Europos Sąjunga

Atsargiai

Europos Komisija pradėjo oficialų tyrimą VFR vyriausybės atžvilgiu, praneša Vokietijos leidinys Der Spiegel.

Aukščiausia Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucija mano, kad „Vokietija, reikalaudama iš ketinančių ten gyventi užsieniečių laikyti vokiečių kalbos egzaminą, pažeidžia Europos teisę“.

„Vokietijos įstatymai, numatantys vieningus vokiečių kalbos mokėjimo reikalavimus absoliučiai visiems asmenims, nepakankamai lankstūs ir neatveria galimybių priimti sprendimą kiekvienu atskiru atveju“, – mano oficialusis Briuselis.

Continue reading „ES nepatenkinta vokiečių kalbos mokėjimo testais užsieniečiams” →

Aktualijos

Perskaičiau Virginijaus Savukyno ir Rimvydo Valatkos interviu su Lechu Valensa – "Lenkų maištininkas ant lietuviško dviračio" (15min.lt, 2013 m. birželio 21 d.). Sunku patikėti, kad šis jau nebejaunas žmogus, Nobelio taikos premijos laureatas, garsiausias pasaulyje elektrikas, Gdanske prieš 33 metus padaręs komunizmui esminį trumpą sujungimą" (taip publikacijoje pristatomas buvęs Lenkijos Respublikos prezidentas) – toks pažangus: "Naikiname sienas, kuriame Europos valstybę. Valstybių interesai tampa antraeiliai. Pirmoje vietoje turėtų būti Europa. Turime tapti Europos patriotais", – sako "Solidarumo" laikų maištininkas.

Aš nesistebiu, kai panašiai kalba koks trisdešimtmetis, sėdintis šiltoje kėdėje kur nors Briuselyje – kitos išeities jis neturi, jeigu nenori prarasti to, ką turi. Bet Lechas Valensa, kurio vardas į istoriją "bus įrašytas kaip žmogaus, kuris baigė šalių padalijimo, karų, revoliucijų epochą ir suteikė šansą…" (taip jis pats apie save)!

Continue reading „Gerai prižiūrėta pievelė ar pelkė?” →

Aktualijos

Tai reiškia tik viena. Tai, kad žodis „demokratija“ šiuolaikiniame pasaulyje yra dekoratyvi sąvoka, kuri iš tiesų slepia visai kitus valdymo principus. Kalbame apie demokratijas, bet tikrumoje tai yra tironijos, bemaž totalitarinės sistemos, kurios save pridengia žodžiu „demokratija“. Demokratijos vardan pasaulyje sugriaunamos valstybės, miestai, fiziškai sunaikinami tūkstančiai žmonių… Taigi – realiai veikia visai kiti principai. Realiai veikiantys personažai nėra demokratiški personažai.

Iš tiesų ir Latvija per šiuos dvidešimt metų tapo kolonizuota.

Atidavėme tai, ką turėjome. Savo resursus. Nuosavybę už užstatą. Žmonės, negalėdami šio užstato išpirkti, išvyko. Tai ne kas kita, kaip kolonizacija. Bet metodas, politika, kaip tai padaryta, man didžiąja dalimi primena primityvias schemas su stiklo karoliukų dovanojimu Polinezijos salų čiabuviams. Tai buvo valstybės sunaikinimo politika.

Taip dienraštyje „Neatkarīgā Rīta Avīze“ publikuotame interviu sako Latvijos kompozitorius ir rašytojas Imantas Kalninis (Imants Kalniņš). 

Continue reading „Imantas Kalninis: „Iš tiesų ir Latvija per tuos 20 metų tapo kolonizuota”” →

Aktualijos

Kaip giliai skendėjo ir tebeskendi tautos atmintyje ir Lietuvos istoriografijos užmarštyje pirmojo lietuvių kunigaikščio vienuolio Vaišvilko ir pirmosios lietuvės krikščionių šventosios Charitinos Lietuvaitės vardai, taip dažnas ir lengvai prisimenamas ne tik Lietuvoje kunigaikščio Daumanto vardas.

