uzdila_algis

Gudresni už mane žmonės jau kelintą kartą priekaištauja naujam pretendentui į Lietuvos Respublikos Premjero postą A.Butkevičiui už jo politinius klupsnius.

Tai ir požiūris į Konstitucinio Teismo sprendimą, ir pažadų iki išsiaiškinimo neįsileisti į pirmuosius smuikus V. Gapšio sulaužymas. Ar daug dar tokių atvejų ateityje taikysis? Matyt, kad taikysis.

Neieškokime tuščių priekabių. Valdžią išsirinkome, ir kitaip nebus. Šiandien nuoširdžiai norėtųsi ją remti ir visaip jai padėti, o, svarbiausia, linkėti, kad duoti pažadai būtų įgyvendinti. Kas to nenorėtų…

Tačiau ir pirmas, ir antras minėtasis atvejis rodo, kad ne A.Butkevičius yra socialdemokratų ar juo labiau koalicijos lyderis, jeigu taip nepriklausomai nuo savo valios mėto politinius žingsnius.

Continue reading „Quod licet Jovi, non licet bovi (kas tinka Jupiteriui, nedera jaučiui)”

« 2 2 »

Apie septyniasdešimt kartų girdėjau priesaikos žodžius Seimo Konstitucijos salėje. Stovėdamas. Buvo daug stovinčių žmonių tribūnose. Parteryje mačiau išrinktųjų, ypatingųjų, laimingųjų galvas. Jie irgi stovėjo. Visus stovėti pakvietė Konstitucinio Teismo pirmininkas. Bet nepaprašė nevaikščioti, nesikalbėti, todėl ir išrinktieji, ir žiūrovai vaikščiojo, kalbėjosi tarpusavy. Žiūrovų vis mažėjo, mažėjo.

Pirmą kartą buvau atsidūręs tokioje situacijoje, kai reikėjo taip ilgai stovėti. Net buvęs krepšininkas, o dabar išrinktasis Sergejus Jovaiša sakė, kad lengviau sužaisti tris kėlinius… Net bažnyčioje tiek ilgai nereikia stovėti: Dievą garbindamas gali ir atsiklaupti, atsisėsti. Seime negalima. Galima išeiti, vėl ateiti. Žiūrovai išėjo ir jau negrįžo. Tribūnose nemačiau ambasadorių, garbingų svečių, Nepriklausomybės akto signatarų (vieną kitą). Gal dėl to, kad jie įvertino savo fizines jėgas?

Continue reading „Bijokite Dievo!”

grybauskaite_8-k

Štai ir baigėsi parlamento rinkimai. Jau po pirmojo rinkimų turo buvo akivaizdu, kad nė vienai politinei Lietuvos jėgai nepavyks turėti absoliučios balsų daugumos.

O tai byloja, jog galima net pato situacija: rinkimų lyderiams teks bičiuliautis ne tik su panašių pažiūrų kolegomis, bet galbūt ir su “nekenčiamais oponentais”. Antrasis rinkimų turas šiuos spėjimus sustiprino.

Tačiau labiausiai intriguojantis yra Prezidentės pareiškimas, jog valdančiojoje koalicijoje ji nenorinti matyti susikompromitavusios Darpo partijos.

Beje, šį pageidavimą valstybės vadovė išdėstė įsakmiu, griežtu tonu. Už įsakmų, griežtą toną Prezidentę derėtų pagirti. Valstybei geriau, jei aukšto rango politikas turi konkrečią nuomonę ir jos neslepia. O jei Prezidentas visąlaik bijo trinktelėti kumščiu į stalą, tokiai valstybei – mažiau pasisekė.

Prisiminkime antrąją Prezidento Valdo Adamkaus kadenciją, palyginkime ją su Prezidentės Dalios Grybauskaitės valdymo laikotarpiu, ir taps akivaizdu, kuris iš jų “plaukia pasroviui”, o kuris “stengiasi įgyvendinti savo nuostatas”. Tad turėtume sutikti, jog politikas, neslepiantis savo simpatijų bei antipatijų, visuomet gražesnis už tą, kuris nedrįsta viešai įvardinti, ką labiau myli.

