Vardan Lietuvos. Žurnalo „Karys” publikacija. Slaptai.lt foto

Man jau – beveik šešiasdešimt. Per savo amžių rimčiau domėtis teko penkiais karais. Tuometinio Rusijos prezidento Boriso Jelcino pradėtą karą prieš maištingąją Čečėniją vienu akies krašteliu pats regėjau. Apie karą, kurio metu nuo Moldovos buvo atplėšta Padniestrė, – mažiausiai išmanau. Tačiau apie tai, kaip Rusija, pasinaudodama separatizmo korta, nuo Gruzijos atplėšė Pietų Osetiją ir Abchaziją, – daug skaičiau, daug rašiau. Ypač rimtai įsigilinau į 1988- 1994 konfliktą, kuomet Rusija, dirbtinai įsiūbavusi armėniškąjį separatizmą, padėjo Armėnijai okupuoti Azerbaidžanui priklausiusį Kalnų Karabachą (apie tai išleidau du straipsnių rinkinius: „Juodojo Sodo tragedija“ ir „Juodojo Sodo byla“; beje, 2020-ųjų pabaigoje Azerbaidžanas jėga susigrąžino beveik visas prarastas Karabacho teritorijas). Dabar – dėmesys sutelktas į karą Ukrainoje.

Tad manau turįs teisę brėžti keletą liūdnų apibendrinimų. Žinoma, visų šių karų kaltininkė – Rusija. Bet jei tuoj po sovietų imperijos žlugimo Kremliaus diktatoriai elgėsi kiek įmanoma santūriau (puldinėjo tik mažas, silpnas valstybes), tai, bėgant metams, Rusijos apetitai išaugo. Pats įžūliausias, pats baisiausias Rusijos žingsnis – agresija prieš Ukrainą, nes ukrainiečių tauta – kur kas gausesnė nei čečėnų, moldavų ar gruzinų (sakartvelų) nacijos.

A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Taigi leiskite paklausti: kodėl Rusija, bėgant metams, tampa vis bjauresnė, vis agresyvesnė? Taip, Rusijos sukeltus karus Vakarai smerkė. Tačiau regiu paradoksą: kuo dažniau Amerikos, Vokietijos, Prancūzijos prezidentai skambindavo į Kremlių, kuo meiliau bušai, makronai ir merkelės įtikinėjo Vladimirą Putiną elgtis santūriau, tuo šis tapdavo žiauresnis ir baisesnis. Prisiminkime Amerikos prezidentą, kuris pažvelgė V.Putinui į akis ir neva išvydo sąžiningą, padorų, jautrų žmogų. Prisiminkime europiečių ataskaitas, kas kaltas dėl Rusijos – Gruzijos konflikto: didžiausia nuodėmė tenka Maskvai, bet ir Tbilisis, pasirodo, elgėsi neatsakingai, provokuojančiai. Prisiminkime, kiek kartų Vokietijai ir Pasauliui melavo Angela Merkel, esą dujotiekis Nord Stream 2 nėra politinis ginklas. Prisiminkime, kokio būta susierzinimo, kai tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trampas priekaištavo NATO sąjungininkėms dėl skūpumo skiriant pinigus karinėms reikmėms?

Vienas iš paskutiniųjų europietiško „budrumo“ pavyzdžių: Danijos Karalystė rengs birželio 1-ąją referendumą, ar danai sutinka dalyvauti Europos Sąjungos gynybos politikoje. Teiraujuosi ironiškai: kam taip skubėti, juk šią apklausą įmanoma surengti rudenį, kai visi pailsėję bei žvalūs grįš iš atostogų.

Naudodamasis proga noriu prisiminti lietuviškus „išminčius“, kurie mane, kadaise šešetą metų leidusį specializuotą karinį priedą „Vardan Lietuvos“, pašiepdavo, esą ką gi Lietuva susiruošė pulti. Vertėtų tikriausiai paminėti ir kelių kolegų, visai neseniai tvirtinusių, esą Lietuva dar niekad nebuvo tokia saugi kaip šiandien, pavardes.

