Prieš dvejus metus, netrukus po Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofos šalia Smolensko, Lenkijos karinės kontržvalgybos tarnyba (SKW) sudarė su Rusijos FSB slaptą bendradarbiavimo susitarimą, apie tai neinformavusi nei savo šalies VRM, nei gynybos ministerijos, rašo "Die Presse", remdamasi "Rzeczpospolita".

Sutarties turinys neatskleidžiamas, tačiau turima „neoficialios informacijos“, kad SKW leido FSB darbuotojams gana laisvai veikti Lenkijos teritorijoje. Tai sukėlė „nerimą aukščiausiame vyriausybiniame lygmenyje ir parlamento žvalgybos komitete“, sakoma straipsnyje.

Continue reading „Lenkijos žvalgyba „turėjo slaptą susitarimą su Rusijos FSB“”

Šiandien Rusija – slaptosios policijos šalis. Kaip tik prie tokios išvados priėjo savo knygoje „Naujoji dvarininkija. FSB istorijos bruožai“ buvę laikraščio „Izvestija“ žurnalistai Andrejus Soldatovas ir Irina Borogan, rašo Gerhardas Gnaukas Vokietijos leidinyje Die Welt.

Autoriai, nusprendę artimai užsiimti Rusijos specialiųjų tarnybų tematika, pateikia knygoje savą požiūrį į Rusijos slaptųjų tarnybų raidą per pastaruosius 20 metų, praėjusius po Sovietų Sąjungos žlugimo.

Continue reading „Naujoji dvarininkija – „pavojingiausioje pasaulio valstybėje“”

CŽV veteranas, buvęs Nacionalinės žvalgybos tarybos vadovas ir JAV prezidento Ronaldo Reigano specialusis patarėjas Fricas Ermartas (Fritz Ermarth) papasakojo „Amerikos balsui“ rusų kalba apie nepavydėtiną amerikiečio disidento Edvardo Snoudeno, faktiškai rusų pagrobto pakeliui iš Kinijos į Kubą, likimą. Konkrečiai jis pažymėjo: 

„Jie (Edvardas Snoudenas ir Bredlis Meningas) pakirto šventą jų ir Jungtinių Valstijų vyriausybės tarpusavio pasitikėjimą nacionalinio saugumo ir oficialaus slaptumo sferoje. Jie tai padarė sąmoningai, apgalvotai, tyčia, o ne suklydę ar nesuprasdami, ką jie daro. Jie tvirtina, kad tai padarė vardan kažkokių kilnių tikslų – tokių kaip skaidrumas, šlykštaus vyriausybės elgesio atskleidimas ir t. t. Tačiau tai nieko nekeičia. Taip kalba praktiškai visi išdavikai. 

Continue reading „Išgavę paslaptis rusai gali nužudyti Edvardą Snoudeną, suversdami kaltę Amerikai”

Mažytė valstybėlė – Estija, viena iš mažiausių Europoje, gali tapti techniškai pažengusios valstybės modeliu XXI amžiuje, rašo The Wall Street Journal.

Estija, turinti tik 1,29 mln. gyventojų, išgarsėjo kaip pionierė: būtent čia atsirado Skype‘as.

Bet jos aistra technologijoms peržengia aifono priedų kūrimo ribas – technologijos įpintos į patį valstybės audinį.

Continue reading „Estija: pavyzdys techniškai pažengusioms valstybėms”

Kaip 2013-ieji bus įrašyti į mūsų istoriją? Tais metais buvo atstatyti ir pompastiškai atidaryti Valdovų rūmai. Jei būtum patikėjęs saldžiomis atidarymo kalbomis, apkaišytomis visai nevaldoviškomis sentimentaliomis dainomis, turėjai pasijusti devintam tautiniam danguj. Valstybingumo simbolis atstatytas, per amžius niekas jo nebesugriaus, Lietuva pirmininkauja ES.

