kkkoral_a

Pabandykime įsivaizduoti situaciją: vienai sostinės poliklinikos darbuotojai nei iš šio, nei iš to liepiama vyktį į Santariškių ligoninę tikrintis sveikatos.

Vadovaujantis mūsų įstatymais, toks poliklinikos vadovybės parėdymas – teisėtas. Medicinos darbuotojams (kaip ir daugeliui kitų darbuotojų) ne rečiau kaip kartą per metus tenka vykti į sveikatos priežiūros įstaigas, kur profesionalūs medikai tikrina jų pačių, gydytojų, sveikatos būklę. Šie patikrinimai reikalingi tam, kad būtų apsaugotos pacientų teisės sulaukti ne vien profesionalios, bet ir saugios medicininės pagalbos (o taip pat – rūpinantis ir pačių darbuotojų – gydytojų sveikata).

Continue reading „Incidentas Karoliniškių poliklinikos koridoriuje”

tramvajus_3

Žiniasklaidoje radosi Vilniaus mero Artūro Zuoko pažadas po kelerių metų troleibusus pakeisti tramvajais.

Prisimenu, anuomet man dirbant Vilniaus vykdomojo komiteto komunalinio ūkio finansų sektoriaus vedėju, teko finansuoti Vilniaus troleibusų transporto statinių bei parko statybas.

Gerai prisimenu, kad tuomet teko ilgai ir rimtai svarstyti, kas geriau – troleibusai, ar tramvajai. Buvo nagrinėjama Rygos, Maskvos, Kijevo, Charkovo ir dar kelių miestų patirtis. Išvada buvo vienareikšmė – tramvajų keleivinis transportas Vilniui netinka. Pirmasis argumentas – Vilnius kalvotas, tramvajus žiemą per apledėjusius bėgius įkalnės neįveiks, o bėgių skubus valymas būtų darbui imlus, brangus.

Continue reading „Kvailiojimas ar nauja afera?”

bikulcius

Šviesios atminties publicistas Vilius Bražėnas patardavo asmeniui linkint sveikatos ar tvirtybės, nepamiršti palinkėti išminties, nes sveikas ir tvirtas kvailys gali eibių pridaryti.

Panašu, kad per inauguracijas kelioms kadencijoms Vilniaus merui Artūrui Zuokui visuomenė palinkėti išminties pamiršo.

Daugiaaukščiais monstrais sudarkytas Vilniaus veidas, šimtų tūkstančių litų iššvaistymas mero susapnuotiems projektams kurpti ir realizuoti, įsisiautėjusiam, sveikam ir tvirtam merui – geri darbai, miestelėnams – bjaurastis, prilygstanti ne kūrybinei minčiai, o mero susapnuotos minties aborto rezultatui. Tramdyti merą turėtų visuomenė, tačiau visuomenės nuomonės dažniausiai neklausiama arba ji ignoruojama.

Continue reading „Susapnuotos minties aborto rezultatas”

visockas-gintaras-portretas

Lietuvoje įsitvirtina pati tikriausia vasara. Nors vasara – atostogų metas, tačiau politinio pobūdžio įvykių mūsų šalyje tiek gausu, jog, regis, apie atostogas niekas net nesusimąsto. Nėra kada atostogauti. Rudenį – rinkimai į Lietuvos parlamentą. Tad apie Seimo nario mandatą svajojantys vyrai ir moterys verčiasi per galvas, bet kokia kaina trokšdami patraukti potencialių rinkėjų dėmesį. Vieni rengia spaudos konferencijas, kiti – protesto mitingus. Treti bando patekti į banalias pramogines televizijų laidas.

Ir vis tik akivaizdu, kad toli gražu ne visi renginiai, spaudos konferencijos bei teismo posėdžiai sulaukia vienodo visuomenės dėmesio. Kai kada lietuviai pražiopso tikrai svarbius įvykius. Dėl išsiblaškymo, nesupratimo ar laiko stokos. Visaip atsitinka. Visko aprėpti neįmanoma. Bet kai kuriuos dalykus mums derėtų žinoti. Savo pačių labui.

Continue reading „Rusijos valstybės dienos minėjimo atgarsiai Vingio parke”

zuoko armota

Jei parakas sudrėkęs, iš patrankos vietoj šūvio galima sulaukti pavėjavimo, o jei parakas iki prašvinkimo sudrėkęs – dar ir tvaiko.

