Užsienio spaudoje pastaruoju metu pasirodė užtektinai daug analitinių publikacijų, nagrinėjančių Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės populiarumo fenomeną. Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia keletą Vakarų spaudoje pasirodžiusių tekstų, kurių autoriai domisi tiek politine, tiek ir ekonomine Prezidentės Dalios Grybauskaitės veikla, taip pat ir jos požiūriu į ekonomines krizes, Briuselio "achilo kulną" bei Europos Sąjungos ateitį.

Šie tekstai nepatiks tiems, kurie mano, esą Dalia Grybauskaitė – prasta Prezidentė. Taigi antrą sykį neturėtų siekti Lietuvos Prezidento posto.

Šie užsienio žurnalistų ir politikos apžvalgininkų straipsniai neturėtų patikti ypač politologui Laurui Bieliniui, pastaruoju metu išleidusiam net dvi Prezidentę D.Grybauskaitę kritikuojančias knygas, bei visuomenės ir politikos veikėjams, pavyzdžiui, Dariui Kuoliui, kurie paskelbė viešą laišką, ragindami Prezidentę daugiau nebesiekti Lietuvos vadovo posto.

Continue reading „Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės populiarumo fenomenas”

(Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės interviu Vokietijos dienraščiui)

Neseniai vykdama į Margaret Thatcher laidotuves Londone, Lietuvos Respublikos Prezidentė neskrido prezidentiniu lėktuvu, nes tokia maža šalis kaip Lietuva jo tiesiog neturi.

Dalia Grybauskaitė skrydžiui pasirinko pigios oro transporto bendrovės „Wizz Air" paslaugas, ekonominę klasę. Į Vilnių grįžo vakare su „Ryanair". Skrydis pirmyn ir atgal jai ir ją lydinčiai delegacijai iš viso kainavo 3000 litų. Penkiems asmenims tai kainavo po 175 eurus už žmogų. Dar kyla klausimų?

"Nieko stebėtina, – pabrėžtinai ramiai teigia Prezidentė per pokalbį Prezidentūros rūmuose Vilniuje, – jau ketveri metai taip keliauju." Nuo kadencijos pradžios 2009-aisias, kad sutaupytų pinigų, valstybės vadovė tarnybiniais reikalais į Europą skrenda ekonomine klase.

Continue reading „Ji skrenda ekonomine klase, mėgsta skaičius ir kritiškai vertina vyriausybę…”

Baltijos valstybės sėkmingai atsitiesė po ekonominės krizės ir demonstruoja sveiką, optimistišką augimą.

Vokiškas „Spiegel Online“ ta proga neseniai paskelbė išsamų interviu su Lietuvos Prezidente Dalia Grybauskaite, kuri tvirtina, jog itin griežtos taupymo priemonės yra būtent politinės valios klausimas.

Vokiškam leidiniui duodama išskirtinį interviu Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė taip pat pateikė argumentų, kodėl Lietuva norinti stoti į euro zoną nepaisant visų esamų ir būsimų finansinių Europos Sąjungos krizių.

Continue reading „Prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Tai – ne euro zonos, o skolų krizė””

Prieš keletą dienų teko dalyvauti "Laisvosios bangos" radijo laidoje, kur buvo diskutuojama apie vieną didžiausių Lietuvos valstybės bėdų. Pagrindinę lietuviškąją negalią trumpai apibrėžti galima kad ir tokiais žodžiais: trūksta politikų, kurie būtų ir populiarūs, ir įtakingi, ir tuo pačiu korupcijai, nomenklatūrai bei nusikalstamumui nebijotų mesti rimto iššūkio. Ne tik nebijotų mesti iššūkio, bet ir išmanytų, kaip tai padaryti.

