video_cip

Teismų procesai visuomenės susidomėjimą sukėlusiose bylose pasižymi gausybe keistų, logiškai nepaaiškinamų dalykų. Ypač vertinant faktinius bylos duomenis. Toks reiškinys verčia ieškoti būdų, kaip užtikrinti principingai nešališką teismo procesą ir išvengti išankstinių, dažnai tikrovei prieštaraujančių nuostatų. Beje, lemiančių teismo sprendimo prieštaravimą bendražmogiškiems logikos principams. Faktinių aplinkybių vertinimas ir teisės normų taikymas teismo procesuose ir paskatino surengti šią diskusiją. Diskusijos tikslas – išsiaiškinti, kaip būtų įmanoma užtikrinti teismo proceso objektyvumą. Galbūt tokio objektyvumo ir teisingumo garantu galėtų tapti prisiekusiųjų teismo įteisinimas?

Visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt organizuotojo apskritojo stalo diskusijoje dalyvauja buvęs ilgametis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas ir Europos Parlamento teisės komiteto narys prof. Aloyzas SAKALAS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius RADZEVIČIUS ir advokatas Arūnas MARCINKEVIČIUS. Diskusijai vadovauja Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas. 

Continue reading „Prisiekusiųjų teismai: prabanga ar būtinybė?”

temide__________

Lietuviškųjų teismų procesai visuomenės susidomėjimą sukėlusiose bylose šiandien pasižymi gausybe keistų, logiškai nepaaiškinamų dalykų. Ypač vertinant faktinius bylos duomenis. Toks reiškinys verčia ne tik ieškoti priežasčių, bet ir būdų, kaip derėtų užtikrinti principingai nešališką teismo procesą ir išvengti išankstinių, dažnai tikrovei prieštaraujančių nuostatų, beje, lemiančių teismo sprendimo prieštaravimą bendražmogiškiems logikos ir teisingumo principams.

Faktinių aplinkybių vertinimas ir teisės normų taikymas teismo procesuose privertė pakviesti diskusijai teisininkus, politikus, žurnalistus. Diskusijos tikslas – išsiaiškinti, kaip būtų galima užtikrinti teismo proceso objektyvumą. Galbūt tokio objektyvumo ir teisingumo garantu galėtų tapti prisiekusiųjų teismo įteisinimas ir įtvirtinimas? O gal teisi Prezidentė Dalia Grybauskaitė, paskutiniuoju metu užsimenanti apie teismų pertvarkos ir tarėjų institucijos būtinumą?

Continue reading „Diskusija: Prisiekusiųjų teismai – prabanga ar būtinybė?”

esafotas_2

Susidūrimas su lietuviškąja teisėsauga – menkas malonumas. Net jei turi užtektinai pinigų profesionalaus advokato paslaugoms apmokėti, vis tiek nėra šimtaprocentinių garantijų, jog tave teisiantis Temidės tarnas bus itin objektyvus, sąžiningas, principingas.

Lietuviškosios Temidės tarnui sudaryta galimybė ignoruoti net akivaizdžiausias tave ginančio advokato pastabas. Lietuviškąją teisėsaugos veiklą reglamentuojantys įstatymai surėdyti taip, jog, tapęs įtariamuoju arba kaltinamuoju, tampi priklausomas nuo vieno, trijų ar penkių teisėjų malonės arba nemalonės. Baisiausia, kad nenumatytojos jokios sąlygos efektyviai gintis, jei mūsų teisėjai nesivadovauja lietuviškųjų įstatymų nuostatomis. Teoriškai – įmanoma. Praktiškai – ne.

Continue reading „Kaip tapau prisiekusiųjų teismo šalininku”

marcinkevicius_2-portretine

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skiria ypatingą dėmesį istorinės, rezonansinės Medininkų žudynių bylos tyrimui.