Vilniaus mero Artūro Zuoko fantazijos stoka neapkaltinsi, Gogolio „Mirusių sielų“ personažo Manilovo fantazija tėra tik blankus šešėlis zuokiškajai. Esminis fantazijų skirtumas tas, kad Manilovas apie nerealias svajas tik pasakodavo baudžiauninkams, o Zuokas jas vizijų pavidalu vėjuoja griaudėdamas, tarsi iš armotos. Sakytume, tegul jis vėjuoja tomis vizijomis, tačiau už jų tvaiką sostinė milijonines sumas pinigėlių turi pakloti.

Vilniaus meras, statybų ir transporto manijos apsėstas, įsisiautėjo kaip fantomas ir taip sudarkė senojo Vilniaus veidą, tokias akėčias per jį pravilko, kad seniau jį lankiusieji ir dabar vėl pamatę, nebeatpažįsta.

Meras ir kai kurie trumparegiai piliečiai džiaugiasi ir didžiuojasi Gedimino prospekto bei Užupio (mero dvaras) kosmetika, o Vilniaus pakraščių, seniūnijų (kumetynų) nemato. Užsienyje, išėję iš mados prieš dešimtmetį, jau pamirštos, neišvaizdžios daugiaaukštės dėžės rado vietą architektūros paminklais turtingame Vilniuje, o tie paminklai nuskendo tarp aukštų neišvaizdžių luitų. Tarp duobėtų pakraščių gatvių įsiterpė ir pats Gedimino prospektas. O kiek kainuoja vien sostinės transporto vizijos?

Continue reading „Zuoko armotos vėjuoja tvaiku”

grinius_kestutis

Pastaruosius mėnesius apie šildymo problemas kalbėjo ir rašė visi, išskyrus tuos, apie kurių problemas visi gerai žino ir daug šneka, – pačius vartotojus.

Tyli vartotojų teisių gynėjai – vartotojų gynimo asociacijos.

Pastarųjų tyla yra iškalbinga-suprasdami visų kalbų absurdą ir populizmą, matydami, kokią pozicija turi aukščiausi šalies vadovai, būdami įsitikinę, kad bet kokia kita nuomonė bus sutikta masine neapykanta ir pasmerkimu, tačiau turėdami savigarbos nepasiduoti ,,bandos jausmui“, jie tyli. Aš pabandysiu šią tylą nutrukti, tikėdamas, kad tai paskatins visus konstruktyviam dialogui.

Continue reading „Šilumos ūkio problemos ir jų sprendimo būdai – be populizmo šūkių”

grybauskaite_8-k

„Neeilinės sesijos kartu neužbaigsime, himno negiedosime”, – agentūrai ELTA sakė opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis.

Taip opozicija protestavo Seimui išbraukus iš darbotvarkės jos siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl banko SNORAS.

xxx

Seimo pirmininkė konservatorė Irena Degutienė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl „tvarkiečio” Remigijaus Žemaitaičio viešų pasisakymų, kuriuose jis premjerą Andrių Kubilių pavadino „debilu”.

Kaip skelbė naujienų portalas lrytas.lt, susitikime su moksleiviais Šilutės-Šilalės apygardoje išrinktas R.Žemaitaitis ne tik premjerą pavadino „debilu”, bet ir sakė, jog konservatoriams reikia „išspardyti šiknas” ir „petelne” išdaužyti snukius”. Pats Seimo narys portalui pripažino savo žodžius, bet aiškino, esą jie „buvo ištraukti iš konteksto” (BNS, lrytas.lt).

Continue reading „Praėjusios savaitės akcentai (sausio 16 – sausio 22)”

Nėra šioje galerijoje vaizdai.

Iš Vilniaus miesto gyventojų ir “Lietuvos gelbėjimosi aljanso” mitingo, įvykusio 2011 metų lapkričio mėnesio 30 dieną, rezoliucijos. Rezoliucijos pavadinimas: “dėl didelių šildymo kainų”.