Žurnalisto Audriaus Antanaičio vadovautoje radijo laidoje tiek politologas Gintaras Ronkaitis, tiek Europos centro muziejaus atstovas Gintaras Karosas, tiek šių eilučių autorius sutarėme, jog valstybės padėtis – nepavydėtina. Valstybę kamuoja daug bėdų, o tų, kurie ne tik nebijotų, bet ir mokėtų imtis rimtų reformų, – lyg ir nėra. Vos vienas kitas. O ir tas "vienas kitas" drąsiųjų bei išmaniųjų politikų grupei priskirtinas – tik su išlygomis bei didelėmis abejonėmis.

Continue reading „Didžioji Lietuvos negalia”

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kritikavo Darbo partijos deleguotą Švietimo ir mokslo ministrą Dainių Pavalkį dėl jo pasirašyto įsakymo, palengvinusio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą tautinių mažumų mokyklų abiturientams.

Po susitikimo prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė sakė: "Prezidentė atkreipė dėmesį, kad skirtingos egzamino sąlygos nepalankios ne tik lietuviams, bet ir tautinių bendrijų vaikams, kurie pasirinko mokytis lietuviškose mokyklose. Lietuva visada buvo daugiatautė, tokia ir išliks. Visi yra Lietuvos piliečiai, todėl jokių privilegijų niekam neturi būti. Visiems turi būti sudarytos vienodos sąlygos, kaip ir numato Konstitucija. Tokia yra principinė prezidentės nuostata".

Continue reading „„Lietuvių kalba neturi tapti derybų ar politinių susitarimų objektu””

Va­sa­rio ant­ro­je pu­sė­je Ita­li­ja su­ra­do iš­ei­tį, kaip Lie­tu­vai „grą­žin­ti“ so­vie­tų val­džios pa­grob­tą ir Ru­si­jos vėl ne­ati­duo­tą Lie­tu­vos am­ba­sa­dos Ro­mo­je pa­sta­tą. Ita­li­jos ir Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rai va­sa­rio 21-ąją pa­si­ra­šė do­ku­men­tą, ku­riuo „Vil­la Li­tu­a­nia“ res­ti­tu­ci­jos pro­ble­ma nu­sto­jo eg­zis­tuo­ti.

Nors, tie­są sa­kant, eg­zis­tuo­ti nu­sto­jo tik la­bai są­ly­gi­nai, nes vie­toj už­grob­tos am­ba­sa­dos Lie­tu­va ga­vo tik vie­no pa­sta­to, va­di­na­mo rū­mais, aukš­tą. Lie­tu­va at­si­sa­kė pre­ten­zi­jų į tu­rė­tą 8731 kvad­ra­ti­nio met­ro plo­tą No­men­ta­nos gat­vė­je, kar­tu su­tik­da­ma su sim­bo­li­ne nuo­mos su­tar­ti­mi 99 me­tams Vit­to­rios Co­lon­nos gat­vė­je esan­čiuo­se „Blu­mens­tihl“ rū­muo­se (Pa­laz­zo Blu­mens­tihl).

Continue reading „Italijos kompensacija dėl prarastos ambasados – keistoka”

Praėjusios kelios savaitės labai panašios į ankstesnes dienas. Spaudos puslapiuose, televizijos ekranuose, internetinėse erdvėse gausu triukšmingų diskusijų, kodėl mums reikalingos arba nereikalingos skalūninės dujos, kokią derėtų pasirinkti pensijos kaupimo formą, verta ar neverta turėti eurą, kaip vertintinas naujosios Vyriausybės šimtadienis…

LRT žurnalistės Agnės Skamarakaitės diskusijose įsimintina daug sykių skambėjusi pastaba, jog Lietuvos valdžios per dažnai kaitalioja senatvės pensijų skaičiavimo formules, ir didžiąjai visuomenės daliai, būtent tai, kuri negali pasigirti turėjusi solidžius atlyginimus, keblu atskirti pensijų kaupimo formulių privalumus nuo trūkumų. Ir nėra jokių garantijų, kad tos formulės artimiausiu metu vėl nebus patobulintos sunkiai besiverčiančiųjų sąskaita. Be to, Europos Sąjungos visuomenė sensta, tad pensininkų nuolat daugės, o dirbančiųjų – atvirkščiai. Argi pesimistinės prognozės nėra realiausios?

