gausa – vertybė ar blogybė?

Kodėl mus tai jaudina? Mūsų atlikti eksperimentai parodė, kad čia didelį vaidmenį atlieka algoritmai. Pavyzdžiui, tam tikras skaičius žmonių pradeda žiūrėti vaizdo įrašą, kažko klausytis, arba „laikina“ kai kuriuos komentarus, konkrečios platformos algoritmai labai konkrečiai fiksuoja, ar žmonės reaguoja į kurį nors pranešimą ar nereaguoja. Jeigu yra daug pirminių peržiūrų, algoritmas šį apsilankymą dirbtinai pakylėja ir „pritraukia“ dar daugiau realių vartotojų. Kuriant tokias voratinklio sensacijas, siekiama manipuliuoti žmonų nuovoka, nes šie platformų algoritmai parodo žmonių reakciją.

Tarsi būtų nesvarbu, jei populiarinamas kačiuko vaizdo įrašas, bet kai tokiu būdu priekin „genamos“ politinės arba radikalios idėjos, tai gali būti labai pavojinga.

Kalbant apie valstybių atsakomybę sprendžiant šią problemą, mano nuomone, valstybės savo komunikacijoje turi stebėti ne žmones, o remtis faktais. Jei valstybė neturi tokių sienų, tada galima išnaudoti visą šio voratinklio įrankių arsenalą su puikiai technologiškai sukurtais vaizdo įrašais arba garso medžiaga, kurios žmogus negeba atskirti, ar tai tikra, ar tai – klastotė. Už 10 000 dolerių per mėnesį galima užsisakyti tokias kampanijas.

Kaip vystysis netikrų naujienų portalų judėjimas, kurių tikslas uždirbti pinigų už patalpintą reklamą?

Globaliame lygmeny tai yra didelė problema. Latvijos atveju ji yra ne tokia reikšminga, tai sietina su mano paminėtu faktoriumi – Latvija yra maža. Kalbama apie kitokius mastus, kai prisimename netikrų naujienų „fabriką“ Makedonijoje, kuris susižėrė daug pinigų prieš JAV prezidento rinkimus 2016 metais. Ši problema neišspręsta. Aš pritariu, kad šiam aktyvumui, ypač išnaudojančiam kraštutines formas, būtų taikoma baudžiamoji teisena. Tai būtų tikras būdas, adresuotas tiems, kuriems netikrų naujienų portalai yra pelningas verslas. Jei tu nori užsidirbti netikromis, labai emocionaliomis ir visuomenę priešinančiomis naujienomis, tada ruoškis pasekmėms – kalėjimo bausmei, o ne kam nors virtualiam.

Geriausias pasipriešinimas būtų – kritiška galvosena, ką ir kur skaityti, taip pat klasikinių medijų vaidmuo.

Taip. Paradoksas, kai klasikines medijas smaugia visos šios socialinės medijos, kurios pasisavina reklamos pinigus, atima verslo modelius ir t.t. Demokratinė sistema negali gyvuoti be klaskinių medijų, objektyvių žinių, gilios analizės. Mano nuomone, labai svarbu išsaugoti klasikinį medijų modelį, kuris yra analitiškas, objektyvus, visapusiškai aptariąs problemą ir suteikiąs galimybę skaitytojui mąstyti. Išgyvenimo modelis yra objektyvios, turiningos žinios, o ne emocijos. Vadinasi, atsisakyti koketavimo su klikbaito žanro antraštėmis. Tos medijos, kurios stengiasi kopijuoti socialinių medijų naujienų ciklus, galų gale labai pralaimės, nes socialiniuose tinkluose paskelbti naujieną yra labai pigu, o tradicinėms medijoms tai kainuoja kur kas daugiau.

Jūsų vertinimu, ar visuomenė tampa protingesnė po daugelio informatyvių kampanijų apie netikras naujienas ir su jomis susijusiais reiškiniais?

Labai svarbu apie tai kalbėti. Kai užsienio valstybėse pasakoju, kad Latvijoje rengiamos informacinės ir šviečiamosios kampanijos apie netikrų naujienų fenomeną, kaip su juo kovojama, į mane žvelgia su pavydu. Šis informatyvus aktyvumas būtinas, tačiau negalima įsivaizduoti, kad šios priemonės padės pilnai išspręsti šią problemą. Tikrai ne, ir to niekas nelaukia. Bet tai yra pirmas logiškas žingsnis.