Continue reading „Ką pasakė Prezidentė”

gintaras_originalas

Sensacingiausiu pastarųjų dienų įvykiu tikriausiai reikėtų laikyti į viešumą patekusį konfidencialų Seimo pirmininkės pokalbį. Atkreipkite dėmesį: ponia Irena Degutienė, būdama viena iš įtakingiausių Lietuvos politikių, skundžiasi užkulisinėmis tiek Lietuvos prezidentės, tiek Lietuvos slaptųjų tarnybų intrigomis.

Viešai pagarsinto pokalbio trukmė – maždaug dešimt minučių. Jį išklausius galima susidaryti nuomonę, jog Lietuvos Seimas tapo bedante institucija, nebepajėgiančia nuveikti nieko rimto, konkretaus ir naudingo.

O įspūdis perskaičius kai kuriuos viešojoje erdvėje operatyviai pasirodžiusius komentarus, jog lietuviškasis parlamentas yra viso labo primityvi dekoracija, dar labiau sustiprėja. Suprask, tikroji šio dekoratyvaus parlamento paskirtis – paslėpti žinią, kas iš tikrųjų valdo Lietuvos parlamentinę respubliką.

Continue reading „Saugumietiškos intrigos – tikros ir įsivaizduojamos”

Atviras laiškas Lietuvos Respublikos prezidentei Daliai GRYBAUSKAITEI

Š. m. gegužės 17-osios rytą pakraupo visa Lietuva… Tokio neregėto masto ciniškumu persunktai, mergaitės ėmimo iš jos namų, karinei operacijai neliko abejingų.

Šoko ištikti, pamatę perteklinį jėgos demonstravimą, nusivylę šalies teisėsauga, žmonės puolė prie Prezidentūros rūmų, vildamiesi sulaukti palaikymo, padrąsinimo, turėdami Vilties, kad Tiesa Jūsų asmenyje bus apginta…

Continue reading „Algimantas Matulevičius: „Nepamirškime mergaitės“”

akcentai_111

Rugpjūčio 17-ąją su­ka­ko trys mė­ne­siai, kai iš sa­vo glo­bė­jos na­mų bu­vo per prie­var­tą iš­plėš­ta ma­ža mer­gai­tė. Kur ji, koks jos li­ki­mas? Nei bu­vu­siai glo­bė­jai, nei vi­suo­me­nei jo­kie at­sa­ky­mai apie vai­ko gy­ve­ni­mo są­ly­gas, jos psi­cho­lo­gi­nę ir fi­zi­nę būk­lę ne­pa­tei­kia­mi.

Mer­gai­tei ne­lei­džia­ma su­si­tik­ti nei su bu­vu­sia glo­bė­ja, ku­rią ji la­biau­siai my­lė­jo ir su ku­ria są­mo­nin­gai rin­ko­si gy­ven­ti, nei su se­ne­liais, ku­rių na­muo­se pra­lei­do be­veik vi­są sa­vo vai­kys­tę. Kas jai li­kę, kas su­da­ro šian­die­ni­nio jos gy­ve­ni­mo tu­ri­nį? Nu­ma­ny­ti ga­li­ma ne­sun­kiai. Ne links­mi Lie­tu­vos vai­kai, ne žai­di­mų aikš­te­lės, ne sau­lė­tas pa­jū­ris, kaip pri­klau­so ma­žie­siems va­sa­rą, ir ne sva­jo­nių mo­kyk­la bal­tais lan­gais, kur su­kle­gės bend­ra­klasiai ru­de­nį, ne­ši­ni gla­dio­lių ir ast­rų žie­dais sa­vo mo­ky­to­jai.

Continue reading „Lie­tu­va, ne­nu­tilk!”

KGB_dokumenty

Šiandien Darbo partijos prezidiumo nariai priėmė sprendimą dėl paviešintų KGB rezervininkų Prano Vičiulio ir Stasio Stonkaus likimo Darbo partijoje.

