Vytautas Landsbergis

latynina_1
Aktualijos

Viena iš paskutiniųjų Julijos Latyninos laidų “Kod dostupa” buvo ypač įdomi. Kadangi žymi Rusijos politikos apžvalgininkė daug dėmesio skyrė Lietuvai. Tiek Lietuvos istorijai, tiek ir šių dienų aktualijoms.

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia Julijos Latyninos komentaro, skirto Lietuvos aktualijoms, vertimą. Pirmojoje dalyje kalbama apie lietuvių santykius su lenkais, Vilniaus atgavimą ir Antrojo pasaulinio karo pradžią.

O antrojoje dalyje dėmesys sukoncentruotas į šių dienų aktualijas. Pavyzdžiui, cituojamas prof. Vytautas Landsbergis, svarstoma, ar Lietuvai reikalinga atominė jėgainė, koks korupcijos lygis, ko verta vakarietiška demokratija…

Manome, kad šis J.Latyninos komentaras tikrai sudomins mūsų skaitytojus.

Continue reading „Julijos Latyninos laidoje “Kod dostupa” – žvilgsnis į Lietuvą ( 1 )” →

juskaitis
Aktualijos

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt tęsia pažintį su žymiais lietuvių rašytojais, poetais, intelektualais, istorikais, kalbininkais, filosofais… Jau esame paskelbę ištraukų iš Vlado Terlecko, Romualdo Ozolo, Petro Dirgėlos, Valentino Sventicko, Justino Marcinkevičiaus, Algimanto Liekio, Zigmo Zinkevičiaus kūrybos, prisiminimų.

Šiandien mūsų svečias – poetas Jonas Juškaitis, garsėjantis savo dešiniosiomis, krikščioniškosiomis pažiūromis. Numatę publikuoti keletą ištaukų iš jo 1998-aisiais išleistos knygos “Lyra ant gluosnio”. Manome, jog daugelis J.Juškaičio eseistinių, publicistinių, politinio pobūdžio straipsnių, sudėtų į minėtą knygą, tebeaktualūs ir šiandien. Ne tik aktualūs, bet ir leidžia kitu kampu pažvelgti į šiandienines Lietuvos valstybės bėdas.

Continue reading „Nepriklausomybės saulėje ( 1 )” →

soblinskaite_
Aktualijos

(Manome, kad šiuos atsakymus į “Metų” anketos klausimus naudinga būtų perskaityti ne tik literatūrinio žurnalo skaitytojams. Antraštė mūsų. Slaptai.lt)

XXX

XXI amžiaus pradžia nėra labai paguodžianti – ekonominės krizės, terorizmas, antigobalistinis ekstremizmas, gamtinės katastrofos, blogėjanti ekologinė situacija. Kokias išeitis matote žmonėms, tautoms, valstybėms?

O kuris gi žmonijos gyvavimo tarpsnis galėtų pasigirti ilgalaike taika ar stabilumu? XX amžius prasidėjo Rusijos revoliucija, pragaištinga daugybei tautų, ir į politinę piramidę iškėlė Staliną… XIX amžių draskė Napoleono karai, XVIII a. – Šiaurės, XVII a. – Trisdešimties metų karas…

Continue reading „Terorizuojami esame kasdien, nors pistoleto niekas į smilkinį neremia” →

joachimasgauckasirangelamerkel
Politinės intrigos

2008-aisiais metais žinomų Europos politikų, buvusių politinių kalinių, istorikų pasirašyta Prahos deklaracija iki šiol neduoda ramybės tiems, kurie bando reviduoti stalinizmo ir komunizmo nusikaltimus.

Saujelė tokių veikėjų pasiraitoję rankoves prieš Vokietijos prezidento rinkimus tiek 2010-aisiais, tiek šiais metais visaip bandė diskredituoti kandidatą į prezidentus Joachimą Gaucką. Jie negalėjo susitaikyti su mintimi, kad tokios didelės valstybės vadovas tarptautiniuose renginiuose autoritetingai primins, jog „Europa nebus vieninga, jei negalės dar kartą suvienyti savo istorijos, pripažinti komunizmo ir nacizmo bendru palikimu ir surengti sąžiningos ir išsamios diskusijos apie visus praėjusio amžiaus totalitarinius nusikaltimus.“

Continue reading „Joachimas Gauckas ir holokausto vėzdas” →

sklaida_0
Aktualijos

Kovo 21 d. Seime įvyko konferencija “Tautos istorija ir jos sklaida”. Tema labai aktuali. Gaila, nedalyvavo žmonės nei iš Švietimo ir mokslo, nei iš Kultūros ministerijos. Didelis stačiakampis stalas Konstitucijos salėje nebuvo pilnai apsėstas, trūko kokių trijų dešimčių istorijos mokytojų, kultūros veikėjų, neabejingų mūsų istorijai ir jos sklaidai.