Iš latvių kalbos vertė Arvydas Valionis

Parengta pagal diena.lv publikaciją

2018.01.03; 04:40

JAV prezidentas Donaldas Trumpas apkaltino technologijų milžines „Facebook“, „Twitter“ ir „Google“ šališkumu opozicinės Demokratų partijos naudai. Tai Jungtinių Valstijų vadovas pareiškė kitą dieną po to, kai Senato paskelbta ataskaita atskleidė, kad Rusijos agentai naudojosi socialiniais tinklais, siekdami pakreipti 2016 metų rinkimų baigtį D. Trumpo naudai.

„Facebook“, „Twitter“ ir „Google“ yra tokios palankios demokratams, kad net juokinga!“ – tviteryje rašė D. Trumpas.

Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.

„Išties, „Twitter“ apsunkino žmonių prisijungimą prie @realDonaldTrump (D. Trumpo paskyros tviteryje, – ELTA). Jie pašalino daug vardų ir itin sulėtino (sekėjų skaičiaus) augimo lygį ir greitį. Jie pripažino: NIEKO dėl to nedarė!“ – tvirtino JAV vadovas.

Pirmadienį paviešintame JAV Senato žvalgybos komiteto užsakymu atliktame tyrime kalbama apie Sankt Peterburge įsikūrusios Interneto tyrimų agentūros (IRA) organizuotą kampaniją, kuria siekta pakenkti demokratų kandidatei į prezidentus Hillary Clinton. To stengtasi pasiekti kurstant dešiniųjų sąmokslo teorijas ir skatinant nebalsuoti tradiciškai liberalių pažiūrų visuomenės grupes, pavyzdžiui, afroamerikiečius.

Vienoje iš IRA sukurtų paskyrų, pavadintoje „Blacktivist“, buvo skelbiamos tokios ir panašios žinutės: „Hillary Clinton nerūpi niekieno gyvybės. Hillary Clinton rūpi tik balsai.“

Kita vertus, ištyrę 3 841 IRA paskyras socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Instagram“, „Twitter“ ir „YouTube“, tyrėjai pastebėjo, kad dalis šių paskyrų stengėsi skatinti balsuoti respublikonams prijaučiančius baltaodžius amerikiečius.

Hilary Klinton. EPA-ELTA nuotr.

Dienraštis „The Washington Post“ pirmadienį pranešė, kad D. Trumpui laimėjus rinkimus, Maskvos agentai nusitaikė į specialųjį prokurorą Robertą Muellerį, tiriantį Rusijos kišimąsi į 2016-ųjų rinkimus bei galimą išrinktojo prezidento komandos ir Maskvos bendrininkavimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.19; 06:00

Facebook

Socialiniai tinklai „Facebook“ ir „Twitter“ praneša laikinai sustabdę arba pašalinę šimtus su Iranu ir Rusija susijusių paskyrų, kurių veikla buvo „neautentiška“ ir „manipuliatyvi“, informuoja BBC.

Pasak „Facebook“ įkūrėjo ir vadovo Marko Zuckerbergo, „klaidinamais“ buvo pripažinti daugiau kaip 650 šiame socialiniame tinkle veikiančių puslapių ir grupių.

Tuo metu „Twitter“ atstovai pranešė laikinai sustabdę 284, kaip įtariama, su Iranu susijusias paskyras.

Apie paskyrų pašalinimą ir sustabdymą socialiniai tinklai pranešė kitą dieną po to, kai programinės įrangos gamintoja „Microsoft“ informavo užkardžiusi Rusijos kibernetines atakas, nukreiptas prieš konservatyvias JAV organizacijas.

Twitter

Antradienį „Facebook“ informavo po ne vieną mėnesį trukusių tyrimų nustatęs didelį skaičių paskyrų, kurių „veikla buvo neautentiška“. Teigiama, kad jos susijusios su Irano ir Rusijos vykdomomis kampanijomis.

„Draudžiame tokį elgesį, nes norime, kad žmonės galėtų pasitikėti savo užmezgamais ryšiais“, – sakoma bendrovės pranešime.

Nors tyrimas vis dar tęsiasi, socialinio tinklo atstovai teigia, kad minėtos kampanijos buvo nukreiptos prieš Artimųjų Rytų, Lotynų Amerikos, Jungtinės Karalystės ir JAV gyventojus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.23; 08:51

Saudo Arabijoje pirmą kartą per 35 metus buvo viešai parodytas kino filmas. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“.

Amerikiečių režisieriaus Ryano Cooglerio juosta „Juodoji pantera“ (Black Panther) buvo demonstruojama į kino teatrą pertvarkytoje koncertų salėje Rijade. Pažiūrėti filmo atėjo tiek vyrai, tiek moterys. Kaip pažymi agentūra, seanso metu žiūrovai plojo ir valgė spragėsius.