Savo dėmesį sukoncentravome į šią bylą pirmiausia dėl to, kad čia itin gausu keistų, sveiku protu sunkiai besuvokiamų dalykų. Labiausiai į akis krenta aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismo teisėjai buvusį Rygos OMON milicininką Konstantiną Michailovą – Nikuliną nubaudė kalėti iki gyvos galvos neturėdami jokių, nei konkrečių, nei šalutinių, įrodymų. Į akis krenta ir keista prokurorų Rolando Stankevičiaus bei Sauliaus Versecko, ir net advokato padėjėjo Algimanto Kliunkos, buvusio vyriausiojo prokuroro, laikysena – viešojoje erdvėje komentuoti šios išties sudėtingos bylos ypatumus, išankstinis teisėjos Sigitos Bieliauskienės interviu apie būsimą nuosprendį.

Continue reading „Ydingi ir netoleruotini įpročiai griauna Teisingumą”

kalasnikov

Netikiu, kad Lietuvos generalinė prokuratūra nuoširdžiai siekia išaiškinti bei nubausti Medininkų skerdynių kaltininkus. Netikiu ir dabar, kai pareikšti įtarimai dar trims buvusiems omonininkams. Regis, turėtume džiaugtis. Bet pasididžiavimo, esą lietuviškoji Temidė kryptingai, principingai lipa tikriesiems žudikams ant kulnų – nėra. Jau vien dėl to, kad šiandien akivaizdus dar vienas mūsų aplaidumas narpliojant amžiaus bylą.

1991-aisiais metais tuoj po žudynių iki tol nežinoma “Saugumo tarnyba”, ginanti Baltijos valstybių rusakalbių teises (“Služba bezopastnosti” zaščity prav ruskojazyčnogo naselenija Pribaltiki) buvo viešai paskelbusi esanti atsakinga už Medininkuose pralietą kraują. Apie tai buvo net spaudoje rašyta. Tame tarpe – ir rusiškoje, ir lietuviškoje. Tuo skambiu vardu pasivadinusieji tvirtino, jog būtent jie ėmėsi drastiškų veiksmų, siekdami įbauginti bei pamokyti nepaklusniuosius “litovcus”. Bent jau taip toji “Služba bezopastnosti” prisistatė žurnalistei iš to meto “Nezavisimaja gazeta”.

Continue reading „Baltijos rusakalbių teisių gynimo organizacija buvo prisiėmusi atsakomybę už Medininkuose pralietą kraują”

Copy of advokatas_a.marcinkevicius

Šiandien visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia buvusį Rygos OMON milicininką Konstantiną Michailovą (Nikuliną) ginančio advokato Arūno Marcinkevičiaus viešą laišką, adresuotą Lietuvos Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Manome, kad laiškas sudomins visus, kurie domisi Medininkų žudynių bylos tyrimo peripetijomis ir nuoširdžiai nori išsiaiškinti, kas gi iš tikrųjų kaltas dėl mūsų pareigūnų mirčių. Ši tema ypač aktuali šiandien, praėjus dviems dešimtmečiams. Mat į kai kuriuos klausimus vis dar neturime konkrečių, išsamių atsakymų.

Jūsų Ekscelencija, Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamosios ir gerbiamieji. Perskaitėme 2011 07 30 publikaciją „Medininkų tragedija: kaip viskas įvyko” (BNS inf.), šaltinis: http://www.diena.lt/dienrastis/tema/medininku-tragedija-kaip-viskas-ivyko-367227 ).

Susipažinus su publikacijos tekstu iškilo keletas esminių klausimų, į kuriuos neatsakius, Lietuvos visuomenė iš esmės yra klaidinama. Tai, mūsų supratimu, tikimės pritarsite, nėra ir negalėtų būti toleruotina Valstybės istorijos, o juolab Žmogaus likimo atžvilgiu.

Continue reading „Advokatas Arūnas Marcinkevičius: „Lietuvos visuomenė yra klaidinama””

advokatas_a.marcinkevicius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyrius pagarsėjęs savo keistomis nutartimis ir nuosprendžiais. Štai tik keli paskutinieji atvejai: Vilniaus Apygardos teismo teisėja Virginija Švedienė sudėtingoje terorizmo byloje akivaizdžiai trukdo liudininkei išdėstyti visas aplinkybes, kurias ji norinti papasakoti teismui, o to paties teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis milžiniška bauda baudžia žurnalistą ne už tai, ką šis konkrečiai parašė, bet už tai, ką galėjo pamanyti kažkokie “statistiniai skaitytojai”.