Čečėnijos Prezidento Džocharo Dudajevo knyga

Tiek to. Ne tai – svarbiausia. Svarbiausia, kad mes visi beveik visuomet mielai įsiklausome į primityvių politikierių sapaliojimus, bet neatkreipiame deramo dėmesio į rimtų politikų rimtus pareiškimus. Pavyzdžiui, prisiminkime pirmojo Čečėnijos prezidento Džocharo Dudajevo pastabas, jog Vakarai, negindami barbariškai naikinamų čečėnų, sulauks dienos, kai Kremlius ims naikinti visus aplink. Neįsidėmėjome ir Dž.Dudajevo įžvalgos, jog, įveikęs čečėnus, Kremlius puls būtent Ukrainą (apsiriko tik dėl datų; pirma – Gruzija, po to – Ukraina). Dėl šių nuojautų autentiškumo nėra ko abejoti: jų pilna youtube.com erdvėje. Ten aiškiausiai kalba Dž.Dudajevas.

Todėl dėl Ukrainos kančių, drįstu manyti, kaltas ne tik V.Putinas. Kalti mes visi. Kalti, nes per pastaruosius kelis dešimtmečius nestabdėme sovietų imperiją atkurti sumaniusio V.Putino. Nežengėme svarbiausio žingsnio – nė sykio nesmogėme V.Putinui tiesiai į tarpuakį. Medžiojome Huseiną, Kadafį, Osamą bin Ladeną, serbų generolus, o V.Putiną kviesdavome į pačius svarbiausius amerikietiškus ir europietiškus pobūvius. JAV ir Europos politinis elitas tiesiog lenktyniavo, kas daugiau sykių paskambins vyriausiąjam Rusijos valdovui, kas ištars jam daugiau meilių žodelių. Blogiausiu atveju – apsiribodavome paburnojimais, jog įvesime ekonomines sankcijas. Bet sankcijas arba pamiršdavome įvesti, arba įvesdavome tokias, kad V.Putinas juokdavosi susiėmęs pilvą.

Kaip vertintinas mūsų atsargumas su banditu kautis vien pareiškimais, prašymais ir kelių sąskaitų uždarymu? Atsiverskime bet kurį demokratinės, civilizuotos valstybės baudžiamąjį kodeksą. Ten numatyta atsakomybė ne tik tam, kuris puola, bet ir tiems, kurie mato, kaip daromas nusikaltimas, bet nusikaltėlio netramdo. Vertėtų pavartyti ir demokratinėms, civilizuotoms valstybėms priskirtinus Moralės kodeksus apie tikrą artimo meilę…

J. Bideno ir V. Putino susitikimas. EPA-ELTA nuotr.

Atvirai sakau: nesuprantu JAV prezidento Joe Bideno, kuris viešai, atvirai sako, jog amerikiečių kariai nesivels į Rusijos – Ukrainos karą. Kaip jis drįsta taip kalbėti, kai jo pirmtakas 1994-aisiais pasirašė Budapešto memorandumą, įsipareigodamas saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą mainais į ukrainiečių atiduotus atominius ginklus? Jei po 1994-aisiais pasirašyto Budapešto memorandumu suraitytas JAV prezidento parašas – nieko nevertas, tai ko verti J.Bideno žodžiai, esą Amerika gins kiekvieną NATO erdvės centimetrą?

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). EPA – ELTA nuotr.

Nesuprantu ir NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, kai šis tvirtina, jog Aljansas – gynybinis, todėl nebus patenkintas prezidento Volodymiro Zelenskio prašymas blokuoti galimybę Rusijos kariniams orlaiviams skraidyti virš Ukrainos. Jei NATO – gynybinis aljansas, tai ir ginkite Ukrainos oro erdvę. Ukrainos prezidentas neprašo pulti Rusijos. Jis prašo apginti Ukrainos oro erdvę. Ukraina – ne šiaip valstybė, o toji, kuri beldėsi į NATO duris, ir NATO nepasakė Ukrainai – nė nesvajokite. Todėl NATO turėtų jausti bent mažytę atsakomybę bent jau dėl žūstančių civilių ukrainiečių. Juolab kad prieš Ukrainą bandoma mesti dar baltarusiškas ir Ramzano Kadyrovo pajėgas. Juolab kad Rusija šiandien intensyviai bombarduoja būtent gyvenamuosius Ukrainos miestų rajonus, apšaudo iš miestų trokštančias pasitraukti ukrainiečių moteris, vaikus, senukus.

