Esam matrioškos. Viduj tupi kitas tupikas. Anot laisvės šauklių, kiekviename krebžda mažas gėjukas ar kitoks menševikas.
Psichoanalitikai patikslins, kad prakrapščius bedantį senioką rasi gaivalų tąsomą mažvaikį.
Prokurorai tai kiaurai regi žvėriškus banditų snukius. Aš pagal nutylėjimą kiekviename matau po durnių.
Lietuvos generalinė prokuratūra sausio 5-ąją išplatino oficialų pareiškimą dėl "Viktoro Uspaskicho paskelbtų tiesos neatitinkančių ir visuomenę dezinformuojančių teiginių“. Slaptai.lt skelbia visą Lietuvos Generalinės prokuratūros pranešimą.
Viešai paskelbtame tekste, kuris pasirašytas Viktoro Uspaskich vardu, buvo paskelbti tiesos neatitinkantys ir visuomenę dezinformuojantys teiginiai apie ikiteisminį tyrimą ir procesines baudžiamojo persekiojimo priemones.
Viena lietuvių patarlių byloja, kad ir šuo kariamas pripranta. Ją prisiminiau, kai gan netikėtai praėjusią savaitę sulaukiau klausimo: „Ar ir tu manai, kad karas yra neišvengiamas?“
Kelias akimirkas dvejojau, ką pasakyti, nes suvokiau, kad dažnas žmogus, kaip tas šuo, sugeba greitai prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių ir nejausti kaklą veržiančios kilpos.
Prieš pusmetį į tą patį klausimą akimirksniu atsakiau, kad karas jau vyksta, savo nuomonės nekeičiu ir šiandien, bet kažin kuri sąmonės dalis vis ramiau reaguoja į įvykius Ukrainoje, į dar vieną Rusijos valdžios pradėtą Lietuvos automobilių blokadą pasienyje, absurdišką propagandą, etc.
Kremliaus propaganda sukūrė daugybę tariamų ekspertų, kurie per Rusijos žiniasklaidą pasakoja rusams, kad Vokietija neva stojusi Rusijos pusėn Ukrainos klausimu, nors iš tikrųjų taip nėra, rašo vokiečių žurnalas Der Spiegel. Be jų, rusus kvailina dar sąmokslo teorijų fanatikai ir antisemitai.
„Antai, pavyzdžiui, ar jums žinomas vokiečių profesorius ir vieno žymaus instituto vadovas pavarde Lorencas Haagas, kuris toks protingas, kad komentuoja politikos, ekonomikos, kosmonautikos klausimus ir Krymo aneksiją? – klausia savo skaitytojų straipsnio autoriai. – Ne? Tada jūs, matyt, paprasčiausiai neskaitote rusiškų laikraščių, nes juose vadinamasis vokiečių profesorius Haagas neretai spausdinamas antraštėse“.
(40-imt melagingų Ukrainai priešiškos Vladimiro Putino propagandos „faktų“)
Pastaraisiais metais Europa ir JAV beveik nekreipė dėmesio į Kremliaus propagandos mašinos plėtrą ir stiprėjimą. Jai pavyko panaudoti savo įtaką, kad sukurtų masę zombinių žmonių, nuoširdžiai tikinčių Kremliaus politologų prasimanymais.
Ukrainos liaudies revoliucija atskleidė tą reiškinį, kai Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida tiesiog pratrūko, drabstydama į visas puses srautus tokio melo, koks Gebelsui net nesisapnavo.
Siekdamas sukurti alternatyvią realybę savo auditorijoms, atrodo, Kremlius pranoko visus iki šiol žinomus įžūlumo ir šlykštumo pavyzdžius.
Continue reading „Nacionalinė gvardija nevalgo teroristų lavonų!”
Lietuvoje viešėjo buvęs Pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas. Vilniaus Universitete jis susitiko su Lietuvos politikais, studentais, žurnalistais. Į didžiąją politiką patraukęs didmeistris išdėstė savo nuomonę apie agresyvią Kremliaus politiką Ukrainos atžvilgiu, vertino Vakarų valstybių reakciją. Taip pat svarstė, kuo ši situacija pavojinga Baltijos valstybėms. O pavojinga tuo, kad niekas nėra apsaugotas nuo Kremliaus provokacijų ir intrigų.