Jei visus rimtesnius straipsnius apie Vaišvilką sudaro vos kelios publikacijos, o apie šv. Charitiną Lietuvaitę apskritai nieko neteko rasti Lietuvoje, tai įvairiakalbis sąrašas straipsnių ir straipsnelių apie šv. Daumantą Timotiejų užimtų čia ne vieną dešimtį puslapių.

Viena vertus, tai palengvina šio seniausiosios lietuvių literatūros istorijos poskyrio apie Daumantą rašymą – yra kuo pasiremti, nebūtina pradėti, kaip sakoma, nuo tuščio lapo ir pradinio žinučių rankiojimo iš santūrių istorinių šaltinių ir kitakalbių metraščių bei kronikų.

Continue reading „Šventasis Daumantas Timotiejus († 1299) istorijoje ir literatūroje ( I )” →

Aktualijos

„Žmogui, kilusiam iš Niujorko, sunku Rytų Europoje pasijusti kaip namuose, bet yra būdų – tai ir pašnekesys su Estijos prezidentu Ilvesu“, – taip žurnalistas Michaelis Veissas pradeda interviu, išspausdintą "Foreign Policy".

Toomas Hendrikas Ilvesas užaugo Naujajame Džersyje ir angliškai kalba su lengvu šios valstijos akcentu, paaiškina autorius. „Pasibaigus sovietinei okupacijai T.H.Ilvesas grįžo į savo protėvių žemę prie Baltijos jūros. Jis buvo Estijos ambasadorius JAV, du kartus ministras pirmininkas. Dabar antroji jo prezidentavimo kadencija“, – sakoma straipsnyje.

T.H.Ilvesas daro įspūdį žilstelėjusio valstybės veikėjo – europietiško laisvamanio ir „dar laisvesnio kalbant“ žmogaus. 

Continue reading „Intelektualas iš Talino” →

Aktualijos

Atrodytų, kuo įvairesnė literatūra, tuo geriau, tačiau esame persipykę su vertybių tvarka, pernelyg abejojame aukštųjų ir pačių aukščiausiųjų – pradinių – vertybių galia, o kai nebelieka jokių tvarkų, nuomonių įvairovė ir jų lygiavertiškumas arba bent jų teisė būti kartu sunkiai dera.

Vertinant naujas knygas susitarti dėl bendros pozicijos beveik neįmanoma. Ką gi, galima būtų ir šitaip – gyventi ginčijantis. Su išlyga: neturėtų dėl mūsų nesutarimų gilėti patys lemtingiausi prieštaravimai tarp literatūros ir kitų menų, tarp tautinės literatūros ir tautinės kultūros.

Nesutariant dėl giluminių mūsų nacionalinės literatūros pamatų lengva juos visai užmiršti, pakeisti moderniomis, masiniu būdu gaminamomis pamatų konstrukcijomis. Tada pradeda nykti, nematomai tirpti mūsų tautinė literatūra.

Vietoje jos ima formuotis globali, visų ir niekeno literatūra. Užsimerkiame – "nematome" lietuvių literatūros tapatumo problemos, o vietoje mūsų klasikos randasi daugiaveidė ir daugialypė, lengvai sukonstruojama ir išardoma literatūros "kaip visur" savastis.

Logiška, kad sparčiai mažėja elitinės ir daugėja populiariosios – "masinės" – literatūros.

Continue reading „Šiandienės lietuvių literatūros versmės: amžinos bei išnykstančios” →

Gordijo mazgas

Trykštančio pasitenkinimu savimi Marijo Mončio, stulbinančiai gražbylaus Deivido Kamerono ir blaiviai mąstančios Angelos Merkel kalbos grąžino Europos ateitį į Pasaulio ekonomikos forumo svarstymų centrą.