Buvo pasakyta, kad konferencija transliuojama internetinėmis priemonėmis, kad matyti ir girdėti gali tūkstančiai. Gerai, kad transliuojama, gal vienas kitas vieną kitą žodį ir išgirs. Tik vienas kitas, vieną kitą žodį. Nes kas gi visą dieną sėdės prie kompiuterio ir klausysis, ką sako istorikas prof., dr. Eugenijus Jovaiša, jo mokinė, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja ekspertė Jūratė Litvinaitė, istorikas Algimantas Liekis, mitologas Dainius Razauskas, istorinių romanų rašytojas Jonas Užurka, istorikė Inga Baranauskienė, Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Endriukaitis ir kiti pranešėjai, diskusijos dalyviai!

Continue reading „Apie tai, kaip yra ir kaip turėtų būti” →

g.visockas-portretas
Politinės intrigos

Praėjusią savaitę įtakingas, didelį tiražą turintis internetinis leidinys www.15min.lt paskelbė mano publikaciją “Gintaras Visockas: Apie FNTT skandalą nuomonės neturiu, bet Vytauto Landsbergio, Tomo Dapkaus ir Dariaus Kuolio pareiškimai keisti”.

Publikacija sulaukė nemažo atgarsio. Net prof. Vytautas Landsbergis  reagavo. Netrukus tame pačiame 15min.lt leidinyje pasirodė jo atsakymas. Savo repliką profesorius pavadino “Turbūt profesionalumo stoka”.

Continue reading „Reikalas per daug rimtas, kad būtų galima juokauti” →

landsbergis 3
Politinės intrigos

15min.lt kovo 12 d. vakare publikavo-transliavo žurnalisto Gintaro Visocko nesusivokimą, kas ir kaip kalbėta žurnalisto Tomo Dapkaus laidoje su manimi, Vytautu Landsbergiu, rodos, vasario 13 dieną.

Taigi prieš mėnesį. T.Dapkui tada papasakojus, kad K.Nikulino-Michailovo teisme sėdi ir stebi buvę OMON smogikai, persirengę civiliais, kad kaltinamasis juos matytų, pakomentavau, kad tai panašu į filmo „Krikštatėvis“ sceną.

Nedariau išlygos: „jeigu  tamsta, T.Dapkau, nemeluoji, tada panašu“ ir taip toliau. Pokalbininkų neužgaulioju tokiais įtarimais.

Continue reading „Turbūt profesionalumo stoka” →

gintaras_portretas_2
Politinės intrigos

Mūsų skaitytojai tikriausiai pastebėjo, jog visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt neskuba veltis į pastarųjų dienų skandalą dėl FNTT vadovų atleidimo. Taip elgiamės sąmoningai. Kol kas mums trūksta informacijos, kad galėtume užimti aiškesnę poziciją vertindami atleistųjų FNTT vadovų nuopelnus ar klystkelius.

Tiesiog kol kas turime per mažai žinių apie Vitalijaus Gailiaus ir jo pavaduotojo Vytauto Giržado nuveiktus darbus. Tiek prasmingus, tiek galimai neteisingus. O aklai pasitikėti viešojoje erdvėje pasirodančia informacija – per daug rizikinga. Karti gyvenimiška patirtis byloja, jog panašiais atvejais vienintelis veiksmingas vaistas nuo galimų apsirikimų – kruopštus faktų tikrinimas. Ir ypatingai atsargus, rezervuotas žvilgsnis į politikus, komentatorius, žurnalistus bei visuomenininkus, kuriems visuomet viskas aišku ir kurie turi susidarę itin kategorišką nuomonę.