Buvęs pasaulio šachmatų čempionas mano, kad Vakarai galėtų labiau spausti Rusiją, nors spaudimas Rusijai nėra toks menkas. Iš pradžių jis manė, kad Rusijai taikomos ekonominės sankcijos bus švelnesnės.
Continue reading „Garis Kasparovas: „Putinas meluoja nuolat…””
Tikriausiai jau girdėjome, jog laikraščiai The Guardian ir The Washington Post pelnė Pulitcerio premiją už JAV slaptosios tarnybos NSA demaskavimus.
Tik pamanyk: The Guardian ir The Washington Post gavo aukščiausią JAV žurnalistikos premiją! Pulitcerio premija skirta leidiniams, nominuotiems „už tarnavimą visuomenei“, o konkrečiai – už publikacijas, pagrįstas Amerikos slaptųjų tarnybų darbuotojo Edvardo Snoudeno išdavystės dėka!
JAV valstybės paslaptys šį sykį tikrai plačiai išgarsintos. Paskutinį kartą JAV paslaptys į paviršių tokiais milžiniškais mastais iškilo tik 1971-aisiais. Tuomet Amerikos visuomenė sužinojo apie vadinamuosius „Pentagono popierius“, atskleidžiančius Vietnamo karo ypatumus. Po to Amerikos slaptosios tarnybos nepatyrė didesnių informacijos nutekėjimų iki Rusijon pasprukusio E.Snoudeno kiaulystės.
Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Ironiškas žvilgsnis į Pulitcerio premijos laureatus”
Šiandien okupuotame Kryme vyksta „referendumas“, labai panašus į tokį, kuris įvyko Lietuvos „liaudies seime“ Kaune 1940 metais.
Enkavėdistų balius.
Kas įvyks po jo, niekas, išskyrus jo organizatorius Kremliuje, matyt, nežino.
Kremliaus melas kelia pasišlykštėjimą visam pasauliui
Vakar, šeštadienį, Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje balsuojant už JAV pateiktos rezoliucijos projektą, smerkiantį Rusijos karinę invaziją į Ukrainą ir reikalaujantį Rusiją išvesti kariuomenę iš Krymo, Rusija liko visiškoje pasaulinėje izoliacijoje.
Seimo parlamentinės grupės ,,Už istorinę atmintį ir teisingumą“ inicijuotame pasitarime-diskusijoje „Kaip ginamas Konstitucijos 25 straipsnis?“ aptarti skleidžiamos dezinformacijos apie sovietų agresiją 1991 metų sausio 13-ąją, laisvės kovotojus teisinio vertinimo ir valstybės galimybių imtis reikalingų priemonių aspektai.
Kaip pastebi parlamentinės grupės ,,Už istorinę atmintį ir teisingumą“ pirmininkas A. Anušauskas, informacinės atakos prieš mums svarbią istorinę atmintį nėra tik pastarųjų dienų aktualija. „Informacinės atakos vis intensyvėdamos tęsiasi jau keletą metų. Toks įspūdis, lyg šių atakų scenaristai ir užsakovai stebi, ar Lietuvos valstybė turi galimybių ginti savo demokratinę Konstitucijos laisvę nuo dezinformacijos. Tai daryti įpareigoja ir įstatymų leidėjai, ir institucijos, ir Konstitucijos 25 straipsnis.“
Organizuota valstybine veikla pasaulietinė propaganda tapo visai neseniai, tačiau primityvi jos forma atsirado tuo pat metu, kai žmogus išmoko keistis mintimis su kitais žmonėmis.
Jos griebėsi Gideonas, kai jam pavyko įtikinti Mido karius, kad jo 300 vyrų būrys gausesnis už didžiulę jų armiją. Ja naudojosi Van Minas Kinijoje ir Femistoklas Atėnuose.
