Venlo incidentu dažniausiai vadinamas nacistų įvykdytas dviejų Britanijos žvalgybos (MI 6) bendradarbių pagrobimas, suorganizuotas SS štrurmbanfiurerio (majoro) Valterio Šelenbergo (Walter Schellenberg).

1939 metų lapkričio 8 dieną V.Šelenbergas, apsimetęs Vokietijos armijos karininku ir antihitlerinio sąmokslo dalyviu, įviliojo kapitoną Sigismundą Peiną Bestą (Sigismund Payne Best) ir majorą R. H. Stivensą (Richard Henry Stevens) į Venlą (Venlo), nedidelį Olandijos miestelį Vokietijos pasienyje, kur S.P.Bestas ir R.H.Stivensas turėjo susitikti su karinės „opozicijos“ Hitleriui vadovais.

Kol anglai laukė V.Šelenbergo ir pažadėtų jiems „sąmokslininkų“, pro kontrolės punktą staiga prasiveržė mašina, kimšte prikimšta esesininkų, kurie pradėjo šaudyti į Olandijos pasieniečius. Nusispjovę į neutralios valstybės statusą, kurį turėjo Olandija, nacistai sučiupo anglus, įgrūdo į savo mašiną ir nurūko atgal į Vokietiją. Belaisviai buvo atiduoti Gestapui ir ten kankinami nesibaigiančiais žiauriais tardymais.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: Venlo incidento medžiaga įslaptinta iki 2015-ųjų metų”

Antradienį Andrejus Lugovojus, kaltinamas Aleksandro Litvinenkos nužudymu, pareiškė, kad daugiau nebendradarbiaus su Didžiosios Britanijos tyrėjais, ir koronierių tyrimą pavadino farsu, praneša "Financial Times". Savo sprendimą A.Lugovojus paaiškino tuo, kad „praktiškai visi įrodymai prieš jį įslaptinti“ (straipsnio autoriaus formuluotė).

Koronierių tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti A.Litvinenkos mirties aplinkybes, pradėtas Didžiojoje Britanijoje praeitą rudenį. „Tyrimui atstovaujantis advokatas posėdyje gruodžio mėnesį sakė, kad vyriausybės turimi duomenys rodo, jog Rusijos valstybė susijusi su A.Litvinenkos mirtimi. Didžiosios Britanijos URM prašymu kai kurios žvalgybos tarnybų medžiagos bus tyrimo išnagrinėtos uždaru režimu“, – sakoma straipsnyje.

Continue reading „Kaltinamasis Litvinenkos byloje atsisakė bendradarbiauti su Britanijos tyrėjais”

Kaip žinoma, pasaulio vaizdą sukuria žiniasklaida. Ji skleidžia vertybes, daro įtaką žmonių nuotaikoms, cementuoja ir griauna ideologijas. Todėl kiekvieno diktatoriaus svajonė – ją kontroliuoti. Tačiau laisvoji spauda, kaip rašo Vokietijos "Tagesspiegel" vedantysis redaktorius Malte Lemingas, nepakenčia propagandos. Ir tie, kas tai užmiršta, paprasčiausiai nesugeba suprasti, kodėl „Rusijos tarptautinės televizijos kompanijos RT (anksčiau – Russia Today) pasaulinė sėkmė yra nepaprastai svarbus politinis įvykis“. RT, pabrėžia žurnalistas, šiandien yra „veiksmingiausias Rusijos užsienio politikos instrumentas, tolygus energetikos gigantui Gazprom‘ui ir prekybai ginklais“.

Maskva, rašo M.Lemingas, norėjo „sukurti valstybinę atsvarą CNN ir BBC“. Ir jai tai pavyko, – pažymi autorius. – Šiuo metu RT auditorija – jos pačios duomenimis – 630 mln. žmonių daugiau nei šimte šalių“. Daugiau kaip 2000 korespondentų iš viso pasaulio ištisą parą transliuoja anglų, ispanų ir arabų kalbomis.

