cžv

moteris_tyrinetoja
Žvalgyba

Kelis kartus per savaitę nepraustaburnis Šefas per radiją bombarduodavo vokiečius savo keiksmais, nepadoriais posakiais ir nepaprastai įdomiomis žiniomis, sumaniai maskuojančiomis propagandą.

Jis pranešdavo intymiausias Hitlerio asmeninio gyvenimo smulkmenas. Jis demaskuodavo vokiečių štabe verdančius ginčus dėl karinių operacijų, jis gardžiavosi gandais ir skleidė skandalingus prasimanymus. Kai kuriais aspektais šias programas buvo galima pavadinti ne tik propagandos, bet ir žvalgybininkų triumfu. Jos bylojo, kad Šefas, ruošdamas savo šiurkščias, vulgarias laidas, rėmėsi puikiai paruoša žvalgybos medžiaga.

Continue reading „Ladislas Faraga: protų karas ( III )” →

Politinės intrigos

Tūlas skaitytojas savęs paklaus: “O kas man darbo kažkoks vaikinukas su akiniais? Jis man duonos neuždirba”.

Toks mąstymo būdas skamba tikrai logiškai. Nėra lengva domėtis žvalgybos ar politikos aktualijomis, kai vos galą su galu suduri. Perfrazuojant žinomą ekonomistą Josephą Stiglitzą, “tau pasisekė, jei vadinamojoje “spermos loterijoje” ištraukei laimingą bilietą – gimei atitinkamoje vietoje atitinkamu laiku”. Paprasčiau sakant, gavai išsilavinimą, esi sveikas, o gal stebuklo dėka turi neblogą darbą.

Kaip galingųjų pasaulio valstybių elitiniai žvalgybų darbuotojai siejasi su eiliniu žmogeliu, kuriam kasdienių rūpesčių ir taip per akis?

Continue reading „Edvardas Snoudenas – kaip grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui” →

Politinės intrigos

"The Guardian" redaktoriai pranešė, kaip ir kodėl laikraštis sunaikino kompiuterių kietuosius diskus, kuriuose buvo saugomos kai kurių slaptų medžiagų kopijos, Edvardo Snoudeno „nutekintos“ spaudai. Taip rašo "The Guardian" korespondentas Džulianas Bordžeris (Julian Borger).

„Sprendimas buvo priimtas po to, kai vyriausybė pagrasino iškelti teisminį ieškinį, kuris galėjo užblokuoti JAV ir Didžiosios Britanijos vyriausybinio sekimo mastų nušvietimą (mastų, kuriuos nušviečia dokumentai)“, – sakoma straipsnyje.

Continue reading „Kodėl „The Guardian” sunaikino kietuosius diskus?” →

Aktualijos

Taigi sugriauta legenda apie Area 51. JAV vyriausybė paviešino dokumentus apie mįslingą bazę Nevadoje, pasakoja Paolas Mastrolilis La Stampa skaitytojams.

„Taigi ji egzistuoja. Nėra įrodymų, kad esama ateivių ar skraidančiųjų lėkščių, bet paslaptinga teritorija „Area 51“ jau nebe mitas. Ji užima didelį plotą Nevadoje ir savo laiku ten buvo realizuojamos programos, susijusios su Amerikos šnipinėjimo lėktuvais. Tai patvirtina vyriausybės paskelbti dokumentai“, – rašoma leidinyje.

Continue reading „„Jokių NSO, tik šnipinėjimo lėktuvai“” →

Politinės intrigos

Artimiausiais metais pamatysime, ar ateis „naujas amerikietiškas amžius“, rašo Vitorio Emanuele Parsi laikraštyje II Sole 24 Ore.

„Tai, kad Baltieji rūmai atšaukė susitikimą su Vladimiru Putinu, rodo Barako Obamos susierzinimą dėl Kremliaus sprendimo suteikti prieglobstį, nors ir laikiną, CŽV bendradarbiui, nepatogių demaskavimų autoriui Edvardui Snoudenui“, – sakoma straipsnyje.

Baltieji rūmai patikslino, kad prezidentas dalyvaus G 20 viršūnių susitikime, užplanuotame rugsėjo 5–6 dienomis Sankt Peterburge, „bet galima lažintis, kad šių dienų įvykis nėra žingsnis link Rusijos ir Amerikos suartėjimo, kurio taip siekė B.Obama“, rašo korespondentas.