Dažnai žmonės paklausia, už kokią partiją balsuoti. Juk visi kandidatai gražiai ir nerealiai žada, o kai suteikiamas mandatas, tada rūpinasi tik savo asmeniniais arba siauros verslo grupės, partijos reikalais, o ne visuomenės viešuoju interesu, nauda. Šiame straipsnyje nepasakysiu, už ką balsuoti, bet paprotinti, manau, reikia.
Pirmiausia, tikrai nereikia balsuoti už tuos kandidatus, kurie iki šleikštulio šmėžuoja reklamose. Leisdami milžiniškus pinigus reklaminiam „makaronų kabinimui“, suprantama, už juos turės atidirbti, išlaidas susigrąžinti. Jei kalbame apie dabartinius Seimo narius, kurie toliau nori pasilikti Seime, svarbu patiems pasidomėti, ką jie nuveikė būdami jame, sužinoti nepriklausomų ekspertų nuomonę. Tuos, kurie dar nėra buvę Seimo nariais ir kandidatuoja, taip pat galima patikrinti pagal tai, ką jie nuveikė kaip visuomenininkai, kokius darbus atliko dar nebūdami Seimo nariais, kokias idėjas, veiklas vykdė.
Continue reading „Ar kandidatų į Seimą reklama pagaliau suveiks priešingai?”
Gyvenome visuotinio melo pasaulyje. Penkiasdešimt metų mums buvo nusikalstamai meluojama. Penkiasdešimt metų mes nusikalstamai melavome. Viską reikėjo perrašyti. Perrašėme: istoriją, politiką, kultūrą…
Ar dabar melo mažiau? Na žinote! To jau perdaug! Argi jūs nematote, kad dabar nėra draudžiamų temų, drąsiai galite sakyti ir rašyti tiesą!? Gyvename laisvoje Lietuvoje ir šio gyvenimo negalima net palyginti su sovietmečiu! Tūlas patriotas tikriausiai maždaug tokiais žodžiais reaguos į mano klausimą: ar dabar melo mažiau?
O aš manau, kad ir dabar gyvename visuotinio melo pasaulyje. Ir dabar dar kartą bandoma perrašyti istorija. Mums tenka skaityti jau trečią ir pasaulio, ir Lietuvos istorijos variantą. Taip buvo visada, taip visada ir bus, deja.
Jei doro prieškario laikų žmogaus būtų įmanoma paklausti, ar moralu garbę ir orumą vertinti pinigais, jis, manau, nustebtų. Bet taip yra šiandienos Lietuvoje. Labai dažnai valdininkai, neturėdami net paprasčiausio supratimo, ką šios dvi minėtos sąvokos – garbė ir orumas – reiškia, nes yra praradę gilumines savo doro elgesio šaknis, puolasi jų ginti, kad gautų pinigų.
Taip taip, pinigų, nes gina tik sąvokas, o ne tikrąją garbę ir orumą, kuri dar vadinama vienu žodžiu – savigarba. Savigarbos ir ginti, ir įvertinti pinigais nereikia, nes tai žmogaus doro gyvenimo išraiška, o jei gyvenimas nedoras, sąvokas imamasi ginti, ir doru siekiama išlikti nenatūraliai – dirbtinai. Dažniausiai ją gina visokiausi nevykėliai ar netikėliai siekdami pasipelnyti, kai tam atsiranda palankios sąlygos.
Gegužės 17-ąją, ketvirtadienį, pačiame priešaušryje, kada turbūt saldžiausi sapnai, pustrečio šimto iki dantų apsiginklavusių ir kaukėtų pareigūnų šturmavo privačius senukų Kedžių namus, kuriuose miegojo pati svarbiausia pedofilijos bylos liudininkė ir kaltintoja 8-erių metukų našlaitė…
Nors kameros buvo nusuktos, visi girdėjome šiurpius klyksmus iš namo vidaus, kaip buvo vykdomas teisėjui Vitalijui Kondratjevui vadovaujant priimtas teismo sprendimas, kaip iš savo namų, kuriuose visuomet gyveno, ankstų rytą iš lovos pakeltas, išgąsdintas vaikas buvo išplėštas, išvilktas, kojom į priekį išneštas niekad jo neauginusios motinos. Paniekintos visos šeimos vertybės, išprievartauta padori lietuviška, krikščioniška, darbšti šeima, išauklėjusi tokius pačius atsakingus vaikus.