Jau trečią kadenciją Artūras Zuokas, būdamas Vilniaus meru, netesi pažado rinkėjams bene pačiu aktualiausiu klausimu – sumažinti šilumos ir karšto vandens kainas. Beveik prieš dešimt metų mero A.Zuoko iniciatyva Vilniaus šilumos tinklai išnuomoti “Rubikon Gruop” (dabar – ICOR), garantuojant gyventojams atpiginti centralizuoto šildymo ir karšto vandens kainas. Deja, pažadai ir liko pažadais. Prieš praėjusius savivaldybių rinkimus A.Zuokas vėl apsimelavo, pažadėjęs šildymo kainą sumažinti mažiausiai 20 proc. Deja, šilumos ir karšto vandens kainos nesumažėjo.

Maža to, vos tapęs meru A.Zuokas sugebėjo taip įtakoti kai kuriuos Vilniaus miesto tarybos narius, kad 2011 m. birželio 13 d. taryba suteikė leidimą perleisti Vilniaus savivaldybei priklausantį “Vilniaus energijos” akcijų paketą neaiškios kilmės Prancūzijos įmonei SVD22 (Societe Valmy Defense 22) tik su 37 eurų įstatiniu kapitalu. Kokių aktyvių veiksmų tuo metu ėmėsi A.Zuokas, Vilniaus gyventojai nepamiršo.

Aiškėja, kad ši nauja Vilniaus šilumos tinklų nuomininkė ims milijoninę paskolą iš banko, t.y. visi vilniečiai taps banko įkaitais. Bus įkeisti Vilniaus šilumos tinklai ir už tai paimta paskola panaudota tik jiems žinomais tikslais. Mūsų akivaizdoje gimsta nusikalstamas “Snoras-2”. Vilniečiai negali tylėti ir nieko neveikti. Visomis įmanomomis priemonėmis privalome pasipriešinti akivaizdžiai vykdomam nusikaltimui. Vilnius privalo pasinaudoti Ukmergės miesto pavyzdžiu, kaip reikia kovoti už miesto gyventojų interesus. Ukmergės miesto gyventojai ir savivaldybė, veikdami kartu ir susigrąžinę šilumos tinklus, sugebėjo vien tik tokiu veiksmu atpiginti šildymo kainą 5 centais už 1 kw ir teigia, kad dar ne visi rezervai panaudoti.

Mitingo dalyviai yra įsitikinę, kad komunalinių paslaugų sfera privalo priklausyti savivaldybei ir negali būti pasipelnymo šaltiniu atskiriems asmenims ar bendrovėms. Valstybė savo nuosavybėje privalo išsaugoti energetiką, vandens, šilumos tiekimą, komunalines paslaugas, infrastruktūros įmones ir natūralias monopolijas.

Mes, vilniečių mitingo dalyviai ir Lietuvos gelbėjimosi aljansas, vienijantis šešiolika nevyriausybinių visuomeninių organizacijų,

Reikalaujame:

Vilniaus miesto gyventojų rinktos savivaldybės tarybos narių:

Nedelsiant pradėti ir įvykdyti Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarties nutraukimo procedūrą su “Vilniaus energija”;

Sugrąžinus Vilniaus šilumos tinklus teisėtam savininkui – Vilniaus miesto savivaldybei, kartu su LR Vyriausybe inicijuoti bendro savivaldybių ir valstybės šilumos tinklų holdingo steigimą.

Prašome:

Valstybės Kontrolės, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Ekonominės policijos atlikti kompleksinį patikrinimą dėl nuomininkų veiklos skaidrumo, šildymo kainų nustatymo pagrįstumo. Išsiaiškinti, ar “Vilniaus energijos” akcijų perleidimu nėra padarytas nusiklatimas. Užkirsti kelią galimam neteisėtam Vilniaus šilumos tinklų įkeitimui bankui. Mitingo dalyviai pritaria Tautos ateities forumo iniciatyvai rinkti vilniečių parašus dėl nuomos sutarties nutraukimo ir siūlo šią akciją tęsti.

Priimta bendrame vilniečių ir “Lietuvos gelbėjimosi aljanso” 2011 m. lapkričio 30 d. mitinge.

Vytauto Visocko nuotr.

2011.12.01 

Man vadovaujant Seimo NSGK ir atliekant garsųjį parlamentinį tyrimą buvau gavęs pakankamai informacijos, jog su manimi norima fiziškai susidoroti. Tačiau vėliau vis dėlto buvo nuspręsta pradėti plačią šmeižto kampaniją.

