GRU

Politinės intrigos

Taip, Rusijos slaptosios tarnybos trina iš džiaugsmo rankomis. Ne tik ploja katučių, bet ir tyčiojasi iš mūsų.

Agresyvusis Kremlius negali nedžiūgauti, negali nesišaipyti, nes mes, lietuviai, ir vėl griebėmės ne tų darbų, kurių reikėtų imtis.

Lietuvos Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyrius pranešė, jog birželio 23-iąją Lietuvos Temidei vertinti perduotas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento kontroliuotas bei Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos atliktas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir valstybės paslapties atskleidimo.

Žvelgiant iš šalies, skamba solidžiai. Bet pirmiausiai įsigilinkime, kas gi ten rašoma.

Continue reading „Rusijos slaptosios tarnybos ir vėl džiaugiasi” →

Atsargiai

Šiandien aiškėja, kad liūdnai pagarsėjęs Edvardas Snoudenas taps Laisvojo universiteto Berlyne garbės nariu. O Vokietijos parlamentas intensyviai tiria E.Snoudeno išdavysčių dėka viešojoje erdvėje atsidūrusius dokumentus.

Taigi specialioji Bundestago komisija pradeda smulkiai ir nuodugniai analizuoti JAV slaptųjų tarnybų veiklos (omenyje turima Nacionalinio saugumo agentūra NSA) Vokietijos teritorijoje ypatumus. Vokiškosios komisijos vadovybė mano, jog amerikietiškosios slaptosios tarnybos NSA veikla – milžiniška, daugialypė. Visų detalių greitai ir lengvai neištirsi. Prireiks daug laiko ir jėgų.

Continue reading „Atsargiai – vokiškas idiotizmas arba vokiška išdavystė” →

Žvalgyba

(Iš žvalgybos enciklopedijos)

1963-aisiais metais Didžiojoje Britanijoje kilo rimtas skandalas, į kurį norom nenorom įsipainiojo patys aukščiausi britų politikai ir kariniai veikėjai. Ginčų objektu tapo žavi striptizo šokėja Kristina Kiler.

Triukšmas dėl jos vaidmens žvalgybinėje istorijoje, kurioje buvo paminėta ir sovietų diplomato Jevgenijaus Ivanovo pavarė, įsiplieskė atsitiktinai. Tiesiog vieną vakarą naktiniame bare, stebėdami Kristinos šokį, susimušė du indai. Indai vienas kitą pliekė taip smarkiai, kad teko iškviesti policiją. Po šio nesusipratimo vienas indas buvo teisiamas už viešosios tvarkos pažeidimus ir chuliganizmą.

Continue reading „Didžiausi nemalonumai – dėl žaviosios striptizo šokėjos” →

Aktualijos

Vakar, gegužės 19 d. rytą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo kariams iš karinių pratybų prie Ukrainos sienos Rostovo, Belgorodo ir Briansko srityse sugrįžti į pastovios dislokacijos vietas, pranešė Kremliaus spaudos tarnyba.

Pasak jos, V. Putinas pasveikino pirmuosius ryšius tarp centrinės Ukrainos valdžios ir šalies federalizacijos rėmėjų, matyt, turėdamas omeny politikų ir visuomenės veikėjų pokalbius „prie apskritojo stalo“, kuriuose buvo bandoma išsiaiškinti kam, su kuo ir ką reikėtų kalbėti, siekiant sugrąžinti gyvenimą „maištaujančiuose“ regionuose  į taikias vėžes.

Jis pasiūlė visas problemas spręsti taikaus dialogo būdu. Prieš tai Sočyje buvo susirinkusi Rusijos saugumo taryba apsvarstyti padėtį Ukrainoje.

Continue reading „Putinas pateko į spąstus” →

Aktualijos

Iš to, kas vyksta Rusijoje prie Ukrainos sienų ir Ukrainos rytuose bei pietuose iki pastarųjų įvykių galima buvo susidaryti įspūdį, kad Rusija tiesiog žaidžia su Ukraina, kaip katė su pele, sėkmingai stiprindama gyventojų nepasitenkinimą centrine valdžia ir sudarydama sąlygas antivalstybiniam perversmui pačiame Kijeve.