Continue reading „Skalūnų dujos – nesantaikos energija” →

moteris_tyrinetoja
Žvalgyba

Amerikiečių žvalgo Ladislo FARAGOS "Protų karas", išleista Niujorke 1954 metais, jau 1956 metais buvo išversta į rusų kalbą. Jos inventoriaus numeris KGB bibliotekoje – pirmas. Nors verčiant knygą buvo praleisti "šmeižikiški autoriaus prasimanymai ir išpuoliai prieš SSSR", kagėbistai skaitė šį veikalą labai įdėmiai, su pieštuku rankoje. Knyga gerokai sutrinta.

Manome, kad L.Faragos samprotavimai apie propagandą, jos reikšmę, rūšis ir platinimo būdus bei metodus iki šiol nepaseno bei išlieka aktualūs šiandien.

Continue reading „Ladislas Faraga: protų karas ( I )” →

Žvalgyba

CŽV veteranas, buvęs Nacionalinės žvalgybos tarybos vadovas ir JAV prezidento Ronaldo Reigano specialusis patarėjas Fricas Ermartas (Fritz Ermarth) papasakojo „Amerikos balsui“ rusų kalba apie nepavydėtiną amerikiečio disidento Edvardo Snoudeno, faktiškai rusų pagrobto pakeliui iš Kinijos į Kubą, likimą. Konkrečiai jis pažymėjo: 

„Jie (Edvardas Snoudenas ir Bredlis Meningas) pakirto šventą jų ir Jungtinių Valstijų vyriausybės tarpusavio pasitikėjimą nacionalinio saugumo ir oficialaus slaptumo sferoje. Jie tai padarė sąmoningai, apgalvotai, tyčia, o ne suklydę ar nesuprasdami, ką jie daro. Jie tvirtina, kad tai padarė vardan kažkokių kilnių tikslų – tokių kaip skaidrumas, šlykštaus vyriausybės elgesio atskleidimas ir t. t. Tačiau tai nieko nekeičia. Taip kalba praktiškai visi išdavikai. 

Continue reading „Išgavę paslaptis rusai gali nužudyti Edvardą Snoudeną, suversdami kaltę Amerikai” →

Žvalgyba

Kažkas skambina į brokerių firmą ir prisistato Magnolia International Bank and Trust (MIBT) vyriausiuoju valdytoju, pasakoja Forbes apžvalgininkas Harvis Silverheitas. Jis įtikinėja brokerį, kad MIBT – ne Melburno biznio ir technologijų institutas, o bankas, aptarnaujantis dešimtis Šiaurės Amerikos indėnų vyriausybių. „Tarp jų ujamasi gentis, kuri, pasak pašnekovo, turi trilijonus dolerių (Vikipedijoje pasakyta, kad toji gentis išnyko XVIII amžiuje)“, – tęsia autorius.

Taigi tariamas MIBT vadas prašo paskolos – 3 mlrd. dolerių naftotiekio per Sibirą statybai. Jis siūlo užstatą – JAV obligacijų už 5 mlrd. dolerių ir net atsiunčia jų kopijas, bet tvirtina, kad pačių obligacijų pristatyti negali – girdi, jos paslėptos Austrijoje.

Continue reading „Nejaugi amerikietiškas FTB virsta „komikų trio“?” →

Žvalgyba

Edvinas Lendas (1909–1991)- žymus amerikiečių mokslininkas, išradėjas ir verslininkas, kuris energingomis pastangomis ženkliai prisidėjo, kad JAV atsirado lėktuvai–šnipai ir palydovai–foto žvalgai. Bet pasauliniu mastu Edvinas Lendas išgarsėjo išradęs „Polaroidą“, pirmąjį pasaulyje masinį foto aparatą, akimirksniu išryškinantį fotografiją.

Žvalgybinių lėktuvų ir palydovų kūrimu E.Lendas pradėjo domėtis šešiasdešimtųjų metų pradžioje, kai prezidentas Trumenas įtraukė jį į Mobilizacijos valdybos mokslinę konsultacinę tarybą. O 1954 metų pavasarį, kai Džeimsas R. Killianas (tada Masačiusetso technologijos instituto prezidentas) prezidento Eizenhauerio prašymu sudarė komisiją, kuriai buvo keliamas uždavinys įvertinti didelio veikimo spindulio strateginio raketinio ginklo technologijos vystymo perspektyvas, ir ėmė jai vadovauti, E.Lendui buvo pasiūlyta vadovauti žvalgybos pakomitečiui.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: Edvinas Lendas niekad nebuvo patenkintas pasiektais rezultatais” →

Žvalgyba

Bredliui Meningui panaikintas pats rimčiausias kaltinimas – talkininkavimas priešui. Tačiau teismas pripažino jo kaltę pagal visus kitus kaltinimo punktus, tuo pačiu ir už šnipinėjimą.