Gyvenk ir žvenk? Tik kad neišeina. Galai nesueina. Prieš pat Valdovų rūmų atidarymą konservatorius M.Adomėnas paskelbė pokalbį su Vakarų žvalgybininku, kuris tapo kitokį paveikslą.

Vilnius tapo žvalgybų pereinamuoju kiemu, kuriame pirmaisiais smuikais griežia Rusijos šnipai. O Vakarų žvalgybininkai vis mažiau pasitiki Lietuvos kolegomis, nes savo žvalgybą – Valstybės saugumo departamentą – sunaikino didžiausi patriotai konservatoriai, veikdami išvien su „darbiečiais” ir paksininkais bei vis antirusiškesnes kalbas, palyginti su savo valdymo pradžia, rėžianti prezidentė.

Paradoksas? Tik iš pirmo žvilgsnio. Bet ne apie tai. Vilnius tapo tuo, kuo Šaltojo karo metais buvo Austrijos sostinė Viena – šnipų knibždėlynu. Kuriame Lietuva vis labiau lieka viena.

Continue reading „Rimvydas Valatka: Vilnius – kaip pereinamasis Rusijos šnipų kiemas”

Devintajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje Borisas Karpičkovas tarnavo KGB Rygoje, o dešimtojo dešimtmečio pabaigoje savo saugumo sumetimais pabėgo į Didžiąją Britaniją, pasakoja "The Guardian" korespondentas Lucas Hardingas.

Autorius praneša, kad susitarė pasimatyti su Borisu Karpičkovu "idealioje susitikimams su KGB šnipais vietoje" – prie Marble Arch triumfo arkos Londono centre. Žurnalistas iš tolo atpažino pašnekovą: „Kaulėtas, liesas, išblyškęs, su lengvu nerimo šešėliu veide – žmogus, kurio profesinė karjera klostėsi šnipų pasaulio prieblandoje“.

B.Karpičkovas gimė Latvijoje 1959 metais, dirbo inžinieriumi, 1984 metais įstojo į KGB mokyklą Minske. Buvo pasiųstas į KGB antrąją valdybą – kontržvalgybos – Rygoje. Jis išsitarnavo iki majoro laipsnio.

Žlugus SSSR, B.Karpičkovas liko Latvijoje, pradėjo dirbti žvalgybos tarnyboje. „Tačiau jis slapta toliau tiekė informaciją KGB, pakeitusiai pavadinimą į FST (Federalinė saugumo tarnyba). Trejus metus jis buvo klasikinis dvigubas agentas.

Continue reading „Įžūlios KGB agento operacijos Rygoje ir Londone”

Naujoji Lietuvos užsienio politika

Šių metų Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitoje ir po jos sekusiame prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime pirmą kartą nedviprasmiškai kaip viena didžiausių grėsmių Lietuvos saugumui ir nedraugiška valstybė įvardijama Rusija, ardomasis jos žvalgybos ir saugumo  tarnybų darbas.

Dar prieš tai matėme gana griežtą ambasadoriaus Maskvoje Renato Norkaus interviu Rusijos žinių agentūrai „Interfax“ 2013 m. gegužės 30 d.

„Sovietinės okupacijos žalos atlyginimo klausimas lieka dvišalėje Lietuvos ir Rusijos darbotvarkėje“ – sakė R. Norkus, nors dar balandį Rusijos ambasadorius Vilniuje Vladimiras Čchikvadzė buvo pareiškęs, kad klausimą dėl reikalavimų atlyginti sovietinės okupacijos padarytą žalą Maskva laiko uždarytu visiems laikams.

Paklaustas, ar ES pirmininkausiantis Vilnius parems Maskvos siekį pasirašyti bevizio režimo sutartį su ES, tiesiog nurodė sunkumus, kurie kiltų bevizio režimo atveju. Išvertus iš diplomatinės kalbos, pasakė „pošli von“.

