visuomenės sveikatos ugdytojas

kaveckas_111
Sportas ir sveikata

Domėdamasis apie žmogaus judesių naujoves “atkasiau”, mano įsitikinimu, pritrenkiančių, žemaitiškai būtų galima tai pavadinti majednybe, naujienų, kurios pažangiausiomis NASA technologijomis, pritaikytomis žmonijai, padeda apatinių galūnių nevaldantiems neįgaliesiems tapti judančiais savomis galūnėmis, nes jos “įmontuojamos” į specialų aukštųjų technologijų rėmą.

Aukštosios technologijos žmonijai pastaraisiais metais judėjimo kontekste padeda taip, kad pasijauti tarsi atitrūkęs nuo realybės, jei sieki sužinoti daugiau, jei nuolat domiesi mokslo pasiekimais…

Continue reading „Kas yra tas X1. 57 ?” →

saules_smugis
Sportas ir sveikata

Atšilę orai vis labiau skatina laisvalaikio praleidimą prie vandens telkinių. Atostogos – vieniems baigiasi, kitiems – prasideda, tretiems – įpusėjo.

Ką daryti, kad jos netaptų kančia dėl besaikio lepinimosi saule? Juk daugelis bet kokia kaina siekiame pakeisti odos spalvą iš baltos į rusvą, tarsi tai būtų būtinybė, tarsi nesuvoktume, jog kai kurie iš mūsų tiesiog negali būti rusvais dėl melanino stygiaus organizme.

Tuomet įgyjame pusiau virto vėžio atspalvį. Tačiau bet kokia kaina siekdami rusvumo kartais per brangiai sumokame pačių savo sveikata, nes galime patirti ne tik odos nudegimus (kai kuriems dėl to padidėja netgi melanomos ir ilgainiui “įsimeta” odos vėžys), bet ir saulės smūgį. Prisiminkime ir mados diktuojamas taisykles – degintis saulėje jau senokai nebemadinga.

Continue reading „Apie organizmo perkaitimą” →

goldfish-info
Sportas ir sveikata

Visiems žinoma, kad astma – tai kvėpavimo sistemos liga.

O kaip ji gydoma Indijoje, koks gyvenimo filosofijos GURU veikia šioje valstybėje?

Kaip gi gydyti astmą, jei niekas iki šiol žmogui, sergančiam tokia liga, nepadėjo?

Niekur – netgi visai nesvarbu kur jis gyvena – toje pat Indijoje ar kitame Pasaulio kampelyje, kur, gydant tradiciniu gydymo metodu ar metodais, jokio pagerėjimo neapčiuopiama?

Continue reading „Kaip išgydyti astmą?” →

kvepuokime
Sportas ir sveikata

Oras kaip ir vanduo būtinas kiekvieno iš mūsų egzistencijai.

Kuo daugiau judame, tuo daugiau suvartojame deguonies, jeigu oras švarus, o jeigu – užterštas, vadinasi, “pakrauname” į plaučius šlakų: cinko, kadmio, arseno ir kt…

Apie aukšto meistriškumo sportininkų kvėpavimo ypatumus galima pasakoti itin daug kaip apie tam tikrus fenomenus. Juk jie laikas nuo laiko specialiai treniruojasi netgi aukštikalnėse, kur oras retesnis, tačiau žymiai švaresnis, ir plaučiai išsivalo, taigi pasiekiama kitų, sudėtingesnių tikslų pasiekiama.

Continue reading „Kuo kvėpuojame?” →

robotas_2
Sportas ir sveikata

Dvasinė proto aritmetika ir fizinės sveikatos koreliacija, arba, paprastai kalbant, filosofija ir judėjimas, – kas tarp jų bendra?

Ar esama tiesioginio ryšio tarp mūsų kasdieninių mankštinimosi dėl mankštinimosi ir pasitaikančių traumų, kurių, matyt, absoliučiai nepatirti neįmanoma, bet, matyt, egzistuoja akivaizdi siekiamybė tiesiog maksimaliai jas sumažinti…

Nesirengiu tapti teologijos, filosofijos ar judesių mokslo “guru”, nepretenduoju į mokslinių straipsnių analizę ar juo labiau jų kritiką.

Paprasčiausiai parašysiu apie, mano supratimu, egzistuojančias priežastis, kurios sukelia buitines ir fizines traumas, gyvenimo kokybės silpnumą, jei norite, žemo mąstymo ir tikrųjų vertybių nykimą…

Continue reading „Kad netaptumėme sportuojančiais robotais” →

kaveckas_111
Sportas ir sveikata

Ar sutinkate, kad net žemė sugeba prakaituoti, kaip ir žmogus? Tai lyg ir neginčijamas įrodymas, kad žemė, kaip ir žmogus, yra gyvas organizmas ir bent kartą metuose nuo “dūšios” ima ir “išprakaituoja”.