Continue reading „Masiniai ryšiai: vaizdelių karas, kova dėl proto”

Kuo ypatinga Didžiosios Britanijos karo ministro Džono D.Profiumo išdavystės byla? Karo ministrą suviliojo žavi prostitutė, palaikiusi ryšius su žvalgybininku iš Sovietų Sąjungos. Taigi Profiumo byla – tai šnipų skandalas seksualiniu pagrindu, kurio svarbiausias rezultatas – pirmalaikis Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Haroldo Makmilano atsistatydinimas.

Vienas iš pagrindinių šios gana painios istorijos dalyvių tapo profesionalus sovietų priėmimų lankytojas osteopatas Stivenas Vordas (Steven Ward) ir dvi jo protežė – jaunutės prostitutės Kristin Kiler ir Mandi Rais-Devis. Beje, centrinė vieta „Profiumo byloje“ skirta būtent K.Kiler, kuri turėjo intymių santykių su Didžiosios Britanijos karo ministru Džonu D. Profiumu (John Profumo) ir sovietų ambasados Londone karinio atašė padėjėju, 3-ojo rango kapitonu Jevgenijumi Ivanovu.

Continue reading „Seksualinė britų karo ministro Dž.D. Profiumo byla”

Prieš septynerius metus vienoje Londono ligoninėje mirė buvęs Rusijos specialiųjų tarnybų bendradarbis, knygos „FSB sprogdina Rusiją“ autorius Aleksandras Litvinenka.

Visus tuos metus jo mirties aplinkybes kruopščiai tiria Skotland-Jardas, bet dokumentais įrodytų faktų kol kas nedaug: A. Litvinenka buvo nunuodytas radioaktyvia medžiaga polonis-210, ir tas faktas klasifikuojamas kaip nužudymas.

Lieka neatskleisti esminiai klausimai: kas slepiasi už buvusio specialiųjų tarnybų karininko nužudymo, kas vykdytojas, iš kur paimtas polonis ir daug kitų dalykų.

Continue reading „Aleksandro Litvinenkos našlė – apie slaptąsias tarnybas ir politines intrigas”

Seras Robertas Ouenas, tyręs Aleksandro Litvinenkos mirties bylą, prisiekė atlikti „nuodugnų bebaimį ir nepriklausomą“ tyrimą. Bet jis tuo pačiu sutiko išnagrineti uždaru režimu kai kuriuos įrodymus, kuriuos jam pateikė vyriausybė. Šią žinią praneša „The Financial Times“.

„R.Ouenas sakė, kad išnagrinės dokumentus uždarame posėdyje be teisininkų, atstovaujančių šalių interesams, taip pat ir A.Litvinenkos šeimai, vyriausybei ir žiniasklaidai“, – rašo žurnalistė Hanna Kuchler. R.Ouenas taip pat išdėstė nuomonę, kad šalims nereikia specialių advokatų, nes tyrimas – tai ne teismas, o mėginimas išsiaiškinti faktus.

Continue reading „Politinės intrigos dėl Aleksandro Litvinenkos bylos tyrimo”

Garbo – ispano Chuano Pujolio Garsijos operatyvinis slapyvardis. Jį Berlynas užverbavo Antrojo pasaulinio karo metais šnipinėjimui prieš Didžiąją Britaniją. Garbo išgarsėjo kaip vienas iš sėkmingiausių dvigubų agentų pasaulinės žvalgybos istorijoje.

Garbo dirbo prieš Vokietiją, nes nekentė Ispanijos diktatoriaus Francisko Franko. Garbo šventu įsitikinimu, tik sąjungininkų pergalė kare galėjo apsaugoti Ispaniją nuo to fašisto. Iš pradžių Garbo pasiūlė savo paslaugas britams, bet šie jį atmetė.

Continue reading „Sėkmingiausias dvigubas agentas pasaulinės žvalgybos istorijoje”

Normanas Beili–Stiuartas (1909–1966)Didžiosios Britanijos armijos karininkas, ketvirtajame dešimtmetyje šnipinėjęs Vokietijai. Kilęs iš Indijos armijoje tarnavusio kariškio šeimos, Normanas Beili–Stiuartas įstojo į karinį jūrų koledžą, bet po kurio laiko buvo priverstas jį palikti dėl ligos. Pasveikęs jis 1925 metais išlaikė egzaminus į Karinę akademiją Sandherste, o 1928 metais ją baigė. Gavęs karininko laipsnį, buvo pasiųstas tarnauti į Siforto škotų pulką.

