Devintajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje Borisas Karpičkovas tarnavo KGB Rygoje, o dešimtojo dešimtmečio pabaigoje savo saugumo sumetimais pabėgo į Didžiąją Britaniją, pasakoja "The Guardian" korespondentas Lucas Hardingas.

Autorius praneša, kad susitarė pasimatyti su Borisu Karpičkovu "idealioje susitikimams su KGB šnipais vietoje" – prie Marble Arch triumfo arkos Londono centre. Žurnalistas iš tolo atpažino pašnekovą: „Kaulėtas, liesas, išblyškęs, su lengvu nerimo šešėliu veide – žmogus, kurio profesinė karjera klostėsi šnipų pasaulio prieblandoje“.

B.Karpičkovas gimė Latvijoje 1959 metais, dirbo inžinieriumi, 1984 metais įstojo į KGB mokyklą Minske. Buvo pasiųstas į KGB antrąją valdybą – kontržvalgybos – Rygoje. Jis išsitarnavo iki majoro laipsnio.

Žlugus SSSR, B.Karpičkovas liko Latvijoje, pradėjo dirbti žvalgybos tarnyboje. „Tačiau jis slapta toliau tiekė informaciją KGB, pakeitusiai pavadinimą į FST (Federalinė saugumo tarnyba). Trejus metus jis buvo klasikinis dvigubas agentas.

Continue reading „Įžūlios KGB agento operacijos Rygoje ir Londone”

Dezinformacija – tai melagingų, klaidinančių žinių fabrikavimas ir skleidimas siekiant padaryti priešui vienokios ar kitokios žalos. Laikoma, kad pats terminas „dezinformacija“ buvo išrastas sovietų KGB, kuris aktyviai jį vartojo savo veikloje. Tipiškas pavyzdys – suklastotos medžiagos ir dokumentų gaminimas siekiant diskredituoti Jungtines Amerikos Valstijas.

Antai 1957 metų birželį dezinformacijos fabrikavimo specialistai iš KGB prakišo į Egipto laikraščius neva tai Izraelio ambasadoriaus Amerikoje Abos Ebano rašytų laiškų Libano užsienio reikalų ministrui Karlui Malikui kopijas. Viename iš laiškų A.Ebanas neva tai apgailestavo dėl „atviro priešiškumo, kuriuo persmelkti mūsų šalių santykiai…“ ir pridūrė, kad tai „mane liūdna ne mažiau negu jus“.

Tiek Izraelis, tiek ir Libanas atsiribojo nuo tų laiškų kaip nuo klastočių. Bet juos taip gausiai ištiražavo Egipto žiniasklaida (radijas ir spauda), kad paprasti egiptiečiai paprasčiausiai nepatikėjo oficialiems paneigimams. Toks vienas iš pagrindinių dezinformacijos operacijos tikslų: tuo metu, kai tiesa bus atskleista, žala jau bus padaryta ir sunkiai bepataisoma.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: Jos didenybė – DEZINFORMACIJA”

„1983 metų balandį išskirtinė medžiaga Vokietijos savaitraštyje "Stern" apie anksčiau nežinotų Hitlerio dienoraščių įsigijimą sukėlė pasaulinę sensaciją. Leidėjai pažadėjo vėliau perduoti Vakarų Vokietijos Federaciniam archyvui saugoti daugiau kaip 60 ranka rašytų tomų.

Tačiau didelis lobis žurnalui prišaukė gėdą: netrukus išaiškėjo, kad tariami dienoraščiai yra klastotė“, – praneša "The New York Times".

„Dabar, po 30 metų, istorija netikėtai sulaukė epilogo: suklastotas istorinis dokumentas buvo priimtas į archyvą kaip realus. Vokietijos Federacinio archyvo atstovai pareiškė, kad "Stern" priklausanti klastočių kolekcija bus paimta į archyvą kaip žiniasklaidos istorijos, o ne fašizmo istorijos dalis“, – rašo straipsnio autoriai Krisas Kottrellas ir Nikolas Kulišas.

