Arvydas Anušauskas

Politinės intrigos

Neslėpsiu: kiek netikėtas didžiulis susidomėjimas straipsniu „Žiniasklaidos kuriama Lietuva" (Literatūra ir menas, 2013 08 30) paskatino rašyti šį tęsinį. Nes koks rašytojas – atvirai ar atvirai kuklindamasis – netrokšta populiarumo? Nebent po hipnozės, po Nobelio ar po mirties.

Yra ir kita priežastis –­ skaitinėdama spaudą, rinkdama straipsnių antraštes iš įvairių portalų ir dienraščių pranešimui, tiesiog „užsikabliavau". Kaip Jackas Lemmonas filme „Džiaze tik merginos". Jo veikėjas, persirengęs moterimi, šoko su lyties neatpažįstančiu gerbėju La Cumparsita restorane, perduodamas įsikąstą rožę partneriui tiesiai į lūpas, ir grįžęs į viešbutį iš inercijos tebemojavo barškučiais lovoje.

Continue reading „La Cumparsita: Rūta „žalioji“ prieš Dalią „raudonąją“” →

Aktualijos

Ar pastebėjote, kad Lietuva tampa valstybe, kurioje draudimų ir suvaržymų netrukus bus žymiai daugiau nei laisvių? Kaip, kokiomis priemonėmis Lietuvoje populiarumo siekia neva gero valstybei trokštantys politikai, partijos, visuomeninės organizacijos? Ogi karštligiškai ieško naujų pretekstų žodžiui "draudžiama" ištarti. Ne tik ieško, bet ir randa.

Nusprendėme bausti sovietinės okupacijos faktą neigiančiuosius, uždraudėme viešai demonstruoti sovietinius simbolius. Dar vėliau patariamojo referendumo metu valdžiai patarėme nestatyti naujos atominės jėgainės. Po to užkirtome kelią amerikiečių kompanijai "Chevron" žvalgyti skalūnines dujas Žemaitijos regione. Dabar dar trokštame nebeleist užsieniečiams įsigyti lietuviškos žemės. Netrukus bausime tuos, kurie skatins lietuvius emigruoti į svečias šalis, kurie požeminiame garaže dainuos iškraipydami Tautiškos giesmės žodžius…

Įdomu, ką mūsų "patriotai" sumanys drausti po savaitės, mėnesio, metų? Ar dar beturėsime bėdų, kurias įveikti stengsimės be komandų "draudžiama" ir "negalima"?

Continue reading „Nauja lietuviška mada – kuo daugiau draudimų” →

Aktualijos

Seimo parlamentinės grupės ,,Už istorinę atmintį ir teisingumą“ inicijuotame pasitarime-diskusijoje „Kaip ginamas Konstitucijos 25 straipsnis?“ aptarti skleidžiamos dezinformacijos apie sovietų agresiją 1991 metų sausio 13-ąją, laisvės kovotojus teisinio vertinimo ir valstybės galimybių imtis reikalingų priemonių aspektai.   

Kaip pastebi parlamentinės grupės ,,Už istorinę atmintį ir teisingumą“ pirmininkas A. Anušauskas, informacinės atakos prieš mums svarbią istorinę atmintį nėra tik pastarųjų dienų aktualija. „Informacinės atakos vis intensyvėdamos tęsiasi jau keletą metų. Toks įspūdis, lyg šių atakų scenaristai ir užsakovai stebi, ar Lietuvos valstybė turi galimybių ginti savo demokratinę Konstitucijos laisvę nuo dezinformacijos. Tai daryti įpareigoja ir įstatymų leidėjai, ir institucijos, ir Konstitucijos 25 straipsnis.“

Continue reading „Ginti demokratijos laisvę nuo dezinformacijos prievartos būtina ir teisinėmis, ir politinėmis priemonėmis” →

Politinės intrigos

Lietuvoje aprimo aistros dėl viešai paskelbtos VSD ataskaitos. Nuslūgo tiek kritiškai, tiek palankiai nusiteikusių vertintojų azartas įrodyti būtent savąją tiesą. Žodžiu, atėjo palankus metas dar sykį atidžiai peržiūrėti visuomenei skirtus viešus svarbiausios mūsų slaptosios tarnybos tekstus. Taip pat puiki proga dar kartą prisiminti tiek VSD kritikų, tiek VSD simpatikų publikacijas.

