Pirmiausia keliais žodžiais priminsiu svarbiausią įvykį: šių metų rugsėjo 26-ąją Estija ir Rusija pasienio punkte „Kuničina gora“ ant tilto pasikeitė žvalgybos darbuotojais. Oficialusis Talinas rusams grąžino Aleksejų Dresseną, oficialioji Maskva estams – Estoną Kohverą.
„Daugiau kaip 50 žvalgybos duomenų analizės specialistų, dirbančių JAV GP (Ginkluotųjų pajėgų) Centrinėje vadovybėje, padavė oficialų skundą, kad jų informaciniai pranešimai apie ISIS ir Al-Kaidos padalinį Sirijoje buvo nederamai pakeisti aukštų valdininkų“, – tai sužinojo The Daily Beast.
„Skundai paskatino Pentagono generalinį inspektorių pradėti numanomos manipuliacijos žvalgybos duomenimis tyrimą“, – pabrėžia straipsnio autoriai Šeinas Harisas ir Nensė Jusef.
Continue reading „50 šnipų tvirtina, kad žvalgybos duomenys apie ISIS buvo sufabrikuoti”
„Daugybė dabartinės Rusijos vyriausybės kritikų šventai tiki: nors Vladimiras Putinas nemalonus, bet jis būtinas JAV kaip partneris bendroje kovoje su islamo terorizmu, kuri yra viena iš pagrindinių Amerikos užsienio politikos krypčių“, – rašo Maiklas Veisas laikraštyje The Daily Beast.
„Tačiau tyrimas, kurį neseniai surengė Novaja gazeta (vienas iš nedaugelio Rusijoje likusių nepriklausomų laikraščių) meta šešėlį prašmatniai legendai apie antiteroristinį bendradarbiavimą. Iš operatyvinio darbo viename Šiaurės Kaukazo kaime rezultatų žurnalistė Jelena Milašina padarė išvadą, kad „Rusijos specialiosios tarnybos kontroliavo“ džihadistų srautą į Siriją, kur tie pastaruoju metu prisideda ne tik prie ISIS (uždrausta RF, – red. past.), bet ir prie kitų radikalių islamistų grupuočių. Kitaip sakant, Rusijos valdžia prisidėjo prie teroristų, kurie, Rusijos vyriausybės nuomone, kelia pavojų jos sąjungininko Viduržemio jūroje – diktatoriaus Bašaro Asado – saugumui ir gyvybei“, – tvirtina Veisas.
Continue reading „Rusija žaidžia dvigubą žaidimą su islamo terorizmu”
Ką nūnai veikia JAV žvalgyboms milžiniškų nuostolių, o Rusijos slaptosioms tarnyboms didelės naudos atnešęs Džulijanas Asandžas?
Šio žmogaus pavardės geriau nė neprisiminti. Nutylėjimas ir ignoravimas būtų pati geriausia taktika.
Tačiau pasielgtume naiviai, jei manysime, jog neatsiras Džulijano Asandžo idėjas bei politines nuostatas noriai propaguojančių leidinių. Juolab kad tuo itin suinteresuoti Rusijos propagandos bei dezinformacijos specialistai.
Vaikystėje amerikietis Navidas Džamalis buvo susižavėjęs knygomis apie šnipus, o paskui savo fantazijas įgyvendino tikrovėje, rašo laikraštyje „The Wall Street Journal“ Filipas Madas, buvęs CŽV Kontrteroristinio centro direktoriaus pavaduotojas.
Savo nuotykius Džamalis aprašė knygoje „Kaip sugauti rusų šnipą“ („How to Catch a Russian Spy“, autoriai Naveed Jamali ir Ellis Henican).
JAV prezidento Barako Obamos administracija davė ženklą Kinijos valdžiai, jog žino viską apie Jungtinėse Valstijose veikiančius slaptuosius kinų agentus, kurių užduotis – atgal namo susigrąžinti į Vakarus pabėgusius savo verslininkus.
Amerika siunčia aiškų signalą, jog žino beveik viską apie Kinijos valdžios pradėtą milžinišką programą – susigrąžinti iš šalies emigravusius turtingus kinus. Na, jei ne visus, tai bent jau – daugumą. Ypač turtingus verslininkus, kurie, Pekino akimis, nuo Kinjos valdžios nuslėpė savo turtus, nemokėjo mokesčių.
Continue reading „Oficialusis Vašingtonas ragina Pekiną atšaukti operaciją „Lapių medžioklė””
„Iš visų užduočių, kurias per ilgus darbo CŽV metus teko vykdyti Volteriui Makintošui, labiausiai, ko gero, įsiminė žmogaus ūgio sekso lėlių užpirkimas Kolumbijos valstijoje vienoje Vašingtono sekso parduotuvėje. Žinoma, kilniems tikslams“, – taip prasideda straipsnis laikraštyje Newsweek, pasakojantis istoriją, kaip buvo sukurtas „Džekas dėžutėje“ – pripučiamas manekenas, naudotas Sovietų Sąjungoje veikusių amerikiečių žvalgų, kad pasislėptų nuo KGB sekimo.