Apie tai mums komitete liudijo saugumo karininkai, ištikimai tarnavę ne „valstybininkų“ klanui, o Lietuvos valstybei. Pagal tuo metu ir dabar turimus VSD duomenis, juodinimo tikslams suinteresuotos struktūros žiniasklaidai skyrė milžiniškus pinigus. Tai atspindi viena iš tų garsiųjų, taip ir nepaviešintų, 12 VSD pažymų. Tai aiškiai ir konkrečiai argumentuota mūsų tyrimo medžiagoje.

Continue reading „„Valstybininkų“ klano ruporo kerštas”

zuokas[1]

Vilniaus meras Artūras Zuokas negali atsidžiaugti plačiai nuskambėjusia socialine provokacija su šarvuočiu, traiškančiu ne vietoje pastatytą automobilį. Regis, tanką meras vairuoja ir spręsdamas sostinės mokyklų problemas.

Lietuviškai mokyklai patalpų nėra

Spalio 2-ąją Vilniaus savivaldybės taryba svarstė, kaip pertvarkyti  Antakalnio, Joachimo Lelevelio vidurines  bei Antano Vivulskio pagrindinę mokyklas. Šis svarstymas sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo, tarybos narių ginčų ir piketo prie savivaldybės.

Continue reading „Vilniaus mero tankas varo ir per mersedesą, ir per mokyklas”

Kartais praslysta mintis, kad Lietuvoje trūksta naujų idėjų ir nėra lyderių, kurie idėjas skleistų ir jas pajėgtų įgyvendinti. Tokia problema egzistuoja.

Tik tai vyksta daugiau dėl didžiosios žiniasklaidos pozicijos kategoriškai priešintis tos naujos minties pasireiškimui ir jos sklaidai tarp plačiųjų visuomenės sluoksnių. Taip yra todėl, kad pagrindiniai laikraščiai, TV, radijo ir net interneto portalai atstovauja tik turčių interesus ir yra visiškai nesuinteresuoti suteikti auditoriją tiems visuomenės atstovams, kurie nusistovėjusią tvarką galėtų nors kiek patobulinti.

Continue reading „Sistema bijo tiesos, nes tiesa ją sugriaus”

gintaras_portretas_2

Sekmadienį vakare, stebėdamas “Lietuvos ryto” televiziją, išgirdau pikantišką naujieną. Toji žinia – verta dėmesio. Tiesiog verta įsiminti, kaip kartais lengva vienu – kitu pasirodymu internetinėje erdvėje sukelti milžinišką visuomenės susidomėjimą. Neįvardinta, autorystę slepianti kūrybinė grupė sukūrė vos keliolika minučių tetrunkantį, užtat sensacingą ir, galima spėti, didelį poveikį turėsiantį videofilmuką.

Vaizdai, kurie ten užfiksuoti, ne itin malonūs. Mat rodoma psichiatrinė ligoninė su joje keistai, neadekvačiai, atstumiančiai besielgiančiais pacientais bei medikais. Ten – nieko gražaus, patrauklaus. Tačiau negalėčiau sakyti, jog siužetas tėra beprasmis pasikraipymas prieš televizijos kameras. Videosiužetas nuo pradžios iki galo persunktas politika.

Continue reading „Bendraminčių diskusija, surengta … negyvenamoje saloje”

zemaityte_aldona

Dažnai pamąstau, kad sėdusi prie kompiuterio ką nors parašyti, pataikau ne į savo roges. Knygos, spektakliai, dailės parodos ir jų autoriai, architektūros ir kultūrinio paveldo objektai buvo mano kultūrinės žurnalistikos teritorija.

Per visą kūrybinį gyvenimą pro mano akis kultūros apraiškų praėjo tiek daug, kad neišvengiamai širdyje ir kūrybinėje biografijoje paliko savo pėdsakus – vieni ryškius, kiti blyškesnius. Prasidėjus Atgimimui ir Lietuvai iškovojus Nepriklausomybę, staiga pasijutau savo valstybės piliete, pagavo noras rašyti apie politiką ir valstybę.

Pasukau ta kryptimi, kur politinio spektro bangose maudosi mano buvusieji kolegos. Šitam žingsniui mane paskatino įvykęs virsmas valstybėje ir žmonėse. Mano kolegos, net iš kultūrinės spaudos, atėję į populiariąją žurnalistiką, ėmė… niekinti jauną, besikuriančią valstybę, tapyti jos paveikslą niūriomis spalvomis, tyčiotis iš žmonių, kurie kalbėdavo apie pozityvius dalykus ar bandydavo daryti pozityvius darbus.