Kai analizuojamos viešos slaptųjų tarnybų atsakaitos, skubėt užimti kategorišką poziciją, – ne visuomet dėkinga taktika. Pirmieji įspūdžiai – ne visuomet tikslūs ir teisingi. Ypač kai kalbama apie Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitą, kurioje, be jokios abejonės, nežinomųjų elementų žymiai daugiau nei žinomųjų. Ne veltui iki šiol gyva patarlė apie karštakošius, "kurie labai skubėjo ir todėl prajuokino pasaulį".

Žinoma, visus labiausiai domina toji lietuviškosios ataskaitos dalis, kurioje pirmą kartą viešai ir atvirai kalbama apie Rusijos ir Baltarusijos žvalgybas, agresyviai kenkiančias mūsų interesams tiek pačioje Lietuvoje, tiek užsienyje. 

Continue reading „Bičiuliavimosi su Rusijos FSB atvejai” →

Aktualijos

Gyvoje atmintyje dar neišblėso laikas, kai praėjusio amžiaus viduryje lietuviai buvo vežami į Sibirą vergauti. Sibiro miškų kirtavietėms, aukso kasykloms, sovietinės pramonės monstrų statyboms jie buvo užsakomi kaip vergai – gyvuliniais ešelonais atgabenti tremtiniai buvo paliekami visiškai specialiųjų komendantūrų ir gamyklų direktorių savivalei.

Gegužės 22 ir 23 dienomis minint didžiausios 1948 metų Lietuvos gyventojų tremties 65-ąsias metines, antradienį Seime pranešimą skaitęs istorikas, Seimo narys Arvydas Anušauskas sako, kad raudonojo teroro auka galėjo tapti ir tapo kiekvienas trukdęs komunistinių doktrinų įgyvendinimui, tam pasipriešinęs arba kaip nors savo nepasitenkinimą reiškęs žmogus.

Pasak A. Anušausko, dabar jau nustatyta, kad iš 156 tūkst. žmonių, kurie sovietinio genocido organizatorių buvo įrašyti į tremtinių sąrašus, į Sibiro ir Šiaurės sritis buvo ištremta ne mažiau kaip 132 tūkst., iš jų kas penktas žuvo. Pokario metais Sovietų Sąjungoje kas šeštas tremiamas žmogus buvo lietuvis. 1948 metais lietuviai sudarė pusę visų į Sibirą vežamų žmonių.

Continue reading „Arvydas Anušauskas: „1948 m. lietuviai sudarė pusę visų į Sibirą tremtų žmonių”” →

Atsargiai

Antono Chodasevičiaus publikacija "Rusijos naikintuvai uždengs sąjungininkų oro erdvės skylę", pasirodžiusi rusiškame leidinyje "Nezavisimaja gazeta", – verta dėmesio. Čia aptariamos Rusijos karinių oro pajėgų bazės steigimo Baltarusijoje perspektyvos.

Pasak straipsnio autoriaus, Baltarusijos opozicija šį žingsnį vadina okupacija, o kariniai ekspertai įsitikinę, jog Baltarusijos prezidento susitarimo esmė – siekis bet kokia kaina išlaikyti valdžią.

Pažymima, kad Europos Sąjunga vis dar nelinkusi įžvelgti grėsmių naujame karinio bendradarbiavimo tarp Rusijos ir Baltarusijos etape. 

