cžv

Aktualijos

JAV valstybės sekretorius Džonas Keris uždarame posėdyje Vašingtone pareiškė, kad jiems žinoma, jog Maskva turi ypatingai gausų būrį agentų, sėkmingai veikiančių Rytų Ukrainoje. JAV slaptosioms tarnyboms pavyko užfiksuoti kai kuriuos Ukrainos rytuose veikiančių agentų tiesioginius pokalbius su Maskva.

„The Daily Beast“ rašo, jog Amerikos slaptosioms tarnyboms visiškai aišku: Rytų Ukrainoje destabilizuoti padėtį siekiantys asmenys palaiko tiesioginį ryšį su Kremliumi. Aišku ir tai, kad įsakymai, kaip ir kada kelti sumaištį Rytų Ukrainoje, atkeliauja iš Rusijos sostinės.

Continue reading „Ukrainoje veikiančių GRU karininkų pavardės žinomos” →

Aktualijos

Tikriausiai jau girdėjome, jog laikraščiai The Guardian ir The Washington Post pelnė Pulitcerio premiją už JAV slaptosios tarnybos NSA demaskavimus.

Tik pamanyk: The Guardian ir The Washington Post gavo aukščiausią JAV žurnalistikos premiją! Pulitcerio premija skirta leidiniams, nominuotiems „už tarnavimą visuomenei“, o konkrečiai – už publikacijas, pagrįstas Amerikos slaptųjų tarnybų darbuotojo Edvardo Snoudeno išdavystės dėka!

JAV valstybės paslaptys šį sykį tikrai plačiai išgarsintos. Paskutinį kartą JAV paslaptys į paviršių tokiais milžiniškais mastais iškilo tik 1971-aisiais. Tuomet Amerikos visuomenė sužinojo apie vadinamuosius „Pentagono popierius“, atskleidžiančius Vietnamo karo ypatumus. Po to Amerikos slaptosios tarnybos nepatyrė didesnių informacijos nutekėjimų iki Rusijon pasprukusio E.Snoudeno kiaulystės.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Ironiškas žvilgsnis į Pulitcerio premijos laureatus” →

Aktualijos

Žmogiškasis faktorius žvalgybinėse intrigose turi milžinišką reikšmę. Remtis vien aukštosiomis technologijomis ir modernia technika – dar ne viskas.

Žvalgybininkai privalo ne tik sėdėti slaptuose bunkeriuose prie galingų kompiuterių, bet ir bendrauti su savo bendraminčiais ir oponentais. Reikalingas bendravimas „akis į akį“.  

Šios taktikos svarbą, regis, pradeda suvokti ir dabartinis CŽV vadovas Džonas Brenanas.

Continue reading „Žmogiškasis faktorius – žvalgybos stiprybė” →

Žvalgyba

1950–1961 metais CŽV savo operacijomis aprėpė visą žemės rutulį. CŽV pastangos ir pinginės lėšos buvo nukreipiamos kinų nacionalistiniams partizanams Birmoje remti, tikintis, kad jiems pavyks įsitvirtinti tame placdarme komunistinės Kinijos kaimynystėje.

1950 metais JAV armijos papulkininkis Edvardas G. Lansdeilas (Edward Geary Lansdale) padėjo nuslopinti prokomunistinį maištą Filipinuose, finansuojant Ramono Magasaso politinę kampaniją, kuris iš pradžių gavo gynybos ministro postą, o vėliau buvo išrinktas prezidentu.

Continue reading „CŽV istorija: „sąžiningo žaidimo“ trūkumai” →

Atsargiai

Lėktuvo katastrofa ties Smolensku 2010-aisiais metais buvo traktuojama kaip nelaimingas atsitikimas. Tačiau dabar, po Vladimiro Putino intrigų Ukrainoje, kyla vis daugiau abejonių, ar avarija, į kurią pateko Lenkijos valdžios lėktuvas, gabenęs dešimtis įtakingiausių Lenkijos politikų ir ministrų, – išties nelaimingas atsitikimas?

Juk nukritus lėktuvui žuvo ne tik Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis, bet dar 95 žymūs, įtakingi, patyrę Lenkijos politikos, ekonomikos ir visuomenės veikėjai.

Taip leidinyje The Daily Beast rašo apžvalgininkas Uilas Ketkartas.