Kaip šį savotišką stebuklą paversti sau, savo organizmui, protui ir sielai kažkuo ypatingu, tarsi nauju apvalkalu egzistencijai įprasminti? Juk visi supranta, kad gyvybei palaikyti ir augimui skatinti reikia vandens, kuris kartkartėmis ima ir pasišalina iš žemės ir iš žmogaus… Jis garuoja tiek nuo įkaitusios žemės, tiek ir iš kūno.

Continue reading „Joninės: apie Žemę ir Žmogų” →

titanikas_
Sportas ir sveikata

Šis straipsnis susideda iš dviejų dalių. Pirmoji dalis – apie judėjimo ir sveikatos sąsajas. Antroji – apie sveikatos tausojimo ir maisto sąsajas. Tačiau prieš pateikdamas šiuos komentarus pirmiausiai pateiksiu savąją versiją, kodėl nuskendo laivas “Titanikas”.

Oficialiai teigiama, kad “Titanikas” nuskendo atsitrenkęs į ledkalnį. Deja “Titanikas” nuskendo tikrai ne dėl to, kad, atsitrenkė į aisbergą. Jis nuskendo todėl, kad laivo užsakovai liepė statytojams sutaupyti pinigų pakeičiant tikro plieno kniedes į žemos kokybės plieną, sumaišytą su šlaku. Todėl laivo korpusas per tas prestos kokybės kniedes tiesiog neatlaikė vandens spaudimo po atsitrenkimo į milžinišką ledo gabalą, į vidų ėmė veržtis vanduo, vandeniu iškart buvo užtvindyti net penki laivo skyriai. Štai kodėl nuskendo “Titanikas”.

Continue reading „Žmogaus organizmas – ne “Titanikas” ( 1 )” →

kaveckas_111
Sportas ir sveikata

Metu iššūkį tiems, kurie įnirtingai tikina, kad darbas vyksta puikiai, moderniai, pagal naująsias ugdymo programų rekomendacijas, kad saugo mokinių sveikatą, ją stiprina.

Be to, ir daugybę kitų pateisinimų galima išgirsti iš šios srities mokytojų, kurie realiai ilsisi, nes už juos ugdymo turinio darbą stiprinant mokinių sveikatą atlieka arba treneriai, arba privatūs sporto klubai. Mokytojams dažnai lieka tik prisiimti garbę, prieš tai suformavus iš pajėgių, ne dėl jų pamokų kokybės, mokyklos komandą ir sutvarkius paraiškas įvairioms varžyboms rajonuose, juos ten nulydėti…

Continue reading „Kūno kultūra: butaforija ar rimtas darbas” →

kaveckas_222
Sportas ir sveikata

Daugybė įdomybių galima aptikti apie svaigiuosius gėrimus. O kaip žinoti, kas geriausia kiekvienam?

Šis klausimas reikalauja itin modernių genų inžinerijos tyrimų. Tada galima pasakyti apie kiekvieną organizmą tiek subtilybių, kad patys net neįsivaizduojame…

Galima atlikti ir tyrimus, kaip žmogus priima vienokį ar kitokį vyną? Vynas šiuo atveju – kaip sveikatos tausojimo pagalbininkas tiesiogine prasme. Juk vynas yra senų senovėje išrastas svaigusis gėrimas ir vartojamas iki šių dienų… Hipokratas minėjo, kad vynas gydo netgi žaizdas. Šis garsus gydytojas taip pat sugalvojo frazę: „Tegul maistas bus tavo medicina, tuomet ir medicina bus tavo maistas”.

Continue reading „Apie vyną ir sveikatą” →

kaveckas_111
Sportas ir sveikata

„Ne tavo daržas, ne tavo pupos”… Arba paklausiu šitaip: kodėl atsakingos institucijos formuoja sveikatos tausojimo, fizinio aktyvumo mobilizavimo beraščius ir dirba senoviškai, tik su naujoviškais “lozungais”?

Tokiu pamąstymu pradedu straipsnį, susijusį su realybe. Juk niekam ne paslaptis, kad yra išankstinės suplanuotos vietos “specialistams”, kurie dirba visuomenės sveikatos biuruose, veda kūno kultūros pamokas ir pan., nes konkursai arba darbo skelbimai pozicijoms užimti tik tam, kad išlaikytų įstatymų nustytą tvarką, bet ne daugiau.