Iš vienos pusės tai – nuolatinis Rusijos kariuomenės jėgos demonstravimas prie Ukrainos valstybinės sienos per visą jos perimetrą (štai tuoj tuoj įsiveršime), įžūlūs Rusijos diversantų ir juos remiančių vietinių teroristų ginkluoti išpuoliai prieš ukrainiečių garnizonus rytuose ir pietuose, nebaudžiamas valdžios įstaigų ir gyventojų  terorizavimas, neretai besibaigiantis pastarųjų mirtimi. Oficialioji Rusijos propaganda pastoviai kalba apie prorusiškų jėgų Ukrainoje stiprėjimą.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Rusija prieš Ukrainą. Kam palankus laikas?” →

Aktualijos

Jei tektų įvardinti svarbiausią pastarųjų dienų žinią, aktualijų portalas Slaptai.lt pasirinktų Lietuvos karinės žvalgybos ataskaitą. Kas šiandien, besiliejant kraujui Ukrainoje, gali būti aktualiau nei KAM Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vadovybės prognozės? „Antrukų“ vadovybę būtina pagirti, kad nubrėžė „šiokias tokias gaires“, leidžiančias bent jau orientuotis, kokia nūnai padėtis – „prastoka ar labai bloga“.

Karinės žvalgybos ataskaita

Beje, atidžiai perskaičius ir pačią ataskaitą, ir mūsų spaudoje pasirodžiusius ekspertų komentarus, akivazdu, jog perspektyvos nėra džiugios. Tikimybė, jog Rusija užpuls Lietuvą, „išlieka maža“. Bet vis dėlto tokia tikimybė egzistuoja. O tai, kad agresyvūs Kremliaus veiksmai Ukrainoje turi neigiamą įtaką visam Lietuvos saugumui, – taip pat niekam nekelia abejonių.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Apie smulkmenas, kurios iš tiesų nėra smulkmenos” →

Aktualijos

JAV valstybės sekretorius Džonas Keris uždarame posėdyje Vašingtone pareiškė, kad jiems žinoma, jog Maskva turi ypatingai gausų būrį agentų, sėkmingai veikiančių Rytų Ukrainoje. JAV slaptosioms tarnyboms pavyko užfiksuoti kai kuriuos Ukrainos rytuose veikiančių agentų tiesioginius pokalbius su Maskva.

„The Daily Beast“ rašo, jog Amerikos slaptosioms tarnyboms visiškai aišku: Rytų Ukrainoje destabilizuoti padėtį siekiantys asmenys palaiko tiesioginį ryšį su Kremliumi. Aišku ir tai, kad įsakymai, kaip ir kada kelti sumaištį Rytų Ukrainoje, atkeliauja iš Rusijos sostinės.

Continue reading „Ukrainoje veikiančių GRU karininkų pavardės žinomos” →

Žvalgyba

Ukrainos žiniasklaida praneša, jog šalyje sulaikyti trys Rusijos GRU karininkai. Ukrainos slaptosios tarnybos mano, jog šalyje veikia ne mažiau šimto Rusijos karinės žvalgybos specialistų, kurstančių neramumus Rytų Ukrainoje.

Tokie Ukrainos slaptosios tarnybos SBU vadovo Valentino Nalivaičenkos duomenys.

Šis pranešimas pasirodė viešumoje po to, kai pranešta, jog Rytų Ukrainoje buvo apšaudytas Ukrainos karinis lėktuvas, o Amerikos žurnalistą Saimoną Ostrovskį sulaikė Donecko separatistai.

Continue reading „Sulaikyti trys Rusijos karinės žvalgybos karininkai” →

Politinės intrigos

Švonderiai

Švonderis – talentingo Rusijos režisieriaus Vladimiro Bortko sukurto filmo „Šuns širdis“ pagal kijeviečio Michailo Bulgakovo to paties pavadinimo romaną personažas, kurį perprasti negalėtų, o gal ir nenorėtų, nei britas nei prancūzas. Bet ukrainiečiui ir lietuviui viskas aišku.