Rusijos prezidentą demaskuojančios publikacijos

Beje, keistas NATO generalinio sekretoriaus net skaičiavimas, kuriuo atveju aukų bus mažiau – jei NATO stos ginti Ukrainą ar kai NATO iš baimės krūpčios po kiekvieno V.Putino pagrūmojimo? Iš kur jis žino, kaip suskaičiavo? Ponui J.Stoltenbergui turėtų būti žinomas įkvėpiantis Turkijos, NATO narės, pavyzdys. Turkai vos prieš keletą metų numušė vienui vieną Rusijos naikintuvą. V.Putinas sapaliojo apie turkiškus pomidorus, grasino stabdysiantis rusų turistų antplūdžius į Marmario ir Antalijos kurortus, bet jo naikintuvai liovėsi veržtis į Turkijos oro erdvę. Rusija nepradėjo karo prieš Turkiją.

Tragedijos, kuri ištiko Ukrainą, buvo galima išvengti. Jei jau JAV žvalgyba 2021-ųjų pabaigoje tikrai žinojo, jog Kremlius ruošiasi plačiam Ukrainos puolimui, tai kodėl prie Charkovo, Mariupolio, Kijevo ir Černobylio atominės elektrinės dar iki 2021-ųjų gruodžio nebuvo permesti koviniai JAV ir Didžiosios Britanijos, atsakingų už Budapešto memorandumą, daliniai?

Prezidentė Dalia Grybauskaitė tūkstantį kartų teisi, kai sako, jog NATO retorika, esą Aljansas negali padėti Ukrainai, „skamba apgailėtinai ir rodo Vakarų bailumą“. Prezidentė taikliai pastebėjusi: „Man gėda girdėti, kai NATO valstybių vadovai ir pareigūnai veblena, esą „negali veltis į konfliktą dėl Ukrainos“.

Išties – gėda. Nežinau, kaip mes šią gėdą išpirksime, nuplausime, pamiršime?

Draugas – JAV lietuvių laikraštis

Dabar tapo madinga tyčiotis iš V.Putino. Tyčiokimės į valias. Jis to tikrai nusipelno (netikiu, kad ištižę Vakarai sugebėtų jį pasodinti į kalėjimą už karo nusikaltimus). Tačiau bent retsykiais žvilgtelėkime į veidrodį pasižiūrėti, kaip mes patys apgailėtinai atrodome. Pagarbos šiandien verta tik Ukraina.

JAV leidžiamas lietuvių laikraštis Draugas.org

2022.03.11; 06:45

Praėjus 18 metų po Rugsėjo 11-osios išpuolių JAV, prezidentas Donaldas Trumpas potencialiems būsimiems užpuolikams pagrasino pražūtingu kerštu.
 
„Mes nesiekiame konfliktų, – pareiškė D. Trumpas atminimo renginyje Pentagone Vašingtone. – Tačiau jei kas nors išdrįs užpulti mūsų šalį, mes į tai atsakysime su visa amerikietiška jėga ir amerikietiškos dvasios geležine valia“.
 
D. Trumpas atkreipė dėmesį į tai, kad jis po mirtino išpuolio Kabule atšaukė praėjusį sekmadienį Kemp Devide planuotas derybas su Talibano atstovais. Tarp žuvusiųjų Kabule buvo ir amerikiečių karys. Talibai po 2001 merų rugsėjo 11-osios išpuolių nesutiko išduoti atakų organizatoriaus „Al Qaeda“ lyderio Osamos bin Ladeno. JAV vadovaujamai koalicijai po to įžygiavus į Afganistaną, Talibano režimas 2001-ųjų pabaigoje buvo nuverstas.
 
JAV daug mėnesių derėjosi su talibais dėl sutarties, kuri atvertų kelią JAV dalinių išvedimui ir taikai Afganistane. D. Trumpas derybas po sekmadienį atšauktų pokalbių pavadino „mirusiomis“.
 
Dabar D. Trumpas sakė: „Per praėjusias keturias dienas mes savo priešą atakavome smarkiau, nei jis kada nors buvo atakuotas. Ir tai tęsis. Ir jei jie dėl kokios nors priežasties grįš į mūsų šalį, mes eisime ten, kur jie yra, ir panaudosime jėgas, kaip jų Jungtinės Valstijos niekad iki tol nebuvo panaudojusios“.
 
Teroro atakos Niujorke ir Vašingtone 2001 metų rugsėjo 11-ąją pražudė beveik 3 000 žmonių. Islamistai tada tris lėktuvus nukreipė į Pasaulio prekybos centro bokštus dvynius Niujorke bei Pentagoną Vašingtone.
Ketvirtas orlaivis sudužo Pensilvanijoje, kai lėktuve buvę žmonės susigrūmė su pagrobėjais.

JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) paskelbė milžinišką nukauto „Al Qaeda“ lyderio Osamos bin Ladeno (Osama bin Laden) archyvą. Tai suteiks piliečiams galimybę „pažvelgti į šios teroristinės organizacijos planus ir veikimo būdą“, – Vašingtone pareiškė CŽV vadovas Maikas Pompėjas (Mike Pompeo). Internete paskelbtą archyvą sudaro 470 000 dokumentų.

Šią medžiagą konfiskavo JAV elitinių pajėgų būrys, kuris 2011 metų gegužę užklupo ir nušovė O. bin Ladeną jo slėptuvėje Pakistane. Pasak politikos instituto „Foundation for Defense of Democracies“ tyrėjų, kurie prieš tai peržiūrėjo archyvą, jis iš tikrųjų atskleidžia naujų duomenų.

Dokumentai padės „užpildyti kai kurias tuščias vietas, kurių dar būta dėl „Al Qaeda“ vadovybės“, – sakė ekspertas Bilas Rodžio (Bill Roggio). Archyve, pavyzdžiui, yra O. bin Ladeno dienoraščių, taip pat jo mylimo sūnaus Hamzos (Hamsa) vestuvių, kurios atrodo vyko Irane, vaizdo medžiaga. Tai yra pirmieji laisvai prieinami teroristų vadeivos jau suaugusio sūnaus atvaizdai.

Osama bin Ladenas įkūrė teroristų tinklą „Al Qaeda“. Jis laikomas 2001 metų Rugsėjo 11-osios išpuolių, JAV pražudžiusių apie 3 000 žmonių, organizatoriumi.

Informacijos šaltinis – ELTA

Photo: Polaris/Newscom

2017.11.03; 02:05

Jeigu atidžiau pažvelgsime į oficialią bin Ladeno paieškos ir jo sunaikinimo versiją, kurią paskelbė JAV valdžia, susidaro įspūdis, kad ne viskas joje darnu, aišku, suprantama.

Ten – daug keistenybių, nesutapimų, galvosūkių (kitaip ir būti negali).

Tas įtartinas detales savo straipsnyje The New York Times Magazine ir mini žurnalistas Džonatanas Maleris.

Continue reading „Ką mes žinome apie Osamos bin Ladeno mirtį?”

Praėjus dvejiems metams po Osamos Bin Ladeno likvidavimo ekspertai analizuoja ateities specialiųjų operacijų scenarijus, stengdamiesi suprasti, kur ir kaip specialiosios paskirties pajėgos gali duoti daugiausia strateginės naudos Jungtinėms Amerikos Valstijoms, praneša "Time" korespondentas Neitas Roulingsas.

Al Qaeda lyderio likvidavimo misija pavyko ne dėka sėkmės ir Dievo paliepimo: Amerikos kariai sugebėjo prasiskverbti giliai į Pakistano teritoriją ir nužudyti labiausiai ieškomą teroristą dėka daugelį metų vykdomos karių atrankos, turtingos operatyvinės patirties bei treniruočių, sakoma straipsnyje.

Continue reading „Dveji metai po Osamos bin Ladeno mirties: kas laukia specialiosios paskirties pajėgų ateityje?”

moteris_snipee

CŽV gali atleisti iš darbo režisieriaus Bigelou filmo apie Osamos bin Ladeno likvidavimą konsultantę, rašo “La Stampa”. „Didelę dalį savo karjeros ji ieškojo Osamos bin Ladeno pėdsakų. Ji buvo viena iš tų, kas sučiupo ir likvidavo Al Kajedos įkūrėją.

Bet jos žvaigždė išblėso išsyk po to, kai misija buvo įvykdyta. To keisto nedėkingumo auka – CŽV agentė, tapusi filmo „Taikinys numeris vienas“, pasakojančio apie dešimtmetį trukusią bin Ladeno medžioklę, herojės prototipu, – rašo Frančesko Semprini.

