Twitter. Slaptai.lt nuotr.

Socialinio tinklo Twitter vadovybė pranešė, kad ji visiems laikams užblokuoja 373 paskyras. Kodėl jos blokuojamos? Remiantis oficialia informacija, Twitter užblokavo 140 paskyrų, kurios, pavyzdžiui, susijusios su Iranu, ir 100 paskyrų, kurių adresatas – Rusija.

Twitter mano, kad jos buvo skirtos ne demokratinio pobūdžio diskusijoms, ne objektyvios informacijos skleidimui, o melui, propagandai ir dezinformacijai skleisti. Taip pat pažymėtina, kad jų rengėjai slėpė savo sąsajas su oficialia tiek Irano, tiek Rusijos valdžia.

Tas pats nutiko ir 35 armėniškus puslapius. Tarp 373 persona non grata paskelbtų – 35 paskyros, kurios, kaip įtariama, susijusios su Armėnijos vyriausybe. Tie Twitter tinkle atsiradę 35-eri puslapiai buvo skirti ne tiesos paieškoms, ne diskusijoms, o tik tam, kad būtų kryptingai juodinamas Azerbaidžanas. Minėtos 35-ios armėniškos paskyros buvo kryptingai adresuojamos Azerbaidžano auditorijai. Jų rengėjai slėpė ryšį su oficialiuoju Jerevanu. Todėl ir tapo neprieinamos – jas tiesiog užblokavo.

Slaptai.lt informacija

2021.02.24; 12:30

Australija ir „Facebook“ derasi dėl socialiniame tinkle įvesto naujienų portalų draudimo. EPA-ELTA nuotr.

„Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas penktadienį dalyvavo derybose su Australijos vyriausybe dėl įstatymo, kuriuo socialinis tinklas įpareigojamas mokėti Australijos naujienų portalams už jų turinį.
 
Tuo tarpu Australijos premjeras Scottas Morrisonas tvirtina, kad jo vadovaujama šalis nenusileis technologijų milžinės „grasinimams“.
 
Nuo ketvirtadienio australai nebegali feisbuke skelbti nuorodų į straipsnius naujienų portaluose ar peržiūrėti Australijos naujienų portalų „Facebook“ paskyrų.
 
Australijos iždo sekretorius Joshas Fredenbergas teigė penktadienį pasikalbėjęs su M. Zuckerbergu, derybos esą tęsis ir savaitgalį.
 
„Aptarėme likusius klausimus ir sutarėme, kad mūsų komandos nedelsiant pradės juos spręsti“, – „Twitter“ paskyroje rašė J. Frydenbergas.
 
Savo ruožtu premjeras S. Morrisonas pareiškė, kad „Facebook“ įvestas draudimas yra grasinimas.
 
„Manau, kad tai nėra geras jų žingsnis, jie turėtų tai pakeisti ir sugrįžti prie derybų stalo“, – sakė jis.
 
„Facebook“ draudimą įvedė dėl planuojamo Australijos įstatymo, kuriuo interneto milžinės, tokios kaip „Facebook“ ir „Google“, yra įpareigojamos mokėti didiesiems Australijos naujienų portalams už nuorodas į jų turinį.
 
Šis įstatymas pirmadienį bus svarstomas Australijos Senate.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.19; 08:00

Socialiniai tinklai

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį perspėjo dėl augančios didžiųjų technologijų bendrovių įtakos, nes šios bendrovės esą konkuruoja su ištisomis valstybėmis.
 
Šiuo metu Rusija didina spaudimą užsienio internetinėms bendrovėms, kurios nėra įpareigotos laikytis valstybinės cenzūros, skirtingai nei dauguma šalies viduje registruotų žiniasklaidos priemonių.
 
„Šios bendrovės nėra tik ekonominės milžinės. Kai kuriose srityse jos jau dabar de facto konkuruoja su valstybe“, – virtualioje Pasaulio ekonomikos forumo sesijoje sakė V. Putinas.
 
Rusijos lyderis teigė, esą neaišku, kur yra riba tarp „sėkmingo globalaus verslo“ ir „bandymų savo nuožiūra kontroliuoti visuomenę“.
 
„Matėme tai Jungtinėse Valstijose“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje sausio pradžioje vykusias Donaldo Trumpo šalininkų riaušes Kapitolijuje.
 
Maskva anksčiau šią savaitę apkaltino JAV technologijų milžines kišantis į Rusijos vidaus reikalus per suimto opozicionieriaus Aleksejaus Navalno palaikymo protestus.
 
Prieš prasidedant protestams Rusijos žiniasklaidos prievaizdas „Roskomnadzor“ nurodė kelioms interneto platformoms, įskaitant „YouTube“ ir „Instagram“, ištrinti pranešimus, kuriuose raginama dalyvauti protestuose.
 
Trečiadienį Rusijos Valstybės Dūmos užsienio kišimosi komiteto pirmininkas Vasilijus Piskariovas tikino, kad socialinio tinklo „TikTok“ padalinio Rusijoje vadovas buvo iškviestas į parlamentą pokalbiui.
 
Pasak jo, „susikaupė klausimų“ apie Kinijoje įsikūrusį socialinį tinklą, pastaraisiais mėnesiais išpopuliarėjo tarp Rusijos jaunuolių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.27; 16:21

Facebook. EPA – ELTA nuotr.

Šeštadienį „Facebook“ ir „Instagram“ atblokavo kadenciją baigiančio neperrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo asmenines paskyras, praneša TASS.
 
„Facebook“, kuris valdo abu socialinius tinklus, neišplatino jokio atitinkamo pareiškimo, tačiau esą prezidento paskyros vėl tapo matomos šiuose tinkluose.
 
Paskutiniai paskelbti D. Trumpo įrašai abiejose platformose yra sausio 6 d. Kol kas neaišku, ar leidžiama iš šių paskyrų publikuoti naujus įrašus.
 
Po D. Trumpo šalininkų minos įsiveržimo į Kapitolijų, dėl kurio laikinai sutriko Joe Bideno pergalės prezidento rinkimuose tvirtinimas, „Facebook“ ir „Instagram“ praėjusią savaitę užblokavo D. Trumpo paskyras iki sausio 20 d., kol bus prisaikdintas naujasis JAV prezidentas.
 
„Twitter“ ėmėsi dar griežtesnio sprendimo ir visam laikui pašalino D. Trumpo paskyrą, taip atskirdamas prezidentą nuo jo mėgstamiausio socialinio tinklo.
 
D. Trumpo paskyras užblokavo taip pat „Snapchat“ ir „Twitch“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.17; 08:00

Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį teigė, kad tokios milžinės kaip „Twitter“ ir „Facebook“ padarė „katastrofišką klaidą“, užblokuodamos jį po rėmėjų išpuolio Kongrese.
 
„Jie padarė katastrofišką klaidą. Jie skirsto į grupes ir skaldo, jie parodė tai, ką įvyksiant pranašavau jau ilgą laiką“, – prieš išvyką į Teksasą žurnalistams sakė D. Trumpas.
 
D. Trumpas antradienį taip pat teigė, kad praėjusią savaitę jo pasakyta kalba prieš tūkstančius rėmėjų, kuria jis ragino žygiuoti Kongreso link, neturi nieko bendra su netrukus po jos prasiveržusiu smurtu Kapitolijuje.
 