Viešai rodyti kino filmus Saudo Arabijoje buvo uždrausta praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Šalies religiniai veikėjai laiko viešus pramoginius renginius „ydų šaltiniu“ ir ragina jaunimą juose nesilankyti. Jie taip pat draudžia naudotis socialiniais tinklais.

Anksčiau buvo pranešta, kad iki 2030 metų Saudo Arabijoje bus atidaryta daugiau kaip 300 kino teatrų, kuriuose bus daugiau kaip 2 tūkstančiai ekranų. Tai leis sukurti 30 tūkstančių nuolatinių darbo vietų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.20; 00:30

Savo įsikišimą į JAV prezidento rinkimus Rusija vertina kaip pasisekusį ir šiemet vyksiančius Kongreso rinkimus laiko proga surengti dar vieną ataką, antradienį įspėjo Jungtinių Valstijų vyriausiasis žvalgybų vadas.

Kalbėdamas Senato žvalgybos komitete, Nacionalinio saugumo direktorius Danielis Coatsas teigė, kad „reikia neabejoti“, jog savo mėginimą kištis į 2016-ųjų prezidento rinkimus Rusija laiko „pasisekusiu“.

Tuo metu 2018-ųjų rudenį įvyksiančius JAV Kongreso rinkimus Maskva vertina kaip dar vieną progą paveikti demokratinius procesus Jungtinėse Valstijose, pridūrė jis.

JAV žvalgybų agentūros jau kurį laiką tvirtina manančios, kad Rusija mėgino pakreipti 2016-ųjų rinkimų baigtį Donaldo Trumpo naudai. Tą, pasak žvalgybininkų, ji darė skleisdama propagandą socialiniuose tinkluose ir kibernetinės atakos metu pavogdama Demokratų partijos elektroninius laiškus. Pati Rusija tokius kaltinimus neigia.

Abi didžiosios JAV politinės partijos jau pradėjo rengtis lapkritį vyksiantiems Kongreso rinkimams.

Prezidento Respublikonų partija sieks išsaugoti savo turimą daugumą Atstovų rūmuose ir Senate, o demokratai, savo ruožtu, tikisi, kad rinkėjų nepasitenkinimas D. Trumpo valdžia padės pergalę švęsti jiems.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.14; 07:02

Dauguma amerikiečių nepritaria pranešimams, kuriuos JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) skelbia savo asmeninėje „Twitter“ paskyroje, ir apskritai mano, kad Baltųjų rūmų šeimininkas elgiasi ne taip, kaip derėtų prezidentui, rodo televizijos kanalo ABC apklausos rezultatai, publikuoti pirmadienį.

Apklausos duomenimis, 68 respondentų mano, kad D. Trampas savo veiksmais rodo neigiamą pavyzdį, 70 proc. apklaustųjų teigia, kad jis elgiasi ne taip, kaip derėtų prezidentui. 57 proc. respondentų pareiškė, kad kuo daugiau jie girdi apie D. Trampą, tuo mažiau jis jiems patinka. 56 proc. apklaustųjų pažymi, kad valstybės vadovo elgesys „kenkia jo prezidentavimui“, pažymi ABC.

Šios apklausos, atliktos kartu su laikraščiu „The Washington Post“, dalyviai kritikavo pranešimus, kuriuos D. Trampas publikuoja savo „Twitter“ paskyroje. 68 proc. respondentų daugumą prezidento žinučių „Twitter“ socialiniame tinkle vadina netinkamomis, 65 proc. – užgauliomis, 52 proc. – pavojingomis, rodo apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei tūkstantis atsitiktinai pasirinktų JAV gyventojų. 67 proc. respondentų nepritaria tam faktui, kad JAV vadovas naudojasi „Twitter“ tinklu.

Iškart po inauguracijos D. Trampas pradėjo naudotis oficialia prezidento paskyra „Twitter“ socialiniame tinkle, tačiau ir toliau publikavo žinutes savo asmeninėje „Twitter“ paskyroje. D. Trampas skiria ypatingą dėmesį socialiniams tinklams kaip informavimo ir bendravimo su savo šalininkais priemonei. JAV prezidento nuomone, kad jeigu nebūtų turėjęs galimybės per socialinius tinklus skelbti savo minčių visuomenei, jis niekad nebūtų tapęs JAV prezidentu.