Continue reading „Prašviesėjo”

Šiandien puiki proga prisiminti maždaug dvidešimties metų senumo istoriją, kurios liudininku tapau, dirbdamas žurnalistu tuometinėje generolo Džoharo Dudajevo valdomoje Čečėnijoje.

Taigi 1994-ųjų vasaros pabaigoje beveik nebeliko vilčių, jog Kremlius su nepriklausomybę paskelbusiu Groznu tęs derybas naudodamas taikias priemones. Tačiau ilgėliau pagyvenus nepriklausomybės idėjomis susižavėjusioje Čečėnijos sostinėje buvo akivaizdu, jog rusiškų ultimatumų čečėnai neišsigąs, ir jeigu nebus kitos išeities, tikrai ginsis. Ginsis atkakliai, narsiai, pasiaukojančiai.

Tuomet Grozne tvyrojusios nuotaikos buvo ypatingos: visi suprato, jog karas – neišvengiamas. Bet karo niekas nebijojo. Atrodė, kad čečėnus labiausiai kamavo neapibrėžtumas: karas ar taika? Jie lyg ir nebijojo pačio blogiausio varianto. Juos  labiausiai vargino tebesitęsianti nežinomybė, kaip pakryps tai nutrūkstančios, tai vėl atnaujinamos Kremliaus – Grozno derybos.

Continue reading „Nejaugi Vilnius tėra Maskvos priemiestis?”

Jei tik būtų mano valia, ypatingai daug dėmesio nūnai neskirčiau renginiams, analizuojantiems išties įspūdingą mūsų Atgimimo pradžią – šimtatūkstantinius mitingus Vingio parke, Sąjūdį, Baltijos kelią ar pergalę gūdžią Sausio 13-osios naktį. Tokia pozicija galbūt kai kam pasirodys net šventvagiška. Juk anuomet tikrai buvome drąsūs, vieningi, išmintingi. Šito neatimsi, neišbrauksi, nepaneigsi.

Ir vis dėlto per dažnai mėgautis anų dienų didybe nederėtų. Man regis, kad tie, kurie nesiliauja pasakoję, kaip pasiaukojančiai saugojo tuometinę Aukščiausiąją Tarybą ar tvirtai susikibę rankomis stovėjo Baltijos kelyje, tiesiog bijo galvoti apie niūrią dabartį ir miglotą ateitį.

Žinoma, maloniau mėgautis gražia praeitimi, nei atvirai žvelgti į šiandienines klaidas. Be abejo, lengviau prisiminti, kokie šaunūs buvome Atgimimo, Sąjūdžio dienomis, nei prisipažinti, kad, prabėgus dviems dešimtmečiams, nebežinome, ko griebtis, siekdami sušvelninti globalizacijos, asimiliacijos ir emigracijos pasekmes.

Continue reading „Kai trūksta drąsos ir ryžto imtis didelių darbų”

Pateikiame LR pilietės Eglės Kusaitės gynėjo advokato Kęstučio STUNGIO baigiamosios kalbos santrauką, įteiktą teisėjų kolegijai Vilniaus apygardos teisme (pirmininkė Virginija Švedienė, Jūratė Damanskienė, Artūras Pažarskis) 2013 m. gegužės 30 d. byloje, kurioje E. Kusaitė kaltinama įvykdžiusi teroro aktą nežinia kada susisprogdindama neidentifikuotoje Rusijos karinėje bazėje kažkur Šiaurės Kaukaze pagal LR BK 250 straipsnį „Teroro aktas“.

Nors E. Kusaitė po susisprogdinimo liko gyva, bet taip, prokuroro kaltintojo įsitikinimu, atsitiko dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių, nes jos nusikaltimas buvo užkardytas Kaune, neleidus jai vykti į Rusijos Federaciją draugų kvietimu. Kaltinimas jai pateiktas, kaip susprogdinusiai karinę bazę – strateginį Rusijos Federacijos objektą su nežinia kokiu skaičiumi tame nežinomame objekte buvusių žmonių.