Po Lenino gaujos perversmo Sankt Peterburge Rusiją pradėjo valdyti švonderiai.

Rusijos imperijos carų ir jų giminių aplinkoje jų iki tol niekada nebuvo, atvirkščiai, jų teisės imperijoje buvo suvaržytos.

Continue reading „Branduolinė švonderių „self-made men“ valstybė ir Ukraina” →

Aktualijos

Tikriausiai jau girdėjome, jog laikraščiai The Guardian ir The Washington Post pelnė Pulitcerio premiją už JAV slaptosios tarnybos NSA demaskavimus.

Tik pamanyk: The Guardian ir The Washington Post gavo aukščiausią JAV žurnalistikos premiją! Pulitcerio premija skirta leidiniams, nominuotiems „už tarnavimą visuomenei“, o konkrečiai – už publikacijas, pagrįstas Amerikos slaptųjų tarnybų darbuotojo Edvardo Snoudeno išdavystės dėka!

JAV valstybės paslaptys šį sykį tikrai plačiai išgarsintos. Paskutinį kartą JAV paslaptys į paviršių tokiais milžiniškais mastais iškilo tik 1971-aisiais. Tuomet Amerikos visuomenė sužinojo apie vadinamuosius „Pentagono popierius“, atskleidžiančius Vietnamo karo ypatumus. Po to Amerikos slaptosios tarnybos nepatyrė didesnių informacijos nutekėjimų iki Rusijon pasprukusio E.Snoudeno kiaulystės.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Ironiškas žvilgsnis į Pulitcerio premijos laureatus” →

Politinės intrigos

Andrėjaus Ilarionovo (Андрей Илларионов) mūsų skaitytojams pristatyti nereikia. Andrėjus Ilarionovas – buvęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas. Todėl šio mokslininko pastabos – svarbios. Jis asmeniškai pažįsta V.Putiną. Jis gali paaiškinti Vakarams nesuprantamą V.Putino logiką. Jis gali numatyti būsimus Kremliaus diktatorius žingsnius.

Šiandien A.Ilarionovas dirba Amerikos Kato institute. Mokslininkas, ekonomikos ekspertas, Kremliaus intrigų žinovas itin kritiškai vertina balandžio 17-ąją įvykusį Ženevos susitikimą dėl Ukrainos ir Rusijos priešpriešos sureguliavimo.

Continue reading „Andrėjus Ilarionovas: „Ženevos susitarimas – tai 2014-ųjų Miunchenas“” →

Politinės intrigos

„Atsakymas į klausimą, kas bus su olimpine infrastruktūra Sočyje, įgyja vis pikantiškesnes formas“, – rašo Die Presse. Laikraščio duomenimis, gyvenamojo fondo apartamentų, kuriuose per Olimpiadą buvo įsikūrę sportininkai ir valdininkai, pardavimas jau startavo, rašo Eduardas Štaineris.

Pasak jo, „pikantiška“ tai, kad dalis butų atiteks „Rusijos specialiųjų tarnybų ir armijos bendradarbiams“.

O nusipirkti juos, kai kuriais duomenimis, gali tik žmonės, įtraukti į slaptus, uždarus sąrašus.

Continue reading „Butai Sočyje – slaptųjų tarnybų agentams” →

Žvalgyba

Semas Karas – Kanados komunistų partijos sekretorius nuo 1937 metų, aktyviai dalyvavęs sovietų išorės žvalgybos šnipinėjimo operacijose. Jį demaskavo sovietų karinės žvalgybos – GRU – bendradarbis Igoris Guzenka, dirbęs SSSR ambasados Otavoje šifruotoju ir pabėgęs į Vakarus 1945 metų rugsėjį.