Šių metų birželio 23-osios dienos Vilniaus apygardos Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų Viktoro Dovidaičio, Vladislavo Lenčiko ir Artūro Pažarskio pasirašyta nutartis, mano manymu, taip pat priskirtina prie sveiku protu sunkiai suvokiamų sprendimų. Atvirai sakant, klausiausi tądien Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko V.Dovidaičio skelbiamos nutarties rezonansinėje Medininkų žudynių byloje ir negalėjau patikėti savo ausimis.

Continue reading „Kas nulėmė nuosprendį Medininkų byloje: Temidės grimasos ar intrigos?”

advokatas_a.marcinkevicius

Būta laikų, kai įtariai žiūrėdavau į advokatų pastangas ginant kaltinamuosius visuomeniškai svarbiose, rezonansinėse bylose. Suprask, už pinigus advokatai pasiruošę liaupsinti kad ir patį Velnią.

Šiandien ši nuostata keičiasi. Keičiasi kardinaliai. Ne teisėjų ir prokurorų labui.

Advokatų veikla ieškant kaltinamiesiems palankių, juos teisinančių aplinkybių jau nebeatrodo visuomeniškai nereikalinga, juolab – visuomeniškai kenksminga. Advokatų gildijai palankios nuostatos pradėjo formuotis atidžiai stebint čečėnų Gatajevų, neva žiauriai pasielgusių su savo globotiniais, ar terorizmu įtariamos Eglės Kusaitės, neva ketinusios skristi į Maskvą ir ten susisprogdinti, teismo procesus. Beje, advokatų darbas, kai jie kliento interesus gina pasiraitoję rankoves, o ne atmestinai, ne formaliai, – įtemptas, sudėtingas, alinantis. Kai kada – net pavojingas. Ypač kai narpliojami politiškai aktualūs nutikimai. Pavyzdžiui, Medininkų žudynių byla.

Continue reading „Lietuviškosios Temidės bandymai nutildyti principingai dirbančius advokatus”

sutov_sutov_sutov_2

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt ir laikraštis “XXI amžius” ne sykį rašė, jog šių metų gegužės mėnesį Medininkų žudynių bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas vis tik paliko daugybę neatsakytų klausimų.

Taip pat nuošalyje paliktos ir versijos, jog galbūt Medininkų postą 1991-aisiais užpuolė visai ne Rygos OMON milicininkai. Šiandien skaitytojų dėmesiui pateikiame dar vieną pasakojimą, kuris leidžia manyti, jog Lietuvos teisėsauga išties ne viską padarė, ką privalėjo padaryti, ieškodama Medininkų žudikų.

Grįžkime į 2006-uosius metus. 2006-ųjų vasarį Maskvoje buvo surengtas teismo posėdis. Posėdis – išskirtinis, rezonansinis. Jo metu Rusijos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo buvusio Sankt Peterburgo miesto deputato Jurijaus Šutovo ir jo gaujos narių skundus.

Continue reading „Medininkų žudynių organizavimu įtariamo žmogaus pavardė buvo žinoma?”

konstantinas_2

Puikiai prisimename posakį apie neteisingoje vietoje padėtą kablelį, kuris kardinaliai pakeitė įtariamojo likimą. Vietoj išteisinamojo nuosprendžio kaltinamąjam buvo pritaikyta griežčiausia – mirties – bausmė.