Continue reading „Keisti prof. V.Landsbergio, žurnalisto T.Dapkaus ir visuomenininko D.Kuolio pareiškimai” →

adamkus_valdas
Politinės intrigos

Naujoje dienoraščio knygoje „Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai“ V. Adamkus pažymi, kad buvo „auklėjamas nuoširdaus patriotizmo, tėvynės meilės dvasia – ir gimnazijoje, ir šeimoje […] Kaip asmenybė aš galutinai subrendau jau gyvendamas JAV, ten susiformavo mano politinės pažiūros, pilietinių laisvių suvokimas“ (p. 525).

Taigi Prezidentas jau nebebuvo tipiškas pirmosios Lietuvos Respublikos patriotas – jis jau buvo šiek tiek dvilypis pilietis, nors abu šie bruožai turėjo ir privalumų. Kaip prieškario patriotas jis stengėsi laikytis „moralinės atsakomybės tautai“ (p. 185), gegužės 9-ąją prie Kremliaus nedėjo gėlių, greitai perprato paksininkus, nors tik ilgainiui tesuprato, jog nepakankamai pažįsta penkis sovietinės okupacijos dešimtmečius išgyvenusius lietuvius.

Continue reading „Prezidentas Valdas Adamkus ir lenkų tikybos aktyvistai” →

grybauskaite_8-k
Aktualijos

„Neeilinės sesijos kartu neužbaigsime, himno negiedosime”, – agentūrai ELTA sakė opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis.

Taip opozicija protestavo Seimui išbraukus iš darbotvarkės jos siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl banko SNORAS.

xxx

Seimo pirmininkė konservatorė Irena Degutienė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl „tvarkiečio” Remigijaus Žemaitaičio viešų pasisakymų, kuriuose jis premjerą Andrių Kubilių pavadino „debilu”.

Kaip skelbė naujienų portalas lrytas.lt, susitikime su moksleiviais Šilutės-Šilalės apygardoje išrinktas R.Žemaitaitis ne tik premjerą pavadino „debilu”, bet ir sakė, jog konservatoriams reikia „išspardyti šiknas” ir „petelne” išdaužyti snukius”. Pats Seimo narys portalui pripažino savo žodžius, bet aiškino, esą jie „buvo ištraukti iš konteksto” (BNS, lrytas.lt).

Continue reading „Praėjusios savaitės akcentai (sausio 16 – sausio 22)” →

liekis_algimantas
Politinės intrigos

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt nūnai skelbia ištraukas iš visuomenėje įvairiai traktuojamos istoriko Algimanto Liekio knygos „Lenkų skriaudų lietuviams istorijos apžvalga”. 

Ištraukos sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo ir palankių vertinimų. Mūsų skaitytojai domisi tikrosiomis Lietuvos – Lenkijos nesutarimų priežastimis. Šiandien pateikiame interviu su tos knygos autoriumi istoriku Algimantu Liekiu. Į Slaptai.lt žurnalisto Gintaro Visocko klausimus atsako humanitarinių mokslų daktaras Algimantas Liekis. Algimantas LIEKIS – istorikas, 38-erių knygų Tautos ir nepriklausmos Lietuvos raidos klausimais autorius ir antratiek jų sudarytojas bei bendraautorius. 

Continue reading „Istorikas Algimantas Liekis: “Teisybę sakyti nėra lengva ir šiandien”” →

landsbergis_01
Politinės intrigos

Prof. Vytautas Landsbergis, vienas iš nepriklausomybės judėjimo “Sąjūdis” lyderių, šiandien atstovaujantis Lietuvos interesus Europos Parlamente, mano, kad Austrija ir Europa eina priklausomybės nuo Rusijos didinimo keliu.

Apie didėjančią Austrijos ir Europos priklausomybę nuo Rusijos prof. V.Landsbergis vėl prabilo duodamas interviu leidiniui “Die Presse”.

Nesusipratimai, kilę tarp Austrijos ir Lietuvos, regis, jau praeityje. Lietuvos ambasadorius grįžo į Vieną, pradėjo dirbti bendra komisija, narpliojanti Michailo Golovatovo reikalus. Po buvusio KGB darbuotojo Michailo Golovatovo sulaikymo ir greito paleidimo prabėgo ne mažiau kaip keletas mėnesių.

Continue reading „Lietuvos europarlamentaras: “Golovatovo byla dar nebaigta”” →

maria-wiernikowska_1
Politinės intrigos

„Tiesa apie Vilnijos lenkus nebūtinai mums maloni. Tačiau geriau nemitologizuokime patriotinio pasipriešinimo prieš lietuvių priespaudą.“ „Nemesim žemės, iš kur esame kilę“, – per garsiakalbius skamba fonas, bet protestuojančių lenkų minia, susirinkusi prie Vilniaus valdžios būstinės, nedainuoja.

