ernst_kaltenbrun

“Cepelinas” – sudėtingos nacistų operacijos, rengiant Maskvoje pasikėsinimą į sovietų diktatorių Josifą Staliną, kodinis pavadinimas.

Planas pradėtas rengti 1941 metų liepą, kai Vyriausiosios imperijos saugumo valdybos (RSHA) šefas Ernstas Kaltenbruneris pasiteiravo Vokietijos karinių oro pajėgų (Luftvaffe) specialiojo pulko KG 200 vado (jis išmesdavo agentus priešo teritorijoje), ar galima būtų išlaipinti žmogų ne toliau kaip per 100 km nuo sovietų sostinės. Tuo metu vokiečių frontas ėjo kelių šimtų kilometrų atstumu nuo Maskvos.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: nepavykusi operacija „Cepelinas“”

rozenberg_etel

Džulijus Rozenbergas (Julius Rosenberg, 1918 – 1953)amerikietis, centrinis internacionalinės „Atominės šnipų grupės“ narys.

Ši grupė aprūpindavo Sovietų Sąjungą slapta informacija apie Amerikos atominės bombos kūrimo programą. Džulijaus Rozenbergo žmona Etel (Ethel) irgi priklausė tai grupei.

Kilę iš Rusijos žydų, ponai Rozenbergai gimė ir užaugo Niujorke. Džulijus baigė Niujorko koledžą ir įgijo inžinieriaus elektriko specialybę, o Etel, turėjusi gražų operinį balsą, buvo baigusi tik vidurinį mokslą. Ji buvo trejais metais vyresnė už savo vyrą.

Amerikos kontržvalgyba aptiko Rozenbergų pėdsakus 1949 metais po to, kai buvo suimtas, prisipažino ir buvo nuteistas britų mokslininkas fizikas Klausas Fuksas (Klaus Fuchs). Bendras anglų–amerikiečių–kanadiečių tyrimas buvo paremtas itin slaptais duomenimis, gautais perėmus ir iššifravus radijo pranešimus, kuriais sovietų šnipai, veikę Jungtinių Amerikos Valstijų teritorijoje, keitėsi su Maskva.

Continue reading „Sutuoktinių Rozenbergų išdavystė”

putinas_ranka_istiesta

Du totalitariniai režimai – stalininis komunizmas ir hitlerinis   nacionalsocializmas – XX a. Europoje paliko kruviniausius ir skaudžiausius pėdsakus. Bet iki 2008 m. Prahos deklaracijos Vakarų šalyse egzistavo pakankamai gajus mitas apie „nuoseklią Rusijos antifašistinę  politiką.

Ypač nedrąsiai priešinga nuomonė prasibraudavo į Vokietijos spaudą. Prisimenant 1939 metų Hitlerio ir Stalino suokalbių  pragaištingus padarinius, populiarus Vokietijos dienraštis „Die Welt“ paskelbė Richardo Herzingerio  straipsnį, kuriame demaskuojamas Vladimiro Putino eskaluojamas  melas apie Rusijos vaidmenį kylant Antrajam pasauliniam karui ir nugalint hitlerinį nacionalsocializmą. 

Manytume, kad lietuviams, kuriems buvo lemta tapti žiauraus suokalbio aukomis, bus įdomu susipažinti su vokiečių autoriaus mintimis.

Continue reading „„Die Welt“ demaskuoja Rusijos sukurtą antifašizmo mitą”

jurij_modin

Jurijus Modinas (Jurij Ivanovič Modin g. 1922) sovietų žvalgybos bendradarbis, vadovavęs „Kembridžo penketuko“ darbui (1947–1953 m.).

Jurijus Modinas gimė mažame miestely kaimo glūdumoje. Jo tėvas buvo kareivis, Rusijos pilietiniame kare (1917–1920 metais) kariavęs bolševikų pusėje.

Tėvą dažnai kilojo į naują tarnybos vietą, ir vaikystėje Jurijus daug pasivažinėjo po šalį. 1940 metais jis įstojo į karinę jūrų inžinerinę mokyklą Leningrade (dabar Sankt Peterburgas).