„Jos kodinis vardas – Maja, bet tik kine, realios CŽV agentės vardas lieka įslaptintas. Ji – mūsų laikų didvyrė, taip buvo iki labiausiai ieškomo planetoje nusikaltėlio pašalinimo. Paskui ji pateko į nemalonę. Maja, mes ją taip ir vadinsime, atėjo dirbti į Lenglį truputį prieš rugsėjo 11-osios teroro aktą ir ilgai vaidino „suvedinėtojos“ vaidmenį: ji palaikė kontaktus su informatoriais ir apibrėždavo taikinius nepilotuojamoms atakoms. Ir ji, kaip ir nedaugelis kitų, dėjo viltis į sekamus kurjerius, kurie galų gale ir nuvedė prie Osamos namo Pakistane, Abbottabade. Vienas iš CŽV veteranų sako, kad Holivudo dėmesys Majai, matyt, ir sužadino jos viršininkams pavydą“, – rašo straipsnio autorius.

Continue reading „Šnipė, kuri surado Osamos bin Ladeno slėptuvę, dabar rizikuoja netekti darbo”

osama_bin_ladenas

JAV valdžia pirmą kartą paviešino tarnybinius dokumentus apie Osamos bin Ladeno mirtį, praneša “The Times”.

Tai – elektroniniai laiškai (tiesa, su daugybe išbraukymų), paskelbti Pentagono “Associated Press” agentūros prašymu, aiškina “Times” užsienio redakcija.

Kaip aiškėja iš susirašinėjimo, apie al Kajeda (al-Qaeda) lyderio laidojimą buvo informuoti tik kai kurie laivo “Carl Winson”, iš kurio lavonas buvo nuleistas į vandenį, karininkai. Dauguma jūreivių apie tai sužinojo vėliau.

Continue reading „Pirmą kartą paviešintos bin Ladeno laidotuvių smulkmenos, išdėstytos amerikiečių karininkų laiškuose”

g.visockas-portretas

Taip, kaip Garliavoje buvo “išvaduota” mažoji Kedytė, be abejo, galima elgtis. Bet tokiais būdais ir priemonėmis, kuriuos pasirinko antstolė Sonata Vaicekauskienė, vaikus galima vaduoti tik iš teroristų, galvažudžių ir seksualinių iškrypėlių.

Jei gegužės 17-ąją mažoji mergaitė būtų išplėšta iš, sakykim, įkaitus paėmusių ir politinius ar ekonominius reikalavimus iškėlusių banditų rankų, – sveikinčiau ir Lietuvos policiją, ir Lietuvos antstolius.

Puiki kovinė operacija. Vaikas išvaduotas, grėsmės pašalintos, o aukų – nė vienos. Nepaisant išlaužtų durų, išsukinėtų rankų ir vargšo policininko, patyrusio, kas yra moteriškas antausis. Tačiau mergaitės globėja Neringa Venckienė nėra teroristė. Ir niekada tokia nebuvo. Jokie Lietuvos teismai ir jokie Lietuvos teisėjai informacijos, jog N.Venckienė – teroristė, neturi.

Continue reading „Ką apie Garliavos tragediją mano “statistinis skaitytojas ir rinkėjas””

CIA_3D_Logo

Berlyne buvo suimtas jaunas austras Maksudas Lodinas. Pasirodo. Jis su savim turėjo svarbių Al-Qaeda‘os dokumentų.

Tai – „Le Figaro” korespondento informacija.

„Iš Berlyne suimto vyriškio buvo paimti svarbūs dokumentai. Amerikos žvalgybos duomenimis, kalbama apie didžiausią Al-Qaeda‘os dokumentų, įgytą nuo Osamos bin Ladeno mirties, partiją“. „Maksudas Lodinas, jaunas 22 metų austras, paslėpė USB laikmeną trumpikėse. Slapti Al-Qaeda“os dokumentai buvo tarp dviejų pornografinių filmų. Vokietijos policininkai ir tyrėjai suėmė Lodiną pernai gegužės 16 dieną, po jo kelionės į Pakistaną.

Continue reading „Al-Qaeda bando smogti į taikinius Europoje”

rugsejo_11

Kaip pranešė Britanijos parlamentaras Devidas Devis (David Davis), Amerikos valdžia nutraukė bylą, iškeltą dviejų Didžiosios Britanijos verslininkų.

Byla nutraukta neatsitiktinai. Byla nutraukta specialiai. Byla galėjo atskleisti rimtą žvalgybos apsižioplinimą prieš pat rugsėjo 11-osios teroro aktus. Šitaip rašo „The Times”.

D.Devis, kuris tyrė tą epizodą visą pusmetį, apie jį papasakojo ryšium su prieštaringais Britanijos vyriausybės pasiūlymais įvesti įstatymą, panašų į tą, kuris buvo pritaikytas JAV verslininkams ir kuris leistų MI – 5 ir MI – 6 slėpti savo darbo broką.

