Tomas Kirchneris ir Frankas Ninguizenas naujame „Süddeutsche Zeitung“ numeryje bando atsakyti į klausimą, kas gi vis dėlto atsitiko rusų opozicionieriui Aleksandrui Dolmatovui, Eduardo Limonovo Nacionalbolševikų partijos nariui, figūruojančiam „Bolotnaja“ byloje.

Aleksandras Dolmatovas nusižudė Olandijoje prieš deportaciją į tėvynę, taip ir negavęs politinio prieglobsčio. Ar 36-rių metų inžinierius, kuris ne kartą buvo sulaikytas už dalyvavimą antivyriausybinėse demonstracijose, suvedė sąskaitas su gyvenimu iš nevilties, ar reikia ieškoti kitų jo mirties priežasčių?

Continue reading „Mirtis deportacijos centre”

Rusijos šnipus, kuriuos sulaikė VFR, norėta iškeisti į CŽV informatorių – buvusį FSB pulkininką Valerijų Michailovą. Jis dabar atlieka 18 metų įkalinimo bausmę Irkutske, rašo “Welt am Sonntag”.

Keitimas buvo numatytas praėjusių metų rudenį. Bet Rusija nesutiko su sandėriu, priduria laikraštis.

Continue reading „Paaiškėjo, į ką Vokietija norėjo iškeisti du Rusijos nelegalus”

Baltijos Valstybinio technikos universiteto (BVTU) „Voenmech“ profesoriai Jevgenijus Afanasjevas ir Sviatoslavas Bobyševas praleis griežto režimo kolonijoje (atitinkamai) 12,5 ir 12 metų.

Tokį nuosprendį paskelbė Peterburgo miesto teismas, pripažinęs J.Afanasjevą kaltu dėl tėvynės išdavystės ir valstybės paslapties išdavimo, o S.Bobyševą – kaltu dėl talkinimo valstybės išdavikui.

Continue reading „Paliko galioti nuosprendį dėl tėvynės išdavimo”

Kaip rašo laikraštis „Kommersant“, RF Konstitucinis teismas (KT) nutarė, kad valstybės slaptieji archyvai, įslaptinti prieš 30 metų ir seniau, gali būti atverti. Taip sakoma nuosprendyje dėl istoriko „Memorial“ centro pirmininko pavaduotojo Nikitos Petrovo skundo.

Nuosprendis buvo priimtas dar 2012 metų lapkričio 22 dieną (dokumento Nr. 2226-0/2012).

Continue reading „KT pripažino, kad Rusijos FSB, neatverdama archyvų, elgiasi neteisingai”

Rusijos Federacinė saugumo tarnyba (FSB) gavo iš Rusijos prezidento mandatą kurti valstybinę kompiuterinių atakų prieš informacinius šalies resursus aptikimo, prevencijos ir padarinių likvidavimo sistemą.

Tai ambicingas uždavinys, ir Federacinė saugumo tarnyba turi pakankamai struktūrų, kad tuo užsiimtų – pavyzdžiui, tokios kaip Informacinio saugumo centras (CIB) ir Ryšių saugumo centras (CBS).

Tačiau neatmetama ir tai, kad Lubianka ne tik kovos su kompiuteriniais įsilaužėliais Rusijos teritorijoje, bet ir gaus priėjimą prie informacijos apie įsilaužėlių atakas visame pasaulyje.

Continue reading „FSB mažina atotrūkį”

usojan_usojan

Vakarų spauda plačiai aprašo kriminalinio autoriteto, žinomo kaip Senis Hasanas, nužudymą Maskvoje.

Leidiniai anglų kalba cituoja Marką Galeottį iš Niujorko universiteto, studijuojantį Rusijos kriminalinį pasaulį: „Aslano Usojano nužudymas gali pakeisti situaciją, ypač kai naudingi kontraktai Olimpiados – 2014 statyboms ir heroino kontrabandos koridoriai iš Afganistano tampa naujais organizuotų nusikalstamų grupuočių varžybų objektais“.

Continue reading „Kas buvo Aslanas Usojanas ir ko laukti po jo nužudymo”

litvinenkos

„Mano vyras buvo nužudytas… Aš noriu teisingumo“, – cituoja Mariną Litvinenką ėmęs iš jos interviu prodiuseris ir rašytojas Piotras Pomerancevas straipsnyje “Newsweek”.

2000-aisiais metais Marina ir jos vyras, buvęs KGB karininkas, paprašė politinio prieglobsčio Londone, kur jis viešai apkaltino Rusijos FSB (Federalinę saugumo tarnybą) organizavus namų sprogdinimą Maskvoje bei reketo ir tarptautinių narkotikų kartelių kontroliavimu, rašo leidinys.