Daugelis D. Trampo „Twitter“ socialiniame tinkle pasirodžiusių žinučių sulaukia kritikos iš prezidento priešininkų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.18; 07:20

Apie 50 protestuotojų pamėgino įsiveržti į Vokietijos teisingumo ministeriją Berlyno centre, rašo „Die Welt“.

Penktadienį demonstrantų grupė privažiavo furgonu su ilgomis kopėčiomis prie ministerijos pastato. „Atstatydinti Masą“ (Vokietijos teisingumo ministrą Heiką Masą (Heiko Maas), „Užversime sienas“, skandavo jie.

Demonstrantus išvaikė atvykusi policija. Kai kuriems aktyvistams gali būti iškeltos bylos dėl pasipriešinimo teisėsaugos darbuotojams. Akcijos organizatorius sulaikytas, pažymi laikraštis.

Preliminariais duomenimis, protestuotojai atstovauja ultradešiniesiems, pasisakantiems prieš imigraciją. Manoma, kad surengti tokią akciją juos paskatino įstatymo projektas dėl atkirčio neapykantos kurstymui socialiniuose tinkluose.

Migracijos krizė, kilusi Europoje 2015-aisiais, smarkiausiai smogė Vokietijai. Per metus į šalį atvyko per milijoną prieglobsčio prašytojų. 2016 metais migrantų skaičius žymiai sumažėjo ir siekė kelis šimtus tūkstančių.

Informacijos šaltinis – ELTA.

2017.05.20; 04:02

Prieš gerą dešimtmetį rinkodaros specialistams į rankas pateko aukso puodas – pirmuosius socialinius tinklus užplūdo asmenine informacija trokštantys pasidalyti žmonės.

Nemokamas informacijos srautas be didelio vargo leido susirinkti naudingą informaciją apie žmonių veiklą, pomėgius ir įpročius, bet kartu su juo atkeliavo ir socialinių tinklų varytotojų išsakoma patirtis apie įvairius prekių ženklus.

Persipynus vartotojo ir gamintojo siunčiamai bei gaunamai informacijai, kyla klausimas – kas šiandien atsakingas už paklausos sukūrimą ir tai, kad ji šiandien yra būtent tokia?

Continue reading „Kas atsakingas už vartotojų poreikius – gamintojas ar pats vartotojas?“

Vokietijos Federacinė žvalgybos tarnyba (BND) kuria sistemą, kuri leis jai kruopščiau susekti socialinių tinklų vartotojų aktyvumą realaus laiko režime. Kaip aiškėja iš specialiosios tarnybos slaptųjų dokumentų, patekusių Vokietijos laikraščio Süddeutsche Zeitung ir radijo stočių NDR ir WDR žinion, projektas pavadintas „Srautų duomenų analizė realaus laiko režime“.

Jo realizavimui planuojama išleisti apie 300 mln. eurų. Bundestagas patvirtins tokios sumos skyrimą jau kitą savaitę, praneša korespondentai.

Continue reading „Vokietijos žvalgyba seks socialinius tinklus“

Roskomnadzor‘o (Rusijos komunikacijų priežiūros tarnyba – vert.) vadovo pareiškimai apie „praktiškai neišvengiamą“ blokavimą Rusijos teritorijoje tokių socialinių tinklų kaip Twitter ir Facebook, neliko nepastebėti.

Be lauktos neigiamos Runeto reakcijos, valdininką patramdė ir Kremlius. Kas tai buvo: susiskaldymo interneto reguliavimo klausimu viršūnėse požymis ar visuomenės nuomonės tyrinėjimas? – spėlioja žiniasklaida.

Continue reading „Reakcija į grasinimus Rusijoje užblokuoti Twitterį“

JAV ambasadorius Maskvoje Maiklas Makfolas (Michael McFaul) naudojasi socialiniais tinklais, kad pateiktų savo poziciją visuomenei, rašo leidinyje Foreign Policy žurnalistė Anna Nemcova. Antai gruodžio pradžioje jis surengė tikrą „maratoną“ – atsakinėjo į rusų – Twitter vartotojų – klausimus.

A.Nemcova prisipažįsta: jai kaip pradedančiai Twitter vartotojai buvo labai įdomu stebėti, kaip „profesionalas“ (taip ji vadina Makfolą) sprendžia vienas kitą atmetančius klausimus: reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp maksimalaus atvirumo, kurio reikalavo auditorija, ir būtino diplomatinio takto.

Continue reading „Užkariauja Rusijos „išprususių twitterininkų“ širdis“

Jaunas baltarusių politologas Jevgenijus Morozovas nemano, kad nauja globalinė demokratija gimė interneto dėka, rašo Raffaella Menikini laikraščio “La Repubblica” portale.