Sausio 6 d. D. Trumpas didelei miniai Vašingtone sakė, kad rinkimai buvo pavogti ir kad jie turėtų žygiuoti Kongreso link, parodyti „stiprybę“.
 
„Jie išanalizavo mano kalbą po žodelį, taip pat paskutinę pastraipą, paskutinį sakinį, visi iki vieno manė, kad viskas buvo tinkama“, – teigė D. Trumpas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.13; 03:00

Prancūzija. Paryžius. EPA-ELTA nuotr.

Prancūzijos vyriausybė laiko būtina kovą su neapykantos propaganda socialiniuose tinkluose, bet nepritaria JAV prezidento Donaldo Trumpo paskyros tviteryje blokavimui.
 
„Man nejauku dėl šio sprendimo“, – cituoja Prancūzijos žiniasklaida vyriausybės atstovą spaudai Gabrielį Attalį.
 
Jis pabrėžė, kaip svarbu „kovoti su neapykantos propaganda, su publikacijomis, raginančiomis smurtauti“, bet pavadino ginčytinu sprendimą „priversti žmogų tylėti socialiniuose tinkluose, kurie tapo viešosios erdvės forma“.
 
Savo ruožtu Prancūzijos ekologijos ministrė Barbara Pompili pareiškė, jog „atvejai, kai socialinis tinklas pats sprendžia, ką blokuoti, neturėtų tapti norma“.
 
Europos vidaus rinkos komisaras Thierry Bretonas iš Prancūzijos išsakė savo nuostabą dėl to, kad kompanija gali savarankiškai, be jokių papildomų demaršų, užblokuoti JAV prezidento paskyrą.
 
„Tas faktas, kad kompanijos generalinis direktorius gali iškart išjungti prezidento garsiakalbį, kelia nuostabą. Tai ne tik patvirtina šių platformų galią. Tai rodo, kaip silpnai mūsų visuomenė organizuota skaitmeninėje erdvėje“, – rašo Th. Bretonas straipsnyje, kurį paskelbė laikraštis „Politico“.
 
Pasak politiko, socialiniai tinklai ir kompanijos, kurioms jie priklauso, turi pripažinti savo atsakomybę už priimamus sprendimus.
 
Po pasaulį sukrėtusių sausio 6 d. įvykių JAV Kapitolijuje daugelis socialinių tinklų, tarp jų – „Twitter“ ir „Facebook“, užblokavo D. Trumpo paskyras, būgštaudami, kad jo publikacijos gali sukelti dar vieną smurto protrūkį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.12; 00:02

EPA – ELTA nuotraukoje: Vokietijos kanclerė Angela Merkel

Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigė mananti, kad socialinių tinklų sprendimas visam laikui blokuoti Donaldo Trumpo paskyras yra problematiškas, nes nuomonės laisvės neturėtų riboti tokių technologijų įmonių vadovai, pirmadienį teigė A. Merkel atstovas.
 
„Pamatinė teisė į nuomonės laisvę yra kritinės svarbos pamatinė teisė, ši teisė gali būti apribota, tačiau tik įstatymu, įstatymų leidėjų apibrėžtoje sistemoje, o ne socialinių tinklų platformų vadovų sprendimu“, – teigė kanclerės atstovas Steffenas Seibertas.
 
„Atsižvelgdama į tai kanclerė mano, kad JAV prezidento paskyrų blokavimas visam laikui yra problematiškas“, – teigiama atstovo pranešime.
Donaldas Trampas ir Angela Merkel. Nenuoširdus bučinys. EPA – ELTA nuotr.

Jis tvirtino, kad melas ar smurto kurstymas taip pat yra „labai problematiška“, tačiau valstybė turėtų sukurti teisinę reguliavimo sistemą, pagal kurią galima būtų kovoti su tokiomis problemomis.
Twitter. Slaptai.lt nuotr.
 
Visišku pažiūrų reguliavimu, blokuojant paskyras, peržengiamos ribos, sakė S. Seibertas. Jis teigė vis dėlto palaikantis pastaraisiais mėnesiais socialinių tinklų vykdytą iniciatyvą žymėti melagingus teiginius.
 
Penktadienį „Twitter“ paskelbė visam laikui užblokuojantis D. Trumpo paskyrą dėl tolesnės smurto rizikos po jo rėmėjų įsiveržimo į Kapitolijaus pastatą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.12; 03:00

„Twitter“ visam laikui užblokavo D. Trumpo paskyrą. EPA-ELTA nuotr.

Socialinis tinklas „Twitter“ penktadienį pranešė visam laikui užblokuojantis JAV prezidento Donaldo Trumpo paskyrą dėl tolesnės smurto rizikos po jo rėmėjų įsiveržimo į Kapitolijaus pastatą.
 
„Atidžiai peržiūrėję naujausius įrašus @realDonaldTrump paskyroje“, „Twitter“ sakė tinklaraščio įraše, „visam laikui užblokavome paskyrą dėl tolesnės smurto kurstymo rizikos.“
 
„Twitter“ – D. Trumpo mėgiamiausia platforma bendrauti su savo rėmėjais – iš pradžių buvo prezidento paskyrą užblokavusi 12 valandų po trečiadienį įvykusio mirtino jo rėmėjų Kapitolijaus šturmo. Socialinis tinklas tuomet pažadėjo visam laikui blokuoti prezidentą, jei šis ir toliau laužys platformos taisykles.
 
D. Trumpas į „Twitter“ sugrįžo vėlų ketvirtadienį, paskelbdamas vaizdo žinutę, kuria, regis, buvo siekta numalšinti įtampą po jo rėmėjų sukeltos sumaišties. Jis pripažino, kad jo kadencija artėja prie pabaigos, ir pažadėjo sklandų valdžios perdavimą Joe Bidenui, nors jo nepasveikino ir nė nepaminėjo jo vardo.
 
„Twitter“ tuo metu teigė toliau stebėsianti D. Trumpo aktyvumą socialiniame tinkle, siekiant nustatyti, ar reikės imtis tolesnių veiksmų.
Užblokuoti D. Trumpo paskyrą nuspręsta po to, kai prezidentas šioje platformoje penktadienį paskelbė du įrašus, teigė socialinis tinklas.
Viename jų D. Trumpas pažadėjo, kad su nė vienu jo rėmėju „nebus elgiamasi nepagarbiai“, o kitame pareiškė nedalyvausiantis J. Bideno inauguracijoje sausio 20 dieną, kaip tai yra įprasta nueinantiems prezidentams.
Twitter. Slaptai.lt nuotr.
 
„Šie du įrašai turi būti skaitomi platesniame šalies įvykių kontekste ir atsižvelgiant į būdus, kuriais įvairios auditorijos gali mobilizuoti prezidento pareiškimus, įskaitant smurto kurstymą, taip pat ir šios paskyros pastarųjų savaičių elgesio modelio kontekste“, – sakė „Twitter“.
 
Bendrovė nusprendė, kad prezidento įrašai pažeidė platformos „smurto šlovinimo“ taisyklę, ir sakė, kad „naudotojas @realDonaldTrump turi būti nedelsiant visam laikui užblokuotas platformoje.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.09; 01:00

Facebook. EPA- ELTA nuotr.