Nuo karo pradžios 1941 metų birželį ėmėsi ginklo, kad kovotų su vokiečiais, bet 1942 metais buvo evakuotas kartu su kitais kursantais į šalies gilumą. Tais metais J.Modinas pirmą kartą susidūrė su Sovietų specialiųjų tarnybų, o tiksliau – NKVD darbu. Mokykloje suėmė ir nuteisė sušaudyti virėją už sviesto vogimą. J.Modinas liudijo apie jį tardytojui.

Continue reading „Sovietų žvalgybos bendradarbis, vadovavęs “Kembridžo penketukui””

lenin

Prieš keletą savaičių Rusijos kultūros ministras Vladimiras Medinskis pareiškė radijo interviu, kad atėjo metas palaidoti Vladimirą Leniną, praneša The New York Times. Tie pareiškimai įsiutino Rusijos komunistus.

RFKP lyderio Genadijaus Ziuganovo nuomone, tas klausimas iškeltas provokatorių. Pagal balandžio apklausą, apie pusė Rusijos gyventojų pasisako už tai, kad Leninas būtų palaidotas.

„Galimos valstybinės laidotuvės iškelia protokolinių klausimų, pavyzdžiui, kas atstovaus JAV?“ – samprotauja autorius. „Štai kam pas mus egzistuoja viceprezidentai“, – jis pats atsako į savo klausimą.

Continue reading „Ką daryti su Lenino palaikais?”

vaida-andzejus

Režisierius Andžejus Vaida (Andrzej Wajda) visada žiūrėjo į gyvenimą savomis akimis ir atsisakinėjo deformuojančių ideologijos akinių.

Taip rašo Roberto Persiko ir Analiza Guljelmi leidinyje Tempi.it. Jie kalbina garsųjį lenkų režisierių, prašydami, kad Andžejus Vaida kuo plačiau papasakotų apie „Katynę”. Daug dėmesio skiriama politinėms intrigoms, kurių pagalba siekiama, jog „Katynę” išvystų kuo mažiau žiūrovų.

„Katynės“, filmo apie tai, kaip sovietų kariuomenė sunaikino lenkų karininkus per Antrąjį pasaulinį karą, apie nusikaltimą, už kurį atsakomybė buvo verčiama vokiečių nacistams, pasirodymas Italijos kino teatruose buvo proga susitikti su Andžejumi Vaida ir pasikalbėti su juo apie daug ką kita“, – rašoma leidinyje.

Continue reading „Režisierius Andžejus Vaida: „Mano filmas palaikytas nepatogiu ir nenorėta jo rodyti“”

latynina_1

Viena iš paskutiniųjų Julijos Latyninos laidų “Kod dostupa” buvo ypač įdomi. Kadangi žymi Rusijos politikos apžvalgininkė daug dėmesio skyrė Lietuvai. Tiek Lietuvos istorijai, tiek ir šių dienų aktualijoms.

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia Julijos Latyninos komentaro, skirto Lietuvos aktualijoms, vertimą. Pirmojoje dalyje kalbama apie lietuvių santykius su lenkais, Vilniaus atgavimą ir Antrojo pasaulinio karo pradžią.

O antrojoje dalyje dėmesys sukoncentruotas į šių dienų aktualijas. Pavyzdžiui, cituojamas prof. Vytautas Landsbergis, svarstoma, ar Lietuvai reikalinga atominė jėgainė, koks korupcijos lygis, ko verta vakarietiška demokratija…

Manome, kad šis J.Latyninos komentaras tikrai sudomins mūsų skaitytojus.

Continue reading „Julijos Latyninos laidoje “Kod dostupa” – žvilgsnis į Lietuvą ( 1 )”

vilutis_portretas

Esu perskaitęs daug tremtinių, politinių kalinių, partizanų knygų, kai kurias redagavau ir išleidau.

Bet Leono Vilučio “Likimo mozaika” į rankas pateko tik dabar, po dvidešimties metų nuo jos išleidimo (Kaunas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 1992).

Tai vieno aktyviausių rezistencijos pradininkų Žemaitijoje ir Rytų Lietuvoje prisiminimų knyga.

“… mano jaunystė labai panaši į nueitą mūsų Tautos kelią: sunkios kovos už nepriklausomybę, sėkmingas (deja, neilgas) jos įtvirtinimo laikotarpis, okupacija, teroras, nelygi partizanų kova, kalėjimai, kankynės…”, – pratarmėje rašo autorius.

Skaitytojui siūlome kai kurias ištraukas iš Leono Vilučio knygos “Likimo mozaika” apie lageriuose sutiktus žmones.

