Jungtinės Karalystės (JK) nacionalinis transliuotojas BBC paskelbė planus atleisti 450 darbuotojų, mažinti išlaidas ir restruktūrizuoti smulkiąją žiniasklaidą Anglijoje.
 
JK žurnalistų profsąjunga perspėjo, kad darbuotojų atleidimai padarys „didelę įtaką“ BBC vietos žiniasklaidos priemonėms.
 
Transliuotojo teigimu, „BBC England“ vietinių radijo stočių ir regioninės televizijos tinklas „bus smarkiai performuotas“, kad iki 2022-ųjų kovo būtų sutaupyta 25 mln. svarų sterlingų (apie 27,7 mln. eurų).
 
„Tai reikštų, kad iš 3 000 Anglijos regionuose dirbančių darbuotojų bus atleista apie 450“, – sakoma BBC pranešime.
 
Pasak BBC, dėl koronaviruso pandemijos bendrovė turės sumažinti išlaidas maždaug 125 mln. svarų, nes sumažėjo gaunamos pajamos.
„BBC England“ direktorė Helen Thomas teigė, kad daugelis BBC regioninių žiniasklaidos priemonių „buvo sukurtos daugiau nei prieš 50 metų, mažai pasikeitė, todėl dabar joms reikia pokyčių“.
 
„Gyvename „Facebook“ bendruomenės grupių ir „WhatsApp“ kaimynų pokalbių kambario amžiuje. Turime prisitaikyti, kad geriau atspindėtumėme tai, kaip žmonės gyvena savo gyvenimus, kaip jie sulaukia naujienų, ir kokio turinio jie nori“, – sakė H. Thomas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.03; 00:30

Gražina Ramanauskaitė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Ketvirtadienį Seimui  pateikta Gražinos Ramanauskaitės kandidatūra antrai kadencijai eiti Žurnalistų etikos inspektoriaus pareigas.
 
Kalbėdama iš Seimo tribūnos G. Ramanauskaitė apžvelgė, ką pavyko nuveikti per  penkerius  kadencijos metus.
 
„Žymiai išaugo institucijos darbo apimtys ir rezultatai: išnagrinėjome dvigubai daugiau skundų ir buvo priimta dvigubai daugiau sprendimų, stipriai išaugo tyrimų, atliekamų savo iniciatyva, skaičius. Įprasta praktika tapo viešos konsultacijos ir rekomendacijos viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams. Tarnybos darbo kokybę įvertino ir teismai – sprendimų pagrįstumas teismuose išaugo iki 100 procentų. Ypatingą dėmesį skyrėme tarpinstituciniam bendradarbiavimui, bendradarbiavimui su nevyriausybinėmis organizacijomis. Tarptautiniu lygmeniu tapome labiau matomi – tapau Pasaulio ombudsmenų organizacijos ONO nare“,– sakė G. Ramanauskaitė.
 
Pasak jos, daugiau dėmesio skirta visuomenės informavimui ir piliečių raginimui ginti savo pažeistas teises, taip pat žiniasklaidos stebėsenai ir rekomendacijų viešinimui. Tarnyboje buvo įdiegta monitoringo sistema, ypatingas dėmesys pradėtas skirti ne tik tradiciniams informacijos kanalams, bet ir socialiniams tinklams. 
 
„Tai davė savo vaisių – išaugo visuomenės pasitikėjimas tarnyba, mūsų sprendimai – gal ir nepopuliarūs, bet gerbiami ir vykdomi, ženkliai sumažėjo Nepilnamečių apsaugos įstatymo pažeidimų. Akivaizdu, kad visuomenės informavimo srityje stiprėja suvokimas, jog atsakomybė už pažeidimą yra neišvengiama“,– sakė G. Ramanauskaitė.
 
Ji apgailestavo, kad tarnybos biudžetas jau 10 metų išliko toks pats, nors atsirado naujų funkcijų, padidėjo darbo krūviai ir veiklos tempai.
„Tačiau džiugina tai, kad net tokiomis spartietiškomis sąlygomis pavyko išsaugoti profesionalią komandą“,– sakė ji.
 
G. Ramanauskaitė prašė Seimo palaikymo stiprinant tarnybos finansinį stuburą, nes vis sunkiau konkuruoti dėl talentų, ypač profesionalių teisininkų, ir tuo pat metu išlaikyti aukštą kokybės kartelę. 
 
G. Ramanauskaitė iš Seimo tribūnos žadėjo dar daugiau dėmesio skirti visuomenės informavimui socialiniuose tinkluose, pažeidimų prevencijai tradicinėje žiniasklaidoje ir skatinti aktyvesnį piliečių įtraukimą į savo teisių gynimą,  ypatingą dėmesį skiriant asmenų garbės ir orumo, privatumo, duomenų apsaugos gynybai.
 
ELTA primena, kad Seimo Kultūros komitetas vienbalsiai  yra pritaręs  G. Ramanauskaitės kandidatūrai eiti Žurnalistų etikos inspektoriaus pareigas antrą kadenciją iš eilės. Priimdamas sprendimą komitetas atsižvelgė į organizacijų, vienijančių viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus, siūlymus.
 
Po prisistatymo Seime G. Ramanauskaitės kandidatūrą svarstys Seimo frakcijos ir komitetai. Projekto svarstymas ir priėmimas Seimo posėdyje numatomas birželio mėnesį.
 
G. Ramanauskaitės kadencija baigsis šių metų birželio 17 d. Ji yra įgijusi lietuvių filologijos bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius Vilniaus universitete. Darbą Lietuvos naujienų agentūroje ELTA G. Ramanauskaitė-Tiumenevienė pradėjo 1998 m., 2007 m. buvo paskirta Lietuvos naujienų agentūros ELTA generaline direktore.
Internetinė žiniasklaida. Slaptai.lt nuotr.
 
Pagal Visuomenės informavimo įstatymą Žurnalistų etikos inspektorių penkeriems metams skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pasiūlo organizacijos, vienijančios viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus ir kurių narių veiklai taikomos Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso normos. Tas pats asmuo inspektoriumi negali būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
 
Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos. Jis nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, dėl teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse, taip pat vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi Visuomenės informavimo ir kituose įstatymuose nustatytų visuomenės informavimo principų, pagal savo kompetenciją prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos.
 
Inspektoriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir pareigoms atlikti būtiną kompetenciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.29; 08:34

Twitter. Slaptai.lt nuotr.

Socialinis tinklas „Twitter“ ir ateityje ženklins specialiu ženklu pranešimus, kuriuose gali būti nepatikimos informacijos. Tai ketvirtadienį savo paskyroje pranešė kompanijos vadovas Jackas Dorsey`is.
 