Trečiąjį šių metų ketvirtį socialinių tinklų milžinės „Facebook“ pelnas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šoktelėjo 29 proc. iki 7,8 mlrd. dolerių (apie 6,7 mlrd. eurų), o kito socialinio tinklo „Twitter“ – mažėjo iki 29 mln. dolerių (apie 24,8 mln. eurų).
 
„Facebook“ pajamos šį ketvirtį augo iki 21,2 mlrd. dolerių, nes bendrovei ir toliau buvo palankios sąlygos augti tuo metu, kai žmonės visame pasaulyje naudojosi socialiniais tinklais, kad bendrautų nuotoliniu būdu per pandemiją.
 
„Ketvirtis buvo geras, nes žmonės ir verslai naudojasi mūsų paslaugomis, kad būtų susijungę ir kurtų ekonomines galimybes šiuo sunkiu metu“, – teigė „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas.
 
„Twitter“ pajamos šį ketvirtį augo 14 proc. iki 936 mln. dolerių.
Twitter. Slaptai.lt nuotr.
 
Tuo tarpu „Twitter“ paskelbė, kad socialinio tinklo vartotojų skaičius, palyginti su antruoju metų ketvirčiu, augo tik 1 mln. iki 187 mln. Tai nuvylė analitikus, kurie prognozavo augimą iki 196 mln. vartotojų.
 
Vis dėlto, „Twitter“ vadovas Jackas Dorsey’is tvirtino, kad socialinio tinklo vartotojų skaičius per metus didėjo 42 mln.
 
„Per pastaruosius metus aktyvių vartotojų skaičius augo 42 mln., nes žmonės visame pasaulyje prisijungė prie „Twitter“, kad atrastų informacijos tam tikromis temomis, kurios jiems labiausiai rūpi“, – sakė „Twitter“ generalinis direktorius J. Dorsey’is.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.30; 09:00

Jungtinės Karalystės (JK) nacionalinis transliuotojas BBC paskelbė planus atleisti 450 darbuotojų, mažinti išlaidas ir restruktūrizuoti smulkiąją žiniasklaidą Anglijoje.
 
JK žurnalistų profsąjunga perspėjo, kad darbuotojų atleidimai padarys „didelę įtaką“ BBC vietos žiniasklaidos priemonėms.
 
Transliuotojo teigimu, „BBC England“ vietinių radijo stočių ir regioninės televizijos tinklas „bus smarkiai performuotas“, kad iki 2022-ųjų kovo būtų sutaupyta 25 mln. svarų sterlingų (apie 27,7 mln. eurų).
 
„Tai reikštų, kad iš 3 000 Anglijos regionuose dirbančių darbuotojų bus atleista apie 450“, – sakoma BBC pranešime.
 
Pasak BBC, dėl koronaviruso pandemijos bendrovė turės sumažinti išlaidas maždaug 125 mln. svarų, nes sumažėjo gaunamos pajamos.
„BBC England“ direktorė Helen Thomas teigė, kad daugelis BBC regioninių žiniasklaidos priemonių „buvo sukurtos daugiau nei prieš 50 metų, mažai pasikeitė, todėl dabar joms reikia pokyčių“.
 
„Gyvename „Facebook“ bendruomenės grupių ir „WhatsApp“ kaimynų pokalbių kambario amžiuje. Turime prisitaikyti, kad geriau atspindėtumėme tai, kaip žmonės gyvena savo gyvenimus, kaip jie sulaukia naujienų, ir kokio turinio jie nori“, – sakė H. Thomas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.03; 00:30

Gražina Ramanauskaitė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Ketvirtadienį Seimui  pateikta Gražinos Ramanauskaitės kandidatūra antrai kadencijai eiti Žurnalistų etikos inspektoriaus pareigas.
 
Kalbėdama iš Seimo tribūnos G. Ramanauskaitė apžvelgė, ką pavyko nuveikti per  penkerius  kadencijos metus.
 
„Žymiai išaugo institucijos darbo apimtys ir rezultatai: išnagrinėjome dvigubai daugiau skundų ir buvo priimta dvigubai daugiau sprendimų, stipriai išaugo tyrimų, atliekamų savo iniciatyva, skaičius. Įprasta praktika tapo viešos konsultacijos ir rekomendacijos viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams. Tarnybos darbo kokybę įvertino ir teismai – sprendimų pagrįstumas teismuose išaugo iki 100 procentų. Ypatingą dėmesį skyrėme tarpinstituciniam bendradarbiavimui, bendradarbiavimui su nevyriausybinėmis organizacijomis. Tarptautiniu lygmeniu tapome labiau matomi – tapau Pasaulio ombudsmenų organizacijos ONO nare“,– sakė G. Ramanauskaitė.
 
Pasak jos, daugiau dėmesio skirta visuomenės informavimui ir piliečių raginimui ginti savo pažeistas teises, taip pat žiniasklaidos stebėsenai ir rekomendacijų viešinimui. Tarnyboje buvo įdiegta monitoringo sistema, ypatingas dėmesys pradėtas skirti ne tik tradiciniams informacijos kanalams, bet ir socialiniams tinklams. 
 
„Tai davė savo vaisių – išaugo visuomenės pasitikėjimas tarnyba, mūsų sprendimai – gal ir nepopuliarūs, bet gerbiami ir vykdomi, ženkliai sumažėjo Nepilnamečių apsaugos įstatymo pažeidimų. Akivaizdu, kad visuomenės informavimo srityje stiprėja suvokimas, jog atsakomybė už pažeidimą yra neišvengiama“,– sakė G. Ramanauskaitė.
 
Ji apgailestavo, kad tarnybos biudžetas jau 10 metų išliko toks pats, nors atsirado naujų funkcijų, padidėjo darbo krūviai ir veiklos tempai.
„Tačiau džiugina tai, kad net tokiomis spartietiškomis sąlygomis pavyko išsaugoti profesionalią komandą“,– sakė ji.
 
G. Ramanauskaitė prašė Seimo palaikymo stiprinant tarnybos finansinį stuburą, nes vis sunkiau konkuruoti dėl talentų, ypač profesionalių teisininkų, ir tuo pat metu išlaikyti aukštą kokybės kartelę. 
 
G. Ramanauskaitė iš Seimo tribūnos žadėjo dar daugiau dėmesio skirti visuomenės informavimui socialiniuose tinkluose, pažeidimų prevencijai tradicinėje žiniasklaidoje ir skatinti aktyvesnį piliečių įtraukimą į savo teisių gynimą,  ypatingą dėmesį skiriant asmenų garbės ir orumo, privatumo, duomenų apsaugos gynybai.
 
ELTA primena, kad Seimo Kultūros komitetas vienbalsiai  yra pritaręs  G. Ramanauskaitės kandidatūrai eiti Žurnalistų etikos inspektoriaus pareigas antrą kadenciją iš eilės. Priimdamas sprendimą komitetas atsižvelgė į organizacijų, vienijančių viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus, siūlymus.
 
Po prisistatymo Seime G. Ramanauskaitės kandidatūrą svarstys Seimo frakcijos ir komitetai. Projekto svarstymas ir priėmimas Seimo posėdyje numatomas birželio mėnesį.
 