Vytautas Visockas

Continue reading „Švedijos žvalgas į lagerius su savimi atsivedė visą Maskvos Didįjį teatrą”

tarasovas_little

Terminas liustracija mūsų šalyse kažkodėl neatskiriamai dažniausiai asocijuojasi su sovietine praeitimi, nors jau praėjo daugiau nei 20 metų.

Jau seniai nebėra ir tų problemų, kurios buvo iškilusios mūsų šalims pirmaisiais nepriklausomybės metais, nebėra ir tų žmonių, bent jau daugumos iš jų, kaip aktyvių visuomeninio–politinio gyvenimo dalyvių.

Kita vertus, atsirado naujų problemų ir žmonių, kuriems, mano požiūriu, paprasčiausiai būtina taikyti liustracijos instrumentus.

Bet kažkodėl apie tai dabar mažai kalbama, mums nuolat grasinama, kad nauji nusikaltimai žmonėms ne taip svarbu, kaip faktiniai ar tariami nusikaltimai, įvykdyti žmonių, kadaise turėjusių sovietinę valdžią. O gaila.

Continue reading „Liustracijos problema. Žvilgsnis iš Ukrainos”

venckiene_neringa

Tai, kas įvyko Klonio gatvėje, Garliavoje, 2012 m. gegužės 17 d., kai mano brolio Drąsiaus Kedžio mažametė dukrelė buvo prievarta atplėšta nuo manęs ir klykianti ištempta, jai ant galvos užmetus galimai cheminių medžiagų pripurkštą skudurą, galutinai patvirtino, kad mes gyvename šalyje, kurios valdžia yra visiškai degradavusi.

Valdžia praradusi bet kokį etikos, moralės supratimą, absoliučiai praradusi sąžinę ir elementarų žmogiškumą. Tai patvirtino faktą, kad Lietuvos Respublikos valdžios postuose sėdi žmonės, kurie nebegina ir neatstovauja bendražmogiškų vertybių. Ką jau bekalbėti apie tautines, patriotines, kurių samprata šių žmonių sąmonėje jau seniai visiškai išblankusi.

Continue reading „Nužmogėjimas”

soblinskaite_

(Manome, kad šiuos atsakymus į “Metų” anketos klausimus naudinga būtų perskaityti ne tik literatūrinio žurnalo skaitytojams. Antraštė mūsų. Slaptai.lt)

XXX

XXI amžiaus pradžia nėra labai paguodžianti – ekonominės krizės, terorizmas, antigobalistinis ekstremizmas, gamtinės katastrofos, blogėjanti ekologinė situacija. Kokias išeitis matote žmonėms, tautoms, valstybėms?

O kuris gi žmonijos gyvavimo tarpsnis galėtų pasigirti ilgalaike taika ar stabilumu? XX amžius prasidėjo Rusijos revoliucija, pragaištinga daugybei tautų, ir į politinę piramidę iškėlė Staliną… XIX amžių draskė Napoleono karai, XVIII a. – Šiaurės, XVII a. – Trisdešimties metų karas…

Continue reading „Terorizuojami esame kasdien, nors pistoleto niekas į smilkinį neremia”

genzzz

Vokiečių filosofas Ernstas Kasirieris, tyrinėdamas mitų prigimtį, teigia, esą kuo žemesneje civilizacijos pakopoje stovi žmogus, tuo primityvesni jo mitai. Filosofą domino mitų apraiška politikoje.

Pasak jo, be mitų negali egzistuoti totalitarinė visuomenė. Mitų poreikis ypač juntamas kritinėje situacijoje. Su jais žmogus sieja  savo viltis ir aiškina nesėkmes. E.Kasirierio nuomone, atitinkami mitai ypač plėtojami autoritarinėse visuomenėse. Ten pretendentai į tos visuomenės lyderius skatina apie juos kurti mitus. Dėl to fašistinių ir bolševikinių sistemų egzistencija paremta senais ir naujais mitais. Jų vadai apgaubiami dieviškumo aureolėmis.

Continue reading „Mitai šiuolaikinėje politikoje”

lenin-37

Kai kuriais apskaičiavimais, Raudonojoje aikštėje Maskvoje dėl turistų rungiasi net penki Leninai. Vienas jų pamąsto apie emigraciją į JAV. Dar yra Putinas, Brežnevas ir Stalinas. Buvo ir Karlas Marksas, bet mirė. Už nuotrauką antrininkai ima 3 dolerius.