Šis įrašas pasirodė kilus skandalui su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
 
Trečiadienį Baltųjų rūmų šeimininkas viešai pagrasino pereisiąs prie griežtesnio socialinių tinklų veiklos reguliavimo, jeigu jie toliau „slopins konservatorių balsus“. D. Trumpas tai pareiškė po to, kai vienas iš jo pranešimų tviteryje buvo pažymėtas specialiu ženklu, įspėjančiu skaitytojus, kad informacija gali būti nepatikima ir ją reikia papildomai patikrinti. Socialinis tinklas taip reagavo į JAV lyderio žodžius, kad demokratai, siųsdami kai kurių valstijų gyventojams balsalapius, skirtus balsavimui paštu per lapkričio mėnesį įvyksiančius prezidento rinkimus, mėgina sudaryti sąlygas sukčiavimui.
 
„Jeigu kažkas ir yra atsakingas už kompanijos veiksmus, tai esu aš. Prašau palikti mūsų darbuotojus ramybėje. Mes ir ateityje ženklinsime nekorektiškus ar ginčytinus pranešimus, susijusius su rinkimais visame pasaulyje“, – parašė J. Dorsey`is. Kartu jis pabrėžė, jog bendrovė neketina tapti „paskutine tiesos instancija“. “Mūsų tikslas – surinkti vienas kitam prieštaraujančius pareiškimus ir parodyti informaciją įvairiais aspektais, kad žmonės patys galėtų ją vertinti“, – pabrėžė „Twitter“ vadovas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.28; 14:00

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas vyr. ltn. Mažvydas Kunevičius. SAM nuotr.

Šalies informacinę erdvę stebintys Lietuvos kariuomenės (LK) ekspertai atkreipia dėmesį, kad dezinformacijos, melagingos informacijos ir konspiracinių teorijų srautas mūsų informacinėje erdvėje išlieka didelis. Specialistai įspėja, kad nepatikrinus informacijos šaltinių ir atidarius piktavalių siunčiamas nuorodas gali būti užkrėsti vartotojų kompiuteriai, pasinaudota vartotojų asmeniniais duomenimis dezinformacijos skleidimui.
 
LK Strateginės komunikacijos departamento duomenimis, nuo vasario 1 d. Lietuvoje užfiksuoti 1 278 klaidinamos informacijos atvejai, o tai beveik keturis kartus daugiau nei 2017-2019 metais tuo pačiu laikotarpiu. Tad specialistai ragina gyventojus išlikti budrius ir ypač kritiškai vertinti bei patikrinti socialiniuose tinkluose ir fiktyviuose portaluose skleidžiamą informaciją.
 
LK Strateginės komunikacijos departamento atstovo, vyr. ltn. Mažvydo Kunevičiaus teigimu, klaidinamos informacijos tikslas yra skaldyti visuomenę, siekiant formuoti skeptišką nuomonę dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) ir NATO bei koronaviruso infekcijos (COVID-19) pavojaus.
 
„Pastebima, kad visose Baltijos šalyse plinta informacija apie neva koronaviruso infekcija užsikrėtusius NATO karius. Lietuvoje piktybiškai stengiamasi kelti abejones dėl karantino reikalingumo, gydymo priemonių bei vakcinų kūrimo, taip pat menkinti infekcijos keliamą pavojų, teigiant, jog sergančiųjų ir mirusiųjų skaičius yra dirbtinai sumažintas. Žinoma, tokie svarstymai gerokai prasilenkia su logika“, – SAM pranešime cituojamas M. Kunevičius, Lietuvos kariuomenės atstovas Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių situacijų operacijų centre, kuruojantis dezinformacijos valdymo klausimus.
 
Karininkas kaip vieną iš klaidingos informacijos pavyzdžių paminėjo Brazilijoje atsiradusią teoriją, kuri plinta visame pasaulyje – ši teorija teigia, kad nėra koronaviruso, o valdžia tik apgaudinėja žmones. Šiai teorijai įrodinėti pasitelkiamos nuotraukos su kapinėse iškastais karstais, kurie – tušti.
Karantinas. Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotrauka
 
„Įdomu tai, kad šios nuotraukos paimtos iš kito laikotarpio – 2017 m., t.y. kol dar nebuvo koronaviruso. Jos susijusios su tais metais Brazilijoje kilusiu skandalu, kai žmonės norėdami gauti draudimo išmokas už mirusius artimuosius, fiktyviai formindavo jų mirtis. Draudimo bendrovės, norėdamos įsitikinti, ar žmogus tikrai mirė, prieš priimdamos sprendimus dėl išmokų išmokėjimo, inicijuodavo karstų iškasimą ir juos neretai rasdavo tuščius”, – pasakojo M. Kunevičius.
 
Jo teigimu, dezinformacijai skleisti naudojami įvairūs kanalai: naujienų portalai, televizija, radijas, laiškai, blogai, filmukai, straipsniai.
 
Pasak vyr. ltn. M. Kunevičiaus, informacinio karo, klaidinamos informacijos ar dezinformacijos tikslas – sutrikdyti, sugluminti, sukelti nesantaiką. Anot karininko, kad nepakliūtume į melo pinkles, reikėtų vadovautis keliomis svarbiomis taisyklėmis.
Stopfake.org nuotraukoje: klaidinantys, meluojantys, dezinformuojantys Rusijos pranešimai.
 
„Pirmiausia, patikrinkite socialinio tinklo paskyros istoriją ir nuotraukas – netikros anketos būna sukurtos neseniai ir dažniausiai neturi realaus žmogaus nuotraukų. Įtarimą gali sukelti, jei anketa seka daug skirtingo turinio puslapių, paskyroje dalijamasi nepatvirtintais informacijos šaltiniais, reklamomis ir žaidimų programėlėmis. Jei tokio profilio anketos valdytojas komentuoja jūsų paskyroje ar bando su jumis užmegzti ryšį, reikėtų paspausti „Report“ mygtuką ir socialinės medijos platformų saugumo specialistai ją patikrins“, – sako LK karininkas.
 
Specialistai rekomenduoja prieš dalinantis informacija savo paskyroje gerai pasverti, ar informacija, kuria jūs norite pasidalinti, yra patikima. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ypač paveikiamais abejotinos kokybės informacija yra tie, kurie neturi savo nuomonės ar nėra iki galo apsisprendę, kurią pusę ar kurį viešai skelbiamą naratyvą palaikyti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.26; 08:00

Internete apie Covid-19 – gausybė įvairiausių pranešimų. Slaptai.lt nuotr.

Jungtinės Amerikos Valstijos penktadienį apkaltino Kiniją ir Rusiją bendradarbiavimu platinant tikrovės neatitinkančią informaciją apie koronaviruso pandemiją. Pasak Vašingtono, Pekinas kuo toliau, tuo labiau taiko Maskvos ištobulintus metodus, informuoja AFP.
 