G. Ramanauskaitės kadencija baigsis šių metų birželio 17 d. Ji yra įgijusi lietuvių filologijos bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius Vilniaus universitete. Darbą Lietuvos naujienų agentūroje ELTA G. Ramanauskaitė-Tiumenevienė pradėjo 1998 m., 2007 m. buvo paskirta Lietuvos naujienų agentūros ELTA generaline direktore.
Internetinė žiniasklaida. Slaptai.lt nuotr.
 
Pagal Visuomenės informavimo įstatymą Žurnalistų etikos inspektorių penkeriems metams skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pasiūlo organizacijos, vienijančios viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus ir kurių narių veiklai taikomos Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso normos. Tas pats asmuo inspektoriumi negali būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
 
Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos. Jis nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, dėl teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse, taip pat vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi Visuomenės informavimo ir kituose įstatymuose nustatytų visuomenės informavimo principų, pagal savo kompetenciją prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos.
 
Inspektoriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir pareigoms atlikti būtiną kompetenciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.29; 08:34

Twitter. Slaptai.lt nuotr.

Socialinis tinklas „Twitter“ ir ateityje ženklins specialiu ženklu pranešimus, kuriuose gali būti nepatikimos informacijos. Tai ketvirtadienį savo paskyroje pranešė kompanijos vadovas Jackas Dorsey`is.
 
Šis įrašas pasirodė kilus skandalui su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
 
Trečiadienį Baltųjų rūmų šeimininkas viešai pagrasino pereisiąs prie griežtesnio socialinių tinklų veiklos reguliavimo, jeigu jie toliau „slopins konservatorių balsus“. D. Trumpas tai pareiškė po to, kai vienas iš jo pranešimų tviteryje buvo pažymėtas specialiu ženklu, įspėjančiu skaitytojus, kad informacija gali būti nepatikima ir ją reikia papildomai patikrinti. Socialinis tinklas taip reagavo į JAV lyderio žodžius, kad demokratai, siųsdami kai kurių valstijų gyventojams balsalapius, skirtus balsavimui paštu per lapkričio mėnesį įvyksiančius prezidento rinkimus, mėgina sudaryti sąlygas sukčiavimui.
 
„Jeigu kažkas ir yra atsakingas už kompanijos veiksmus, tai esu aš. Prašau palikti mūsų darbuotojus ramybėje. Mes ir ateityje ženklinsime nekorektiškus ar ginčytinus pranešimus, susijusius su rinkimais visame pasaulyje“, – parašė J. Dorsey`is. Kartu jis pabrėžė, jog bendrovė neketina tapti „paskutine tiesos instancija“. “Mūsų tikslas – surinkti vienas kitam prieštaraujančius pareiškimus ir parodyti informaciją įvairiais aspektais, kad žmonės patys galėtų ją vertinti“, – pabrėžė „Twitter“ vadovas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.28; 14:00

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas vyr. ltn. Mažvydas Kunevičius. SAM nuotr.

Šalies informacinę erdvę stebintys Lietuvos kariuomenės (LK) ekspertai atkreipia dėmesį, kad dezinformacijos, melagingos informacijos ir konspiracinių teorijų srautas mūsų informacinėje erdvėje išlieka didelis. Specialistai įspėja, kad nepatikrinus informacijos šaltinių ir atidarius piktavalių siunčiamas nuorodas gali būti užkrėsti vartotojų kompiuteriai, pasinaudota vartotojų asmeniniais duomenimis dezinformacijos skleidimui.
 
LK Strateginės komunikacijos departamento duomenimis, nuo vasario 1 d. Lietuvoje užfiksuoti 1 278 klaidinamos informacijos atvejai, o tai beveik keturis kartus daugiau nei 2017-2019 metais tuo pačiu laikotarpiu. Tad specialistai ragina gyventojus išlikti budrius ir ypač kritiškai vertinti bei patikrinti socialiniuose tinkluose ir fiktyviuose portaluose skleidžiamą informaciją.
 
LK Strateginės komunikacijos departamento atstovo, vyr. ltn. Mažvydo Kunevičiaus teigimu, klaidinamos informacijos tikslas yra skaldyti visuomenę, siekiant formuoti skeptišką nuomonę dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) ir NATO bei koronaviruso infekcijos (COVID-19) pavojaus.
 
„Pastebima, kad visose Baltijos šalyse plinta informacija apie neva koronaviruso infekcija užsikrėtusius NATO karius. Lietuvoje piktybiškai stengiamasi kelti abejones dėl karantino reikalingumo, gydymo priemonių bei vakcinų kūrimo, taip pat menkinti infekcijos keliamą pavojų, teigiant, jog sergančiųjų ir mirusiųjų skaičius yra dirbtinai sumažintas. Žinoma, tokie svarstymai gerokai prasilenkia su logika“, – SAM pranešime cituojamas M. Kunevičius, Lietuvos kariuomenės atstovas Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių situacijų operacijų centre, kuruojantis dezinformacijos valdymo klausimus.
 
Karininkas kaip vieną iš klaidingos informacijos pavyzdžių paminėjo Brazilijoje atsiradusią teoriją, kuri plinta visame pasaulyje – ši teorija teigia, kad nėra koronaviruso, o valdžia tik apgaudinėja žmones. Šiai teorijai įrodinėti pasitelkiamos nuotraukos su kapinėse iškastais karstais, kurie – tušti.
Karantinas. Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotrauka
 
„Įdomu tai, kad šios nuotraukos paimtos iš kito laikotarpio – 2017 m., t.y. kol dar nebuvo koronaviruso. Jos susijusios su tais metais Brazilijoje kilusiu skandalu, kai žmonės norėdami gauti draudimo išmokas už mirusius artimuosius, fiktyviai formindavo jų mirtis. Draudimo bendrovės, norėdamos įsitikinti, ar žmogus tikrai mirė, prieš priimdamos sprendimus dėl išmokų išmokėjimo, inicijuodavo karstų iškasimą ir juos neretai rasdavo tuščius”, – pasakojo M. Kunevičius.
 
Jo teigimu, dezinformacijai skleisti naudojami įvairūs kanalai: naujienų portalai, televizija, radijas, laiškai, blogai, filmukai, straipsniai.
 
Pasak vyr. ltn. M. Kunevičiaus, informacinio karo, klaidinamos informacijos ar dezinformacijos tikslas – sutrikdyti, sugluminti, sukelti nesantaiką. Anot karininko, kad nepakliūtume į melo pinkles, reikėtų vadovautis keliomis svarbiomis taisyklėmis.
Stopfake.org nuotraukoje: klaidinantys, meluojantys, dezinformuojantys Rusijos pranešimai.
 
„Pirmiausia, patikrinkite socialinio tinklo paskyros istoriją ir nuotraukas – netikros anketos būna sukurtos neseniai ir dažniausiai neturi realaus žmogaus nuotraukų. Įtarimą gali sukelti, jei anketa seka daug skirtingo turinio puslapių, paskyroje dalijamasi nepatvirtintais informacijos šaltiniais, reklamomis ir žaidimų programėlėmis. Jei tokio profilio anketos valdytojas komentuoja jūsų paskyroje ar bando su jumis užmegzti ryšį, reikėtų paspausti „Report“ mygtuką ir socialinės medijos platformų saugumo specialistai ją patikrins“, – sako LK karininkas.
 