“The Los Angeles Times” korespondentas stebėjo dirbant žinomų personų antrininkus, kurie verčiasi Rusijos sostinės centre fotografuodamiesi su turistais.

Populiariausias yra „Leninas“ (Sergejus Solovjovas). Jis priverstas slėptis nuo policijos, nes jam gresia bauda už prekybinę veiklą be leidimo. Beje, jis pats tvirtina, kad leidimą turi, o „tai tapo nusikaltimu tik todėl, kad aš neduodu policininkams kyšių“.

Continue reading „Lenino antrininkas pozuoja fotografijai ir kelia susižavėjimą”

deviatka

Kaip buvo saugojamas Stalinas? Ar SSRS diktatorius pagarbiai žvelgė į savo sargybą? Ar Stalino asmens sargybiniai mėgavosi privilegijomis? Ar tiesa, jog prieš Staliną nebuvo surengta nė vieno pasikėsinimo?

Į šiuos klausimus atsako buvęs Stalino asmens sargybinis Vladimiras Vasiljevas, diktatorių saugojęs nuo pavojų ilgus aštuonerius metus. Interviu paskelbtas laikraštyje “Soveršenno sekretno”. Interviu autorius – buvusio asmens sargybinio sūnus Andrėjus Vasiljevas. Publikacija pavadinta “Žmogus iš “deviatkos”. Savo skaitytojams pateikiame keletą įdomesnių epizodų iš to interviu. Ar galima tikėti tuo, ką tvirtina buvęs SSRS saugumietis, – tegul sprendžia kiekvienas skaitytojas asmeniškai.

1939-aisiais Vladimirą Vasiljevą pašaukė į Raudonąją Armiją.  Tarnauti iš pradžių teko Felikso Dzeržinskio vardo Ypatingosios paskirties divizijoje. Kodėl pakliuvo būtent į F.Dzeržinskio diviziją, sunku pasakyti. Karinei komisijai, matyt, patiko puikūs fiziniai V.Vasiljevo duomenys.

Continue reading „Stalino asmens sargybinio išpažintis”

Hitleris_stalinas

Tai – vengrų istoriko Krisztiano Ungvary straipsnių serijos apie SSRS ir Trečiojo Reicho  karo išvakares ir jo pradžią apžvalga. Antroji dalis. Pirmoji dalis visuomenės aktualijų portale Slaptai.lt buvo paskelbta šių metų birželio 23 dieną.

Tokiu pavadinimu Krisztiano Ungvary straipsnių seriją paskelbė laikraštis Budapester Zeitung.

Manytume, kad mūsų skaitytojams bus įdomu susipažinti su žinomiausio mūsų dienų vengrų istoriko mintimis apie SSRS ir Trečiojo Reicho  karo išvakares ir jo pradžią. Išvertė bei parengė – Irena Tumavičiūtė.

Stalinas nebuvo numatęs, kad vokiečiams žaibo karo pradžia bus tokia sėkminga. Vokietijos stiprėjimas daugelį metų jį nelabai jaudino. Rimta grėsme jis laikė tik galimą bendrą Vokietijos ir Japonijos karą priš Sovietų Sąjungą. To buvo galima tikėtis nuo 1940 m. vidurio, kai buvo sustabdytas bombų karas prieš Angliją. Bet sovietai Tokijuje turėjo patikimų žvalgybos šaltinių. Maskva žinojo, kad Japonijos ambicijos pirmiausia krypo į Kiniją ir Ramiojo vandenyno zoną.

Continue reading „Įdomiausias XX a. politinis pokeris ( 2 )”

dzon_vain_1

Amerikoje pasirodė naujoji JAV kino aktoriaus Džono Vaino (John Wayne) biografija.

Naujojoje versijoje sakoma, kad SSRS diktatorius Josifas Stalinas norėjo nužudyti (rengė planą, kaip pasikėsinti į aktoriaus gyvybę) garsųjį aktorių. 

Mat šis buvo antikomunistas ir kiekviena proga kandžiai šaipėsi iš sovietų valdžios, iš sovietų santvarkos. Knygos autorius – britų rašytojas Michaelas Munno. Knygos pavadinimas: “John Wayne – The Man Behind the Myth”). Išvertus į lietuvių kalbą reikštų: “Žmogus už mito”.