Galutinis nuosprendis kariniam analitikui gali siekti nuo kelių iki šimto metų nelaisvės. Viskas priklauso nuo to, kuo jį palaikys paskutinioji teisminė instancija: naiviu, bet nuoširdžiu demaskuotoju, ar klastingu išdaviku, kuris negalėjo nežinoti, kad jo veiksmai turės neigiamų pasekmių JAV, perduoda The Washington Post korespondentas Nilis Takeris.

Publikacijos autorius nori suprasti, kokią vietą užims B.Meningas tarp kitų nacionalinio saugumo paslapčių viešintojų. 

Continue reading „Bredlis Meningas – lyginant su kitais paslapčių viešintojais” →

Aktualijos

Eilinio Bredlio Meningo teisme nebuvo dviejų „bendrininkų, kuriems nepateikti kaltinimai“, laikraštyje The New York Post sarkastiškai tvirtina Ralfas Pitersas (Ralphas Pitersas), buvęs JAV karinės žvalgybos karininkas. „B.Meningo bendrininkai – tai ne Džulianas Asanžas ir jo „Viki-nykštukai“, o JAV armija ir mūsų įprotis viskuo kaltinti Ameriką“, – detalizuoja savo mintį autorius.

B.Meningas buvo pripažintas netinkamu karinei tarnybai praėjus vos 6 savaitėms po „mokymų“, bet jis buvo pasiųstas į žvalgybos mokyklą ir gavo priėjimą prie pačios slapčiausios informacijos. „Armija godžiai trokšta „patrankų mėsos“, net jeigu gabalai pašvinkę“, – piktinasi autorius.

Continue reading „Bredlis Meningas – patriotas ar išdavikas?” →

Politinės intrigos

NSA pripažino, kad duomenų rinkimo iš telefonų ir interneto mastai didesni, nei buvo žinoma anksčiau. Jeigu NSA neįstengia prieiti prie įrangos, pasitelkiama CŽV „juodųjų krepšių komanda“, pasakoja specialistas. Paviešinimas padarys milžinišką žalą Amerikos žvalgybai – štai kodėl JAV taip trokšta susigrąžinti Edvardą Snoudeną ir jo kompiuterius.

Edvardas Snoudenas ir Glenas Greenwaldas sugalvojo, kaip atsikirsti tiems, kas juos vadina išdavikais ir pornografais, rašo tinklaraštyje Foreign Policy žurnalistas Elias Grollis. Jis siūlo pavadinti tai „Didele Snoudeno „įsukimo“ kampanija“. Jos pavyzdėlis – G.Greenwaldo interviu praėjusį savaitgalį apie tai, kad E.Snoudenas turi NSA metodų „detalias schemas“ ir gali padaryti Jungtinėms Amerikos Valstijoms apokalipsinės žalos.

Continue reading „Ką byloja Edvardo Snoudeno braižas?” →

Žvalgyba

Į šį klausimą sunku vienareikšmiškai atsakyti. Kiekviena valstybė, tiek didelė, tiek maža, yra turėjusi ir puikių žvalgų vyrų, ir profesionalių moterų žvalgių. Viduramžiais daug karalių, grafų ir karvedžių prarado turtus, kariuomenes ar net gyvybes vien dėl to, kad per daug pasitikėjo savo meilužėmis ir net neįtarė, jog jos gali dirbti mirtinam priešui.