Specialistai rekomenduoja prieš dalinantis informacija savo paskyroje gerai pasverti, ar informacija, kuria jūs norite pasidalinti, yra patikima. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ypač paveikiamais abejotinos kokybės informacija yra tie, kurie neturi savo nuomonės ar nėra iki galo apsisprendę, kurią pusę ar kurį viešai skelbiamą naratyvą palaikyti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.26; 08:00

Internete apie Covid-19 – gausybė įvairiausių pranešimų. Slaptai.lt nuotr.

Jungtinės Amerikos Valstijos penktadienį apkaltino Kiniją ir Rusiją bendradarbiavimu platinant tikrovės neatitinkančią informaciją apie koronaviruso pandemiją. Pasak Vašingtono, Pekinas kuo toliau, tuo labiau taiko Maskvos ištobulintus metodus, informuoja AFP.
 
„Dar prieš COVID-19 krizę matėme tam tikrą koordinavimą propagandos srityje tarp Rusijos ir Kinijos“, – sako Lea Gabrielle, specialioji pasiuntinė iš JAV valstybės departamento Globalaus įsitraukimo centro (Global Engagement Center), stebinčio užsienio propagandą.
 
„Kilus pandemijai bendradarbiavimas tarp abiejų valstybių dar labiau paspartėjo (…) ir jos bando formuoti visuomenės nuomonę apie COVID-19 pandemiją siekdamos savų tikslų“, – sakė ji žurnalistams.
 
Pasak L. Gabrielle, kovo mėnesį Kinijos diplomatų naujų sekėjų skaičius socialiniame tinkle „Twitter“ išaugo nuo 30 per parą iki daugiau nei 720.
 
Šis centras anksčiau paskelbė, kad tūkstančiai su Rusija siejamų paskyrų socialinėje žiniasklaidoje platino sąmokslo teorijas apie koronavirusą, įskaitant ir teiginius, kad jį sukūrė Jungtinės Valstijos.
 
Be to, anksčiau JAV papiktino Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtas įrašas apie tai, kad koronavirusą Uhano mieste išplatino JAV kariuomenė. Kovo mėnesį JAV ir Kinijos prezidentai Donaldas Trumpas ir Xi Jinpingas kalbėjosi telefonu ir, regis, abi šalys sutarė susilaikyti nuo panašių teiginių.
JAV Valstybės sekretorius Maikas Pompeo. EPA – ELTA nuotr.
 
Tačiau įtampa vėl išaugo po to, kai JAV valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo pareiškė, kad virusas galėjo kilti Uhano virusologijos laboratorijoje. Šį kartą Pekinas tokias mintis pavadino dezinformacija.
 
Tiek Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), tiek geriausi JAV epidemiologai aiškina, kad nėra jokių įrodymų, jog virusas galėjo būti sukurtas laboratorijoje. Mokslininkai tikina, kad virusas kilo Uhano turguje, kur buvo pardavinėjama egzotiškų gyvūnų mėsa.
 
Penktadienį bendradarbiavimą pandemijos klausimais aptarė Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas.
 
V. Putinas sako, kad „Rusija prieštarauja bandymams pasinaudoti epidemija kaip pretekstu apkaltinti Kiniją ir ją tvirtai palaiko.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.10; 13:00

Spynelė. Slaptai.lt nuotr.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) specialistai įspėja, kad piktavaliai elektroninėje erdvėje intensyviai išnaudoja susidariusią ekstremalią situaciją dėl COVID-19 viruso plitimo. Prisidengiant įvairiomis institucijomis ir melaginga informacija, siuntinėjami laiškai su žalingu programiniu kodu, platinamos suklastotos svetainės, socialinės inžinerijos metodais bandoma vartotoją paskatinti įsidiegti kenkėjišką programinę įrangą ir kitais būdais užvaldyti įrenginius bei išgauti konfidencialią informaciją.
 
Viena iš pasauliniu mastu plintančių su COVID-19 susijusių apgavysčių formų yra „Pasaulio sveikatos organizacijos“ imitavimas, siunčiant melagingą informaciją elektroniniu paštu su kenkėjiškomis nuorodomis, esančiose laiškuose ar jų prieduose. NKSC specialistai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos atveju gali būti siekiama suklastoti Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, savivaldybių publikuojamą informaciją, kuriami fiktyvūs naujienų tinklalapiai.
 
Kibernetinio saugumo specialistai rekomenduoja kritiškai vertinti elektroniniu formatu (elektroniniame pašte, socialiniuose tinkluose, SMS žinutėse) gaunamas nuorodas, susijusias su COVID-19 tematika. Žalingos nuorodos, vedančios į netikrus puslapius ar į naudotojo kompiuterį atsiunčiančios žalingo kodo programinę įrangą, dažnai būna siunčiamos kartu su žinute. Naudojami socialinės inžinerijos metodai: dominuoja skubos, svarbos, krizės ar nelaimės motyvai. Tokie laiškai taip pat dažnai būna siunčiami apsimetant kompetentingomis institucijomis, todėl būtina atidžiai įvertinti tokių gaunamų laiškų autentiškumą ir turinį, atkreipiant dėmesį į pateiktas nuorodas ir prisegamus priedus.
Spyna. Slaptai.lt nuotr.
 
NKSC specialistai pataria įsitikinti siunčiamos nuorodos autentiškumu , o tai padaryti galima užvedus pelyte ant adreso (nespaudžiant) – nuorodoje neturėtų būti publikuotas kitos svetainės adresas. Jie taip pat atkreipia  dėmesį, kad netikra nuoroda gali būti labai panaši į egzistuojančio ir gerai žinomo tinklapio adresą. „Svarbu įsitikinti, ar siunčiama nuoroda turi patikimą SSL/TLS sertifikatą, šifruojantį perduodamus duomenis. Dažniausiai populiariausios naršyklės įspėja, jeigu nėra naudojamas sertifikatas, ar jis nėra patikimas, tačiau paprasčiausias būdas įsitikinti – prie http trumpinio turi būti raidė „s“, pvz.: https://www.nksc.lt. „,– kaip pavyzdį pateikia kibernetinio saugumo specialistai. 
 
Taip pat rekomenduojama vengti atskleisti asmeninę informaciją, ypač elektroniniu paštu, socialiniuose tinkluose, SMS žinutėmis ar skambučiais neatskleisti savo asmeninių ar finansinių duomenų. Valstybinės institucijos, bankai, sveikatos priežiūros įstaigos niekada nesikreips su prašymu elektroniniu paštu ar telefonu atskleisti asmeninę informaciją (pvz., asmens kodo, kreditinės ar debetinės kortelės numerio, banko autentifikavimo kodo ir pan.). Gavus panašius prašymus tikslingiausią tokią informaciją perduoti policijai. Kaip atpažinti klastotas nuorodas, galima susipažinti Nacionalinio kibernetinio saugumo centro biuletenyje: https://www.nksc.lt/doc/biuleteniai/2018-05-15%20phishing%20klastotes%20ir%20duomenu%20vagystes.pdf
 
Kadangi piktavaliai esamą situaciją naudoja ir melagingai informacijai skleisti,  rekomenduojama remtis tik oficialia Lietuvos valstybės ir patikimų žiniasklaidos priemonių teikiama informacija. Socialiniuose tinkluose platinamos žinutės, prieš jomis pasidalinant, taip pat turėtų būti tikrinamos.
 