Continue reading „2010-aisiais Putinas susprogdino visą Lenkijos vyriausybę. Ar neatsitiks tai dar sykį?” →

Žvalgyba

1961 metų balandį buvo atliktas karinio įsiveržimo į Kubą bandymas – katastrofiškų padarinių turėjęs išsilaipinimas Kočinos užutekyje. Apie 1400 kubiečių emigrantų, užverbuotų ir specialiai parengtų CŽV, mėgino prasiskverbti į tėvynę ir organizuoti sukilimą prieš Fidelio Kastro režimą.

Rengiant ir planuojant tą didelę operaciją dalyvavo Ričardas Biselis (Richard Bissell) ir E. Hovardas Hantas (E. Howard Hunt), tik šį kartą jų darbo rezultatai buvo gana apgailėtini.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: kaip CŽV nesugebėjo įveikti Fidelio Kastro” →

Aktualijos

Niekas neabejoja, jog Ukrainoje gausu įvairiausio rango ir kalibro rusiškų šnipų – šnipelių, siekiančių destabilizuoti politinę ir ekonominę padėtį.

Niekas nenustebtų, jei kenkėjų atsirastų net Ukrainos Vyriausybėje, Ukrainos jėgos struktūrose ar Ukrainos parlamente.

Juk Krymo okupacijai ponas Vladimiras Putinas ruošėsi iš anksto. Primityvu manyti, esą Rusiją valdantis kagėbistas iš anksto nepasirūpino turėti gausios armijos informatorių, sabotuotojų, provokatorių tiek Rytų, tiek ir Vakarų Ukrainoje. Greičiausiai šnipų Ukrainoje ponas Vladimiras Putinas turi daugiau negu reikia.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Kiek Ukrainoje – Rusijos įtakos agentų?” →

Žvalgyba

Keletas Amerikos laikraščių spausdina naujų žinių, susijusių su vyresniuoju iš numanomų „Bostono teroristų“. Antai, išaiškėjo, kad Tamerlanas Carnajevas šiek tiek prieš teroro aktą ketino pasikeisti vardą į Muazį – Dagestane nužudyto kovotojo garbei.

„Pasak pranešimo, Rusija pasidalijo su JAV ne visomis detalėmis apie įtariamąjį Bostono sprogdintoją“ – tokia antraštė puošia The New York Times.

Continue reading „Amerikos specialiųjų tarnybų analitikas kritikavo Rusiją” →

Žvalgyba

Bundestago nariai šių metų balandžio mėnesį pradėjo oficialius debatus dėl Amerikos žvalgybos veiksmų Vokietijos teritorijoje. Vokietijos parlamentarams parūpo, kodėl JAV slaptosios tarnybos klausėsi jų politikų telefoninių pokalbių. Vokiečiams knieti išsiaiškinti, kodėl sąjungininkai amerikiečiai šnipinėja savo sąjungininkus vokiečius.

Šią subtilią temą leidinyje „The Washington Post“ gvildena korespondentas Entonis Fajiola.

Kad amerikiečių slaptoji tarnyba stebi vokiečių politikus, įskaitant net ir Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, – paaiškėjo 2013-aisiais metais.

Ši žinia Vokietijoje sukėlė nepasitenkinimo audrą. Vokiečiai ėmė svarstyti, kodėl amerikiečiams taip svarbu žinoti, ką telefoninių pokalbių metu kalba pirmieji Vokietijos asmenys.

Continue reading „Amerikos slaptosios tarnybos vokiečiams – sunkiai perkandamas riešutas” →

Atsargiai

Šiandien, kai visas pasaulis bando atspėti Kremliaus valdovo Vladimiro Putino planus Ukrainos, Moldovos ir Baltijos šalių atžvilgiu, verta prisiminti kadaise užsienio spaudoje pasirodžiusius pranešimus apie keistą, įtartiną KGB generolo L.Šebaršino mirtį.

Tokių įtartinų mirčių dabartinėje Rusijos istorijoje apstu. Įtartina ir dimisijos pulkininko J.Ščekatichino mirtis, įtartina ir Rusijos liaudies deputatės M.Salje mirtis. Įtartinos ir į Vakarus pabėgusio FSB karininko A.Litvinenkos bei oligarcho V.Berezovskio mirtys.

Continue reading „Mįslingos Vladimirą Putiną kritikavusiųjų mirtys” →

Žvalgyba

JAV prezidento Barako Obamos administracija, ieškanti būdų, kaip priversti Izraelį ir Palestiną vėl pradėti taikos derybas, svarsto galimybę, kurios anksčiau niekad nesvarstė.