Vilniaus apygardos teismas pripažino ją kalta iš esmės, nepasisakydamas dėl esminių merginos gynėjo advokato dr. Kęstučio Stungio argumentų.

Ši byla gali būti įdomi mūsų skaitytojams, kaip neturinti precedento Lietuvos istorijoje, kai Lietuvos pilietis savo Tėvynėje gali būti nuteistas už dalyvavimą ginkluotuose, ne kriminalinio pobūdžio, konfliktuose užsienio šalyse, realizuodamas savo teisę ginti JTO deklaruojamą tautų teisę į apsisprendimą. Taip pat skaitytoją gali sudominti advokato K. Stungio požiūris į Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos slaptųjų tarnybų ir jų slaptųjų liudininkų vaidmenį šioje byloje.  

Continue reading „Advokato Kęstučio STUNGIO baigiamosios kalbos santrauka Eglės KUSAITĖS baudžiamojoje byloje”

Vakarų žiniasklaida atkreipia dėmesį į komiškąjį amerikiečių agento sulaikymo aspektą: „Perukai ir kompasas? Jūs rimtai?“

Buvęs CŽV bendradarbis teisinasi: „Jei tu po ranka neturi maskavimosi padėjėjo, tai ir atrodysi kaip kvaištelėjęs netradicinės orientacijos mokslininkas“.

Ekspertų nuomone, Rajeno Kristoferio Foglio areštas reikalavo Vladimiro Putino pritarimo ir turėjo parodyti: Amerikos ir Rusijos bendradarbiavimas, kaip ir anksčiau, turi ribas.

Rusijos valdžia išsiuntė šnipinėjimu apkaltintą amerikietį, praneša "The Wall Street Journal", vertindamas skandalą kaip „potencialų naują smūgį neseniems JAV bandymams atstatyti santykius su Maskva“.

Continue reading „Dar sykį apie Rajeno Kristoferio Foglio areštą”

FST – tai KGB SSRS tęsėja, persivadinusi Rusijos Federacijos Federaline saugumo tarnyba. Žodis „sindromas“ kilęs iš senosios graikų kalbos ir reiškia „bėgti kartu“.

Š. m. kovo 7 dieną Vilniaus apygardos rytiniame teismo posėdyje teroru kaltinamos Eglės Kusaitės gynėjas advokatas Kęstutis Stungys pasakė savo baigiamąją kalbą ir susilaukė kaltintojo prokuroro Mindaugo Dūdos pastabų.

K. Stungys trumpai priminė ilgametę oficialią  Lietuvos vadovų ir pareigūnų politiką Čečėnijos nacionalinio išsivadavimo klausimu: nesikišti į Rusijos vidaus ginkluotą konfliktą, gerbti Rusijos suverenumą ir teritorinį vientisumą, gerbiant ir Jungtinių Tautų deklaruojamą tautų teisę į apsisprendimą.

Rusijai tokia oficiali Lietuvos pozicija priimtina. Nesiunčia Rusija protesto notų toms šalims, kurių laisvi piliečiai, suprantama, ne savo vyriausybių siųsti, kariauja Šiaurės Kaukaze su Rusijos federaline kariuomene. Nereikalauja į Tėvynę sugrįžusių ar į Europos Sąjungą patekusių tokių piliečių teisti juos. Juokingai atrodytų.

Continue reading „Apie KGB-FST sindromą VSD ir prokuratūroje”

Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga (LLKS) savo ataskaitiniame susirinkime 2013 m. balandžio 6 d. priėmė rezoliuciją "Kas įgaliojo Lietuvos VSD ir Generalinę prokuratūrą įsijungti į karą Čečėnijoje Rusijos pusėje ir dirbtinai formuoti Lietuvos užsienio politiką?", kurią išsiuntė Prezidentei, Seimo pirmininkui ir Generaliniam prokurorui. Štai ji:

Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga (LLKS), kovojusi prieš vokišką ir sovietinę okupacijas, palaikanti visas išsilaisvinančias nuo okupacijų tautas, solidarizuojasi su Čečėnijos laisvės kova, palaiko čečėnų tautos siekius, priešinasi bet kokiam trukdymui minimoje kovoje.