Continue reading „Rusijos naikintuvai uždengs sąjungininkų oro erdvės skylę” →

Politinės intrigos

Pasaulio galingieji jau seniai suprato, kad informacija yra žymiai galingesnis ginklas nei patrankos. Jei paveiki žmonių mąstyseną, tai ar reikia tą šalį okupuoti? Pagaliau juk tai apsimoka ekonomiškai, nes jei gali valdyti svetimos šalies gyventojus, jiems gali sukrauti nuostolius, o sau pasilikti pelną.

Tokia mintis man vis dažniau ateina analizuojant energetikų diskusija, nes vis vis iškyla klausimas: ar mūsų energetikos vykdyta politika nėra slapta diriguojama iš Kremliaus, t.y. nors ir prisidengus antirusiška skraiste iš tiesų yra vykdoma Kremliui palankūs energetiniai projektai.

Tačiau šį kartą ne apie energetiką, o apie informacinį karą. Dovydas Pancerovas svetainėje lrytas.lt iškėlė labai rimtą ir svarbią problemą: propaganda vykdoma netgi internetiniuose komentaruose, formuojant neigiamą nuomonę apie nepalankius Rusijai žurnalistus, o svarbiausia – tam tikrus Lietuvos istorijos faktus. Taip pat vykdomos propagandinės viešos diskusijos, kuriose savo populiarumą bando prikelti visuomenės užmiršti veikėjai.

Continue reading „Rusijos informacinis karas prieš Lietuvą” →

Politinės intrigos

Seimo nariai konservatorius Arvydas Anušauskas, apkaltinęs Druskininkų savivaldybę teisiniu nihilizmu ir demokratijos saulėlydžiu, pats elgiasi ne pagal demokratijai priimtinas normas. Tuo įsitikinusi socialdemokratų frakcijos narė Kristina Miškinienė, kuri į Seimą buvo išrinkta Lazdijų–Druskininkų vienmandatėje rinkimų apygardoje.

Socialdemokratų frakcijos narei užkliuvo parinktas laikas spaudos konferencijai. „Renginys organizuotas ir kaltinimai viešai išsakyti tuomet, kai Druskininkų meras atostogauja ir yra išvykęs, todėl neturėjo net teorinės galimybės atvykti į spaudos konferenciją,  kurioje būtų išsakęs savo nuomonę ir poziciją apie jam metamus kaltinimus demokratijos Druskininkuose žlugdymu, – pastebi Kristina Miškinienė. – Manau, kad toks laikas buvo pasirinktas sąmoningai, tikintis išvengti viešos akistatos su Druskininkų meru ir jo vadovaujamos savivaldybės administracija“.

Continue reading „Seimo narė Kristina Miškinienė: „Druskininkų savivaldybės oponentai nesilaiko demokratijos taisyklių“” →

anusauskas_slaptai.lt
Politinės intrigos

Balandžio 4-ąją Seimo spaudos konferencijų salėje rinkosi Druskininkų politikai, žurnalistai, verslininkai, menininkai ir visuomenės veikėjai, kad viešai paskelbtų apie susiklosčiusią teisinio nihilizmo ir demokratijos saulėlydžio situaciją Druskininkuose.

Konferenciją pradėjęs Seimo narys Arvydas Anušauskas sakė: „Druskininkuose iškylančios grėsmės, akivaizdu, ankščiau ar vėliau bus multiplikuojamos ir kitose savivaldybėse, jei joms nebus užkirstas kelias. Kita vertus, toje savivaldybėje matome akivaizdžių įstatymo pažeidimų, buvo pradėti patikrinimai, tačiau generalinė prokuratūra ir kitos šalies teisėsaugos institucijos nerado aplinkybių, dėl kurių pradėtų ikiteisminius tyrimus ir imtųsi ginti viešąjį interesą“.