Telefonu apklausius Darbo partijos prezidiumo narius nuspręsta rekomenduoti paviešintiems KGB rezervininkams Pranui Vičiuliui bei Stasiui Stonkui patiems išstoti iš Darbo partijos. Už tokį sprendimą pasisakė 29 Darbo partijos prezidiumo nariai iš 51. 9 buvo už tai, kad P. Vičiulis ir S. Stonkus būtų pašalinti iš partijos, o likusieji susilaikė.

Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich paviešintos informacijos nedramatizuoja, tačiau darbiečiai ketina patikrinti, ar partijos gretose nėra daugiau asmenų, neprisipažinusių apie savo priklausomybę KGB rezervui. Darbo partijos pirmininkas viliasi, kad tokių asmenų nėra tarp partijos kandidatų rinkimuose į Seimą.

Continue reading „Darbiečių prezidiumas siūlo atsistatydinti kolegoms iš KGB rezervo”

vilmorus_gaidys_1

Ką Lietuvai žada 2012-ųjų metų Seimo rinkimai? Kokios partijos švęs pergalę, o kokios bus priverstos atsisėsti ant atsarginių žaidėjų suolelio?

Ar šie rinkimai bus skalsūs vadinamosioms nesisteminėms, naujai besikuriančioms partijoms?

Su visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” direktoriumi Vladu GAIDŽIU kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Rinkimai į Lietuvos parlamentą – čia pat. Bet rinkiminės kampanijos lyg ir nematyti. Kaip vertinate šių metų politinius ginčus, kokios partijos vertos pakliūti į Seimą? 2012-ųjų metų rinkiminė kampanija – rami, niekuo neišsiskirianti, gal net nuobodi?

Continue reading „“Vilmorus” direktorius Vladas GAIDYS: “Lietuvoje – pati tikriausia politinė sausra””

timosenko-

NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentas Karlas Lamersas atvyko į Ukrainą tik tam, kad aplankytų įkaltintą ir šiuo metu ligoninėje besigydančią buvusią premjerę. Juliją Tymošenko. Šią informaciją paskelbė „Julijos Tymošenko bloko – „Tėvynės“ frakcijos pirmininko pavaduotojas Andrejus Škilis.

Pasak jo, toks susitikimas suderintas su Ukrainos penitenciarinės tarnybos vadovybe ir įvyko liepos 3 dieną. Taip informavo partijos „Tėvynė“ spaudos tarnyba. Deputatas taip pat pažymėjo kad K. Lamersas ketina trečiadienį susitikti su Ukrainos valdžios atstovais.

Continue reading „Aplankė kalinčią Juliją Tymošenko”

algimantas-zolubas-1

Įvykiai gegužės vidury Garliavoje tapo paskutiniu kantrybės lašu sąmoningiems bei sąžiningiems Lietuvos piliečiams.

Tad jie kyla taikiam pasipriešinimui prieš valdžių melą ir smurtą, už teisingumą.

Lietuva ir pasaulis, sužinoję apie prieglobsčio užsieniuose ieškančius nenusikaltusius pabėgėlius nuo Lietuvos teisėsaugos, apie teisiamus nenusikaltusius piliečius, pamatę per televiziją rodytą akivaizdų smurtą prieš taikiai budinčius Lietuvos piliečius teisingumo vardan bei Deimantės Kedytės pagrobimą iš globėjos Neringos Venckienės namų, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje tautiečiai nerimsta, įtampa neslūgsta, imasi įvairių pilietinių protesto veiksmų prieš simuliuojančią teisėsaugą ir teisėtvarką.

Continue reading „Metas liautis simuliavus teisę ir teisingumą”

grybauskaite_8-k

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė interviu yra sakiusi, kad Lietuva ir Lenkija tarpusavio santykiuose turėtų padaryti pauzę, ir ši pauzė būtų žymiai geresnis pasirinkimas, nei taisyti tai, kas nepataisoma.

Ji teigė, kad geopolitinė Lietuvos padėtis per pastaruosius 3 metus žymiai pasikeitė, užsimindama apie Lenkijos siekius glaudesnių su Rusija ryšių. Įtampa tarp Lenkijos ir Lietuvos akivaizdžiai keičia geopolitinį klimatą ir platesniame Baltijos regione.

