Sunku be emocijų apie Ukrainą. Bet gal reikia. Jei nori pabandyt suprasti, kas yra ir bus.

Iniciatyvą turi tas, kas priima sprendimus, į kuriuos kiti tik reaguoja. Nuo jo didžiąja dalim priklauso, kaip pasisuks įvykiai.

Iki vasario pabaigos iniciatyva priklausė Maidanui. Dabar vienintelis pasaulyje iniciatyvą turi ir sprendimus priima Putinas. Norint suprasti, kas bus, reikia suprasti Putiną.

Variantas pirmas, kuris viešai svarstomas – Putinas išprotėjo. Kaip pačioje pradžioje delikačiai išsprūdo A.Merkel – "yra neadekvatus".

Continue reading „Ar Vladimiras Putinas – beprotis?”

Prasidėjus Krymo okupacijai Vokietijos kanclerė Angela Merkel po ilgo telefoninio pokalbio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu JAV prezidentui Barackui Obamai pranešė, jog ji nėra tikra, ar ponas Putinas išsaugojo ryšį su realybe. Pasak jos, jis atsidūrė kitoje realybėje.

Tąsyk V. Putinas žinisklaidai aiškino, kad rusų kariai į Krymą esą siunčiami dėl humanitarinių tikslų, o Kryme su ginklais patruliuoja savigynos būriai, kurių uniformos tik panašios į Rusijos. Esą jie nori apginti savo miestus, kad jų neištiktų Kijevo likimas, kuriame siautėjo asmenys, ruošti Lietuvoje ir Lenkijoje. Ir taip toliau.

Continue reading „Rusijos karas Ukrainoje. Merkel ir Putino siekiai sutampa”

Jam iš tiesų nebe daug beliko, ir reikia nuodugniai apgalvoti projektą „Gyvenimas po Putino“. Ponia Angela Merkel jau kelintą kartą skambina Vladimirui Putinui vis prašydama jo paveikti teroristus.

Tuo pačiu ji tarsi netiesiogiai pripažįsta bei patvirtina nūdienos pasaulyje visiems žinomą faktą: pats jos telefoninis pašnekovas ir yra pagrindinis teroristas. Jei būtų kitaip, kam jo kelintą kartą prašyti vieno ir to paties? Kas dar gali paveikti teroristus, jei ne jų aukščiausias, nors ir neformalus, vyriausias vadas?

Kodėl ponia Merkel skambina ir skambina? Atrodo, kad, deja, skambins dar. Tuo tarpu asmeniškai man žymiai veiksmingesnė atrodo priešinga elgesio linija – jokių skambučių. 

Continue reading „Gyvenimas po Putino ir Jekaterinos II portretas”

Prasideda po truputį jau tikras didelis karas. Jis tiesiogiai ar netiesiogiai palies visus. Ir nieko negali pakeisti.

Toks tas žmonių pasaulis. Nė vienas žmogus žemėje rimtai nenori karo. Tačiau prasideda ir vyksta tai, ko nė vienas nenori. Ir žmonės tame dalyvauja.

Vieni ploja bepročiui, skatina jį ir vienas kitą pergalėms. Jie kariauja už taiką, kol neliks akmens ant akmens. Bet tik tol, kol guli ant sofos prieš dėžę.

Continue reading „Kad nebūtų karo”

Rusija negali šito karo pralaimėti. Ukrainai reikia bet kokia kaina su Rusija susitarti. Mes nepyksime, jeigu Ukraina prisijungs ne prie Europos Sąjungos, o prie Putino sąjungos. Kijevas rytų Ukrainos nepajėgs išlaikyti, o mes jam padėti negalime. Ką galėjome – padarėme. Mūsų sankcijomis pasiekėme bent to, kad dabar Rusija į Ukrainą siunčia ne karinę, o humanitarinę pagalbą.

Maždaug tokią žinią pasauliui ir Putinui siunčia įtakingoji Angelė. Kaip jums, ponai, tai patinka?

Continue reading „Ironiškas vaizdelis: kaip jums tai patinka, ponai?”

Kremliaus politika – kaip ant delno. Rusija nesilaiko elementariausių žaidimo taisyklių. Nieko gero nesulauksime iš chuligano, kuriam nusispjaut, jog „silpnesnįjį skriausti – negražu“, jog „muštynės be taisyklių – amoralu“, jog „per prievartą – mielas netapsi“. Rusijos nusikaltimų nemato nebent aklieji.