Continue reading „Druskininkų visuomenės atstovai prabilo apie mieste klestintį teisinį nihilizmą ir demokratijos saulėlydį” →

Aktualijos

Besibaigiant naujosios koalicijos šimtadieniui galima pastebėti kai kuriuos kalbėjimo ženklus, kurie sužymi besiformuojančius požiūrius į krašto apsaugą. Turiu pasakyti, kad tai nėra naujas požiūris. Jo šerdis – realybės ignoravimas, kad ir kas vyktų už valstybės sienų.

Vien ką reiškia sparnuotosios frazės apie tai, kad krizės nebūtų, jei ne senoji vyriausybė bei jos vykdytas valstybės išlaidų mažinimas. 

Continue reading „Bebalsės politikos šimtadienio pabaigtuvės ir krašto apsauga” →

Aktualijos

Tauta išsivaikščioja, miesteliais, miestais kasmet patraukia Baltijos keliu laimės ieškoti, į visuotinės gerovės šalis vergauti arba (gydytojai, mokslininkai, menininkai) pasipinigauti, o valdžia abejingai tyli ir skuba prisikimšti pilvą ir kišenes. Nėra reikalo čia pasakoti skaičiais, kas, kodėl, kiek, į kur masiškai bėga iš Lietuvos.

Žiniasklaida daug kartų apie tai pasakojo, kalbėjo su išvykstančiais, išvykusiais, net sugrįžusiais… Vaizdelis nekoks, bet valdžiai jis dar, matyt, nepakankamai šiurpus, kad ji bent pirštą pajudintų. Jai patinka, kad esame Europos, gal net pasaulio rekordininkai. Nė viena tauta taip nebėga iš savo namų, kaip lietuviai, nė vienos valstybės valdžia nėra tokia abejinga tautai, kaip Lietuvos valdžia.

Bet valdžia – dar ne tauta, tik tautos išrinktieji (deja!). Jeigu jie nusisuko nuo tautos, reikia tautai, dar namie pasilikusiai jos daliai, neabejingai savo likimui, kažką daryti.

Continue reading „Pradėkim iš naujo, nes mūsų jau tik du milijonai” →

v.visockas_slaptai.lt
Aktualijos

Prieš knygos „KGB slaptieji archyvai 1954 – 1991 m.” pristatymą Genocido aukų  muziejaus koridoriuje, kur buvo galima įsigyti šį leidinį, poniai Teresei Birutei Burauskaitei pusiau juokais, pusiau rimtai pasakiau: jeigu gaučiau nemokamai – pareklamuočiau. Tai kad mes turime savo internetą… Knyga kainuoja, mes negalim kiekvienam…

Negalit tai negalit. Todėl recenzijos nerašysiu. Šį bei tą apie KGB veiklą Lietuvoje žinau ir be šitos knygos. Kaip ir kiekvienas mano amžiaus žmogus. Daug esu skaitęs. Kai ką sužinojau knygos pristatyme. Pavyzdžiui, rašytoja Eglė Juodvalkė papasakojo, kaip ji, priklausomybės laikais atvažiavusi į Lietuvą iš JAV, buvo sekama, nusikaltimo vietoje sučiupta Kaune, į kurį amerikonams be leidimo įvažiuoti nebuvo leidžiama.

Continue reading „Vietoj recenzijos” →

vitalijus_satkevicius
Politinės intrigos

Pa­ne­vė­žio mies­to me­ras kon­ser­va­to­rius Vi­ta­li­jus Sat­ke­vi­čius da­ly­vaus Sei­mo rin­ki­muo­se, sa­vo kan­di­da­tū­rą kel­da­mas to­je pa­čio­je Va­ka­ri­nė­je vien­man­da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je, kaip ir jo par­ti­jos ko­le­ga Vi­tas Ma­tu­zas.

Me­ras sa­kė, kad jam trū­ko kan­try­bė ken­čiant V. Ma­tu­zo pa­ti­kė­ti­nio, Pa­ne­vė­žio mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rio kon­ser­va­to­riaus Vik­to­ro Tro­fi­mo­vo iš­puo­lius prieš jį.