Užuot išėjęs į laisvę jis neteko gyvybės. Sušaudytas buvo tik dėl to, kad kažkas, gal teisėjas, gal sekretorė, tyčia ar netyčia, ne toje vietoje padėjo kablelį. Derėjo parašyti “nuteisti negalima, išteisinti”, o buvo parašyta “Nuteisti, negalima išteisinti”. Šios klaidos laiku niekas nepastebėjo, ir Temidė žmogaus likimą apvertė aukštyn kojomis. Neteisingai pasmerkė myriop. Šis pavyzdys rodo, jog smulkmenų teisminėse batalijose nėra ir negali būti. Čia kiekviena detalė, kiekvienas niuansas – aukso vertės.

Continue reading „Kai teismo sprendimas “absoliučiai nesuprantamas””

gintaras_portretas_2

Gegužės 11-ąją Vilniaus Apygardos teismo kolegija, vadovaujama teisėjos Sigitos Bieliauskienės, skelbs nuosprendį istorinėje Medininkų byloje. Pažįstami kolegos žurnalistai vis dažniau teiraujasi, koks, mano manymu, bus nuosprendis.

Atsakymas toks: vilčių, jog buvusį Rygos OMON milicininką Konstantiną Michailovą – Nikuliną išteisins, beveik nėra. Sprendžiant iš kai kurių vos ne dvejis metus trunkančio teismo proceso ypatumų, nuosprendis buvusiam Rygos omonininkui K.Michailovui – Nikulinui skambės itin nepalankiai. Šios bylos nagrinėjimą atidžiai stebiu pusantrų metų. Todėl turiu rimtų priežasčių manyti: lietuviškosios Temidės verdiktas mažai kuo skirsis nuo prokurorų Rolando Stankevičiaus ir Sauliaus Versecko pareikalautos bausmės – kalėjimo iki gyvos galvos.

Continue reading „Kodėl ginu buvusį Rygos omonininką Konstantiną Michailovą – Nikuliną”

konstantinas_2

Medininkų žudynių byla beveik baigta nagrinėti. Tokia Vilniaus apygardos teismo nuomonė. Praėjusią savaitę buvo išklausyta prokurorų Rolando Stankevičiaus ir Sauliaus Versecko kaltinamoji kalba. Praėjusią savaitę ginamąją kalbą perskaitė ir buvusio Rygos OMON milicininko Konstantino Michailovo – Nikulino advokatai Arūnas Marcinkevičius ir Ingrida Botyrienė. Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt šiandien skelbia advokatų A.Marcinkevičiaus ir I.Botyrienės perskaitytos ginamosios kalbos išvadas. Jose, be kita ko, tvirtinama, jog teismo procese buvo atimta galimybė atsakomybėn patraukti tikruosius Medininkų skerdynių kaltininkus.

Continue reading „“Atimta galimybė atsakomybėn patraukti tikruosius kaltininkus””

konstantinas_2

Praėjusi savaitė įsimintina tiems, kurie domisi ketverius metus trunkančiu Medininkų žudynių bylos tyrimu. Byla artėja prie paskutiniojo etapo.

Jau galima nuspėti, koks greičiausiai bus Vilniaus apygardos teismo verdiktas. Mat prokurorai Rolandas Stankevičius ir Saulius Verseckas oficialiai pareikalavo, jog buvęs Rygos OMON milicininkas Konstantinas Michailovas – Nikulinas būtų baudžiamas griežčiausia bausme – kalėjimu iki gyvos galvos.

Prokurorų manymu, byloje surinkta užtektinai įrodymų, jog jis dalyvavo Medininkų žudynėse. O Sigitos Bieliauskienės vadovaujama teisėjų kolegija atmetė visus buvusio Rygos OMON milicininko K.Michailovo – Nikulino advokatų prašymus. Taigi daugiau nebus atlikta jokių papildomų ekspertizių, tyrimų, nebus į teismą kviečiami ir advokatų nurodyti liudininkai. Žodžiu, keršto ištroškę primityvieji patriotai (juos filosofas Arvydas Šliogeris yra apibūdinęs dar griežčiau) gali džiūgauti: vargu ar vienintelis kaltinamasis omonininkas K.Michailovas – Nikulinas bus išteisintas.