Bet kaip suprasti, kokiomis taisyklėmis vadovaujasi Vakarai? Vokietijos kanclerės Angelės Merkel kalba Kijeve byloja, jog padorumą, sąžiningumą, teisingumą propaguojanti Europos Sąjunga suteikia teisę Rusijai ir ateityje elgtis „be taisyklių“. Kodėl Vokietijos vadovybei taip parūpo Vladimiro Putino įvaizdis? Kodėl Rusija, sukūrusi tūkstančius gyvybių pražudžiusį konfliktą Rytų Ukrainoje, neturi būti griežtai nubausta? Kodėl teisingai besielgianti Ukraina privalo nusileisti okupantams?

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Padorios kompanijos taip nesielgia…”

Vokiškasis leidinys Süddeutsche Zeitung pranešė, jog 2012 –aisiais metais Vokietijos slaptosios tarnybos (jų pačių teigimu – atsitiktinai) klausėsi tuometinės JAV valstybės sekretorės Hilary Klinton telefoninių pokalbių.

Kaip teigia laikraštis Der Spiegel, Hilary Klinton buvo ne vienintelis aukšto rango Amerikos politikas, kurio pokalbių klausėsi Vokietijos slaptoji tarnyba.

Beje, Vokietijos slaptosios tarnybos šnipinėjo ne tik savo sąjungininkę JAV. Vokietijos slaptoji tarnyba BND nuo 2009-ųjų turėjo nurodymą sekti ir NATO sąjungininkę Turkiją.

Continue reading „Sąjungininkų priekaištai Vokietijos žvalgybai”

„Aš gyvenau ir mylėjau Vokietijoje, Berlyną laikau vienu iš savo mėgstamiausių miestų ir gal net kada nors vėl ten persikelsiu (beje, pažiūrėsim, kokia bus reakcija į šitą straipsnį), – taip pradeda savo rašinį The Daily Beast apžvalgininkas Džeimsas Kiorčikas.

„Bet jei turėsime omenyje dalykinius ir politinius Vokietijos ryšius su Rusija ir Iranu, o taip pat tai, kad Maskva dešimtis metų, nuo pirmojo šaltojo karo ir iki šiol, kultivuoja žvalgybos ir kolaborantų aktyvus, tai Amerikos žvalgybos tarnybos pasielgtų beprotiškai, jeigu nevykdytų Vokietijoje intensyvių šnipinėjimo operacijų“, – tęsia autorius.

Continue reading „Kodėl amerikiečiai šnipinėja vokiečius”

Okupuodama Krymą Rusijos kariuomenė pademonstravo puikų pasiruošimą ir puikią ginkluotę. Kad Rusijos ginkluotosios pajėgos pasirengusios atlikti sudėtingiausias kovines užduotis – akivaizdu. Bet kam turime „dėkoti“ už Rusijos armijos modernizavimą?

Pasirodo, Rusijos ginkluotosioms pajėgoms pakelti kovinį lygį padėjo viena iš svarbiausių NATO ir Europos Sąjungos valstybių. Tai – Vokietija. Žinia apie Vokietijos išdavystę pasaulio visuomenei tapo prieinama po JAV Kongrese perskaitytos Mokslinių tyrimų tarnybos ataskaitos, taip pat – ir iš JAV slaptųjų tarnybų vadovų pranešimų.

Šią temą įdomiai gvildena Džošas Roginas laikraštyje „The Daily Beast“. 

Continue reading „Rusijai ruoštis karui padėjo … Vokietija”

Krymo krizė perpildė Vokietijos vadovybės kantrybės taurę, ir dabar valstybės kanclerė Angela Merkel „išveda Vokietiją iš apskaičiuoto dviveidiškumo kelio“, mano buvęs Vokietijos gynybos ministras Karlas Teodoras zu Guttenbergas. Jo straipsnį spausdina The Financial Times.

„Berlyno politika Rusijos atžvilgiu atspindi dviejų idėjinių krypčių kovą: vieni gina tai, kad Vokietija santykiuose su kitomis valstybėmis turi saugoti demokratijos ir laisvės vertybes, kitus erzina toks susirūpinimas, kai jis prieštarauja Vokietijos ekonominiams interesams. Abi pusės viena kitą niekina. „Realistus“ užgriūva priekaištai dėl begėdiško oportunizmo, o nuo tų, kurie laiko save idealistais, oponentai nusigręžia kaip nuo Gutmenschen geriečių, naivių moralizuotojų ar paprasčiausiai rusofobų. Galų gale paprastai nugali realistai“, – pažymi autorius, nurodydamas, kaip greitai normalizuojasi santykiai po ankstesnių paaštrėjimų, tokių kaip 2008 metų Rusijos ir Gruzijos karas.