S.Carras (tikroji pavardė – Šamilis Koganas) gimė Ukrainoje ir emigravo su tėvais į Kanadą 1924 metų rugpjūtį. Susirado darbą fermoje. Po metų įstojo į jaunimo komunistinę lygą. Maždaug 1929–1931 metais mokėsi Sovietų Sąjungoje, neabejotina, kad išėjo specialų šnipinėjimo parengimą.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: GRU agentas, pravarde „Frenkas”” →

Žvalgyba

Staigus valstybės lyderių pasikeitimas devintojo dešimtmečio pradžioje visiškai nepaveikė sovietų žvalgybos aktyvumo. Amerikiečių žurnalisto Nikolaso S Daniloffo areštas 1986 metų rugpjūtį buvo klasikinis KGB provokacijos pavyzdys (akcija buvo atlikta kaip atsakymas į tai, kad FTB suėmė sovietų šnipą Genadijų Zacharovą, kuris dirbo prisidengdamas sovietų legalių šnipų lizdo – JTO – bendradarbio statusu).

Po to, kai Daniloffo–Zacharovo incidentas buvo sureguliuotas, Michailas Gorbačiovas, pradėjęs sovietų valstybinės mašinos reformą viešumo(glasnost) ir pertvarkos (nauji ekonomikos modeliai ir ūkvedybos mechanizmai) pagalba, susitiko Reikjavike, Islandijoje, su JAV prezidentu Ronaldu Reiganu.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: šnipinėjimas glasnost laikotarpiu” →

Žvalgyba

Brunas Pontekorvas (Bruno Pontecorvo, 1913 – 1993) – italų mokslininkas fizikas, įtartas šnipinėjimu Sovietų Sąjungos naudai. Beje, sovietų šnipo Klauso Fukso (Klaus Fuchs) kolega. Brunas Pontekorvas 1950 metų spalį negrįžo iš kelionės po Europą (po kurios jis turėjo vykti į Angliją), o iškeliavo į SSSR.

B.Pontekorvas mokėsi Pizos, o paskui Romos universitete (pastarajame jis 1934 metais tapo fizikos garbės daktaru). Baigęs mokslus jis pradėjo dirbti laboratorijoje, kuriai vadovavo profesoriai Edoardas Amaldis ir Enrikas Fermis. 1936 metais B.Pontekorvo nuvyko į Paryžių ir pradėjo dirbti pas komunistą Frederiką Žolio Kiuri. Ten jis susipažino su švede Mariana Nordblium, kurią vedė 1940 metais. O kai Prancūziją okupavo Vokietijos kariuomenė, sutuoktiniai išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas.

1943 metais B.Pontekorvą pakvietė dirbti Anglijos ir Kanados atominis centras Chok Rivere Ontario valstijoje Kanadoje. Ten jis išbuvo šešerius metus. 

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: italų mokslininko fiziko Bruno Pontekorvo išdavystė” →

Žvalgyba

Vokietijos užsienio reikalų ministerijos patalpose yra didelė lenta, kurioje įrašyti 12 ministerijos bendradarbių – aktyvių Vokietijos pasipriešinimo veikėjų kuriuos nužudė nacistai, vardai. Netrukus, rašo žurnalo Der Spiegel apžvalgininkas Klausas Vigrefe, ten atsiras dar vienas vardas – 1942 metais mirtimi nubaustos sovietų žvalgybai dirbusios žurnalistės Vokietijos URM spaudos tarnybos bendradarbės Ilzės Štiobės (Ilsa Stöbe).

Tokią iniciatyvą pasiūlė Vokietijos „Kairieji“ ir Šiuolaikinės istorijos institutas Miunchene. Instituto Ekspertų komisijos vadovė istorikė Elkė Šerstiana (Elke Scherstjanoj) mano, kad I.Štiobė, ne kartą pranešusi GRU apie tai, kad Vokietija puls Sovietų Sąjungą, turi atsirasti „vienose gretose“ su tokiais antifašistais kaip Hansas ir Sofi Šol (Hans, Sophie Sholl).

Tuo tarpu Ilza Štiobė „yra bene labiausiai ginčytina figūra visame Vokietijos antifašistiniame judėjime“, rašo straipsnio autorius. Jau daugiau kaip pusę amžiaus svarstoma, „ar turi Vokietijos vyriausybė įamžinti atminimą žmogaus, kurio veiklos pagrindą sudarė slaptų žinių išdavimas“.