Continue reading „Šokėja ir KGB darbuotojo žmona: „Mano vyras buvo nužudytas, aš noriu teisingumo“”

sutiagin_igor

Igoris Sutiaginas iki šiol saugo aplanką su paslaptimis, kurias neva tai pardavė Amerikos CŽV vadovybei, rašo “Time” korespondentas Simonas Šusteris.

Neseniai S.Šusteris buvo susitikęs su I.Sutiaginu, dabar dirbančiu kariniame analizės centre Londone, ir savo akimis pamatė tą medžiagą.

„Tai daugiausia iškarpos iš laikraščių ir Rusijos karinių žurnalų puslapių kopijos, išblukusios, aptrintos. Dvidešimtojo amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje du amerikiečiai pasamdė jį panašioms iškarpoms rinkti, kad po kruopelytę gautų informacijos apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas. I.Sutiaginas mielai sutiko, nes jo kaip mokslinio bendradarbio alga buvo menkutė. Bet šnipinėjimo manijos, kuri dabar Rusijoje virto valstybės politika, fone to papildomo uždarbio pakako, kad 2004 metais I.Sutiaginas būtų pripažintas esąs kaltas dėl šnipinėjimo“, – rašo autorius, primindamas, kad galų gale I.Sutiaginas kalėjime atsėdėjo ne vienerius metus.

Continue reading „“Šnipų medžioklė” stabdo Rusijos mokslo raidą”

litvinenka_3

Preliminariuose klausymuose Londone Koronierių teisme paskelbta, kad nunuodijimo momentu Aleksandras Litvinenka dirbo MI 6 naudai ir Ispanijos specialiajai tarnybai CNI ir kad Didžiosios Britanijos vyriausybė turi neginčijamų įrodymų, jog Rusija susijusi su jo mirtimi.

Tai „naujas diplomatinis karas“, rašo žiniasklaida. Kremlius pirmą kartą leido suprasti, kad nori tapti „suinteresuota šalimi“ būsimajame tyrime.

Kuo daugiau A.Litvinenkos nunuodijimo smulkmenų išplaukia į paviršių, tuo tamsesnė ir purvinesnė atrodo toji byla, rašo “The Times” redakciniame straipsnyje. Neseniai išankstiniuose klausymuose Koronierių teisme Londone buvo pasakyta: „Sprendžiant iš įrodymų, kuriuos turi Didžiosios Britanijos vyriausybė, už A.Litvinenkos nužudymą atsakomybė tenka Rusijos vyriausybei“. Tokiu būdu, matyt, patvirtintas priešmirtinis A.Litvinenkos pareiškimas.

Continue reading „Polonio pėdsakai veda į Kremlių, bet įmantriu keliu”

putinas-zmona

„Pastaruoju metu Rusijoje išplaukė į paviršių visa virtinė triukšmingų bylų, susijusių su korupcija ir sukčiavimu. Prieš dvi savaites buvo pašalintas iš gynybos ministro posto Anatolijus Serdiukovas, nes jam artimi bendradarbiai atsidūrė skandalo centre: jie neva tai pardavinėjo valstybės turtą, sklypus, paveikslus, brangius papuošalus“.

Taip rašo Frankas Ninguizenas leidinyje “Süddeutsche Zeitung”. Be to, F.Ninguizenas primena, kad FST tikrina, kur yra retų automobilių kolekcija iš Riazanės muziejaus, uždaryto A.Serdiukovo nurodymu.

Continue reading „Klanų kova Rusijoje”

fsb_provokacija

Archangelsko Spalio rajono teisme lapkričio 12 pradedama svarstyti teisių gynėjo, Šiaurės neskaitlingų čiabuvių tautų Pomorų instituto direktoriaus Ivano Mosejevo bylą.

Jį FST įtarė kursčius nacionalinę nesantarvę. Ivanui Mosejevui pateiktas kaltinimas pagal RF BK 282 str. 1 d. Ivanas Mosejevas papasakojo PublicPost, kaip FST įžvelgė jame ekstremistą ir tėvynės išdaviką.

Ivanas Mosejevas, Pomorų asociacijos Archangelsko srities vadovas, pagal Tyrimo komiteto versiją, 2012 metų balandžio 1 d. atsidarė svetainę „Rusijos Šiaurės aidas“ ir po straipsniu „Pomorai Eurazijos pasaulyje“ paliko komentarą, pasirašydamas „Pomorai“, kuriame paniekinančiai apibūdina ir neigiamai emocingai vertina etninę grupę „rusai“.