„Dar prieš COVID-19 krizę matėme tam tikrą koordinavimą propagandos srityje tarp Rusijos ir Kinijos“, – sako Lea Gabrielle, specialioji pasiuntinė iš JAV valstybės departamento Globalaus įsitraukimo centro (Global Engagement Center), stebinčio užsienio propagandą.
 
„Kilus pandemijai bendradarbiavimas tarp abiejų valstybių dar labiau paspartėjo (…) ir jos bando formuoti visuomenės nuomonę apie COVID-19 pandemiją siekdamos savų tikslų“, – sakė ji žurnalistams.
 
Pasak L. Gabrielle, kovo mėnesį Kinijos diplomatų naujų sekėjų skaičius socialiniame tinkle „Twitter“ išaugo nuo 30 per parą iki daugiau nei 720.
 
Šis centras anksčiau paskelbė, kad tūkstančiai su Rusija siejamų paskyrų socialinėje žiniasklaidoje platino sąmokslo teorijas apie koronavirusą, įskaitant ir teiginius, kad jį sukūrė Jungtinės Valstijos.
 
Be to, anksčiau JAV papiktino Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtas įrašas apie tai, kad koronavirusą Uhano mieste išplatino JAV kariuomenė. Kovo mėnesį JAV ir Kinijos prezidentai Donaldas Trumpas ir Xi Jinpingas kalbėjosi telefonu ir, regis, abi šalys sutarė susilaikyti nuo panašių teiginių.
JAV Valstybės sekretorius Maikas Pompeo. EPA – ELTA nuotr.
 
Tačiau įtampa vėl išaugo po to, kai JAV valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo pareiškė, kad virusas galėjo kilti Uhano virusologijos laboratorijoje. Šį kartą Pekinas tokias mintis pavadino dezinformacija.
 
Tiek Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), tiek geriausi JAV epidemiologai aiškina, kad nėra jokių įrodymų, jog virusas galėjo būti sukurtas laboratorijoje. Mokslininkai tikina, kad virusas kilo Uhano turguje, kur buvo pardavinėjama egzotiškų gyvūnų mėsa.
 
Penktadienį bendradarbiavimą pandemijos klausimais aptarė Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas.
 
V. Putinas sako, kad „Rusija prieštarauja bandymams pasinaudoti epidemija kaip pretekstu apkaltinti Kiniją ir ją tvirtai palaiko.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.10; 13:00

Spynelė. Slaptai.lt nuotr.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) specialistai įspėja, kad piktavaliai elektroninėje erdvėje intensyviai išnaudoja susidariusią ekstremalią situaciją dėl COVID-19 viruso plitimo. Prisidengiant įvairiomis institucijomis ir melaginga informacija, siuntinėjami laiškai su žalingu programiniu kodu, platinamos suklastotos svetainės, socialinės inžinerijos metodais bandoma vartotoją paskatinti įsidiegti kenkėjišką programinę įrangą ir kitais būdais užvaldyti įrenginius bei išgauti konfidencialią informaciją.
 
Viena iš pasauliniu mastu plintančių su COVID-19 susijusių apgavysčių formų yra „Pasaulio sveikatos organizacijos“ imitavimas, siunčiant melagingą informaciją elektroniniu paštu su kenkėjiškomis nuorodomis, esančiose laiškuose ar jų prieduose. NKSC specialistai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos atveju gali būti siekiama suklastoti Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, savivaldybių publikuojamą informaciją, kuriami fiktyvūs naujienų tinklalapiai.
 
Kibernetinio saugumo specialistai rekomenduoja kritiškai vertinti elektroniniu formatu (elektroniniame pašte, socialiniuose tinkluose, SMS žinutėse) gaunamas nuorodas, susijusias su COVID-19 tematika. Žalingos nuorodos, vedančios į netikrus puslapius ar į naudotojo kompiuterį atsiunčiančios žalingo kodo programinę įrangą, dažnai būna siunčiamos kartu su žinute. Naudojami socialinės inžinerijos metodai: dominuoja skubos, svarbos, krizės ar nelaimės motyvai. Tokie laiškai taip pat dažnai būna siunčiami apsimetant kompetentingomis institucijomis, todėl būtina atidžiai įvertinti tokių gaunamų laiškų autentiškumą ir turinį, atkreipiant dėmesį į pateiktas nuorodas ir prisegamus priedus.
Spyna. Slaptai.lt nuotr.
 
NKSC specialistai pataria įsitikinti siunčiamos nuorodos autentiškumu , o tai padaryti galima užvedus pelyte ant adreso (nespaudžiant) – nuorodoje neturėtų būti publikuotas kitos svetainės adresas. Jie taip pat atkreipia  dėmesį, kad netikra nuoroda gali būti labai panaši į egzistuojančio ir gerai žinomo tinklapio adresą. „Svarbu įsitikinti, ar siunčiama nuoroda turi patikimą SSL/TLS sertifikatą, šifruojantį perduodamus duomenis. Dažniausiai populiariausios naršyklės įspėja, jeigu nėra naudojamas sertifikatas, ar jis nėra patikimas, tačiau paprasčiausias būdas įsitikinti – prie http trumpinio turi būti raidė „s“, pvz.: https://www.nksc.lt. „,– kaip pavyzdį pateikia kibernetinio saugumo specialistai. 
 
Taip pat rekomenduojama vengti atskleisti asmeninę informaciją, ypač elektroniniu paštu, socialiniuose tinkluose, SMS žinutėmis ar skambučiais neatskleisti savo asmeninių ar finansinių duomenų. Valstybinės institucijos, bankai, sveikatos priežiūros įstaigos niekada nesikreips su prašymu elektroniniu paštu ar telefonu atskleisti asmeninę informaciją (pvz., asmens kodo, kreditinės ar debetinės kortelės numerio, banko autentifikavimo kodo ir pan.). Gavus panašius prašymus tikslingiausią tokią informaciją perduoti policijai. Kaip atpažinti klastotas nuorodas, galima susipažinti Nacionalinio kibernetinio saugumo centro biuletenyje: https://www.nksc.lt/doc/biuleteniai/2018-05-15%20phishing%20klastotes%20ir%20duomenu%20vagystes.pdf
 
Kadangi piktavaliai esamą situaciją naudoja ir melagingai informacijai skleisti,  rekomenduojama remtis tik oficialia Lietuvos valstybės ir patikimų žiniasklaidos priemonių teikiama informacija. Socialiniuose tinkluose platinamos žinutės, prieš jomis pasidalinant, taip pat turėtų būti tikrinamos.
 