Plakatą su užrašu „Sakome NE mūsų vaikų nutautinimui“ laiko patys vaikai. Aš tokiomis demonstracijomis kažkodėl netikiu. Kažkada jau čia tokias mačiau. Į Vilnių pradėjau važinėti prieš 20 metų, kai lietuviai kovojo su sovietais. Sovietų tankai važiavo tiesiai ant žmonių, plikomis rankomis bandančių sustabdyti komandosus, atakuojančius televiziją, kuri iki paskutinių minučių transliavo laisvos Lietuvos laidas.

Continue reading „Lenkų skansenas Lietuvoje” →

bilotaite2
Gordijo mazgas

LRT žurnalistas Virginijus Savukynas surengė įdomią televizijos diskusiją, kurioje bandyta aiškintis, kas rūpi šiandieniniam Lietuvos jaunimui.

Į jaunimo lūkesčius ir bėdas žvelgta tarsi iš visų pusių: kodėl tiek mažai jaunų žmonių išrenkama į Seimą, kodėl jaunimas pasyvus parlamentinių rinkimų metu, kodėl dauguma jaunų žmonių mano, jog politinė ir visuomeninė veikla mūsų valstybėje, – nedėkingas užsiėmimas, kodėl daugiau kaip pusė vaikinų ir merginų svajoja apie emigraciją…

Laidos vedėjas pateikė dėmesio vertų klausimų. Bet kad į juos nebuvo konkrečiai atsakoma. Tiksliau tariant, į klausimus laidos dalyviai dažniausiai atsakydavo primityviais lozungais bei mintinai išmoktomis partinėmis klišėmis: reikia gerint, būtina šviesti, verta kviesti, negalima neaiškinti…

Continue reading „Kodėl Lietuvos jaunimas bijo politikos” →

nemcai_2
Atsargiai

Tokiu pavadinimu visoje Vokietijoje platinamas dienraštis „junge Welt“, laikantis save kairiuoju marksistinės orientacijos laikraščiu, rugpjūčio 24 d. paskelbė eilinį Lietuvą šmeižiantį „opusą“.

Straipsnio autorius Frankas Brendle savo publikacijoms, tendencingai iškreipiančioms Lietuvos istoriją, randa tribūną keliuose Vokietijos laikraščiuose, netgi Vokietijos lietuvių portale, Austrijoje administruojamame portale „kominform.at“, kurį puošia raudona penkiakampė žvaigždė.

Per kelias dienas šio straipsnio pavadinimas atsirado daugybėjė forumų portalų. 

Continue reading „„Lietuva pagerbia savo nacius”” →

vytautas_visockas
Aktualijos

Birželis – vasaros pradžia – ne tik trumpiausių naktų, paparčio žydėjimo metas, bet ir mėnuo, prieš septyniasdešimt metų paženklintas žiauriausio pasaulio istorijoje nacistinės Vokietijos ir komunistinės Sovietų Sąjungos karo, nusinešusio dešimtis milijonų žmonių gyvybių, pradžia, mėnuo, kai prieš 71-erius metus netekome laisvės. Okupacijos, Gedulo ir Vilties mėnuo. Kasmet birželio mėnesį ieškome ne tik paparčio žiedo, bet ir atsakymo, kodėl taip atsitiko, kas dėl to kaltas. Ieškome ir toli gražu ne kiekvienas tą atsakymą, kaip ir paparčio žiedą, randame.

Šįmet birželio mėnesį beveik tuo pačiu metu įvyko net dvi konferencijos beveik apie tą patį: 21 d. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje – mokslinė konferencija, skirta 1941 m. Birželio sukilimo 70-mečiui, ir 29-30 d.d. Seime tarptautinė konferencija “SSRS ir Vokietijos karo pradžia Baltijos šalyse 1941 metais”, skirta laisvės gynėjų ir didžiųjų netekčių atminimo metams bei totalitarinių režimų karo, okupacijų ir teroro aukoms paminėti.