Continue reading „Oligarchai, žurnalistai ir „tyrimo” manija”

vilmorus_gaidys_1

Portalas Slaptai.lt skelbia dar vieną išskirtinį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” direktoriaus Vlado Gaidžio interviu. Ankstesniuose interviu Slaptai.lt svečias pateikė savo kritišką požiūrį į praėjusius rinkimus, svarstė, kodėl konservatoriai gavo balsų daugiau, nei tikėjosi, o opozicija pasirodė silpniau, nei vylėsi.

 Gilintasi ir į politinio populiarumo priežastis: kas padeda išlikti populiarumo viršūnėje Daliai Grybauskaitei, Viktorui Uspaskichui, Artūrui Zuokui. Svarstyta, kodėl populiarus Lietuvoje buvo Algirdas Brazauskas, tačiau į populiarumo viršūnes prasiveržė ir Valdas Adamkus, nei savo praeitimi, nei išsilavinimu, nei nuveiktais darbais nepanašus į savo pirmtaką. Analizuota ir Bažnyčios įtaka politinėms lietuvių nuostatoms.

Pagrindinė šiandieninio interviu tema: ar Lietuvos rinkimų rezultatus gali paveikti kokie nors tragiški užsienio įvykiai. Sakykim, šūviai Norvegijoje ir riaušės Didžiojoje Britanijoje. Tiksliau tariant, ar šie nutikimai tautines idėjas propaguojančioms Lietuvos partijoms ir visuomeniniams judėjimams pridės populiarumo? O gal atvirkščiai – išretins gerbėjų gretas.

Continue reading „Apie užsienio įtakas, politinius reitingus ir Artūro Zuoko fenomeną”

aikyydo

Vieną paskutiniųjų savaitgalių praleidau Nemenčinėje, kur turėjau retą galimybę tarptautinio didmeistrio Vladimiro Lisicyno dėka stebėti Lietuvos tradicinio Ai Ki Do federacijos ir antikriminalinio, antiteroristinio parengimo sistemos “Spetsnaz/Specnaz Global” instruktorių pratybas.

Savo akimis mačiau, kaip stovykloje vyrai, moterys ir paaugliai mokosi be didesnių pastangų nugalėti daug kartų stipresnį ir geriau ginkluotą užpuoliką.

Štai tada ir prisiminiau vienoje LRT laidoje kalbėjusį politologą Laurą Bielinį. Politikos virtuvės žinovas L.Bielinis, be kita ko, tvirtino, esą nenuostabu, jog Lietuvai sunku atremti propagandinius, dezinformacinius rusiškus išpuolius. Mat iš Rusijos plūstantis ir po visą pasaulį skleidžiamas informacinis srautas – daug sykių galingesnis už lietuviškąjį.

Continue reading „Silpnesniesiems palankių principų beieškant”

Krupavicius_algis

Algis Krupavičius – Kauno technologijos universiteto profesorius, kelių knygų apie Lietuvos ir regiono politiką autorius ir bendraautorius.

Prof. A.Krupavičius laikomas Lietuvos partinės sistemos žinovu. Beje, aktyviu žinovu, nuolat reiškiančiu savo požiūrį Lietuvos politikos klausimais spaudoje, radijuje, televizijose ir internete.

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt paprašė, kad politologas A.Krupavičius įvertintų praėjusiųjų rinkimų į savivaldybes rezultatus ir pateiktų savo nuomonę, kas gi juos iš tikrųjų laimėjo.

Politologui A.Krupavičiui taip pat pateikėme klausimus, ką jis manąs apie Lenkų rinkimų akcijos pergalės, Artūro Zuoko sugrįžimo, Viktoro Uspaskich populiarumo priežastis. Mus domino ir politologo nuomonė apie žiniasklaidos įtaką lietuviškiesiems rinkimams.

Su politologu prof. Algiu KRUPAVIČIUMI kalbasi žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Politologas Algis Krupavičius: “Agitacija internete netrukus bus lemiamas laiminčiųjų partijų pergalės dėmuo””

Copy of gaidys_1

Portalas Slaptai.lt skelbia išskirtinį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” direktoriaus Vlado Gaidžio interviu.