Vienas esminių būdų, siekiant apsisaugoti nuo piktavalių – nuolat būti atidiems ir kritiškai vertinti gaunamą informaciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.02; 10:40

Dėl smurto protrūkio po balandžio 21-osios teroro aktų Šri Lankos vyriausybė vėl laikinai užblokavo socialinius tinklus, tarp jų – „Facebook“ ir „WhatsApp“. Tai pirmadienį pranešė „Reuters“, remdamasi Šri Lankos valstybinės informacijos departamentu. 

Kaip informuoja agentūra, remdamasi liudininkais, sekmadienį salos vakaruose esančiame Čilau mieste po susižodžiavimo feisbuke kelios dešimtys žmonių apmėtė akmenimis mečetes ir parduotuves, priklausančias musulmonams. Vietos žiniasklaida taip pat pranešė apie kelis incidentus, įvykusius miesto apylinkėse naktį į pirmadienį.

Ankstesnis draudimas naudotis socialiniais tinklais, įvestas po virtinės sprogimų saloje, galiojo beveik 10 dienų, nuo balandžio 21-osios iki 30-osios.

Balandžio 21-ąją Šri Lankoje buvo įvykdyta didžiausia šalies istorijoje serija teroro aktų. Kolombe, Negombe ir Batikalojoje iš viso nugriaudėjo aštuoni sprogimai, daugiausia – katalikų bažnyčiose per Velykų pamaldas ir viešbučiuose. Naujausiais duomenimis, teroro aktai pareikalavo maždaug 250 žmonių gyvybių. 

Šri Lankos valdžios nuomone, šiuos išpuolius surengė šalies grupuotė „Jamaat al-Tawhid al-Watania“, kuri gali turėti ryšių su užsienio islamistinėmis organizacijomis. Iki šiol Šri Lankos pareigūnai sulaikė jau daugiau kaip 100 žmonių, kurie gali būti susiję su teroro aktais.

Stasys Gimbutis (ELTA)

Europos Sąjungos žvalgybos agentūros stebi Rusijos pastangas daryti įtaką Europos Parlamento rinkimams, kurie prasideda gegužės 23 dieną, savo dabartinės situacijos pranešimuose teigia naujienų agentūra dpa.

Pastangos įtraukia socialinės žiniasklaidos tinklų naudojimą ir tokių valstybės remiamų stočių, kaip RT, panaudojimą Rusijai draugiškų ir Europos Sąjungai kritiškų partijų rėmimui, teigė žvalgybos agentūros.

Tai itin nukreipta į jaunus žmones. Kai kuriais atvejais tikslas yra tiesiog sukelti abejonių dėl Europos Parlamento svarbos ir sumažinti rinkimų, kurie numatyti gegužės 23-26 dienomis, aktyvumą. 

Aukšto lygio žvalgybos pareigūnai pabrėžia, kad dabartinės Rusijos pastangos yra mažiau matomos negu per Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus 2016 metais ar Prancūzijos rinkimus 2017 metų gegužę. Jungtinėse Valstijose Rusija vogė garsių demokratų elektroninius laiškus, kad pakenktų Hillary Clinton kandidatūrai. Prancūzijoje Rusijos fondai buvo panaudoti kraštutinės dešinės populistų kandidatės Marine Le Pen paramai.

Rusijos vyriausybė kategoriškai atmetė kaltinimus. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, šalis nesiekia paveikti Europos Parlamento rinkimų ir neturi kitų su rinkimais susijusių intencijų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.14; 06:00

„Facebook“ pranešė pirmąjį metų pusmetį sugriežtinsiantis politinės reklamos socialiniame tinkle taisykles šalyse, kuriose šiemet vyks rinkimai, taip siekdamas sustiprinti skaidrumą, kurį bendrovė buvo priversta užtikrinti po skandalų Jungtinėse Valstijose, Didžiojoje Britanijoje ir Brazilijoje.

„Besiruošdami svarbiems šių metų rinkimams visame pasaulyje, tęsiame pastangas užkirsti kelią užsienio valstybių kišimuisi ir suteikiame vartotojams daugiau informacijos apie reklamą, kurią jie mato mūsų socialinėse platformose“, – teigiama „Facebook“ pranešime.

Jungtinėse Valstijose, Didžiojoje Britanijoje ir Brazilijoje norintieji užsisakyti politinę reklamą turi patvirtinti savo tapatybę ir gyvenamąją vietą. Be kita ko, politinė reklama „Facebook“ šiose šalyse yra saugoma viešoje elektroninėje bibliotekoje iki 7 metų.

„Nušviečiant politinę reklamą, naujienų tarnybos, reguliuotojai, priežiūros institucijos ir žmonės visame pasaulyje gali reikalauti atsakomybės iš reklamos davėjų ir „Facebook“, – teigiama socialinių tinklų milžino pranešime.

Pasak „Facebook“, prieš pat ateinančius rinkimus Nigerijoje ir Ukrainoje nebus leidžiama jokia užsienio subjektų politinė reklama. Indijoje „Facebook“ paleis elektroninę reklamos biblioteką ir reikalaus iš politinės reklamos užsakovų tapatybės patvirtinimo.

Tuo tarpu Europos Sąjungoje „Facebook“ paleis vadinamuosius „skaidrumo įrankius“ prieš pat Europos Parlamento (EP) rinkimus gegužę. Iki birželio pabaigos „Facebook“ tikino suteiksiantis prieigą prie šių įrankių, užtikrinančių daugiau skaidrumo, reklamos davėjams visame pasaulyje.

„Facebook“ pernai buvo priverstas pripažinti, kad „Cambridge Analytica“, politinė įmonė, 2016 m. dirbusi Donaldui Trumpui, pavogė dešimčių milijonų „Facebook“ vartotojų duomenis.

Kai kurie „Brexito“ referendumo kritikai kaltina „Cambridge Analytica“ pasinaudojus pavogtais duomenimis, siekiant pakreipti Didžiosios Britanijos gyventojus pasitraukimo iš ES link.

Tuo tarpu Jungtinėse Valstijose specialiojo prokuroro Roberto Muellerio D. Trumpo rinkimų kampanijos ryšių su Rusija tyrime buvo nagrinėjami „Facebook“ vartotojai ir privačios grupės, valdomos Interneto tyrimų agentūros, gerai žinomos kaip Rusijos „trolių ferma“.

Dėl tokio didžiulio nerimo Europos Parlamente ir JAV Kongrese buvo apklaustas net „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas.

Dar viena šalis, kurioje „Facebook“ buvo kritikuotas, yra Brazilija, kurioje, kritikų teigimu, „Facebook“ padėjo platinti dezinformaciją didžiulio sunkvežimio vairuotojų streiko pernai gegužę metu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.17; 07:58

Šiaulių apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimo paniekinimo.

Adolfas Ramanauskas-Vanagas pripažintas Lietuvos valstybės vadovu. Eltos nuotr.