Autoriai primena, kad 1983 metais "Stern" skyrė žurnalistui Gerdui Haidemannui milijonus dolerių gausiai Hitlerio užrašų ir kitokių dokumentų kolekcija įsigyti. Dienoraščius taip pat įsigijo Britanijos laikraštis "Sunday Times".

Continue reading „Suklastoti Hitlerio dienoraščiai pateko į archyvą praėjus 30 metų po išspausdinimo”

Pasaulio galingieji jau seniai suprato, kad informacija yra žymiai galingesnis ginklas nei patrankos. Jei paveiki žmonių mąstyseną, tai ar reikia tą šalį okupuoti? Pagaliau juk tai apsimoka ekonomiškai, nes jei gali valdyti svetimos šalies gyventojus, jiems gali sukrauti nuostolius, o sau pasilikti pelną.

Tokia mintis man vis dažniau ateina analizuojant energetikų diskusija, nes vis vis iškyla klausimas: ar mūsų energetikos vykdyta politika nėra slapta diriguojama iš Kremliaus, t.y. nors ir prisidengus antirusiška skraiste iš tiesų yra vykdoma Kremliui palankūs energetiniai projektai.

Tačiau šį kartą ne apie energetiką, o apie informacinį karą. Dovydas Pancerovas svetainėje lrytas.lt iškėlė labai rimtą ir svarbią problemą: propaganda vykdoma netgi internetiniuose komentaruose, formuojant neigiamą nuomonę apie nepalankius Rusijai žurnalistus, o svarbiausia – tam tikrus Lietuvos istorijos faktus. Taip pat vykdomos propagandinės viešos diskusijos, kuriose savo populiarumą bando prikelti visuomenės užmiršti veikėjai.

Continue reading „Rusijos informacinis karas prieš Lietuvą”

5. „Nesaviškių“ pranašo ir tikybos bjaurojimas

Viskas prasidėjo, pasak G. Nožiečio, nuo pavydaus atsiskyrėlio, kuris dėl savo kritiško požiūrio į katalikybę nebuvo išrinktas Rytų bažnyčios patriarchu ir kupinas pagiežos pasitraukė į dykumą, kur nuolat mąstė,

kokiu būdu atsikeršyti paskleidus netikro tikėjimo nuodus, kurie visur pagraužtų katalikiškąjį tikėjimą.

Continue reading „Abraominių religijų ( judaizmo, krikščionybės ir islamo ) tarpusavio priešprieša viduramžiais ( III )”

vytautas_visockas_mmmm

Pirmą kartą neturėjau galimybės nei dalyvauti Sausio 13-osios renginiuose, nei matyti juos televizijoje, todėl dabar man sunku įsivaizduoti, kokį įspūdį jie man būtų padarę.

Tačiau jau nelabai svarbu, kaip tas lemtingas dienas šiandien prisimena įvykių prie televizijos bokšto, Seimo, Televizijos dalyviai.

Žymiai svarbiau, kaip jiems pavyko visa tai perduoti tiems, kurie tada buvo maži, kurių dar visai nebuvo, o šiandien jie jau ima valstybės vairą į savo rankas arba į tą valstybę žiūri iš tolo – su nostalgija, su priekaištais, kad mes, čia pasilikusieji, neskubame jiems suteikti dvigubos pilietybės.

Ar tiems, kurie nebuvo  Baltijos kely arba jo neprisimena, kurie negirdėjo Sausio 13-ąją tankų ir automatų šūvių, – ar jiems mes sugebėjome raštu, žodžiu, vaizdais perteikti tų įvykių tragizmą, žavesį, prasmę? Ar gatvėje paklausti – kas tą tragišką ir kartu pergalingą naktį šaudė prie Televizijos bokšto ir Televizijos? – jie nedvejodami neišpyškins: savi?

Continue reading „Kur apgaulė, o kur šmeižtas, kur tiesa, o kur melas?”

moskau

“Kremlius” – išties sėkminga, galima sakyti – klasikinė, dezinformacijos operacija, surengta vokiečių prieš rusus 1942 metų gegužę – birželį.