Continue reading „Ne tavo daržas, ne tavo pupos” →

eskimu_kajakas
Sportas ir sveikata

Irklavimas yra puiki aktyvaus laisvalaikio priemonė. Tai trys sveikatos tausojimo pagalbininkai vienu metu. Juk saulė, oras ir vanduo labiausiai reikalingi žmogui, norinčiam “pakrauti baterijas”, pavyzdžiui, ateinančios savaitės darbui.

Pavasaris pats geriausias laikas tam pradėti – dėl vis šylančio oro ir jau senokai nutirpusio ledo vandens telkiuose. Jei norite tiesiog imti ir pradėti “tirpinti” papildomus kilogramus, susikaupusius praėjusio rudens žiemos metu.

Continue reading „Moderni mankšta: irklavimo “modeliuotojai” ant įvairių plokštumų” →

video_cip
Videonaujienos

Mūsų skaitytojai, be abejo, pastebėjo, jog visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt sėkmingai bendradarbiauja su Biomedicinos mokslų magistru, visuomenės sveikatos ugdytoju Andriumi KAVECKU. Esame paskelbę dešimtis įdomių, informatyvių Anrdiaus Kavecko pasakojimų, kodėl būtina daug judėti, bei patarimų, kaip geriau sportuoti, kokią judėjimo formą verčiau pasirinkti. Skyriuje “Sportas ir sveikata” – dešimtys A.Kavecko straipsnių apie pačias įvairiausias sporto šakas, pradedant plaukiojimu ir baigiant paprasčiausiu sparčiu ėjimu. Daug dėmesio skiriama aprašomų sporto šakų privalumų nurodymui.

Šiandien pateikiame visuomenės sveikatos ugdytojo Andriaus Kavecko videopasakojimą, kas yra nepusiausvira mankšta ir kokia jos nauda.

Continue reading „Keletas sportinių visuomenės sveikatos ugdytojo Andriaus Kavecko patarimų” →

plaukimas_dar
Sportas ir sveikata

Darome pertraukėlę tarp nepusiausviros mankštos temų. Šį kartą rašome apie žmogui, ko gero, mieliausią kūno padėtį žemėje. Tai – nesvarumo būsena, kuri dominuoja tik kosmose. Mūsų atveju – tai plaukiojimas arba tiesiog plūduriavimas vandenyje…

Gal ir ankstoka rašyti tokia tema, nes vasaros teikiamų vandens malonumų laukti dar teks bent dvejis – trejis mėnesius. Tačiau netruks prabėgti šie pavasario mėnesiai, ir pasinersite į ežerą ar kitą vandens telkinį atgauti jėgų bei pajusti nesvarumo būsenos.

Continue reading „Milžiniška plaukimo nauda” →

slidinejimas
Sportas ir sveikata

Slidinėjimo atsiradimo istorija

Rašytiniuose šaltiniuose slidės minėtos jau trečiame tūkstantmetyje prieš mūsų erą. Seniausios slidės buvo rastos Skandinavijoje.

Slidinėjimas atsirado prireikus keliauti sniego ar ledo paviršiumi. Slidinėjimas dabar turbūt yra populiariausia fizinio aktyvumo forma pasaulyje. Pirmos slidinėjimo varžybos vyko Norvegijoje jau XVII amžiaus pabaigoje. Daug lenktynių rengta ir XIX amžiuje. Tačiau tik 1900-aisiais krosas tapo pripažinta sporto šaka.

Continue reading „Nepusiausvira mankšta: slidinėjimo imitavimo kompleksas” →

greitasis_ciuozimas
Sportas ir sveikata

Tokio tipo mankštos modeliai su BOSU kamuoliais (vienas kamuolys kainuoja 499 litus) itin populiarūs Pasaulyje. Visiškai nesvarbu, ar tai ikimokyklinukai ar garbūs senjorai. Tai – tarsi savotiškas menas kurti kūno judėjimo galimybes.

Mūsuose alternatyva dėl finansinių galimybių puikiausiai gali tapti nekondiciniai kamuoliai. Jie identiškai atlieka tą pačią paskirtį mankštinantis, tik nekainuoja nieko, nes dažniausiai tiesiog išmetami todėl, kad nebeestetiški arba nebeatlieka tiesioginės paskirties, pavyzdžiui, nebetinka žaisti krepšinį ar ugdyti jėgą su kimštais kamuoliais.