Kontinentiniame Baltijos regione, apimančiame Lenkiją, Rusiją ir tris Baltijos valstybes, pastaraisiais metais įvyko daug permainų.

Visų pirma, Rusija  atgavo savo galingumą ir sustiprino įtaką šalia Baltijos regiono šalių esančiose Baltarusijoje ir Ukrainoje. Lenkija taip pat sustiprino savo padėtį, didesne dalimi dėl jos stiprios ekonomikos, kuri augo net finansinės krizės Europoje metu. Be o, įtakos turėjo ir valdžios pasikeitimas šalyje. Donaldas Tuskas įveikė Jaroslavą Kačynskį parlamento rinkimuose 2007 m, o Bronislavas Komorovskis tapo prezidentu po Lecho Kačynskio žūties 2010 m.

Continue reading „Rusijos vaidmuo įtemtuose Lenkijos ir Lietuvos santykiuose”

slicyte_zita

Lietuvos Respublika prie Jungtinių Tautų Vaiko teisių Konvencijos prisijungė 1992 m. sausio 8 d. Dvidešimt metų mūsų valstybėje galioja jos 34-asis straipsnis, pagal kurį „Valstybės dalyvės įsipareigoja ginti vaiką nuo visų seksualinio išnaudojimo ir seksualinio suvedžiojimo formų.

Šiam tikslui valstybės dalyvės imasi visų reikiamų priemonių nacionaliniu, dvišaliu ir daugiašaliu lygiu siekdamos uždrausti:

a)      lenkti arba prievartauti vaiką dalyvauti kokioje nors neteisėtoje seksualinėje veikloje;

b)      išnaudoti vaikus verčiant juos užsiimti prostitucija arba kita neteisėta seksualine veikla;

c)      išnaudoti vaikus pornografijai ir pornografiniams leidiniams.“

Continue reading „Viešas laiškas Lietuvos Respublikos Prezidentei J.E. Daliai Grybauskaitei”

grybauskaite_8-k

Či­ka­go­je vie­šė­ju­si Lie­tu­vos pre­zi­den­tė D. Gry­baus­kai­tė su­si­ti­ki­me su Ame­ri­kos lie­tu­viais per­spė­jo, kad įtei­si­nus dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę, jos siek­tų ir žmo­nės iš Ry­tų. Pra­ėju­sią sa­vai­tę Pre­zi­den­tė Ame­ri­kos lie­tu­viams sa­kė:

„Bet no­rė­čiau, kad jūs su­pras­tu­mė­te – klau­si­mas yra jaut­rus ne tik dėl to, kad mū­sų Kon­sti­tu­ci­ja ga­na griež­tai ap­ibrėžia, kad tai tu­ri bū­ti iš­im­ti­nis ir re­tas at­ve­jis, taip pat no­rė­čiau pri­min­ti, kad mes po­ten­cia­lių pi­lie­čių tu­ri­me ne tik Ame­ri­ko­je ir Va­ka­ruo­se, bet ir Ry­tuo­se“.

Su­si­ti­ki­me, ku­ris su­reng­tas prieš NATO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mą, D. Gry­baus­kai­tė sa­kė: „Įsta­ty­mo pa­tai­sos, ku­rios bu­vo teik­tos, reiš­kia, kad leng­vai ga­li­ma gau­ti dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę ir tiems, ku­rie gy­ve­na te­ri­to­ri­jo­se, ku­rio­mis mes dar, de­ja, ne­ga­li­me pa­si­ti­kė­ti. At­ver­da­mi du­ris, at­ver­tu­me du­ris vi­siems“. Ji pa­aiš­ki­no, kad bu­vu­si pri­vers­ta ve­tuo­ti įsta­ty­mą dėl dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės, kai ga­vo kon­sti­tu­ci­nės tei­sės eks­per­tų iš­va­das. Sei­mas bu­vo pri­ėmęs nau­jos re­dak­ci­jos Pi­lie­ty­bės įsta­ty­mą, ku­ris lei­do dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę iš­lai­ky­ti emig­ran­tams, ta­pu­siems Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ir NATO ša­lių pi­lie­čiais, ta­čiau Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė jį ve­ta­vo, ar­gu­men­tuo­da­ma prieš­ta­ra­vi­mu Kon­sti­tu­ci­jai.