Continue reading „Vokietė, šnipinėjusi Stalinui” →

Žvalgyba

Įvesti kontrolę Sirijos cheminiams ginklams ir juos sunaikinti – titaniškas uždavinys, rašo Gvidas Olimpijus laikraštyje Corriere della Sera. „Jos vykdymą labai sudėtinga patikrinti dar ir todėl, kad rusai Sirijoje neturi teigiamų precedentų“, – sakoma straipsnyje.

1992 metais Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas pavedė generolui Anatolijui Kuncevičiui užduotį sunaikinti cheminius ir bakteriologinius ginklus, – pasakoja korespondentas. – Aukštas karininkas buvo autoritetas toje srityje, bet išdirbo tik dvejus metus, o paskui buvo nušalintas nuo pavedimo vykdymo dėl „rimtų pažeidimų“.

Continue reading „Generolas, nužudytas lėktuve, ir šnipas, „nuskendęs“ jūroje” →

Žvalgyba

Alanas Nunas Mejus (Alan Nunn May, 1912-2003) – britų branduolinės fizikos mokslininkas, šnipinėjęs Sovietų Sąjungai. Jis dirbo Kanadoje atominės bombos kūrimo projekte.

Alanas Nunas Mejus išpažino komunistinę ideologiją dar nuo studijų Kembridžo universitete, kurį baigė 1933-aisiais metais. Kiti tos komunistų kuopelės nariai buvo Haroldas (Kimas) Filbis (Harold Kim Philby) ir Donaldas Maklinas (Donald Maclean), vėliau tapę garsiojo „Kembridžo penketuko“ nariais.

A.N.Mejus taip pat išgarsėjo kaip radikalus mokslinių darbuotojų profsąjungos Kembridžo filialo narys.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: sovietams tarnavęs Alanas Nunas Mejus” →

Žvalgyba

Igoris Melechas (Igor Jakovlevič Melech) – kadrinis sovietų žvalgybos bendradarbis, pagautas su įkalčiais Niujorke, kur jis dirbo priedangoje kaip JTO sekretoriato bendradarbis.

Karinių vertėjų instituto auklėtinis Igoris Melechas vėliau dirbo instruktoriumi Karinėje diplomatų akademijoje, kurioje rengiami GRU – sovietų karinės žvalgybos – karininkai. 1958 metais buvo pasiųstas į Jungtines Amerikos Valstijas. Įsidarbino Jungtinių Tautų Organizacijos sekretoriate.

Continue reading „Pagautas su įkalčiais Niujorke” →

Politinės intrigos

Kaip 2013-ieji bus įrašyti į mūsų istoriją? Tais metais buvo atstatyti ir pompastiškai atidaryti Valdovų rūmai. Jei būtum patikėjęs saldžiomis atidarymo kalbomis, apkaišytomis visai nevaldoviškomis sentimentaliomis dainomis, turėjai pasijusti devintam tautiniam danguj. Valstybingumo simbolis atstatytas, per amžius niekas jo nebesugriaus, Lietuva pirmininkauja ES.

Gyvenk ir žvenk? Tik kad neišeina. Galai nesueina. Prieš pat Valdovų rūmų atidarymą konservatorius M.Adomėnas paskelbė pokalbį su Vakarų žvalgybininku, kuris tapo kitokį paveikslą.

Vilnius tapo žvalgybų pereinamuoju kiemu, kuriame pirmaisiais smuikais griežia Rusijos šnipai. O Vakarų žvalgybininkai vis mažiau pasitiki Lietuvos kolegomis, nes savo žvalgybą – Valstybės saugumo departamentą – sunaikino didžiausi patriotai konservatoriai, veikdami išvien su „darbiečiais” ir paksininkais bei vis antirusiškesnes kalbas, palyginti su savo valdymo pradžia, rėžianti prezidentė.

Paradoksas? Tik iš pirmo žvilgsnio. Bet ne apie tai. Vilnius tapo tuo, kuo Šaltojo karo metais buvo Austrijos sostinė Viena – šnipų knibždėlynu. Kuriame Lietuva vis labiau lieka viena.

Continue reading „Rimvydas Valatka: Vilnius – kaip pereinamasis Rusijos šnipų kiemas” →