Continue reading „Jeigu Angela Merkel ir toliau rodys charakterį…”

Vokietijos kanclerė Angel Merkel padovanojo Kinijos lyderiui Si Czinpinui, atvykusiam vizito į Berlyną, senovinį Kinijos žemėlapį. Kodėl ši dovana išjudino dar vieną „skandalą kartografiniu pagrindu“, aiškina Foreign Policy leidinyje Reičel Lu. 

Žemėlapis, sudarytas 1735 metais prancūzų kartografo Žan Batisto Burginjono d‘Anvilio, atspindi, kaip tuo metu europiečiai įsivaizdavo Kiniją. Jame į Kiniją neįtrauktas Tibetas, Sinczianas, Mongolija ir Manžurija. Taivanio ir Hainanio salų sienos „parodytos kitokios spalvos“, rašo autorė.

Continue reading „Merkel, žemėlapis ir „mįslingas laiškas“ Kinijai?”

Bundestago nariai šių metų balandžio mėnesį pradėjo oficialius debatus dėl Amerikos žvalgybos veiksmų Vokietijos teritorijoje. Vokietijos parlamentarams parūpo, kodėl JAV slaptosios tarnybos klausėsi jų politikų telefoninių pokalbių. Vokiečiams knieti išsiaiškinti, kodėl sąjungininkai amerikiečiai šnipinėja savo sąjungininkus vokiečius.

Šią subtilią temą leidinyje „The Washington Post“ gvildena korespondentas Entonis Fajiola.

Kad amerikiečių slaptoji tarnyba stebi vokiečių politikus, įskaitant net ir Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, – paaiškėjo 2013-aisiais metais.

Ši žinia Vokietijoje sukėlė nepasitenkinimo audrą. Vokiečiai ėmė svarstyti, kodėl amerikiečiams taip svarbu žinoti, ką telefoninių pokalbių metu kalba pirmieji Vokietijos asmenys.

Continue reading „Amerikos slaptosios tarnybos vokiečiams – sunkiai perkandamas riešutas”

Kasdien iš pat ryto sėdu prie kompiuterio perskaityti naujausias žinias apie įvykius Ukrainoje. Ar Rusija dar neokupavo naujų teritorijų? Kaip elgiasi JAV,  Europos galingieji, NATO? Ar ramiai miegojo mūsų Krašto apsaugos ministras?

Šiandien dar niekas nežino, kuo baigsis Rusijos bandymas perbraižyti Europos žemėlapį. Nežino net tie, kurie viską žino. Bet paspėlioti galime kiekvienas, juo labiau, kad tie, kurie viską žino, labai dažnai klysta.

Continue reading „Žemėlapių perbraižymo metas”

Turkijos portalas Turkiye gazetesi taip nemano. Straipsnio (2014-03-06), skirto Krymo užgrobimui,  autorės Keren Kenar (Ceren Kenar) nuomone, Kremliaus vadovas veikia racionalaus adekvatumo rėmuose, paskaičiavęs bestuburės ir visiškai be principų Vakarų visuomenės reakciją.

Laikraštis rašo:

Po to, kai Rusija okupavo Krymą, Vokietijos federalinė kanclerė Angela Merkel pasakė Barakui Obamai, kad Vladimiras Putinas, su kuriuo ji turėjo kelis telefoninius pokalbius, „tarsi neteko visų ryšių su realybe“ ir „gyvena kitame pasaulyje“. Iš tiesų, beveik niekas nelaukė, kad po permainų Ukrainos vyriausybėje Putinas ryšis įsiveržti į Krymą.

Continue reading „Putinas išprotėjo?”

JAV prezidentas Barakas Obama „tesėjo žodį“: Amerikos specialiosios tarnybos liovėsi klausytis Bundestago kanclerės Angelos Merkel mobiliojo telefono. Tačiau JAV prezidentas nutylėjo, kad NSA dar intensyviau ėmė klausytis A.Merkel aplinkos telefoninių pokalbių. Kaip išsiaiškino Bild am Sonntag žurnalistai, dabar stebimos 320 esminės Vokietijos personos, priimančios politikos ir ekonomikos sprendimus, taip pat ir VFR vidaus reikalų ministras Tomas dė Mezjeras.

Laikraštis pateikia „aukšto Amerikos specialiųjų tarnybų bendradarbio Vokietijoje“ pasisakymą: „Mes turime įsakymą neleisti atsirasti jokiems informaciniams nuostoliams ryšium su tuo, kad dabar negalima tiesiogiai klausytis kanclerės pokalbių“.

Continue reading „Amerikietiškas Vokietijos politikų pasiklausymas – teisėtas ar neteisėtas?”