1932 metais N.Beili–Stiuartas lankėsi nacistinėje Vokietijoje, kur buvo užverbuotas ir, grįžęs į tėvynę pradėjo teikti vokiečiams informaciją apie Didžiosios Britanijos ginkluotąsias pajėgas. N.Beili–Stiuartui gerai mokėjo, ir būtent jo netikėtas praturtėjimas sukėlė įtarimų.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: karininkas iš Tauerio”

litvinenkos

„Mano vyras buvo nužudytas… Aš noriu teisingumo“, – cituoja Mariną Litvinenką ėmęs iš jos interviu prodiuseris ir rašytojas Piotras Pomerancevas straipsnyje “Newsweek”.

2000-aisiais metais Marina ir jos vyras, buvęs KGB karininkas, paprašė politinio prieglobsčio Londone, kur jis viešai apkaltino Rusijos FSB (Federalinę saugumo tarnybą) organizavus namų sprogdinimą Maskvoje bei reketo ir tarptautinių narkotikų kartelių kontroliavimu, rašo leidinys.

Continue reading „Šokėja ir KGB darbuotojo žmona: „Mano vyras buvo nužudytas, aš noriu teisingumo“”

lakammmm_1

Ami Ajalonas, kontradmirolas (g. 1945) – pirmasis Šin-Bet (Izraelio kontržvalgybos tarnybos) šefas, kuris į pareigas buvo paskirtas viešai, ir pirmasis jūrų karininkas, vadovavęs tai žinybai. Jis tapo Šin-Bet direktoriumi 1996-ųjų metų sausį.

Ami Ajalonas pakeitė išėjusį į atsargą Karmį Giloną, kuris prisiėmė visą atsakomybę už tai, kad Šin-Bet nesugebėjo užkirsti kelio pasikėsinimui į Izraelio ministrą pirmininką Icchaką Rabiną 1995 metų lapkričio 4-ąją, per kurį šis buvo nužudytas (dar anksčiau I.Rabinas prašė A.Ajalono užimti Šin-Bet direktoriaus postą).

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: Ami Ajalonas, Džonas Baronas ir Frenkas Bosardas”

aeroflot_1

Devintajame ano šimtmečio dešimtmetyje sovietų žvalgyba naudojo civilinius lėktuvus JAV ir Didžiosios Britanijos kariniams objektams šnipinėti, tvirtina „Bloomberg”, remdamasis neseniai išslaptintais Britanijos vyriausybės dokumentais.

„Konfidencialūs archyvai nuo 1982 metų tapo atvirai prieinami po to, kai baigėsi nustatytas senaties terminas – 30 metų“, – aiškina žurnalistai Robertas Hattonas ir Tomas Pennis.

Continue reading „Išslaptinti archyvai: KGB naudojo Aerofloto lainerius kaip lėktuvus – šnipus”

litvinenka_3

Preliminariuose klausymuose Londone Koronierių teisme paskelbta, kad nunuodijimo momentu Aleksandras Litvinenka dirbo MI 6 naudai ir Ispanijos specialiajai tarnybai CNI ir kad Didžiosios Britanijos vyriausybė turi neginčijamų įrodymų, jog Rusija susijusi su jo mirtimi.

Tai „naujas diplomatinis karas“, rašo žiniasklaida. Kremlius pirmą kartą leido suprasti, kad nori tapti „suinteresuota šalimi“ būsimajame tyrime.

Kuo daugiau A.Litvinenkos nunuodijimo smulkmenų išplaukia į paviršių, tuo tamsesnė ir purvinesnė atrodo toji byla, rašo “The Times” redakciniame straipsnyje. Neseniai išankstiniuose klausymuose Koronierių teisme Londone buvo pasakyta: „Sprendžiant iš įrodymų, kuriuos turi Didžiosios Britanijos vyriausybė, už A.Litvinenkos nužudymą atsakomybė tenka Rusijos vyriausybei“. Tokiu būdu, matyt, patvirtintas priešmirtinis A.Litvinenkos pareiškimas.