Sukurpta Lietuvos pilietei E. Kusaitei byla, kaltinant ją ketinimu įvykdyti teroristinį aktą prieš Rusijos ar jos statytinės valdžios Čečėnijoje karinę struktūrą, yra kolaboravimo su Lietuvai nedraugiška šalimi bei išdavystės čečėnų tautos laisvės siekiui aktas.

Continue reading „Parodykite pasaulyje valstybę, kuri savo pilietį sutraiškė Rusijos FSB rankomis?”

litvinenka_3

Preliminariuose klausymuose Londone Koronierių teisme paskelbta, kad nunuodijimo momentu Aleksandras Litvinenka dirbo MI 6 naudai ir Ispanijos specialiajai tarnybai CNI ir kad Didžiosios Britanijos vyriausybė turi neginčijamų įrodymų, jog Rusija susijusi su jo mirtimi.

Tai „naujas diplomatinis karas“, rašo žiniasklaida. Kremlius pirmą kartą leido suprasti, kad nori tapti „suinteresuota šalimi“ būsimajame tyrime.

Kuo daugiau A.Litvinenkos nunuodijimo smulkmenų išplaukia į paviršių, tuo tamsesnė ir purvinesnė atrodo toji byla, rašo “The Times” redakciniame straipsnyje. Neseniai išankstiniuose klausymuose Koronierių teisme Londone buvo pasakyta: „Sprendžiant iš įrodymų, kuriuos turi Didžiosios Britanijos vyriausybė, už A.Litvinenkos nužudymą atsakomybė tenka Rusijos vyriausybei“. Tokiu būdu, matyt, patvirtintas priešmirtinis A.Litvinenkos pareiškimas.

Continue reading „Polonio pėdsakai veda į Kremlių, bet įmantriu keliu”

putinas-zmona

„Pastaruoju metu Rusijoje išplaukė į paviršių visa virtinė triukšmingų bylų, susijusių su korupcija ir sukčiavimu. Prieš dvi savaites buvo pašalintas iš gynybos ministro posto Anatolijus Serdiukovas, nes jam artimi bendradarbiai atsidūrė skandalo centre: jie neva tai pardavinėjo valstybės turtą, sklypus, paveikslus, brangius papuošalus“.

Taip rašo Frankas Ninguizenas leidinyje “Süddeutsche Zeitung”. Be to, F.Ninguizenas primena, kad FST tikrina, kur yra retų automobilių kolekcija iš Riazanės muziejaus, uždaryto A.Serdiukovo nurodymu.

Continue reading „Klanų kova Rusijoje”

fsb_provokacija

Archangelsko Spalio rajono teisme lapkričio 12 pradedama svarstyti teisių gynėjo, Šiaurės neskaitlingų čiabuvių tautų Pomorų instituto direktoriaus Ivano Mosejevo bylą.

Jį FST įtarė kursčius nacionalinę nesantarvę. Ivanui Mosejevui pateiktas kaltinimas pagal RF BK 282 str. 1 d. Ivanas Mosejevas papasakojo PublicPost, kaip FST įžvelgė jame ekstremistą ir tėvynės išdaviką.

Ivanas Mosejevas, Pomorų asociacijos Archangelsko srities vadovas, pagal Tyrimo komiteto versiją, 2012 metų balandžio 1 d. atsidarė svetainę „Rusijos Šiaurės aidas“ ir po straipsniu „Pomorai Eurazijos pasaulyje“ paliko komentarą, pasirašydamas „Pomorai“, kuriame paniekinančiai apibūdina ir neigiamai emocingai vertina etninę grupę „rusai“.