Continue reading „Kaip Centrinė žvalgybos valdyba sekso lėlę pavertė šnipinėjimo prietaisu”
„Viename iš tūkstančių aukštų daugiabučių, žiedu juosiančių Rusijos sostinę, jau dvejus metus slapstosi demaskuotojas Edvardas Snoudenas, kuris išsityčiojo iš JAV žvalgybos tarnybų, papasakojęs, kad jos kiša nosį į milijonų paprastų piliečių asmeninius pokalbius“, – primena Kerol Dž. Viljams laikraštyje Los Angeles Times.
Vienas iš viso to rezultatų – JAV Kongreso sprendimas uždrausti masiškai įrašinėti telefoninius pokalbius – „pirmasis per kelis dešimtmečius didelis JAV NSA (Nacionalinė saugumo agentūra) šnipinėjimo įgaliojimų apribojimas“. Žurnalistai, retransliavę Snoudeno atviravimus, gavo aukštus apdovanojimus, o režisierė Lora Poitras pelnė „Oskarą“ už dokumentinį filmą apie jį „Pilietis–4“ .
Continue reading „Perbėgėlis iš NSA Edvardas Snoudenas nori grįžti į JAV pagal savo sąlygas”
Šiam pabėgimui – jau 30-imt metų. Omenyje turimas sėkmingas KGB karininko Olego Gordijevskio pasitraukimas į Vakarus. Šiam įvykiui prisiminti leidinys „The Times Magazine“ skyrė išsamią publikaciją.
Leidinio korespondentas Benas Makintairas vadina O.Gordijevskį „garsiausiu savo laikų slaptuoju agentu“. Remiantis žurnalisto žodžiais, 76-erių metų sulaukęs žvalgas pirmą kartą papasakojo „visą savo istoriją nuo pradžios iki pabaigos“.
Šnipinėjimo istorijomis besidomintiems skaitytojams turėtų būti įdomu: The Washington Post skelbia adaptuotas ištraukas iš Deivido Hofmano knygos „Šnipas už milijardą dolerių“.
Tai – unikali knyga, pasakojanti tikrą Šaltojo karo laikų šnipinėjimo ir išdavystės istoriją. Knygą „The Billion Dollar Spy: A True Story of Cold War Espionage and Betrayal“ išleido šių metų liepos mėnesį Doubleday leidykla.
Vokiečiai nesiliauja stebėjęsi Amerikos slaptųjų tarnybų poelgiais. Esą JAV slaptosios tarnybos neturi nei moralinės, nei juridinės teisės klausyti Vokietijos politikų pokalbių, skaityti jų elektroninių laiškų. Esą taip strateginiai partneriai nesielgia, esą tai – nedžentelmeniška, nes Vokietija – patikimas Amerikos sąjungininkas Europoje.
Na, žodis „nepasitiki“ – gal išties per daug aštrus. Amerikiečiai tiesiog vadovaujasi taisykle, jog pasitikėti draugais – būtina, bet tuo pačiu privalu tikrinti tuos, kuriuos laikai savo draugais. Ar toks atsargumas – smerktinas? Jokiu būdu. Reikia sveikinti amerikiečių budrumą. Rusai turi puikų posakį, kuris tinka visoms valstybėms ir visoms tautoms: „doveriai – no proveriai“.
Continue reading „Šnipinėdami vokiečius amerikiečiai elgiasi ir teisingai, ir protingai”
Per pastaruosius keletą mėnesių su JAV valstybės sekretoriumi Džonu Keriu mačiausi tris kartus.
Balandį jis, baltais marškiniais ir ryšėdamas savo žydrą kaklaraištį, atvėrė savo erdvaus liukso langą ištaigingame Beau Rivage Palace viešbutyje Lozanoje, kad pasirodytų miniai žurnalistų, kurių neįleido į viešbutį, o laikė už geležinės tvoros.
Rusija ir Kinija gavo priėjimą prie Edvardo Snoudeno pagrobtų grifu „visiškai slaptai“ paženklintų dokumentų. Aukštų Dauningstrito, Didžiosios Britanijos VRM ir saugumo tarnybų atstovų duomenimis, tai privertė MI 6 išvesti savo agentus iš einamųjų operacijų priešiškose šalyse, perduoda The Sunday Times.
Leidinys primena, kad 2013 metų liepos mėnesio elektroniniame laiške jam simpatizuojančiam Amerikos senatoriui Snoudenas pareiškė, kad „nė viena žvalgybos tarnyba negalės gauti priėjimo prie paslapčių, kurias aš tebesaugau“, pažymėjęs, kad jis valdo technikas, kurios leis „užkardyti tokios informacijos išslaptinimą net jei kils didžiausias pavojus iš kontržvalgybos (t. y. Kinijoje)“.