Omenyje turimas įkalinto Izraelio šnipo Džonatono Polardo paleidimas.

Jei anksčiau Vašingtonas teigė, jog šio šnipo paleidimas neįmanomas nei praktiškai, nei teoriškai, tai dabar pradėta svarstyti, ar nebūtų verta Dž.Polardo paleisti į laisvę mainais į prasidėsiančias žydų ir palestiniečių taikos derybas.

Continue reading „„Mes galime išlaisvinti Izraelio šnipą…“” →

Žvalgyba

Amerikos žvalgybos specialistai pranešė JAV prezidentui Barakui Obamai, kad Rusijos kariuomenė tiesia Krymo pusėn specialų koridorių, todėl didelė tikimybė, jog bus okupuoti tokie Ukrainos miestai kaip Charkovas, Luganskas ir Doneckas.

Tiesa, tokio pobūdžio Rusijos kariuomenės pasiruošimai gali reikšti ir tai, kad Rusijos armija tiesiog ruošiasi ilgam pasilikti prie rytinių Ukrainos sienų.

Continue reading „Pesimistinės Amerikos žvalgybos prognozės” →

Žvalgyba

1950–1961 metais CŽV savo operacijomis aprėpė visą žemės rutulį. CŽV pastangos ir pinginės lėšos buvo nukreipiamos kinų nacionalistiniams partizanams Birmoje remti, tikintis, kad jiems pavyks įsitvirtinti tame placdarme komunistinės Kinijos kaimynystėje.

1950 metais JAV armijos papulkininkis Edvardas G. Lansdeilas (Edward Geary Lansdale) padėjo nuslopinti prokomunistinį maištą Filipinuose, finansuojant Ramono Magasaso politinę kampaniją, kuris iš pradžių gavo gynybos ministro postą, o vėliau buvo išrinktas prezidentu.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: „sąžiningo žaidimo“ trūkumai” →

Žvalgyba

JAV politikai, atsakingi už slaptųjų tarnybų veiklos priežiūrą, ėmė rimtai domėtis, kodėl JAV žvalgyba grubiai suklydo, manydama, esą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tik blefuoja, kalbėdamas apie galimybę užimti Krymą. Tokią temą iškėlė leidinys „The Daily Beast“.

Amerikietiškas žvalgybas prižiūrinčio komiteto pirmininkas respublikonas Maikas Rodžeris pranešė leidiniui „The Daily Beast“, kad liepė peržiūrėti žvalgybinius duomenis, susijusius su paskutiniaisiais įvykiais Ukrainoje. Ponas M.Rodžeris mano, kad sukauptų žvalgybinių duomenų pakartotinė analizė galbūt leis suprasti, kas, kada ir kodėl padarė klaidą, tvirtindamas, esą rusiškas žvanginimas ginklais tėra V.Putino noras pasiekti palankesnių derybinių sąlygų.

Continue reading „Ar CŽV suklydo, vertindama galimus Rusijos elgesio scenarijus?” →

Žvalgyba

Kapitonas N. E. Chochlovas (Chochlov) – sovietų specialiųjų tarnybų bendradarbis, specialiai parengtas užsakomosioms žmogžudystėms atlikti, tapęs pirmuoju Sovietų perbėgėliu „šaltojo karo“ metais.

Chochlovas dirbo sovietų žvalgyboje (NKVD) nuo 1941 metų. Po 12 metų jis perėjo į specialiųjų akcijų skyrių. Jam buvo pavesta nužudyti įtakingą rusų emigrantų judėjimo atstovą ir vieną iš Vakarų Vokietijoje įsteigtos organizacijos „Rusų solidaristų liaudies darbo sąjunga“ lyderių Georigijų Okolovičių. Prieš trejus metus sovietų rengtas pasikėsinimas į Okolovičių nepavyko.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: užsakomųjų žmogžudysčių specialistas” →

Aktualijos

Ar esama Lietuvoje intelektualinių jėgų, žmonių, mąstančių strateginiais ateities numatymo mastais? O gal mąstoma vien tik remiantis trumpalaikėmis šios dienos užduotimis ir aktualijomis?