Continue reading „Dalia Grybauskaitė: „Dviguba pilietybe pasinaudotų ir gyventojai Rytuose””

timosenko-

Rusiškas laikraštis “Pravda” šiomis dienomis paskelbė Pavelo Černyšovo publikaciją “Lietuva – Ukrainos atsiskyrimo nuo Rusijos vedlė”. Kai kurios publikacijos mintys – įdomios, nors ir kontraversiškos. Štai kelios labiausiai portalui Slaptai.lt įsiminusios pozicijos.

Straipsnio autorius Pavelas Černyšovas tvirtina, jog Lietuva prisiėmė santykių tarp Ukrainos ir Europos Sąjungos tarpininkės vaidmenį. Pažymima, kad vizito Ukrainoje metu Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmiausia susitiko ne su šalies prezidentu Viktoru Janukovyčiumi, o Charkove aplankė kalinamą buvusią premjerę Juliją Tymošenko.

Continue reading „Lietuva – Ukrainos atsiskyrimo nuo Rusijos vedlė?”

grybauskaite_8-k

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė vizito Ukrainoje metu Charkove aplankė sergančią buvusią premjerę Juliją Tymošenko, o iš ten išvyko tiesiai į Kijevą susitikti su kolega Viktoru Janukovyčiumi. Tai atsitiko tuo metu, kai dauguma Rytų Europos ir Baltijos valstybių lyderių paskelbė jam boikotą.

Pasak autorės, Lietuvos Prezidentė visada pasižymėjo nestandartiniais sprendimais ir savarankiškumu, kuris daugeliui Vyriausybės narių atrodo nepatogus. Galbūt būtent dėl to jos reitingai išlieka labai aukšti, nežiūrint į tai, jog lietuviai išgyvena sunkius laikus.

Jekaterinos Zabrodinos straipsnyje „Draugė Dalia” pateikiami Prezidentės D. Grybauskaitės biografijos faktai, veiklos apžvalga. Pasak autorės, didžiausia paslaptimi išlieka, kaip paprasta mergina, tipiška „mokslinės nomenklatūros“ atstovė (D. Grybauskaitė dėstė politinę ekonomiją Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje) tapo sėkminga Europos lygio valdininke, o vėliau ir nacionalinio masto politike.

Continue reading „Draugė Dalia”

grybauskaite_8-k

Kaip skelbia žiniasklaida, Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vertindama gegužės 17 d. įvykius Garliavoje, pabrėžė, jog įvykdžius neeilinį, mažo vaiko interesus liečiantį teismo sprendimą, atsakingos institucijos turi ištirti, ar prieš vaiką nebuvo naudota prievarta.

Turi įvertinti visas vaiko perdavimo aplinkybes ir perdavimo procedūroje dalyvavusių institucijų veiksmus.

Prezidentė ne kartą esanti išsakiusi poziciją, kad mergaitės interesai yra svarbiausia ir vaiko interesų apsauga turi būti garantuota, ir savo pozicijos nekeičia.

Prievarta, anot Prezidentės, vaiko atžvilgiu netoleruotina. Pasak Prezidentės, turi būti imtasi visų reikiamų priemonių mergaitės saugumo užtikrinimui ir jos interesų gynybai. Akivaizdu, kad Prezidentė neturi televizoriaus, nes iš rodytų vaizdų ir ypač garso įrašų iš Kedžių namų net neišmanėliui aišku, kad mergaitės perdavimas biologinei motinai vyko smurtiniu būdu – mergaitė buvo pagrobta iš teisėtos globėjos Neringos Venckienės prievartos būdu.

Continue reading „Prezidentė neturi televizoriaus?”

cyvas110

Lietuva yra šalis, kur galima teisti ne už tai, ką žmogus parašė, o už tai, ką, teismo nuomone, vidutinis statistinis skaitytojas (teismų išgalvota sąvoka) galėjo pagal parašymą pagalvoti.

