emigrantai

vytautas_visockas_mmmm
Aktualijos

Ar reikia emigruoti, ar nereikia? Tautos aikštėje žurnalistas Andrius Tapinas susodino daug žmonių, vienam kitam leido sakyti ir “taip”, ir “ne”. Laidos pabaigoje matėme, kad jėgos apylygės. Ir dėl to turbūt reikėtų džiaugtis, nes prieš metus dvejis tikriausiai pergalę būtų šventę laimės ieškotojai, skurdo emigrantai. Padėtis šiek tiek keičiasi, nes krizė siautėja visoje Europoje, ir vergų iš Lietuvos ten reikia vis mažiau.

Dešimtmečius tinginiavę, graikai, italai, ispanai… dabar patys turės mažinti savo šalies biudžeto deficitą, patys skins braškes, seneliams keis pampersus, o kai kurie gal net pasirinks emigranto dalią, nes Europos gerovės šalyse įsitvirtino juodadarbiai iš Afrikos ir Azijos. Graikams ir italams teks Lietuvoje restoranuose plauti indus, Palangoje rusams poilsiautojams paplūdimiuose siūlyti ledų ir dešrelių. “Kam pieniškų dešrelių?”, “Kam pieniškų dešrelių?” – su krepšiu ant kaklo šauks koks nors Džiuzepė. Ar toks scenarijus įmanomas?

Continue reading „Vien tik auksas valdo mus…” →

greikijos_neofasistai
Atsargiai

Iš fašistų neverta šaipytis, perspėja savo straipsnyje “Newsweek” leidinyje Harvardo istorikas Niallas Fergusonas.

Kai partija „Auksinė aušra“ su emblema, panašia į svastiką, pradeda neigti kai kuriuos Holokausto aspektus ir koneveikti imigrantus, į ją geriau pažvelgti visiškai rimtai, pataria autorius. „Žinoma, jie graikai, o ne vokiečiai, o jų lyderis Nikolas G. Michaloliakas charizmatiškas ne daugiau nei statinė supuvusių alyvuogių. Bet jeigu rinkimai vyktų rytoj, ši partija galėtų būti trečioji pagal dydį Graikijos parlamente“, – aiškina jis.

Continue reading „Europos neofašistai” →

sarlauskiene
Aktualijos

Angelė Šarlauskienė – Humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus Pilaitės bendruomenės tarybos narė, šios bendruomenės tinklaraščio įkūrėja ir palaikytoja, Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovė, šio judėjimo laikraščio „Žalioji Lietuva“ bendradarbė.

Ji taip pat ir publicistė: leidinių apie Pilaitę, teisėtas demokratijos išsikovojimo priemones autorė; kultūrinių, visuomeninių renginių organizatorė; dokumentinių filmų kūrėja.

Bet šiandien su Angele ŠARLAUSKIENE kalbamės ne apie Lietuvą ir jos aktualijas, o apie Šveicariją, kur jai teko gyventi maždaug mėnesį ir savo akimis išvysti triukšmingąjį 8-ąjį Street paradą. Šveicarijoje patirtais įspūdžiais Angelė ŠARLAUSKIENĖ dalinasi su Slaptai.lt žurnalistu Gintaru Visocku.

Continue reading „Tolimoji Šveicarija – Angelės Šarlauskienės akimis” →

karalienes
Aktualijos

Argentinos lietuvių draugija „Nemunas“ paminėjo savo 103-ųjų metinių jubiliejaus sukaktį.

Lietuvių savišalpos ir kultūros draugija “Nemunas” yra seniausia lietuvių institucija Pietų Amerikoje ir pirmauja tarp kitų tautų Berisso mieste.

“Nemuno” draugija buvo įkurta 1909 metais.

Per šventę, kurioje susirinko daugiau nei 200 žmonių, Berisso mieste, Buenos Aires provincijos lietuvių bendruomenė išrinko savo karalienę, kuri atstovaus visą bendruomenę “Imigrantų” mugėje ir šventėje.

Ilgiausių metų

Prieš sveikinimus ir vakarienę, buvo iškeltos Argentinos ir Lietuvos valstybinės vėliavos, vadovai ir žiūrovai giedojo Argentinos bei Lietuvos himnus. Nuo pakylos žodį tarė Guillermo Di Giácomo – Berisso miesto savivaldybės sekretorius, kuris maloniai visus pasveikino, palinkėjo sėkmės ir darbingo jubiliejaus.

Continue reading „Argentinos lietuvių kolonija išsirinko savo karalienę” →

latynina10
Aktualijos

Ir štai pereinu prie sunkaus klausimo – smurto leistinumo. Aš nuolat kalbėsiu apie tuos dalykus, nes jie sudaro sistemą ir yra svarbūs.