Continue reading „Polonio pėdsakai veda į Kremlių, bet įmantriu keliu”

perl_harbor

Hektoras Baivuoteris – britų žurnalistas, buvęs Didžiosios Britanijos žvalgybos slaptasis agentas, dar trečiajame dešimtmetyje nusakęs bendrą japonų karinę jūrų strategiją, kurią paskui japonai pademonstravo per antrąjį pasaulinį karą.

Hektoras Baivuoteris (Hector Baywater, 1884 – 1940) gimė Anglijoje, bet jaunystėje keletą metų gyveno Brukline (Niujorke, JAV). 19-metis jis jau tapo laikraščio “New York Herald” reporteriu. Savo žurnalistinę karjerą H.Baivuoteris pradėjo nuo to, kad sudarinėjo informacinius intarpus į dideles medžiagas, skirtas 1904–1905 metų rusų–japonų karo įvykiams vertinti. Jis lengvai rašė, nes gerai išmanė karinius laivus ir nuo vaikystės gyvai domėjosi ta tema.

Continue reading „Tikri ir prasimanyti žurnalisto Hektoro Baivuoterio karai”

spy_akys_vyriskos

Viljamas Astoras – senas prezidento Franklino Delano Ruzvelto draugas ir rėmėjas, 1941 metais paskutinis paskirtas į Amerikos žvalgybos tarnybų veiklos užsienyje koordinatoriaus postą (1-ojo rango kapitonas, 1891 – 1959).

Per pirmąjį pasaulinį karą būdamas leitenantas jis tarnavo JAV KJP ir dalyvavo mūšiuose Europoje. 1927 metais kartu su Kermitu Ruzveltu įsteigė slaptą draugiją „Kambarys“.

Tarp įtakingų narių buvo bankininkas Winthropas W. Aldrichas ir diplomatinės tarnybos valdininkas Davidas K. E. Briusas. Kai kurie „Kambario“ dalyviai, pavyzdžiui, buvęs MI 6 bendradarbis, žinojo apie žvalgybą ne iš nuogirdų.

Continue reading „“Šnipinėjimas reikalauja pinigų, vadinasi, be bankų niekaip neišsiversi””

britas_devenni

Didžiosios Britanijos spauda aprašinėja dar vieną šnipinėjimo skandalą, kuriame iškilo „Rusijos tema“. 30-metis viršila Edvardas Devennis tarnavo povandeniniame laive “Viligant”, apginkluotame balistinėmis raketomis “Trident”.

Jūreivis bandė parduoti karines paslaptis asmenims, apsimetusiems Rusijos agentais. Iš tikrųjų tai buvo Didžiosios Britanijos specialiųjų tarnybų bendradarbiai. E.Devennis pripažino savo kaltę, nuosprendis bus paskelbtas gruodžio 12-ąją dieną.

„Karališkųjų KJP povandenininkas pripažino, kad buvo susitikęs su vadinamaisiais „Rusijos šnipais“, – praneša antraštėje “The Guardian”. Teismo posėdyje antradienį E.Devennis prisipažino esąs kaltas, nes pažeidė Valstybės paslapčių įstatymą ir pažeidė tarnybinius įsipareigojimus, rašo žurnalistė Sandra Lavil.

Continue reading „Didžiosios Britanijos karinis jūreivis užkibo už „jauko“”

bleik_dzordz_m

Vienoje gyvenvietėje šalia Maskvos gyvena pensininkas, vadina jis save Georgijumi Ivanovičiumi, pasakoja “The Independent”.

„Jis beveik aklas ir vaikščioja pasiramsčiuodamas lazdele, bet išlikęs elegantiškas ir išsaugojęs skvarbų protą“, – rašo korespondentas Šonas Vokeris, pažymėdamas, kad šiomis dienomis apybraižos herojui sukaks 90 metų. Bet tai nėra paprastas vasarnamio gyventojas, o „vienas iš nepaprasčiausių personažų šnipinėjimo istorijoje ir vienas iš nelemtai išgarsėjusių žinomų britų išdavikų“, kaip išsireiškia autorius.