Lietuvoje galima kelti baudžiamąsias bylas už “pasikėsinimą įžeisti prezidentą”. Niekam dėl to problemų nekilo, bet štai:

Dekriminalizuoti šmeižimą Lietuvą paraginusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovė tiksliai atkreipė dėmesį į galimo piktnaudžiavimo baudžiamuoju procesu problemą, sako teisininkai.

Continue reading „ESBO rodo Lietuvos problemą – standartai keturgubi”

grybauskaite_8-k

„The Economist” leidinio analitiniame straipsnyje “Sunkūs Lietuvos ir Lenkijos santykiai” pažymima, jog, atsižvelgiant į Rusijos didinamų išlaidų gynybai bei NATO strateginio planavimo kontekstą, Baltijos valstybėms ir Lenkijai būtų pageidautina surengti 2013 metų spalį – lapkritį bendras karines pratybas.

Tačiau, organizuojant tokias pratybas, reikėtų išvengti nesėkmių, kurios pakenktų įvaizdžiui. Sakykim, jeigu bus viešai skelbiama apie pratybų scenarijų, kuris realiai atkartotų specifinės ginkluotės panaudojimo aplinkybes, tačiau juo nebus pasinaudota, tai galėtų būti vertinama kaip ženklas Rusijai, kad JAV nebesidomi savo sąjungininkėmis Europoje.

Jeigu Italija, teisindamasi skurdu, atsisakys siųsti į karines pratybas specialiąsias pajėgas arba Prancūzija nenorės skirti mokymams sausumos pajėgų, tai galėtų būti įvertinta kaip signalas, jog NATO valstybės narės, nutolusios nuo Rusijos, nustojo rūpintis pagrindiniu teritorinės gynybos uždaviniu.

Continue reading „Sunkūs Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykiai”

widacki_jan-300x215

Ministras Sikorskis (Sikorski), pristatydamas Seime Lenkijos užsienio politikos uždavinius ir kryptis, santykiams su Lietuva skyrė iš esmės tik vieną sakinį: „Santykiuose su Lietuva tikimės naujo atsivėrimo su vyriausybe, susiformuosiančia po spalį vyksiančių rinkimų“. Tik tiek ir netgi tiek.

Ką gi tai reiškia? Ogi tai, kad, pirma, anot Lenkijos užsienio reikalų ministro, dabartinė Lietuvos vyriausybė yra beviltiška, nes su ja nieko nesuderinsime, tad neverta nė burnos aušinti. Antra, Lenkijos užsienio reikalų ministras tikisi, kad dabartiniai valdantieji pralaimės rudenį vyksiančius rinkimus ir neteks valdžios, o su kitais atėjusiais į valdžią gal galėsime susitarti.

Continue reading „Lietuva – bergždžias reikalas”

milijardas_virselism

Perskaičiau įdomų veikalą. Omenyje turiu Manto Dubausko knygą “Snoras žaliems: kaip pradanginti milijarą”. Galima būtų net taip pasakyti: UAB “Gimtojo žodžio” išleista knyga ne vien įdomi, ne vien lengvai perskaitoma. Knyga dar ir reikalinga.

Reikalinga mums, norintiems rimčiau gaudytis sudėtinguose finansiniuose korporacijų, akcinių bendrovių, bankų žingsniuose ir bent jau apgraibomis suvokti, kodėl bankrutuoja “po laiminga žvaigžde” gimę verslininkai, kodėl žlunga jų valdomi “perspektyvūs bankai”.

Sutikite, stebint viešojoje erdvėje pasirodančius politikų, apžvalgininkų, žurnalistų komentarus, kodėl Lietuvos Vyriausybė neturėjo kito kelio kaip tik nacionalizuoti “Snorą”, lengviau pasiklysti informacijos gausoje, nei susigaudyti, kuri iš pateikiamų versijų – arčiausiai tiesos.

Continue reading „Pasakojimas, kaip pradanginti milijardą”