Jie kažkuria prasme net svarbesni negu tai, kuo baigsis Bastrykino ir Navalno dvikova, nes suprantama, kad valstybė įspraudė save į kampą ir net jeigu per trumpą laiką ji baigsis Bastrykino pranašumu, strateginėje laiko atkarpoje ji baigsis Navalno pergale.

O toliau kyla klausimas, o kokią valstybę mes kursime, jeigu tai gausis (kurti naują valstybę be Putino)? Ir kai man sako kaip Belkovskis, kad mes kursime europietišką valstybę su europietiškomis vertybėmis, man kyla klausimas: „Kokios bus tos europietiškos vertybės?“ Nes yra tam tikros vertybės, kurios sukūrė Europą. Jeigu galima, jas išvardysiu laisva tvarka.

Continue reading „“Mes visi kalbame apie Europos krizę”” →

narusiene-regina
Aktualijos

Valdybos veiklos ataskaitą rasite ir galite paskaityti „Pasaulio Lietuvio“ specialiam leidinyje PLB Seimui. To Jums nekartosiu. Mano pranešime noriu Jums pateikti tą, ką Jūsų naujai išrinkta  PLB valdyba turės adresuoti. Žinoma, dar iškils kitų reikalų, kurių mes šendiena dar nepramatome.

Pilietybė. Nors dabartinis Seimas priėmė naują pilietybės įstatymą 2010 m.gruodžio 2d., kuris įsigaliojo 2011 m. balndžio 1 d., šiame įstatyme yra daug trukumų ir svarbiausiai nepatenkina daugumos emigrantų, kurie išvyko iš Lietuvos po nepriklausomybės atstatymo ir įsigyjo kitos tautos pilietybę. Pilietybės įstatymo patobulinimus, pakeitimus turės adresuoti naujai išrinktas LR Seimas. Jei Seimas turės politinės valios, šis įstatymas gali būti pataisytas.

Continue reading „Regina Narušienė: “Dabartinis Lietuvos pilietybės įstatymas nėra tobulas”” →

visockas-gintaras-portretas
Gordijo mazgas

Seime prieš keletą dienų beveik penketą valandų dirbo konferencija, kurios dalyviai diskutavo, kokių priemonių derėtų griebtis, jei norime sumažinti grėsmingąją lietuvių emigraciją į svečias šalis. Savo nuomonę apskritojo stalo posėdyje išdėstė parlamentaras tautininkas Gintaras Songaila, nepriklausomas finansų ekspertas Valdemaras Katkus, ekonomistas Romas Lazutka, kai kurie Darbo biržos, smulkiųjų verslininkų, Lietuvos Pramonininkų konfederacijos, visuomeninių organizacijų atstovai.

Emigracijos skaudulius nagrinėjusios diskusijos svarba – neabejotina. Dar sykį Lietuvos parlamento rūmuose buvo prisiminta, jog lietuviai važiuoja svetur uždarbiauti žymiai gausiau nei kitos Europos Sąjungos tautos. Akivaizdu, kad  finansinė krizė siautėja visoje Europoje, ypač skaudžiai ji smogė Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, Bulgarijoje, Latvijoje.

Continue reading „Lietuviai iš namų vejami specialiai, kryptingai, sąmoningai?” →

grybauskaite_8-k
Atsargiai

Či­ka­go­je vie­šė­ju­si Lie­tu­vos pre­zi­den­tė D. Gry­baus­kai­tė su­si­ti­ki­me su Ame­ri­kos lie­tu­viais per­spė­jo, kad įtei­si­nus dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę, jos siek­tų ir žmo­nės iš Ry­tų. Pra­ėju­sią sa­vai­tę Pre­zi­den­tė Ame­ri­kos lie­tu­viams sa­kė:

„Bet no­rė­čiau, kad jūs su­pras­tu­mė­te – klau­si­mas yra jaut­rus ne tik dėl to, kad mū­sų Kon­sti­tu­ci­ja ga­na griež­tai ap­ibrėžia, kad tai tu­ri bū­ti iš­im­ti­nis ir re­tas at­ve­jis, taip pat no­rė­čiau pri­min­ti, kad mes po­ten­cia­lių pi­lie­čių tu­ri­me ne tik Ame­ri­ko­je ir Va­ka­ruo­se, bet ir Ry­tuo­se“.