Vienas esminių būdų, siekiant apsisaugoti nuo piktavalių – nuolat būti atidiems ir kritiškai vertinti gaunamą informaciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.02; 10:40

Dėl smurto protrūkio po balandžio 21-osios teroro aktų Šri Lankos vyriausybė vėl laikinai užblokavo socialinius tinklus, tarp jų – „Facebook“ ir „WhatsApp“. Tai pirmadienį pranešė „Reuters“, remdamasi Šri Lankos valstybinės informacijos departamentu. 

Kaip informuoja agentūra, remdamasi liudininkais, sekmadienį salos vakaruose esančiame Čilau mieste po susižodžiavimo feisbuke kelios dešimtys žmonių apmėtė akmenimis mečetes ir parduotuves, priklausančias musulmonams. Vietos žiniasklaida taip pat pranešė apie kelis incidentus, įvykusius miesto apylinkėse naktį į pirmadienį.

Ankstesnis draudimas naudotis socialiniais tinklais, įvestas po virtinės sprogimų saloje, galiojo beveik 10 dienų, nuo balandžio 21-osios iki 30-osios.

Balandžio 21-ąją Šri Lankoje buvo įvykdyta didžiausia šalies istorijoje serija teroro aktų. Kolombe, Negombe ir Batikalojoje iš viso nugriaudėjo aštuoni sprogimai, daugiausia – katalikų bažnyčiose per Velykų pamaldas ir viešbučiuose. Naujausiais duomenimis, teroro aktai pareikalavo maždaug 250 žmonių gyvybių. 

Šri Lankos valdžios nuomone, šiuos išpuolius surengė šalies grupuotė „Jamaat al-Tawhid al-Watania“, kuri gali turėti ryšių su užsienio islamistinėmis organizacijomis. Iki šiol Šri Lankos pareigūnai sulaikė jau daugiau kaip 100 žmonių, kurie gali būti susiję su teroro aktais.

Stasys Gimbutis (ELTA)

Europos Sąjungos žvalgybos agentūros stebi Rusijos pastangas daryti įtaką Europos Parlamento rinkimams, kurie prasideda gegužės 23 dieną, savo dabartinės situacijos pranešimuose teigia naujienų agentūra dpa.

Pastangos įtraukia socialinės žiniasklaidos tinklų naudojimą ir tokių valstybės remiamų stočių, kaip RT, panaudojimą Rusijai draugiškų ir Europos Sąjungai kritiškų partijų rėmimui, teigė žvalgybos agentūros.

Tai itin nukreipta į jaunus žmones. Kai kuriais atvejais tikslas yra tiesiog sukelti abejonių dėl Europos Parlamento svarbos ir sumažinti rinkimų, kurie numatyti gegužės 23-26 dienomis, aktyvumą. 

Aukšto lygio žvalgybos pareigūnai pabrėžia, kad dabartinės Rusijos pastangos yra mažiau matomos negu per Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus 2016 metais ar Prancūzijos rinkimus 2017 metų gegužę. Jungtinėse Valstijose Rusija vogė garsių demokratų elektroninius laiškus, kad pakenktų Hillary Clinton kandidatūrai. Prancūzijoje Rusijos fondai buvo panaudoti kraštutinės dešinės populistų kandidatės Marine Le Pen paramai.

Rusijos vyriausybė kategoriškai atmetė kaltinimus. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, šalis nesiekia paveikti Europos Parlamento rinkimų ir neturi kitų su rinkimais susijusių intencijų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.14; 06:00

„Facebook“ pranešė pirmąjį metų pusmetį sugriežtinsiantis politinės reklamos socialiniame tinkle taisykles šalyse, kuriose šiemet vyks rinkimai, taip siekdamas sustiprinti skaidrumą, kurį bendrovė buvo priversta užtikrinti po skandalų Jungtinėse Valstijose, Didžiojoje Britanijoje ir Brazilijoje.

„Besiruošdami svarbiems šių metų rinkimams visame pasaulyje, tęsiame pastangas užkirsti kelią užsienio valstybių kišimuisi ir suteikiame vartotojams daugiau informacijos apie reklamą, kurią jie mato mūsų socialinėse platformose“, – teigiama „Facebook“ pranešime.

Jungtinėse Valstijose, Didžiojoje Britanijoje ir Brazilijoje norintieji užsisakyti politinę reklamą turi patvirtinti savo tapatybę ir gyvenamąją vietą. Be kita ko, politinė reklama „Facebook“ šiose šalyse yra saugoma viešoje elektroninėje bibliotekoje iki 7 metų.

„Nušviečiant politinę reklamą, naujienų tarnybos, reguliuotojai, priežiūros institucijos ir žmonės visame pasaulyje gali reikalauti atsakomybės iš reklamos davėjų ir „Facebook“, – teigiama socialinių tinklų milžino pranešime.

Pasak „Facebook“, prieš pat ateinančius rinkimus Nigerijoje ir Ukrainoje nebus leidžiama jokia užsienio subjektų politinė reklama. Indijoje „Facebook“ paleis elektroninę reklamos biblioteką ir reikalaus iš politinės reklamos užsakovų tapatybės patvirtinimo.

Tuo tarpu Europos Sąjungoje „Facebook“ paleis vadinamuosius „skaidrumo įrankius“ prieš pat Europos Parlamento (EP) rinkimus gegužę. Iki birželio pabaigos „Facebook“ tikino suteiksiantis prieigą prie šių įrankių, užtikrinančių daugiau skaidrumo, reklamos davėjams visame pasaulyje.

„Facebook“ pernai buvo priverstas pripažinti, kad „Cambridge Analytica“, politinė įmonė, 2016 m. dirbusi Donaldui Trumpui, pavogė dešimčių milijonų „Facebook“ vartotojų duomenis.

Kai kurie „Brexito“ referendumo kritikai kaltina „Cambridge Analytica“ pasinaudojus pavogtais duomenimis, siekiant pakreipti Didžiosios Britanijos gyventojus pasitraukimo iš ES link.

Tuo tarpu Jungtinėse Valstijose specialiojo prokuroro Roberto Muellerio D. Trumpo rinkimų kampanijos ryšių su Rusija tyrime buvo nagrinėjami „Facebook“ vartotojai ir privačios grupės, valdomos Interneto tyrimų agentūros, gerai žinomos kaip Rusijos „trolių ferma“.

Dėl tokio didžiulio nerimo Europos Parlamente ir JAV Kongrese buvo apklaustas net „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas.

Dar viena šalis, kurioje „Facebook“ buvo kritikuotas, yra Brazilija, kurioje, kritikų teigimu, „Facebook“ padėjo platinti dezinformaciją didžiulio sunkvežimio vairuotojų streiko pernai gegužę metu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.17; 07:58

Šiaulių apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimo paniekinimo.

Adolfas Ramanauskas-Vanagas pripažintas Lietuvos valstybės vadovu. Eltos nuotr.