Tyrimas pradėtas dėl socialiniuose tinkluose paskelbtos galimai A. Ramanauską-Vanagą šmeižiamos informacijos.

Praėjusių metų gruodžio 18 d. Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas „Lietuvos ryto“ žurnalisto pranešimas, kuriame nurodoma, kad vienoje socialinio tinklo paskyroje vaizduojama A. Ramanausko-Vanago nuotrauka su galimai šmeižiamojo pobūdžio informacija.

Pareigūnai, išnagrinėję šį žurnalisto pranešimą, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes dėl minimų galimų nusikalstamų veikų ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas.

Šiaulių apylinkės prokuratūra, įvertinusi turimus duomenis, panaikino policijos sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir jį pradėjo. Tyrimas pradėtas prokuroro reikalavimu, įvertinant tai, kad galima nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę ar ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl mirusiojo atminimo paniekinimo.

Už šią nusikalstamą veiką Baudžiamasis kodeksas numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.04; 04:00

JSocialinių medijų vaidmenį rinkimų procese aptaria NATO strateginės komunikacijos Kompetencijų centro direktorius Janis Sartas pokalbyje su žurnalistu Janiu Kinciu

Socialiniai tinklai – kaip nepasimesti informacijos gausoje

Iš pradžių pakalbėkime apie socialinių tinklų ir interneto poveikį rinkimų procesui ir galimas rizikas. Jūsų manymu, kaip tai įtakojo 13-os Saeimos rinkimus Latvijoje?

Aš manau, kad tai buvo pirmi rinkimai, kuriuose socialiniai tinklai atliko didelį vaidmenį rinkėjų poelgiui atskleisti. Žinoma, daug kas žiūri televiziją, tačiau skaičiai rodo, kad emocinį elgesį kur kas daugiau įtakoja socialinės medijos, nes jos tai išreiškia kur kas asmeniškiau. Šia prasme Latvijos patirtis nėra unikali, tai bendra tendencija. Rinkėjų įpročiai atitiko taip vadinamus informacinius burbulus. Priklausymas kuriai nors grupei pilniau atsiskleidė per pasirinkimą rinkimuose. Tai buvo akivaizdu. Šia prasme ir Švedijoje susiklostė panaši situacija. Manau, kad kitąmet Estijoje per rinkimus irgi bus pastebimi panašūs reiškiniai.

Antras dalykas – socialinėse medijose raiškiai komunikuoja emocijos ir dažnai jos skirtingose žmonių grupėse esti priešingos. Todėl daugeliui 13-os Saeimos rinkimai atrodė emocionaliai svaresni, nes komunikacija iš socialinių tinklų persikėlė ir į kitas medijas, tai tapo bendru fonu, todėl emocionalumas išliko ir po rinkimų.

Mes pergyvename didžiulius informacijos vartojimo įpročių pokyčius. Jie neabejotinai įtakoja įvairius socialinius procesus ir akivaizdžiai rinkimus.

Latvijoje prieš rinkimus buvo pastebėti Twitter troliai ir pirktos, robotizuotos sąskaitos, pakartojančios vieną ir tą pačią informaciją, pavyzdžiui, kurių nors rinkimų dalyvių labui. Tokias Twitter sąskaitas palyginti lengva atpažinti, bet yra daug neidentifikuotų interneto platformų panaudojimo būdų.

Laimė, latvių kalbos erdvė yra pakankamai maža ir ji neleido komercializuotis, pavyzdžiui, robotinių sąskaitų sferai. Taip, buvo pastebėta šiokia tokia jų įtaka. Savo ruožtu formuojasi globali rinka, kurioje pirkti tokius patarnavimus anglų, ispanų, rusų kalba yra pigu ir paprasta. Šioje pasaulinėje rinkoje yra pasiūlymų nuo labai supaprastintų botų ar trolių paslaugų iki išvystytų sistemų, kurias be specialių algoritmų pagalbos sunkiai atpažinsi: ar tai robotizuota sąskaita, ar kokios didesnės sistemos dalis. Latvijoje tokių nepastebėjome.

Žinoma, reikia atsižvelgti į tai, kad mes nematome visų duomenų. Facebook  arba Google duomenys lieka pačių kompanijų žinioje. Galime patikrinti tik atskiras detales, kurias patys pastebime empiriškai, bet yra daug nežinomųjų, nes nėra prieigos prie šių duomenų. Todėl manau, kad bent Europos  lygmenyje būtina kalbėti apie pagrindinius principus, apie asmens duomenų taisykles, ir nustatyti, kokia priedermė tektų didžiosioms voratinklio kompanijoms. Nepriimtina, kai kurioje nors valstybėje artėja rinkimai ir juos lydi rizikos, bet valstybė negali spręsti, ar duomenų kompanija bendradarbiaus ir padės šalinti šias rizikas. Tai yra gana nerimta.

Facebook vadovybė pastaruoju metu stipriai kritikuota ir ilgai viešai klausinėta dėl asmens duomenų panaudojimo pažeidimų.

Šis traukinys pajudėjo, ir Facebook atvejis primena posakį: ką pasėsi, tą ir pjausi. Jie labai agresyviai ir sąmoningai pelnėsi iš feikų sąskaitų, kurios buvo panaudotos Rusijos ir kitų žaidėjų naudai įtakojant rinkimų rezultatus bei kitus socialinius procesus.

Tačiau Facebook nėra vienintelė dezinformacijos platinimo platforma. Naujausi pastebėjimai liudija, kad dezinformaciją vis dažniau platina WhatsApp, Telegram. Tokio lygio, jog dėl dezinformacijos poveikio minia Indijoje ėmė linčiuoti žmones. Per WhatsApp išplatinta klaidinga informacija turėjo tokį pat didelį poveikį rinkimams Meksikoje, Brazilijoje. Taip pat lengvai manipuliuojamas įrankis yra Google priklausantis You Tube. Pastebėjome, kad Google reklamos plotuose populiarinama You Tube poveikio programatūra. Tai absurdas!

Turėdami omeny šį painų kontekstą, kaip rengiatės atremti galimas informacines atakas prieš 2019 metais vyksiančius Europos Parlamento rinkimus. Jau girdėjome replikas, kad Rusija laukia „sveikesnio ir atviresnio dialogo“ atstovavimo Europos Parlamente, esant reikalui galinti pritaikti  įvairius voratinklio poveikio instrumentus.

Europos Parlamento rinkimams priskirtini du reiškiniai. Pirmas, rinkimai vienu metu vyks daugely valstybių. Aš nemanau, kad būtų galima įvykdyti tokio pobūdžio atakas visose valstybėse vienu metu.