Kas iš valstybės vadovų kada nors per tuos dvidešimt vienerius laisvės ir nepriklausomybės metus viešai mums, amžininkams ir piliečiams, dėstė apie Lietuvos kaip valstybės plėtotės, augimo ir stiprėjimo procesus šiuolaikiniame  pasauly ir ES sandraugoje? Ar įmanoma gauti rimtų atsakymų į kuo rimčiausius politinius, socialinius ir kultūrinius epochos iššūkius? Tai  vis sritys, esančios už matomųjų  problemų ribos. O kodėl nesti atsakymų į mūsų nerimą, rūpesčius, skriaudas?

Continue reading „Ostapų Benderių laikai” →

Žvalgyba

Gausinant Amerikos kariuomenės grupuotę Vietname, gausėjo ir žvalgybos padaliniai. 1965 metais daugiausia žvalgų atsirado vadinamajame Karinės pagalbos Vietnamui štabe. Kitos armijos žvalgybos jėgos buvo išsklaidytos visoje šalyje, vykdė įvairiausias užduotis – nuo informacijos rinkimo iki kontržvalgybinių operacijų.

Apart žvalgybos centro Saigone taip pat buvo struktūros, kurios užsiiminėjo specialiu karo belaisvių tardymu arba trofėjinių priešo dokumentų bei materialinės dalies analize. Reidai giliai į priešo teritoriją sprendė taktinės žvalgybos uždavinius (tiesa, kitą kartą labai didelių netekčių kaina).

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: nesėkmingai susiklosčiusi operacija „Feniks“” →

Politinės intrigos

Per pastaruosius dvejus metus jie ne kartą pakliuvo į pirmuosius laikraščių puslapius ir įvedė į madą žodį „demaskuotojas“. Paskui jie dingo iš mūsų radarų. Žinoma tik tiek, kad vienas iš jų tebesislapsto, kaip ir anksčiau, Ekvadoro ambasadoje Londone, o kitas stengiasi ištirpti minioje Rusijos sostinėje.

Tačiau Džulianas Asanžas ir Edvardas Snoudenas gyvena kasdienį gyvenimą, kurį sudaro apribojimai ir retos akimirkos laisvės, – sakoma Libération reportaže.

Continue reading „Asanžas ir Snoudenas: atsiskyrėlių gyvenimas” →

Atsargiai

Vokietijos laikraštis Die Zeit tęsia seriją reportažų apie politinius kalinius ir prezidento priešininkus Rusijoje, kuriuos „tos šalies teismų sistema toliau persekioja“ ir kuriuos, skirtingai nuo buvusio oligarcho Michailo Chodorkovskio bei pank grupės Pussy Riot dalyvių, nepalietė nesena amnestija. Jų vardai ne tokie žinomi Vakaruose, bet jų atvejai vis tiek liudija, kad Rusijoje trūksta demokratijos“.

Pirmasis Die Zeit apžvalgos antroje dalyje – ekologinio judėjimo „Visuomeninė sargyba Šiaurės Kaukaze“ narys Jevgenijus Vitiuška, nuteistas trejiems metams kalėjimo už tai, kad 2012 metų birželį kartu su savo kolega paliko užrašus ant tvoros, juosiančios Krasnodaro krašto gubernatoriaus Aleksandro Tkačiovo vilą, pastatytą, ekologų nuomone, gamtosauginėje zonoje.

Continue reading „Kiti aktyvistai tebesėdi Rusijos kalėjimuose” →

Žvalgyba

Noelis Fildas (Noel Field, 1904–1970) – buvęs Amerikos diplomatas, dingęs Jungtinėse Amerikos Valstijose 1949 metais, šiek tiek prieš tai, kai jo vardas iškilo teisiant Algerą Hissą, buvusį valstybės departamento valdininką, apkaltintą ryšiais su Kominternu ketvirtajame dešimtmetyje ir vyriausybinių dokumentų vagyste.

Noelis Fildas gimė Didžiojoje Britanijoje. Persikėlęs į JAV, jis baigė Harvardą ir 1926 metais pradėjo darbą valstybės departamente. 1936 metais jis iš ten išėjo ir tęsė karjerą Tautų Lygos štabo būstinėje Ženevoje, o paskui Unitarinių tarnybų komitete. Būdamas Šveicarijoje, jis buvo įtrauktas į sovietų karinės žvalgybos šefo Europoje generolo Valterio Krivickio vadovaujamos šnipų grupės veiklą (1939 metais V.Krivickis pabėgo į Vakarus).

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: Noelio Fildo avantiūros” →