Continue reading „Didysis lietuviškas paradoksas”

Kartais apima didelė neviltis: kokių tik darbų imamės, visos lietuviškos iniciatyvos būtinai atsitrenkia į šimtus kardinaliai priešingų nuomonių, pozicijų, versijų. Ar atkreipėte dėmesį: kuo reikalas rimtesnis – tuo daugiau skirtingų nuomonių. Jei tik svarstoma valstybei gyvybiškai aktuali tema, būtinai atsiras šimtai ekspertų, kurie tuos pačius skaičius traktuos skirtingai. Kuo daugiau turime tiesos paieškų, tuo mažiau turime aiškumo.

Štai kad ir paskutinysis aršus iečių laužymas dėl skalūninių dujų reikalingumo – nereikalingumo. Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas daugelyje televizijos ir radijo laidų tvirtino, esą artimiausiu metu būtina kreiptis į šalies Vyriausybę, kad ši kuo greičiau atsisakytų absurdiškos idėjos – skalūnų dujų paieškos Vakarų Lietuvoje.

Continue reading „Kada paskęsime ginčų ir nesutarimų jūroje?”

Rusijos humoristas Michailas Zadornovas ir vėl leido sau užgauliai pasišaipyti tiek iš Baltijos valstybių, tiek ir iš kitų buvusių Sovietų Sąjungos respublikų. Viena rusiška televizija prieš keletą dienų parodė autorinį vakarą, kuriame M.Zadornovas pašiepė amerikiečius bei britus, neva savus interesus “teisėtai” ginančius Irake bei Afganistane. Humoristas šiuo klausimu turėjo aiškią nuomonę – tiek amerikiečiai, tiek britai iki šiol nepajėgia atsikratyti imperinių ambicijų..

Žinoma, politinė situacija daug naftos turinčiuose regione – sudėtinga. Neigti didžiųjų valstybių egoistinių paskatų įsigyti naftos kuo pigiau, – nevertėtų. Dėl pragmatinių ir geopolitinių tikslų išties ne taip retai pamirštami padorumo, sąžiningumo, teisingumo principai.

Continue reading „Ne taip skaičiuojame”

2013 metų vasario 4-ąją buvo pranešta, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su atsakingais pareigūnais, su kuriais aptarė teismų reformos eigą ir galimybes spartinti bylų nagrinėjimą.

Šiuo, neabejotinai aktualiu, klausimu pastebėtini keli momentai.

Kiekviena lazda turi du galus, panašiai, kaip kiekviena moneta – dvi puses. Kalbant apie bylų nagrinėjimo spartą, būtina nepamiršti, kad skubotas teisingumo procesas yra pats brangiausias sukeliamomis pasekmėmis. Nuo seno žinoma: "skubėk lėtai", "skubią naudą – kipšas gaudo" arba "paskubėsi, žmones prajuokinsi".

Continue reading „Nuo seno žinoma: “skubėk lėtai””

Stalioraitis_Kastytis

Pastaruoju metu daliai politikų ir komentatorių vis labiau užkliūva prezidentės Dalios Grybauskaitės vaidmuo šalies gyvenime. Vis daugiau iečių į ją laidoma dėl jos viešų pareiškimų ir veiksmų ne tik užsienio politikos srityje, bet ir sprendžiant teisėsaugos, ūkio, ypač energetikos, problemas. 
 
Vieni aiškina, kad prezidentė per daug kišasi į šalies vidaus problemas, net peržengdama Konstitucijoje numatytas galias. Kiti piktinasi, kad prezidentė tuo ar kitu klausimu iš viso nepasisako. 