Continue reading „Nepusiausvira mankšta: čiuožimo imitavimo kompleksas” →

manksta_biure
Sportas ir sveikata

Minėjau, kad mankšta biure – iššūkis stereotipams. Tai tas pats, kaip suvokti, jog, pavyzdžiui Švedijos Malmės mieste pasitaiko dviračių (ne automobilių) spūsčių.

Juk šiame mieste aukščiausio lygio vadovai ir vadovės, kostiumuoti bei sukneliuotos, vyksta į darbą dviračiais ir dėl to jokių problemų nejaučia ir nekelia.

Jie būtų nesuprasti, jei vyktų į darbus automobiliais.

Kinijoje visiems privaloma bent 15-os minučių mankšta darbovietėse (gūdžiu sovietmečiu Lietuvoje tokie reikalavimai buvo netgi mokyklose).

Continue reading „Nėra vaisto, pakeičiančio judesį, tačiau yra judesių, pakeičiančių vaistus” →

manksta-biure
Sportas ir sveikata

Sportuoti biuruose – įmanoma. Sėdėdami įstaigų, firmų, departamentų kabinetuose mūsų visuomenė tarsi sustingsta. Sustingsta ilgam – visai darbo dienai.

Tokie darbuotojai tampa panašūs į “mąstančias statulas”. Kūnas po truputį apsunksta. Tampa nerangus. Pasivaikščioti – neužtenka, nes vis tiek jaučiamas diskomfortas dėl kraujo apytakos sulėtėjimo ir sąnarių kapsulių sąstingio. Dėl to skundžiamasi, kad šąla galūnės. Ilgainiui toks apsunkimas prašyte prašo bent minimalaus judėjimo, bent minimalios mankštos.

Continue reading „Mankšta biure – iššūkis stereotipams” →

akupunktura11
Sportas ir sveikata

Tai gydymo metodas, sukurtas Honkongo profesoriaus. Jis iki šiol neturi analogų Pasaulyje.

Tai tarsi Mufosailas (pirmasis žmogaus vardas, paminėtas Biblijoje), tarp visų iki šiol egzistavusių akupunktūros metodų medicinoje, nuo kurio prasideda naujas, kitokio lygmens gydymo suvokimas adatomis.

Jei norite, šis gydymo metodas, mano suvokimu, – tarsi tinkantis visiems gyvenimo atvejams ir visoms gyvenimo progoms, egzistuojančioms žemėje. Jei norite, tai aukščiausio lygio tobuliausias gydymo metodas, kurį tiesiog sunku suvokti protu, tačiau faktas – jis tiesiog yra sukurtas, jis egzistuoja ir juo naudojasi netgi skeptikų skeptikai, praradę bet kokį tikėjimą, bet kokią viltį pasveikti, pavyzdžiui, nuo nugaros skausmo. (Akupunktūros kritikai teigia, kad jos efektyvumas nėra didesnis nei placebo efekto).

Continue reading „Liežuvio akupunktūra rytų medicinoje – tarsi “Mufosailas” teologijoje” →

cikagos_buls
Sportas ir sveikata

Komentarą pradėsiu nuo daugumai žinomo Pasaulinio lygio buvusio Čikagos Bulių trenerio Filo Džeksono pasiekimo krepšyje. NBA lygoje jis vienintelis turi 6-ių aukso žiedų kolekciją. Jis vienintelis taikė idiomotorinės treniruotės metodiką skrydžiuose į varžybas vietoje tuščio laiko švaistymo.

Tokią metodiką įdiegti sekėsi sunkiai, nes “žvaigždės” laikė save “kietesnėmis” netgi už trenerį. Tačiau kelios pralaimėtos varžybos privertė susikrimsti netgi elitines, pasaulinio garso “žvaigždes”. Todėl joms nieko kito neliko. kaip tik paklusti trenerio metodikai.

Continue reading „Ką vadiname idiomotorine treniruote” →

pomidor_pomidor
Sportas ir sveikata

Pastaraisiais dešimtmečiais maistas, kurį kasdien valgome, tampa vis įvairesnis. Puikiai matoma “persipynusi” Pasaulio virtuvė. Juk dabar įmanoma gauti ir “gulbės pieno”. Tik ar išmokome naudotis elementariais produktais? Tik ar sveikai maitinamės?

Puolame valgyti lašišą, nors mūsų sąlygomis puikiai tinka skumbrė. Puolame vartoti reklaminius energetinius gėrimus, kurie sukelia “atgalinį” poveikį organizmui – iš organizmo išsunkia energiją ir formuoja priklausomybę angliavandeniams.

Continue reading „Mitybos “viražai”” →