Kaip sa­ko V. Sat­ke­vi­čius, V. Tro­fi­mo­vas ne­pel­ny­tai jį pra­dė­jo juo­din­ti dar prieš sa­vi­val­dos rin­ki­mus, nes esą var­žė­si su juo dėl ly­de­rio vie­tos kan­di­da­tų są­ra­še. Tad V. Sat­ke­vi­čius ne­bu­vo iš­rink­tas me­ru, net ne­pri­si­de­dant opo­zi­ci­jai – tai pa­da­rė V. Tro­fi­mo­vas.

Continue reading „Kon­ku­ruos du kon­ser­va­to­riai” →

visockas-gintaras-portretas
Aktualijos

Jeigu būčiau verčiamas nurodyti bent vieną teigiamą poslinkį šiandieninėje Lietuvos politikos arenoje, – neturėčiau ką pateikti.

Kur tie gerieji pavyzdžiai?! Iki rinkimų likus vos kelioms savaitėms pagrindiniu politikų užsiėmimu tapo pažadų dalinimas.

Pažadai dalinami televizijos ekranuose, internetiniuose portaluose, laikraščių puslapiuose. Net ir Facebook erdvė jau užversta lietuviškaisiais pažadais.

Kam kreipti dėmesį į tuos kalbėjimus, jei žinome, kad pažadai vis tiek nebus įgyvendinti? Nepamirškime, politikai pasižymi itin lakia fantazija tik tada, kai reikia ieškoti pasiteisinimų, kodėl per ketverius metus jie nesugebėjo realizuoti vieno ar kito uždavinio. 

Continue reading „Kai prarandamas savisaugos instinktas” →

anusauskas_slaptai.lt
Politinės intrigos

Dabar jau aiškėja kai kurios naujos vadinamojo “pliušinių meškiukų desanto” aplinkybės. Jos leidžia kelti versiją, esą galbūt nesankcionuotas skrydis iš Lietuvos į Baltarusiją tebuvo viso labo mums nenaudinga provokacija, kurios pagrindinis tikslas – ne demokratijos skatinimas Baltarusijoje, o tiesiog sumaniai užmaskuotas bandymas Lietuvą sukiršinti su … Švedija.

Būtent – sukiršinti su Švedija. Atkreipkite dėmesį – netrukus po daug triukšmo ir politinių aistrų sukėlusio nelegalaus skrydžio Švedija oficialiai pakvietė Lietuvą prisijungti prie jos vadovaujamos Europos Sąjungos Šiaurės šalių kovinės grupės. Prisijungimas numatytas 2015-ųjų metų viduryje. Tokį kvietimą Lietuvai įteikė ne kas kitas, o Švedijos ambasadorė Lietuvoje J.E. Cecilia Ruthstriom – Ruin. Kvietimą pasirašė pati Švedijos gynybos ministrė Karin Enstriom.

Continue reading „Didžiausios bėdos – kai kalbama puse lūpų” →

g.visockas-portretas
Politinės intrigos

Nūnai Lietuvos televizijos, neišskiriant ir visuomeninio transliuotojo LRT, vis dažniau parodo įdomių laidų istorinėmis temomis. Omenyje pirmiausiai turiu Lietuvos tematiką. Sakykim, “XX amžiaus slaptuosius archyvus”.

Sunku nesutikti, jog tai – pirmasis išsamus lietuviškas istorinės dokumentikos serialas. Be to, turįs keletą itin svarbių privalumų. Jis parengtas išradingai, patraukliai, įtikinamai, naudojant vaidybinius elementus.

Žodžiu, “sukaltas” be nuobodumo, be primityvumo elementų. Kūrėjų išradingumo dėka jis turėtų tapti patraukliu ir mūsų jaunimui. Už serialo pasirodymą viešumoje privalome dėkoti dr. istorikui Arvydui Anušauskui bei TV žurnalistei Gražinai Sviderskytei.