Žiniasklaida toliau aptarinėja scenarijus Rusijai, „atskleidusius jos pažeidžiamumą“, ir prabėgom stebisi renginio dalyvių išlaidumu – „ir visa tai tam, kad susiskirstytų į kastas, priklausomai nuo jūsų rango etiketės“.

Continue reading „Davosas audrina pasaulį savo idėjomis ir nekuklumu” →

euru-monetos
Aktualijos

Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jos skel­bia, kad maž­daug kas šeš­tas eu­ro­pie­tis pa­ti­ria skur­dą ir so­cia­li­nę at­skir­tį.

Ta­čiau ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos pa­ste­bi, kad re­a­lūs skurs­tan­čių­jų skai­čiai ga­li bū­ti dar di­des­ni.

Jų at­sto­vai net­gi tei­gia, kad pa­gal ne­ly­gy­bės, ku­ri ne­at­sie­ja­ma nuo skur­do, ly­gį da­bar dau­gu­ma vi­suo­me­nių yra grį­žu­sios į daug anks­tes­nius lai­kus – maž­daug 1920-uo­sius. Ki­tų me­tų pra­džio­je Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja (EK) pri­sta­tys So­cia­li­nių in­ves­ti­ci­jų pa­ke­tą, ku­ris, ti­ki­ma­si, pri­si­dės prie skur­do ma­ži­ni­mo. Ta­čiau skur­dui ne­abe­jin­gos ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos ma­no, jog Eu­ro­pa tu­rė­tų im­tis kon­kre­tes­nių prie­mo­nių skur­do pro­ble­moms spręs­ti.

Continue reading „Europoje didėja socialinės nelygybės problema” →

broder_h
Aktualijos

Nobelio taikos premijos suteikimas Europos Sąjungai vokiškus portalus užtvindė publikacijų srautu – beveik trys milijonai straipsnių. Beveik tris milijonus staripsnių yra užfiksavęs „išmanusis“ intenetas. Daugiausia – kritiškai vertinančių tokį Nobelio komiteto sprendimą, vertinančių jį su pašaipa, pykčiu ir net pagieža.

Ypač daug komentarų susilaukė žinomo žurnalisto, rašytojo Henryko M. Broderio publikacijos. Jo straipsnis „ES nesprendžia problemų, ji pati yra problema“, paskelbtas  laikraštyje „Die Welt“ 2012 m. gruodžio 20 d.

Manytume, kad Slaptai.lt skaitytojams bus įdomu susipažinti su vieno talentingiausių Europos publicistų tikrai ne optimistinėmis mintimis apie Europos dabartį ir ateitį.

Continue reading „Kada subyrės Europos Sąjunga?” →

londons
Aktualijos

Nuo 2014 metų Didžioji Britanija planuoja nutraukti savo kooperaciją su Europos Sąjunga teisingumo ir vidaus politikos srityje, rašo Štefani Bolcen portale „Die Welt”.

Tokiu būdu Didžiosios Britanijos vyriausybė įvykdys savo vidaus politikos įsipareigojimus.

Kaip pareiškė Didžiosios Britanijos vidaus reikalų ministrė Tereza Mei, „tokie sprendimai visiškai atitinka nacionalinius interesus“. Nutraukus bendradarbiavimą teks peržiūrėti apie 130-imt Europos Sąjungos įstatymų, liečiančių bendradarbiavimą Interpolo, Eurojusto ir Šengeno informacinės sistemos srityse.