Continue reading „FST – prieš pamariečių (pomorų) gynėją”

ypatinga_tvarkele

Papasakosiu apie sandėrį su tardymu ir bendradarbiavimą, tai yra apie Ypatingąją Tvarką.

Seniai, labai seniai, kai aš tik pradėjau spraustis į dabar visiems aiškią teisminę netvarką, aš sutikau dvi nuostabias merginas. Seseris.

Jos sėdėjo kalėjime, Maskvoje, Pečatnikuose. Abi jaunos, gražios, išsilavinusios, vyresnioji buvo laisvėje palikusi vaikelį (be tėvo). Tėvai gyveno Ukrainoje (kol merginos sėdėjo, jie mirė). Merginos turėjo turizmo firmą, jų stogas buvo mentai.

Merginos su mentais susikivirčijo, ir jie jas pasodino. Merginos išsyk pasirinko „ypatingąją tvarką“. Joms davė daug – jau neatmenu, kiek, tik viena išsėdėjo uždarame kalėjime daugiau kaip ketverius metus, o antroji daugiau kaip penkerius.

Continue reading „Ypatingoji Tvarka”

boltat_22222

RF Valstybės Dūma išplėtė “valstybės išdavystės” sąvoką, priimdama naują įstatymo projektą, rašo Michaelis Liudvigas “Frankfurter Allgemeine” puslapiuose. Dabar, kad taptum Tėvynės išdaviku, užtenka kontakto su užsienio organizacija, neva tai „grėsminga Rusijos saugumui“.

Taip pat reikia saugotis nevyriausybinių organizacijų, finansuojamų iš užsienio, ir neapgalvoto žinių, sudarančių valstybės paslaptį, pagarsinimo. „Beje, tos žinios gali tapti tokiomis jau po jų publikavimo“, – perspėja Michaelis Liudvigas.

Continue reading „Rusijos valstybės Dūma priėmė naują įstatymą dėl valstybės išdavystės”

fsb_provokacija

„Rusijos Valstybės Dūma priima naują įstatymą, pagal kurį netrukus kiekvienas Rusijos gyventojas, bendraujantis su užsieniečiais ar užsienio organizacijomis, gali būti apkaltintas valstybės išdavyste, – rašo “Die Welt”  apžvalgininkė Julija Smirnova. – Juk dabar „Tėvynės išdaviku“ galima tapti ne tik perdavus slaptas žinias užsienio valstybėms“.

Kaip praneša žurnalistė, nuo šiol kaltinimą šnipinėjimu ar Tėvynės išdavyste, kurie pagal Rusijos įstatymus baudžiami 20-čia metų kalėjimo, galima „nusipelnyti“, jeigu konsultuoji arba suteiki materialinę, finansinę ir bet kokią „kitokią“ pagalbą užsienio ir tarptautinėms organizacijoms, kurių veikla „grėsminga Rusijos saugumui“.  

Continue reading „Nuo šiol kiekvienas Rusijos gyventojas gali tapti Tėvynės išdaviku”

leonid_razvozajev

Rusijos opozicijos aktyvistas Leonidu Razvozžajevas pareiškė, kad jam tris dienas nedavė nei valgyti, nei į tualetą nueiti.

Ir grasino nužudyto jo vaikus, todėl jis apšmeižė save.

„Tai kaip 1937 metais – rimta“, – sako Georgijus Satarovas. Vladimiras Putinas, žinoma, ne Josifas Stalinas, komentuoja Vakarų žiniasklaida, bet tie, kas nori matyti Rusiją laisvą ir demokratinę, suvokia, kad dabartinė „potvynio banga“ ritasi į priešingą pusę.

Continue reading „Jeigu tikėsime Leonidu Razvozžajevu, “jį pagrobė, kankino ir grasino nužudyti””