Slaptai.lt svečias pateikia savo kritišką požiūrį į ką tik praėjusius rinkimus, svarsto, kodėl konservatoriai gavo balsų daugiau, nei tikėjosi, o opozicija pasirodė silpniau, nei vylėsi.

Gilinamasi ir į politinio populiarumo priežastis: kas padeda išlikti populiarumo viršūnėje Daliai Grybauskaitei, Viktorui Uspaskichui ar Artūrui Zuokui. Svarstoma, kodėl populiarus Lietuvoje buvo Algirdas Brazauskas, tačiau į populiarumo viršūnes prasiveržė ir Valdas Adamkus, nei savo praeitimi, nei išsilavinimu, nei nuveiktais darbais nepanašus į savo pirmtaką. Populiarumo pavyzdžių ieškoma ir Rusijoje, kur pirmąsias vietas reitinguose buvo iškovoję tokie antipodai kaip Borisas Jelcinas ir Vladimiras Putinas.

Taip pat pateikiamos vizijos, kaip gali klostytis būsimieji Seimo rinkimai, kuriuose žada aktyviai grumtis nepartiniai visuomeniniai judėjimai.

Continue reading „“Vilmorus” direktorius Vladas Gaidys: “Šiuos rinkimus pralaimėjo ir konservatoriai, ir socialdemokratai””

Saulius-Stoma

Lietuvoje vis dar nerimstant spėlionėms, kas iš tikrųjų laimėjo rinkimus ir kas valdys svarbiausias savivaldybes, Estijoje paaiškėjo nacionalinių rinkimų rezultatai.

Palyginimas nėra adekvatus, tačiau vertas dėmesio.

Ypatingai Lietuvos dešiniuosius ir centristus turėtų apimti baltas pavydas. Iš keturių partijų, kurios pateko į parlamentą, abi valdančiosios koalicijos partnerės padidino savo vietų skaičių. Taigi dar didesniu mastu pasikartojo Latvijos variantas. Nemalonius krizės sprendimus priėmę centro dešinieji gali ne tik išlaikyti valdžią, bet ir sustiprinti pozicijas.

Todėl nuolatiniai  teisinimaisi, kad valdantieji politikai šiuo sunkiu metu yra pasmerkti nepopuliarumui, turėtų liautis. Žinoma, jeigu mes dar gebame ko nors pasimokyti iš savo šiaurinių kaimynų.

Continue reading „Rinkimai ir Estijos pamoka”

cyvas110

Valdžios dalybų savivaldoje spektaklis tik prasideda.

Bus smagu, tag apsirūpinkite čipsais, alumi ir gera nuotaika, gerbiameji žiūrovai.

Šiandien Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) apsiraudojo, kad Kaune juos skriaudžia.

Mat, nors jų frakcija didžiausia, prieš ją susiblokavusi opozicija ketina perimti valdžią be konservatorių.

Užtat TS-LKD vadovybėje yra nuomonė, kad Vilniuje galima analogiškai pasielgti su Artūro Zuoko surinkta kompanija, kuri irgi gavo daugiausiai mandatų. Su naujoviška „Jedinstvos“ inkarnacija susidėtų ne tik jie.

Continue reading „Konservatorių „principai” ir liberalūs nacionalistai”

cyvas110

Lietuvoje į rinkimus veržiasi dvi pagrindinės kategorijos individų – tie, kurie yra dideli viršininkai, ir tie, kurie miršta nuo noro tokiais tapti. Tebūnie tai supaprastinimas ir tegul neįsižeidžia tie, kurie yra kitokie, arba tie, kurie tikisi kitokius išrinkti.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šios savivaldos tarybų rinkimų kampanijos pradžioje pareiškė neturinti nei pinigų, nei galimybių rinkimų debatams televizijoje organizuoti. Pilietiškai suskatau pagelbėti nuskurdusiai ir pasimetusiai Tėvynei – ėmiausi organizuoti nemokamus kandidatų debatus interneto vaizdo konferencijoje portale „balsas.lt“. Pasirodo, daugumai tradicinių ir didelei daliai naujųjų politikų normalių debatų nereikia. Tiesa, dėl laiko ir resursų stokos apsiribojau kandidatais į Vilniaus miesto tarybą, bet būčiau giliai nustebęs, jei kitur būtų kitaip.

Continue reading „Didelių viršininkų rinkimai”