Continue reading „Britanijos žvalgai, išduoti rusams ir kinams”
Teatro paslaugos
Skaitytojas be vargo prisimins detektyvus apie šnipus, kurių pagrindiniai epizodai rutuliojasi teatre. Didžiajam baletui šiuo atžvilgiu pasisekė labiau už kitus. Teatras iš tiesų nepaprastai patogus konspiratyviems susitikimams ir kitokiems šnipų reikalams: minioje lengva pranykti, pastate daug įvairių patalpų ir išėjimų. Bet tai, ką sugalvojo Tonis, buvo unikaliai sumąstytas planas, reikalavęs subtilaus įvykdymo.
Trupė ne kartą repetavo savo vaidmenis Vašingtono teatruose. Dabar ji turėjo suvaidinti spektaklį publikai.
Sovietų ir Amerikos žvalgybų kare, galimas dalykas, nebuvo turiningesnio ir labiau įtempto laikotarpio, nei pirmieji treji pertvarkos metai –1985–1987. Prasidėjusi „naujojo mąstymo“ epocha nenulėmė specialiųjų tarnybų, laikiusių viena kitą pagrindine konkurente, „atsipalaidavimo“.
Jokio atsipalaidavimo
Magnatas įsteigė savo muziejų Baden Badene, bet kai nusprendė du daiktus iš savo kolekcijos padovanoti Vladimirui Putinui, į muziejų atėjo keliolika Didžiosios Britanijos ir Vokietijos specialiųjų tarnybų atstovų, rašo „Il Giornale“ žurnalistė Pjera Ana Franini.
Išgirdus jo vardą, kolekcininkus ima krėsti drebulys. Nes Aleksandras Ivanovas, jeigu jis nusitaikė į meno kūrinį, būtinai jį įsigys. Šiandien jis aktyviausias kolekcininkas Rusijoje, turintis kūrinių rinkinį už milijardus eurų. Be to, jis turi nuojautą šiame versle ir nenumaldomą aistrą grožiui, sakoma straipsnyje.
Continue reading „Rusų kolekcininkas ir šnipinėjimo istorija Faberžė muziejuje”
Dienos šviesą išvydo buvusio Pentagono darbuotojo Maiklo Pilsberio knyga „Šimtametis maratonas“ ("The Hundred Year Marathon"). Ši knyga byloja, kad JAV ir Kinijos žvalgybos ne tik pykosi, ne tik konkuravo, bet būta laikų, kai jos tampriai bendradarbiavo.
Nors ir keista, bet, pasirodo, JAV ir Kinijos slaptosios tarnybos kadaise turėjo bendrą tikslą – susilpninti ekonomiškai žlungančią Sovietų Sąjungą.
Borisas Berezovskis buvo nužudytas savo vonios kambaryje, nes ketino perduoti Vladimirui Putinui žinių apie prieš jį rengiamą suokalbį, dalyvaujant stambiausiems oligarchams. Taip rašo The Daily Mail.
„Išguitą rusų oligarchą nužudė Vakarų slaptosios tarnybos, susijusios su planu nuversti Kremliaus lyderį. Tai Berezovskio buvusio ilgalaikio apsaugos vadovo Sergejaus Sokolovo versija. Pastarasis ginčija Didžiosios Britanijos policijos versiją, pagal kurią 67 metų buvęs milijardierius nusižudė Berkšyre 2013 metų kovą“, – praneša straipsnio autorius Vilis Stiuartas.
Continue reading „Buvęs Boriso Berezovskio apsaugos vadovas keičia nuomonę”
Visiškai pašlijus Vakarų valstybių santykiams su Rusija, galiausiai rusų bombonešiams ėmus brautis į Didžiosios Britanijos oro erdvę, Jungtinės Karalystės premjeras Devidas Kameronas nurodė stiprinti nacionalinį saugumą, aktyvinti šalyje veikiančių rusų šnipų paiešką ir sekimą.
Pasak šios šalies ekspertų, Rusijos slaptosios tarnybos turi savo žmonių analitiniuose centruose, bankuose, užima svarbius postus įvairiose organizacijose, kur dirba kaip įprasti darbuotojai ir perduoda informaciją Kremliui.
CŽV žengia koja kojon su laiku. Kaip tik taip Šveicarijos Tages anzeiger pakomentavo „tikslinių finansinių sankcijų“ architekto Deivido Koeno (David Kohen) paskyrimą CŽV direktoriaus pavaduotoju.
Koenas, kuris nuo 2011 metų JAV Finansų ministerijoje užsiiminėjo terorizmo finansavimo ir finansinės žvalgybos reikalais, jau ėmėsi naujų pareigų.
Sprendimą dėl jo paskyrimo priėmė asmeniškai pats prezidentas Barakas Obama. Tai – būtent kadrinis sprendimas.