Penkios didžiosios valstybės skiria daugumą atstovų Europos Parlamente, žinoma, tai palengvina potencialių dezinformatorių darbą. Tačiau yra kitas esminis elementas: tipiškai labai nedaug žmonių dalyvauja Europos Parlamento rinkimuose, todėl yra potencialiai didesnė galimybė manipuliuoti procentiškai nedidelę rinkėjų dalį, veiksmingiau keisti rinkimų rezultatus. Žinoma, šie rizikos faktoriai yra dėmesio centre. Mūsų ligšiolinis darbas dėl Europos Parlameto rinkimų saugumo įvairiose valstybėse verčia mąstyti ir perspėti: jei valstybės tinkamai nepasiruoš, jos gali susidurti su labai rimta tikimybe, kad kas nors  įsikiš iš šalies.

Reikia turėti galvoje ir atvejus, kai šios užsienio jėgos kurioje nors šalyje turi bendramintį ar patikimą, sutampančių interesų jėgą. Pavyzdžiu gali būti Čekijos komunistų partija, labai akivaizdžiai žaidžianti su negatyviomis Rusijos jėgomis.

Kalbant apie savalaikį pasiruošimą rinkimams, Latvija pagirta už 13-os Saeimos rinkimus. Dėka valstybės vadovybės, informacinių technologijų saugumo prižiūrėtojų, kovos su korupcija ir kitų institucijų bendradarbiavimo atakos rinkimų metu buvo likviduotos.

Būtent. Dabar estų ir suomių kolegos prieš rinkimus savo valstybėse atvyksta pas mus ir perima Latvijos patirtį. Mūsų išvados domina daugelį.

NATO strateginės komunikacijos Kompetencijų centro tyrimai atskleidžia nerimą keliantį vaizdą dėl galimybės nusipirkti dezinformuojančius, kažkam palankius, arba priešingai, triuškinančius komentarus, trolius, net nulaužtas sąskaitas.

Aš manau, šia prasme yra atsakingos didžiųjų ryšių įrankių kompanijos. Kaip jau minėjau, negalėsime spręsti šios problemos tol, kol tyrėjai neturės prieigos, pavyzdžiui, prie Google duomenų. Yra ištisa rinka, siūlanti minėtus sandorius, kurie, manding, prieštarauja tų kompanijų interesams, bet, ko gero, už tai joms tenka šiokia tokia komercinė nauda, nes tokia voratinklių platforma yra lankoma dažniau ir ilgiau.

Mano nuomone, pirmiausia būtina sistema, kuri leistų realizuoti šiuo metu neprieinamų duomenų auditus, kad mes jaustumės saugūs. Tai domina daugelį. Šiuo metu persidalinama rinka. Pavyzdžiui, PR agentūros, kurios internete talpina reklamą, analizuoja taip vadinamų „influencerių“ sekėjų autentiškumą. Tarkime, kažkoks „influenceris“ didžiuojasi, kad jo paskyrą seka 1 000 000 žmonių, todėl už kiekvieną Instagram įrašą gali paprašyti didelių pinigų. Bet kai pradedi purtyti šiuos sekėjus, pasirodo, kad didelė dalis jų yra nupirkti arba netikri, todėl sąskaitos turėtojas negauna paprašytų pinigų. Vėl absurdo situacija, kurios be pačios platformos dalyvavimo negalime išspręsti.

Socialinių tinklų gausa – vertybė ar blogybė?

Kodėl mus tai jaudina? Mūsų atlikti eksperimentai parodė, kad čia didelį vaidmenį atlieka algoritmai. Pavyzdžiui, tam tikras skaičius žmonių pradeda žiūrėti vaizdo įrašą, kažko klausytis, arba „laikina“ kai kuriuos komentarus, konkrečios platformos algoritmai labai konkrečiai fiksuoja, ar žmonės reaguoja į kurį nors pranešimą ar nereaguoja. Jeigu yra daug pirminių peržiūrų, algoritmas šį apsilankymą dirbtinai pakylėja ir „pritraukia“ dar daugiau realių vartotojų. Kuriant tokias voratinklio sensacijas, siekiama manipuliuoti žmonų nuovoka, nes šie platformų algoritmai parodo žmonių reakciją.

Tarsi būtų nesvarbu, jei populiarinamas kačiuko vaizdo įrašas, bet kai tokiu būdu priekin „genamos“ politinės arba radikalios idėjos, tai gali būti labai pavojinga.

Kalbant apie valstybių atsakomybę sprendžiant šią problemą, mano nuomone, valstybės savo komunikacijoje turi stebėti ne žmones, o remtis faktais. Jei valstybė neturi tokių sienų, tada galima išnaudoti visą šio voratinklio įrankių arsenalą su puikiai technologiškai sukurtais vaizdo įrašais arba garso medžiaga, kurios žmogus negeba atskirti, ar tai tikra, ar tai – klastotė. Už 10 000 dolerių per mėnesį galima užsisakyti tokias kampanijas.

Kaip vystysis netikrų naujienų portalų judėjimas, kurių tikslas uždirbti pinigų už patalpintą reklamą?

Globaliame lygmeny tai yra didelė problema. Latvijos atveju ji yra ne tokia reikšminga, tai sietina su mano paminėtu faktoriumi – Latvija yra maža. Kalbama apie kitokius mastus, kai prisimename netikrų naujienų „fabriką“ Makedonijoje, kuris susižėrė daug pinigų prieš JAV prezidento rinkimus 2016 metais. Ši problema neišspręsta. Aš pritariu, kad šiam aktyvumui, ypač išnaudojančiam kraštutines formas, būtų taikoma baudžiamoji teisena. Tai būtų tikras būdas, adresuotas tiems, kuriems netikrų naujienų portalai yra pelningas verslas. Jei tu nori užsidirbti netikromis, labai emocionaliomis ir visuomenę priešinančiomis naujienomis, tada ruoškis pasekmėms – kalėjimo bausmei, o ne kam nors virtualiam.

Geriausias pasipriešinimas būtų – kritiška galvosena, ką ir kur skaityti, taip pat klasikinių medijų vaidmuo.

Taip. Paradoksas, kai klasikines medijas smaugia visos šios socialinės medijos, kurios pasisavina reklamos pinigus, atima verslo modelius ir t.t. Demokratinė sistema negali gyvuoti be klaskinių medijų, objektyvių žinių, gilios analizės. Mano nuomone, labai svarbu išsaugoti klasikinį medijų modelį, kuris yra analitiškas, objektyvus, visapusiškai aptariąs problemą ir suteikiąs galimybę skaitytojui mąstyti. Išgyvenimo modelis yra objektyvios, turiningos žinios, o ne emocijos. Vadinasi, atsisakyti koketavimo su klikbaito žanro antraštėmis. Tos medijos, kurios stengiasi kopijuoti socialinių medijų naujienų ciklus, galų gale labai pralaimės, nes socialiniuose tinkluose paskelbti naujieną yra labai pigu, o tradicinėms medijoms tai kainuoja kur kas daugiau.