Continue reading „Britai gręžiasi nuo Europos: Didžioji Britanija nebenori dalyvauti ES vidaus politikoje” →

grybauskaite_8-k
Atsargiai

Či­ka­go­je vie­šė­ju­si Lie­tu­vos pre­zi­den­tė D. Gry­baus­kai­tė su­si­ti­ki­me su Ame­ri­kos lie­tu­viais per­spė­jo, kad įtei­si­nus dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę, jos siek­tų ir žmo­nės iš Ry­tų. Pra­ėju­sią sa­vai­tę Pre­zi­den­tė Ame­ri­kos lie­tu­viams sa­kė:

„Bet no­rė­čiau, kad jūs su­pras­tu­mė­te – klau­si­mas yra jaut­rus ne tik dėl to, kad mū­sų Kon­sti­tu­ci­ja ga­na griež­tai ap­ibrėžia, kad tai tu­ri bū­ti iš­im­ti­nis ir re­tas at­ve­jis, taip pat no­rė­čiau pri­min­ti, kad mes po­ten­cia­lių pi­lie­čių tu­ri­me ne tik Ame­ri­ko­je ir Va­ka­ruo­se, bet ir Ry­tuo­se“.

Su­si­ti­ki­me, ku­ris su­reng­tas prieš NATO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mą, D. Gry­baus­kai­tė sa­kė: „Įsta­ty­mo pa­tai­sos, ku­rios bu­vo teik­tos, reiš­kia, kad leng­vai ga­li­ma gau­ti dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę ir tiems, ku­rie gy­ve­na te­ri­to­ri­jo­se, ku­rio­mis mes dar, de­ja, ne­ga­li­me pa­si­ti­kė­ti. At­ver­da­mi du­ris, at­ver­tu­me du­ris vi­siems“. Ji pa­aiš­ki­no, kad bu­vu­si pri­vers­ta ve­tuo­ti įsta­ty­mą dėl dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės, kai ga­vo kon­sti­tu­ci­nės tei­sės eks­per­tų iš­va­das. Sei­mas bu­vo pri­ėmęs nau­jos re­dak­ci­jos Pi­lie­ty­bės įsta­ty­mą, ku­ris lei­do dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę iš­lai­ky­ti emig­ran­tams, ta­pu­siems Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ir NATO ša­lių pi­lie­čiais, ta­čiau Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė jį ve­ta­vo, ar­gu­men­tuo­da­ma prieš­ta­ra­vi­mu Kon­sti­tu­ci­jai.

Continue reading „Dalia Grybauskaitė: „Dviguba pilietybe pasinaudotų ir gyventojai Rytuose”” →

valdemaras_valkiunas_
Politinės intrigos

Šią savaitę Seime bus svarstomas dokumentas, anot jo kūrėjų, turėsiantis būti „pagrindinis planavimo dokumentas, su kuriuo turi būti derinami valstybės planai, programos ir kitos viešosios iniciatyvos“.

Tai yra porą metų rengta Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030”, prie kurios atsiradimo prisidėjo ne tik politikai, bet ir akademikai bei visuomenės atstovai. Tenka pripažinti, kad strategijos idėja – sukurti valstybės raidos viziją, pasiekti politinio sutarimo ir jos laikytis – yra kur kas gražesnė, nei pats strategijos tekstas. Norėčiau tikėti, kad jos rengėjai, o ypač visuomenininkai, moksleiviai, studentai ir profesoriai, teikę jai pasiūlymus, dirbo atsakingai ir galvodami apie valstybės ateitį. Iš tikro liūdna ir pikta pasidaro žinant, kai Seime ši strategija gali būti iškraipyta ir sudarkyta.

Continue reading „Europos reikalų komitetas – valstybingumą griaunantis Briuselio buldozeris” →

luka
Aktualijos

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka per pasitarimą užsienio politikos klausimais sakė, kad jis nėra priešiškas idėjai normalizuoti santykius su Vakarais, bet teigė nepasiduosiantis spaudimui ir šantažui.

„Būtų kontrproduktyvu mums daryti spaudimą ir reikalauti vykdyti jų reikalavimus“, – kalbėjo Baltarusijos prezidentas.

Minsko santykių su ES ir JAV pablogėjimo priežastimi jis nurodė „tą spaudimą ir šantažą, kurį mes matome iš Vakarų Europos valstybių pusės“.