Su­si­ti­ki­me, ku­ris su­reng­tas prieš NATO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mą, D. Gry­baus­kai­tė sa­kė: „Įsta­ty­mo pa­tai­sos, ku­rios bu­vo teik­tos, reiš­kia, kad leng­vai ga­li­ma gau­ti dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę ir tiems, ku­rie gy­ve­na te­ri­to­ri­jo­se, ku­rio­mis mes dar, de­ja, ne­ga­li­me pa­si­ti­kė­ti. At­ver­da­mi du­ris, at­ver­tu­me du­ris vi­siems“. Ji pa­aiš­ki­no, kad bu­vu­si pri­vers­ta ve­tuo­ti įsta­ty­mą dėl dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės, kai ga­vo kon­sti­tu­ci­nės tei­sės eks­per­tų iš­va­das. Sei­mas bu­vo pri­ėmęs nau­jos re­dak­ci­jos Pi­lie­ty­bės įsta­ty­mą, ku­ris lei­do dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę iš­lai­ky­ti emig­ran­tams, ta­pu­siems Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ir NATO ša­lių pi­lie­čiais, ta­čiau Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė jį ve­ta­vo, ar­gu­men­tuo­da­ma prieš­ta­ra­vi­mu Kon­sti­tu­ci­jai.

Continue reading „Dalia Grybauskaitė: „Dviguba pilietybe pasinaudotų ir gyventojai Rytuose”” →

Fotoreportažai

Lygiai pusę dešimtos trenkė orkestras – ir labai spalvinga kolona pajudėjo nuo Seimo rūmų Vyriausybės rūmų link. Gedimino prospektas dar tuščias. Vilniečiai miega arba jau išvažinėję į gamtą. Arba abejingi tam, kas dedasi gatvėje. Ar maža jie matė visokių demonstracijų! Tačiau prospekte daug socialdemokratų iš visos Lietuvos, iš daugelio rajonų. Žygiuoja jauni ir pagyvenę, kai kurie stumia tuščius vaikiškus vežimėlius, neša lagaminus su užrašu “grįžtu namo”.

Prie Vinco Kudirkos paminklo LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius paaiškino, ką tai simbolizuoja. Raginimą grįžti iš plataus pasaulio, gimdyti ir auginti vaikus Lietuvoje, Lietuvai. Dabartinė vyriausybė šių ir kitų opių problemų neišspręs. Oratoriui demonstrantai pritarė.

Vytauto Visocko nuotr.

2012.05.01

pukenissss
Aktualijos

Lietuvių tautos yra dvi šakos, viena ant Nemuno krantų, o kita už Atlanto bangų, pasklidusi po visą pasaulį. Taip laiko vėtros mus išdraskė, išblaškė, o dabar mes patys dažnokai imame ir bereikalo blaškytis O būtina, kad visos lietuvių šakos jaustų bendrą kamieną, kad jas jungtų gimtoji kalba, istorijos suvokimas ir rūpestis Lietuvos likimu bei jos pažanga.

Todėl mes laikas nuo laiko skelbsime medžiagą apie tuos, kurie palikę tėviškę, surado kitą likimo krantą. Talpinsime jų kūrybą, aprašysime jų politinę veiklą, kultūrinius pasiekimus, lietuvybės puoselėjimą. Žinoma, jau daug kas ir daroma, bet pabandykime dar plačiau, įtraukime, kuo daugiau žmonių, kad mes vienas kitą labiau pažintume ir suartėtume. Reikia keisti čia esančių žmonių mentalitetą, kad neatstumtume išėjusių, o jie pajustų, kad mes jų laukiame. Pirmiausia, kaip pakeisti psichologinį klimatą, kad brangintume vienas kito buvimą, artumą, palaikytume gerą iniciatyvą. Drauge pasidalintume džiaugsmais ir vargais. Reikia domėtis ir pergyventi, kodėl atvykusieji talentingi lietuviai vėl palieka mūsų šalį?

Continue reading „Sugrįžkite, lyg paukščiai, į gimtuosius lizdus ant Nemuno kranto” →

Fotoreportažai

Ponas Algirdas Vaitkevičius iš Alytaus atsiuntė pluoštą nuotraukų iš jo viešnagės pas dukrą Dalią, dabar gyvenančią Anglijoje, Vortingo (Worthing) mieste, prie Lamanšo. Pridėtas ir laiškas, kupinas viešnagės įspūdžių, pamąstymų apie emigrantų dalią, jų ir jų artimųjų, pasilikusių Lietuvoje, ilgesį.