Continue reading „Prokurorai siekia, kad buvęs Rygos OMON milicininkas į kalėjimą sėstų iki gyvos galvos”

stankevicius98

Buvusį Rygos omonininką Konstantiną Michailovą – Nikuliną ginantys advokatai reikalauja, jog prie bylos būtų pridėtas buvusio tardytojo A.Astaškos pasirašytas baudžiamosios bylos Nr. 09-2-047-91 medžiagos, daiktinių įrodymų ir įrašų perdavimo lydraštis bei su bylos medžiaga perduotų daiktinių įrodymų apyrašai.

Tik tada bus aišku, ar prokurorui R.Stankevičiui tikrai nebuvo perduoti kai kurie svarbūs daiktiniai įrodymai, ar tuos daiktinius įrodymus mūsų prokuratūroje kažkas specialiai pradangino.

Nepatikėsite, bet prokuratūros atstovai priešinasi net šiam advokatų prašymui, kuris, vadovaujantis sveiku protu, “padėtų tiksliai išsiaiškinti perduotos baudžiamosios bylos dokumentų, jų priedų bei daiktinių įrodymų apimtį, specifiką ir kiekį”. Girdi, tai neturi reikšmės teisme nagrinėjamai bylai.

Advokatai pageidauja, kad Teismui būtų pateiktas Lietuvos Generalinės prokuratūros 2000 08 23 d. generalinio prokuroro pavaduotojo Kęstučio Betingio pasirašytas atsakymas, adresuotas Lietuvos Respublikos Seimo nariui prof. Vytautui Landsbergiui.

Continue reading „Kokių klausimų nenori girdėti Medininkų bylą tyrę prokurorai ( 2 )”

vaz_sauna_maza

Buvusį Rygos OMON milicininką Konstantiną Michailovą – Nikuliną ginantys advokatai Medininkų žudynių bylą tiriantiems teisėjams pateikė per tris šimtus konkrečių prašymų. Daug?

Neskubėkime smerkti advokatų, esą jie specialiai, sąmoningai vilkina teismo procesą – neva kaip skęstantis žmogus griebiasi šiaudo. Advokatų Arūno Marcinkevičiaus ir Ingridos Botyrienės prašymuose – daug racionalaus grūdo. Beje, tie prašymai – tarsi akivaizdus priekaištas Medininkų bylą neva kruopščiai ištyrusiems prokurorams.

Continue reading „Neįminta posto “Medininkai 2” ir pasalos paslaptis”

klausimai_0

Kovo 14-oji ir kovo 16-oji – ypatingos dienos tiems, kurie atidžiai domisi istorine ir tuo pačiu labai painia, sudėtinga Medininkų skerdynių byla.

Tragiškus 1991-ųjų liepos 31-osios įvykius tiriančios Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų teisėjų kolegijos laukia sudėtingas galvosūkis. Sigitos Bieliauskienės vadovaujamai teisėjų kolegijai netrukus teks apsispręsti, kaip derėtų pasielgti su buvusį Rygos OMON milicininką Konstantiną Michailovą – Nikuliną ginančiųjų advokatų prašymais. Per paskutiniuosius ketverius metus, kai į Lukiškių tardymo izoliatorių buvo uždarytas vienintelis kaltinamasis omonininkas K.Michailovas, tokių prašymų susikaupė apie tris šimtus.

Continue reading „Medininkų žudynių bylą tiriantiems teisėjams – trys šimtai advokatų prašymų”

konstantinas_2

Vos tik keletą savaičių neparašiau nė vieno straipsnio apie Medininkų žudynių bylos tyrimą, čia pat sulaukiau keisčiausių vertinimų.

Man belieka tik džiaugtis, kad esama užtektinai daug žmonių, kuriems įdomi mano nuomonė apie neobjektyviai atliekamą šios rezonansinės bylos tyrimą ir kuriems “ne tas pats”, nustojau ar nenustojau domėtis buvusio Rygos omonininko Konstantino Michailovo – Nikulino likimu.