Po to, kai 1941 metų pabaigoje buvo užimtas Charkovas (maždaug už 650 kilometrų nuo Maskvos), Vokietijos aukščiausioji vadovybė suplanavo didelį puolimą Rytų fronto pietiniame sparne (kuris galų gule nuvedė į grandiozinį Stalingrado mūšį, prasidėjusį 1942 metų gegužės 29).

Rusų dėmesiui atitraukti nuo šio plano Vokietijos karinė vadovybė įsakė „per trumpiausią laiką atnaujinti Maskvos puolimą“ ir pavedė tą atlikti armijų grupei „Centras“. Tai ir buvo dezinformavimo operacijos, kurios kodas „Kremlius“, planas.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: „Kremlius“ – sėkminga dezinformacijos operacija”

visockas-gintaras-portretas

Gegužės mėnesį Lietuva turės galimybę susipažinti su Valstybės saugumo departamento ataskaita, bylojančia apie 2011-aisiais metais nuveiktus mūsų saugumiečių darbus. Bent jau taip viešojoje erdvėje pareiškė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas. Vadinasi, laukti liko visai mažai.

Bet ar nenusivilsime, išvydę ataskaitą? Juk greičiausiai perskaitysime tik keletą nieko nepaaiškinančių bendrųjų frazių apie nuolat stiprinamą nacionalinį saugumą. Ir – nieko daugiau. Vis dėlto perskaityti baigiamą rengti saugumietišką ataskaitą verta bus bet kokiu atveju. Kas ką besakytų, tai – neabejotinas žingsnis į priekį. Mat iki šiol dar niekas iš oficialių Lietuvos pareigūnų nėra garsiau užsiminęs, jog ir visuomenė turi teisę bent šį tą žinoti apie saugumietiškus reikalus. Bent mažą kruopelytę. Bent jau turėti viltį, jog mūsų “džeimsai bondai’ išties gina Lietuvos valstybės interesus.

Continue reading „Krokodilo ašaros”

spionaz_01

Anatolijus Michailovičius Golicinas – KGB majoras, 1961-aisiais metais pabėgęs į Vakarus. KGB majoras pabėgo iš Suomijos sostinės Helsinkio (Suomija), kur tuo metu dirbo kaip diplomatas.

Pasitraukimo į Vakarus metu KGB majoras buvo žinomas kaip Anatolijus Klimovas. Amerikiečiams jis papasakojo, kad, jo žiniomis, CŽV struktūrose dirba aukšto rango sovietų agentas.

A.Golicinas gimė Ukrainoje. Jo motina – ukrainietė, tėvas – rusas. Antrojo pasaulinio karo metu tarnavo Raudonojoje Armijoje, mokėsi žvalgų mokykloje. Vėliau dirbo NKVD, KGB. Iš pradžių – centriniame aparate Maskvoje, o nuo 1953-ųjų iki 1955 metų – Austrijos sostinėje Vienoje, kur jam buvo pavesta sekti sovietų emigrantus. 1960-aisiais jis buvo parvestas į rezidentūrą Helsinkyje.

Continue reading „Temperamentingasis agentas “Kago””

tankas_liepsnoja

Paskutinysis Gruzijos – Rusijos karas baigėsi 2008 metų rugpjūčio mėnesio antrojoje pusėje. Tačiau šiandien šis karas tęsiasi.

Tęsiasi virtualioje ervėje – kino teatrų salėse, televizijos ekranuose, internetiniuose portaluose. Ne mažiau aršus nei tikrasis karas. Tai – leidinio “The Independent” pastebėjimas. Šiame leidinyje Šonas Džokeris rašo, jog abi pusės finansuoja kūrimą filmų, kuriuose labai daug primityvaus patriotizmo ir labai trūksta įvairiausių niuansų bei atspalvių.

Continue reading „Tarp Gruzijos ir Rusijos prasideda virtualūs karai”

makauskiene_zivile

Ir vėl antilietuviška isterija Lenkijoje. Šįkart ją sukėlė informacija, kad „Lietuvos geležinkeliai“ 11-ai darbuotojų už nevalstybinės kalbos vartojimą darbo metu apkarpė atlyginimus. Kaip pranešama, tie darbuotojai darbo metu bendravo nevalstybine kalba, pavyzdžiui, per tarnybines radijo ryšio priemones.