Ten, kur pilių nepajėgdavo įveikti kariuomenės, įveikdavo moters klasta. O ir šiais technikos, modernių komunikacijų laikais žvalgyba neišsiverčia be moterų pagalbos. Jos dirba viešnamiuose prostitutėmis, biuruose – sekretorėmis, kavinėse – barmenėmis…

Paaiškėjus tiesai, kyla skandalas

Kas pirmasis ėmė įtarinėti, jog Jungtinių Amerikos Valstijų itin aukšto rango slaptųjų tarnybų darbuotojas Oldridžas Eimsas (Aldrichas Amesas) dirba Maskvai? A.Ameso (jo išdavystės 1985-1994 m. labai pakenkė JAV nacionaliniams interesams) bendradarbė vieno vakarėlio metu pastebėjo, jog CŽV (Centrinės žvalgybos valdybos) karininko žmona rengiasi per daug prabangiai. Kitaip tariant, "ne pagal vyro kišenę".

Continue reading „Geriausi žvalgai – moterys?” →

Žvalgyba

Kai NSA negali įsilaužti į jūsų kompiuterį, tie žmonės įsilaužia į jūsų namus, pareiškia laikraštyje Foreign Policy istorinių knygų apie specialiąsias tarnybas autorius Metju M. Eidas. (Matthew M. Ayd).

„Darbas su „juoduoju krepšiu“ (blac bag job) – CŽV žargonas, reiškiantis neteisėtą ir – pageidautina – nepastebimą kratą.

Autorius aiškina, kad šaltojo karo metais tas posakis reiškė seifų atidarymą, šifro raktų vagystę arba šifravimo mašinų derinimo fotografavimą.

Continue reading „Naujas CŽV „juodasis krepšys“ – skaitmeninis” →

Politinės intrigos

Edvardas Snoudenas padavė prašymą, kad jam būtų suteiktas laikinas prieglobstis Rusijoje, bet Maskva gali gaišti su atsakymu iki trijų mėnesių. Vieša Vladimiro Putino pozicija nepriekaištinga, jis net „išgelbėjo Baraką Obamą“, mano politologė Lilija Ševcova.

Šiaip ar taip, išsigandęs demaskuotojas tapo „rekvizitu“ specialiųjų tarnybų ir politikų žaidimuose, rašo žiniasklaida ir prognozuoja: pagyvenęs Rusijoje ir Lotynų Amerikoje, jis supras, kad amerikiečiai turi nepalyginamai daugiau asmeninių laisvių už Rusijos ir Lotynų Amerikos šalių piliečius.

Organizavęs NSA informacijos nutekinimą Edvardas Snoudenas antradienį padavė Rusijos valdžiai prašymą suteikti jam „laikinąjį prieglobstį“, praneša The Wall Street Journal. Medžiagos autorė cituoja Anatolijaus Kučerenos interviu televizijos kanalui „Lietus“. A.Kučereną ji vadina „susijusiu su Kremliumi advokatu, kuris konsultuoja bėglį amerikietį“.

Continue reading „„Gudruolis V.Putinas“ sėkmingai tęsia žaidimus aplink E.Snoudeną” →

Politinės intrigos

WikiLeaks‘ui pasisekė: Edvardo Snoudeno šalininkai dosniai aukoja pinigų organizacijai po to, kai ji pradėjo remti kovotoją už tiesą iš NSA, rašo "The Daily Beast". „Organizacijai beviltiškai reikia kiekvieno papildomo dolerio, kad, neįklimpdama į skolas, apmokėtų honorarus teisininkams ir savo įkūrėjo Džuliano Assanžo, o dabar ir E.Snoudeno pragyvenimo išlaidas“, – pažymi žurnalistės Ketlin Dikson ir Eliza Shapiro.

2012 metais WikiLeaks surinko beveik 90 tūkst. dolerių. O nuo to laiko, kai ji ėmėsi globoti E.Snoudeną, kasdien gauna maždaug po 1300 dolerių. Aukotojai – žmonės iš įvairiausių pasaulio šalių, kai kurie įneša vos po keletą dolerių.

Continue reading „Iš kur WikiLeaks‘o pinigai? Kaip renkamos lėšos E.Snoudenui ir Dž.Asanžui?” →

Žvalgyba

Styvenas Džonas Lalas – JAV ambasados Atėnuose darbuotojas, šnipinėjęs Graikijos naudai nuo 1977 metų iki pat suėmimo 1993 metų balandį.

Pirmą kartą Amerikos kontržvalgybininkai įtarė informacijos nutekėjimą iš ambasados po to, kai per vieną pašnekesį su savo kolegomis amerikiečiais Graikijos valdininkas išplepėjo įslaptintą informaciją.