Tiesa, būta ir tokių, kurie paskleidė versiją, girdi, žurnalistas Gintaras Visockas išsigando Vilniaus Apygardos teismo teisėjų rūstybės, nes vienas iš šio teismo atstovų (teisėjas Stasys Lemežis) patį “žurnaliūgą” nubaudė solidžia pinigine bauda (visi, kas nori plačiau sužinoti apie man iškeltą baudžiamąją bylą, medžiagą ras portale www.slaptai.lt).

Continue reading „Teisėjai karštligiškai skuba užversti paskutinįjį Medininkų žudynių bylos puslapį”

booollliiisss

Buvusio kandidato į Prezidento postą generolo Česlovo Jezersko ir žurnalisto Gintaro Visocko dvikova nesibaigia.

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Lemežis ir dar dvi teisėjos šių metų sausio 27-ąją paskelbė galutinį neskundžiamą sprendimą, labai nepalankų žurnalistui. Tačiau dar lieka viltis, kad šią bylą  protingiau išnagrinės Žmogaus teisių teismas Strasbūre, į kurį žurnalistas G.Visockas ketina kreiptis (žiūrėkite publikaciją “Lietuvos ryte”).

Daug vilčių, kad Strasbūro teisėjai į generolo Č.Jezersko ir žurnalisto G.Visocko bylą pažvelgs nešališkai, jautriau, profesionaliau, nei tai padarė lietuviškosios Temidės tarnai. Juk apie viešąjį asmenį, t.y. apie atsargos generolą, buvusį KAM generalinį inspektorių, prezidento posto siekusį Č.Jezerską žurnalistas niekur niekada nerašė, kad pastarasis bendradarbiavo su KGB.

Continue reading „Statistinio skaitytojo nuomonė: Vilniaus apygardos teismas neturėjo moralinės teisės nagrinėti žurnalisto G.Visocko bylos”

omon_nugara

Rezonansinėje Medininkų byloje – dar vienas keistas prokurorų žingsnis. Sausio 19-ąją oficialiame teismo posėdyje prokurorai Rolandas Stankevičius ir Saulius Verseckas paprašė, kad teisėjai prie bylos medžiagos prijungtų liudininkų Vido Pukenio ir Gedimino Adiklio apklausų protokolus.

Šių buvusių Lietuvos policijos operatyvinių įgaliotinių, kadaise dirbusių šalies VRM kriminalinės paieškos valdybos 6-ąjame skyriuje (organizuotas nusikalstamumas), apklausų protokolai neva patvirtina ir papildo Medininkų pareigūnų nužudymo byloje esančią labai svarbią pažymą. Toji pažyma surašyta dar 1992-ųjų vasario 14-ąją. Ją pasirašė minėtieji V.Pukenis ir G.Adiklis.

Toks prokurorų prašymas kelia nuostabą. Tiksliau tariant, primena būseną, kai jūroje skęstantis žmogus, neturėdamas po ranka gelbėjimosi rato, griebiasi … šiaudo.

Continue reading „Medininkų byla: desperacija ar įrodymų klastojimas?”

stankevicius98

Kiekvienas žurnalistas žino, jog rašant kritinio pobūdžio straipsnį be įrodymų išsiversti neįmanoma. Jeigu tekste tvirtinama, kad Petraitis ar Jonaitis nusižengė įstatymui, čia pat, greta, privalu pateikti duomenis, kuriais remiantis teigiama, esą publikacijos herojus ar herojai yra nusikaltėliai.

Jei neturi liudininkų parodymų, jei nėra filmuotos medžiagos, jei nėra ekspertų išvadų, jei nėra jokių daiktinių įrodymų, pavyzdžiui, pirštų atspaudų, – žmogaus viešai kaltinti padarius nusikaltimą negalima. Blogiausiu atveju būsi paduotas į teismą už šmeižimą, įžeidimą ar garbės bei orumo pažeminimą. Geriausiu atveju – paviršutiniškos, konkrečiais įrodymais neparemtos rašliavos nepraleis redaktorius, ir tądien liksi be uždarbio – honoraro.

Continue reading „Kaltinamasis aktas dėl Medininkų žudynių primena prastą rašinį”