Dukra Dalia, turinti universitetinį išsilavinimą, gimtajame Alytuje išsilaikyti nepajėgė, nors labai stengėsi. Likimas ją nubloškė už jūrų marių, kur gyvena ir dirba jau ne pirmus metus, galą su galu suduria, bet nepaliauja ilgėtis Lietuvos, gimtojo Alytaus. Vos ne kasdien skambina tėvams, giminėms, draugams, kartą per metus sugrįžta pasisvečiuoti, bet to jai negana. Dalia labai norėjo, kad abu tėvai ją aplankytų svečioje šalyje, bet į kelionę susiruošė tik tėvas Algirdas ir Dalios krikštadukra Vaida, nes motina Zita labai bijo skristi lėkuvu ir plaukti laivu, o kitaip į Britų salas patekti, ko gero, neįmanoma. 

 

Continue reading „Nuotraukos iš ūkanotojo Albiono” →

lagaminas 030
Aktualijos

Kaž­kas nu­ti­ko lie­tu­viams – vi­si ver­žia­si iš­va­žiuo­ti iš gim­to­jo kraš­to, sa­vo  tė­vy­nės. Jau ba­lan­dį iš­vy­ki­mą už­si­re­gist­ra­vu­sių emig­ran­tų skai­čius dau­giau kaip pen­kis kar­tus (!) vir­ši­jo anks­tes­nių mė­ne­sių iš­vy­ki­mą.

Kaip ro­do Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­nys, iki ba­lan­džio iš­vy­ki­mą iš ša­lies de­kla­ra­vo apie 2000 lie­tu­vių kas mė­ne­sį (ko­vą jų bu­vo 2112, va­sa­rį – 1822, sau­sį – 1742), o štai ba­lan­dį – dau­giau nei 11 tūks­tan­čių.

Aiš­ku, de­kla­ra­vu­sių­jų iš­vy­ki­mą skai­čiaus di­dė­ji­mą ba­lan­dį ga­li­ma sie­ti ir su A. Ku­bi­liaus vy­riau­sy­bės Svei­ka­tos drau­di­mo įsta­ty­me įves­tais Privalomo­jo svei­ka­tos drau­di­mo (PSD) mo­kes­čio skai­čia­vi­mo „ypa­tu­mais“, pa­gal ku­riuos vi­si nuo­la­ti­niai Lie­tu­vos pi­lie­čiai, taip pat iš­vy­ku­sie­ji į ki­tas ša­lis dar­bo ieš­ko­ti, bet iš­vy­ki­mo ne­dek­la­ra­vę, stai­ga ta­po „vals­ty­bės sko­li­nin­kais“ ir tu­rė­jo su­mo­kė­ti pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo įmo­kas.

Continue reading „Kuo gresia emigracija” →

lagaminas 030
Aktualijos

Prieš šimtą ir net daugiau metų suvargę, paniekinti, išsisėmę varguoliai lietuviai, atvykę į JAV, pirmiausia sugrubusių, apdaužytų rankų darbu aprūpindavo šeimas, jei jas turėjo. Tada žvalgydavosi, kaip įsigyti savą bažnyčią, išleisti laikraštį. Bažnyčiai nusižeminę kreipdavosi pas vyskupą sutikimo, krūvelėn dėdavo centus, nikelius, dešimtukus, ilgai rinkdavo, taupydavo juos, ant įsigyto sklypo klijuodavo plytą prie plytos. Pagaliau puldavo ant kelių prieš savo paruoštą altorių, giedodavo lūpomis ir širdimi, nes pačių statyta bažnyčia (tačiau airio vyskupo nuosavybė) būdavo pilna nuolankių tikinčiųjų. Tiesa, aplink sukinėdavosi dr. Jonas Šliupas su sėbrais ir šaipydavosi iš besimeldžiančių.

Continue reading „Keliauninkai į JAV – istorinės padraikos” →

Aktualijos

Gyvendamas Danijos Karalystėje stengiausi suvokti, koks tikrasis danų charakteris. Mandagūs, nuolat besišypsantys, paslaugūs. Tarsi niekur neskubantys, tarsi visiškai ramūs dėl savo ir savo vaikų ateities, tarsi visiškai patenkinti gyvenimu savo šalyje. Nerakinantys laukujų durų. Tokia danų išorė. Tačiau kas slypi po ramybės kauke? Pirmiausia į akis krito besąlygiškas paklusnumas įstatymams. Jeigu ant šaligatvio pažymėtas takelis dviratininkams, tai ant to takelio pėstieji nekelia kojos. Niekad niekada. Jeigu įmetei į pašto dėžutę laikraštį, kurio danas neužsisakė, tai jis, būk tikras, paskambins laikraščių platinimo firmai ir praneš apie klaidą. Būtinai.