Continue reading „Kad paslėptų apsižioplinimą, susijusį su rugsėjo 11-osios įvykiais”

latynina10

Rugsėjo 11-oji į žmonijos istoriją įeis kaip diena, kurios metu buvo surengtas vienas žiauriausių ir ciniškiausių teroro aktų pasaulyje. Rusijos fašistai, “Naši” atstovai, visokie neva patriotai ir jiems prijaučiantys mėgsta įrodinėti, esą Rugsėjo 11-osios išpuolius Niujorke ir Vašingtone surengė ne teroristai, bet Amerikos specialiosios tarnybos. Suprask, amerikiečiai patys save sprogdino. Amerikiečiai norėjo, kad būtų atrištos rankos pradėti karines operacijas Irake ir Afganistane.

Tokių versijų platintojai kažkodėl neprisimena, kad Rusija turi savąją Rusgėjo 11-ąją. Omenyje turiu sprogimus, sugriovusius gyvenamuosius namus Maskvoje. Tad jei amerikiečiai patys save sprogdino, vadinasi, būtinai atsiras ir tokių, kurie manys, kad gyvenamuosius namus Maskvoje sugriovė ne teroristai, bet Rusijos slaptosios tarnybos, siekdamos pateisinti karinius veiksmus Čečėnijoje. Bet antiamerikietiškai nusitekusiems mūsiškiams tokios paralelės į galvas kažkodėl neateina.

Continue reading „Džordžas Bušas tuo metu skaitė pasaką apie pilkąjį ožiuką”

kremlius_1111

Slaptai.lt skaitytojams šiandien pateikiame keletą ištraukų iš Amerikos analitikų pranešimų, kaip artimiausiu metu gali rutuliotis įvykiai Europos Sąjungoje ir Rusijoje.

Čia taip pat kalbama apie JAV ir Rusijos tarpusavio santykius, Prancūzijos ir Vokietijos laikyseną bei buvusių SSRS respublikų ateitį. Amerikiečių analitikų prognozės toli gražu ne visuomet išsipildo.

Tačiau šios analizės sudomino mus todėl, jog neatmetama galimybė, esą atgavusios nepriklausomybę kai kurios buvusios Sovietų Sąjungos respublikos tą nepriklausomybę gali ir vėl prarasti. STRATFOR analizėse Lietuva įvardinama kaip šalis, kuri gali pasukti ir vienu, ir kitu keliu.

Continue reading „“Neatlaikiusios Kremliaus spaudimo jos žlugs kaip savarankiškos valstybės””

video_cip

Šiandien videostudijos “Slaptai” svečias – buvęs slaptųjų tarnybų darbuotojas Danas Arlauskas. Buvęs VSD karininkas svarsto, kodėl “Al Qaeda” lyderis buvo būtent nužudytas, o ne, sakykim, suimtas. Buvęs VSD darbuotojas taip pat neatmeta galimybės, kad po šios JAV operacijos teroro aktų tiek Europoje, tiek Amerikoje tik padaugės, bet nesumažės. “Slaptai” pašnekovas pateikia savo požiūrį ir į terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės bei Medininkų žudynių bylas, vertina dabartinio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Arvydo Anušausko veiklą.

Continue reading „Kodėl nužudytas Osama bin Ladenas, teisiama Eglė Kusaitė ir įkaltintas Konstantinas Michailovas”

osama-bin-ladenas

WikiLeaks išslaptinti dokumentai atskleidė, kad teroristai Europoje turi atominę bombą. Vienas iš Al-Qaedos vyriausiųjų vadų Khalid Sheikh Mohammed tardytojams atskleidė, kad Al-Qaeda yra įsigijusi ir paslėpusi atominę bombą Europoje, kuri gali būti susprogdinta, jei Al-Qaedos lyderis Osama Bin Ladenas būtų nužudytas ar paimtas į nelaisvę.

Neseniai prieš JAV karo tribunolo teismą stojęs Khalid Sheikh Mohammed kaltinamas Rugsėjo 11-os teroro aktų organizavimu ir vadovavimu, planavo daugelį plataus masto karinių operacijų prieš JAV atomines elektrines, planavo sukelti „branduolinį pragarą“ Amerikoje ir dalyvauti karinėse operacijose pasauliniu mastu.

Continue reading „Jei Osama Bin Ladenas būtų nužudytas ar paimtas į nelaisvę…”