Continue reading „Švediško akibrokšto pasekmės” →

kgb_belarusija
Žvalgyba

Baltarusijos KGB pareiškė, kad prieš keletą dienų sulaikė grupę Lietuvos agentų, mėginusių užvaldyti Sąjunginės valstybės vieningos saugumo sistemos paslaptis.

Lietuvos URM pavadino tą pranešimą „insinuacija“. Analitikai mato akivaizdų šnipinėjimo bylos ryšį su skandalu dėl neseniai surengto švedų „pliušinio desanto“.

Baltarusijos Valstybės saugumo departamentas ketvirtadienį pranešė, kad užkirto kelią Baltarusijos piliečių šnipinėjimams Lietuvos specialiųjų tarnybų užsakymu ir iniciatyva.

Continue reading „„Pliušinio karo“ aukos” →

anusauskas_slaptai.lt
Aktualijos

Seimo plenarinėje sesijoje rudenį turėtų būti pradėtas svarstyti Žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymas sukurs ne tik naują teisinę civilinės ir karinės žvalgybos bazę, bet ir, tikėtina, naują kokybę. Įstatymas jau parengtas, belieka iki galo nugludinti baigiamuosius niuansus.

Pasak vieno iš įstatymo pakeitimo iniciatorių, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Arvydo Anušausko, iki šiol buvo sulaukiama daug priekaištų dėl Operatyvinės veiklos įstatymo taikymo civilinei žvalgybai, jo veikimo metodų ir atsakomybės stokos, todėl ir kilo mintis iš esmės pertvarkyti šią sistemą.

Continue reading „Arvydas Anušauskas: „Naujas Žvalgybos įstatymas sukurtų kitokios kokybės Lietuvos žvalgybą“” →

visockas-gintaras-portretas
Politinės intrigos

Štai ir sulaukėme pirmųjų viešų ištraukų iš Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitos apie 2011-aisiais metais atliktas operatyvinio pobūdžio veikas. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas ištęsėjo duotą žodį.

Siekiant stiprinti visuomenės pasitikėjimą mūsų VSD, Seimo NSGK vadovybė nusprendusi kasmet viešai skelbti kai kurių specialiai atrinktų duomenų apie mūsų slaptųjų tarnybų veiklą.

Sumanymo planas aiškus – kad visuomenė susidarytų kuo objektyvesnę nuomonę, kuo gi užsiima mūsų žvalgybinės bei kontržvalgybinės institucijos. Mat lietuvių pasitikėjimas savaisiais “džeimsais bondais” pastaruoju metu labai smukęs. Taigi prarastą pasitikėjimą bandoma susigrąžinti.

Continue reading „Atsinaujinimas įmanomas tik analizuojant savas klaidas” →

snoras
Politinės intrigos

Parlamentinės komisijos „Snoro“ banko žlugimo pasekmėms ištirti nariai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovai Arvydas Anušauskas, Rimantas Jonas Dagys, Stasys Šedbaras ir Liberalų sąjūdžio į komisiją deleguotas Petras Auštrevičius spaudos konferencijoje sakė, kad komisija galėjo garbingai baigti savo darbą, jei būtų sutarta patvirtinti tas komisijos išvadų nuostatas, dėl kurių tarp visų jos narių nekilo prieštaravimų.

Tačiau toks, koks buvo pateiktas vakar, išvadų tekstas jokiu būdu negali būti teikiamas Seimui svarstyti kaip vientisas komisijos išvadų dokumentas, nes toks paprasčiausiai nėra patvirtintas. Tad taip ir lieka neaišku, kaip opozicijos atstovai ketina jį užregistruoti į Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę.

Continue reading „TS-LKD frakcija: „Snoro“ komisijos išvadas reikėjo stabdyti, kol jos nepadarė didelės žalos valstybei ir jos žmonėms“” →