„Direkcijos darbuotojų valstybinės kalbos vartojimas atliekant tarnybines pareigas ypač svarbus siekiant užtikrinti saugų traukinių eismą. Bendrovė deda daug pastangų, siekdama užtikrinti saugų krovinių ir keleivių vežimą. Viena iš priemonių užtikrinti eismo saugą yra tinkamas darbuotojų valstybinės kalbos vartojimas atliekant tarnybines pareigas, siekiant, kad darbuotojų vienas kitam perduodama informacija GSM-R radijo ryšiu būtų tiksliai suprasta, teisingai vykdomi nurodymai, kad nebūtų sukeliama grėsmė saugiam traukinių eismui ir žmonių gyvybėms“, – aiškino „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.

Continue reading „Lenkiška tolerancija”

gintaras_portretas_2

Lietuvai nereikėjo bylinėtis su jaunuoju Algirdu Paleckiu dėl sausio 13-osios interpretacijų. Lietuvai nederėjo teismams skųsti jaunojo A.Paleckio tvirtinimų, neva gūdžią 1991-ųjų sausio 13-ąją “savi šaudė į savus”.

Šitaip sakau ne dėl to, jog manyčiau, esą A.Paleckis – teisus. Ir tikrai ne dėl to, jog būčiau iš tų pesimistų, kurie mano, jog Lietuva per silpna priešintis milžiniškai Rusijos propagandinei mašinai. Ir tikrai ne dėl to, jog būčiau įsitikinęs, jog jaunasis A.Paleckis nevertas bausmės. Nuomonės, jog šiuo konkrečiu atveju reikėjo vengti teisminio bylinėjimosi, laikausi visai dėl kitų priežasčių. Paduodami į teismą mes tik sureikšminome A.Paleckį, į savo rengiamus mitingus ir protesto akcijas Vilniuje vaikščiojantį vos su keliais gerbėjais.

Continue reading „Nederėjo bylinėtis”

botai_1

Oficialusis Vašingtonas pasirengęs išleisti 42 mln. dolerių parengti kompiuterinei programai, padėsiančiai atskleisti ir susisteminti duomenis apie įvairių šalių kariškių ir kitų gyventojų grupių moralinę-psichologinę būklę, tendencijas bei įvykius, kurie gali būti susiję su JAV saugumu.

Numatoma, kad sistema ieškos priešiškos JAV atžvilgiu propagandos ir padės vesti kontrpropagandą. Jos pavadinimas SMISC iššifruojamas kaip socialinė media (žiniasklaida) strateginėje komunikacijoje. Sklaidos sritis – Facebook, Twitter, YouTube ir kiti populiarūs socialiniai serveriai.

Continue reading „Amerikos priešus socialiniuose tinkluose atakuos Pentagono „botai“”

aikyydo

Vieną paskutiniųjų savaitgalių praleidau Nemenčinėje, kur turėjau retą galimybę tarptautinio didmeistrio Vladimiro Lisicyno dėka stebėti Lietuvos tradicinio Ai Ki Do federacijos ir antikriminalinio, antiteroristinio parengimo sistemos “Spetsnaz/Specnaz Global” instruktorių pratybas.

Savo akimis mačiau, kaip stovykloje vyrai, moterys ir paaugliai mokosi be didesnių pastangų nugalėti daug kartų stipresnį ir geriau ginkluotą užpuoliką.

Štai tada ir prisiminiau vienoje LRT laidoje kalbėjusį politologą Laurą Bielinį. Politikos virtuvės žinovas L.Bielinis, be kita ko, tvirtino, esą nenuostabu, jog Lietuvai sunku atremti propagandinius, dezinformacinius rusiškus išpuolius. Mat iš Rusijos plūstantis ir po visą pasaulį skleidžiamas informacinis srautas – daug sykių galingesnis už lietuviškąjį.