Jūsų vertinimu, ar visuomenė tampa protingesnė po daugelio informatyvių kampanijų apie netikras naujienas ir su jomis susijusiais reiškiniais?

Labai svarbu apie tai kalbėti. Kai užsienio valstybėse pasakoju, kad Latvijoje rengiamos informacinės ir šviečiamosios kampanijos apie netikrų naujienų fenomeną, kaip su juo kovojama, į mane žvelgia su pavydu. Šis informatyvus aktyvumas būtinas, tačiau negalima įsivaizduoti, kad šios priemonės padės pilnai išspręsti šią problemą. Tikrai ne, ir to niekas nelaukia. Bet tai yra pirmas logiškas žingsnis.

Iš latvių kalbos vertė Arvydas Valionis

Parengta pagal diena.lv publikaciją

2018.01.03; 04:40

JAV prezidentas Donaldas Trumpas apkaltino technologijų milžines „Facebook“, „Twitter“ ir „Google“ šališkumu opozicinės Demokratų partijos naudai. Tai Jungtinių Valstijų vadovas pareiškė kitą dieną po to, kai Senato paskelbta ataskaita atskleidė, kad Rusijos agentai naudojosi socialiniais tinklais, siekdami pakreipti 2016 metų rinkimų baigtį D. Trumpo naudai.

„Facebook“, „Twitter“ ir „Google“ yra tokios palankios demokratams, kad net juokinga!“ – tviteryje rašė D. Trumpas.

Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.

„Išties, „Twitter“ apsunkino žmonių prisijungimą prie @realDonaldTrump (D. Trumpo paskyros tviteryje, – ELTA). Jie pašalino daug vardų ir itin sulėtino (sekėjų skaičiaus) augimo lygį ir greitį. Jie pripažino: NIEKO dėl to nedarė!“ – tvirtino JAV vadovas.

Pirmadienį paviešintame JAV Senato žvalgybos komiteto užsakymu atliktame tyrime kalbama apie Sankt Peterburge įsikūrusios Interneto tyrimų agentūros (IRA) organizuotą kampaniją, kuria siekta pakenkti demokratų kandidatei į prezidentus Hillary Clinton. To stengtasi pasiekti kurstant dešiniųjų sąmokslo teorijas ir skatinant nebalsuoti tradiciškai liberalių pažiūrų visuomenės grupes, pavyzdžiui, afroamerikiečius.

Vienoje iš IRA sukurtų paskyrų, pavadintoje „Blacktivist“, buvo skelbiamos tokios ir panašios žinutės: „Hillary Clinton nerūpi niekieno gyvybės. Hillary Clinton rūpi tik balsai.“

Kita vertus, ištyrę 3 841 IRA paskyras socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Instagram“, „Twitter“ ir „YouTube“, tyrėjai pastebėjo, kad dalis šių paskyrų stengėsi skatinti balsuoti respublikonams prijaučiančius baltaodžius amerikiečius.

Hilary Klinton. EPA-ELTA nuotr.

Dienraštis „The Washington Post“ pirmadienį pranešė, kad D. Trumpui laimėjus rinkimus, Maskvos agentai nusitaikė į specialųjį prokurorą Robertą Muellerį, tiriantį Rusijos kišimąsi į 2016-ųjų rinkimus bei galimą išrinktojo prezidento komandos ir Maskvos bendrininkavimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.19; 06:00

Facebook

Socialiniai tinklai „Facebook“ ir „Twitter“ praneša laikinai sustabdę arba pašalinę šimtus su Iranu ir Rusija susijusių paskyrų, kurių veikla buvo „neautentiška“ ir „manipuliatyvi“, informuoja BBC.

Pasak „Facebook“ įkūrėjo ir vadovo Marko Zuckerbergo, „klaidinamais“ buvo pripažinti daugiau kaip 650 šiame socialiniame tinkle veikiančių puslapių ir grupių.

Tuo metu „Twitter“ atstovai pranešė laikinai sustabdę 284, kaip įtariama, su Iranu susijusias paskyras.

Apie paskyrų pašalinimą ir sustabdymą socialiniai tinklai pranešė kitą dieną po to, kai programinės įrangos gamintoja „Microsoft“ informavo užkardžiusi Rusijos kibernetines atakas, nukreiptas prieš konservatyvias JAV organizacijas.

Twitter

Antradienį „Facebook“ informavo po ne vieną mėnesį trukusių tyrimų nustatęs didelį skaičių paskyrų, kurių „veikla buvo neautentiška“. Teigiama, kad jos susijusios su Irano ir Rusijos vykdomomis kampanijomis.

„Draudžiame tokį elgesį, nes norime, kad žmonės galėtų pasitikėti savo užmezgamais ryšiais“, – sakoma bendrovės pranešime.

Nors tyrimas vis dar tęsiasi, socialinio tinklo atstovai teigia, kad minėtos kampanijos buvo nukreiptos prieš Artimųjų Rytų, Lotynų Amerikos, Jungtinės Karalystės ir JAV gyventojus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.23; 08:51

Saudo Arabijoje pirmą kartą per 35 metus buvo viešai parodytas kino filmas. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“.

Amerikiečių režisieriaus Ryano Cooglerio juosta „Juodoji pantera“ (Black Panther) buvo demonstruojama į kino teatrą pertvarkytoje koncertų salėje Rijade. Pažiūrėti filmo atėjo tiek vyrai, tiek moterys. Kaip pažymi agentūra, seanso metu žiūrovai plojo ir valgė spragėsius.

Viešai rodyti kino filmus Saudo Arabijoje buvo uždrausta praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Šalies religiniai veikėjai laiko viešus pramoginius renginius „ydų šaltiniu“ ir ragina jaunimą juose nesilankyti. Jie taip pat draudžia naudotis socialiniais tinklais.

Anksčiau buvo pranešta, kad iki 2030 metų Saudo Arabijoje bus atidaryta daugiau kaip 300 kino teatrų, kuriuose bus daugiau kaip 2 tūkstančiai ekranų. Tai leis sukurti 30 tūkstančių nuolatinių darbo vietų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.20; 00:30

Savo įsikišimą į JAV prezidento rinkimus Rusija vertina kaip pasisekusį ir šiemet vyksiančius Kongreso rinkimus laiko proga surengti dar vieną ataką, antradienį įspėjo Jungtinių Valstijų vyriausiasis žvalgybų vadas.

Kalbėdamas Senato žvalgybos komitete, Nacionalinio saugumo direktorius Danielis Coatsas teigė, kad „reikia neabejoti“, jog savo mėginimą kištis į 2016-ųjų prezidento rinkimus Rusija laiko „pasisekusiu“.