Continue reading „Lietuvos prezidento 2014 m. rinkimų kampanija įsibėgėja”

{sigplus}fotoreportazai/centras{/sigplus}

Pagaliau bent iš dalies baigėsi tas prekybinis košmaras, sugebantis kiekvieną didelę šventę paversti prasto skonio muge. Pirkit, sveikinkit, sveikinkit, pirkit! Nuolaidos, nuolaidos! Šaudykit, šaudykit! Kaip galima be šaudymo, be fejerverkų! Visas pasaulis pyškina, dūmina, triukšmauja! Kuo mes blogesni? Pilaitėje turėjau galimybę pro langus vidurnaktį pažvelgti į tris pasaulio šalis. Jeigu taip dieną – nuodingi dūmai būtų užtemdę saulę. Kažkada gal tokie dūmai išnaikino dinozaurus. O žmogui nieko, žmonės gajesni už dinozaurus.

Sausio pirmoji buvo graži, tiesiog pavasariška diena. Išėjau pasižvalgyti po Vilniaus senamiestį. Arkikatedros aikštėje dūmų kvapo jau nesijautė, alkoholio – taip pat, žmonės su vaikais vaikštinėjo, stoviniavo prie prakartėlės, prie eglutės, fotografavosi. Kauno eglutė įspūdingesnė už mūsiškę. Užtat Prezidentūra, mano supratimu, labai skoningai iliuminuota. To negalėčiau pasakyti apie Vinco Kudirkos aikštę ir paminklą. Kažkokia dėžė, panaši į lauko tualetą, per arti paminklo pastatyta, o pats paminklas – tamsus, niūrus. Trys prožektoriukai vos vos šviečia himno autoriui į akis. Vasarą čia bent paaugliai siautėjo, triukšmą su savo ratuotom lentom kėlė, socialdemokratai ir kitokie darbo žmonių gynėjai  lipo ant bačkos, Andrių Kubilių vertė…

Continue reading „Sausio 1-oji buvo pavasariška…”

mendeika_p

Per atkurtos nepriklausomybės metus matėme visokių premjerų.

Vieni iš jų kaip valdyti  šalį  konsultavosi su Maskva, kiti – su Briuseliu ar Vašingtonu, vieni vadovavo vyriausybei vos kelis mėnesius, kiti ilgiau, o paskutinis ilgiausiai – visą kadenciją.

Buvo premjerų, kurie sutarė su Prezidentu, kiti – ne, ignoravo ar buvo ignoruojami, turėjo Seime palaikymą ir neturėjo. Buvo, kad bankams griūnant rūpinosi savo kišene, kad tvarkė savo biznio ar partinius reikalus pirmiau valstybinių,  buvo dalies žmonių mėgstami, bet dažniausiai keiksnojami bene visi.

Tokia jau „real politik“ vykdytojų dalia. Niekas jų ten per prievartą nevarė – patys norėjo, kiti net labai. Nors turbūt niekas neprieštaraus teiginiui, kad tai labiausiai kritikuoti politikos elito atstovai.

Continue reading „Labiausiai baugina nežinia dėl kompetencijos”

balkus_vitalijus

Be ilgos įžangos tiesiai ir be užuolankų sakau: „Laisvė reikšti savo nuomonę Lietuvoje nužudyta“.

Jei esi populiarus žurnalistas, aukšto rango politikas ar žinomas menininkas – dar gali tikėtis, kad po „nešukuotos“ nuomonės paviešinimo tau neteks minti teismų slenksčius.

Bet jei esi eiliniu šalies piliečiu vadinamas nekilmingas žemės kirminas – būk pasiruošęs bet kurią minutę pajusti, kuo kvepia tavo „įžūlumas“.

Continue reading „Vitalijus Balkus: „Apšmeižti“ ir „įžeistieji“ – naujas teismų trendas”

vytautas_visockas_mmmm

Apsirikau. Maniau, kad Seimo pirmininkui, krepšinio treneriui, Viktoro Uspaskicho pavaldiniui Vydui Gedvilui pavyks, kaip sakoma, numuilinti balsavimą dėl imuniteto panaikinimo trims Seimo nariams – tyriems kaip krištolas. Nepavyko. Neapsirikau tik sakydamas, kad socialdemokratai balsuos vieningai: nesugraudino jų nei Vitalijos Vonžutaitės ašaros, nei V.Uspaskicho kaltinamoji kalba Seime.