Continue reading „Politika, nukreipta į praeitį” →

vytautas_visockas
Aktualijos

Kai “Panorama” pagarsino konservatorių partijos suvažiavime pasakytą prof. Vytauto Landsbergio frazę – “Lietuvai artėja didžiausio išbandymo laikotarpis – nenuspėjama nei Europos, nei Rusijos ateitis, o abiem ji gali būti ne kokia. Suprantama, tai atsilieps mūsų tėvynei…” – pagalvojau, kad vienas didžiausių mūsų laikų politikų šį kartą pasakė kažką labai svarbaus, naujo, kas pagaliau mus visus supurtys, privers atsikvošėti, sutelks, paskatins imtis konkrečių veiksmų. Juk jis ten, Europos Sąjungos koridoriuose, iš arčiau mato, kas dedasi Vakarų pasaulyje, turi galimybių į jį pažvelgti iš už kulisų. Bezdonyse ar kur Balbierišky badmiriaudami mes jaučiame, kad “demokratiniame” pasaulyje dedasi negeri dalykai, primenantys XX amžiaus ketvirto dešimtmečio pabaigą, bet gal ne viską žinome. Kas dėl to kaltas, ką mums reikėtų daryti?

Continue reading „Pamilę auksą labiau už savo artimą” →

sidlauskas-aleksandras
Gerbkime lietuvių kalbą

Kalba kūrėsi per ilgus amžius, vis įgydama savitumą. Prieš šešiolika – aštuoniolika šimtmečių senosios lietuvių gentys atsiskyrė nuo latvių genčių ir ilgainiui jų šnekos ėmė tolti viena nuo kitos, kol susiformavo dvi baltų kalbos, labai savarankiškos, tik kai kuriais leksikos, gramatikos brėžiais yra panašios.

Ne kartą yra pripažinta, kad kalba veikia lyg magija, kad jos žodžiuose daug simbolių ir įvairiaprasmybių bei stilistinių, frazeologinių niuansų. Štai žodis „sveikas“. Jis įvairuoja savo prasmėmis – tai būdvardis (sveikas žmogus), tai daiktavardis (kaip sveikas begyveni). Kalbėdami metaforomis ar palyginimais, epitetais ar metonimijomis taip pat paregėsime daug kalbos subtilybių. „Žemė – tai mažas aguonos grūdelis“, „Džiaugsmu ir nemunai patvino“ (S. Nėris).

Continue reading „Kalba apsišiukšlino keiksmažodžiais ir nešvankybių bjaurastimis” →

Saulius-Stoma
Aktualijos

Lietuvoje vis dar nerimstant spėlionėms, kas iš tikrųjų laimėjo rinkimus ir kas valdys svarbiausias savivaldybes, Estijoje paaiškėjo nacionalinių rinkimų rezultatai.

Palyginimas nėra adekvatus, tačiau vertas dėmesio.

Ypatingai Lietuvos dešiniuosius ir centristus turėtų apimti baltas pavydas. Iš keturių partijų, kurios pateko į parlamentą, abi valdančiosios koalicijos partnerės padidino savo vietų skaičių. Taigi dar didesniu mastu pasikartojo Latvijos variantas. Nemalonius krizės sprendimus priėmę centro dešinieji gali ne tik išlaikyti valdžią, bet ir sustiprinti pozicijas.

Todėl nuolatiniai  teisinimaisi, kad valdantieji politikai šiuo sunkiu metu yra pasmerkti nepopuliarumui, turėtų liautis. Žinoma, jeigu mes dar gebame ko nors pasimokyti iš savo šiaurinių kaimynų.

Continue reading „Rinkimai ir Estijos pamoka” →

Paminklas zinia
Aktualijos

Tikėjimo reikšmę ir galią skelbia Bažnyčia, liudija ir mokslininkai bei ilgaamžė žmonijos patirtis.

Amžių patirtis liudija, kad ne visas pranašystes nuneša blaivus vėjas, daugelis pranašysčių išsipildo. Todėl tikėjimas kai kuriomis pranašystėmis turi pagrindą. Kita vertus, pats tikėjimas į pranašystę veda į jos išsipildymą, nes per tikėjimu užprogramuotą pasąmonę ir skatinamas pranašystės išsipildymas. Jei tauta, grupė ar atskiri asmenys turi kilnius siekius, juos puoselėja, dėl jų kovoja ir giliai tiki į jų išsipildymą, tie siekiai ateityje dažnai tampa realiu pavidalu.

Continue reading „Pasaulį gali pakeisti vienas lietuvis” →