Continue reading „Šnipas, kuris liko šalti: 90-metis Džordžas Bleikas”

oldfild

Morisas Oldfildas (sir Maurice Oldfield, 1915 – 1981)vienas iš sėkmingiausių specialiųjų tarnybų vadovų šiuolaikinės britų žvalgybos istorijoje. „The Secret Intelligence Service(MI 6) generalinis direktorius 1973 – 1978-aisiais metais.

Fermerio nuomininko sūnus, Morisas Oldfildas tapo pirmuoju panašios socialinės kilmės žmogumi, atėjusiu į MI 6 vadovybę. 1937 metais M.Oldfildas baigė Mančesterio universitetą. 1941 metais užsirašė į armiją ir pateko į Pietų Stafordširo pulką. Laikui bėgant buvo perkeltas į karinės žvalgybos korpusą ir 1943 metų balandžio 13-ąją iš saugumo lauko tarnybos kapralo iš karto buvo pakeltas į leitenantus. M.Oldfildas buvo paskirtas į Viduriniuosius Rytus, kur Didžiosios Britanijos žvalgyba priešinosi vokiečių specialiųjų tarnybų bandymams įsitvirtinti tame regione.

Continue reading „Vienas iš sėkmingiausių britų specialiųjų tarnybų vadovų buvo homoseksualus”

tecer-tecer

“Fluency” – grupė Didžiosios Britanijos ekspertų, ieškojusių nedemaskuoto Sovietų agento aukštose pareigose Anglijos specialiosiose tarnybose.

Komisija „Fluency“ buvo bendras Saugumo tarnybos (MI 5) Skyriaus „D“ (tyrimai) ir Kontržvalgybos valdybos „Secret intelligence service“ (MI 6) projektas. 1964 metų spalį įkurtos komisijos pirmininku buvo paskirtas Piteris Raitas (Peter Wright) iš MI 5.

Tyrimas buvo pagrįstas sovietinių šnipų Entonio Blanto (Anthony Blunt), Džono Kernkroso (John Cairncross) ir Leo Longo (Leo Long) prisipažinimais tų metų pradžioje, o taip pat informacija, gauta iš kelių sovietinių perbėgėlių. Ypatingą dėmesį komisija sutelkė duomenims, rodantiems nežinomo agento veiklą ir vėliau priskirtiems demaskuotam Haroldui (Kim) Filbiui (Kim Philby).

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: komisijai „Fluency“ taip ir nepavyko išaiškinti užsimaskavusio sovietų agento”

kimas_filbis_kembridas

“Kembridžo penketukas” (Cambridge Quintet) – bendras pavadinimas grupės šnipų, užverbuotų Sovietų žvalgybos ketvirtajame dešimtmetyje, kai jie buvo Kembridžo universiteto studentai.

Grupę sudarė Haroldas (Kim) Filbis (Kim Philby), Donaldas Maklinas (Donald MacLean), Gajus Berdžesas, Džonas Kernkrosas (John Caincross), branduolinės fizikos specialistas Alanas Nun Meijus (Allan Nunn May), Leo Longas (Leo Long) ir Entonis Blantas. Visi šie žmonės priešams buvo vieni iš sėkmingiausių slaptųjų agentų per visą JAV ir Didžiosios Britanijos istoriją.

Continue reading „Garsioji Kembridžo šnipų grupė”

graham_green

Gremas Grinas – anglų rašytojas ir “Secret Intelligence Service” (MI 6) agentas.

Savo požiūrį į literatūrinį darbą ir žvalgybą Gremas Grinas (Graham Greene, 1904–1991) apibendrino knygoje „Gyvenimo būdas“ („A Sort of Life“, 1971): „Man regis, kad kiekvienas rašytojas turi kažką bendro su šnipu: jis taip pat stebeilija, pasiklauso, ieško motyvų ir analizuoja charakterius…“

Žvalgybą G.Grinas susižavėjo 1924 metais, kai jis, būdamas Oksfordo universiteto studentas, pervažiavo visą dar okupuotą Vokietiją (pagal kultūrinę mainų programą, finansuojamą Vokietijos ambasados Londone).

Continue reading „“Kiekvienas rašytojas turi kažką bendro su šnipu””