Bet kokia kalba! Ištaisyk gramatines klaidas ir dėk į oratorinio meno chrestomatijas! Kokia laikysena, gerbiamieji ponai! Kokie gestai, kokia šypsena – nuo sarkastiškos iki kūdikiškai tyros! Kokios pauzės! Kokie retoriniai ir labai konkretūs klausimai Algirdui, Gediminui ir kitiems kunigaikščiams! Ne veltui Kęstutis Masiulis šitos kalbos išsižiojęs klausėsi trečią kartą. Mokykis ir dar kartą mokykis, gerbiamasis Kęstuti.

Continue reading „Akmuo į svetimą daržą”

grybauskaite_8-k

Tai, kas vyks­ta vi­są mė­ne­sį po rin­ki­mų, ver­ta me­ni­nio fil­mo, net­gi dau­gia­se­ri­ji­nio, su in­tri­go­mis, pa­pir­ki­nė­ji­mais, aša­ro­mis ir džiaugs­mais. Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė, at­ro­do, pa­si­ren­gu­si aiš­kiai kon­fron­ta­ci­jai su su­da­ry­ta nau­ją­ja val­dan­či­ą­ja ko­a­li­ci­ja. Pa­skir­ta­jam prem­je­rui A. But­ke­vi­čiui pa­rin­kus be­veik vi­sus mi­nist­rus, ji pa­reiš­kė, jog nė­ra ga­vu­si mi­nist­rų są­ra­šo, ku­riam ga­lė­tų pri­tar­ti.

Tai ji pa­da­rė ne ku­rio­je nors ofi­cia­lio­je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je ar ko­kia­me nors val­džios ren­gi­ny­je, bet lan­ky­da­ma­si sa­vo bu­vu­sio­je mo­kyk­lo­je.

Pa­klaus­ta, ar jau ga­vo kul­tū­ros mi­nist­ro kan­di­da­tū­rą, Pre­zi­den­tė nu­ta­rė apie A. But­ke­vi­čiaus for­muo­ja­mą ko­man­dą pa­si­sa­ky­ti pla­čiau. „Gal su­for­mu­luo­kim klau­si­mą taip: ar Pre­zi­den­tė ga­vo mi­nist­rų ka­bi­ne­to są­ra­šą, ku­riam pri­ta­ria? No­rė­čiau pa­sa­ky­ti, to­kio ben­dro są­ra­šo ne­ga­vau. Ir to­dėl vi­siš­kai ne­svar­bu, ar kul­tū­ros, ar koks ki­toks mi­nist­ras. Kol kas dek­re­to pa­si­ra­šy­ti dėl Vy­riau­sy­bės sky­ri­mo ne­ga­liu tol, kol ne­gau­siu vi­sų kan­di­da­tū­rų, ku­rios yra su­de­rin­tos ir man tin­ka­mos. Ir apie tai ži­no ger­bia­ma­sis prem­je­ras“.

Continue reading „Konfrontacija”

vytautas_visockas_mmmm

Pagaliau naujojoje Vyriausybėje nebėra nemokančių anglų kalbos. Tikriausiai ir tie du būsimieji ministrai ją mokės, Algirdas Butkevičius nedrįs siūlyti nemokšų, kurie tik lietuviškai, dar rusiškai, vokiškai, prancūziškai kalba.

Buvo kilęs šioks toks triukšmelis dėl Prezidentės reikalavimo ministrams būtinai mokėti angliškai, nes antrą ateinančių metų pusmetį Lietuva vadovaus Europos Tarybai.