Tyrimas pradėtas dėl socialiniuose tinkluose paskelbtos galimai A. Ramanauską-Vanagą šmeižiamos informacijos.

Praėjusių metų gruodžio 18 d. Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas „Lietuvos ryto“ žurnalisto pranešimas, kuriame nurodoma, kad vienoje socialinio tinklo paskyroje vaizduojama A. Ramanausko-Vanago nuotrauka su galimai šmeižiamojo pobūdžio informacija.

Pareigūnai, išnagrinėję šį žurnalisto pranešimą, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes dėl minimų galimų nusikalstamų veikų ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas.

Šiaulių apylinkės prokuratūra, įvertinusi turimus duomenis, panaikino policijos sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir jį pradėjo. Tyrimas pradėtas prokuroro reikalavimu, įvertinant tai, kad galima nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę ar ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl mirusiojo atminimo paniekinimo.

Už šią nusikalstamą veiką Baudžiamasis kodeksas numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.04; 04:00

JSocialinių medijų vaidmenį rinkimų procese aptaria NATO strateginės komunikacijos Kompetencijų centro direktorius Janis Sartas pokalbyje su žurnalistu Janiu Kinciu

Socialiniai tinklai – kaip nepasimesti informacijos gausoje

Iš pradžių pakalbėkime apie socialinių tinklų ir interneto poveikį rinkimų procesui ir galimas rizikas. Jūsų manymu, kaip tai įtakojo 13-os Saeimos rinkimus Latvijoje?

Aš manau, kad tai buvo pirmi rinkimai, kuriuose socialiniai tinklai atliko didelį vaidmenį rinkėjų poelgiui atskleisti. Žinoma, daug kas žiūri televiziją, tačiau skaičiai rodo, kad emocinį elgesį kur kas daugiau įtakoja socialinės medijos, nes jos tai išreiškia kur kas asmeniškiau. Šia prasme Latvijos patirtis nėra unikali, tai bendra tendencija. Rinkėjų įpročiai atitiko taip vadinamus informacinius burbulus. Priklausymas kuriai nors grupei pilniau atsiskleidė per pasirinkimą rinkimuose. Tai buvo akivaizdu. Šia prasme ir Švedijoje susiklostė panaši situacija. Manau, kad kitąmet Estijoje per rinkimus irgi bus pastebimi panašūs reiškiniai.

Antras dalykas – socialinėse medijose raiškiai komunikuoja emocijos ir dažnai jos skirtingose žmonių grupėse esti priešingos. Todėl daugeliui 13-os Saeimos rinkimai atrodė emocionaliai svaresni, nes komunikacija iš socialinių tinklų persikėlė ir į kitas medijas, tai tapo bendru fonu, todėl emocionalumas išliko ir po rinkimų.

Mes pergyvename didžiulius informacijos vartojimo įpročių pokyčius. Jie neabejotinai įtakoja įvairius socialinius procesus ir akivaizdžiai rinkimus.

Latvijoje prieš rinkimus buvo pastebėti Twitter troliai ir pirktos, robotizuotos sąskaitos, pakartojančios vieną ir tą pačią informaciją, pavyzdžiui, kurių nors rinkimų dalyvių labui. Tokias Twitter sąskaitas palyginti lengva atpažinti, bet yra daug neidentifikuotų interneto platformų panaudojimo būdų.

Laimė, latvių kalbos erdvė yra pakankamai maža ir ji neleido komercializuotis, pavyzdžiui, robotinių sąskaitų sferai. Taip, buvo pastebėta šiokia tokia jų įtaka. Savo ruožtu formuojasi globali rinka, kurioje pirkti tokius patarnavimus anglų, ispanų, rusų kalba yra pigu ir paprasta. Šioje pasaulinėje rinkoje yra pasiūlymų nuo labai supaprastintų botų ar trolių paslaugų iki išvystytų sistemų, kurias be specialių algoritmų pagalbos sunkiai atpažinsi: ar tai robotizuota sąskaita, ar kokios didesnės sistemos dalis. Latvijoje tokių nepastebėjome.

Žinoma, reikia atsižvelgti į tai, kad mes nematome visų duomenų. Facebook  arba Google duomenys lieka pačių kompanijų žinioje. Galime patikrinti tik atskiras detales, kurias patys pastebime empiriškai, bet yra daug nežinomųjų, nes nėra prieigos prie šių duomenų. Todėl manau, kad bent Europos  lygmenyje būtina kalbėti apie pagrindinius principus, apie asmens duomenų taisykles, ir nustatyti, kokia priedermė tektų didžiosioms voratinklio kompanijoms. Nepriimtina, kai kurioje nors valstybėje artėja rinkimai ir juos lydi rizikos, bet valstybė negali spręsti, ar duomenų kompanija bendradarbiaus ir padės šalinti šias rizikas. Tai yra gana nerimta.

Facebook vadovybė pastaruoju metu stipriai kritikuota ir ilgai viešai klausinėta dėl asmens duomenų panaudojimo pažeidimų.

Šis traukinys pajudėjo, ir Facebook atvejis primena posakį: ką pasėsi, tą ir pjausi. Jie labai agresyviai ir sąmoningai pelnėsi iš feikų sąskaitų, kurios buvo panaudotos Rusijos ir kitų žaidėjų naudai įtakojant rinkimų rezultatus bei kitus socialinius procesus.

Tačiau Facebook nėra vienintelė dezinformacijos platinimo platforma. Naujausi pastebėjimai liudija, kad dezinformaciją vis dažniau platina WhatsApp, Telegram. Tokio lygio, jog dėl dezinformacijos poveikio minia Indijoje ėmė linčiuoti žmones. Per WhatsApp išplatinta klaidinga informacija turėjo tokį pat didelį poveikį rinkimams Meksikoje, Brazilijoje. Taip pat lengvai manipuliuojamas įrankis yra Google priklausantis You Tube. Pastebėjome, kad Google reklamos plotuose populiarinama You Tube poveikio programatūra. Tai absurdas!

Turėdami omeny šį painų kontekstą, kaip rengiatės atremti galimas informacines atakas prieš 2019 metais vyksiančius Europos Parlamento rinkimus. Jau girdėjome replikas, kad Rusija laukia „sveikesnio ir atviresnio dialogo“ atstovavimo Europos Parlamente, esant reikalui galinti pritaikti  įvairius voratinklio poveikio instrumentus.

Europos Parlamento rinkimams priskirtini du reiškiniai. Pirmas, rinkimai vienu metu vyks daugely valstybių. Aš nemanau, kad būtų galima įvykdyti tokio pobūdžio atakas visose valstybėse vienu metu.

Penkios didžiosios valstybės skiria daugumą atstovų Europos Parlamente, žinoma, tai palengvina potencialių dezinformatorių darbą. Tačiau yra kitas esminis elementas: tipiškai labai nedaug žmonių dalyvauja Europos Parlamento rinkimuose, todėl yra potencialiai didesnė galimybė manipuliuoti procentiškai nedidelę rinkėjų dalį, veiksmingiau keisti rinkimų rezultatus. Žinoma, šie rizikos faktoriai yra dėmesio centre. Mūsų ligšiolinis darbas dėl Europos Parlameto rinkimų saugumo įvairiose valstybėse verčia mąstyti ir perspėti: jei valstybės tinkamai nepasiruoš, jos gali susidurti su labai rimta tikimybe, kad kas nors  įsikiš iš šalies.