Continue reading „Baltarusijos prezidentas tvirtina nepasiduosiantis “vakariečių spaudimui ir šantažui”” →

pukenis_kaledos
Aktualijos

Vis dažniau pasitaikantys politiniai įvykiai bei kai kurių valstybių NATO narių vyriausybių pavojingi sandėriai ginkluotės bei ekonominėse srityse ir Kremliaus augantys grasinimai kaimyninėms valstybėms, Europos Sąjungos (ES) Parlamento dalies lyderių politinis abejingumas  mažų tautų laisvei, mums kelia nerimą dėl Europos Sąjungos ateities.

Juk negalima užmiršti, kad pavergtos Rytų ir Vidurio Europos tautos savo kančia ir kova sugriovė Sovietų Sąjungą, tuo pačiu išvaduodamos ir Vakarų Europą nuo gresiančios invazijos. Dabar senosios Europos valstybės gali nebeskirti tiek lėšų ginklavimuisi ir kurti bendrą nacionalinę gerovę. Europos tautų jungimasis į ES yra didelis pačių žmonių laimėjimas, įnešantis ekonominį bei politinį stabilumą.

Continue reading „Pavojingi sandėriai ginkluotės bei ekonominėse srityse” →

rusai_kursantai
Atsargiai

Rusijos gyventojų požiūris į JAV pamažu blogėja, agentūrai „Interfax“ pranešė „Levados – Centro” sociologai. Jie šių metų sausio mėnesį apklausė 130-ies miestų ir kaimų gyventojus net 45 – iuose Rusijos regionuose.

Palyginti su 2011-ųjų metų pradžia Rusijos gyventojų, laikančių JAV „agresore, siekiančia kontroliuoti visas pasaulio šalis“, skaičius išaugo nuo 73 proc. iki 76 proc. Tuo pačiu sumažėjo ir skaičius tų, kurie vadina šią šalį “taikos, demokratijos ir tvarkos gynėja”. Sumažėjo nuo 11 proc. iki 7 proc.

Continue reading „Rusijos piliečių požiūris į JAV ir NATO – dar labiau kritiškas” →

tarptautiniu_santykiu_maza
Aktualijos

Pagrindinis praėjusios savaitės akcentas – Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dvidešimtmečio minėjimas. Prasmingas minėjimas. TSMPI nueitas kelias pažymėtas skaitant viešas paskaitas.

Paskaitos – ne bet kokios,  o būtent mums visiems aktualiais klausimais. Viešų paskaitų – ne tiek mažai. Pavyzdžiui, “Lietuvos energetikos politika: ar jau pasiekėme proveržį?”, “Jaunimo vaidmuo Lietuvos politikoje”, “Kodėl reikėtų sugyventi su kaimynais”, “Ar mums dar reikia teisės?”, “Kaip numatyti rinkimų rezultatus”, “Kodėl Europos Sąjunga nežlugs?”. Paskaitų būta ir daugiau, bet paminėjau būtent tas, kuriose teko pačiam dalyvauti.

Continue reading „“Cituoti lektorių minčių negalima”” →

songaila_m
Atsargiai

Lietuvoje kuriasi atvirai Lietuvos valstybingumui priešiška politinė organizacija – Europos federalistų sąjunga Lietuvoje.

Tai net nėra Lietuvos organizacija, o tik Vakarų Europoje dar 1946 susikūrusios ekstremistinės organizacijos filialas. Ši organizacija skelbia karą visoms nacionalinėms valstybėms. Jos statute reiškiamas įsitikinimas, kad „žmonių rasės padalijimas į suverenias valstybes sukelia nesiliaujančias neteisybes, nesantaikas, karus, kančias ir vargus“. Todėl itin stebina, kad tokios organizacijos padalinio Lietuvoje kūrime aktyviai dalyvauja Lietuvos Respublikai prisiekę Lietuvos Respublikos Seimo nariai – Petras Auštrevičius, Egidijus Vareikis, Emanuelis Zingeris.