Beveik visiems  nuolatiniams politinių įvykių komentatoriams televizijose toks reikalavimas dėl vienokių ar kitokių prižasčių nepatiko arba buvo keistokas. Juk kandidatas į ministrus – ne koks mokinukas, kad jį būtų galima taip nemandagiai kamantinėti: ar jūs šparinat angliškai? Tik prancūziškai? Tik vokiškai? Kaip gaila! O reikia tik angliškai. Kiek teko girdėti, ypač įsižeidė Seimo narė Loreta Graužinienė, gerai mokanti tik vokiškai.

Continue reading „Man labai gėda”

gintaras_originalas

Lietuvoje – maloni staigmena. Buvęs Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus vadovas Artūras Skučas išleido prisiminimų knygą apie Lietuvai lemtingas dienas 1990 – 1993-aisiais metais.

Knyga pavadinta intriguojančiai – “Pėstininko užrašai”. Knygos žanras taip pat intriguojantis. Memuarai įvardinti kaip dokumentinis romanas.

Seime surengto iškilmingo knygos pristatymo metu pabrėžti momentai, kurių net ir didžiausi priešai nesugebėtų paneigti: ši institucija anuomet atliko itin svarbų vaidmenį tiek ginant parlamentą nuo sovietų karinės agresijos, tiek saugant prof. Vytautauto Landsbergio gyvybę, tiek stebint sovietinės kariuomenės judėjimą, tiek atremiant Kremliaus informacines – propagandines atakas.

Continue reading „Lagaminas su dvigubu dugnu”

g.visockas-portretas

Karts nuo karto Vilniaus centre tenka sutikti buvusį Vilniaus universiteto dėstytoją, mums, žurnalistams, dėsčiusį senąją lietuvių literatūrą. Jo paskaitos buvo gilios, įsimintinos, prasmingos. Docento laipsnį turėjęs dėstytojas visomis išgalėmis stengėsi, jog mes, būsimieji korespondentai, publicistai, politikos apžvalgininkai, kaip galima giliau pažintume tokius nūnai primirštus rašytojus kaip Vaižgantas, Biliūnas ar Kudirka.

Jis skiepijo mintį, jog mūsų 18-ojo, 19-ojo ar 20-ojo amžiaus pradžios rašytojai nėra prastesni už ano meto prancūzų, vokiečių ar britų rašytojus. Tiesiog gausesnės, skaitlingesnės pasaulio tautos turėjo palankesnes sąlygas kurti. Joms nereikėjo skirti tiek daug jėgų priešinantis polonizacijai, germanizacijai ar rusifikacijai. Taigi dabar jos, nepatyrusios ilgalaikių kataklizmų, mums primeta savas madas. O tuo pačiu – slapčia skiepija nepilnavertiškumo kompleksą. Esą lietuviškasis literatūrinis aruodas – skylėtas, seklus, mažiau imponuojantis.

Continue reading „Salotų valgymas nėra valstybės interesų gynimas”

gaidys_vilmorus_1

Kodėl į Seimą šį kartą pateko tiek mažai naujų politinių darinių? Kodėl nesėkmę patyrė tautininkai? Kur slypi LLRA stiprybė? Kokio įvaizdžio konservatoriams būtų sunku atsikratyti, net jeigu jie to norėtų? Kokią klaidą televiziniuose debatuose padarė Neringa Venckienė?

Kodėl lietuviai dabar nepritaria AE statyboms? Ar tikrai mus įbaugino Fukušimos tragedija? Ar „juodosios buhalterijos” byla suteikia Darbo partijai populiarumo? Kodėl smuktelėjo Prezidentės Dalios Grybauskaitės reitingai?

Į šiuos klausimus atsako Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus” direktorius Vladas GAIDYS. Su “VILMORUS”  vadovu Vladu GAIDŽIU kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras VISOCKAS.

Continue reading „“Vilmorus” direktorius Vladas Gaidys: “Lietuvos rinkėjų susidomėjimas politikos naujokais ženkliai sumažėjęs””