Styvenas Dž.Lalas (Steven John Lalas)buvo pradėtas sekti, o paslėpta vaizdo kamera užfiksavo, kaip jis kopijavo ambasados dokumentus.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: amerikietis, šnipinėjęs Graikijos labui” →

Žvalgyba

1985 metais Olegas Gordijevskis, sovietų žvalgybos rezidentas Londone, buvo iškviestas į Maskvą neva tai apdovanojimui įteikti, o iš tikrųjų tardymui, pasakoja Time korespondentas Simonas Shusteris (Simonas Šusteris). Tada O.Gordijevskis buvo nugabentas į kažkokią „jaukią sodybą Maskvos priemiestyje“. O.Gordijevskis ir kiti buvę šnipai mano: tokioje vietoje paskutines kelias savaites praleido ir Edvardas Snoudenas, paviešinęs pluoštą slaptų ir itin slaptų JAV dokumentų.

Pagal oficialią Rusijos valdžios versiją, E.Snoudenas lieka Šeremetjevo oro uosto tranzitinėje zonoje. „Bet Maskvoje mažai kas iš ekspertų ir valdininkų tiki, kad tai tiesa. Visuotinai priimta nuomonė, neoficialiai pripažinta daugumos Vakarų ir Rusijos šaltinių, skelbia: netrukus po atvykimo – jeigu ne išsyk – E.Snoudenas buvo nugabentas į patikimą vietą, esančią Rusijos vyriausybės kokios nors atšakos valdžioje“, – sakoma straipsnyje.

Continue reading „Ką apie E.Snoudeną mano buvęs KGB karininkas O.Gordijevskis” →

Politinės intrigos

Kaip 2013-ieji bus įrašyti į mūsų istoriją? Tais metais buvo atstatyti ir pompastiškai atidaryti Valdovų rūmai. Jei būtum patikėjęs saldžiomis atidarymo kalbomis, apkaišytomis visai nevaldoviškomis sentimentaliomis dainomis, turėjai pasijusti devintam tautiniam danguj. Valstybingumo simbolis atstatytas, per amžius niekas jo nebesugriaus, Lietuva pirmininkauja ES.

Gyvenk ir žvenk? Tik kad neišeina. Galai nesueina. Prieš pat Valdovų rūmų atidarymą konservatorius M.Adomėnas paskelbė pokalbį su Vakarų žvalgybininku, kuris tapo kitokį paveikslą.

Vilnius tapo žvalgybų pereinamuoju kiemu, kuriame pirmaisiais smuikais griežia Rusijos šnipai. O Vakarų žvalgybininkai vis mažiau pasitiki Lietuvos kolegomis, nes savo žvalgybą – Valstybės saugumo departamentą – sunaikino didžiausi patriotai konservatoriai, veikdami išvien su „darbiečiais” ir paksininkais bei vis antirusiškesnes kalbas, palyginti su savo valdymo pradžia, rėžianti prezidentė.

Paradoksas? Tik iš pirmo žvilgsnio. Bet ne apie tai. Vilnius tapo tuo, kuo Šaltojo karo metais buvo Austrijos sostinė Viena – šnipų knibždėlynu. Kuriame Lietuva vis labiau lieka viena.

Continue reading „Rimvydas Valatka: Vilnius – kaip pereinamasis Rusijos šnipų kiemas” →

Politinės intrigos

Pabėgus į Rusiją, Edvardą Snoudeną ištiks toks pat tragiškas likimas, kaip ir daugelį amerikiečių disidentų

Tikriausiai Edvardas Snoudenas to nesuvokė, išskrisdamas iš Honkongo, bet jis tapo dalimi daugiametės tradicijos, kuri atsirado dar prieš pradedant rinkti duomenis internete, iki Wikileaks‘o ir iki pačios Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) atsiradimo. Jis tapo Amerikos disidentu, keliavusiu į Rusiją.

Šiandien jau ketvirta savaitė, kai E.Snoudenas pakibęs ore, ir tas žmogus, atskleidęs pasauliui NSA programos „Prizma“ paslaptis, tikriausiai jaučia nerimą dėl jo priėmimo, kuris nėra nei šiltas, nei šaltas, o kažkoks keistas, nei šis, nei tas. Jeigu jis susipažintų su kitų amerikiečių, kuriuos abejotinai gynė Kremlius, istorija, tada jam tai nebūtų netikėta.

Continue reading „Maskva – ne vieta perbėgėliui” →