Continue reading „FST – prieš pamariečių (pomorų) gynėją”

boltat_22222

RF Valstybės Dūma išplėtė “valstybės išdavystės” sąvoką, priimdama naują įstatymo projektą, rašo Michaelis Liudvigas “Frankfurter Allgemeine” puslapiuose. Dabar, kad taptum Tėvynės išdaviku, užtenka kontakto su užsienio organizacija, neva tai „grėsminga Rusijos saugumui“.

Taip pat reikia saugotis nevyriausybinių organizacijų, finansuojamų iš užsienio, ir neapgalvoto žinių, sudarančių valstybės paslaptį, pagarsinimo. „Beje, tos žinios gali tapti tokiomis jau po jų publikavimo“, – perspėja Michaelis Liudvigas.

Continue reading „Rusijos valstybės Dūma priėmė naują įstatymą dėl valstybės išdavystės”

rusrep

Kuo Putinas geresnis už Koržakovą

Plano detalės: plane nenumatyta

Šiaip ar taip, jau dešimtojo dešimtmečio pradžioje ir viduryje buvę organų bendradarbiai ėmė tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti milžiniškas finansines lėšas.

Kodėl gi jie nepasinaudojo jomis, kad, kaip ir prisakė visuotinis numylėtinis Jurijus Andropovas, iškart paimtų valdžią?

Gal kaip tik todėl, kad bijojo tas lėšas prarasti.

Pradžioje „oficiali“ korporacinė versija, išdėstyta generolo Kondaurovo:

Continue reading „Vladimiro Putino – Jurijaus Andropovo planas ( 2 )”

fsb_provokacija

„Rusijos Valstybės Dūma priima naują įstatymą, pagal kurį netrukus kiekvienas Rusijos gyventojas, bendraujantis su užsieniečiais ar užsienio organizacijomis, gali būti apkaltintas valstybės išdavyste, – rašo “Die Welt”  apžvalgininkė Julija Smirnova. – Juk dabar „Tėvynės išdaviku“ galima tapti ne tik perdavus slaptas žinias užsienio valstybėms“.

Kaip praneša žurnalistė, nuo šiol kaltinimą šnipinėjimu ar Tėvynės išdavyste, kurie pagal Rusijos įstatymus baudžiami 20-čia metų kalėjimo, galima „nusipelnyti“, jeigu konsultuoji arba suteiki materialinę, finansinę ir bet kokią „kitokią“ pagalbą užsienio ir tarptautinėms organizacijoms, kurių veikla „grėsminga Rusijos saugumui“.  

Continue reading „Nuo šiol kiekvienas Rusijos gyventojas gali tapti Tėvynės išdaviku”

leonid_razvozajev

Rusijos opozicijos aktyvistas Leonidu Razvozžajevas pareiškė, kad jam tris dienas nedavė nei valgyti, nei į tualetą nueiti.

Ir grasino nužudyto jo vaikus, todėl jis apšmeižė save.

„Tai kaip 1937 metais – rimta“, – sako Georgijus Satarovas. Vladimiras Putinas, žinoma, ne Josifas Stalinas, komentuoja Vakarų žiniasklaida, bet tie, kas nori matyti Rusiją laisvą ir demokratinę, suvokia, kad dabartinė „potvynio banga“ ritasi į priešingą pusę.

Continue reading „Jeigu tikėsime Leonidu Razvozžajevu, “jį pagrobė, kankino ir grasino nužudyti””

v.visockas_slaptai.lt

Kokie bebūtų antrojo turo rezultatai, jaučiuosi triuškinamai pralaimėjęs. Tarsi būčiau bandęs patekti į Seimą ir negavęs nė vieno balso. Nes iš tų, kurie pateko, pateks į Seimą, nieko gero nesitikiu, o tų, į kuriuos dėjau šiokias tokias viltis – Seime nebus ir šį kartą. 2008-ųjų – 2012-ųjų Seime vienas kitas dar buvo, dabar ir tų neliko. Kodėl?

Kodėl susirinkimai Mokslų Akademijos salėje, mitingai prie Seimo, Vyriausybės, Prezidentūros, eitynės Gedimino prospektu ir Laisvės alėja buvo bevaisiai? Tik Garliava šį tą laimėjo. Gal kas išsamiai atsakys į šiuos klausimus, kurie tik iš pirmo žvilgsnio paprasti. Aš bandau atsakyti pats sau, nepretenduodamas į išminčius, kurie viską žino ir viską supranta.