Continue reading „Silpnesniesiems palankių principų beieškant”

Garsva-vaiskuno-nuotr_

Balandžio 20-ąją „Vilnijos“ draugija priėmė pareiškimą „Dėl Lenkų rinkimų akcijos dezinformacijos“, kurį išsiuntė Prezidentei D.Grybauskaitei, Seimo pirmininkei I.Degutienei, Premjerui A.Kubiliui, Švietimo ir mokslo ministrui G.Steponavičiui, Gen. Prokurorui D.Valiui.

Jame teigiama, kad „Remdamiesi tendencinga „Kurier Wileński“ informacija, LLRA nariai Seime padarė klaidingą pareiškimą (žiūr. „K.W.“ 2011–04–15), kompromituodami draugiją, tris mokytojus, skelbdami jų vardus, pavardes ir reikalaudami juos nubausti. Dezinformacija skelbiama Šalčininkų r. savivaldybės tinklapyje, Lenkijos URM,  tinklapyje onet.pl ir kitur. Pakenkta draugijos ir mokytojų dalykinei reputacijai, pažeista jų garbė ir orumas, padaryta jiems moralinė ir materialinė žala, kurstoma tautinė nesantaika, gadinami Lietuvos ir Lenkijos santykiai.“

Continue reading „„Kurier Wileński“ per paskutinius trejetą metų apie „Vilnijos“ draugiją dezinformavo apie 20 kartų”

radzevicius_tttttttt

Šiandien gražiame Latvijos kurorte Jūrmaloje vyksta pirmasis Baltijos žurnalistikos akademijos seminaras, skirtas ekonomikos temomis besidomintiems Baltijos šalių žurnalistams.

Seminaro metu lektoriai daug dėmesio skiria ne teoriniams žurnalistikos pagrindams, bet praktiniams dalykams – nagrinėjami konkretūs pavyzdžiai ir žurnalistų darbas nušviečiant vieną ar kitą įvykį, bendrovės veiklą ir pan. Pirmasis “topas” buvo bendrovė Airbaltic. Apie tai daugiau detalių nerašysiu, nes… Gal dar vienas ar kitas seminaro dalyvis iš Lietuvos apie tai rašys detaliau savo straipsniuose.

Continue reading „Apie tarptautinį verslą, mūsų sveikatą ir absoliutų melą”

Pirmiausia dezinformatoriams liepta „tinkamai apdoroti“ sovietų Rusijos priešininkę Lenkiją. Netrukus sovietų Rusijos dienraščiuose „Pravdoje“ ir „Izvestijose“ pasirodė straipsnių, kurių autoriai tvirtina, esą Lenkija labai rimtai ruošiasi pulti … Vokietiją. Pirmieji J.Unšlichto mėginimai sovietinėje spaudoje kompromituoti Varšuvą Kremliaus vadovų nebuvo džiaugsmingai sutikti. Politbiuras pareiškė, kad visuomenę dezinformuojančios publikacijos neturėtų pasirodyti sovietinuose leidiniuose – tik užsienio laikraščiuose bei žurnaluose. J.Unšlichtas greitai suvokė padaręs taktinę klaidą dėl „Pravdos“ ir „Izvestijų“, ir čia pat pasitaisė.
 

Ši nuotrauka daryta 1994 metų rugpjūtį Čečėnijos sostinėje Grozne. Čečėnijos prezidentas Džocharas Dudajevas žurnalistą Gintarą Visocką priėmė savo darbo kabinete vėlai vakare, prieš pat vidurnaktį. Iš pradžių Čečėnijos vadovo padėjėjai tvirtino, esą interviu neturi užtrukti ilgiau nei pusvalandį. Tačiau tąsyk apie sudėtingus Rusijos – Čečėnijos santykius prezidentas Dž.Dudajevas kalbėjo ilgiau nei dvi valandas. Jau tada, 1994-ųjų vasaros pabaigoje, jis jautė, kad Rusija greičiausiai jėga bandys sunaikinti nepriklausomybės šalininkus. Juozo Kazlausko nuotr.

Continue reading „Dezinformacija – galingas slaptųjų tarnybų ginklas”