Continue reading „Paaiškinimas idiotams: smurtas yra tvarkingas įstatymo vykdymas”
Melo dedektorius – tai prietaisas, registruojantis įvairius reiškinius, vykstančius žmogaus organizme.
Klausimai, kuriuos užduoda klausovas klausiamajam iššaukia įvairias emocijas, o jos paveikia tam tikrus procesus: padažnėja kvėpavimas, padidėja kraujospūdis, padažnėja pulsas, keičiasi balso dažnis ir t.t. Operatorius visą tai mato, užrašo, analizuoja ir daro išvadas. Apie tokią galimybę žmonės svajojo jau seniai. Nuo senų laikų žmonėms neduodavo ramybės tiesos ir melo problema.
Žinomą parlamentarą profesorių Kęstutį Masiulį labiausiai žeidė neteisingos žinios, paskelbtos tuomet, kai jis kovojo su „UAB Rubicon group”. Ir prisipažįsta, kad melą išgyvena skaudžiai.
Prof. Kęstutį Masiulį kalbina LRT laidos „Įžvalgos” vedėjas žurnalistas Virginijus Savukynas.
Ar sutinkate su mintimi, kad Lietuvoje vis daugėja pseudoskandalų, šmeižto?
Sutikčiau. Reikalas tas, kad politikai vis labiau perpranta dominuojančios į šou orientuotos žiniasklaidos poreikį ir atitinkamai orientuoja savo viešąjį kalbėjimą.
Lietuvos valstybė peržengė žmogiškosios pilnametystės ribą. Dvidešimt antrieji nepriklausomybės metai nėra daug pasaulio istorijoje. Vieni sako, kad tai tik akimirka. Kiti, lygindami su prieškariu, prisimena, kad anuomet Lietuva jau buvo netekusi Klaipėdos, bet atgavusi Vilnių kartu su „draugiškai“ nusiteikusiomis SSRS divizijomis, dydžiu prilygusiomis visai mūsų prieškario kariuomenei. O Pupų Dėdė pranašiškai dainavo, kad „Vilnius mūsų, o mes rusų“.
Šiandien optimistai ir pesimistai mosuoja plunksnomis, liedami rašalą ir įtūžį viešose ir internetinėse diskusijose, ginčydamiesi, ko daugiau Lietuvoje – gėrio ar blogio. Tuo tarpu ciniškesni realistai kraunasi lagaminus ir ieško laimės svetur. Galima būtų pasakyti, kad tokių skalsesnės duonos ieškotojų buvo visada. Tačiau neproporcingai didelis išbėgėlių srautas priverčia suklusti – kažkas čia negerai… Kaip sakė nemirtingojo Šekspyro herojus, kažkas blogai su Danijos karalyste.
Šiandien gražiame Latvijos kurorte Jūrmaloje vyksta pirmasis Baltijos žurnalistikos akademijos seminaras, skirtas ekonomikos temomis besidomintiems Baltijos šalių žurnalistams.
Seminaro metu lektoriai daug dėmesio skiria ne teoriniams žurnalistikos pagrindams, bet praktiniams dalykams – nagrinėjami konkretūs pavyzdžiai ir žurnalistų darbas nušviečiant vieną ar kitą įvykį, bendrovės veiklą ir pan. Pirmasis “topas” buvo bendrovė Airbaltic. Apie tai daugiau detalių nerašysiu, nes… Gal dar vienas ar kitas seminaro dalyvis iš Lietuvos apie tai rašys detaliau savo straipsniuose.
Continue reading „Apie tarptautinį verslą, mūsų sveikatą ir absoliutų melą”