Continue reading „Aktorius Džonas Vainas vos nežuvo dėl savo antikomunistinių pažiūrų”

Hitleris_stalinas

Tokiu pavadinimu Krisztiano Ungvary straipsnių seriją paskelbė laikraštis Budapester Zeitung.

Manytume, kad mūsų skaitytojams bus įdomu susipažinti su žinomiausio mūsų dienų vengrų istoriko mintimis apie SSRS ir Trečiojo Reicho  karo išvakares ir jo pradžią. Pateikiame šio jauno mokslininko straipsnių apžvalgą.

Prieš 70 metų, 1941 m. birželio 22 d., prasidėjo nauja, lemiama II pasaulinio karo fazė. Hitleriui atrodė, jog „tikrasis karas“ vyksta Rytų Europoje, kur kovų intensyvumas, brutalumas ir karinės sąnaudos neturėjo precedento. Istorijos mokslui Barbarosos operacijoje iki šiol lieka daug neatsakytų klausimų. Ar vokiečių pradėtą puolimą apskritai galima laikyti netikėtu? Ką prieš tai abi pusės žinojo apie viena kitos planus? Ar sovietinė pusė ketino pirmoji pulti Vokietiją?

Continue reading „Įdomiausias XX amžiaus politinis pokeris”

marta

XX amžiaus didžiuliai kariniai kataklizmai lėmė ne tik milijonų žmonių žūtį ar gilumines idėjines, visuomenines politines bei ekonomines transformacijas. Dėl šių kataklizmų  buvo nuolat perbraižomas geopolitinis pasaulio žemėlapis.

Pirmojo Pasaulinio karo baigtis sustiprino viltį sukurti naują Europos tvarką, kurios pagrindu tapo tautų apsisprendimo teisė. Ant Austrijos-Vengrijos, Rusijos bei Osmanų imperijų griuvėsių radosi nemažas skaičius nacionalinių valstybių.  Pasinaudojusi patogiu momentu, ukrainų politinė vadovybė ėmėsi aktyvių valstybės kūrimo veiksmų, kurie, deja, nebuvo vainikuoti sėkme dėl keleto sudėtingų vidinių bei išorinių aplinkybių. Nesuinteresuoti ukrainų suverenios valstybės egzistavimu pasirodė esą jos artimiausi kaimynai – Lenkijos respublika ir bolševikinė Rusija, su kuriomis ukrainų karinės pajėgos kovėsi 1918-1920 metais.

Continue reading „Ukrainiečių patriotą Jevhen Konovalecą likviduoti įsakė Stalinas”

verze

Prancūzijos advokatas Žakas Veržė (Jacques Verges) –  žinomas visame pasaulyje. Garsus pirmiausia dėl to, kad yra gynęs visokiausio plauko tarptautinius nusikaltėlius – Mao, Pol Potą, esesininką Klausą Barbje, teroristą Karlosą….

Vėliau šis prancūzas advokatas konsultavo Slobodaną Miloševičių ir visiškai nesigėdijo savo veiksmų. Advokatas buvo įsitikinęs, jog “moralė – tai toks dalykas, kuris tinka tik trockininkams, socialdemokratams ir kitiems skystablauzdžiams”. Blogio advokatu dažnai vadinamas Ž.Veržė sakė: “Mano moralė – būti prieš bet kokią moralę, nes ji varžo gyvenimą”.

Continue reading „Blogio advokatu pramintas Žakas Veržė”

breznevas_pirtis

Dažniausiai “obuolys nuo obels netoli nurieda”. Dažniausiai aukšti pareigūnai, aukšti politikai, valstybės veikėjai savo vaikus, žmonas, kitus artimuosius veda paskui save, įtaiso “šiltose” vietelėse; dažniausiai jie būna tų pačių arba artimų pažiūrų. Tačiau ne visada, kaip matome iš žemiau pateiktų kelių pavyzdžių.

XXX

Nikita Chruščiovas, SSKP CK Pirmasis sekretorius.

Sergejus Chruščiovas, sūnus. Išvyko į JAV.

Continue reading „Pasakyk man, prieš ką tu kovoji, ir aš pasakysiu, kuo tikėjo tavo tėvas”