Continue reading „Jaučiuosi triuškinamai pralaimėjęs”

v.visockas_slaptai.lt

Žiemą, pavasarį ir vasarą džiaugiausi, kad Vilniuje, Kaune vyksta susirinkimai salėse, mitingai aikštėse, eitynės gatvėse. Turėjau šiek tiek vilties, kad spalio mėnesį rinkimai į Seimą bus kitokie, tautą iki pražūtingos ribos atvedę partijomis vadinami politiniai ekonominiai klanai negalės jaustis saugiai.

Gal patirsime kažką panašaus į Sąjūdžio laikus, kai į sovietinę Aukščiausiąją Tarybą išrinkome nepriklausomybininkus? Šiandien, likus mėnesiui iki rinkimų, tokios vilties jau beveik nebėra. Oficiali rinkiminė kampanija tik prasideda, o jau aišku, kad mitinguotojai nepasieks bent kiek reikšmingesnės pergalės. Labai toli iki Atkuriamojo Seimo laikų ir laiko, ir politinės situacijos prasme. Kaip buvo tada, taip jau niekada nebus.

Continue reading „Viltis miršta paskutinė”

visockas-gintaras-portretas

Jeigu būčiau verčiamas nurodyti bent vieną teigiamą poslinkį šiandieninėje Lietuvos politikos arenoje, – neturėčiau ką pateikti.

Kur tie gerieji pavyzdžiai?! Iki rinkimų likus vos kelioms savaitėms pagrindiniu politikų užsiėmimu tapo pažadų dalinimas.

Pažadai dalinami televizijos ekranuose, internetiniuose portaluose, laikraščių puslapiuose. Net ir Facebook erdvė jau užversta lietuviškaisiais pažadais.

Kam kreipti dėmesį į tuos kalbėjimus, jei žinome, kad pažadai vis tiek nebus įgyvendinti? Nepamirškime, politikai pasižymi itin lakia fantazija tik tada, kai reikia ieškoti pasiteisinimų, kodėl per ketverius metus jie nesugebėjo realizuoti vieno ar kito uždavinio. 

Continue reading „Kai prarandamas savisaugos instinktas”

kusaite_portretas

Ren­gi­mu­si su­si­sprog­din­ti Če­čė­ni­jo­je kal­ti­na­ma Eg­lė Ku­sai­tė nei­gia esą jos prieš dau­giau nei dve­jus me­tus duo­tus pa­ro­dy­mus, nes ap­klau­sų me­tu prieš ją bu­vo smur­tau­ja­ma.

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas, nag­ri­nė­jan­tis šią by­lą, dar nuo pa­va­sa­rio skel­bia jos pa­ro­dy­mus.

Per vieną Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo po­sė­dį bu­vo pa­vie­šin­ta, kad 2010-ųjų ba­lan­dį mer­gi­na sos­ti­nės tei­sė­jui tei­gė, kad no­ras nu­si­žu­dy­ti jai ki­lo dėl blo­gų san­ty­kių šei­mo­je ir nar­ko­ti­kų var­to­ji­mo. Anot by­los duo­me­nų, tuo me­tu ji taip pat pa­tvir­ti­no ke­ti­nu­si vyk­ti į Mask­vą. E. Ku­sai­tė vėliau teis­me sa­kė, kad ap­klau­sų me­tu ji bu­vo gniuž­do­ma psi­cho­lo­giš­kai, prieš ją bu­vo nau­do­ja­mas fi­zi­nis smur­tas, ji ne­ga­lė­jo tam pa­si­prie­šin­ti, be to, esą prie­var­ta bu­vo vei­kia­ma psi­chot­ro­pi­niais vais­tais.

Continue reading „Toliau persekiojama Eglė Kusaitė, o „FSB Lietuvoje de facto pripažinta mūsų strategine partnere””

g.visockas-portretas

Nūnai Lietuvos televizijos, neišskiriant ir visuomeninio transliuotojo LRT, vis dažniau parodo įdomių laidų istorinėmis temomis. Omenyje pirmiausiai turiu Lietuvos tematiką. Sakykim, “XX amžiaus slaptuosius archyvus”.

Sunku nesutikti, jog tai – pirmasis išsamus lietuviškas istorinės dokumentikos serialas. Be to, turįs keletą itin svarbių privalumų. Jis parengtas išradingai, patraukliai, įtikinamai, naudojant vaidybinius elementus.

Žodžiu, “sukaltas” be nuobodumo, be primityvumo elementų. Kūrėjų išradingumo dėka jis turėtų tapti patraukliu ir mūsų jaunimui. Už serialo pasirodymą viešumoje privalome dėkoti dr. istorikui Arvydui Anušauskui bei TV žurnalistei Gražinai Sviderskytei.

Continue reading „Švediško akibrokšto pasekmės”