Vokietijos ir Amerikos sutartis dėl abipusio atsisakymo šnipinėti žlunga: derybos oficialiai nepasibaigė, tačiau Vokietija prarado viltį, kad JAV liausis sekti vokiečius, rašo Süddeutsche Zeitung, remdamasis savo šaltiniais iš VFR Federacinės žvalgybos tarnybos.

Leidinys pažymi, kad amerikiečiai „net nesutiko pažadėti, kad jie ateityje nesiklausys Vokietijos vyriausybės narių ir aukščiausių valdininkų“, o taip pat atsisakė pranešti, nuo kurio momento buvo stebimas VFR kanclerės Angelos Merkel telefonas ir ar nesekamas (dabar ar anksčiau) kas nors ir vedančiųjų Vokietijos politinių veikėjų.

Be to, vokiečių žvalgai nebuvo įleisti į patalpas JAV ambasados teritorijoje Berlyne, kuriose, kaip manoma, įrengti radijo perėmimo prietaisai.

Continue reading „Vokietija: „Amerikiečiai mus apgavo“”

Vaikystėje Angelai Merkel būdavo sunku net laiptais lipti, primena žurnalistė leidinyje The Christian Science Monitor. Tas faktas, kad ji dabar slidinėja, rodo, jog A.Merkel iš visų jėgų stengiasi įveikti savo problemas, mano Sara Miller Liana.

Ši tema atkreipė dėmesį tomis dienomis, kai slidinėdama A.Merkel patyrė traumą. Autorė pabrėžia: „Beprotiškas nusileidimas stačia nuokalne prieštarautų viskam, ką mes žinome apie neskubų ir metodišką A.Merkel stilių“.

Bet slidinėjimas ir, ko gero, net kritimas siejasi su paveikslu moters, kuri visą gyvenimą stengiasi įveikti problemas, susijusias su fizine forma.

Continue reading „Kam Angela Merkel save egzaminuoja slidžių trasose?”

„Ką bendro turi Lietuvos sūris, Moldavijos vynas ir Ukrainos saldainiai? Visus šiuos produktus Rusija neseniai uždraudė įvežti į savo teritoriją, neva tai dėl grėsmės gyventojų sveikatai“ – taip pradeda Tagesspiegel apžvalgininkė Klaudia fon Zalzen (Claudia von Salzen) savo straipsnį apie posovietinių respublikų svyravimus tarp Rusijos ir Europos Sąjungos ir Angelos Merkel kalbą Bundestage.

„Tai buvo istorinis žingsnis toms valstybėms, kuriose dar pastebimas pasenęs Europos dalijimas į Rytus ir Vakarus, – kaip ir mums, kurie neretai manome, kad Europa baigiasi ne toliau kaip ties rytine Lenkijos siena… O ir Rusijos požiūriu tų šalių suartėjimas su Europa yra posūkio momentas istorijoje“, – rašo žurnalistė apie savaitės pabaigoje susitarimų dėl asociacijos su ES parafavimą.

Continue reading „Europa pradeda konstruoti naują rytų politiką?”

Vokietijos federacinės kanclerės Angelos Merkel telefono klausėsi ne tik Amerikos, bet ir Rusijos, Kinijos, Šiaurės Korėjos ir Britanijos žvalgai, – prie tokios išvados, Vokietijos žurnalo Focus duomenimis, priėjo Vokietijos specialiosios tarnybos.

Straipsnyje taip pat sakoma, kad „Vokietijoje šnipinėjimo veiklą vykdo 120 Rusijos agentų, dėl užmaskavimo oficialiai priskirtų Maskvos ambasadai ir diplomatinėms atstovybėms“, o iš tikrųjų jie pavaldūs Užsienio žvalgybos valdybai, Vyriausiajai žvalgybos valdybai ir RF Federacinei saugumo tarnybai. 

Continue reading „Kanclerės Angel Merkel klausėsi net penkios žvalgybos”

„Neįtikėtina, bet išsyk po skandalo dėl Amerikos specialiųjų tarnybų vykdyto Vokietijos kanclerės Angelos Merkel mobiliojo telefono pasiklausymo Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir šalininkų, ir priešininkų nuomonės sutapo“, – rašo Der Spiegel.

Visi Kremliaus šeimininką laiko – mažų mažiausiai – genijum, pažymi žurnalistas Benjaminas Bideris (Bejamin Bidder). Abi barikadų pusės įsitikinusios, kad V.Putino FSB tarnybos „ėjimas“ genialus: perdavusi Vakarų žiniasklaidai demaskuotojo Edvardo Snoudeno dokumentus, tokiu būdu pasėjo priešiškumą tarp sąjungininkių – Amerikos ir Europos.

Continue reading „Slaptas Vladimiro Putino džiaugsmas”