Continue reading „Veikla Europos federalistų sąjungoje nesuderinama su priesaika Lietuvos Respublikai” →

sarkozy_merkel
Politinės intrigos

Kokios Europos reikia Lietuvai? Šios savaitės pradžioje vaikščiodama gerai pažįstamais Briuselio koridoriais apie tai turėjo mąstyti Dalia Grybauskaitė. Galvoti reikia ir visiems mums.

Ko mes norime iš Europos? Kas mums naudinga, o kas kenkia? Gal tada pagaliau sukursime aiškią valstybės politiką, kaip elgtis permainų krečiamoje Europos Sąjungoje (ES). Pasistengti reikia jau dabar. Mat mažos ir silpnos valstybės vis dar turi neproporcingai didelę galią Europos Sąjungos struktūrose. Taigi mūsų įtaka – ypač kai nesame vieni – gana reikšminga. Reikia tuo naudotis, kol dar turime jėgų. Nes padėtis gali gerokai keistis. Krizė verčia Europą galvoti apie didesnę integraciją. Kiek toli bus einama šiuo keliu, nežino niekas.

Continue reading „Europa be Merkozy” →

maceina_antanas
Aktualijos

Nei trėmė, nei šaudė, nei badu marino…

Nusimetę okupanto priespaudą nesupratome, kokie pavojai tyko veržiantis “į Europą”. Daugelis nesupratome. Kaip drugeliai plasnojome šviesos, ugnies link – ir apsvilome sparnelius. Tie, kurie suprato, pavyzdžiui, intelektualas Romualdas Ozolas, nedžiūgavo, kalbėjo ir rašė apie iškilsiančius pavojus.

Bet mes jų įspėjimų negirdėjome, nepaisėme. Kaip bus gera Europos Sąjungoje! Dabar tą gerovę ir turime. Kitos išeities neturėjome, su tuo sutinka net euroskeptikai; reikėjo “stoti”, bet tuo pačiu reikėjo pasirūpinti ir saugikliais. Kur tau! Į išsvajotą ateitį žiūrėjome pro ružavus akinius – kokie čia dar saugikliai! Viskas ten gerai, gražu, geriau ir gražiau nei namie. Ir jaunimą, mokyklas atidavėme į liberalų, kosmopolitų, komunistinės nomenklatūros rankas. Ir ėmėme mėgdžioti, kopijuoti, plagijuoti išsigimstančią Europą.

Continue reading „Asmuo ir istorija” →

vytautas_visockas
Politinės intrigos

Nelengva susigaudyti, kas šiandien dedasi pasaulyje, iš pirmo žvilgsnio labai atvirame, lengvai pasiekiamame. Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio atvirame. Taip, įvykiai, ypač tragiški, mus pasiekia žaibiškai, taip, juos vertinti, komentuoti galimybės didelės. Nugriuvus geležinei uždangai, keliauk nors į pasaulio kraštą (jeigu gauni bent mažiausią Europos Sąjungoje pensiją arba “didžiausią” bedarbio pašalpą): šiandien pat gali pamatyti, pavyzdžiui, salą Norvegijoje, kur nužudyti dešimtys nekaltų žmonių, ir Oslo aikštėje padėti jų atminimui skirtų gėlių.

Daug sudėtingiau, daug sunkiau suvokti vienų arba kitų įvykių, o juo labiau reiškinių, tendencijų, priežastis, kurios kruopščiai slepiamos. Kodėl norvegas šaltakraujiškai sprogdino ir žudė? Kodėl Lietuvoje kapinėse vartomi kryžiai? Kodėl Vilniuje vis populiaresnis šūkis “Lietuva – lietuviams!”? Kodėl Lietuvos lenkas sako, kad Vilnijoje lietuviai yra atvykėliai? Visi šie faktai turi priežastis, kurias plačiajai visuomenei ne taip paprasta suvokti.

Continue reading „Bedvasio pilietiškumo pelai” →