Tuo metu 2018-ųjų rudenį įvyksiančius JAV Kongreso rinkimus Maskva vertina kaip dar vieną progą paveikti demokratinius procesus Jungtinėse Valstijose, pridūrė jis.

JAV žvalgybų agentūros jau kurį laiką tvirtina manančios, kad Rusija mėgino pakreipti 2016-ųjų rinkimų baigtį Donaldo Trumpo naudai. Tą, pasak žvalgybininkų, ji darė skleisdama propagandą socialiniuose tinkluose ir kibernetinės atakos metu pavogdama Demokratų partijos elektroninius laiškus. Pati Rusija tokius kaltinimus neigia.

Abi didžiosios JAV politinės partijos jau pradėjo rengtis lapkritį vyksiantiems Kongreso rinkimams.

Prezidento Respublikonų partija sieks išsaugoti savo turimą daugumą Atstovų rūmuose ir Senate, o demokratai, savo ruožtu, tikisi, kad rinkėjų nepasitenkinimas D. Trumpo valdžia padės pergalę švęsti jiems.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.14; 07:02

Dauguma amerikiečių nepritaria pranešimams, kuriuos JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) skelbia savo asmeninėje „Twitter“ paskyroje, ir apskritai mano, kad Baltųjų rūmų šeimininkas elgiasi ne taip, kaip derėtų prezidentui, rodo televizijos kanalo ABC apklausos rezultatai, publikuoti pirmadienį.

Apklausos duomenimis, 68 respondentų mano, kad D. Trampas savo veiksmais rodo neigiamą pavyzdį, 70 proc. apklaustųjų teigia, kad jis elgiasi ne taip, kaip derėtų prezidentui. 57 proc. respondentų pareiškė, kad kuo daugiau jie girdi apie D. Trampą, tuo mažiau jis jiems patinka. 56 proc. apklaustųjų pažymi, kad valstybės vadovo elgesys „kenkia jo prezidentavimui“, pažymi ABC.

Šios apklausos, atliktos kartu su laikraščiu „The Washington Post“, dalyviai kritikavo pranešimus, kuriuos D. Trampas publikuoja savo „Twitter“ paskyroje. 68 proc. respondentų daugumą prezidento žinučių „Twitter“ socialiniame tinkle vadina netinkamomis, 65 proc. – užgauliomis, 52 proc. – pavojingomis, rodo apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei tūkstantis atsitiktinai pasirinktų JAV gyventojų. 67 proc. respondentų nepritaria tam faktui, kad JAV vadovas naudojasi „Twitter“ tinklu.

Iškart po inauguracijos D. Trampas pradėjo naudotis oficialia prezidento paskyra „Twitter“ socialiniame tinkle, tačiau ir toliau publikavo žinutes savo asmeninėje „Twitter“ paskyroje. D. Trampas skiria ypatingą dėmesį socialiniams tinklams kaip informavimo ir bendravimo su savo šalininkais priemonei. JAV prezidento nuomone, kad jeigu nebūtų turėjęs galimybės per socialinius tinklus skelbti savo minčių visuomenei, jis niekad nebūtų tapęs JAV prezidentu.

Daugelis D. Trampo „Twitter“ socialiniame tinkle pasirodžiusių žinučių sulaukia kritikos iš prezidento priešininkų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.18; 07:20

Apie 50 protestuotojų pamėgino įsiveržti į Vokietijos teisingumo ministeriją Berlyno centre, rašo „Die Welt“.

Penktadienį demonstrantų grupė privažiavo furgonu su ilgomis kopėčiomis prie ministerijos pastato. „Atstatydinti Masą“ (Vokietijos teisingumo ministrą Heiką Masą (Heiko Maas), „Užversime sienas“, skandavo jie.

Demonstrantus išvaikė atvykusi policija. Kai kuriems aktyvistams gali būti iškeltos bylos dėl pasipriešinimo teisėsaugos darbuotojams. Akcijos organizatorius sulaikytas, pažymi laikraštis.

Preliminariais duomenimis, protestuotojai atstovauja ultradešiniesiems, pasisakantiems prieš imigraciją. Manoma, kad surengti tokią akciją juos paskatino įstatymo projektas dėl atkirčio neapykantos kurstymui socialiniuose tinkluose.

Migracijos krizė, kilusi Europoje 2015-aisiais, smarkiausiai smogė Vokietijai. Per metus į šalį atvyko per milijoną prieglobsčio prašytojų. 2016 metais migrantų skaičius žymiai sumažėjo ir siekė kelis šimtus tūkstančių.

Informacijos šaltinis – ELTA.

2017.05.20; 04:02

Prieš gerą dešimtmetį rinkodaros specialistams į rankas pateko aukso puodas – pirmuosius socialinius tinklus užplūdo asmenine informacija trokštantys pasidalyti žmonės.

Nemokamas informacijos srautas be didelio vargo leido susirinkti naudingą informaciją apie žmonių veiklą, pomėgius ir įpročius, bet kartu su juo atkeliavo ir socialinių tinklų varytotojų išsakoma patirtis apie įvairius prekių ženklus.

Persipynus vartotojo ir gamintojo siunčiamai bei gaunamai informacijai, kyla klausimas – kas šiandien atsakingas už paklausos sukūrimą ir tai, kad ji šiandien yra būtent tokia?

Continue reading „Kas atsakingas už vartotojų poreikius – gamintojas ar pats vartotojas?“

Vokietijos Federacinė žvalgybos tarnyba (BND) kuria sistemą, kuri leis jai kruopščiau susekti socialinių tinklų vartotojų aktyvumą realaus laiko režime. Kaip aiškėja iš specialiosios tarnybos slaptųjų dokumentų, patekusių Vokietijos laikraščio Süddeutsche Zeitung ir radijo stočių NDR ir WDR žinion, projektas pavadintas „Srautų duomenų analizė realaus laiko režime“.

Jo realizavimui planuojama išleisti apie 300 mln. eurų. Bundestagas patvirtins tokios sumos skyrimą jau kitą savaitę, praneša korespondentai.

Continue reading „Vokietijos žvalgyba seks socialinius tinklus“

Roskomnadzor‘o (Rusijos komunikacijų priežiūros tarnyba – vert.) vadovo pareiškimai apie „praktiškai neišvengiamą“ blokavimą Rusijos teritorijoje tokių socialinių tinklų kaip Twitter ir Facebook, neliko nepastebėti.

Be lauktos neigiamos Runeto reakcijos, valdininką patramdė ir Kremlius. Kas tai buvo: susiskaldymo interneto reguliavimo klausimu viršūnėse požymis ar visuomenės nuomonės tyrinėjimas? – spėlioja žiniasklaida.

Continue reading „Reakcija į grasinimus Rusijoje užblokuoti Twitterį“