Reikia turėti galvoje ir atvejus, kai šios užsienio jėgos kurioje nors šalyje turi bendramintį ar patikimą, sutampančių interesų jėgą. Pavyzdžiu gali būti Čekijos komunistų partija, labai akivaizdžiai žaidžianti su negatyviomis Rusijos jėgomis.

Kalbant apie savalaikį pasiruošimą rinkimams, Latvija pagirta už 13-os Saeimos rinkimus. Dėka valstybės vadovybės, informacinių technologijų saugumo prižiūrėtojų, kovos su korupcija ir kitų institucijų bendradarbiavimo atakos rinkimų metu buvo likviduotos.

Būtent. Dabar estų ir suomių kolegos prieš rinkimus savo valstybėse atvyksta pas mus ir perima Latvijos patirtį. Mūsų išvados domina daugelį.

NATO strateginės komunikacijos Kompetencijų centro tyrimai atskleidžia nerimą keliantį vaizdą dėl galimybės nusipirkti dezinformuojančius, kažkam palankius, arba priešingai, triuškinančius komentarus, trolius, net nulaužtas sąskaitas.

Aš manau, šia prasme yra atsakingos didžiųjų ryšių įrankių kompanijos. Kaip jau minėjau, negalėsime spręsti šios problemos tol, kol tyrėjai neturės prieigos, pavyzdžiui, prie Google duomenų. Yra ištisa rinka, siūlanti minėtus sandorius, kurie, manding, prieštarauja tų kompanijų interesams, bet, ko gero, už tai joms tenka šiokia tokia komercinė nauda, nes tokia voratinklių platforma yra lankoma dažniau ir ilgiau.

Mano nuomone, pirmiausia būtina sistema, kuri leistų realizuoti šiuo metu neprieinamų duomenų auditus, kad mes jaustumės saugūs. Tai domina daugelį. Šiuo metu persidalinama rinka. Pavyzdžiui, PR agentūros, kurios internete talpina reklamą, analizuoja taip vadinamų „influencerių“ sekėjų autentiškumą. Tarkime, kažkoks „influenceris“ didžiuojasi, kad jo paskyrą seka 1 000 000 žmonių, todėl už kiekvieną Instagram įrašą gali paprašyti didelių pinigų. Bet kai pradedi purtyti šiuos sekėjus, pasirodo, kad didelė dalis jų yra nupirkti arba netikri, todėl sąskaitos turėtojas negauna paprašytų pinigų. Vėl absurdo situacija, kurios be pačios platformos dalyvavimo negalime išspręsti.

Socialinių tinklų gausa – vertybė ar blogybė?

Kodėl mus tai jaudina? Mūsų atlikti eksperimentai parodė, kad čia didelį vaidmenį atlieka algoritmai. Pavyzdžiui, tam tikras skaičius žmonių pradeda žiūrėti vaizdo įrašą, kažko klausytis, arba „laikina“ kai kuriuos komentarus, konkrečios platformos algoritmai labai konkrečiai fiksuoja, ar žmonės reaguoja į kurį nors pranešimą ar nereaguoja. Jeigu yra daug pirminių peržiūrų, algoritmas šį apsilankymą dirbtinai pakylėja ir „pritraukia“ dar daugiau realių vartotojų. Kuriant tokias voratinklio sensacijas, siekiama manipuliuoti žmonų nuovoka, nes šie platformų algoritmai parodo žmonių reakciją.

Tarsi būtų nesvarbu, jei populiarinamas kačiuko vaizdo įrašas, bet kai tokiu būdu priekin „genamos“ politinės arba radikalios idėjos, tai gali būti labai pavojinga.

Kalbant apie valstybių atsakomybę sprendžiant šią problemą, mano nuomone, valstybės savo komunikacijoje turi stebėti ne žmones, o remtis faktais. Jei valstybė neturi tokių sienų, tada galima išnaudoti visą šio voratinklio įrankių arsenalą su puikiai technologiškai sukurtais vaizdo įrašais arba garso medžiaga, kurios žmogus negeba atskirti, ar tai tikra, ar tai – klastotė. Už 10 000 dolerių per mėnesį galima užsisakyti tokias kampanijas.

Kaip vystysis netikrų naujienų portalų judėjimas, kurių tikslas uždirbti pinigų už patalpintą reklamą?

Globaliame lygmeny tai yra didelė problema. Latvijos atveju ji yra ne tokia reikšminga, tai sietina su mano paminėtu faktoriumi – Latvija yra maža. Kalbama apie kitokius mastus, kai prisimename netikrų naujienų „fabriką“ Makedonijoje, kuris susižėrė daug pinigų prieš JAV prezidento rinkimus 2016 metais. Ši problema neišspręsta. Aš pritariu, kad šiam aktyvumui, ypač išnaudojančiam kraštutines formas, būtų taikoma baudžiamoji teisena. Tai būtų tikras būdas, adresuotas tiems, kuriems netikrų naujienų portalai yra pelningas verslas. Jei tu nori užsidirbti netikromis, labai emocionaliomis ir visuomenę priešinančiomis naujienomis, tada ruoškis pasekmėms – kalėjimo bausmei, o ne kam nors virtualiam.

Geriausias pasipriešinimas būtų – kritiška galvosena, ką ir kur skaityti, taip pat klasikinių medijų vaidmuo.

Taip. Paradoksas, kai klasikines medijas smaugia visos šios socialinės medijos, kurios pasisavina reklamos pinigus, atima verslo modelius ir t.t. Demokratinė sistema negali gyvuoti be klaskinių medijų, objektyvių žinių, gilios analizės. Mano nuomone, labai svarbu išsaugoti klasikinį medijų modelį, kuris yra analitiškas, objektyvus, visapusiškai aptariąs problemą ir suteikiąs galimybę skaitytojui mąstyti. Išgyvenimo modelis yra objektyvios, turiningos žinios, o ne emocijos. Vadinasi, atsisakyti koketavimo su klikbaito žanro antraštėmis. Tos medijos, kurios stengiasi kopijuoti socialinių medijų naujienų ciklus, galų gale labai pralaimės, nes socialiniuose tinkluose paskelbti naujieną yra labai pigu, o tradicinėms medijoms tai kainuoja kur kas daugiau.

Jūsų vertinimu, ar visuomenė tampa protingesnė po daugelio informatyvių kampanijų apie netikras naujienas ir su jomis susijusiais reiškiniais?

Labai svarbu apie tai kalbėti. Kai užsienio valstybėse pasakoju, kad Latvijoje rengiamos informacinės ir šviečiamosios kampanijos apie netikrų naujienų fenomeną, kaip su juo kovojama, į mane žvelgia su pavydu. Šis informatyvus aktyvumas būtinas, tačiau negalima įsivaizduoti, kad šios priemonės padės pilnai išspręsti šią problemą. Tikrai ne, ir to niekas nelaukia. Bet tai yra pirmas logiškas žingsnis.

Iš latvių kalbos vertė Arvydas Valionis

Parengta pagal diena.lv publikaciją

2018.01.03; 04:40