„Jevgenijus Morozovas įsitikinęs, kad internetas – ypatingas instrumentas, bet jį reikia išstudijuoti ir mokėti juo naudotis, kad internetas negalėtų manipuliuoti jumis savo interesams.

Politologas laikosi radikalaus požiūrio į „skaitmeninę retoriką“, kuri, jo nuomone, ir tapo pagrindiniu „5 Žvaigždžių judėjimo (M5S)” sėkmės ingredientu: „Jūs rizikuojate tuo, kad politinę tuštumą užpildys totalitarizmas ir menedžerizmas“.

Continue reading „Jevgenijus Morozovas ir judėjimo M5S internetinė retorika“

barakas_obama

Digital Policy Council pranešime nurodoma, kad 2012 metais 123-jų pasaulio šalių lyderiai (tai yra trys iš keturių) naudojo Twitter‘į bendravimui su gyventojais, praneša ABC korespondentas. Nuo 2011 metų tas rodiklis išaugo 78-iais procentais.

Pastaraisiais metais socialiniai tinklai – paspirtis politiniams aktyvistams. „Dažnai internetinis aktyvumas vertinamas kaip grėsmė vyriausybėms. Tačiau Twitter‘is išpopuliarėjo ir tarp valstybės veikėjų: jie suvokia tiesioginio bendravimo su piliečiais naudą“, – sakoma pranešime. Maža to, Twitter‘is, skirtingai nuo tradicinės žiniasklaidos, staigiai tarsi virusas išplatina naujienas.

Continue reading „Twitter‘is – dar vienas politikos instrumentas“

sluzba_vnesnej

Rusijos SVR (Služba vnešnej razvedki) nuo šių metų pradžios kuria naujas tinklaraščių monitoringo metodikas. Apie tai rašo laikraštis “Kommersant”.

Tinklaraščių monitoringui Išorinės žvalgybos tarnyba (rus. SVR) išleido 30 milijonų rublių. “Komersant” duomenimis, kalbama apie tris tenderius už tokią sumą.

Pagrindinis tikslas – parengti visuomenės nuomonės formavimo per socialinius tinklus metodikas. Tai bus daroma tam tikrų informacinių pranešimų pagalba. Visų tenderių užsakovas – viena karinė dalis, kuri, kaip rašo leidinys, priklauso Išorinės žvalgybos tarnybai.

Continue reading „Rusijos Išorinės žvalgybos tarnyba ketina kontroliuoti socialinius tinklus“

ne_boltai_viena

Apie kokius „pavojingus dalykus“ internetiniuose tinkluose darė užuominas Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas?

Rusijos interneto naudotojai apie tai sužinos lapkričio 1-ąją: Valstybės Dūma priėmė prieštaringas pataisas interneto įstatymui, leidžiančias be teismo sprendimo blokuoti „žalingas internetines svetaines“.

Dar iki tol valdžia sugriežtino įstatymą dėl susirinkimų ir pasiūlė iš užsienio finansuojamoms nekomercinėms organizacijoms (NKO) priskirti „užsienio agentų“ statusą. O tai rusams atitinka sąvokas „šnipas“ ir „liaudies priešas“. Apie tai daug rašo užsienio žiniasklaida, pateikdama kritiškų pastabų bei palyginimų. Slaptai.lt pateikia keletą labiausiai įsiminusių publikacijų santraukų, atskleidžiančių, kur link ritasi Rusija.

Continue reading „Kremlius bando atkirsti Rusijos gyventojus nuo interneto ir užsienio agentų įtakos“

muhammed-buazizi-tunus-2011

Kartais mes neteisingai, nepagrįstai pervertiname Facebook ir kitų panašių socialinių tinklų įtaką nuomonės formavimui.

Štai Lietuvos spaudoje daug kur skaičiau, esą revoliucija Tunise kilo dėl to, kad arabai pradėjo masiškai … naudotis internetu ir Facebook erdvėje ėmė tarpusavyje dalintis aktualia informacija.

Būtų kvaila priešgyniauti, esą Facebook ir kiti panašūs socialiniai tinklai visiškai nepagyvino, visiškai nepaspartino revoliucinių judėjimų minėtoje Afrikos valstybėje. Būtų trumparegiška tvirtinti ir tai, kad Facebook teturi minimalią įtaką visuomenei, negali suburti milijoninės auditorijos.

Continue reading „Tunisiečio Mohamedo Buazizio auka ir Facebook populiarumas“